Tag: Elonas Muskas

  • Elono Musko „Grok Imagine“ parodė DI „Odisėją“: internete – kritika dėl kokybės ir klaidų

    Elono Musko „Grok Imagine“ parodė DI „Odisėją“: internete – kritika dėl kokybės ir klaidų

    Pažadas dėl „Odisėjos“ ekranizacijos

    Elonas Muskas dar vasarą tvirtino, kad jo kuriamas įrankis „Grok Imagine“ iki metų pabaigos sukurs pilnametražį Homero „Odisėjos“ filmą. Verslininkas akcentavo, esą kūrinys bus „istoriškai tikslus“ ir ištikimas originalo dvasiai.

    Šie pareiškimai nuskambėjo tuo metu, kai Muskas viešai kritikavo režisieriaus Christopherio Nolano „Odisėjos“ interpretaciją. Kritika socialiniuose tinkluose buvo siejama ne tik su istorinio tikslumo argumentais, bet ir su aštria retorika, dėl kurios Muskas sulaukė papildomo dėmesio.

    Kas parodyta dabar

    Spalio 26 dieną platformoje X buvo paskelbtas maždaug septynių minučių trukmės vaizdo įrašas, pristatomas kaip DI sugeneruotas „Odisėjos“ serijos epizodas. Jis įvardytas „kūrybine kolaboracija“ su „Wonder Studios“ ir režisieriumi Devu Walkeriu, siejamais su DI naudojimu filmų gamyboje.

    Įrašas pateiktas kaip pirmasis žingsnis link didesnio projekto, tačiau daliai žiūrovų jis priminė ne pilnavertį pasakojimą, o demonstracinį klipą. Dalis komentarų atkreipė dėmesį į nenatūralius veikėjų judesius, „išlygintą“ vaizdą ir chaotišką pasakojimo ritmą.

    Kritika dėl istorinio tikslumo

    Didžiausia ironija, anot kritikų, ta, kad būtent istorinis tikslumas buvo vienas pagrindinių Musko pažadų. Socialiniuose tinkluose vartotojai pabrėžė, kad klipe esama akivaizdžių neatitikimų, įskaitant epizodus, kurie labiau primena Trojos karo įvykius, o ne „Odisėjos“ pasakojimo pradžią.

    Taip pat akcentuota, kad vaizdo įrašas nėra kuriamas graikų kalba, nors viešame pažade buvo pabrėžtas autentiškumas. Kritikai teigė, jog toks rezultatas rodo ne tik ribotas DI galimybes, bet ir tai, kad technologinis įrankis nebūtinai pakeičia kūrybinę režisūrą.

    „Muskas kritikavo Nolaną dėl istorinio tikslumo, žadėjo geresnę DI versiją, o galiausiai pateikė trumpą klipą su daugybe netikslumų“, – rašė vienas vartotojas.

    Kontekstas: Nolano filmo sėkmė

    Kol Musko DI eksperimentas sulaukė pašaipų, Christopherio Nolano filmas „The Odyssey“ tęsė sėkmingą kelią kino teatruose. Skelbta, kad pasaulinėje kasoje jis surinko apie 1 700 000 000 eurų pajamų, o kritikai vertino filmą daugiausia palankiai.

    Kultūros apžvalgininkai atkreipė dėmesį, kad Nolano filmas išsiskiria techniniu masteliu ir ambicijomis, nors jam taip pat prikišamas nelygus tempas bei montažo sprendimai pirmoje dalyje. Vis dėlto bendras vertinimas išliko aiškus: tai vienas ryškiausių metų kino įvykių.

    Ši situacija dar kartą išryškino platesnę diskusiją apie DI vaidmenį kūryboje. Net ir sparčiai tobulėjant vaizdo generavimo modeliams, žiūrovų lūkesčiai pasakojimui, emocijai ir autentiškumui išlieka tokie pat aukšti kaip tradiciniame kine.

  • „Tesla“ pelnas smuko 43 proc.: DI investicijos ir netikėtas 3,1 trln. eurų „SpaceX“ scenarijus

    „Tesla“ pelnas smuko 43 proc.: DI investicijos ir netikėtas 3,1 trln. eurų „SpaceX“ scenarijus

    Elektromobilių gamintoja „Tesla“ paskelbė, kad trečiąjį metų ketvirtį jos grynasis pelnas, tenkantis akcininkams, sumažėjo 43 proc. ir siekė apie 701 mln. eurų. Bendrovė teigia, kad rezultatams įtakos turėjo ne tik kiek kuklesni automobilių pardavimai, bet ir mažesnės pajamos iš reguliacinių kreditų bei energijos gamybos ir kaupimo veiklų.

    Pajamos per ketvirtį iš esmės nekito ir sudarė apie 24,9 mlrd. eurų, tačiau kiek prasilenkė su analitikų lūkesčiais. Vis dėlto, neįtraukus tam tikrų vienkartinių veiksnių, pelnas akcijai buvo kiek geresnis nei prognozuota, todėl investuotojams susidarė dviprasmis vaizdas.

