Tag: Elonas Muskas

  • „Tesla“ „Roadster“ varikliai veikia sekundes, bet dujų papildymas trunka valandas: kas vyksta?

    „Tesla“ „Roadster“ varikliai veikia sekundes, bet dujų papildymas trunka valandas: kas vyksta?

    Boostas trumpas, laukimas ilgas

    Atnaujinto „Tesla“ „Roadster“ versijoje su papildomais reaktyviniais purkštukais pagreitis trunka vos kelias sekundes, tačiau suslėgtų dujų papildymas kol kas užima gerokai daugiau laiko. „Top Gear“ vaizdo įraše „Tesla“ automobilių inžinerijos viceprezidentas Larsas Moravy teigė, kad vadinamasis „Thrust“ režimas suteikia maždaug penkių sekundžių postūmį.

    Pasak jo, po tokio spurto sistemai reikia papildymo iš išorinio aukšto slėgio azoto šaltinio. Dabartinis pildymo procesas trunka nuo dviejų iki šešių valandų, o „Tesla“ tikslas šį laiką sutrumpinti iki mažiau nei 30 minučių.

    Kaip veikia azoto purkštukai

    „Roadster“ purkštukai priskiriami vadinamiesiems šaltiesiems reaktyviniams varikliams, kai įkaitintas kuras nedeginamas, o impulsas sukuriamas išleidžiant suslėgtas dujas. Toks sprendimas teoriškai leidžia pridėti pagreitį nepriklausomai nuo padangų sukibimo ribų, nes dalis impulso sukuriama ne per ratų trintį su danga.

    „Tesla“ rezervacijų puslapyje nurodomos kelios komplektacijos, tarp jų „Performance“, „Thrust“ ir riboto prieinamumo „Rocket“. Skelbiama, kad jos naudoja ir elektrinius ventiliatorius prispaudžiamajai jėgai didinti, tačiau purkštukų sistema yra atskira ir paremta suslėgtomis dujomis.

    Skirtingos versijos, skirtingi kompromisai

    L. Moravy aiškino, kad „Thrust“ versijoje naudojamas apie 200 litrų talpos slėginis bakas, o tai reiškia neišvengiamą vietos salone ar bagažinėje kompromisą. Skelbiama, kad papildoma įranga montuojama už keleivių skyriaus ir užima dalį erdvės, kuri kitu atveju būtų skirta daiktams.

    Tuo metu „Rocket“ versijai priskiriamas dar didesnis sprendimas: papildomas maždaug 400 litrų slėginis indas, kuris, pasak pateikiamų detalių, pakeistų keleivio vietą. Taip automobilis virstų vienviečiu, o bendra talpa esą siektų apie 600 litrų.

    Neaiškumai dėl pildymo ir „savaiminio“ papildymo pažadų

    Kol kas lieka atviras klausimas, kaip realiame naudojime būtų užtikrinamas toks azoto pildymas ir kokia infrastruktūra tam reikalinga. „Top Gear“ medžiagoje kalbama apie prijungimą prie išorinio aukšto slėgio azoto šaltinio, o tai primena pramoninę įrangą, kuri įprastai nėra pasiekiama kasdieniam vairuotojui.

    Tuo pat metu Elonas Muskas yra užsiminęs apie idėją, kad automobilis ateityje galėtų papildyti talpas savarankiškai, naudodamas orą, tačiau „Tesla“ dar nepateikė aiškaus techninio paaiškinimo, kaip tai derėtų su azoto sistema. Dėl to kyla rizika, kad dalis deklaruojamų galimybių priklausys nuo dar kuriamų sprendimų ir galutinės serijinės komplektacijos.

    Elektriniai prispaudžiamąją jėgą kuriantys ventiliatoriai, apie kuriuos taip pat kalbama „Roadster“ kontekste, veikia kitu principu ir maitinami iš baterijos. Tai reiškia, kad sukibimą didinanti sistema teoriškai galėtų veikti ir tuomet, kai suslėgtų dujų atsargos purkštukams baigiasi, tačiau kiek laiko būtų įmanoma kartoti ekstremalius triukus ir kokie būtų realūs apribojimai, kol kas neatskleidžiama.

  • „Tesla“ pristatė naują „Roadster“: apvertė aukštyn kojomis ir žada greitį iki šiol tik raketoms

    „Tesla“ pristatė naują „Roadster“: apvertė aukštyn kojomis ir žada greitį iki šiol tik raketoms

    „Tesla“ Teksase pademonstravo antros kartos „Roadster“ prototipą ir pasirinko neįprastą būdą atkreipti dėmesį: automobilis specialioje trasoje važiavo apverstas aukštyn kojomis, o vėliau ore atliko statinę ir nusileido ant ratų. Gamintojas tvirtina, kad tai įmanoma dėl ventiliatoriais kuriamos prisisiurbimo sistemos ir suslėgtų dujų reaktyvinių purkštukų.

