CP v2

Tag: Elonas Muskas

  • Elonas Muskas apie DI ir robotus: kodėl energija taps svarbiausiu ribojimu artimiausią dešimtmetį

    Musko žinutė G20: mažiau barjerų

    Verslininkas Elonas Muskas nuotoliniu būdu pasisakė G20 inovacijų renginyje Chapel Hill mieste Šiaurės Karolinoje ir ragino šalis spartinti technologijų plėtrą. Jo teigimu, naujovės turėtų būti laikomos leidžiamomis pagal nutylėjimą, o ne draudžiamomis, todėl perteklinės taisyklės gali kainuoti tempą ir konkurencingumą.

    Kritiškiausiai Muskas atsiliepė apie Europos Sąjungos reguliavimo aplinką, kuri, anot jo, inovacijas ne sustabdo, bet reikšmingai sulėtina. Pastaraisiais metais jis ne kartą viešai ginčijosi su Europos Komisija dėl sprendimų, susijusių su socialinių platformų veikla ir atsakomybe.

    DI plėtrą ribos ne idėjos, o elektra

    Kalbėdamas apie dirbtinio intelekto plėtrą Muskas pabrėžė, kad vienu svarbiausių „butelio kaklelių“ tampa energijos pasiūla. Augant skaičiavimo poreikiams, DI modeliams treniruoti ir paleisti reikalingi vis didesni duomenų centrų pajėgumai, o tai tiesiogiai kelia elektros paklausą.

    Anot jo, valstybės, kurios greičiausiai statys elektrines ir duomenų centrus, gali įgyti pranašumą prieš tas, kurios dels. Muskas taip pat prognozavo, kad DI galėtų reikšmingai prisidėti prie pasaulio ekonomikos augimo, nors tokios projekcijos rinkoje vertinamos nevienareikšmiškai dėl didelio neapibrėžtumo.

    Robotų era ir darbo pokyčiai

    Muskas piešė artimos ateities scenarijų, kuriame DI daugelyje nefizinių užduočių pradeda lenkti žmones. Jis teigė, kad programinės įrangos kūrime ir skaitmeninėje inžinerijoje DI gebėjimai gali pasiekti lygį, kai žmogaus vaidmuo vis dažniau tampa priežiūros ir sprendimų patvirtinimo funkcija.

    Dar ambicingesnė jo prognozė susijusi su robotika: per 10 metų pasaulyje esą galėtų veikti bent 1 000 000 000 robotų, o jų našumas būtų kelis kartus didesnis nei žmonių. Muskas šią viziją sieja ir su „Tesla“ investicijomis į humanoidinius robotus, kuriuos įmonė pristato kaip būsimą darbo jėgos papildymą.

    „Jei norime, kad pažanga vyktų greičiau, turime supaprastinti taisykles ir agresyviai investuoti į energijos bei skaičiavimo infrastruktūrą“, – sakė Elonas Muskas.

    Renginyje dalyvavo ir daugiau technologijų lyderių, tarp jų „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas ir „OpenAI“ vadovas Samas Altmanas. Diskusijose buvo minima ir Lenkijos delegacija, atstovaujama skaitmeninimo ir finansų ministrų.

  • Muskas keičia poziciją dėl Starlink Ukrainai? Sprendimas dėl dronų smūgių Rusijoje kelia sumaištį

    Muskas keičia poziciją dėl Starlink Ukrainai? Sprendimas dėl dronų smūgių Rusijoje kelia sumaištį

    Pastarosiomis dienomis Vakarų žiniasklaidoje pasirodė prieštaringų pranešimų apie tai, ar Elonas Muskas ir jo valdoma „SpaceX“ galėtų leisti Ukrainai naudoti „Starlink“ terminalus dronuose smūgiams taikiniams Rusijos teritorijoje. Vienuose pranešimuose teigiama, kad tokia galimybė buvo svarstoma, kituose akcentuojama, jog Muskas išlieka skeptiškas ir ribojimai gali likti galioti.

    Klausimo esmė yra ne tik techninė, bet ir politinė. „Starlink“ ryšys laikomas atsparesniu elektroninei kovai nei daug alternatyvų, todėl dronams jis suteikia stabilesnį valdymą ir duomenų perdavimą, ypač trikdymo sąlygomis. Dėl to Ukrainos pusė šią technologiją vertina kaip galinčią reikšmingai keisti situaciją mūšio lauke.