    Vienas ryškiausių ketvirčio rodiklių buvo laisvasis pinigų srautas, kuris siekė apie 1,3 mlrd. eurų. Rinka tikėjosi priešingo efekto, nes „Tesla“ didina išlaidas DI, robotikai ir autonominio transporto sprendimams, tačiau pinigų srautas, nors ir netikėtai teigiamas, vis tiek buvo 62 proc. mažesnis nei prieš metus.

    Mažina metinių investicijų kartelę

    „Tesla“ per ketvirtį kapitalo išlaidas daugiau nei padvigubino iki maždaug 4,2 mlrd. eurų, tačiau jos buvo mažesnės, nei dalis analitikų prognozavo. Bendrovė taip pat sumažino 2026 metų kapitalo investicijų planą iki maždaug 17,8 mlrd. eurų, kai anksčiau buvo minėta daugiau nei 22,3 mlrd. eurų suma.

    Finansų vadovas Vaibhav Taneja investuotojams aiškino, kad įmonė siekia efektyviau valdyti išlaidas ir didžiąją jų dalį finansuoti iš operacinio pinigų srauto. Toks signalas rinkai dažnai reiškia bandymą suderinti augimo ambicijas su spaudimu pelningumui, ypač intensyvėjant kainų konkurencijai elektromobilių segmente.

    Statymai už DI, robotaksį ir „Optimus“

    Bendrovė toliau akcentuoja, kad jos prioritetai yra DI, robotaksio modelis ir humanoidiniai robotai „Optimus“, taip pat lustų kūrimo bei gamybos kryptys. „Tesla“ pabrėžia ir augantį mokamų vairuotojo pagalbos funkcijų populiarumą Šiaurės Amerikoje: daugiau nei 75 proc. naujai pristatytų automobilių esą buvo susieti su mokama prenumerata.

    Ši programinė įranga Šiaurės Amerikoje vadinama Full Self-Driving (Supervised), tačiau pati bendrovė pripažįsta, kad, nepaisant pavadinimo, ji nereiškia visiško autonomiškumo ir reikalauja aktyvios vairuotojo priežiūros. Tuo pat metu „Tesla“ skelbia, kad automobilių veiklos bendrasis pelningumas, neįskaičiuojant reguliacinių kreditų, gerėjo iki 18,1 proc., kai prieš metus siekė 15,4 proc.

    Dar anksčiau „Tesla“ buvo pranešusi, kad per ketvirtį pristatė 486 532 automobilius, kiek daugiau nei ankstesnį ketvirtį, bet 2 proc. mažiau nei prieš metus. Nedidelis pristatymų augimas, kaip matyti iš ataskaitos, automatiškai nevirto didesniu grynuoju pelnu.

    „SpaceX“ jungimosi idėja kelia klausimų

    Papildomą įtampą rezultatų fone kursto ir svarstymai apie galimą „Tesla“ jungimą su „SpaceX“ arba glaudesnę korporatyvinę sąsają. Elonas Muskas viešai patvirtino, kad abiejose įmonėse sudaryti nepriklausomų direktorių komitetai, kurie nagrinėja galimus scenarijus, tačiau pabrėžė, kad jokios sąlygos dar nesuderintos ir sandoris nėra garantuotas.

    Skaičiuojama, kad abiejų bendrovių bendra rinkos vertė siekia apie 3,1 trln. eurų, todėl bet kokios jungimosi diskusijos investuotojams reikštų ne tik strateginį, bet ir reguliacinį iššūkį. Muskas argumentuoja, kad sinergija galėtų atsirasti DI programinėje įrangoje, lustų dizaine, robotikoje ir palydovinėje infrastruktūroje, įskaitant kosminio kompiuteravimo idėjas.

    Po rezultatų paskelbimo „Tesla“ akcijos prekyboje po biržos smuko apie 3,2 proc., nors įprastos prekybos metu buvo kilusios. Rinkos reakcija atspindi dilemą: investuotojai nori matyti aiškesnį pelningumo stabilizavimą, bet kartu tikisi, kad DI ir autonominio transporto projektai ilgainiui taps nauju augimo varikliu.

    „Po daugelio metų, kai viskas buvo gana plokščia, dabar, manau, artėjame prie reikšmingo augimo“, – sakė Elonas Muskas.

  • Muskas svarsto „Tesla“ ir „SpaceX“ susijungimą: 3 100 000 000 000 eurų statymas

    Muskas svarsto „Tesla“ ir „SpaceX“ susijungimą: 3 100 000 000 000 eurų statymas

    Elonas Muskas patvirtino, kad „Tesla“ ir „SpaceX“ vertina galimą susijungimą. Bendra abiejų bendrovių vertė siektų apie 3 100 000 000 000 eurų, todėl tai galėtų tapti vienu didžiausių sandorių verslo istorijoje.

    Pasak viešai aptariamų detalių, abiejose įmonėse sudaryti nepriklausomi komitetai, kurie nagrinėja galimus susijungimo scenarijus. Galutiniam sprendimui tektų įveikti ne tik akcininkų balsavimą, bet ir reguliuotojų priežiūrą JAV.

