CP v2

Tag: Elonas Muskas

  • Muskas išvyko į Kiniją per „OpenAI“ bylą: advokatas teisėjui ir prisiekusiesiems turėjo aiškintis

    Muskas išvyko į Kiniją per „OpenAI“ bylą: advokatas teisėjui ir prisiekusiesiems turėjo aiškintis

    JAV federaliniame teisme nagrinėjant Elono Musko ieškinį prieš „OpenAI“ vadovus, verslininko advokatas Stevenas Molo prisiekusiesiems atsiprašė dėl kliento nebuvimo baigiamųjų kalbų metu. Tuo metu Muskas buvo išvykęs į Kiniją, lydėdamas JAV prezidentą Donaldą Trumpą susitikimuose su šalies vadovybe.

    Byla kilo dėl Musko pateikto ieškinio prieš „OpenAI“ bendrakūrėjus Samą Altmaną ir Gregą Brockmaną. Muskas teigia, kad buvo pažeistas ankstyvas pažadas vystyti organizaciją kaip ne pelno siekiančią ir kad vėlesnė restruktūrizacija leido daliai vadovų nepagrįstai praturtėti.

    Teismas tikėjosi, kad Muskas bus pasiekiamas

    Teisėja Yvonne Gonzalez Rogers anksčiau buvo nurodžiusi, kad Muskas turi būti pasirengęs greitai sugrįžti į teismą, jei prireiktų papildomų paaiškinimų ar liudijimo. Tokia praktika reiškia, kad liudytojas turi būti pasiekiamas ir iš esmės negali išvykti toli, neįvertinęs rizikos, kad bus iškviestas atgal į posėdį.

    Viešai nebuvo aiškiai patvirtinta, ar dėl kelionės į Kiniją buvo gautas formalus leidimas, o Musko atstovai detalių nekomentavo. Pats Muskas per pirmąją proceso savaitę jau buvo davęs parodymus, todėl gynėjai teismui pabrėžė, kad jis esą neprarado dėmesio bylai.

    „Tai dalykas, kuris jam iš tiesų svarbus“, – sakė Stevenas Molo, aiškindamas prisiekusiesiems, kad Musko nebuvimas nereiškia abejingumo procesui.

    „OpenAI“ akcentavo, kas yra salėje

    Baigiamosiose kalbose „OpenAI“ advokatai pasinaudojo Musko nebuvimu kaip argumentu, pabrėždami, kad atsakovai dalyvauja posėdyje. Teisme tą dieną buvo ir Samas Altmanas, ir Gregas Brockmanas, o jų atstovai ragino vertinti ne politinį foną, bet įrodymus.

    „Ponas Muskas šiandien čia neatvyko, o mano klientai yra čia. Jie čia, nes jiems tai rūpi“, – sakė „OpenAI“ advokatas Williamas Savittas.

    Gynyba teismui taip pat priminė dokumentus, kurie, jų teigimu, rodo sudėtingesnę Musko poziciją ankstyvaisiais „OpenAI“ etapais. Anot „OpenAI“ atstovų, įrodymuose matyti, kad Muskas pats svarstė pelno siekiančio modelio idėją, tačiau norėjo didesnės kontrolės ar galimo glaudesnio ryšio su „Tesla“.

    Bylos reikšmė platesniame DI kontekste

    Šis ginčas tapo vienu labiausiai matomų teisinių konfliktų, susijusių su DI plėtra, valdymu ir komercinimu. Pastaraisiais metais DI rinkoje daugėja įtampos tarp misijos deklaracijų, kapitalo poreikio ir atsakomybės visuomenei, o teismuose vis dažniau atsiduria klausimai dėl steigimo susitarimų, investuotojų lūkesčių ir vadovų pareigų.

    Kelionės į Kiniją fonas bylai suteikė papildomo politinio ir ekonominio atspalvio, nes JAV ir Kinijos technologijų konkurencija glaudžiai siejasi su DI lustų, debesijos ir pažangių modelių prieigos klausimais. Vis dėlto teismo salėje sprendžiama ne geopolitika, o tai, ar buvo pažeisti konkretūs įsipareigojimai ir kaip turi būti vertinami „OpenAI“ struktūros pokyčiai.

  • Muskas stoja prieš Altmaną: „OpenAI“ byla pasiekė finišą, o verdiktas jau kitą savaitę

    Muskas stoja prieš Altmaną: „OpenAI“ byla pasiekė finišą, o verdiktas jau kitą savaitę

    Prisiekusieji netrukus spręs

    JAV federaliniame teisme Oklande baigėsi pirmasis Elono Musko iškeltos bylos prieš „OpenAI“ vadovą Samą Altmaną etapas. Šalių advokatai prisiekusiesiems pateikė baigiamąsias kalbas, o svarstymai numatyti artimiausiomis dienomis.

