CP v2

Tag: Energetinis saugumas

  • Irano karo poveikis kainoms: Nyderlandų ministrė ragina ES neatsitraukti nuo klimato įstatymų

    Irano karo poveikis kainoms: Nyderlandų ministrė ragina ES neatsitraukti nuo klimato įstatymų

    Irane kilęs karas ir dėl jo šoktelėjusios iškastinio kuro kainos Europos Sąjungai yra dar vienas argumentas spartinti perėjimą prie švaresnės energetikos, o ne silpninti klimato politiką. Taip Briuselyje interviu teigė Nyderlandų klimato ministrė Stientje van Veldhoven, pabrėžusi, kad Europa turi nuosekliai laikytis pasirinkto kurso.

    Pasak ministrės, brangstant naftai ir dujoms dar aiškiau matyti, kiek daug ekonomikos ir gyventojų gerovė priklauso nuo sprendimų, priimamų už Europos ribų. Ji akcentavo, kad mažesnė priklausomybė nuo iškastinio kuro reikštų didesnį energetinį saugumą ir stabilesnes sąnaudas ilguoju laikotarpiu.

    2040 metų tikslas ir investuotojų lūkesčiai

    Europos Komisijai rengiant naują priemonių paketą, susijusį su šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimu iki 2040 metų, Nyderlandai siekia aiškaus ir prognozuojamo kelio. Ministrės teigimu, toks nuoseklumas būtinas, kad įmonės galėtų planuoti investicijas į elektrifikaciją, atsinaujinančią energetiką, energijos kaupimą ir pramonės modernizavimą.

    Ji taip pat įspėjo, kad delsiant Europa rizikuoja atsilikti technologinėje konkurencijoje nuo kitų didžiųjų ekonomikų. Anot jos, žaliųjų projektų įgyvendinimas auga visame pasaulyje, todėl ES svarbu išlaikyti tempą ir pritraukti kapitalą į vietinę pramonę.

    Anglies kreditai: ragina riboti

    Vienas jautriausių klausimų, anot ministrės, yra anglies dioksido kompensavimas tarptautiniais kreditais, kai tarša „atsveriama“ finansuojant emisijų mažinimą kitose šalyse. Nyderlandų pozicija išlieka griežta: tokios priemonės neturėtų tapti pagrindiniu keliu siekiant tikslų, nes jos nukreipia dalį investicijų iš Europos ekonomikos.

    Ministrė ragino Europos Komisiją numatyti tvirtus apribojimus, kad kreditai būtų naudojami tik ten, kur taršą sumažinti sunkiausia, pavyzdžiui, kai kuriuose pramonės sektoriuose. Ji taip pat pabrėžė, kad kreditai neturėtų pakeisti realių struktūrinių sprendimų, tokių kaip energetikos pertvarka, efektyvumas ir vietinė švarių technologijų plėtra.

    „Dabartinė energijos krizė primena, kad turime pasirinkimą: likti pažeidžiami kitur priimamų politinių sprendimų arba investuoti į perėjimą, kuris mažina priklausomybę nuo iškastinio kuro“, – sakė Stientje van Veldhoven.

    Energetinis saugumas ir klimato politika

    Ministrės teigimu, karo sukelti kainų šuoliai rodo ne tik trumpalaikę rinkos įtampą, bet ir sisteminę riziką, kai energijos tiekimo grandinės tampa geopolitinių konfliktų įkaite. Dėl to, anot jos, klimato politika tampa ne vien aplinkosaugos, bet ir saugumo bei konkurencingumo klausimu.

    Ji taip pat pažymėjo, kad Nyderlandai palaiko idėją daugiau dėmesio skirti taršos mažinimui žemės ūkyje, nes šis sektorius yra svarbi bendrų emisijų dalis. ES mastu tokios priemonės dažnai susiduria su politiniu pasipriešinimu, tačiau, ministrės vertinimu, jų atidėliojimas tik didina galutinę pertvarkos kainą.

  • ES ruošia išimtis metano taisyklėms: kada naftos ir dujų bendrovės galėtų išvengti baudų

    ES ruošia išimtis metano taisyklėms: kada naftos ir dujų bendrovės galėtų išvengti baudų

    Europos Komisija svarsto gaires, kurios leistų valstybėms narėms tam tikromis aplinkybėmis laikinai sušvelninti naujojo ES metano reglamento taikymą naftos ir dujų bendrovėms. Tai reikštų, kad dalis įmonių galėtų išvengti baudų arba sulaukti jų sumažinimo, jei būtų argumentuojama energetinio saugumo poreikiais.

    Pagal projektines nuostatas nacionalinės institucijos galėtų taikyti išimtis remdamosi energetinio tiekimo saugumo kriterijais net ir tais atvejais, kai rimtas sutrikimas dar nėra įvykęs. Kritikai tokį sprendimą vertina kaip reikšmingą nuolaidą sektoriui, kuris jau anksčiau ragino Briuselį pasirinkti lankstesnį įgyvendinimo modelį.

    Kas numatyta metano reglamente?

    ES metano reglamentas įpareigoja iškastinio kuro sektorių griežčiau stebėti, fiksuoti ir mažinti metano nuotėkį. Metanas yra viena stipriausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų, o jo mažinimas laikomas vienu greičiausių būdų trumpuoju laikotarpiu pristabdyti klimato kaitos poveikį.