    Nors „Roadster“ pirmą kartą buvo parodytas dar 2017 metais ir tada žadėtas kaip 2020 metų modelis, projektas ne kartą nukeltas. Dabar „Tesla“ vadovas Elonas Muskas teigia, kad serijinė versija turėtų pasirodyti 2028 metais, tačiau kainos ir galutinių specifikacijų bendrovė vis dar neatskleidžia.

    Kas parodyta per demonstraciją

    Pasak „Tesla“, automobilio kėbulo prisisiurbimo sistema gali generuoti iki 2 G prispaudžiamosios jėgos, todėl prototipas trasoje geba išlaikyti sukibimą net važiuodamas apverstas. Tokie sprendimai primena automobilių sporte ir aerodinamikoje žinomas koncepcijas, tačiau kelių automobiliuose jos būtų itin retos dėl sudėtingumo ir saugos reikalavimų.

    Dar daugiau klausimų kelia reaktyvinių purkštukų sistema, kuri, kaip teigiama, naudoja 10 purkštukų ir apie 200 litrų suslėgtų dujų. „Tesla“ aiškina, kad dujų atsargas būtų galima papildyti per kelias valandas, o ateityje siekiama laiką sutrumpinti iki maždaug pusvalandžio, tačiau tai priklausytų nuo įrangos ir infrastruktūros.

    „Beje, sėkmė nėra garantuota. Tikriausiai veiks“, – sakė Elonas Muskas.

    Įspūdingos pažadėtos savybės

    „Tesla“ skelbia, kad „Roadster“ 0–60 mylių per valandą greitį pasiekė per 0,81 sekundės, o Elonas Muskas užsimena, kad serijinis modelis turėtų būti dar greitesnis. Įprastai gamintojai tokius skaičius pateikia konkrečiomis bandymo sąlygomis, todėl rinkoje vėliau svarbiausios tampa nepriklausomos matavimų metodikos ir sertifikavimas.

    Kalbėdama apie maksimalų greitį, bendrovė mini ribą, viršijančią 370 kilometrų per valandą, o Elonas Muskas yra užsiminęs ir apie ambiciją priartėti prie maždaug pusės garso greičio. Tokie tikslai elektromobilių segmente skamba kaip technologinis iššūkis ne tik jėgos pavarai, bet ir padangoms, aerodinamikai, stabdžiams bei saugai.

    Teisiniai klausimai ir realybė rinkoje

    „Tesla“ pripažįsta, kad dalis funkcijų gali būti nelegalios viešuosiuose keliuose, o rezervacijos puslapyje nurodoma, kad versija su visais 10 purkštukų nebūtų pritaikyta eksploatuoti gatvėse. Tai reiškia, kad net ir pasirodžius automobiliui, dalis pirkėjų galėtų jį naudoti tik trasose ar uždarose teritorijose.

    Automobilis turėtų būti siūlomas kelių komplektacijų, o rezervacijai prašoma grąžinamo 50 000 JAV dolerių užstato, kuris sudaro apie 46 000 eurų. Vis dėlto didžiausia rizika pirkėjams išlieka informacijos trūkumas: neaišku, kokie bus galutiniai techniniai duomenys, homologacija, garantinės sąlygos ir realus pristatymo grafikas.

    Renginio žinutė aiški: „Tesla“ nori parodyti, kad net ir rinkai bręstant bei didėjant konkurencijai elektrinių superautomobilių segmente, ji siekia ne tik gerų skaičių, bet ir efektingų technologinių sprendimų. Tačiau po ilgamečių vėlavimų svarbiausias klausimas lieka tas pats: ar „Roadster“ šį kartą tikrai pasieks serijinę gamybą.

  • Elonas Muskas užsimena apie „Amazon“ konkurentą: DI agentai keistų apsipirkimą internetu

    Elonas Muskas socialiniame tinkle X pareiškė neatmetantis galimybės kurti „Amazon“ konkurentą, jei bendrovė riboja „Grok“ botų veiklą. Pasak jo, tokie ribojimai trukdytų DI įrankiams klientų vardu atlikti pirkimus internetu.

    Reaguodamas į diskusiją apie tariamą „Amazon“ blokavimą, Muskas užsiminė, kad alternatyvi e. prekybos platforma galėtų atsirasti kaip atsakas į rinkoje įsigalinčias taisykles. Kol kas tai yra viešas signalas, o ne konkretus projekto planas, tačiau tema iš karto sukėlė didesnį susidomėjimą technologijų ir prekybos sektoriuose.

    Kas yra „Grok“ ir kur link juda

    „Grok“ kuriamas kaip DI asistentas, gebantis ieškoti pasiūlymų internete, lyginti kainas ir techninius parametrus skirtingose platformose. Kita natūrali tokios sistemos kryptis yra pirkinių užsakymas kliento vardu, įskaitant automatizuotą atsiskaitymo ir pristatymo proceso inicijavimą.

    Toks modelis atitinka platesnę rinkos tendenciją, kai technologijų bendrovės kuria vadinamuosius skaitmeninius agentus, galinčius atlikti užduotis nuo paieškos iki užsakymo patvirtinimo. Verslui tai žada patogumą vartotojui, bet kartu kelia klausimų dėl duomenų, atsakomybės už klaidas ir sąžiningos konkurencijos.