    Bylą nagrinėja devynių asmenų patariamoji prisiekusiųjų kolegija, tačiau galutinį sprendimą dėl atsakomybės priims teisėja Yvonne Gonzalez Rogers. Tokia praktika reiškia, kad prisiekusiųjų išvada bus rekomendacinė, bet reikšminga teismo vertinimui.

    „Jūs privalote spręsti bylą remdamiesi tik tais įrodymais, kurie pateikti teisme“, – prisiekusiesiems nurodė Yvonne Gonzalez Rogers.

    Ką kaltina Muskas ir ką atmeta „OpenAI“

    E. Muskas „OpenAI“, S. Altmaną ir prezidentą Gregą Brockmaną padavė į teismą 2024 metais. Jis teigia, kad buvo nutolta nuo pradinio įsipareigojimo vystyti dirbtinį intelektą ne pelno principu ir kad dalis sprendimų buvo nukreipti į komercinę naudą, neatitinkančią ankstesnių deklaracijų.

    Pasak E. Musko pusės, bendrovė neįgyvendino viešo kodo ir skaidrumo lūkesčių, nepakankamai prioritetizavo saugą bei esą nukrypo nuo ne pelno organizacijoms būdingų praktikų. Taip pat akcentuota, kad įtakingi asmenys ir investuotojai galėjo gauti finansinės naudos E. Musko sąskaita.

    „OpenAI“ atstovai teisme teigė, kad konkrečių pažadų E. Muskui dėl korporatyvinės struktūros nebuvo duota, o gautos lėšos buvo panaudotos teisėtai ir pagal paskirtį. Gynyba taip pat pabrėžė, kad E. Muskas bylą iškėlė tik po to, kai pristatė konkurentę dirbtinio intelekto bendrovę „xAI“.

    „Jam niekada nerūpėjo ne pelno struktūra. Jam rūpėjo laimėti“, – teisme sakė „OpenAI“ atstovė Sarah Eddy.

    Į bylą įtraukta ir „Microsoft“, o toliau lauks žalos klausimai

    Kaip atsakovė byloje minima ir „Microsoft“, laikoma viena svarbiausių „OpenAI“ investuotojų ir partnerių. E. Musko pusė teigia, kad „Microsoft“ galėjo prisidėti prie tariamų pažeidimų, tačiau bendrovės advokatai tai neigia ir sako, kad apie tokius veiksmus nežinojo.

    Prasidėjus prisiekusiųjų svarstymams, teismas paraleliai pereis prie vadinamosios teisių gynimo priemonių fazės, kurioje bus aptariama galima žala ir tolesni žingsniai, jei atsakomybė būtų nustatyta. Šioje dalyje prisiekusieji nedalyvaus, o sprendimus priims teisėja.

    Anksčiau E. Musko komanda yra kalbėjusi apie itin didelės apimties reikalavimus ir prašiusi svarstyti ir vadovų pakeitimus, ir ankstesnių sandorių peržiūrą. Teismas šiuos klausimus nagrinės tik tuo atveju, jei pirmiausia bus konstatuota atsakomybė.

    „Teisėjai paprastai pasitelkia patariamuosius prisiekusiuosius, kai nori bendruomenės vertinimo arba papildomo pagrindo itin matomoje byloje“, – teigė teisės dėstytojas Stevenas Baickeris-McKee.

  • „SpaceX“ žvalgosi į Europą: kur galėtų startuoti milžiniška Musko „Starship“ raketa

    „SpaceX“ žvalgosi į Europą: kur galėtų startuoti milžiniška Musko „Starship“ raketa

    „SpaceX“ toliau intensyviai vysto milžinišką „Starship“ raketą, kuri ateityje turėtų tapti pagrindiniu bendrovės įrankiu dažniems skrydžiams į orbitą ir dar toliau. Iki šiol bandymai vyko „Starbase“ bazėje Teksase, tačiau įmonei jau dabar tenka galvoti apie papildomas starto vietas.

    Plėtra susijusi ne tik su ambicijomis, bet ir su praktika: jei „Starship“ būtų naudojama masiškai, vienos aikštelės neužtektų nei pagal infrastruktūrą, nei pagal saugumo zonas ir skrydžių grafiką. Dėl to „SpaceX“ ruošia kelių kosmodromų modelį, kuris leistų paskirstyti startus.

    Starto aikštelės JAV ir už jos ribų

    Šiuo metu „Starship“ bandomieji skrydžiai vyksta Teksase, kur „SpaceX“ yra įrengusi dvi starto pozicijas. Bendrovė taip pat plečia pajėgumus Floridoje, kur ruošiamos kelios starto infrastruktūros vietos, siejamos su NASA Kennedy kosmoso centru ir JAV Kosmoso pajėgų objektų teritorijomis.

    Tačiau didėjant planuojamų raketų skaičiui ir startų dažniui, vis dažniau kalbama apie papildomas aikšteles už Jungtinių Amerikos Valstijų ribų. Tam būtinos ne tik techninės galimybės, bet ir tarptautiniai suderinimai dėl saugumo, technologijų apsaugos bei eksporto kontrolės.