    Reglamentas numato sankcijas įmonėms, kurios nevykdo matavimo, nuotėkio aptikimo ir taisymo bei kitų reikalavimų. Taisyklės turi įsigalioti palaipsniui per artimiausius metus, kad rinka spėtų prisitaikyti ir susikurti techninius pajėgumus stebėsenai bei kontrolei.

    Kodėl svarstomos išimtys?

    Europos Komisija viešai kartojo neketinanti perrašyti pačių taisyklių, tačiau gairės galėtų išryškinti reglamente paliktą lankstumo erdvę. Praktikoje tai leistų valstybėms narėms plačiau interpretuoti, kada baudos gali būti sustabdytos ar sumažintos, jei tikslas yra apsaugoti energijos tiekimo stabilumą.

    Projektinėse rekomendacijose akcentuojamas atvejo vertinimas, kai institucijos atsižvelgtų į įvairius tiekimo veiksnius, tokius kaip infrastruktūros pajėgumai, terminalų pralaidumas, tiekimo grandinių ribojimai ar pareiga sukaupti strategines atsargas. Visgi aiškus laiko limitas ar privaloma centralizuota Komisijos priežiūra, kiek matyti iš aptariamų gairių krypties, nebūtinai būtų įtvirtinti.

    Ką tai reikštų rinkai ir klimato politikai?

    Energetikos įmonėms toks modelis sumažintų riziką, kad pereinamuoju laikotarpiu jos susidurs su didelėmis finansinėmis pasekmėmis dėl reikalavimų, kurių įgyvendinimui dar trūksta pajėgumų. Kita vertus, aplinkosaugos požiūriu kyla rizika, kad išimčių taikymas taps pernelyg platus ir susilpnins realų metano mažinimo efektą.

    Ši diskusija vyksta fone, kai energetinis saugumas ES išlieka politinis prioritetas, o kartu didėja spaudimas užtikrinti, kad klimato teisės aktai būtų įgyvendinami nuosekliai. Galutinis gairių tekstas dar gali keistis, tačiau kryptis rodo bandymą suderinti klimato tikslus su tiekimo stabilumo argumentais.

  • Iranas supurtė energetiką: „Vestas“ ir „Orsted“ pelnai šoktelėjo, Europa keičia kursą

    Iranas supurtė energetiką: „Vestas“ ir „Orsted“ pelnai šoktelėjo, Europa keičia kursą

    Karas su Iranu išjudino ne tik naftos ir dujų rinkas. Kartu jis sustiprino argumentą, kad energetinis saugumas Europoje vis labiau siejamas su atsinaujinančiais ištekliais, o tai vėl kelia vėjo energetikos bendrovių lūkesčius.

    Pastarosiomis savaitėmis dalis valstybių ir investuotojų iš naujo vertina rizikas, susijusias su importuojamu iškastiniu kuru ir svarbiais jūrų maršrutais. Dėl to vėjo energetika, ypač jūrinė, dažniau pristatoma kaip strateginė infrastruktūra, o ne vien klimato politikos priemonė.

    Netikėtas pelnų šuolis

    Danijos vėjo turbinų gamintoja „Vestas“ paskelbė apie didesnį nei tikėtasi pirmojo ketvirčio pelno augimą. Bendrovė tai siejo su geresniu projektų įgyvendinimu tiek sausumoje, tiek jūroje, nors politinis neapibrėžtumas rinkose išliko.

    Dar viena Danijos energetikos grupė „Orsted“ taip pat pranešė apie geresnius nei prognozuota rezultatus per pirmuosius tris metų mėnesius. Bendrovė pastaraisiais metais patyrė spaudimą dėl išaugusių sąnaudų ir tiekimo grandinių sutrikimų, tačiau dabar akcentuoja stabilėjančią veiklą Europoje.

    Norvegijos „Equinor“, kuri tradiciškai siejama su nafta ir dujomis, teigia, kad Artimųjų Rytų krizė gali pagerinti grąžą jos švariosios energetikos padalinyje. Bendrovė nurodo, kad energetikos transformacijos motyvai pasislinko nuo vien dekarbonizacijos link savarankiškumo ir tiekimo patikimumo.

    Europa ieško mažesnės priklausomybės

    „Orsted“ vadovybė teigia, kad įvykiai Artimuosiuose Rytuose dar kartą patvirtino poreikį spartinti Europos energetikos transformaciją. Ypač išskiriama jūrinė vėjo energetika, kuri gali tiekti vietinę elektros gamybą ir mažinti importo rizikas.

    „Kai matome, kas vyksta pasaulyje, nėra priežasties nestiprinti energetikos transformacijos Europoje. Atsinaujinantys ištekliai gali suteikti saugią, žalesnę energiją ir sumažinti bendras sistemos sąnaudas, kai sprendimai diegiami mastu“, – sakė „Orsted“ vadovas Rasmus Errboe.