    Iki šiol buvo ne kartą viešai minėta, kad „Starlink“ turi programinių ir geografinių apribojimų, kurie neleidžia terminalams veikti virš tam tikrų teritorijų arba riboja jų panaudojimą konkrečioms operacijoms. Tokie ribojimai praktiškai reiškia, kad net turint įrangą, jos panaudojimas už fronto ribų gali būti neįmanomas be tiekėjo sprendimo.

    Pranešimuose taip pat išryškėjo kompetencijų ginčas: kas iš tikrųjų turi priimti galutinį sprendimą. Viena pusė signalizuoja, kad tokio pobūdžio leidimas būtų politinis ir turėtų būti suderintas su JAV administracija, kita pusė leidžia suprasti, jog sprendimas pirmiausia priklauso pačiai „SpaceX“, kaip paslaugos tiekėjai, kuri nustato veikimo sąlygas.

    Ukrainos informacinėje erdvėje minima, kad derybos su „SpaceX“ vadovu per tarpininkus ir toliau vyksta, tačiau apčiuopiamos pažangos kol kas nėra. Tuo pat metu Kijivas šį klausimą sieja su atsaku į Rusijos raketų atakas ir galimybe greičiau identifikuoti bei atakuoti mobilias paleidimo sistemas joms judant į pozicijas.

    „Muskas siekia susitarimo šiame kare, o ne eskalacijos“, – sakė anoniminis šaltinis, cituotas Ukrainos žiniasklaidoje, pabrėždamas, kad požiūris į „Starlink“ panaudojimą Rusijos teritorijoje vertinamas kaip eskalacijos rizika.

    Platesniame kontekste ši situacija dar kartą parodo, kokią įtaką kare įgauna privačių technologijų tiekėjai, kai jų paslaugos tampa kritiškai svarbios valstybės gynybai. Kuo daugiau karinės infrastruktūros remiasi komerciniais sprendimais, tuo didesnę reikšmę įgauna tiekėjo taisyklės, politiniai signalai ir sudėtingi suderinamumo klausimai tarp vyriausybių bei įmonių.

    Kol kas nėra aiškių ženklų, kad ribojimai „Starlink“ naudojimui dronuose virš Rusijos teritorijos artimiausiu metu bus panaikinti. Viešojoje erdvėje cirkuliuojantys nutekinimai keičiasi, o galutinis sprendimas, jei jis apskritai bus priimtas, greičiausiai priklausys nuo politinių susitarimų ir rizikos vertinimo Vašingtone bei pačioje „SpaceX“.

  • Muskas keičia poziciją: „SpaceX“ „Starlink“ gali atverti kelią Ukrainos smūgiams Rusijoje

    Muskas keičia poziciją: „SpaceX“ „Starlink“ gali atverti kelią Ukrainos smūgiams Rusijoje

    Pranešama, kad Elonas Muskas neprieštarauja, jog Ukraina naudotų „Starlink“ ryšį turinčius dronus smūgiams į taikinius Rusijos teritorijoje. Vis dėlto, kaip akcentuojama, galutinis sprendimas laikomas politiniu ir siejamas su JAV administracijos pozicija.

    Pasak publikacijų, Ukraina jau kurį laiką siekia aiškesnio leidimo operacijoms, kurios leistų taikytis į objektus maždaug iki 200 kilometrų Rusijos gilumoje. Kijevas argumentuoja, kad taip būtų galima greičiau aptikti ir sunaikinti mobilius raketų paleidimo įrenginius dar prieš atakas.

    Ryšys, kurio sunku užslopinti

    Karinės technologijos ekspertai pabrėžia, kad palydovinis internetas suteikia stabilesnį valdymo kanalą ir vaizdo perdavimą iki pat smūgio momento. Tai ypač svarbu, kai elektroninės kovos priemonėmis bandoma trikdyti dronų ryšį ir navigaciją.

    Šiuo metu „SpaceX“ yra ribojusi „Starlink“ veikimą virš suverenios Rusijos teritorijos, o terminalai dažniausiai naudojami Ukrainoje, įskaitant ir okupuotas teritorijas. Dėl to bet koks apribojimų pakeitimas turėtų tiesioginę įtaką veiksmų geografijai.

    Kijevo argumentas: mažinti spaudimą oro gynybai

    Ukraina teigia, kad galimybė smogti paleidimo įrenginiams ir sandėliams dar prieš raketų paleidimą galėtų sumažinti spaudimą oro gynybai. Pastaraisiais mėnesiais išryškėjo iššūkiai dėl perėmėjų atsargų ir suintensyvėjusių Rusijos atakų, ypač balistinėmis raketomis.