    Europa tarp svarstomų krypčių

    Tarp minimų potencialių krypčių įvardijama Norvegija, kur Andøya saloje pastaraisiais metais vystoma kosminių paleidimų infrastruktūra. Tokios vietos patrauklios dėl mažesnio gyventojų tankio, galimybės suformuoti saugias kritimo zonas ir vystomos kosmoso pramonės.

    Be Europos, kaip galimos kryptys viešai minimos ir Naujoji Zelandija, Australija, Jungtinė Karalystė bei Brazilija. Šalys, su kuriomis lengviau suderinti technologijų apsaugos ir saugumo procedūras, teoriškai galėtų greičiau priartėti prie realių derybų dėl infrastruktūros.

    Kas lems tolimesnius sprendimus

    Artimiausi sprendimai dėl geografijos vis tiek priklausys nuo to, kaip sėkmingai „SpaceX“ užbaigs „Starship“ kūrimo etapą ir pereis į stabilų, prognozuojamą bandymų ritmą. Kiekvienas bandymas yra ir techninis, ir reguliacinis įvykis, po kurio dažnai tenka koreguoti tiek konstrukciją, tiek procedūras.

    Jei programa pasieks tikslą ir „Starship“ taps dažnai naudojama platforma, naujų starto vietų klausimas taps nebe hipotetinis, o būtinas. Tokiu atveju Europa, turinti augančią kosmoso ekosistemą ir naujai kuriamas aikšteles, gali atsidurti realių „SpaceX“ planų žemėlapyje.

  • „OpenAI“ ir Musko karas teisme: Altmanas rėžė, kad ne jis vogė, o įkūrėjas pabėgo

    „OpenAI“ ir Musko karas teisme: Altmanas rėžė, kad ne jis vogė, o įkūrėjas pabėgo

    Altmano versija: „paliko likimo valiai“

    JAV federaliniame teisme Oaklande „OpenAI“ vadovas Samas Altmanas liudijo byloje, kurioje Elonas Muskas kaltina bendrovę nutolimu nuo pirminės ne pelno misijos. Altmanas prisiekusiųjų teismui aiškino, kad esminė istorijos dalis yra ne tariamas misijos „pasisavinimas“, o tai, kad Muskas esą pasitraukė kritiniu metu.

    Altmano teigimu, „OpenAI“ augant didžiausias iššūkis buvo skaičiavimo ištekliai ir finansavimas, o sprendimai dėl struktūros buvo svarstomi kaip būdas išlikti konkurencingiems. Jis pabrėžė, kad asmeniškai Musko atžvilgiu nebuvo davęs konkrečių pažadų dėl nekintančios įmonės teisinės formos.

    „Mes buvome palikti likimo valiai“, – sakė Samas Altmanas.

    Įkūrėjų derybos ir lūžis 2018 metais

    Byloje daug dėmesio skiriama 2017 ir 2018 metais vykusioms deryboms tarp pagrindinių „OpenAI“ įkūrėjų, kai buvo ieškoma modelio, leidžiančio pritraukti daugiau lėšų ir išplėsti infrastruktūrą. Šiame etape, remiantis teisme aptartomis aplinkybėmis, svarstyti įvairūs variantai, įskaitant ir pelno siekiančius sprendimus.

    Galiausiai derybos baigėsi be galutinio susitarimo, o Muskas 2018 metais pasitraukė iš „OpenAI“ valdybos. Altmanas teisme teigė, kad tai sukėlė įtampą komandoje ir nerimą dėl finansavimo, nors daliai tyrėjų esą buvo ir palengvėjimas dėl skirtingo vadovavimo stiliaus.

    Altmanas taip pat aiškino, kad Muskas vėliau skeptiškai vertino „OpenAI“ perspektyvas be radikaliai didesnių resursų. Ši tema tapo svarbiu argumentu, kodėl organizacija ieškojo tvaresnių finansavimo mechanizmų, o tai DI sektoriuje yra įprasta praktika, kai išlaidos skaičiavimams ir talentams sparčiai auga.

    Kaltinimai dėl kontrolės ir pelno krypties

    Muskas yra pateikęs ieškinį, kuriame teigia, kad „OpenAI“ nukrypo nuo ne pelno krypties, o jo skirta parama esą galėjo būti panaudota komerciniais tikslais. Altmanas teisme laikėsi pozicijos, kad konfliktas labiau susijęs su kontrolės klausimu ir skirtingu požiūriu į valdymą, o ne vien su misija.

    Teisme aptarta ir tai, kad po Musko pasitraukimo „OpenAI“ įkūrė pelno siekiančią struktūrą, kuri, investuotojų vertinimu, pasiekė apie 790 000 000 000 eurų vertę. Tokie vertinimai pastaraisiais metais tapo ryškia DI bumo dalimi, kai kapitalas telkiamas į modelių kūrimą, duomenų centrus ir specializuotus lustus.