    Tuo pat metu bendrovė pastaruoju metu daugiau dėmesio skiria Europai ir peržiūri prioritetus už Atlanto, kur vėjo energetika susiduria su politiniu pasipriešinimu. Europos Komisija viešai atmeta kritiką vėjo energetikai ir pabrėžia, kad regionas laikosi kitokio požiūrio į perėjimą nuo iškastinio kuro.

    DI bumas kelia naują paklausą

    „Vestas“ vadovas Henrikas Andersenas pabrėžė, kad geriausi pirmojo ketvirčio rezultatai per kelerius metus gerina visų metų perspektyvą. Jo teigimu, svarbiausia kryptis išlieka elektros tinklų plėtra ir didesnė elektrifikacija.

    Ši tema rinkoje tampa dar aktualesnė dėl sparčiai augančių duomenų centrų poreikių, kuriuos skatina DI plėtra. Vėjo energija ir kiti atsinaujinantys šaltiniai vis dažniau aptariami kaip vienas realiausių būdų užtikrinti didelius, ilgalaikius elektros tiekimo kiekius, tačiau tam reikia ir tinklų pajėgumų, ir aiškių leidimų procedūrų.

    Vis dėlto dalis analitikų ragina neskubėti daryti išvadų, kad geopolitinė įtampa savaime sukels staigų naujų projektų bumą. Rinkos dalyviai pabrėžia, kad trumpuoju laikotarpiu vėjo energetikos plėtrą vis dar riboja finansavimo kaina, rangovų pajėgumai, leidimų terminai ir elektros tinklų pralaidumas.

    Investuotojams tai reiškia, kad artimiausiais ketvirčiais didžiausią vertę turės ne vien geopolitinės antraštės, o konkreti projektų vykdymo drausmė, rizikų valdymas ir gebėjimas stabiliai tiekti įrangą bei paslaugas. Būtent tai šiuo metu ir leidžia „Vestas“ bei „Orsted“ rezultatams išsiskirti iš ankstesnių metų nuotaikų.

  • „Rosnieft“ vėl bylinėjasi su Vokietija: ginčas dėl PCK Schwedt naftos perdirbimo gamyklos kontrolės

    „Rosnieft“ vėl bylinėjasi su Vokietija: ginčas dėl PCK Schwedt naftos perdirbimo gamyklos kontrolės

    Ieškinys dėl patikėtinio kontrolės

    Rusijos naftos koncernas „Rosnieft“ kreipėsi į teismą prieš Vokietijos valdžios institucijas, ginčydamas ilgalaikę kontrolę savo dukterinėse įmonėse šalyje ir su tuo susijusį valdymą PCK Schwedt naftos perdirbimo gamykloje Brandenburge.

    Kontrolę Vokietija perėmė po to, kai 2022 metais, Rusijai pradėjus plataus masto karą prieš Ukrainą, energetinis saugumas tapo vienu svarbiausių Berlyno prioritetų. PCK Schwedt laikoma strategiškai svarbia, nes tiekia degalus didelėms šalies rytų dalims.

    Ieškinys, apie kurį pranešė „Politico“, buvo pateiktas kovo pabaigoje. Juo iš esmės siekiama užginčyti valstybės sprendimą ir teisinę schemą, pagal kurią „Rosnieft“ valdomos įmonės Vokietijoje būtų prižiūrimos ne laikinai, o ilgesnį laiką.

    Teisinė schema pakeista

    Vasario mėnesį Vokietijos vyriausybė nusprendė, kad kontrolė bus tęsiama remiantis kitu teisiniu pagrindu nei iki tol. Vietoje energetinio saugumo reguliavimo buvo pasirinktas modelis, siejamas su užsienio prekybos ir mokėjimų reguliavimu, o valdymui numatytas atskiras patikėjimo mechanizmas.

    Toks posūkis svarbus, nes nuo jo priklauso, kiek plačias teises valstybė turi kištis į privačių akcininkų valdomą turtą, kaip ilgai tai gali trukti ir kokios kompensavimo ar teisinių ginčų rizikos atsiranda.

    Kas svarbu ne tik Vokietijai

    PCK Schwedt istorija tapo pavyzdžiu visai Europos Sąjungai, kaip spręsti dilemą dėl rusiško kapitalo strateginiuose objektuose. Viena vertus, valstybės siekia mažinti priklausomybę nuo Rusijos išteklių ir įtakos, kita vertus, toks valdymas gali būti ginčijamas teismuose kaip nuosavybės teisių ribojimas.

    Teisininkai ir politikai, cituojami „Politico“, pažymi, kad naujas valdymo modelis gali kelti didesnę teisinę riziką nei aiškesnis sprendimas, pavyzdžiui, formalus išpirkimas ar nacionalizavimas pagal įstatymuose numatytas procedūras.

    „Federalinė vyriausybė prisiėmė didelę teisinę riziką“, – sakė Bundestago narys iš Žaliųjų Michaelas Kellneris.

    Jo vertinimu, aiškesnis nuosavybės klausimo sureguliavimas galėtų būti saugesnis kelias pačiai gamyklai ir jos darbuotojams. Kartu jis teigė, kad Rusija esą siekia daryti spaudimą Schwedt gamyklai, didindama neapibrėžtumą dėl jos ateities.