    Kodėl e. prekybai tai jautru

    Jei DI agentai pradeda apsipirkti vietoje žmonių, keičiasi pati e. prekybos ekonomika. Mažėja tiesioginių vartotojų apsilankymų svetainėse, o kartu gali silpnėti tradicinės reklamos įtaka, nes sprendimus vis dažniau priima ne žmogus, o algoritmas, vertinantis kainą, pristatymo terminą ir patikimumą.

    Dėl to platformos gali būti suinteresuotos riboti automatizuotą srautą arba nukreipti DI integracijas į joms palankesnius kanalus. Praktikoje tai reiškia didėjančią įtampą tarp platformų, siekiančių išlaikyti kontrolę, ir DI kūrėjų, norinčių, kad agentai galėtų veikti laisviau.

    Didžiausias barjeras būtų logistika

    Naujai e. prekybos platformai neužtektų vien technologinio sprendimo ir patogios vartotojo patirties. Pagrindinis iššūkis būtų tiekėjų pritraukimas ir klientų įpročių pakeitimas, nes vartotojai dažniausiai lieka ten, kur pasiūla didžiausia, o grąžinimas ir aptarnavimas patikimiausi.

    Dar sudėtingesnė dalis yra logistika: sandėliavimas, pristatymo greitis, grąžinimų valdymas ir klientų aptarnavimo standartai. Būtent čia „Amazon“ pranašumas tradiciškai laikomas vienu stipriausių, todėl bet kuris konkurentas turėtų investuoti ne tik į DI, bet ir į realaus pasaulio infrastruktūrą.

  • Elonas Muskas užsimena apie „Amazon“ konkurentą: kodėl DI agentų pirkimai gali perbraižyti e. prekybą

    Elonas Muskas socialiniame tinkle X leido suprasti svarstantis galimybę kurti „Amazon“ konkurentą. Jo komentaras pasirodė reaguojant į įrašus, kad „Amazon“ esą blokuoja „Grok“ automatizuotus įrankius, galinčius vartotojų vardu atlikti pirkimus.

    „Galbūt turėtume sukurti „Amazon“ konkurentą“, – rašė Elonas Muskas.

    „Grok“ pozicionuojamas kaip sprendimas, galintis internete ieškoti pasiūlymų ir palyginti kainas bei parametrus skirtingose platformose. Kitas žingsnis, apie kurį viešai kalba rinka, yra automatizuotas užsakymo pateikimas ir atsiskaitymo inicijavimas vartotojo vardu.

    Toks posūkis dera su sparčiai ryškėjančia tendencija, kai DI pagrindu veikiantys skaitmeniniai agentai perima dalį rutininių užduočių, įskaitant apsipirkimą. Technologijų bendrovės investuoja į agentines sistemas, nes jos gali sumažinti laiką, kurį žmogus praleidžia naršydamas prekių katalogus, ir pirkimą paversti kelių komandų procesu.

    Tačiau ši kryptis kelia įtampą e. prekybos ekosistemoje. Jei pirkimus inicijuotų agentai, o ne žmonės, mažėtų „rankinių“ apsilankymų srautai, o kartu ir reklamos parodymai bei įsitraukimas, nuo kurių priklauso dalis platformų pajamų.

    Net jei konkurento idėja kol kas tėra vieša užuomina, realiai sukurti pasaulinio masto e. prekybos platformą reikštų daugiau nei technologinį sprendimą. Svarbiausia būtų pritraukti pardavėjus, užtikrinti kainodaros konkurencingumą, suvaldyti grąžinimus ir klientų aptarnavimą, taip pat įtikinti pirkėjus keisti įpročius.

    Didžiausias iššūkis tokioje rinkoje tradiciškai yra logistika: sandėliavimas, paskutinės mylios pristatymas ir greitas užsakymų įvykdymas. „Amazon“ pranašumas remiasi būtent infrastruktūra ir tiekimo grandinės mastu, todėl bet kuri nauja platforma, norinti konkuruoti globaliai, turėtų spręsti šią užduotį nuo pirmos dienos.

    Muskui priklausančios įmonės jau yra parodžiusios gebėjimą greitai kurti didelio masto produktus ir infrastruktūrą, tačiau e. prekybos sėkmę lemia ne vien technologija. Artimiausiu metu rinkos dėmesys kryps į tai, ar „Grok“ ir panašūs agentai gaus platesnę prieigą prie prekybos sistemų, ar platformos stiprins apsaugas nuo automatizuotų pirkimų.

  • „SpaceX“ ruošia ėjimą, kuris gali supurtyti ryšio rinką: taikosi tapti mobiliojo ryšio operatoriumi

    „SpaceX“ ruošia ėjimą, kuris gali supurtyti ryšio rinką: taikosi tapti mobiliojo ryšio operatoriumi

    „SpaceX“ plečia ambicijas už palydovinio interneto „Starlink“ ribų ir siekia tapti reikšmingu mobiliojo ryšio rinkos žaidėju. Tam bendrovė planuoja perimti visą nacionalinį žemųjų dažnių 800 MHz radijo spektro licencijų portfelį iš „Grain Management“.