    Byloje minėta, kad derybose buvo svarstytas ir „Tesla“ įsitraukimas kaip būdas sustiprinti finansinę bazę. Altmanas teisme aiškino, kad toks scenarijus, jo nuomone, keltų riziką misijai, nes automobilių gamintojo tikslai nėra tapatūs su „OpenAI“ deklaruotais siekiais.

    Gynyba nuo kritikos dėl patikimumo

    Musko advokatas teisme bandė suformuoti įspūdį, kad Altmanu ne visada galima pasitikėti, ir klausimais priminė ankstesnius viešus konfliktus, įskaitant 2023 metais kilusią valdymo krizę, kai dalis valdybos trumpam buvo nušalinusi Altmaną. Pats „OpenAI“ vadovas teigė buvęs priblokštas ir įskaudintas, nes, jo žodžiais, situacija galėjo sugriauti organizaciją.

    Proceso pabaigoje numatytos baigiamosios kalbos, o sprendimo priėmimas priklausys teisėjai, nors prisiekusiųjų verdiktas šioje byloje turi patariamąjį pobūdį. Tai reiškia, kad galutinė kryptis dėl atsakomybės ir galimų pasekmių priklausys nuo teismo išvadų.

    Ši byla tapo dar vienu ženklu, kad DI lyderių varžybos vyksta ne tik laboratorijose ar rinkoje, bet ir teismuose. Augant investicijoms, modelių pajėgumams ir reguliaciniam dėmesiui, skaidrumo, valdymo ir misijos klausimai vis dažniau atsiduria viešame ginče.

  • „Microsoft“ baimė dėl „OpenAI“: Nadella liudijimas teisme atskleidė, kas vyko užkulisiuose

    „Microsoft“ baimė dėl „OpenAI“: Nadella liudijimas teisme atskleidė, kas vyko užkulisiuose

    Elono Musko ir Samo Altmano teismo ginčas dėl „OpenAI“ pastarosiomis savaitėmis atvėrė daugiau nei vien šios organizacijos istoriją. Teisme paviešinti dokumentai ir liudijimai parodė, kad „Microsoft“ dar 2022 metais nerimavo, jog „OpenAI“ gali tapti tokia pat dominuojančia jėga, kokia kadaise buvo pati „Microsoft“.

    Teisme nuskambėjo, kad „Microsoft“ vadovas Satya Nadella apie riziką kalbėjo dar 2022 metų balandį, likus keliems mėnesiams iki „ChatGPT“ debiuto, kuris ir įžiebė generatyvinio DI bumą. Jo rūpestis buvo paprastas: jei partneris tampa svarbesnis už platformą, pastaroji gali likti tik infrastruktūros tiekėja.

    „Nenoriu, kad mes būtume IBM, o „OpenAI“ taptų „Microsoft“, – rašė Satya Nadella vidiniame laiške vadovams.

    Ši frazė priminė istorinį precedentą, kai IBM aštuntajame dešimtmetyje suteikė erdvę „Microsoft“ programinei įrangai, o vėliau būtent programinės įrangos gamintojas tapo didžiausiu technologijų rinkos laimėtoju. Nadella teisme aiškino, kad „Microsoft“ siekė turėti realią įtaką visuose technologinio sprendimo sluoksniuose, o ne tik teikti debesijos pajėgumus.

    Partnerystė, kuri tapo per didele

    Per kelis metus „OpenAI“ modeliai tapo plačiai naudojami tiek vartotojų, tiek verslo rinkose, o pati organizacija sparčiai augo. Teisme minėta, kad „Microsoft“ ir „OpenAI“ susitarimo sąlygos buvo koreguotos ne kartą, o naujesni pakeitimai leido „OpenAI“ lanksčiau siūlyti produktus ir per kitus debesijos tiekėjus.

    Tai svarbu, nes DI modeliams ir jų eksploatavimui reikia didžiulių skaičiavimo resursų, todėl debesijos infrastruktūra tapo vienu kritinių konkurencijos veiksnių. Kuo daugiau „OpenAI“ gali dirbti su skirtingais tiekėjais, tuo mažiau „Microsoft“ gali jaustis esanti išskirtinis vartai į populiariausias DI paslaugas.

    „Microsoft“ bando mažinti priklausomybę

    Liudijimuose ir viešai aptariamuose „Microsoft“ žingsniuose ryškėja kryptis mažinti priklausomybę nuo vieno partnerio. Bendrovė pastaraisiais metais aktyviau investuoja į nuosavų DI modelių kūrimą, stiprina produktų komandų valdymą ir plečia sprendimų spektrą, kad galėtų siūlyti ne vien vienos laboratorijos technologiją.

    Kontekstas aiškus: modeliai sparčiai tobulėja, o dalis rinkos lyderių jau kalba apie tai, kad tam tikri baziniai modeliai ilgainiui gali tapti labiau standartizuota, lengviau pakeičiama paslauga. Tokiu atveju konkurencija persikelia į duomenų centrų galią, lustus, kainodarą, integracijas ir tai, kaip greitai įmonės sukuria realiai perkamus produktus.