    Praktinis šio ginčo poveikis gali būti platesnis už vieną rafineriją: teismų sprendimai gali suformuoti precedentą, kaip Europos valstybės ateityje valdys strategiškai svarbius aktyvus, susijusius su sankcionuotais ar geopolitinę riziką keliančiais savininkais.

  • Metano nuotėkiai kasmet iššvaisto daugiau dujų nei Ormūzo sąsiaurio uždarymas: IEA vertinimas

    Metano nuotėkiai kasmet iššvaisto daugiau dujų nei Ormūzo sąsiaurio uždarymas: IEA vertinimas

    Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) skelbia, kad metano emisijos energetikos sektoriuje išlieka arti rekordinių lygių, nors technologiškai jau dabar būtų galima reikšmingai sumažinti nuotėkius. Naujausioje „Global Methane Tracker 2026“ analizėje pabrėžiama, kad metano mažinimas yra ne tik klimato, bet ir energetinio saugumo priemonė.

    IEA vertinimu, pritaikius įrodytas metano mažinimo priemones būtų galima kasmet rinkai „sugrąžinti“ iki 200 mlrd. kubinių metrų dujų. Tai reiškia, kad per nuotėkius prarandamas dujų kiekis kai kuriais scenarijais viršija poveikį, kurį rinkai turėtų svarbių transporto maršrutų sutrikimai.

    Ataskaitoje teigiama, kad 2025 metais apie 70 proc. su iškastiniu kuru susijusių metano emisijų teko 10 daugiausiai teršiančių valstybių. Tuo pat metu naftos ir dujų gavybos metano intensyvumas skirtingose šalyse labai nevienodas: geriausi rinkos dalyviai yra daugiau nei 100 kartų efektyvesni už blogiausius.

    Trumpuoju laikotarpiu, jei eksportuotojai su laisvais pajėgumais ir importuojančios šalys greitai įdiegtų plačiai prieinamas priemones savo dujų sistemose, rinką galėtų papildyti beveik 15 mlrd. kubinių metrų dujų. Ilgesnėje perspektyvoje vien metano mažinimas naftos ir dujų sektoriuje pasauliniu mastu galėtų kasmet duoti beveik 100 mlrd. kubinių metrų, o su dujų deginimu fakeluose susijusių nuostolių mažinimas atvertų dar apie 100 mlrd. kubinių metrų.

    IEA pabrėžia, kad didelė dalis sprendimų yra gerai žinomi ir ekonomiškai racionalūs. Maždaug 70 proc. metano emisijų iš iškastinio kuro, tai yra beveik 85 mln. tonų, jau dabar būtų galima sumažinti naudojant esamas technologijas, įskaitant apie tris ketvirtadalius naftos ir dujų emisijų bei maždaug pusę su anglimi susijusių emisijų.

    Remiantis vidutinėmis 2025 metų energijos kainomis, daugiau nei 35 mln. tonų metano būtų galima sumažinti be grynųjų sąnaudų, nes sutaupytos dujos kompensuotų priemonių kaštus. IEA pažymi, kad esant aukštesnėms kainoms ekonomiškai pagrįstų priemonių apimtis dar labiau išauga.

    Didžiausias potencialas slypi vadinamojoje aukštupio grandyje, kuri sudaro apie 80 proc. naftos ir dujų sektoriaus metano emisijų. Kanada ir Europos Sąjunga jau yra įvedusios griežtesnius reikalavimus, o Brazilija, Gana ir Kazachstanas rengia panašias reguliavimo priemones, skirtas nuotėkių paieškai, taisymui ir dujų išleidimo ribojimui.

    Ataskaitoje taip pat akcentuojamas palydovinių stebėjimų vaidmuo: augantis palydovų skaičius leidžia greičiau aptikti didelius emisijų įvykius ir informuoti valdžias bei operatorius. Kartu su Jungtinių Tautų Tarptautine metano emisijų stebėsenos observatorija (IMEO) IEA pristatė sistemą, kuri turėtų padėti koordinuoti reagavimą į tokius įvykius.

    Europa: didelė dalis emisijų susijusi su importu

    IEA skaičiavimai rodo, kad didžioji dalis su Europoje vartojamu iškastiniu kuru susijusių metano emisijų yra „įvežamos“ per importo grandines. 2025 metais su naftos, dujų ir anglies importo tiekimo grandinėmis siejamos emisijos Europai vertinamos maždaug 7 mln. tonų, tai yra beveik dvigubai daugiau nei Europos vidaus iškastinio kuro sektoriaus emisijos.

    Pačioje Europoje apie 50 proc. metano emisijų iš iškastinio kuro tenka naftos ir dujų sektoriui, daugiausia paskirstymo ir kitoms „žemupio“ operacijoms. Likusi dalis siejama su anglies kasyklomis, ypač Lenkijoje ir Ukrainoje.

    IEA nurodo, kad Jungtinėje Karalystėje ir Rumunijoje didesnę dalį sudaro „aukštupio“ emisijos, susijusios su gavyba ir pirminiu apdorojimu. Rumunijoje beveik ketvirtadalis naftos ir dujų emisijų priskiriama nebeeksploatuojamiems objektams, todėl vien inventorizacija ir sutvarkymas gali turėti apčiuopiamą poveikį.

