Tag: Elektros tinklai

  • Kas laukia Lenkijos energetikos: Katovicuose jau ruošiamasi 2026 metų konferencijai Energy Days

    Katovicuose pradėti pasirengimo darbai kitai „Energy Days“ konferencijai, kuri tradiciškai vyks Tarptautiniame kongresų centre. Renginys suplanuotas 2026 metų rugsėjo 30 dieną–spalio 1 dieną, o organizatoriai jau kviečia dalyvius rezervuoti datas.

    Praėjusių metų „Energy Days“ pritraukė apie 2 500 dalyvių, kurie prisijungė gyvai arba nuotoliniu būdu. Per maždaug 30 turinio sesijų pasisakė apie 160 ekspertų, o daugiau nei 100 parodos dalyvių pristatė sprendimus energetikos sektoriui.

    Temos, kurios bus dėmesio centre

    2026 metų darbotvarkėje numatomos diskusijos apie energetikos transformaciją ir tai, kaip keičiasi elektros gamybos struktūra Lenkijoje. Daug dėmesio planuojama skirti branduolinei energetikai, tinklų plėtrai ir infrastruktūros saugumui.

    Taip pat bus nagrinėjama, kaip energijos kainos veikia pramonės konkurencingumą ir kokių sprendimų ieško rinkos dalyviai. Atskiros sesijos dažniausiai skiriamos vėjo ir saulės energetikai, taip pat energijos kaupimui, kuris tampa vis svarbesnis integruojant nepastovius atsinaujinančius šaltinius.

    Kas dalyvaus ir ko tikėtis?

    Kaip ir ankstesniais metais, organizatoriai tikisi sulaukti sprendimų priėmėjų, rinkos reguliuotojų, energetikos įmonių vadovų ir sektoriaus asociacijų atstovų. Tokia sudėtis paprastai lemia, kad konferencijoje daug dėmesio skiriama ne tik technologijoms, bet ir reguliacinei aplinkai bei investicijų finansavimui.

    Renginio formatas numatomas dviejų dienų: viešos diskusijos, pranešimai, pristatymai ir uždaresni susitikimai su suinteresuotosiomis pusėmis. Greta konferencijos programos turėtų vykti EXPO zona, kurioje įmonės demonstruos įrangą ir paslaugas, aktualias elektros, šilumos ir infrastruktūros projektams.

    Organizatoriai ragina dalyvius iš anksto teikti pasiūlymus programai, kad ji atspindėtų aktualiausius sektoriaus klausimus. Atsižvelgiant į spartėjančią elektrifikaciją, tinklų modernizavimo poreikį ir energijos saugumo darbotvarkę, „Energy Days“ turėtų tapti viena svarbiausių vietų aptarti artimiausių metų prioritetus Lenkijos energetikoje.

  • Ar duomenų centrai bus maitinami Lenkijos atomu: kodėl dėl SMR teks aiškiai apsispręsti

    Duomenų centrų plėtra Europoje vis dažniau atsiremia į paprastą klausimą: iš kur bus paimta patikima elektra, kai skaitmeninių paslaugų paklausa šokteli. JAV jau matyti, kad dideli objektai kelia įtampą bendruomenėms ir tinklams, o panašios diskusijos artėja ir prie Lenkijos.

    Vienas iš ryškesnių signalų – JAV Meino valstijoje svarstytas ribojimas naujiems duomenų centrams, kuriems reikėtų daugiau nei 20 MW galios, kol būtų įvertintas poveikis elektros kainoms, tinklui, oro kokybei ir vandens vartojimui. Nors sprendimas vėliau buvo sustabdytas veto, pats precedentas parodė, kad didelės skaitmeninės investicijos be energetikos plano gali susidurti su politiniu pasipriešinimu.

    Didelė galia reiškia realią konkurenciją

    Duomenų centrai yra energijai imlūs ne tik dėl serverių darbo, bet ir dėl aušinimo, kuris kai kuriose rinkose didina ir vandens poreikį. Tyrimų bendrovė Mordor Intelligence skelbė, kad Šiaurės Amerikoje duomenų centrai 2025 metais sunaudojo beveik trilijoną litrų vandens, o tai papildomai didina spaudimą vietos infrastruktūrai.

    Lenkijoje problema kol kas labiau „ateities laiko“, tačiau investuotojai jau skaičiuoja šimtų megavatų, o kai kur ir gigavatų poreikius. Pavyzdžiu tapo planai Choczewo apylinkėse vystyti hiperskalės duomenų centrą, kuriam viešai minėtas maždaug 3,2 GW galios poreikis – tai prilygsta didelės energetikos infrastruktūros mastui.

    Ar atomą rinktis duomenų centrams?

    Kaip galimas sprendimas vis dažniau minimas branduolinis kuras – tiek didelės atominės elektrinės, tiek mažieji moduliniai reaktoriai (SMR). Lenkijos pirmasis didelės atominės elektrinės blokas planuojamas tik apie 2036 metus, tad trumpuoju laikotarpiu verslas ieško alternatyvų, o SMR idėja pateikiama kaip potencialiai greitesnė.