    Galimas „Tesla“ ir „SpaceX“ suartėjimas nėra izoliuotas epizodas, o veikiau nuoseklios Musko imperijos konsolidacijos dalis. Ankstesniais metais „Tesla“ įsigijo „SolarCity“, o vėliau buvo siekiama sujungti įvairius projektus, susijusius su DI, duomenų infrastruktūra ir skaičiavimo galia.

    Kas stumia į vieną struktūrą

    Pagrindinis argumentas, kurį Muskas kartoja investuotojams, yra didėjantis technologinis persidengimas. „Tesla“ kuriami autonominio vairavimo sprendimai ir humanoidiniai robotai reikalauja milžiniškų skaičiavimo resursų, o „SpaceX“ paraleliai plečia infrastruktūrą, susijusią su ryšiu ir duomenų perdavimu.

    Viešai minimas ir bendras darbas ties lustų ir skaičiavimo sprendimų projektais, kurie turėtų sustiprinti DI pajėgumus. Tokia sinergija leistų greičiau perkelti inžinierius, technologijas ir kapitalą tarp padalinių, tačiau kartu sumažintų skaidrumą, kurio paprastai reikalaujama tarp atskirų biržinių įmonių.

    Finansiniai motyvai taip pat akivaizdūs. Pastaruoju metu „SpaceX“ rezultatai rodė spartų augimą ir dideles investicijas į kapitalo išlaidas, o „Tesla“ susiduria su pelno spaudimu ir augimo lėtėjimu, todėl bendra ataskaita galėtų atrodyti stabilesnė investuotojams.

    Politinis kalendorius ir rizikos

    Neoficialiai kalbama, kad sandorio paskelbimas galėtų įvykti 2027 metais, o užbaigimas būtų siejamas su JAV politiniu ciklu. Tokia taktika reikštų bandymą užsitikrinti palankesnę aplinką, nors susijungimas vis tiek atsidurtų po padidinamuoju stiklu dėl konkurencijos, nacionalinio saugumo ir viešųjų pirkimų.

    Svarbi kliūtis yra akcininkų pritarimas, ypač „Tesla“ atveju, kur Musko kontrolė nėra tokia didelė kaip „SpaceX“. Jis ne kartą yra sakęs, kad nenori agresyviai stumti „Tesla“ į DI ir robotikos kryptį neturėdamas didesnės balsų dalies, todėl susijungimas galėtų tapti ir kontrolės sustiprinimo įrankiu.

    Kartu išlieka ir teisinės rizikos. Ankstesni sandoriai, sieję Musko valdomas įmones, sulaukė akcininkų ieškinių ir teismų dėmesio, o bet koks naujas mega susijungimas tikėtina būtų tikrinamas dėl interesų konfliktų, susijusių šalių sandorių ir informacijos atskleidimo.

    Ką tai reikštų rinkai

    Jei planas pajudėtų į priekį, investuotojams tektų vertinti ne tik sinergijas, bet ir didėjančią koncentracijos riziką vienoje korporacijoje. Tokia struktūra apimtų automobilių, kosmoso, ryšio, duomenų infrastruktūros ir DI kryptis, o tai reikštų ir itin plačią reguliacinę priežiūrą.

    Kol kas komitetai nėra paskelbę konkrečių sąlygų, o pats Muskas yra užsiminęs, kad procesas gali būti sudėtingas ir negarantuotas. Artimiausi mėnesiai parodys, ar tai liks rinkos gandais, ar virs oficialiu pasiūlymu, dėl kurio turės apsispręsti akcininkai.

  • „SpaceX“ ruošia istoriją: „Starship“ skris vėl ir bandys sugauti abu raketos laipsnius

    „SpaceX“ ruošiasi dar vienam „Starship“ skrydžiui, kuris, bendrovės vadovo Elono Musko teigimu, galėtų įvykti jau kitą mėnesį. Nors tiksli data kol kas neskelbiama, planuojama, kad bandymas vyks lapkritį.

    Iki šiol „Starship“ programa atliko 14 bandomųjų skrydžių, o naujausias bandymas tapo svarbiu žingsniu siekiant skrydžių į orbitą. Ankstesni startai daugiausia buvo skirti suborbitiniams bandymams ir atskirų sistemų patikrai realiomis sąlygomis.

    Šį kartą „SpaceX“ tikslas ambicingesnis nei įprasta: bendrovė nori pirmą kartą vieno skrydžio metu pabandyti susigrąžinti abu raketos laipsnius. Tai reikštų dar vieną bandymą sugauti „Super Heavy“ pirmąjį laipsnį ir pirmą kartą analogiškai perimti patį „Starship“ antrąjį laipsnį.

    „Vienintelis būdas tvariai išplėsti sąmonės ribas už Žemės ribų yra visiškai daugkartinis orbitinis nešėjas. Manau, kad tai būtų vienas svarbiausių technologinių lūžių civilizacijos istorijoje“, – sakė Elonas Muskas.