    „Mums svarbu ne tik numušti raketas ore, bet ir sumažinti patį paleidimų skaičių“, – sakė Ukrainos pareigūnų poziciją perteikiantys šaltiniai.

    Neaiškumas išlieka

    Viešojoje erdvėje pateikiamos skirtingos interpretacijos, ar Muskas iš tiesų suteikia žalią šviesą, ar tik nurodo, kad sprendimą turi priimti Vašingtonas. Minima, kad ankstesnėse diskusijose buvo nesusipratimų dėl to, kas ir kokiu lygiu turi patvirtinti tokių operacijų leidimą.

    Kontekstą papildo ir tai, kad anksčiau buvo fiksuoti atvejai, kai „Starlink“ prieinamumas tapo geopolitinių ginčų objektu. Tai sustiprina nuomonę, kad palydovinis internetas kare tapo ne tik technologine, bet ir politine priemone.

  • „Tesla“ Cybercab startas jau kitą savaitę: ką privalo įrodyti, kad robotaksi taptų realybe

    „Tesla“ Cybercab startas jau kitą savaitę: ką privalo įrodyti, kad robotaksi taptų realybe

    Startas Ostine ir dideli pažadai

    „Tesla“ pranešė, kad kitą savaitę Ostine surengs oficialų dviviečio „Cybercab“ pristatymo renginį. Tai automobilis be vairo, su išskirtinėmis durimis ir salone dominuojančiu centriniu ekranu, kurį bendrovė pozicionuoja kaip robotaksi ateitį.

    Vis dėlto, nepaisant skambių pažadų, rinkai svarbiausia ne dizainas, o tai, ar „Tesla“ autonominio vairavimo sistema iš tiesų pasiruošusi saugiai veikti realiomis miesto sąlygomis. Būtent šioje vietoje kyla daugiausia klausimų dėl technologijos patikimumo ir diegimo tempo.

    Didžiausias išbandymas – programinė įranga

    „Tesla“ strategijos esmė – autonominis vairavimas, paremtas daugiausia kameromis ir DI, o ne jutiklių gausa. Dalis ekspertų ir konkurentų tvirtina, kad saugiam veikimui dideliu mastu paprastai reikia jutiklių pertekliaus, įskaitant lidarą ir radarą.

    Šią diskusiją dar labiau paaštrina „Waymo“ pozicija, viešai pabrėžianti, kad vien kamerų gali nepakakti. Praktikoje tai reiškia, kad „Tesla“ teks įrodyti ne tik, kad sistema veikia demonstraciniuose maršrutuose, bet ir kad ji stabiliai susitvarko su retais, tačiau kritiškais scenarijais.

    „Kadangi tai naujas kėbulas, turime sukaupti „Cybercab“ specifinius važiavimo duomenis, tik tada galėsime daug jų išleisti į kelius“, – sakė Elonas Muskas.

    Šis argumentas paaiškina, kodėl JAV jau pastebėti bandymų automobiliai su laikinai įmontuotais vairais. Kuo daugiau surenkama realių duomenų, tuo greičiau DI modeliai gali būti pritaikomi konkrečiai platformai, tačiau tai kartu signalizuoja, kad masinė plėtra gali užtrukti.

    Įkrovimas, infrastruktūra ir teisiniai ribojimai

    „Tesla“ anksčiau rodė idėją, kad „Cybercab“ bus įkraunamas belaidžiu būdu, o saloną galės aptarnauti automatizuotos valymo priemonės. Pastaruoju metu informacijos apie realią infrastruktūrą, logistiką ir diegimo planą buvo mažiau, o bandymuose matyti ir įprasta įkrovimo jungtis.

    Ne mažiau svarbi ir teisinė pusė: automobilis be vairo, veidrodėlių ar kitų įprastų elementų gali neatitikti dalies transporto saugos reikalavimų. JAV praktikoje tokie projektai kartais remiasi specialiomis išimtimis arba kitais suderinamumo keliais, tačiau kol kas nėra aišku, kokį modelį pasirinks „Tesla“.

    „Cybercab“ pristatymas gali tapti svarbiu etapu, tačiau rinka lauks konkrečių atsakymų: kada realiai bus pradėtos reguliarios kelionės, kokia bus saugos priežiūra ir ar pažadai apie prieinamą kainą virs realybe. Kol kas aišku viena – demonstracija jau čia, o įrodymų kartelė, ypač autonominio vairavimo srityje, bus itin aukšta.