    Krokuvoje veikiančios teisės kontoros „KKG Legal“ partnerė Patrycja Wysocka akcentuoja, kad SMR gali tapti svarbūs, tačiau jų plėtra Europoje realistiškai siejama su 2030-ųjų pradžia ir priklausys nuo reguliavimo, pramonės pajėgumų bei finansavimo. Tai reiškia, kad ši technologija dar nėra masiškai „paruošta lentynoje“ dideliems skaitmeniniams projektams.

    „Branduolinė energetika, tiek didelės elektrinės, tiek būsimi SMR, pirmiausia turi užtikrinti Lenkijos namų ūkių ir pramonės poreikius“, – sakė Patrycja Wysocka.

    Jos vertinimu, esminis klausimas yra politinis: kiek brangi ir strategiškai svarbi branduolinė infrastruktūra turėtų būti skirta užsienio kapitalo duomenų centrams, jei tuo pat metu švari ir stabili elektra reikalinga vietos gamybai, elektrifikacijai ir gyventojams. Šis apsisprendimas turėtų būti padarytas prieš pasirašant dideles sutartis su pasauliniais skaitmeninių paslaugų žaidėjais.

    Investicijų banga jau formuojasi

    Vakarų Europoje ginčai dėl duomenų centrų energijos ir vandens poreikių tęsiasi jau ne vienerius metus, o dabar vis dažniau pasiekia ir politikos darbotvarkę. Kai kur dėmesį kelia ir skaitmeninės infrastruktūros priklausomybė nuo JAV technologijų bendrovių, todėl energetiniai klausimai susipina su ekonominio saugumo argumentais.

    Todėl Lenkijai, siekiančiai pritraukti hiperskalės projektus, kertinis uždavinys – suderinti investicijų patrauklumą su tinklo pajėgumais ir aiškiais prioritetais, kam pirmiausia skiriama stabili, mažai tarši elektra. Kitu atveju duomenų centrai gali tapti ne tik ekonomine galimybe, bet ir nauju konkurencijos dėl energijos frontu.

  • Po Ramiojo vandenyno dugnu ties Los Andželu testuos povandeninę hidroakumuliacinę elektrinę

    Povandeninė „baterija“ iš betono

    Prie Los Andželo krantų Ramiajame vandenyne planuojama įrengti neįprastą energijos kaupimo sistemą: tuščiavidurę betoninę sferą, kuri veiktų kaip hidroakumuliacinė elektrinė po vandeniu. Tai eksperimentinis projektas, kuriuo siekiama spręsti vieną didžiausių atsinaujinančios energetikos iššūkių – kaip patikimai sukaupti perteklinę elektrą ir grąžinti ją į tinklą tada, kai jos labiausiai reikia.

    Projektas vadinamas StEnSea (Stored Energy in the Sea) ir siejamas su Fraunhoferio instituto Energetikos ekonomikos ir energetikos sistemų tyrėjais. Bandomąjį įrenginį planuojama testuoti 2026 metų pabaigoje, o bandymai turėtų parodyti, ar technologija atlaikys ilgalaikį darbą atviroje jūroje.

    Kaip veikia StEnSea?

    Principas artimas klasikinei hidroakumuliacijai, kai vanduo pakeliamas į aukštesnį rezervuarą, o vėliau leidžiamas per turbinas gaminant elektrą. Tik šiuo atveju „aukštį“ pakeičia jūros slėgis, o rezervuaru tampa ant dugno pastatyta sfera.

    Kai elektros sistemai reikia papildomos galios, atidaromas vožtuvas ir jūros vanduo dėl didelio slėgio veržiasi į sferą, sukamdamas turbinos generatorių. Kai tinkle susidaro perteklinė elektra, siurbliai vandenį iš sferos išstumia atgal į jūrą, taip „įkraudami“ sistemą kitam ciklui.

    „Mes iš esmės perkeliame patikrintą hidroakumuliacijos logiką į vietą, kur gamtiniai apribojimai mažesni, o energijos kaupimui reikalingą slėgį suteikia pats vandenynas“, – sakė projekto komandos atstovas Bernhardas Ernstas.

    Kodėl tai svarbu tinklams?

    Energijos kaupimas tampa kritiškai svarbus augant vėjo ir saulės generacijai: jų gamyba priklauso nuo oro sąlygų, todėl tinklams reikia lankstumo. Tokios sistemos paprastai naudojamos valandoms ar kelioms dienoms subalansuoti paklausą ir pasiūlą, kai vakare didėja vartojimas, o dieną ar vėjuotomis valandomis atsiranda perteklius.

    Fraunhoferio instituto vertinimu, tinkamose pakrančių vietose pasauliniu mastu teorinė tokio kaupimo talpa galėtų siekti apie 817 000 gigavatvalandžių. Palyginimui, vien Vokietijoje veikiančių sausumos hidroakumuliacinių elektrinių bendra talpa yra mažesnė nei 40 gigavatvalandžių.

    Technologijos kūrėjai nurodo, kad vieno pilno įkrovimo ir iškrovimo ciklo naudingumo koeficientas siektų apie 75–80 proc. Tai kiek mažiau nei kai kurių tradicinių hidroakumuliacinių sprendimų, tačiau patenka į konkurencingą ilgiau trunkančio energijos kaupimo technologijų intervalą.