    Iki šiol „Starship“ antrasis laipsnis yra atlikęs kelis kontroliuojamus nusileidimus vandenyne, tačiau sugavimas ore yra visiškai kitas sudėtingumo lygis. Tam planuojama pasitelkti starto bokštą su didelėmis mechaninėmis „rankomis“, kurios turėtų perimti grįžtantį aparatą ir taip sumažinti nusileidimo apkrovas bei paruošimo laiką.

    Jei bandymas pavyktų, tai būtų reikšmingas postūmis link pagrindinio programos tikslo: sukurti visiškai daugkartinę, greitai pakartotiniam naudojimui paruošiamą itin sunkios klasės raketą. Tokia koncepcija svarbi ne tik planuojant misijas į Mėnulį ar Marsą, bet ir mažinant vieno paleidimo kainą bei didinant startų dažnį.

    Kaip ir ankstesni bandymai, planuojamas skrydis turėtų vykti iš „Starbase“ aikštelės Teksase. Tuo pat metu „SpaceX“ tęsia pasirengimą ateityje vykdyti „Starship“ paleidimus ir iš Floridos, kur modernizuojama 39A aikštelė Kennedy kosminiame centre, nuomojama iš NASA.

  • Muskas prabilo apie „SpaceX“ ir „Tesla“ jungtuves: skaičiai stulbina, bet kliūčių – daug

    Muskas prabilo apie „SpaceX“ ir „Tesla“ jungtuves: skaičiai stulbina, bet kliūčių – daug

    Elonas Muskas pareiškė palaikantis galimą „SpaceX“ ir „Tesla“ susijungimą, tačiau pabrėžė, kad tai dar nereiškia nei greito sprendimo, nei garantuoto sandorio. Pasak jo, abiejose bendrovėse sudaryti nepriklausomų direktorių komitetai, kurie vertina idėjos naudą ir rizikas.

    Verslininkas aiškino negalėsiantis dalyvauti komitetų diskusijose dėl interesų konflikto, nes eina vadovaujančias pareigas abiejose įmonėse. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad bet koks susitarimas turėtų įveikti aukštą kartelę, ypač „Tesla“ akcininkų pritarimo klausimu.

    Kas stumia idėją į priekį?

    Kalbėdamas su analitikais Muskas teigė, kad bendrovės galėtų išlošti iš glaudesnio bendradarbiavimo kuriant DI programinę įrangą, lustus, robotiką ir su kosmosu susijusią skaičiavimo infrastruktūrą. Rinkoje tokie argumentai dažniausiai vertinami kaip siekis sujungti tyrimus, talentus ir investicijas į brangias technologijas.

    Vis dėlto jis pripažino, kad kalbėti apie susijungimą šiuo metu jautru, o procesas priklausytų nuo komitetų išvadų ir akcininkų sprendimų. Tai reiškia, kad idėja gali likti svarstymų stadijoje, net jei viešai skamba palankiai.

    „SpaceX“ rezultatai ir lūžis

    Pranešta, kad „SpaceX“ liepą–rugsėjį uždirbo apie 3,8 mlrd. eurų grynojo pelno, kai prieš metus fiksavo maždaug 0,95 mlrd. eurų nuostolį. Pajamos per metus pašoko 161 proc. iki maždaug 12,6 mlrd. eurų.

    Didžiausią postūmį suteikė DI padalinys, kurį „SpaceX“ įvardija kaip „Super Intelligence“: jo pajamos, skelbiama, išaugo daugiau nei devynis kartus iki maždaug 6,6 mlrd. eurų ir aplenkė „Starlink“ palydovinio interneto verslą. Tai atspindi platesnę rinkos tendenciją, kai skaičiavimo galios paklausa tampa viena pagrindinių technologijų sektoriaus augimo ašių.

    Debesija ir milžiniškos investicijos

    Bendrovė nurodė, kad augimą skatino debesijos paslaugų susitarimai, platesnis „Grok“ pokalbių roboto naudojimas ir „Cursor“ įsigijimas. Tarp klientų minimos ir DI bendrovės, kurioms svarbiausia yra stabilus, didelės galios skaičiavimo pajėgumas.

    Skaičiuojama, kad ketvirtį kapitalo investicijos siekė apie 16,9 mlrd. eurų, iš jų maždaug 14,1 mlrd. eurų buvo skirta DI krypčiai. Muskas teigė matantis galimybę 2027 metais reikšmingai padidinti skaičiavimo pajėgumą, tačiau įvardijo ir ribojančius veiksnius: elektros tiekimą, aušinimą bei elektros įrangos grandinę.

    „Starlink“ pajamos augo iki maždaug 4,5 mlrd. eurų, o vartotojų skaičius pasiekė 13,6 mln., tačiau vidutinės mėnesio pajamos vienam vartotojui mažėjo. Tuo pat metu „SpaceX“ paskelbė įvykdžiusi pirmą komerciškai pajamų atnešusį „Starship“ skrydį, kurio metu į orbitą iškelti 26 naujos kartos „Starlink“ palydovai.