    Sandoris dar negalutinis, nes jam būtinas JAV Federalinės ryšių komisijos (FCC) pritarimas. Be tokio leidimo spektras negali būti perregistruotas, o bet kokie tinklo plėtros planai lieka teoriniai.

    Kodėl svarbus 800 MHz spektras?

    Žemieji dažniai, tokie kaip 800 MHz, operatoriams itin vertingi dėl didesnės aprėpties ir geresnio signalo skverbties per pastatų sienas. Praktikoje tai reiškia stabilesnį ryšį patalpose ir platesnę aprėptį kaimo vietovėse, kur bazinių stočių tankis mažesnis.

    Iki šiol palydoviniu ryšiu paremti sprendimai susidurdavo su paprasta kliūtimi: ryšio kokybė dažnai prastėja pastatų viduje ar tankiai užstatytose teritorijose. Papildomas žemųjų dažnių spektras „SpaceX“ atvertų galimybę efektyviau spręsti šią problemą, ypač jei tikslas yra masinė, ne vien nišinė paslauga.

    „Starlink“ ir mobilusis ryšys: kur link judama?

    Bendrovė jau anksčiau plėtė belaidžio ryšio kompetencijas, įsigydama dalį licencijų iš „EchoStar“. Tai suteikė daugiau lankstumo vystant paslaugas, kurios jungia palydovinį ryšį su tradicine mobiliojo ryšio infrastruktūra.

    „SpaceX“ taip pat yra gavusi FCC leidimą diegti iki 15 000 „Starlink Mobile Gen2“ palydovų, optimizuotų darbui 2 GHz dažnių ruože. Pasak bendrovės planų, toks atnaujinimas galėtų reikšmingai padidinti tinklo pralaidumą ir sudaryti sąlygas sparčiau plėsti ryšio paslaugas ten, kur įprasta infrastruktūra brangi ar techniškai sudėtinga.

    Ką tai gali reikšti rinkai?

    Jei reguliuotojai pritartų 800 MHz spektro perėmimui, „SpaceX“ atsivertų kelias ne tik „papildyti“ ryšį atokiose vietovėse, bet ir realiai konkuruoti dėl masinio vartotojo. Žemieji dažniai yra vienas kertinių resursų operatoriams, todėl toks žingsnis galėtų pakeisti jėgų balansą, ypač JAV rinkoje.

    Vis dėlto sprendimas priklausys nuo FCC vertinimo, ar sandoris atitinka konkurencijos ir viešojo intereso kriterijus. Kol kas aišku viena: „SpaceX“ mobiliojo ryšio planai iš eksperimentinės krypties vis labiau virsta strategiškai svarbia plėtros ašimi.

  • Robotas bumo auksas slysta iš rankų: kodėl smulkieji investuotojai lieka už borto

    Robotas bumo auksas slysta iš rankų: kodėl smulkieji investuotojai lieka už borto

    Robotikos bumas pasaulyje įgauna pagreitį, tačiau daugeliui smulkiųjų investuotojų jis lieka sunkiai pasiekiamas. Priežastis paprasta: dauguma sparčiausiai augančių robotikos startuolių vis dar yra privačios bendrovės, kurių akcijų biržoje nenusipirksi.

    Todėl viešose rinkose dažniausiai tenka rinktis kompromisus: pirkti automobilių gamintoją, kuris tik žada robotus, investuoti į pramonės konglomeratus, kur robotika tėra dalis pajamų, arba mokėti brangiai už fondus, suteikiančius netiesioginę prieigą.

    Tesla kelias į robotiką

    Vienas garsiausių pasirinkimų išlieka „Tesla“, nes bendrovė viešai vysto humanoidinį robotą „Optimus“ ir lygiagrečiai kuria robotaksių viziją. Pats Elonas Muskas yra teigęs, kad ateityje didelė bendrovės vertės dalis gali būti susieta būtent su robotika, tačiau tai kol kas labiau pažadas nei įrodytas verslas.

    Realybėje „Tesla“ šiandien daugiausia išlieka automobilių gamintoja: 2026 metų antrąjį ketvirtį apie tris ketvirtadalius pajamų ji gavo iš automobilių verslo, o „Optimus“ pardavimų dar nefiksuoja. Tai reiškia, kad investuotojas perka dabartinį automobilių ciklą ir kartu apmoka rizikingą ateities statymą.

    „Iki kitų metų pabaigos, manau, pardavinėsime humanoidinius robotus visuomenei“, – sakė Elonas Muskas.

    Vis dėlto gamybos startas gali būti lėtas: humanoidiniai robotai reikalauja naujų tiekimo grandinių, saugos sprendimų ir patikimumo bandymų. Tokios rizikos tiesiogiai atsispindi ir rinkos kainodaroje, nes investuotojai už augimo istoriją neretai moka gerokai iš anksto.