    ES taisyklės griežtėja, bet vykdymas nevienodas

    Didieji gamintojai Europoje yra prisijungę prie Pasaulinio metano įsipareigojimo, o Europos Sąjungos metano reglamento nuostatos palaipsniui įsigalioja. Nuo 2025 metų pradėta taikyti daugiau reikalavimų dėl privalomo stebėjimo ir ataskaitų teikimo, nuotėkių aptikimo ir taisymo programų bei dujų išleidimo ir deginimo ribojimų.

    Vis dėlto IEA atkreipia dėmesį, kad praktinis įgyvendinimas skirtingose valstybėse narėse nevienodas. Nuo 2025 metų rugpjūčio 5 dienos šalys turi nustatyti sankcijų taisykles už reikalavimų nesilaikymą, tačiau tokie režimai ne visur įdiegti, o tai gali mažinti reguliavimo efektyvumą.

    Importo grandinėje taip pat atsiranda naujų pareigų: importuotojai turi pateikti kokybinę informaciją apie kilmę ir transportavimo maršrutus, taip pat apie taikomas stebėsenos, matavimo, ataskaitų teikimo ir verifikavimo priemones bei nuotėkių valdymą. ES taip pat remia sertifikavimo ir vadinamojo atsekamumo bei „trace-and-claim“ principus, kurie turėtų padėti įrodyti mažą metano intensyvumą.

    IEA vertinimu, pagal šiuo metu deklaruojamas politines priemones metano emisijos Europoje iki 2030 metų galėtų sumažėti apie 30 proc., o iki 2035 metų daugiau nei 40 proc. Jei plačiai būtų diegiamos šiandien prieinamos technologijos, emisijas būtų galima sumažinti daugiau nei 60 proc., iš jų apie 40 proc. pasiekiama be grynųjų sąnaudų.

    Agentūra išskiria ir konkretų regioninį rezervą: vien anglies kasyklų metano panaudojimas Lenkijoje ir Ukrainoje sudarytų reikšmingą dalį viso potencialo. Tokie sprendimai, pasak IEA, gali vienu metu mažinti taršą ir stiprinti tiekimo stabilumą, nes mažiau dujų prarandama dar prieš pasiekiant vartotojus.

  • Ukraina didins dujų importą per Lenkijos sieną: aukcionai startuos 2026 metais, pajėgumai augs iki 2033

    Sprendimas atveria kelią naujiems pajėgumams

    Ukrainos nacionalinė energetikos ir komunalinių paslaugų reguliavimo komisija patvirtino projekto planą, kuriuo numatoma didinti gamtinių dujų importo pajėgumą pasienio su Lenkija jungtyje. Tai reiškia, kad Ukrainos dujų perdavimo sistemos operatorius galės pradėti naujai sukurtų pajėgumų aukcionų procedūras.

    Reguliuotojo vertinimu, šis žingsnis svarbus Ukrainos integracijai į Europos energijos rinką ir tiekimo saugumui, ypač tęsiantis geopolitiniam nestabilumui regione. Praktikoje didesnė tarpvalstybinė prieiga prie infrastruktūros leidžia lanksčiau apsirūpinti dujomis, kai rinkoje atsiranda palankesnių pasiūlymų.

    Kas numatyta ir kada tai įvyks

    Projektas parengtas remiantis 2025 metais atliktu rinkos paklausos vertinimu ir suderintas su Europos Sąjungos taisyklėmis, kurios reguliuoja tarpvalstybinių pajėgumų kūrimą bei paskirstymą. Tokie projektai paprastai vertinami ne tik techniškai, bet ir ekonomiškai, kad investicijos būtų pagrįstos realiu poreikiu.

    Dėl techninių reikalavimų pajėgumų didinimas numatomas etapais per ilgesnį laikotarpį. Pirmasis padidintos pasiūlos etapas turėtų tapti prieinamas 2030–2031 dujų metais, o antrasis, didesnės apimties etapas planuojamas 2032–2033 laikotarpiui.

    Esminė data – bendras aukcionas liepą

    Įgyvendinimas tiesiogiai priklausys nuo bendro metinio pajėgumų aukciono, numatyto 2026 metų liepos 6 dieną. Per tokio tipo aukcionus rinkos dalyviai įsipareigoja rezervuoti pajėgumus iš anksto, o tai laikoma pagrindiniu signalu, ar projektas turi tvarią komercinę paklausą.

    Jeigu aukcione bus matomas pakankamas susidomėjimas ir projektas atitiks ekonominius kriterijus, Ukrainos ir Lenkijos operatoriai pradės infrastruktūros įgyvendinimo darbus. Lenkijos energetikos reguliuotojas projektui jau yra pritaręs, todėl sprendimai abiejose sienos pusėse derinami iš anksto.

  • Kroatija prijungė du naujus dujotiekius: stiprinamas SGD srautas iš Krko į regioną

    Kroatijoje prie nacionalinės dujų perdavimo sistemos prijungti du nauji dujotiekiai: Zabok–Lučko ir Kozarac–Sisak. Projektus įgyvendino šalies dujų perdavimo sistemos operatorius „Plinacro“, o darbai yra platesnio tinklo modernizavimo dalis.