    Teismo procesas taip pat parodė, kad net ir labai sėkminga partnerystė gali virsti strategine dilema: augant „OpenAI“ įtakai, „Microsoft“ turi saugoti savo vaidmenį rinkoje ir kartu išlaikyti partnerį, nuo kurio priklauso dalis jos DI pasiūlymų. Šis balansas, panašu, taps vienu svarbiausių didžiųjų technologijų bendrovių klausimų artimiausiais metais.

  • Trumpo kelionė į Kiniją: į delegaciją kviečia „Tesla“, „Apple“ ir „BlackRock“ vadovus

    Trumpo kelionė į Kiniją: į delegaciją kviečia „Tesla“, „Apple“ ir „BlackRock“ vadovus

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas šią savaitę planuoja vizitą Kinijoje, o į delegaciją pakvietė dalį didžiausių JAV bendrovių vadovų. Tarp pakviestųjų minimi „Tesla“ vadovas Elonas Muskas, „Apple“ vadovas Timas Cookas ir „BlackRock“ vadovas Larry Finkas.

    Pasak Baltųjų rūmų pareigūno, drauge į susitikimus su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu taip pat gali vykti „Blackstone“ vadovas Stephenas Schwarzmanas, „Citigroup“ vadovė Jane Fraser, „Goldman Sachs“ vadovas Davidas Solomonas, „Visa“ vadovas Ryanas McInerney bei kitų stambių bendrovių atstovai.

    Vienos iš pakviestų bendrovių, „Cisco“, atstovas patvirtino, kad įmonės vadovas Chuckas Robbinsas kvietimą gavo, tačiau dalyvauti negalės dėl suplanuoto įmonės rezultatų skelbimo. Galutinis dalyvių sąrašas viešai dar nebuvo oficialiai paskelbtas.

    Ko tikimasi iš derybų Pekine

    Trumpas yra užsiminęs, kad kelionės tikslas būtų pasiekti verslo sandorių ir pirkimo susitarimų su Pekinu. Tokie vizitai dažnai tampa platforma atnaujinti dialogą dėl muitų, investicijų sąlygų ir prieigos prie rinkos, ypač kai įtampa tarp šalių didėja.

    Numatoma, kad darbotvarkėje bus prekyba, eksporto kontrolė, dirbtinis intelektas, Taivano klausimas ir kiti saugumo politikos klausimai. Pastaraisiais metais Vašingtonas griežtino pažangių lustų ir jų gamybos įrangos eksporto ribojimus, o tai tiesiogiai veikia tiek JAV technologijų grandines, tiek Kinijos siekį sparčiau vystyti aukštąsias technologijas.

    Kodėl tai svarbu didžiausioms JAV bendrovėms

    Daugelis JAV technologijų, finansų ir pramonės milžinių Kinijoje turi reikšmingų pardavimų, tiekimo ar gamybos interesų, todėl politinis dialogas gali turėti tiesioginę įtaką jų veiklos prognozėms. Dėl prekybos apribojimų ir geopolitinių rizikų vis dažniau kalbama apie tiekimo grandinių diversifikavimą, gamybos perkėlimą į kitas Azijos šalis ar investicijų atsargumą Kinijos rinkoje.

    Akį traukia ir tai, kad tarp minimų dalyvių neminimas „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas. Pastaruoju metu „Nvidia“ atsidūrė eksporto kontrolės diskusijų centre, nes ribojimai pažangioms skaičiavimo sistemoms daro įtaką bendrovės galimybėms tiekti dalį produktų Kinijos klientams.

    „Manau, kad labai svarbu matyti įsitraukimą tarp dviejų ekonominių supervalstybių“, – sakė Jane Fraser.

    Šis vizitas gali tapti lakmuso popierėliu, ar Vašingtonas ir Pekinas artimiausiu metu ieškos praktinių kompromisų, ar toliau stiprins tarpusavio ribojimus. Verslo bendruomenė paprastai tikisi aiškesnių taisyklių, nuspėjamumo ir mažesnės politinės rizikos, nes tai tiesiogiai veikia investicijų planus ir pasaulinę prekybą.

  • Nadella stojo liudyti Musko byloje: teigia, kad dėl „Microsoft“ investicijų į „OpenAI“ įspėjimų negavo

    Nadella stojo liudyti Musko byloje: teigia, kad dėl „Microsoft“ investicijų į „OpenAI“ įspėjimų negavo

    Federaliniame teisme Oklande liudyti stojo „Microsoft“ vadovas Satya Nadella, kviečiamas byloje, kurią Elonas Muskas yra inicijavęs prieš „OpenAI“ vadovą Samą Altmaną ir kitus su įmone susijusius asmenis. Nadella teigė, kad Muskas jam niekada tiesiogiai neiškėlė abejonių dėl „Microsoft“ investicijų į „OpenAI“ ar galimų įsipareigojimų pažeidimų.