    Kokie iššūkiai laukia jūroje?

    Konceptas jau buvo išbandytas mažesniu mastu – ežere panaudojus maždaug 3 metrų skersmens sferą. Tačiau bandymai atvirame vandenyne turės atsakyti į esminius klausimus: ar įranga bus patikima didesniame gylyje, kaip elgsis ilguoju laikotarpiu, ir ar priežiūros bei infrastruktūros kaštai leis technologijai konkuruoti su kitais energijos kaupimo būdais.

    Kūrėjai kaip praktišką diegimo zoną mini maždaug 600–800 metrų gylį, kur slėgis pakankamai didelis efektyviam veikimui, o konstrukcijoms, kaip teigiama, gali pakakti įprasto konstrukcinio betono. Potencialių vietų pakrantėse ieškoma įvairiuose regionuose – nuo Europos iki abiejų JAV pakrančių, taip pat svarstomi ir gilių ežerų ar užlietų karjerų scenarijai.

  • PGE planuoja įsigyti kvantinį kompiuterį: kaip jis padės tiksliau prognozuoti elektros kainas

    Lenkijos energetikos grupė PGE planuoja įsigyti kvantinį kompiuterį ir jį pasitelkti elektros sistemos valdymo uždaviniams, pirmiausia – tiksliau prognozuoti paklausos lankstumą ir geriau išnaudoti tinklo resursus. Bendrovės atstovai apie tai kalbėjo Europos ekonomikos kongrese Katovicuose, aptardami, kaip keičiasi energetikos investicijų logika ir technologijų vaidmuo.

    Pagrindinė mintis, kurią pabrėžė diskusijos dalyviai, yra energijos sistemos decentralizacija: nuo kelių didelių gamintojų modelio ji juda link situacijos, kai elektrą gali gaminti ir kaupti verslas, savivaldybės ar net namų ūkiai. Kartu daugėja duomenų, o sprendimai turi būti priimami greičiau, nes kainas vis labiau veikia trumpalaikiai svyravimai ir balansavimo poreikiai.

    Kas yra paklausos lankstumas?

    Paklausos lankstumas – tai vartotojų (ar jų agregatorių) galimybė trumpam sumažinti, perkelti ar padidinti elektros vartojimą pagal sistemos poreikius. Tokie sprendimai padeda išvengti brangių pikinių pajėgumų įjungimo, mažina avarinių režimų riziką ir leidžia efektyviau integruoti nepastovius atsinaujinančius išteklius.

    Kuo tiksliau prognozuojama, kada ir kiek vartotojai gali reaguoti į kainų signalus ar tinklo apkrovas, tuo lengviau planuoti tinklo darbą ir investicijas. Praktikoje tam reikia pažangių modelių, kurie apjungia meteorologinius duomenis, vartojimo istoriją, pramonės ciklus, baterijų ir elektromobilių įkrovimo elgseną.

    Kvantinis skaičiavimas energetikoje

    Kvantiniai kompiuteriai dažniausiai minimi tada, kai reikia spręsti labai sudėtingus optimizavimo uždavinius, kuriuose yra milžiniškas galimų kombinacijų skaičius. Energetikoje tai gali būti tinklo režimų optimizavimas, gamybos ir vartojimo balansavimas, apkrovų valdymas, kaupiklių darbo grafikai ar sudėtingas logistikos planavimas.

    Vis dėlto kvantinis skaičiavimas daugeliu atvejų dar yra ankstyvoje stadijoje: reali nauda priklauso nuo konkretaus uždavinio, algoritmo ir to, ar sprendimas gali būti efektyviai suformuluotas kvantiniam įrenginiui. Dėl to energetikos įmonės dažnai renkasi hibridinį kelią, kai kvantiniai metodai bandomi kartu su įprastais superkompiuteriniais ir DI modeliais.

    „Priėmėme sprendimą pasitelkti kvantinį kompiuterį, kad galėtume prognozuoti paklausos lankstumą“, – sakė PGE Dystrybucja strategijos viceprezidentas Tomasz Małecki.

    Transformacijos kaina ir praktiniai iššūkiai

    Diskusijoje akcentuota, kad Lenkijos energetikos pertvarka reikalauja milžiniškų investicijų per artimiausią dešimtmetį – nuo tinklų modernizavimo iki naujų generacijos šaltinių, kaupimo ir skaitmenizavimo. Kuo labiau sistema remiasi atsinaujinančiais ištekliais, tuo svarbesni tampa lankstumo sprendimai: baterijos, balansavimo paslaugos, išmanieji skaitikliai ir vartojimo valdymas.

    Kalbėta ir apie tai, kad projektų įgyvendinimo modeliai keičiasi: dalis didelių projektų skaidomi į mažesnes dalis, kad atsirastų daugiau konkurencijos ir būtų lengviau įsitraukti specializuotoms įmonėms. Tuo pat metu statybų ir energetikos sektorius susiduria su inžinerinių kompetencijų trūkumu, o tai gali tapti vienu didžiausių „butelio kaklelių“ didelio masto modernizacijoje.