    Humanoidų triukšmas ir pramonės realybė

    Nors viešojoje erdvėje dominuoja humanoidiniai robotai, pramonės robotikos rinka daug labiau remiasi klasikiniais sprendimais: manipuliatoriais, sandėlių automatizacija, suvirinimo, surinkimo ir logistikos robotais. Tarptautinės robotikos federacijos duomenimis, 2025 metais pramonėje ir profesionaliam naudojimui visame pasaulyje parduota apie 7 000 humanoidinių robotų, kai pramoninių robotų įdiegta apie 603 000.

    Didžiausi pramonės žaidėjai dažnai nėra „gryna“ robotikos investicija. Pavyzdžiui, Japonijos „Fanuc“ robotikos segmentas sudaro reikšmingą pardavimų dalį, tačiau kitose grupėse robotika konkuruoja su energetikos, elektros įrangos ar automatizavimo sprendimais, todėl investuotojas gauna išskaidytą, o ne vien robotikai skirtą rezultatą.

    Papildomą neapibrėžtumą kuria ir tai, kad kai kurie stiprūs robotikos vardai pasitraukė iš biržos. Vokietijos „KUKA“ nebeliko listinguojama po kontrolės perėmimo, o kai kurios korporacijos vietoje atskiro robotikos verslo listingo renkasi pardavimo ar restruktūrizavimo scenarijus.

    Fondai, žadantys prieigą prie privačių startuolių

    Nauja kryptis investuotojams tapo fondai, kurie perka privačių robotikos įmonių dalis, o patys yra listinguojami biržoje. Vienas tokių pavyzdžių yra „RoboStrategy“, Nasdaq biržoje prekiaujamas fondas, deklaruojantis investicijas į privačius robotikos startuolius.

    Tačiau už tokią prieigą dažnai mokama dvigubai: per metinius mokesčius ir per vadinamąją deficito priemoką, kai fondo akcijos biržoje kainuoja gerokai daugiau nei jo turto vertė. 2026 metų spalio pradžioje „RoboStrategy“ akcijos kainavo apie 24 eurus, nors grynoji turto vertė rugpjūčio pabaigoje siekė maždaug 10 eurų už akciją, tad priemoka viršijo du kartus.

    Tokios priemokos gali greitai išnykti, net jei fondo turimų aktyvų vertė auga, todėl investuotojas rizikuoja prarasti dalį pinigų vien dėl kainos ir turto vertės suartėjimo. Situaciją apsunkina ir tai, kad privačių įmonių vertinimai remiasi modeliais bei prielaidomis, o ne kasdieniu rinkos sandorių kainodaros mechanizmu.

    „Svarbu suprasti, ką tiksliai investuotojas gauna už savo pinigus, ir įvertinti, ar nemoka daugiau, nei reali turto vertė“, – sakė AJ Bell rinkų vadovas Danas Coatsworthas.

    ETF: paprasčiau, bet ne visada tiksliai

    Kita alternatyva yra robotikos ir automatizavimo ETF, kurie paprastai prekiauja arčiau grynosios turto vertės. Vis dėlto jų sudėtis dažnai reiškia, kad portfelyje dominuoja didelės listinguojamos bendrovės, kur robotika persipina su kitomis veiklomis, o „grynų“ robotikos startuolių ekspozicija lieka ribota.

    Dar viena kliūtis yra regioniniai apribojimai. Net kai robotikos gamintojai listinguojami, dalis jų gali debiutuoti biržose, kur užsienio investuotojams taikomi papildomi reikalavimai ar prieigos ribojimai, todėl reali galimybė pirkti akcijas priklauso nuo investuotojo tarpininko ir licencijų.

    Kol daugiau robotikos lyderių nepasieks viešųjų rinkų, smulkiesiems investuotojams dažniausiai teks rinktis tarp netiesioginių statymų, aukštų įkainių ir padidintos kainos rizikos. Robotikos istorija gali būti įspūdinga, tačiau kelias į ją biržoje dažnai būna brangesnis ir labiau vingiuotas, nei tikisi daugelis.

    Ši informacija nėra finansinė konsultacija. Prieš priimant sprendimus verta įvertinti riziką, mokesčius ir tai, ar investicijos kaina neatsiplėšusi nuo realios turto vertės.

  • Pentagonas pasitelkia Eloną Muską: 120 dienų projektas atskleis, kokių ginklų reikės ateities karuose

    Pentagonas pasitelkia Eloną Muską: 120 dienų projektas atskleis, kokių ginklų reikės ateities karuose

    Pentagonas subūrė laikiną 120 dienų ekspertų grupę „Meridian“, kuri turės įvertinti, kaip keičiasi šiuolaikinis karas ir kokių technologijų bei ginkluotės Jungtinėms Valstijoms prireiks, kad išlaikytų pranašumą. Apie iniciatyvą JAV jūrų pėstininkų bazėje Quantico pranešė gynybos sekretorius Pete’as Hegsethas.