    Pasak Nadellos, nuo pat pradžių „Microsoft“ ir „OpenAI“ santykis turėjo aiškų komercinį pagrindą, todėl investicijos nebuvo suprantamos kaip labdara. Jis aiškino, kad ankstyvaisiais bendradarbiavimo metais „Microsoft“ suteikė reikšmingas nuolaidas skaičiavimo ištekliams, tikėdamasi technologinės ir rinkodaros grąžos.

    Kas yra Musko pretenzijų esmė

    Muskas, vienas iš „OpenAI“ bendraįkūrėjų, teisme siekia įrodyti, kad organizacija nutolo nuo pradinės ne pelno misijos ir esą buvo pertvarkyta taip, kad prioritetas atitektų komerciniams interesams. „Microsoft“ byloje minima kaip atsakovė, nes Muskas kaltina bendrovę prisidėjus prie tariamo ne pelno įsipareigojimų pažeidimo.

    Bylos kontekste daug dėmesio skiriama „Microsoft“ finansavimui: nuo 2019 metais pradėtos strateginės partnerystės investicijos nuosekliai augo, o „OpenAI“ produktai tapo vienu svarbiausių postūmių plačiau taikyti generatyvaus DI sprendimus. Muskui didžiausią nerimą, remiantis jo ankstesniais pareiškimais, kėlė investicijų mastas ir tai, kokią įtaką jis galėjo suteikti komerciniams tikslams.

    Pajamos ir įtampa tarp partnerių

    Teisme taip pat nuskambėjo informacija apie finansinę grąžą: per vaizdo įrašą parodytame „Microsoft“ vadovo liudijime buvo teigiama, kad iki 2025 metų kovo per partnerystę su „OpenAI“ pripažinta apie 8 800 000 000 eurų pajamų. Šis skaičius pabrėžia, kad bendradarbiavimas jau seniai peržengė vien technologinės paramos ribas ir tapo reikšminga verslo kryptimi.

    Pastaraisiais mėnesiais viešojoje erdvėje vis dažniau kalbama apie trintį tarp „OpenAI“ ir „Microsoft“, nors abi pusės santykius įvardija kaip strategiškai svarbius. Pranešta, kad partnerystės sąlygos buvo atnaujintos taip, jog „OpenAI“ galėtų lanksčiau dirbti su skirtingais debesijos tiekėjais, o pajamų pasidalijimo mechanizmai būtų aiškiau apibrėžti.

    Altmano atleidimo epizodas ir valdymo klausimai

    Nadella teisme kalbėjo ir apie 2023 metų lapkritį įvykusį trumpalaikį Altmano nušalinimą, kai „OpenAI“ valdyba pareiškė, kad jis esą ne visada atvirai bendravo su valdyba. „Microsoft“ vadovas sakė buvęs nustebęs tokiu sprendimu ir siekęs suprasti, kas konkrečiai slypėjo už formuluočių, kurios, jo vertinimu, nebuvo pakankamai paaiškinančios situacijos.

    „Man neužteko bendro paaiškinimo, nes tai buvo įmonės, į kurią esame investavę ir su kuria glaudžiai dirbame, vadovas“, – sakė S. Nadella.

    Jis pabrėžė, kad nebuvo reikalavęs valdybos grąžinti Altmaną į pareigas, o jo prioritetas buvo užtikrinti tęstinumą „Microsoft“ klientams. Tuo pat metu teismo posėdžiuose aptariamas ir platesnis klausimas, kaip valdoma greitai auganti DI ekosistema, kai ne pelno misija persipina su didelio masto investicijomis, komerciniais produktais ir geopolitinėmis technologijų varžybomis.

    Byloje numatyti ir kitų svarbių liudytojų parodymai, tarp jų – S. Altmano, o taip pat buvusių ar esamų „OpenAI“ valdymo struktūrose dalyvavusių asmenų. Teismo procesas gali turėti reikšmingų pasekmių ne tik „OpenAI“ struktūrai, bet ir visos generatyvaus DI rinkos investicijų modeliams bei partnerystėms.

  • Muskas teisme: liudininkė teigia, kad Altmanui siūlyta vieta „Tesla“ valdyboje

    Muskas teisme: liudininkė teigia, kad Altmanui siūlyta vieta „Tesla“ valdyboje

    Kalifornijoje vykstančiame Elono Musko ieškinio prieš „OpenAI“ vadovą Samą Altmaną teisme nuskambėjo nauji teiginiai apie ankstyvuosius bendrovės struktūros svarstymus. Liudininkė Shivon Zilis, buvusi „OpenAI“ valdybos narė, pareiškė, kad Muskas vienu metu siekė „OpenAI“ prijungimo prie „Tesla“ ir esą siūlė Altmanui vietą „Tesla“ valdyboje.