    Atskirai paminėta, kad dujos dažnai įvardijamos kaip pereinamasis kuras, tačiau technologijų tiekimo terminai ir ribota tiekėjų pasiūla apsunkina greitą naujų projektų startą. Todėl energetikos įmonės vis dažniau ieško alternatyvų – nuo kaupimo iki paklausos valdymo – kurios gali duoti efektą greičiau nei stambūs generacijos projektai.

    Ekspertai taip pat atkreipė dėmesį į vartotojų edukaciją: kai kainos rinkoje smarkiai svyruoja, finansinė nauda atsiranda ne tik gamyboje, bet ir vartojimo elgsenoje. Vartotojui tai reiškia paprastą dalyką – daugiau informacijos realiu laiku ir galimybę automatizuotai perkelti dalį vartojimo į pigesnes valandas.

    Jei PGE kvantinio kompiuterio projektas pasiteisins, jis galėtų tapti vienu iš įrankių, padedančių tiksliau „nuspėti“ sistemos elgesį ir sumažinti brangiausius balansavimo kaštus. Galutinis poveikis kainoms priklausys nuo to, kiek plačiai lankstumo paslaugos bus įdiegtos ir kaip greitai modernizuosis tinklai bei rinkos taisyklės.

  • Be investicijų į elektros tinklus transformacija neįvyks: kodėl svarbūs kaupikliai ir lankstumas

    Energetikos transformacija dažniausiai siejama su naujomis vėjo ir saulės elektrinėmis, tačiau vis dažniau akcentuojama kita grandis – perdavimo ir skirstomieji elektros tinklai. Be jų modernizacijos auganti atsinaujinančios energijos gamyba susiduria su ribojimais, o sistemos valdymas tampa brangesnis ir sudėtingesnis.

    Šią problemą aptarė energetikos sektoriaus atstovai Europos ekonomikos kongrese Katovicuose. Pagrindinė mintis – į sistemą ateina vis daugiau nepastovių šaltinių, todėl vien papildomų generacijos pajėgumų nepakanka: reikia lankstumo, išmanių tinklų ir energijos kaupimo sprendimų.

    Augant OI, auga ir atsakomybė

    Perdavimo sistemos operatoriai pabrėžia, kad didėjant atsinaujinančių išteklių gamybai daugėja rinkos dalyvių, kurie anksčiau su energetikos sistema tiesiogiai nedirbo. Dėl to išauga reikalavimas, kad gamyba būtų derinama su vartojimu, o energija būtų patiekiama tada, kai jos realiai reikia.

    Didžiausiu lūžiu laikomi energijos kaupikliai, kurie leidžia sugerti perteklinę gamybą ir ją atiduoti piko metu. Atskirai akcentuojami šilumos kaupikliai, nes jie gali būti pigesnis būdas didinti sistemos lankstumą, ypač ten, kur veikia centralizuotas šilumos tiekimas.

    Tinklų skaitmenizacija ir dinaminės kainos

    Skirstomųjų tinklų operatoriai akcentuoja, kad didžioji dalis atsinaujinančių išteklių pajėgumų prijungiama būtent prie skirstomųjų tinklų, todėl tikrasis transformacijos „mūšio laukas“ yra arčiau vartotojo. Tam reikia automatizacijos, duomenų ir realaus laiko valdymo sprendimų, ypač vidutinės įtampos tinkle.

    Viena iš priemonių mažinti sistemos sąnaudas yra vartojimo elgsenos pokyčiai, kuriuos gali skatinti dinaminiai tarifai. Tačiau praktikoje tokiomis kainodaromis dar nesinaudoja masiškai, todėl potencialas išlieka didelis, ypač pramonėje ir energijai imliuose sektoriuose.

    Kodėl atsiranda OI gamybos ribojimai?

    Augant vėjo ir saulės generacijai dažnėja situacijos, kai dalį pagamintos elektros tenka riboti. Sektoriaus atstovai pabrėžia, kad ribojimus ne visada lemia „siauri“ tinklai – neretai problema yra balansavimas: tuo metu pagaminama daugiau, nei sistema gali suvartoti ar sukaupti.

    Todėl energijos kaupikliai tampa ne tik investicija į vartotojo savarankiškumą, bet ir į visos sistemos stabilumą. Kartu keliami klausimai, kaip turėtų būti reglamentuotas kaupiklių darbas, kad jis padėtų tinklui, o ne kurtų papildomų kaštų, kurie vėliau atsispindėtų tarifuose.

    Diskusijose pabrėžta ir viešųjų lėšų tema: jei kaupikliai įsigyjami su parama, operatoriams turėtų būti sudarytos sąlygos tam tikrais atvejais koordinuoti jų naudojimą sistemos poreikiams. Tai siejama su tikslu, kad visuomenės investicijos grįžtų per mažesnes sistemos sąnaudas ir patikimesnį tiekimą.

    Galiausiai akcentuojamas finansavimo klausimas: didelio masto tinklų ir kaupimo plėtra reikalauja ilgalaikio prognozuojamumo. Bankams ir investuotojams svarbu aiškūs pajamų modeliai, o rinkos taisyklių kaita ar neapibrėžtumas apsunkina projektų planavimą ilgesniam laikotarpiui.