    Pagrindinis tikslas – padidinti dujų transportavimo pajėgumus nuo Krko SGD terminalo gilyn į šalį ir sudaryti daugiau galimybių tiekimui į kaimynines rinkas. Kroatija pastaraisiais metais kryptingai stiprina infrastruktūrą, kad SGD importas galėtų tapti patikimesniu alternatyviu šaltiniu regione.

    Kaip prijungti nauji ruožai

    Zabok–Lučko dujotiekis prijungtas Lučko dujų mazge. Tuo metu Kozarac–Sisak ruožas sujungtas su Zagrebas Rytai–Kutina linija netoli Kozarac mazgo, taip sustiprinant srautų nukreipimo galimybes centrinėje šalies dalyje.

    Abiejų dujotiekių prijungimo darbai vyko lygiagrečiai dviejose vietose. Dėl techninių operacij keturias dienas buvo visiškai sustabdytas dujų tiekimas iš Krko SGD terminalo, kad prijungimas būtų atliktas saugiai ir pagal eksploatavimo reikalavimus.

    Keturių dienų sustabdymas

    Tokio masto sustabdymas reiškia, kad operatoriai turi iš anksto suderinti balansavimo ir alternatyvaus tiekimo scenarijus, ypač jei dalis vartotojų yra tiesiogiai susiję su SGD terminalo dujomis. Dujų perdavimo sistemose tokie „langai“ dažniausiai planuojami taip, kad būtų kuo mažiau paveikta rinka, tačiau vis tiek gali laikinai sumažinti regioninį lankstumą.

    Parengiamieji veiksmai ir darbų grafikas buvo koordinuoti su verslo partneriais, tarp jų terminalo operatoriumi „LNG Croatia“, saugyklų sistemos operatoriumi, taip pat kaimyninių šalių perdavimo sistemos operatoriais. Prie įgyvendinimo prisidėjo ir rinkos dalyviai bei dujotiekių naudotojai, įskaitant INA, HEP, MVM, PPD ir MET.

    Kodėl tai svarbu regionui

    Nauji sujungimai didina Kroatijos sistemos pralaidumą ir atsparumą, o kartu padeda efektyviau išnaudoti Krko SGD terminalo pajėgumus. Tai ypač aktualu Vidurio ir Pietryčių Europai, kur po 2022 metų sustiprėjo poreikis diversifikuoti tiekimo šaltinius ir turėti daugiau alternatyvių maršrutų.

    Stipresnė perdavimo infrastruktūra taip pat leidžia lanksčiau valdyti srautus tarp vidaus vartojimo, saugojimo ir eksporto krypčių, kai pasikeičia paklausa ar kainų signalai. Tokie projektai paprastai vertinami kaip svarbūs tiek energetiniam saugumui, tiek konkurencijai dujų rinkoje.

  • ES diplomatijos vadovė Kaja Kallas Baku: ko tikimasi iš glaudesnės partnerystės su Azerbaidžanu

    ES diplomatijos vadovė Kaja Kallas Baku: ko tikimasi iš glaudesnės partnerystės su Azerbaidžanu

    Vizitas Baku ir žinutė Briuseliui

    Europos Sąjungos užsienio politikos vadovė Kaja Kallas gegužės 5 dieną lankėsi Baku, kur susitiko su Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Aliyevu. Derybose akcentuota, kad ES siekia stiprinti politinį dialogą, plėsti ekonominį bendradarbiavimą ir ieško patikimesnių maršrutų prekybai bei logistikai.

    Po ankstesnio vizito Jerevane, kur vyko ES ir Armėnijos formato susitikimai, Kallas kelionė į Azerbaidžaną tapo platesnio ES įsitraukimo Pietų Kaukaze dalimi. Briuselis vienu metu bando išlaikyti ryšį su abiem šalimis, ieškodamas pragmatiško balanso tarp saugumo, energetikos ir regiono stabilumo.

    Energetika ir susisiekimas

    ES vizitą sieja su strateginiu interesu gerinti susisiekimą tarp ES, Pietų Kaukazo ir Vidurinės Azijos. Tokia kryptis ypač aktuali dėl pastaraisiais metais išaugusio poreikio diversifikuoti energijos tiekimą ir mažinti rizikas tradiciniuose tiekimo koridoriuose.

    Kallas Baku pabrėžė, kad Azerbaidžanas išlieka svarbus partneris energetikoje, o derybų darbotvarkėje buvo ne tik energija, bet ir prekyba, transportas, skaitmeninis bendradarbiavimas bei platesnis regioninis junglumas. ES taip pat signalizuoja, kad yra pasirengusi kalbėti apie labiau struktūruotą santykių formatą, kuris apimtų daugiau nei iki šiol dominavusius energetikos ryšius.

    „Stiprinti susisiekimą tarp ES, Pietų Kaukazo ir Vidurinės Azijos yra mūsų bendras strateginis interesas, todėl esame atviri aptarti labiau struktūruotą partnerystę su Azerbaidžanu“, – sakė Kaja Kallas.

    Taikos procesas ir žmogaus teisių klausimai

    Lygiagrečiai ekonominei darbotvarkei ES kelia ir politinius klausimus, susijusius su Armėnijos ir Azerbaidžano taikos procesu. Kallas šį procesą įvardijo kaip istorinę galimybę ir ragino išlaikyti derybų tempą, nes regiono saugumo stabilumas tiesiogiai veikia ir infrastruktūros, ir prekybos projektų perspektyvas.