    Galimas „SpaceX“ ir „Tesla“ susijungimas rinkoje būtų vertinamas kaip vienas ambicingiausių pastarųjų metų technologijų ir pramonės sandorių scenarijų. Tačiau artimiausiu metu lemiamas bus ne Musko entuziazmas, o nepriklausomų komitetų išvados, akcininkų balsai ir reguliacinė aplinka.

  • SpaceX pajamos šoktelėjo, bet 85 proc. investicijų ryja DI: kur dingsta Elono Musko milijardai?

    Elono Musko valdoma SpaceX paskelbė įspūdingus ketvirčio rezultatus, tačiau investuotojų dėmesį labiausiai traukia ne raketos, o dirbtinis intelektas. Bendrovės augimą vis dažniau aiškina DI projektai, nors jų pelningumas kol kas atrodo gerokai kuklesnis nei investicijų mastas.

    Remiantis viešai aptariamais skaičiais, SpaceX trečiąjį 2026 metų ketvirtį gavo apie 13,5 mlrd. eurų pajamų, kai rinkos lūkesčiai siekė maždaug 11,8 mlrd. eurų. Grynasis pelnas sudarė apie 4,0 mlrd. eurų, bet analitikai pabrėžia, kad dalį rezultato galėjo kilstelėti vienkartiniai veiksniai, o ne vien pagrindinė veikla.

    Analitikų vertinimu, svarbu atskirti veiklos pelną nuo kitų eilučių, kurios gali apimti palūkanų pajamas ar mokesčių poveikį. Tokie komponentai trumpuoju laikotarpiu pagerina bendrą vaizdą, tačiau nebūtinai parodo, kaip tvariai auga pagrindinis verslas.

    Starlink tempas ir pelnas

    Vienas ryškiausių ketvirčio akcentų buvo Starlink abonentų skaičiaus augimas iki maždaug 13,6 mln., viršijant lūkesčius. Tai rodo, kad palydovinio interneto paslauga išlieka svarbi SpaceX pajamų ir pelningumo atrama.

    Skelbiama, kad Starlink per ketvirtį sugeneravo apie 4,8 mlrd. eurų pajamų ir apie 2,2 mlrd. eurų pelno. Be to, augo vidutinės pajamos vienam vartotojui, kas rinkoje dažnai vertinama kaip kokybinio augimo signalas.

    DI investicijos didžiulės, grąža kol kas santūri

    Didžiausias klausimas kyla dėl DI krypties, kuri, pasak analitikų, tapo vienu pagrindinių pajamų augimo variklių. Šio segmento pajamos per metus esą išaugo kelis kartus, tačiau pelno dalis išlieka maža, palyginti su investuojamomis sumomis.

    Teigiama, kad SpaceX kapitalo investicijos per ketvirtį siekė apie 18,1 mlrd. eurų, o maždaug 15,1 mlrd. eurų iš jų buvo nukreipta į DI. Tai sudarytų daugiau nei 85 proc. visų investicijų, nors DI segmentas, anot vertinimų, duoda mažiau nei 10 proc. bendro pelno.

    Tokia disproporcija pati savaime nėra neįprasta sparčiai augančiose technologijų srityse, ypač kai didžiausios sąnaudos tenka infrastruktūrai ir skaičiavimo pajėgumams. Vis dėlto investuotojams svarbiausia, ar šios išlaidos ilgainiui virs tvariais produktais ir pakankamu pelningumu, o ne taps ilgalaikiu pinigų deginimu.

    Rinkos diskusijose vis dažniau kartojasi mintis, kad SpaceX tradicinis kosmoso verslas auga lėčiau, o monetizacija ne visada atitinka ambicijas. Tuo metu DI vystymas vertinamas kaip potencialiai milžiniška galimybė, tačiau su aiškia rizika, jei investicijų tempas pralenks realiai pasiekiamą grąžą.

  • Muskas žada „SpaceX“ akcijas kiekvienam JAV vaikui: skamba įspūdingai, bet kyla esminiai klausimai

    Muskas žada „SpaceX“ akcijas kiekvienam JAV vaikui: skamba įspūdingai, bet kyla esminiai klausimai

    Elonas Muskas pareiškė, kad kitais metais ketina padovanoti po vieną „SpaceX“ akciją kiekvienam vaikui JAV. Pagal viešai nurodytą sandorių kainą tai reikštų apie 9,5 mlrd. eurų vertės pažadą, tačiau kol kas nėra aišku, kaip jis būtų įgyvendintas praktiškai.

    Skaičiavimas remiasi tuo, kad JAV gyvena apie 73 mln. jaunesnių nei 18 metų asmenų. Jei kiekvienam jų būtų skirta po vieną akciją, bendra dovanos vertė priklausytų nuo akcijos kainos tuo metu ir nuo to, kas tiksliai būtų laikoma gavėju.

    Kas lieka neatsakyta?

    Didžiausia intriga ta, kad Muskas nepateikė detalių, kas tiksliai turėtų teisę gauti akciją ir kaip būtų tikrinamas atitikimas kriterijams. Neaišku ir kaip akcijos būtų perleidžiamos nepilnamečiams, nes daugelyje jurisdikcijų tam reikia globėjų, patikėjimo sąskaitų ar kitų teisinių instrumentų.