  • „Tesla“ FSD Lite nepastebi kliūčių kelyje: vairuotojai rodo įrašus su rąstais ir medžiais

    „Tesla“ FSD Lite nepastebi kliūčių kelyje: vairuotojai rodo įrašus su rąstais ir medžiais

    Socialiniame tinkle X pasirodę vaizdo įrašai pakurstė naują diskusiją apie „Tesla“ Full Self-Driving (Supervised) sistemos patikimumą. Vairuotojai teigia, kad naujesnė FSD Lite versija kai kuriose situacijose per vėlai atpažįsta kliūtis kelyje, įskaitant nuvirtusius medžius ir rąstus.

    Viename įraše matyti naktinis važiavimas, kai važiuojamojoje dalyje guli didelė šakų ir lapų sankaupa. Automobilis, pasak vairuotojo, nesiėmė aiškaus stabdymo, todėl žmogus turėjo įsikišti ir sustabdyti rankiniu būdu, kad išvengtų susidūrimo.

    Vairuotojas tikino bandęs tą pačią atkarpą dar kelis kartus ir rezultatas esą kartojosi. Komentaruose kitas „Tesla“ savininkas pateikė vaizdo įrašą, kuriame automobilis, jo teigimu, užvažiavo ant rąsto važiuodamas maždaug 51 kilometro per valandą greičiu.

    Kas yra FSD Lite?

    Abu vairuotojai nurodė naudoję FSD v14.1 Lite. Ši programinės įrangos atmaina sukurta taip, kad veiktų automobiliuose su „Tesla“ Hardware 3 kompiuterine platforma, pristatyta 2019 metais, kai tuo tarpu naujesni modeliai vis dažniau komplektuojami su Hardware 4.

    Skirtumai tarp platformų svarbūs, nes jie lemia, kiek duomenų sistema gali apdoroti realiuoju laiku. Viešai aptariama, kad Hardware 4 turi galingesnius skaičiavimo resursus ir aukštesnės raiškos kameras, o Hardware 3 galimybės labiau ribotos.

    Kodėl tai kelia klausimų dėl saugumo?

    „Tesla“ FSD sistemos pavadinime aiškiai paliktas žodis Supervised, reiškiantis, kad vairuotojas privalo nuolat stebėti kelią ir būti pasirengęs bet kada perimti kontrolę. Tokia formuluotė svarbi ir reguliuotojų požiūriu, nes ši funkcija nėra prilyginama pilnam autonominiam vairavimui.

    Tokie atvejai, kaip nepakankamai ankstyvas didelių objektų atpažinimas, gali būti ypač pavojingi naktį, prastomis oro sąlygomis ar kaimo keliuose, kur kliūtys atsiranda netikėtai. Praktikoje tai reiškia, kad net ir naudojant pažangias pagalbos sistemas, atsakomybė už saugų manevrą išlieka vairuotojui.

    Ribota įranga ir DI kompromisai

    FSD Lite idėja siejama su bandymu kuo daugiau funkcijų perkelti į automobilius su silpnesne įranga, taikant efektyvesnius DI modelius ir optimizuojant skaičiavimus. Tačiau tokia kryptis dažnai reiškia kompromisus, ypač sudėtingose „kraštinėse“ situacijose, kai objektai netipiški, dalinai uždengti, mažai kontrastingi arba pasirodo netikėtai.

    „Tesla“ vadovas Elonas Muskas anksčiau yra pripažinęs, kad Hardware 3 turi ribojimų, vertinant ateities savavaldžio vairavimo ambicijas. Tai sustiprina prielaidą, kad daliai automobilių gali būti taikomos skirtingos FSD funkcijų apimtys arba pasiektinas našumas.

    Kol kas „Tesla“ oficialiai nepatvirtino konkrečių socialiniuose tinkluose paplitusių epizodų detalių. Vairuotojams primenama, kad FSD (Supervised) nėra savarankiško vairavimo pakaitalas, todėl būtina laikyti rankas parengtas veiksmui ir nuolat sekti eismą.

  • „Tesla“ vėl kelia „Cybertruck“ kainą: pigiausias variantas per kelis mėnesius pabrango 13 000 eurų

    „Tesla“ vėl kelia „Cybertruck“ kainą: pigiausias variantas per kelis mėnesius pabrango 13 000 eurų

    „Tesla“ dar kartą pakėlė elektrinio pikapo „Cybertruck“ kainas, todėl įėjimo į modelio gamą kartelė tapo dar aukštesnė. Šią savaitę pabrango tiek bazinis, tiek brangesnis komplektacijos lygis, o pokytis siekia apie 4 600 eurų.