    Vienas praktiškiausių ES indėlių, apie kurį kalbama viešai, yra parama pasitikėjimo stiprinimo priemonėms bei išminavimui. Minų problema regione išlieka ilgalaikė ir brangi, o išminavimas laikomas būtina sąlyga tiek civilių saugumui, tiek teritorijų atkūrimui bei infrastruktūros plėtrai.

    Kartu pabrėžiama, kad dialoge su Baku žmogaus teisių tema neišnyksta. ES diplomatinė linija remiasi nuostata, jog ekonominių projektų plėtra ir politinis suartėjimas turi būti lydimi atviro aptarimo apie teisinės valstybės ir pagrindinių laisvių situaciją.

    Vidurinysis koridorius ir naujas santykių rėmas

    Pastaruoju metu ES strateginiuose svarstymuose vis dažniau minimas vadinamasis Vidurinysis koridorius, dar žinomas kaip Transkaspijos tarptautinis transporto maršrutas. Tai geležinkelių ir jūrinių jungčių tinklas, jungiantis Aziją su Europa per Kazachstaną, Azerbaidžaną, Sakartvelą ir toliau per Turkiją.

    ES signalizuoja, kad norėtų glaudesnio bendradarbiavimo, kuris apimtų ne tik energijos tiekimą, bet ir transportą, skaitmeninę plėtrą, saugumą bei gynybą. Tokias nuotaikas anksčiau Baku buvo išsakęs ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa, minėjęs ketinimus derėtis dėl platesnės partnerystės rėmo.

    Ši kryptis reikštų, kad santykiai su Azerbaidžanu galėtų tapti labiau instituciškai apibrėžti ir mažiau priklausomi nuo vienos srities, tačiau kartu pareikalautų aiškesnių susitarimų dėl skaidrumo, taisyklių ir politinių įsipareigojimų. Būtent tai ir bus vienas svarbiausių klausimų, nuo kurių priklausys, ar „strateginės partnerystės“ idėja taps praktiniais sprendimais.

  • Slovakija įpareigojo SPP sukaupti 17,5 TWh dujų: kiek tai kainuos valstybei ir kodėl dabar

    Slovakija įpareigojo SPP sukaupti 17,5 TWh dujų: kiek tai kainuos valstybei ir kodėl dabar

    Privalomas kaupimo grafikas

    Slovakijos vyriausybė nustatė privalomą gamtinių dujų kaupimo grafiką valstybinei energetikos bendrovei SPP, siekdama užsitikrinti tiekimo saugumą artėjančiam šildymo sezonui. Sprendimas reiškia, kad dalis atsargų bus kaupiama ne pagal komercinę logiką, o pagal valstybės nustatytą poreikį.

    Pagal nustatytą planą SPP iki liepos 1 dienos privalo turėti 5,6 TWh dujų, iki rugsėjo 1 dienos atsargos turi pasiekti 13 TWh. Didžiausias reikalavimas numatytas laikotarpiu nuo spalio 1 dienos iki gruodžio 1 dienos, kai 17,5 TWh lygis turi būti pasiektas bent vieną dieną.

    Ką reiškia 17,5 TWh?

    Galutinis tikslas atitinka maždaug 1,6 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų. Toks dydis paprastai vertinamas kaip reikšminga nacionalinių atsargų dalis, leidžianti sumažinti riziką, jei žiemą išaugtų suvartojimas ar sutriktų importo srautai.

    Pačiai SPP, kaip nurodoma viešai aptartuose skaičiavimuose, savo klientų portfelio poreikiams pakaktų apie 8 TWh. Tačiau vyriausybė reikalauja papildomai sukaupti dar 9,5 TWh, kad atsargos veiktų kaip platesnė nacionalinė saugumo priemonė, o ne tik įmonės komercinis rezervas.

    Kodėl rinkai tai nepatrauklu?

    Vyriausybė sprendimą grindžia tuo, kad dabartinėmis rinkos sąlygomis didelio masto kaupimas komerciniams žaidėjams gali būti finansiškai nepatrauklus. Viena priežasčių yra santykinai mažas skirtumas tarp vasaros ir žiemos dujų kainų, dėl kurio sandėliavimas, kaip pelno strategija, praranda patrauklumą.

    Energetikos rinkoje atsargų kaupimo ekonomika dažnai remiasi sezoniškumu: pigiau įsigyti dujas vasarą, o žiemą jų vertė būna didesnė. Kai šis kainų skirtumas susitraukia, sandėliavimo sąnaudos ir rizikos gali viršyti galimą naudą, todėl valstybė renkasi įpareigojimus ir kompensavimo mechanizmą.

    Kiek kainuos ir kaip bus kompensuojama?

    Valstybė numato kompensuoti SPP grynąsias papildomų apimčių sąnaudas, įskaitant sandėliavimo pajėgumų rezervavimą ir su prekės praradimais susijusius nuostolius. Bendra numatoma šių įsipareigojimų kaina siekia apie 64 mln. eurų.