    Ne mažiau svarbus klausimas yra mokestiniai įsipareigojimai. JAV dovanos ir perleidžiamo turto apmokestinimo taisyklės gali lemti, kad toks perleidimas sukeltų pareigą deklaruoti dovanas ar taikyti kitas procedūras, o tai gerokai apsunkintų masinį akcijų dalijimą.

    Kontekstas: DI bendrovių spaudimas „daryti gera“

    Muskas sureagavo į DI bendrovės „Anthropic“ pranešimą apie planą dalį akcijų skirti viešos naudos fondui, jei tam pritars akcininkai. Šis žingsnis atspindi augančią tendenciją technologijų sektoriuje ieškoti modelių, kurie leistų derinti spartų augimą ir didesnę socialinę atsakomybę.

    Diskusijas kaitina ir visuomenės nuotaikos: apklausos JAV rodo, kad reikšminga dalis gyventojų DI plėtrą vertina kaip pernelyg greitą. Tokios nuotaikos didina spaudimą bendrovėms aiškiau įvardyti, kaip jos valdys rizikas ir kokią naudą visuomenei sukurs.

    „SpaceX“ akcijos ir rinkos realybė

    Pažadas išsiskiria ir tuo, kad „SpaceX“ yra privačiai valdoma bendrovė, o akcijų perleidimas paprastai vyksta su apribojimais bei pagal vidines taisykles. Net jei vertė skaičiuojama pagal rinkos sandorius, reali masinio perleidimo mechanika gali būti kur kas sudėtingesnė nei skambus įrašas socialiniuose tinkluose.

    Kol kas Musko teiginys labiau primena politinį ir komunikacinį signalą, o ne parengtą programą su aiškiomis taisyklėmis. Jei bus pateikta daugiau detalių, svarbiausia taps teisinis modelis, mokestiniai aspektai ir tai, ar tokia schema iš tiesų pasiektų visus deklaruojamus gavėjus.

    „Rekomenduoju akcijas duoti tiesiogiai visuomenei“, – sakė Elonas Muskas.

  • „Tesla“ skraidantis „Roadster“ žada revoliuciją, bet yra kabliukas: viešiems keliams gali netikti

    „Tesla“ skraidantis „Roadster“ žada revoliuciją, bet yra kabliukas: viešiems keliams gali netikti

    „Tesla“ pristatė naujos kartos „Roadster“ demonstraciją, kurioje automobilis atliko įspūdingus triukus: važiavo apverstas, peršoko kitus automobilius ir ore apsisuko. Svarbiausia naujiena – bendrovė patvirtino, kad modelis turės „SpaceX“ traukos įrenginius, leidžiančius automobiliui trumpam pakilti.

    Vis dėlto po pristatymo liko esminis klausimas: ar toks „Roadster“ bus legalus važiuoti viešais keliais. „Tesla“ vadovas Elonas Muskas kalbėdamas apie teisėtumą buvo atsargus, leisdamas suprasti, kad skirtingose jurisdikcijose reikalavimai gali smarkiai skirtis.

    „Nesu tikras, ar tai legalu visose jurisdikcijose, bet toks automobilis egzistuos ir kažkas galės jį turėti“, – sakė Elonas Muskas.

    Kur slypi didžiausia kliūtis?

    Kelio eisme naudojamų automobilių sertifikavimas remiasi griežtais saugos, triukšmo, konstrukcijos ir eksploatacijos reikalavimais. Jei automobilis turi papildomą traukos sistemą, kuri gali keisti judėjimo kryptį ar sukurti papildomas apkrovas, gamintojui tenka įrodyti, kad tai saugu ne tik trasoje, bet ir realiomis eismo sąlygomis.

    Praktikoje tai reikštų papildomus bandymus ir sudėtingą homologacijos procesą, kuris gali skirtis JAV ir Europoje. Europoje transporto priemonėms taikomos tipo patvirtinimo taisyklės, o bet kokie nestandartiniai sprendimai dažniausiai sukelia daugiau klausimų dėl atitikties.

    „Tesla“ pateikė užuominų apie versijas

    „Tesla“ svetainėje nurodoma, kad planuojamos kelios „Roadster“ versijos. Viena iš jų apibūdinama kaip paruošta judėjimui ore ir turinti vieną sėdimą vietą, o pastabose pažymima, kad ji nėra patvirtinta naudojimui keliuose.

    Tuo pačiu minimos ir labiau tradicinės modifikacijos, kurios apibūdinamos kaip tinkamos keliams ir turinčios dvi sėdimas vietas. Tai leidžia manyti, kad „skraidantis“ sprendimas gali būti siūlomas kaip atskira, ribotos paskirties versija, labiau skirta trasai ar privačioms teritorijoms.

    Pažadai – įspūdingi, bet detalių trūksta

    Pristatymo metu „Tesla“ akcentavo rekordinius dinamikos rodiklius, tačiau neatsakė į keletą praktinių klausimų. Nebuvo įvardyta nei tiksli kaina, nei baterijos talpa, nei realus nuvažiuojamas atstumas ar įkrovimo sparta.