    Po šio sprendimo pigiausias „Cybertruck“ dabar kainuoja apie 68 500 eurų. Tai maždaug 13 700 eurų daugiau nei laikina kaina, kuri buvo taikyta vasarį, kai startas siekė apie 54 800 eurų.

    Brangesnė komplektacija taip pat pabrango ir dabar kainuoja apie 77 700 eurų. Tuo metu aukščiausios specifikacijos „Cyberbeast“ kaina, kaip skelbiama, nepasikeitė ir išlieka apie 91 500 eurų.

    Skaičiai vis dar neįtikina

    Kainų kėlimas stebina dėl to, kad „Cybertruck“ paklausa, vertinant pagal viešai aptariamus pardavimų mastus, nėra stulbinanti. Nors prieš kelerius metus buvo kalbama apie itin didelį išankstinių rezervacijų skaičių, reali rinka elektriniams pikapams išlieka sudėtinga.

    Viešojoje erdvėje minėta, kad 2026 metų pirmąjį pusmetį buvo parduota apie 7 263 „Cybertruck“ vienetų, o tai reikštų reikšmingą kritimą, palyginti su praėjusiais metais. Toks tempas atrodo menkas, jei jį lyginti su anksčiau įvardintomis ambicijomis dėl gamybos apimčių.

    Nuo 40 000 iki beveik 70 000

    „Cybertruck“ istorija ryškiai parodo, kaip per keletą metų pasikeitė lūkesčiai. Kai modelis buvo pristatytas 2019 metais, buvo komunikuojama, kad pradinė kaina sieks apie 40 000 JAV dolerių, tačiau šiandien reali startinė kaina yra gerokai aukštesnė.

    Net įvertinus infliaciją, ankstesni pažadai ir dabartinė kainodara smarkiai prasilenkia. Daliai pirkėjų tai reiškia ne tik brangesnį pirkinį, bet ir išaugusias finansavimo bei draudimo sąnaudas, kurios JAV rinkoje dažnai tampa lemiamu veiksniu.

    Kodėl „Tesla“ rizikuoja?

    Rinkoje vis dažniau keliama versija, kad „Tesla“ gali sąmoningai rinktis ne masinę „Cybertruck“ plėtrą, o didesnę maržą iš kiekvieno parduoto automobilio. Toks kelias įmanomas, jei gamintojas mano, kad modelis labiau tinka nišinei auditorijai, o ne masiniam pirkėjui.

    „Cybertruck“ startą temdo ir reputaciniai iššūkiai, susiję su surinkimo kokybės bei patikimumo kritika, kuri anksčiau ne kartą pasirodė žiniasklaidoje ir savininkų bendruomenėse. Prie to prisideda ir aštri konkurencija elektrinių pikapų segmente, kur pirkėjai lygina ne tik dizainą, bet ir praktiškumą, nuvažiuojamą atstumą bei aptarnavimo kaštus.

    „Elonas Muskas dar anksčiau pripažino, kad „Cybertruck“ gali patirti nesėkmę, tačiau teigė, kad jam svarbiausia yra dizaino idėja“, – sakė su bendrovės komunikacija susipažinę šaltiniai.

    Kainų didinimas šiuo metu „Cybertruck“ daro sunkiau prieinamą, o kartu kelia klausimą, ar modelis gali išaugti iki tokio masto, kokio iš jo tikėtasi pradžioje. Artimiausi ketvirčiai turėtų parodyti, ar pabrangimas neatsigręš dar didesniu paklausos kritimu.

  • „SpaceX“ ruošia „Starship“ skrydį į orbitą: Muskas atskleidė, kas bus daroma pirmą kartą

    „SpaceX“ ruošia „Starship“ skrydį į orbitą: Muskas atskleidė, kas bus daroma pirmą kartą

    „SpaceX“ intensyvina „Starship“ bandymų programą ir artimiausiais mėnesiais siekia atlikti pirmą pilną orbitinį skrydį. Iki šiol dauguma bandymų buvo suborbitiniai arba baigdavosi anksčiau nei planuota, tačiau kiekvienas etapas priartina sistemą prie komercinės eksploatacijos ir reguliarių misijų.

    Bendrovė jau atliko naujo „Starship“ komplekto statinius variklių bandymus, kurie yra vienas svarbiausių žingsnių prieš startą. Elonas Muskas pastarosiomis savaitėmis viešai patvirtino, kad tikslas yra pereiti prie pilno orbitinio profilio, o kartu išbandyti sprendimus, reikalingus pakartotiniam raketos naudojimui.