    Be techninių sprendimų aptarta ir pramonės nauda: tinklų modernizacija gali tapti reikšmingu impulsu vietos gamintojams, inžinerinėms kompetencijoms ir tiekimo grandinėms. Sektorius siekia, kad investicijų banga būtų tolygi, o ne trumpalaikė, nes tik taip galima stabiliai auginti pajėgumus ir darbuotojų kvalifikaciją.

  • Europos baterijų lenktynėse siurprizas: Turkija planuoja šuolį, Vokietija pirmauja dabar

    Europos baterijų lenktynėse siurprizas: Turkija planuoja šuolį, Vokietija pirmauja dabar

    Elektros kaupimo baterijos tampa vienu svarbiausių Europos energetikos perėjimo prie saulės ir vėjo energijos elementų. Jos leidžia sukauptą elektrą atiduoti tinklui tada, kai gamyba krenta, o paklausa išauga, todėl mažėja poreikis iškastiniam kurui.

    Naujausia energetikos analitikų „Ember“ apžvalga rodo ryškų skirtumą tarp šiandienos lyderių ir valstybių, kurios dar tik ruošiasi didžiausiam proveržiui. Dalis šalių jau turi reikšmingą veikiančią baterijų galią, tačiau kitose išsiskiria itin dideli projektų planai.

    Kas lyderiauja šiandien?

    Pagal veikiančią baterijų galią Europoje pirmauja Vokietija, kurios rodiklis siekia 2,8 gigavato. Antroje vietoje rikiuojasi Italija su 2 gigavatais, o toliau matyti kelios šalys, jau perkopusios pusės gigavato ribą.

    Į 0,5–1 gigavato grupę patenka Airija, Švedija, Bulgarija ir Prancūzija, o kiek žemiau rikiuojasi Rumunija, Belgija, Suomija, Nyderlandai ir Turkija. Šie skaičiai atspindi jau veikiančius pajėgumus, kurie realiai dalyvauja sistemos balansavime.

    Turkijos planai išsiskiria mastu

    Įtraukus projektų vamzdyną, vaizdas iš esmės pasikeičia: didžiausias plėtros ambicijas demonstruoja Turkija. „Ember“ skaičiuoja, kad Turkijos projektų portfelis siekia 32,8 gigavato ir daugiau nei tris kartus lenkia artimiausius varžovus.

    Vokietijos projektų vamzdynas vertinamas 10,5 gigavato, Lenkijos 10,4 gigavato, Italijos 10,2 gigavato. Jei didžioji dalis planų būtų įgyvendinta, Turkija pagal bendrą baterijų galią taptų ryškiu Europos lydere.

    „Turkijoje esminis lūžis įvyko tada, kai reguliuotojas atvėrė neribotą tinklo pajėgumą kaupimą integruojantiems vėjo ir saulės projektams, ir tai sukėlė investuotojų susidomėjimo bangą“, – sakė „Ember“ regiono vadovas Ufukas Alparslanas.

    Kodėl baterijos taip greitai pinga?

    Analitikų vertinimu, baterijų plėtrą labiausiai stumia krintančios kainos ir gerėjanti projektų ekonomika. „Ember“ nurodo, kad 2025 metais tinklo masto baterijų kaštai pasiekė rekordines žemumas ir per metus sumažėjo 45 proc., o ilgalaikė kritimo tendencija tęsiasi apie dešimtmetį.

    „Stabilūs politikos rėmai atrakina baterijų potencialą, nes sukuria nuspėjamus pajamų srautus, kurie leidžia pritraukti kapitalą“, – teigė „Ember“ analitikė dr. Beatrice Petrovich.

    Kartu pabrėžiama, kad vien technologijos nepakanka: investuotojams svarbios tinklo mokesčių taisyklės, balansavimo rinkų dizainas, rezervų pirkimo mechanizmai ir leidimų išdavimo greitis. Dėl šių priežasčių skirtingose šalyse baterijų bumas vystosi nevienodu tempu.

    Prancūzija, nors ir planuoja augimą iki maždaug 1,12 gigavato, pagal ambicijas išlieka tarp kukliausiai atrodančių valstybių. „Ember“ sieja tai su dideliu branduolinės energetikos svoriu šalies elektros gamyboje, todėl kaupimo poreikis vystomas atsargiau.

    Vertinant Turkijos planus, analitikai atkreipia dėmesį į rizikas: projektų patvirtinimas dažnai reiškia garantuotą tinklo pajėgumą, bet ne būtinai realią statybą. Be to, „Ember“ pažymi, kad nors pasaulyje baterijų kaupimo trukmės vidurkis siekia apie 2,5 valandos, daug Turkijos projektų planuojami su maždaug vienos valandos kaupimu.

  • Elektros tinklų apsaugos zonos: „Via Lietuva“ planą pateikė tvirtinti, ką tai reiškia savivaldybėms

    Elektros tinklų apsaugos zonos: „Via Lietuva“ planą pateikė tvirtinti, ką tai reiškia savivaldybėms

    AB „Via Lietuva“ pranešė parengusi Elektros tinklų apsaugos zonų nustatymo planą ir pateikusi jį tvirtinti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministrui. Planas rengtas vadovaujantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu ir susisiekimo ministro patvirtinta apsaugos zonų planų rengimo ir tvirtinimo tvarka.