    Taip pat paskelbta, kad „Roadster“ gamyba planuojama 2028 metais, nors modelis rinkai žadamas dar nuo 2017 metų, kai „Tesla“ pirmą kartą pristatė antros kartos viziją. Tuomet buvo minimi itin ambicingi nuotolio tikslai, tačiau šįkart apie tai nebuvo pateikta naujų patvirtinimų.

    Ekspertai pastebi, kad tokio tipo demonstracijos dažnai skirtos parodyti technologinį potencialą, tačiau kelio eismui pritaikyti sprendimai vėliau neretai supaprastinami. Jei „skraidanti“ funkcija liktų trasos režimu, pagrindinis klausimas pirkėjams būtų ne nuotolis, o teisėtumas ir draudimo sąlygos konkrečioje šalyje.

  • „Tesla“ parodė skraidantį „Roadster“: akcijos šoktelėjo, bet analitikai įspėja – pelno nebus

    „Tesla“ parodė skraidantį „Roadster“: akcijos šoktelėjo, bet analitikai įspėja – pelno nebus

    „Tesla“ Teksase pristatė naujos kartos „Roadster“ ir pademonstravo versiją su šaltojų dujų varikliais, sukurtais pasitelkiant „SpaceX“ technologijas. Per renginį automobilis atliko įspūdingą triuką ir, anot pristatymo, pademonstravo skrydžio galimybes, tačiau finansų analitikai vertina atsargiai.

    Po pristatymo rinkoje netrūko euforijos: „Tesla“ akcijų kaina trumpam kilo, nes investuotojus sužavėjo technologinis šou ir sugrįžęs dėmesys prekės ženklui. Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad vien emocija ilgalaikio augimo neužtikrina, o naujasis modelis greičiausiai liks nišinis.

    Inžinerinis šou, o ne pardavimų variklis

    Rinkos komentatoriai „Roadster“ pristatymą apibūdino kaip dėmesį prikaustantį inžinerinį momentą, kurio tikslas yra priminti apie „Tesla“ inovatyvumą. Tokie renginiai dažnai veikia kaip rinkodara: jie kelia prekės ženklo matomumą ir gali trumpam sustiprinti investuotojų lūkesčius.

    „Tai antraštes kuriantis inžinerinis pasirodymas, skirtas įaudrinti auditoriją ir sustiprinti „Tesla“ inovacijų pasakojimą“, – sakė vartojimo sektoriaus analitikė Mamta Valechha.

    Kitas vertinimas akcentuoja, kad skraidymo funkcija šiuo metu turi daugiau simbolinės nei praktinės vertės, nes masinei rinkai svarbiausi yra kaina, patikimumas, aptarnavimas ir teisės aktų reikalavimų laikymasis. Dėl to „Roadster“ labiau taikosi į kolekcininkus ir technologijų entuziastus, o ne į didelius pardavimų kiekius.

    „Didelio masto skraidančių automobilių plėtra artimiausioje ateityje mažai tikėtina, nes galioja tos pačios oro erdvės taisyklės kaip orlaiviams, o Europoje reikėtų sertifikavimo pagal EASA reikalavimus“, – sakė ING ekonomistas Rico Lumanas.

    Reguliavimas ir sauga: didžiausios kliūtys

    Net jei technologija veiktų, kelias iki legalaus naudojimo būtų ilgas. Skrydžiui skirtos funkcijos paprastai nepatenka į įprastą kelių transporto reguliavimą, o bet koks sprendimas, artimas orlaiviui, gali pareikalauti aviacijos sertifikavimo, saugos bandymų ir aiškių eksploatavimo taisyklių.

    Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra yra nurodžiusi, kad bet kuri transporto priemonė, skirta veikti kaip orlaivis, turi atitikti taikomus aviacijos saugos reikalavimus. Priklausomai nuo konstrukcijos, gali atsirasti ir pilotavimo kvalifikacijos klausimas, o tai dar labiau ribotų potencialių pirkėjų ratą.

    Be to, oro erdvė Europoje ir taip tampa vis intensyviau naudojama dėl augančios dronų rinkos. Dėl šios priežasties institucijos, tikėtina, vengs scenarijaus, kuriame atsirastų dideli nekontroliuojamų skraidančių transporto priemonių srautai miestuose.

    „Dideli nekontroliuojamų skraidančių automobilių kiekiai vargu ar būtų toleruojami dėl saugos priežasčių“, – sakė Rico Lumanas.

    Gamybos terminai, lūkesčiai ir „Tesla“ spaudimas

    Elonas Muskas yra sakęs, kad gamyba turėtų prasidėti 2028 metais, o rezervacijos jau atidarytos, nors skraidanti „Rocket“ versija, kaip skelbta, prieinama tik su kvietimu. Galutinės kainos kol kas nepaskelbtos, o tai reiškia, kad vertinti realią paklausą rinkai dar per anksti.