    Kitas svarbus tikslas yra komercinio krovinio iškėlimas į kosmosą. Anksčiau „Starship“ bandymuose buvo paleisti „Starlink“ V3 tipo palydovų prototipai, tačiau jie vėliau sudegė atmosferoje, todėl „SpaceX“ siekia pademonstruoti patikimesnį scenarijų ir tikslesnį misijos valdymą.

    Kas keisis artimiausioje misijoje

    Artėjančiame skrydyje planuojama naudoti antrojo laipsnio aparatą „Ship 41“, sujungtą su „Super Heavy“ V3 tipo stiprintuvu. Ši konfigūracija turi užtikrinti didesnę trauką pakilimo metu ir didinti „Starship“ galimybes gabenti sunkesnius krovinius į žemąją orbitą.

    „SpaceX“ taip pat nori peržengti dar vieną ribą: pirmą kartą mėginti perimti patį „Starship“ aparatą specialiomis bokšto mechaninėmis „rankomis“. Iki šiol panašus manevras pavyko tik su „Super Heavy“ stiprintuvu, o antrojo laipsnio perėmimas būtų itin reikšmingas visos sistemos daugkartiniam naudojimui.

    Kodėl perėmimas bokšte svarbus

    Jei „Starship“ pavyktų sugrąžinti ir perimti bokšte, tai sumažintų poreikį leistis į vandenyną, trumpintų tarpą tarp skrydžių ir mažintų remonto apimtį. Tokia schema yra esminė „SpaceX“ strategijoje, nes bendrovė siekia, kad naujoji raketų sistema galėtų skristi dažnai ir už mažesnę kainą.

    Per ankstesnius bandymus „SpaceX“ jau demonstravo, kad antrasis laipsnis gali atlikti kontroliuojamą nusileidimą ir nusileisti vandenyne. Vis dėlto reali pažanga, bendrovės požiūriu, prasidėtų tuomet, kai abu etapai būtų grąžinami greitai ir prognozuojamai, beveik kaip aviacijoje.

    Reguliuotojai ir saugos reikalavimai taip pat turi įtakos grafikui, todėl tiksli starto data gali kisti. Nepaisant to, „SpaceX“ aiškiai signalizuoja, kad artimiausias bandymas bus skirtas ne tik skrydžiui į orbitą, bet ir didžiausiam iki šiol žingsniui link pilnai daugkartinės „Starship“ sistemos.

  • „Tesla“ žada pagaliau parodyti naują „Roadster“: kalbama apie „SpaceX“ reaktyvinius variklius

    „Tesla“ žada pagaliau parodyti naują „Roadster“: kalbama apie „SpaceX“ reaktyvinius variklius

    „Tesla“ po beveik dešimtmetį trukusių pažadų, panašu, artėja prie antrosios kartos „Roadster“ pristatymo. Remiantis keliais su planuojamu renginiu susipažinusiais šaltiniais, demonstracija gali įvykti dar šį mėnesį „SpaceX“ bandymų poligone McGregore, Teksase.

    Didžiausia intriga siejama ne su įprastomis elektrinio superautomobilio savybėmis, o su „SpaceX“ technologija. Teigiama, kad ribotos serijos versija gali turėti šaltojo dujų srauto reaktyvinius purkštukus, kurie teoriškai padėtų automobiliui trumpam generuoti papildomą trauką.

    Kodėl kalbama apie nuotolinį valdymą?

    Šaltinių teigimu, demonstracinis automobilis gali būti valdomas nuotoliniu būdu dėl triukšmo, vibracijų ir jėgos, kurią sukeltų reaktyviniai purkštukai. Tokia atsarga leistų sumažinti rizikas bandymų metu ir išvengti situacijų, kai vairuotojui tektų patirti itin dideles apkrovas.

    Skelbiama, kad „Tesla“ gali parodyti dvi modifikacijas: gatvėms skirtą „Roadster“ ir riboto leidimo versiją su „SpaceX“ paketu. Pastaroji, anot pranešimų, gali būti neregistruojama viešajam eismui, nes papildoma įranga ir jos veikimo ypatybės sunkiai suderinamos su įprastais saugos ir triukšmo reikalavimais.

    Pažadas, kuris tęsiasi nuo 2017 metų

    Antrosios kartos „Roadster“ „Tesla“ pirmą kartą parodė 2017 metais, tačiau serijinė gamyba taip ir neprasidėjo. Bendrovė ne kartą keitė prioritetus, didžiausius gamybos pajėgumus skirdama masinei „Model 3“ ir „Model Y“ gamybai, o vėliau ir kitų projektų vystymui.