    Šis dokumentas apima dalį savivaldybių, tarp jų Alytaus miesto ir rajono, Vilniaus miesto, Trakų rajono, Druskininkų, Varėnos, Šakių, Šilutės, Tauragės, Jurbarko, Pagėgių ir kitas. Pagrindinė plano paskirtis yra aiškiai apibrėžti teritorijas, kuriose dėl elektros tinklų taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.

    Ką reiškia apsaugos zonų planas

    Apsaugos zonos nustatymas paprastai reiškia, kad tam tikrose teritorijose atsiranda papildomų reikalavimų ar ribojimų statybai, žemės darbams, želdinių sodinimui ar kitiems veiksmams. Tokios zonos taikomos siekiant užtikrinti infrastruktūros saugą, patikimą eksploatavimą ir sumažinti avarijų riziką.

    Praktiškai tai svarbu žemės sklypų savininkams ir naudotojams, taip pat projektuotojams bei rangovams, nes planavimo ir derinimo procedūrose tampa aiškiau, kur ir kokie apribojimai galioja. Apsaugos zonų suregistravimas mažina riziką, kad darbai bus sustabdyti jau vėlesnėse projekto stadijose dėl neįvertintų specialiųjų sąlygų.

    Kur tai gali turėti didžiausią poveikį

    Didžiausias poveikis dažniausiai pasireiškia ten, kur elektros tinklai kerta intensyvios plėtros teritorijas ar sutampa su keliais ir kitais infrastruktūros objektais. Tokiais atvejais apsaugos zonos tampa vienu iš kertinių kriterijų planuojant rekonstrukcijas, naujas jungtis, inžinerinių tinklų perkėlimą ar statinių išdėstymą.

    Kadangi plane kalbama apie elektros tinklus, kurie yra valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros elementai, dokumentas aktualus ir kelių priežiūros bei plėtros projektams. Aiškesnis zonų žymėjimas leidžia tiksliau įvertinti sprendinius dar projektavimo etape ir sumažina techninių rizikų tikimybę statybos metu.

    Ką verta žinoti gyventojams ir verslui

    Gyventojams ir verslui svarbiausia yra tai, kad patvirtinus planą apsaugos zonos gali būti registruojamos ir tampa aktualios sprendžiant dėl statybų, sklypų padalijimo, paskirties keitimo ar kitų planuojamų darbų. Tai nereiškia automatinio draudimo naudotis sklypu, tačiau gali reikšti papildomas derinimo procedūras ir konkrečių veiklų ribojimus.

    „Via Lietuva“ nurodo, kad planas parengtas siekiant nustatyti ir registruoti teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, o iniciatorius ir rengėjas yra pati bendrovė. Dėl konkrečių apribojimų kiekvienu atveju vertinama pagal apsaugos zonų sprendinius ir taikomus teisės aktų reikalavimus.

  • ESO gegužės 13 dieną Utenoje: konsultacijos, darbo pokalbiai ir patarimai ekstremalioms situacijoms

    ESO gegužės 13 dieną Utenoje: konsultacijos, darbo pokalbiai ir patarimai ekstremalioms situacijoms

    „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) gegužės 13 dieną atvyksta į Uteną ir rengia atvirų durų dieną, kurioje žada ne tik gyvas klientų konsultacijas, bet ir karjeros galimybes. Renginys vyks Utenos A. ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje, o vakare numatytas susitikimas su bendruomene apie pasirengimą ekstremalioms situacijoms.

    ESO teigimu, išvažiuojamieji priėmimai regionuose rodo, kad daliai gyventojų gyvas kontaktas vis dar yra greičiausias būdas išspręsti klausimus vietoje. Utenoje nuo 10 iki 16 valandos planuojama aptarnauti klientus, konsultuoti dėl paslaugų ir priimti dokumentus bei paraiškas.

    Gyvos konsultacijos vienoje vietoje

    Priėmimo metu gyventojai galės kreiptis su elektros ir dujų tinklais susijusiais klausimais, įskaitant įvadų įrengimą, apskaitos prietaisus, sąskaitas ir tiekimo situacijas. Taip pat bus galima užsisakyti ESO paslaugas ir pateikti trūkstamus dokumentus, kad procesai neįstrigtų dėl formalumų.

    ESO ragina registruotis iš anksto, tačiau pabrėžia, kad tai nėra būtina – aptarnauti ketinama visus atvykusius. Atvykstant rekomenduojama turėti asmens dokumentą, kad konsultacija vyktų sklandžiau ir būtų galima greičiau identifikuoti sutartis ar konkrečius objektus.

    Utenos tinklas: investicijos ir patikimumas

    ESO atstovai akcentuoja, kad Utenos apskritis yra viena miškingiausių Lietuvoje, todėl elektros tinklui didžiausią riziką kelia vėjai, audros ir medžių virtimai ant oro linijų. Dėl to regione ypač svarbus kabeliavimas ir tinklo modernizavimas, kurie mažina avarinių atjungimų tikimybę.