    Bylos esmė susijusi su Musko teiginiu, kad „OpenAI“ nukrypo nuo pradinės misijos veikti visuomenės labui kaip ne pelno organizacija. Ieškinyje akcentuojama, kad vėliau sukurta pelno siekianti struktūra, pasak Musko, tapo dominuojančia ir pakeitė pirminius įsipareigojimus.

    Kas liudyta apie 2017–2018 metus?

    Teisme Zilis pasakojo, kad apie „OpenAI“ valdymo ir finansavimo modelį 2017–2018 metais vyko ilgos diskusijos, svarstant įvairias alternatyvas. Jos teigimu, vienas iš variantų buvo glaudesnis ryšys su „Tesla“, o derybų kontekste nuskambėjo ir idėja Altmanui pasiūlyti vaidmenį „Tesla“ valdyboje.

    Liudininkė nurodė, kad jos vaidmuo tuo metu buvo tarpininkauti tarp Musko, Altmano, Grego Brockmano ir Ilyos Sutskeverio. Teisme taip pat aptarta, kad svarstant skirtingus veiklos modelius, įtampa tarp vizijų galėjo augti, ypač dėl pinigų pritraukimo ir kontrolės klausimų.

    Žinutės ir įtarimai dėl darbuotojų viliojimo

    Procese buvo pristatyta ir susirašinėjimų bei elektroninių laiškų, kurie, anot publikacijose aprašytų teismo epizodų, rodo Musko pastangas pervilioti talentus iš „OpenAI“ į „Tesla“. Tai kontrastuoja su ankstesniais viešais aiškinimais, kad darbuotojų perėjimai esą nebuvo aktyviai skatinami.

    Zilis, atsakinėdama į klausimus, pripažino, kad bent vienu atveju iniciatyva kreiptis į specialistą dėl darbo „Tesla“ pusėje buvo Musko. Kitas teismo aptartas aspektas buvo finansavimo sprendimai, kai „OpenAI“ viduje galėjo būti juntama nežinomybė dėl pažadėtų lėšų tęstinumo.

    Kodėl ši byla svarbi DI rinkai?

    Ginčas vyksta tuo metu, kai DI sektoriuje ryškėja įtampa tarp viešojo intereso, saugumo ir komercinio mastelio. Sparčiai augant DI infrastruktūros ir modelių kūrimo kaštams, bendrovės vis dažniau renkasi hibridines struktūras, partnerystes su didžiosiomis technologijų įmonėmis ir naujus kapitalo pritraukimo kelius.

    Ši byla vertinama kaip precedento galinti turėti istorija, nes ji kelia klausimus, kaip turi būti apibrėžiami steigėjų pažadai, valdymo kontrolė ir misijos laikymasis, kai organizacija iš ne pelno modelio pereina prie pelno siekiančių mechanizmų. Teisme minėta, kad liudyti dar gali ir daugiau aukšto rango vadovų.

  • Prancūzai smogia „X“: Elono Musko tyrimas peraugo į kriminalinį, minima ir „Grok“

    Prancūzai smogia „X“: Elono Musko tyrimas peraugo į kriminalinį, minima ir „Grok“

    Prancūzijos kibernetinių nusikaltimų tyrėjai išplėtė tyrimą dėl Elono Musko ir socialinio tinklo „X“: byla perkelta į kriminalinio tyrimo lygmenį, pranešė Paryžiaus prokuratūra. Tai reiškia, kad institucijos sieks įvertinti galimą baudžiamąją atsakomybę ir rinks papildomus įrodymus.

    Anot prokuratūros, Elonui Muskui ir buvusiai „X“ vadovei Lindai Yaccarino buvo išsiųsti šaukimai atvykti į apklausą balandžio 20 dieną. Teigiama, kad abu atsisakė atvykti ir atsakyti į pareigūnų klausimus.

    Tyrimo dėmesio centre atsidūrė įtarimai dėl galimo algoritminio turinio pateikimo manipuliavimo, kuris, skundų autorių teigimu, galėjo daryti įtaką Prancūzijos politiniams procesams. Taip pat tiriami kaltinimai, kad platformoje galėjo būti toleruojamas žalingas turinys, įskaitant Holokausto neigimą ir be sutikimo kuriamus seksualinio pobūdžio klastotus vaizdus.

    Kas minima tyrime

    Byloje minima ir „Grok“ – su „X“ siejamas pokalbių robotas, sukurtas Elono Musko dirbtinio intelekto bendrovėje „xAI“. Prokuratūra nurodo, kad tarp tiriamų epizodų yra skundai dėl to, kaip DI priemonės galėjo būti naudojamos kuriant ir platinant neteisėtą ar pavojingą turinį.

    Pastaraisiais metais Europos valstybės vis dažniau kelia klausimą, kiek technologijų platformos turi atsakomybės už algoritmų veikimą ir moderavimo sprendimus. Praktikoje tai reiškia griežtesnį požiūrį į rizikas, susijusias su dezinformacija, politine įtaka ir be sutikimo platinamu intymiu turiniu.