    „Roadster“ pirmą kartą buvo pristatytas 2017 metais, o pažadai apie galimą skrydį buvo kartojami ir anksčiau, tačiau modelio startas ne kartą vėlavo. Dėl to analitikai atkreipia dėmesį į reputacijos ir įgyvendinimo riziką: kuo ilgiau pažadai lieka demonstracijų lygyje, tuo sunkiau palaikyti investuotojų pasitikėjimą.

    Tuo pat metu „Tesla“ patiria spaudimą brangias technologines ambicijas paversti apčiuopiamu pelnu. Rinkoje dažnai pabrėžiama, kad bendrovės vertinimas stipriai susijęs su autonominio vairavimo, humanoidinio roboto „Optimus“ ir DI taikymo gamyboje pažanga, todėl vienas įspūdingas sportinis modelis bendro vaizdo nepakeis.

    Viešojoje erdvėje vėl pasirodė ir spėlionės dėl galimo „Tesla“ ir „SpaceX“ glaudesnio suartėjimo, nes „Roadster“ sprendimai siejami su „SpaceX“ technologijomis. Tačiau konkrečių sprendimų ar patvirtintų planų dėl sandorio nėra, todėl tokios kalbos išlieka spekuliatyvios.

    Galiausiai, naujojo „Roadster“ sėkmė greičiausiai bus matuojama ne tuo, kiek jis sugeneruos pajamų, o tuo, kiek padės „Tesla“ išlaikyti inovatoriaus įvaizdį. Praktinis proveržis prasidėtų tik tuomet, jei dalis pristatytų technologijų būtų pritaikyta masiniuose modeliuose be neįveikiamų kainos ir reguliavimo barjerų.

  • „Tesla“ vėl žada superautomobilį: naujojo „Roadster“ pristatymas tiesiogiai ir ką žadėjo prieš 9 metus

    „Tesla“ vėl žada superautomobilį: naujojo „Roadster“ pristatymas tiesiogiai ir ką žadėjo prieš 9 metus

    „Roadster“ sugrįžimas į sceną

    „Tesla“ dar kartą priminė apie antros kartos „Roadster“ ir surengė naują pristatymą, kurį transliavo tiesiogiai. Bendrovė šį modelį pirmąsyk parodė dar 2017 metais, tačiau iki šiol jis taip ir netapo serijine naujiena.

    Ilgai trunkantis projekto vystymas tapo vienu ryškiausių „Tesla“ pažadų istorijų, nes viešai skelbti terminai ne kartą buvo nukelti. Vis dėlto kiekviena nauja užuomina apie „Roadster“ vėl įkaitina diskusijas, ar šis automobilis pagaliau bus gaminamas.

    Pažadai, kurie skambėjo neįtikėtinai

    2017 metais „Tesla“ vadovas Elonas Muskas pristatydamas „Roadster“ deklaravo ambicingus skaičius: iki maždaug 1 000 kilometrų nuvažiuojamą atstumą viena įkrova ir apie 200 kilovatvalandžių bateriją. Tokios specifikacijos net ir šiandien atrodo itin drąsios, ypač sportiniam, o ne šeimos klasės automobiliui.

    Tuomet taip pat buvo kalbama apie didesnį nei maždaug 400 kilometrų per valandą maksimalų greitį ir įsibėgėjimą, artimą 1 sekundei iki maždaug 100 kilometrų per valandą. Praktikoje tokie rodikliai reikštų itin siaurą kompromisų zoną tarp masės, sukibimo, saugos ir realaus naudojimo gatvėse.

    Ką reiškia ši transliacija rinkai

    Naujas pristatymas vyksta tuo metu, kai elektromobilių rinka bręsta ir konkurencija sportinių modelių segmente didėja. Gamintojai vis dažniau remiasi ne vien įspūdingu pagreičiu, bet ir įkrovimo infrastruktūra, baterijų ilgaamžiškumu, programinės įrangos patikimumu bei garantiniais įsipareigojimais.

    „Tesla“ gerbėjams tai dar viena proga įvertinti, ar bendrovė pateikia apčiuopiamų faktų apie serijinę gamybą, o ne vien demonstracinius pasirodymus. Rinkai svarbiausia ne triukai scenoje, o aiškūs planai dėl gamybos apimčių, pristatymo terminų ir galutinės komplektacijos.

    Ką verta stebėti toliau

    Esminiai klausimai po transliacijos išlieka tie patys: kada prasidės reali gamyba, kokia bus galutinė kaina Europoje ir ar paskelbti parametrai bus pasiekiami serijiniame automobilyje. Taip pat svarbu, ar „Roadster“ bus kuriamas kaip nišinis įvaizdžio projektas, ar kaip komerciškai tvarus produktas.

    Kol kas „Roadster“ istorija primena, kad automobilių pramonėje pažadai scenoje ir masinė gamyba yra du skirtingi pasauliai. Vis dėlto kiekvienas naujas „Tesla“ viešas žingsnis didina spaudimą pateikti konkrečius atsakymus, kurių rinkoje laukiama jau beveik dešimtmetį.