    Skelbiama, kad 2026 metais į elektros tinklo infrastruktūrą Utenos apskrityje planuojama investuoti 28 mln. eurų. Už šias lėšas numatoma rekonstruoti ir plėsti tinklą, nutiesti apie 340 km kabelinių linijų bei pastatyti arba atnaujinti 56 transformatorines, didesnį dėmesį skiriant miškingoms teritorijoms.

    Karjeros galimybės ir saugumo diskusija vakare

    Greta klientų konsultacijų toje pačioje vietoje vyks ir ESO karjeros dienos: besidomintys darbu energetikos sektoriuje galės sužinoti apie atviras pozicijas ir kandidatuoti vietoje. ESO akcentuoja, kad sektorius sparčiai modernėja, todėl ieškoma tiek techninių specialybių darbuotojų, tiek inžinierių ir technikų.

    Renginys nesibaigs pasibaigus darbo laikui: nuo 17 valandos numatytas „Delfi“ iniciatyvos „Saugu“ susitikimas su bendruomene. Jo metu ketinama praktiškai aptarti, kaip pasiruošti ekstremalioms situacijoms, ką daryti sutrikus elektros tiekimui ir kaip veikti krizės sąlygomis.

    „Žmonėms svarbu ne tik žinoti, kur kreiptis sutrikimo metu, bet ir suprasti, kaip iš anksto pasiruošti, kad netikėta situacija netaptų krize namuose“, – sakė ESO Paslaugų tarnybos vadovė Agnė Domarkienė.

    ESO atvirų durų diena vyks Utenos A. ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje, Maironio gatvėje 12. Bendrovė kviečia tiek gyventojus, tiek verslo atstovus pasinaudoti galimybe gyvai gauti atsakymus į rūpimus klausimus ir sužinoti apie aktualias paslaugas bei darbo pasiūlymus.

  • ES energetikos krizė aštrėja: klimato komisaras ragina spartinti atsinaujinančią energiją

    ES energetikos krizė aštrėja: klimato komisaras ragina spartinti atsinaujinančią energiją

    Europos Sąjungai susiduriant su nauja energijos kainų banga, už klimato politiką atsakingas eurokomisaras Wopke Hoekstra ragina veikti ryžtingiau ir greičiau mažinti priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro. Jo teigimu, Europa per dažnai į krizes reaguodavo pavėluotai, o šįkart delsti nebegalima.

    Interviu metu komisaras pabrėžė, kad atsparumas energijos sukrėtimams prasideda namuose, didinant vietinę gamybą ir spartinant perėjimą prie alternatyvių šaltinių. Tai, pasak jo, reiškia daugiau elektrifikacijos, atsinaujinančios energetikos, šilumos siurblių, jungčių tarp valstybių ir, kai kuriose šalyse, branduolinės energijos.

    „Po kiekvienos ankstesnės krizės turėjome būti radikalesni ir veikti labiau į priekį. Dabar būtent to ir reikia“, – sakė Wopke Hoekstra.

    Komisaras priminė, kad Europa nuo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio naftos krizių aiškiai matė savo pažeidžiamumą, nes žemyne ribota vietinių energijos išteklių pasiūla. Jo vertinimu, atsisakyti rusiškų dujų buvo būtina, tačiau dalis priklausomybės tiesiog persikėlė kitur.

    Pasak W. Hoekstros, Europos dujų pirkimai vis labiau remiasi suskystintomis gamtinėmis dujomis, o tai didina jautrumą geopolitikai ir pasaulinėms kainų bangoms. Tokia situacija, jo teigimu, verčia kelti klausimą, ar naujos priklausomybės yra pakankamai saugios ilguoju laikotarpiu.

    Kaip vieną iš dabartinės įtampos veiksnių jis įvardijo geopolitinį nestabilumą Artimuosiuose Rytuose ir karą Ukrainoje, kurie didina žaliavų kainų svyravimus. Straipsnyje pažymima, kad 2026 metų gegužės pradžioje „Brent“ naftos kaina buvo pakilusi virš maždaug 85 eurų už barelį ribos, o tai vėl kelia spaudimą tiek verslui, tiek gyventojų išlaidoms.

    Augant energijos kainoms, brangsta ne tik degalai ar šildymas, bet ir dauguma prekių bei paslaugų, nes energija yra svarbi tiekimo grandinių dalis. Europos Komisija ne kartą yra atkreipusi dėmesį, kad aukštos kainos didina energetinio skurdo riziką, todėl ieškoma priemonių, kaip mažinti sąskaitas ir geriau apsaugoti pažeidžiamus vartotojus.

    Komisaras pripažino, kad artimiausiais metais Europa vis tiek neišvengs iškastinio kuro vaidmens, ypač gamtinių dujų, kurios dažnai laikomos pereinamuoju kuru. Kartu jis akcentavo, kad energijos paklausa gali augti ir dėl sparčios skaitmenizacijos bei didelių skaičiavimo pajėgumų poreikio, įskaitant dirbtinis intelektas sprendimus, net jei energijos efektyvumas bus nuosekliai didinamas.

    „Dujos dar kurį laiką išliks pereinamuoju kuru, o energijos paklausa, net ir taikant efektyvumo priemones, greičiau augs nei mažės“, – teigė Wopke Hoekstra.