    „Šįvakar mes iš esmės padidinome naujojo „Tesla Roadster“ projektavimo tikslus. Nebebus kito tokio automobilio, jei išvis dar galima jį vadinti automobiliu“, – sakė Elonas Muskas 2024 metais.

    Kaina ir realūs lūkesčiai

    Riboto leidimo „Roadster“ su „SpaceX“ technologija, remiantis pranešimais, galėtų kainuoti nuo kelių šimtų tūkstančių eurų iki kelių milijonų eurų, priklausomai nuo komplektacijos ir pagaminamų vienetų skaičiaus. Tokia kainodara atitiktų itin nišinių, technologinių demonstracinių produktų logiką, tačiau kol kas „Tesla“ oficialiai to nepatvirtino.

    Rinkoje tokio tipo projektai vertinami ir kaip įvaizdžio įrankis: „Roadster“ turi simbolinį svorį, nes pirmosios kartos modelis 2008 metais padėjo įrodyti, kad elektrinis automobilis gali būti greitas, geidžiamas ir tinkamas kasdieniam naudojimui. Jei pristatymas iš tiesų įvyks, jis taps vienu ryškiausių „Tesla“ bandymų grąžinti dėmesį į pažadą, kuris ilgai atrodė įstrigęs tarp vizijos ir realybės.

  • Elonas Muskas vėl pranašauja: sako, kad 2036 metais pinigai nebeturės prasmės

    Elonas Muskas vėl pranašauja: sako, kad 2036 metais pinigai nebeturės prasmės

    Pažadas, kuris skamba drąsiai

    Elonas Muskas dar kartą atsidūrė dėmesio centre po pareiškimo, kad 2036 metais pinigai nebeturės reikšmės. Jis šią viziją sieja su sparčiu DI ir robotikos progresu, kuris esą leis gaminti prekes ir teikti paslaugas beveik neribotais kiekiais.

    Tokioje vadinamojoje pertekliaus ekonomikoje, pasak verslininko, žmonių poreikiai būtų patenkinami taip lengvai, kad tradicinis atlyginimų ir kainų mechanizmas taptų nebeesminis. Tačiau jis konkrečiai nepaaiškino, kuo tokioje sistemoje būtų pakeista įprasta valiuta.

    Skepticizmas ir nepatogūs klausimai

    Ekonomistai ir technologijų apžvalgininkai į tokią prognozę reaguoja atsargiai, primindami, kad pinigai yra ne tik atsiskaitymo priemonė. Jie taip pat atlieka paskatų, rizikos įkainojimo, investicijų paskirstymo ir galios balansavimo funkcijas.

    Viešojoje erdvėje nuskambėjo ir argumentas, kad jei pinigai netrukus praras prasmę, logiška būtų aiškiau įsipareigoti dėl turto skyrimo visuomenės tikslams. Pats Muskas yra užsiminęs, kad ketina daryti labdarą, tačiau detalūs planai ir terminai viešai nėra aiškiai įvardyti.

    „Jei DI ir robotai sukurs tiek prekių ir paslaugų, kad jų bus daugiau, nei žmogus gali suvartoti, kam tada išvis reikalingi pinigai?“, – sakė Elonas Muskas.

    Kas trukdo pinigams „išnykti“

    Didžiausia kliūtis šiai vizijai – infrastruktūra ir resursai. DI plėtra remiasi milžiniška skaičiavimo galia, o duomenų centrams reikia vis daugiau elektros, aušinimo ir patikimų tiekimo grandinių, todėl energijos poreikis ir tinklų pajėgumai tampa strateginiu ribojimu.

    Kita problema – koncentracija. Net jei gamybos kaštai mažėtų, kontrolė gali susitelkti ten, kur sutelkta skaičiavimo galia, duomenys, energija ir gamybiniai pajėgumai, o tai didina nelygybės ir priklausomybės rizikas, o ne automatiškai panaikina ekonominę galią.

    Realesnis scenarijus artimiausiam dešimtmečiui

    Dalis ekspertų labiau tikėtinu laiko ne pinigų pabaigą, o didelį darbo rinkos persitvarkymą. Automatizacija jau dabar keičia biuro, kūrybines ir technines profesijas, o DI įrankiai leidžia vienam darbuotojui atlikti daugiau užduočių, todėl kai kur mažėja poreikis samdyti papildomus žmones.

    Todėl vis dažniau aptariami tarpiniai modeliai, pavyzdžiui, bazinių pajamų idėja ar nauji mokesčių principai automatizuotai veiklai. Diskusija persikelia nuo klausimo, ar pinigai išnyks, prie klausimo, kaip valstybės ir verslas pasidalys automatizacijos sukuriamą naudą ir kaip amortizuos prarandamas darbo vietas.