    Projekto mandatas apibrėžiamas kaip siauras, tačiau darbų laukas platus: nuo požeminių grėsmių iki kosmoso erdvės tarp Žemės ir Mėnulio. Plane minimos sritys apima dirbtinį intelektą, autonomines sistemas, robotiką, energijos ginklus ir biotechnologijas.

    „Tai nėra nauja strategija ar doktrina, o aiškus žvilgsnis į tai, be ko ateityje prarasime pranašumą“, – sakė Pete’as Hegsethas.

    Už projekto koordinavimą atsakingas Pentagono vyriausiasis technologijų vadovas Emilas Michaelas, o trys projekto bendrai vadovaujantys patarėjai pasirinkti iš už gynybos departamento ribų. Tarp jų yra „SpaceX“ ir „Tesla“ vadovas Elonas Muskas, „Anduril“ įkūrėjas Palmeris Luckey ir buvęs JAV Atstovų Rūmų pirmininkas Newtas Gingrichas.

    Pentagonas pabrėžia, kad „Meridian“ nėra nei naujas padalinys, nei pirkimų programa ar ginkluotės gamybos kontraktas. Tai laikina patariamoji grupė, kurios išvadų paketas turėtų būti pateiktas iki 2027 metų sausio 28 dienos, o dalis rezultatų bus vieša, kita dalis skirta neviešam kariniam naudojimui.

    Elono Musko įtraukimas vertinamas dvejopai dėl jo įmonių sąsajų su gynybos sektoriumi. „SpaceX“ jau ne vienus metus teikia raketų paleidimo paslaugas, vysto palydovinį ryšį ir dalyvauja kariniuose palydovų projektuose, o tai reiškia, kad jo įmonė priklauso nuo federalinių užsakymų.

    Tuo pat metu Palmerio Luckey vadovaujama „Anduril“ pastaraisiais metais tapo viena matomiausių gynybos technologijų bendrovių, kuriančių dronus, sensorius ir pusiau autonomines sistemas. Kritikai atkreipia dėmesį, kad tokio profilio patarėjai gali turėti interesų konfliktą, nes rekomendacijos potencialiai gali palankiai veikti jų atstovaujamų bendrovių veiklos kryptis.

    Kas keičia karo lauką?

    Pastarųjų metų konfliktai parodė, kad karo lauke vis didesnį vaidmenį vaidina masiškai naudojami dronai, elektroninė kova ir ryšių infrastruktūros pažeidžiamumas. Kartu sparčiai auga DI pritaikymas žvalgybai, taikinių nustatymui, logistikai ir sprendimų priėmimo pagreitinimui.

    Gynybos planuotojai vis dažniau kalba ir apie autonominių sistemų spiečius, pigesnės masinės ginkluotės grįžimą bei būtinybę gamybą pritaikyti greitam mastelio didinimui. Tokios tendencijos verčia persvarstyti, kaip greitai nuo prototipo galima pereiti prie realiai naudojamo sprendimo.

    Dar vienas signalas apie kryptį

    Pete’as Hegsethas taip pat paskelbė apie planus iki 2027 metų spalio 1 dienos įkurti keturių žvaigždučių autonominio karo vadavietę AUTOWARCOM. Ji būtų orientuota į bepiločių ir kitų beįgulių sistemų bandymus bei spartesnį jų diegimą tarnyboje.

    Šie sprendimai rodo bendrą kryptį, kai modernizacijos centras vis labiau slenka nuo ilgų klasikinių ginkluotės programų prie greitesnių ciklų, kuriuos dažnai siūlo privačios technologijų bendrovės. Analitikų vertinimu, „Meridian“ greičiausiai pateiks ne pirkimų sąrašą, o prioritetų ir spragų žemėlapį, pagal kurį Pentagonas dėlios tolesnius sprendimus.

  • Elonas Muskas grįžta į politiką: Pentagonas jį kviečia patarti dėl būsimų karų technologijų

    Pentagonas telkia komandą

    Jungtinių Valstijų Gynybos departamentas į projektą, skirtą vertinti būsimo mūšio lauko kryptis, pakvietė „Tesla“ ir „SpaceX“ vadovą Eloną Muską. Kartu patariamąsias funkcijas turėtų atlikti gynybos technologijų verslo atstovas Palmeris Luckey ir buvęs JAV Atstovų Rūmų pirmininkas Newtas Gingrichas.

    Apie šiuos planus viešai pranešta remiantis vidiniu departamento dokumentu, kuriame akcentuojama technologijų svarba moderniose operacijose. Projekto tikslas – įvertinti, kokie sprendimai ateityje suteiktų JAV pajėgoms pranašumą skirtingose konflikto aplinkose.

    Kas yra Projektas Meridian

    Iniciatyva, vadinama Projektu Meridian, apibūdinama kaip bandymas sistemiškai apžvelgti būsimo karo tendencijas, įskaitant autonomines sistemas, kosmoso infrastruktūrą ir ryšių atsparumą. Šios kryptys glaudžiai siejasi su tuo, kaip pastaraisiais metais keitėsi karinės technologijos ir jų diegimo greitis.