    Tarptautinis spaudimas platformoms

    Panašūs tyrimai dėl „X“ ir „Grok“ minimi ir kitose jurisdikcijose, o atskirą tyrimą yra pradėjusi ir Kalifornijos generalinio prokuroro tarnyba. Dalis šių tyrimų krypties sutampa: institucijos aiškinasi, ar bendrovės pakankamai užkardo klastotų intymių vaizdų plitimą, įskaitant ypač jautrias bylas, susijusias su nepilnamečių išnaudojimu.

    Viešojoje erdvėje šis konfliktas įgavo ir geopolitinį atspalvį. Skelbta, kad Jungtinių Amerikos Valstijų Teisingumo departamentas esą atsisakė padėti Prancūzijai tiriant „X“ ir E. Muską, o Prancūzijos veiksmus pavadino netinkamu kišimusi į amerikiečių verslą.

    Elonas Muskas anksčiau tyrimą yra pavadinęs politine ataka, ypač po to, kai Prancūzijoje buvo atlikti veiksmai, susiję su „X“ veikla Paryžiuje. Kol kas nei E. Musko atstovai, nei su juo siejamos bendrovės viešai detaliai nekomentavo naujausio sprendimo tyrimą perkelti į kriminalinį lygmenį.

  • Elonas Muskas planuoja puslaidininkių gamyklą Teksase: projektas gali kainuoti iki 110 mlrd. eurų

    „SpaceX“, valdoma JAV verslininko Elono Musko, pateikė prašymą dėl leidimų Teksase statyti puslaidininkių gamyklą, kuri straipsnyje įvardijama kaip „Terafab“. Skelbiama, kad gamykla būtų skirta lustų gamybai ir galėtų tapti svarbia grandimi Musko valdomų bendrovių technologinėje strategijoje.

    Minima, kad bendra investicijų vertė gali siekti iki 110 mlrd. eurų, o pirmasis etapas būtų vertinamas maždaug 50 mlrd. eurų. Toks mastas puslaidininkių rinkoje iškart kelia klausimų, kaip greitai projektas galėtų būti įgyvendintas ir kokią vietą jis užimtų JAV pramonės žemėlapyje.

    Kodėl lustai tapo strateginiu klausimu

    Puslaidininkiai šiandien yra kertinis išteklius nuo debesijos, duomenų centrų ir ryšio infrastruktūros iki autonominio vairavimo, robotikos ir dirbtinis intelektas sprendimų. Dėl sparčiai augančios skaičiavimo galios paklausos valstybės ir stambios technologijų įmonės siekia mažinti priklausomybę nuo tiekimo grandinių, kurios jautrios geopolitikai ir gamybos pajėgumų trūkumui.

    Pastaraisiais metais JAV stiprina vietinę lustų gamybą, o atskiros valstijos konkuruoja dėl investicijų siūlydamos palankesnes sąlygas. Teksasas dažnai minimas kaip viena patraukliausių krypčių dėl palankesnės mokesčių aplinkos, didelės pramonės bazės ir energetikos infrastruktūros.

    Galimos lengvatos ir finansavimo scenarijai

    Publikuotoje informacijoje teigiama, kad sklypas projektui galėtų būti suteiktas neatlygintinai, o nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos galiotų apie 20 metų. Tokie susitarimai JAV praktikoje nėra reti, kai vietos valdžia siekia pritraukti strateginių pramonės projektų, tačiau galutinės sąlygos paprastai priklauso nuo investuotojo įsipareigojimų dėl darbo vietų ir ilgalaikės veiklos.

    Taip pat nurodoma, kad tokio masto investicijos galėtų būti siejamos su būsimu „SpaceX“ akcijų platinimu, kurio metu būtų pritrauktas papildomas kapitalas. Vis dėlto praktikoje puslaidininkių gamybai būdingi ilgi terminai, griežti technologiniai reikalavimai ir didelė rizika, todėl galutinė projekto finansavimo struktūra būtų vienas svarbiausių veiksnių.

    Musko motyvai: mažiau priklausomybės nuo partnerių

    Straipsnyje pabrėžiama, kad Muskas nenori viso technologinio augimo remti vien bendradarbiavimu su išoriniais lustų tiekėjais, įskaitant Azijos gamintojus ar net JAV partnerius. Tokia kryptis atitinka platesnę tendenciją, kai didžiosios technologijų bendrovės siekia kontroliuoti svarbiausias grandis nuo duomenų centrų iki specializuotų procesorių.

    Tiesa, naujos puslaidininkių gamyklos sėkmę lemtų ne tik pinigai, bet ir technologinis partnerystės modelis, talentų pritraukimas bei įrangos tiekimas. Jei projektas pajudėtų į priekį, jis galėtų pakeisti jėgų pusiausvyrą kai kuriose rinkos nišose, ypač ten, kur svarbi pažangiausių lustų pasiūla duomenų centrams ir DI skaičiavimams.