    „Kartais galvoju, kad net jei būtų mygtukas sustabdyti, tikriausiai neturėtume jo spausti“, – sakė Elonas Muskas.

    Ko nepakeis net pažangiausios mašinos

    Net ir augant automatizacijai, tikėtina, kad išliks sričių, kuriose bus vertinamas žmogiškas indėlis. Tai gali būti žmonių kuriama kultūra, dalis paslaugų, kur svarbūs pasitikėjimas ir empatija, taip pat veiklos, kurioms reikalinga atsakomybė ir sprendimų paaiškinamumas.

    2036 metų prognozė kol kas labiau primena provokuojantį scenarijų nei patikrintą planą. Vis dėlto ji išryškina realią problemą: DI plėtra jau dabar verčia iš naujo apibrėžti, kas kuria vertę, kaip ji paskirstoma ir kokių saugiklių reikia visuomenei.

  • „Tesla“ vėl žada „Roadster“: dizaino vadovas tikina, kad premjera bus labai greitai

    „Tesla“ vėl žada „Roadster“: dizaino vadovas tikina, kad premjera bus labai greitai

    „Tesla“ antrosios kartos „Roadster“ vėl grįžta į antraštes, nors serijinės versijos pirkėjai jos laukia jau beveik dešimtmetį. Bendrovės vyriausiasis dizaineris Franzas von Holzhausenas viešai pakartojo pažadą, kad automobilio debiutas įvyks labai greitai.

    Apie tai jis kalbėjo laidoje „Jay Leno’s Garage“, kur laidų vedėjas Jay Leno pašiepdavo užsitęsusį projektą. Priminta, kad nuo pirmojo pristatymo 2017 metais iki šiol „Roadster“ taip ir nepasiekė konvejerio, o viešai kartotas terminas „greitai“ tapo nuolatiniu atsakymu.

    „Galiu patikinti, kad serijinis automobilis bus pristatytas labai greitai“, – sakė Franzas von Holzhausenas.

    2017 metais „Tesla“ „Roadster“ pozicionavo kaip išskirtinį elektrinį superautomobilį, kuris turėjo demonstruoti technologinę persvarą. Tuomet skelbta, kad įsibėgėjimas iki 60 mylių per valandą truks mažiau nei 2 sekundes, maksimalus greitis sieks 250 mylių per valandą, o nuvažiuojamas atstumas viršys 620 mylių.

    Perskaičiavus į Europoje įprastus vienetus, tai reikštų mažiau nei maždaug 3,2 sekundės iki 100 kilometrų per valandą, maksimalų greitį apie 402 kilometrus per valandą ir iki maždaug 998 kilometrų vienu įkrovimu. Tuo metu buvo minimas ir planuotas startas 2020 metais, tačiau vėliau datos ne kartą keitėsi.

    „Roadster“ istoriją apsunkino ir tai, kad „Tesla“ pastaraisiais metais prioritetus dažnai skyrė masinės gamybos modeliams, baterijų tiekimo grandinėms bei gamyklų plėtrai. Be to, elektromobilių rinkoje sustiprėjo konkurencija, o pirkėjų lūkesčiai dėl realiai pasiekiamo nuotolio ir įkrovimo greičio tapo gerokai griežtesni.

    Dar vienas neaiškumas susijęs su vadinamuoju „SpaceX“ paketu, kurį Elonas Muskas anksčiau minėjo kaip galimą „Roadster“ išskirtinumą. Idėja siejama su šalto oro reaktyvinių purkštukų sprendimais, tačiau iki šiol neaišku, ar tai bus reali gamybinė komplektacija, ar tik riboto leidimo eksperimentas.

    Projektą viešai komentavo ir „Tesla“ inžinerijos atstovai, teigę, kad „Roadster“ matomas kaip savotiškas markės finalinis sportinis akcentas prieš dar didesnį fokusą į autonominio vairavimo ir robotaksi kryptį. Tačiau rinkoje išlieka pagrindinis klausimas, kada „Tesla“ pagaliau pateiks konkrečią pristatymo datą ir galutines specifikacijas.

    Kol kas bendrovė nepatvirtino nei tikslios premjeros dienos, nei serijinės gamybos pradžios. Tai reiškia, kad pažadas apie „labai greitai“ dar kartą paliekamas interpretacijoms, o „Roadster“ pirkėjams tenka laukti aiškesnių įrodymų, jog projektas artėja prie finišo.