    Viešai aptariamuose projekto rėmuose numatoma ne tik analizuoti technologijas, bet ir pateikti rekomendacijas, kokios ginkluotės bei pajėgumų kombinacijos būtų efektyviausios. Tai reiškia, kad akcentas gali krypti į DI, bepiločių platformas, sensorių tinklus ir pažangias žvalgybos sistemas.

    Musko sugrįžimas į valdžios darbotvarkę

    Šis žingsnis išsiskiria tuo, kad Muskas į politinių sprendimų lauką grįžta praėjus kiek daugiau nei metams po darbo su Donaldo Trumpo administracijos inicijuota vyriausybės efektyvumo kryptimi. Tuomet jo veikla buvo siejama su bandymais mažinti viešojo sektoriaus išlaidas ir darbuotojų skaičių.

    Vėliau Musko vieši pareiškimai rodė įtampą santykiuose su Respublikonų partijos lyderyste, o taip pat buvo užsiminta apie galimą naujo politinio judėjimo kūrimą. Dabar, vertinant naują vaidmenį Pentagono projekte, tai būtų pirmas oficialus sugrįžimas į tiesioginį bendradarbiavimą su JAV valdžios institucijomis.

    Politiniai pinigai ir įtaka

    Pastaruoju metu Muskas taip pat vėl aktyvino politinę finansinę paramą Respublikonams per vadinamąjį super PAC. Tokie komitetai lėšų tiesiogiai neperveda kandidatų štabams, tačiau savarankiškai finansuoja kampanijas ir komunikacines iniciatyvas, palaikančias pasirinktą kryptį.

    Skelbiama, kad per 2024 metų JAV rinkimų ciklą parama Respublikonams siekė apie 270 000 000 eurų. Šis kontekstas svarbus vertinant, kodėl Musko įsitraukimas į Pentagono „būsimų karų“ darbotvarkę kelia tiek politinių, tiek interesų konflikto diskusijų.

    „Turime suprasti, kokios technologijos lems būsimą mūšio lauką ir kaip išlaikyti pranašumą“, – teigiama dokumente, kuriuo remiantis pristatytas projektas.

    Ekspertai pažymi, kad tokio pobūdžio patariamosios grupės gali turėti realią įtaką prioritetams, pirkimams ir tyrimų finansavimui. Kartu tai didina visuomenės dėmesį skaidrumui, ypač kai patarėjai yra susiję su įmonėmis, veikiančiomis kosmoso, ryšių ar duomenų infrastruktūros srityse.

  • „SpaceX“ „Starship“ pirmąkart taikosi į orbitą: kada startas ir kur žiūrėti tiesiogiai

    „SpaceX“ „Starship“ pirmąkart taikosi į orbitą: kada startas ir kur žiūrėti tiesiogiai

    „SpaceX“ milžiniška raketa „Starship“ rengiasi dar vienam bandymui, kuris gali tapti vienu svarbiausių projekto etapų. Iki šiol bendrovė atliko 13 „Starship“ skrydžių bandymų, o dabartinis startas siejamas su ambicija pirmą kartą įgyvendinti orbitinį profilį.

    Raketa jau pastatyta į starto poziciją „SpaceX“ bazėje Starbase Teksase. Tiesioginę transliaciją tradiciškai planuojama rodyti internetu, o įprastai ji pradedama likus maždaug pusvalandžiui iki numatyto pakilimo.

    Starto laikas ir transliacija

    Skelbiama, kad starto langas truks 75 minutes. Tokiais atvejais tikslus pakilimo momentas gali keistis dėl techninių patikrų, oro sąlygų ar skrydžio saugos reikalavimų, todėl žiūrovams rekomenduojama stebėti oficialius „SpaceX“ pranešimus.

    Transliacija paprastai rodoma „SpaceX“ paskyrose socialiniuose tinkluose ir vaizdo platformose. Bendrovė realiu laiku pateikia atnaujinimus apie skaičiavimą, variklių patikrą ir sprendimą dėl starto.

    Kas planuojama šiame bandyme

    Skrydžio planas numato bandymą pasiekti orbitai artimą trajektoriją ir kelias valandas trunkantį skrydį aplink Žemę. Tokie bandymai leidžia įvertinti raketos elgseną nuo pakilimo iki sugrįžimo į atmosferą, kai konstrukciją veikia didžiausios šiluminės ir mechaninės apkrovos.

    Pirmoji pakopa „Super Heavy“ po starto turėtų būti nukreipta į nusileidimą vandenyne, o jos sugrąžinimas šį kartą nėra prioritetas. Ankstesniuose planuose buvo svarstomos ir gaudymo bokšto mechanizmais galimybės, tačiau bandymų programoje sprendimai gali kisti pagal rizikų vertinimą.

    Antroji pakopa „Starship“ šiame bandyme gali gabenti „Starlink“ kartos palydovų bandomąjį krovinį. Tokie skrydžiai yra svarbūs ne tik pačiai raketai, bet ir „Starlink“ tinklo plėtrai, nes ateityje „Starship“ siekiama pritaikyti didesnių palydovų partijų iškėlimui.