    Milijardai tinklams ir įkrovimui

    Kalbėdamas apie tai, kodėl infrastruktūros modernizavimas vyksta lėtai, W. Hoekstra sutiko, kad Europos Sąjunga „turi daugiau namų darbų“. Jo teigimu, būtinos milijardinės investicijos į elektros tinklų atnaujinimą, jų pralaidumo didinimą ir įkrovimo stotelių plėtrą.

    Komisaras argumentavo, kad kiekvienas į energetikos transformaciją investuotas euras mažina ilgalaikę Europos priklausomybę ir pažeidžiamumą, todėl yra racionalus sprendimas tiek ekonominiu, tiek saugumo požiūriu. Jo vertinimu, be spartesnių investicijų ES bus sunku užtikrinti stabilesnes kainas per kitą sukrėtimą.

    JAV atsitraukimas ir naujos partnerystės

    Tarptautinės klimato politikos kontekste W. Hoekstra apgailestavo dėl JAV pasitraukimo iš plataus masto bendradarbiavimo klimato srityje, kuris, jo teigimu, apsunkina pasaulinių susitarimų įgyvendinimą. Vis dėlto komisaras pabrėžė, kad Europa toliau stiprina ryšius su panašiai mąstančiomis valstybėmis.

    Jo teigimu, glaudesnis bendradarbiavimas vyksta su Norvegija, Jungtine Karalyste, Kanada, Australija, taip pat su partneriais Lotynų Amerikoje, kai kuriomis Afrikos ir Azijos šalimis, tarp jų Japonija. Komisaras priminė, kad 2023 metais Dubajuje vykusioje klimato konferencijoje pavyko suburti plačią šalių daugumą, peržengusią tradicinę Šiaurės ir Pietų takoskyrą.

    Šiandien, pasak W. Hoekstros, užduotis išlieka ta pati: mažinti priklausomybę nuo importo, didinti vietinę energijos gamybą ir modernizuoti infrastruktūrą taip, kad kitas kainų šokas neatsidurtų ant namų ūkių ir įmonių pečių.

  • Moldova atidarė didžiausią šalyje energijos kaupimo parką: 60 MWh baterijos šalia 50 MW saulės

    Moldova atidarė didžiausią šalyje energijos kaupimo parką: 60 MWh baterijos šalia 50 MW saulės

    Moldovoje, Rădeni vietovėje, pradėjo veikti didžiausia šalyje baterijų energijos kaupimo sistema (BESS), kurios talpa siekia 60 MWh. Objektas prijungtas prie 50 MW saulės elektrinės, kuri buvo įrengta anksčiau, todėl abu projektai veikia kaip vienas energetinis kompleksas.

    Toks derinys leidžia sukaupti dalį dieną pagamintos saulės energijos ir ją atiduoti į tinklą tada, kai gamyba sumažėja, o poreikis išauga. Praktikoje tai padeda mažinti svyravimus tinkle, lengviau planuoti apkrovas ir efektyviau panaudoti saulės elektrinės generaciją.

    „Tai rekordiškai greitai įgyvendintas projektas, sveikinu verslininką už profesionalumą“, – sakė energetikos ministras Dorinas Junghietu.

    Ministro teigimu, privatūs investuotojai tampa svarbia grandimi stiprinant šalies energetinį saugumą ir siekiant atsinaujinančių išteklių tikslų. Moldova yra išsikėlusi uždavinį iki 2030 metų pasiekti, kad atsinaujinantys ištekliai sudarytų 30 proc. elektros suvartojimo ir 27 proc. galutinio energijos suvartojimo.

    Atsinaujinančių išteklių plėtra spartėja

    Per pastaruosius penkerius metus Moldovos saulės ir vėjo elektrinių galia išaugo aštuonis kartus ir 2026 metų gegužę pasiekė 689 MW. Valdžios institucijos pabrėžia, kad didėjant kintančiai gamybai, kaupimo sprendimai tampa ne priedu, o būtina infrastruktūros dalimi.

    Šiemet jau baigtas pirmasis konkursas dideliems vėjo ir saulės parkams, kurio bendra galia siekė 165 MW. Rudenį planuojamas dar vienas konkursų etapas: numatoma atrinkti vėjo elektrinių projektus, kurių bendra galia galėtų siekti iki 173 MW.

    Kaupimas pirmą kartą įtraukiamas į konkursus

    Skelbiama, kad naujajame konkurso etape pirmą kartą būtų reikalaujama kartu diegti ir energijos kaupimo sprendimus. Minimalūs parametrai įvardijami kaip ne mažesnė nei 22 MW/MWh kaupimo apimtis, siekiant užtikrinti didesnį sistemos lankstumą ir patikimesnį atsinaujinančios energijos integravimą.

    2024 metais atsinaujinančios elektros dalis Moldovos suvartojime sudarė 16,7 proc., o 2026 metais ji, šalies vertinimu, turėtų didėti iki 27 proc. Didžiausios šalyje BESS atidarymas Rădeni laikomas svarbiu žingsniu, nes kaupimas leidžia sparčiau auginti saulės ir vėjo projektų dalį neauginant rizikų tinklo stabilumui.