    Skelbiama, kad kompensavimo praktika gali būti įgyvendinta mažinant dividendus, kuriuos SPP įprastai perveda į valstybės biudžetą. Tokiu būdu valstybė faktiškai padengtų papildomas išlaidas ne per tiesioginę išmoką, o per mažesnes įplaukas iš valdomos įmonės.

    „Dabartinės rinkos sąlygos, ypač mažas vasaros ir žiemos kainų skirtumas, daro didelį kaupimą komerciškai nepatrauklų“, – sakė dujų rinkos specialistas Brendanas A’Hearns.

    Šis modelis rodo platesnę tendenciją Europoje, kai energetinio saugumo tikslai vis dažniau derinami su valstybės vaidmens stiprinimu kritinės infrastruktūros ir atsargų valdyme. Tokie sprendimai paprastai vertinami kaip draudimas nuo tiekimo šokų, tačiau kartu kelia klausimų dėl to, kaip sąnaudos ilgainiui pasiskirstys tarp biudžeto, įmonės finansų ir galutinių vartotojų.

  • Europą purto energijos šokas: atominė energetika vėl vadinama gelbėjimosi ratu, bet kliūčių daug

    Europą purto energijos šokas: atominė energetika vėl vadinama gelbėjimosi ratu, bet kliūčių daug

    Pastarųjų metų geopolitiniai sukrėtimai ir energijos importo rizikos Europoje atgaivino diskusiją, ar atominė energetika gali tapti patikimesniu ramščiu greta atsinaujinančių išteklių. Analitikai pabrėžia, kad branduolinė energija išlieka viena mažiausiai anglies dioksido išmetančių elektros gamybos technologijų, tačiau jos plėtra yra lėta ir brangi.

    Temą dar labiau paaštrino nauji tiekimo grandinių ir iškastinio kuro logistikos trikdžiai, parodę, kaip greitai gali išaugti energijos kainų svyravimų ir fizinio tiekimo sutrikimų grėsmė. Dėl to dalis politikų ir pramonės atstovų vis dažniau branduolinę energetiką įvardija kaip būdą sumažinti priklausomybę nuo importo.

    Kodėl atominė energija vėl svarstoma

    Branduolinės elektrinės paprastai užtikrina stabilų bazinį elektros gamybos pajėgumą, nepriklausomą nuo oro sąlygų, todėl jos dažnai pristatomos kaip atsvara nepastoviai vėjo ar saulės generacijai. Kartu tai technologija, kuri per visą gyvavimo ciklą išskiria gerokai mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei anglis ar dujos.

    Europos kontekste dažniausiai minimas Prancūzijos pavyzdys, kur branduolinė energetika istoriškai sudarė didelę elektros gamybos dalį ir tapo svarbiu kainų stabilumo veiksniu. Vis dėlto net ir ši šalis susiduria su reaktorių atnaujinimo, priežiūros ir naujų projektų vėlavimų iššūkiais.

    „Atominė energetika gali tapti svarbia Europos energetinio saugumo dalimi, tačiau ji neišsprendžia problemų greitai“, – sakė energetikos rinkas stebintys analitikai.

    Didžiausios kliūtys: kaina, terminai ir atliekos

    Pagrindinis argumentas prieš naujas atomines elektrines Europoje yra didelės pradinės investicijos ir ilgas projekto įgyvendinimo laikas. Praktika rodo, kad nuo sprendimo statyti iki realios gamybos pradžios gali praeiti dešimtmetis ar dar daugiau, o per tą laiką technologijų ir rinkos sąlygos smarkiai pasikeičia.

    Prie ekonomikos prisideda griežtas reguliavimas, sudėtingi pirkimai, kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas ir tiekimo grandinių pajėgumai. Kitas jautrus klausimas yra panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymas, kuriam reikia ilgalaikių sprendimų ir visuomenės pasitikėjimo.

    „Statyti brangu, bet svarbiausia yra rasti būdą statyti greičiau ir pigiau, neprarandant saugos“, – sakė rinkos dalyviai, vertinantys Europos projektų patirtį.

    Visuomenės nuomonė ir naujos technologijos

    Branduolinės energetikos reputaciją Europoje ilgai veikė Černobylio ir Fukušimos katastrofų atmintis, todėl kai kurios šalys ribojo ar atsisakė reaktorių. Tačiau kartojantis energijos krizėms ir augant saugumo prioritetui, dalyje visuomenių didėja pragmatiškas požiūris į technologijų derinimą.

    Pastaruoju metu dažniau aptariami ir mažieji moduliniai reaktoriai, kurie teoriškai galėtų sumažinti statybos rizikas bei leisti plėtrą etapais. Vis dėlto Europoje jų komercinis įgyvendinimas dar tik ankstyvoje stadijoje, o realūs terminai priklausys nuo licencijavimo, finansavimo ir pramonės gebėjimo masiškai gaminti komponentus.

    Ekspertai sutaria, kad artimiausiu laikotarpiu energetinis saugumas bus stiprinamas ne vienu sprendimu, o derinant energijos taupymą, tinklų plėtrą, atsinaujinančius išteklius, kaupimą, tarpsistemines jungtis ir, kai kuriose šalyse, branduolinę generaciją.