    Kodėl šis startas svarbus

    Orbitinio profilio bandymas laikomas būtinu žingsniu, jei „SpaceX“ nori paversti „Starship“ daugkartinio naudojimo sistema, galinčia pigiau kelti krovinius į Žemės orbitą. Programos tikslai apima ir NASA Mėnulio misijas, kur „Starship“ kuriama kaip „Artemis“ programos nusileidimo modulis.

    „Mūsų tikslas yra surinkti kuo daugiau duomenų realiame skrydyje, net jei bandymas baigsis anksčiau nei planuota“, – sakė „SpaceX“ atstovas, komentuodamas bandymų filosofiją.

    Ekspertai pabrėžia, kad net ir dalinai sėkmingi skrydžiai gali būti vertingi, nes leidžia patikrinti variklių darbą, valdymo sistemas, šiluminę apsaugą ir ryšį. Kiekvienas toks bandymas paprastai baigiasi techninių pakeitimų paketu, kuris įdiegiamas prieš kitą startą.

  • Rusija taikosi į „Starlink“: paviešino planus, o NATO teritorijoje fiksuojami įtartini incidentai

    Rusija taikosi į „Starlink“: paviešino planus, o NATO teritorijoje fiksuojami įtartini incidentai

    Rusijos viešojoje erdvėje vis dažniau skamba raginimai įvairiomis priemonėmis sutrikdyti ar net sunaikinti palydovinį internetą „Starlink“, kuris tapo vienu svarbiausių Ukrainos ryšio kanalų. Ekspertai pabrėžia, kad tokie planai realiai reikštų bandymą silpninti ne tik Ukrainos gynybą, bet ir jos partnerių infrastruktūrą.

    „Starlink“ ryšys fronte naudojamas ne vien baziniam bendravimui. Jis siejamas su vienetų koordinavimu, situacijos vaizdo perdavimu ir operaciniu duomenų apsikeitimu, todėl plataus masto trikdžiai galėtų turėti tiesioginį poveikį mūšio lauko efektyvumui.

    Kas siūloma Rusijos planuose

    Ukrainos gynybos tematiką nagrinėjantys šaltiniai skelbė apie Rusijos veikėjų viešai aptarinėjamą idėją veikti keliais lygiais: nuo ryšio trikdymo iki smūgių antžeminei infrastruktūrai ir bandymų paveikti pačią palydovų grupuotę. Toks požiūris rodo, kad taikiniu laikoma ne viena grandis, o visas ryšio ekosistemos tinklas.

    Minimos elektroninės kovos priemonės, skirtos slopinti terminalų signalą ir trikdyti ryšį didesnėse teritorijose. Kartu kalbama ir apie kitas priemones, kurios teoriškai galėtų būti nukreiptos prieš žemos orbitos palydovus, nors praktinis tokių veiksmų mastas ir efektyvumas kelia daug klausimų.

    Viešose diskusijose taip pat figūruoja kraštutiniai scenarijai, įskaitant kosmose sukeliamus didelio masto trikdžius. Saugumo analitikai atkreipia dėmesį, kad tokie veiksmai sukeltų plataus poveikio pasekmes ir paliestų ne vieną valstybę, todėl būtų itin eskaluojantys ir tarptautiniu mastu rizikingi.

    Antžeminė infrastruktūra tampa silpnąja grandimi

    Ryšio sistemų atsparumas priklauso ne tik nuo palydovų, bet ir nuo antžeminių mazgų, duomenų perdavimo linijų bei elektros tiekimo. Dėl to dalis grėsmių gali būti nukreipta į lengviau pasiekiamus taikinius, kurie nereikalauja sudėtingų technologinių sprendimų.

    Straipsniuose, kuriuose aptariami galimi išpuoliai prieš „Starlink“ ekosistemą, akcentuojama ir NATO šalių vaidmuo užtikrinant ryšio grandines. Tokiose diskusijose ypač pabrėžiama, kad net pavieniai incidentai prie infrastruktūros objektų gali būti vertinami kaip platesnės spaudimo strategijos dalis.

    Ką tai reiškia regiono saugumui

    Pastarųjų metų karinė praktika rodo, kad elektroninė kova ir ryšio trikdymas tampa nuolatine modernių konfliktų dalimi. „Starlink“ atveju kalbama apie sistemą, kuri sukurta kaip didelė, greitai papildoma palydovų konsteliacija, todėl visiškas jos išjungimas būtų sudėtingas, tačiau lokalūs trikdžiai yra realesnis scenarijus.

    Analitikai pabrėžia, kad didžiausia rizika kyla tada, kai informaciniai pareiškimai apie taikinius sutampa su bandymais tikrinti infrastruktūros pažeidžiamumą. Todėl regiono valstybėms svarbu stiprinti kritinių objektų apsaugą, ryšio maršrutų dubliavimą ir greitą incidentų tyrimą, kad būtų mažinama galimų atakų kaina ir poveikis.