CP v2

Tag: Erasmus+

  • Atvirų durų diena Mastaičiuose: kaip Lietuvos policijos mokykla ruošia būsimus pareigūnus

    Mastaičiuose surengtoje Lietuvos policijos mokyklos Atvirų durų dienoje lankytojai galėjo iš arti pamatyti, kaip rengiami būsimi policijos pareigūnai, kokios jų mokymosi sąlygos ir kokios karjeros kryptys atsiveria baigus mokyklą. Renginyje dalyvavo ne tik besidomintys profesija moksleiviai ir jų artimieji, bet ir policijos bendruomenės partneriai.

    Susirinkusiuosius pasveikino Lietuvos policijos mokyklos vadovai, Policijos departamento bei Kauno rajono savivaldybės atstovai. Kauno rajono mero Valerijaus Makūno vardu sveikinimo žodį tarė Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja Jolanta Jankauskienė, pabrėžusi, kad pareigūno darbas yra atsakingas pasirinkimas ir svarbi visuomeninė misija.

    „Policijos pareigūno profesija yra ne tik darbas, bet ir tarnystė visuomenei, kuri reikalauja tvirtų vertybių, pasirengimo ir nuolatinio tobulėjimo“, – sakė Jolanta Jankauskienė.

    Viena ryškiausių programos dalių tapo policijos kinologų pasirodymas, leidęs pamatyti šunų ir pareigūnų komandinį darbą realioms situacijoms artimomis sąlygomis. Lankytojai taip pat stebėjo kursantų rikiuotę bei profesinės taktikos demonstracijas, kurios atskleidė, kiek disciplinos, ištvermės ir praktinių įgūdžių reikalauja tarnyba.

    Renginio metu pristatytas skirtingų policijos padalinių darbas ir kasdienės užduotys, kurias pareigūnai sprendžia patruliuodami, reaguodami į iškvietimus ar tirdami nusikaltimus. Norintieji galėjo praktiškai išbandyti veiklas, susijusias su kriminalistika ir pareigūnų taktiniu pasirengimu, kad geriau suprastų, ką reiškia darbas realioje situacijoje.

    Kauno rajono savivaldybės ir Lietuvos policijos mokyklos bendradarbiavimas tęsiasi nuo 2014 metais, kai mokykla įsikūrė Mastaičiuose. Šiuo metu pagal Policininko modulinę profesinio mokymo programą mokosi 140 kursantų, o laida studijas turėtų baigti liepos 17 dieną.

    Mokykla pabrėžia, kad mokymo turinys nuolat atnaujinamas, reaguojant į šiuolaikinius viešojo saugumo iššūkius. Pastaruoju metu daugiau dėmesio skiriama situacijoms, kuriose pareigūnams reikia ne tik teisinių žinių, bet ir gebėjimo tinkamai komunikuoti, suvaldyti konfliktą bei priimti sprendimus didelės įtampos sąlygomis.

    Kas keičiasi pareigūnų rengime

    Šiais metais kursantams pradėti taikyti kompleksiniai mokymai smurto artimoje aplinkoje tematika, kai teorija derinama su bendravimo, psichologinio pasirengimo ir taktinių veiksmų pratybomis. Tokia kryptis atspindi bendrą tendenciją Europoje, kai pareigūnų parengime vis svarbesnės tampa deeskalacijos ir krizinių situacijų valdymo kompetencijos.

    Praktinės užduotys rengiamos taip, kad kursantai mokytųsi veikti pagal aiškias procedūras, tačiau kartu gebėtų vertinti situacijos rizikas ir žmonių saugumą. Mokyklos bendruomenė akcentuoja, kad pareigūno profesijoje svarbus ne vien fizinis pasirengimas, bet ir atsparumas stresui bei gebėjimas dirbti komandoje.

    Tarptautiškumas ir karjeros galimybės

    Lietuvos policijos mokykla taip pat akcentuoja tarptautiškumą: kursantai gali dalyvauti „Erasmus+“ mobilumo programose ir semtis patirties kitose Europos šalyse. Tokios stažuotės padeda susipažinti su kitų valstybių policijos darbo metodais ir pritaikyti gerąją praktiką Lietuvoje.

    Renginyje kalbėta ir apie karjeros kelią policijoje, kai po bazinio parengimo atsiveria galimybės specializuotis skirtingose srityse, priklausomai nuo poreikių ir asmeninių gebėjimų. Savivaldybės ir mokyklos partnerystė tęsiama per bendras iniciatyvas, kurios stiprina bendruomeniškumą ir prisideda prie saugesnės aplinkos kūrimo.

  • Prienų švietimo komanda po „Erasmus+“ mokymų Ispanijoje: kaip DI keičia pamokų planavimą

    Prienų švietimo komanda po „Erasmus+“ mokymų Ispanijoje: kaip DI keičia pamokų planavimą

    Gegužės 18–22 dienomis Ispanijoje, Alikantėje, vyko „Erasmus+“ projekto mokymai, skirti dirbtinio intelekto taikymui ugdymo procese. Juos inicijavo Prienų rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyrius, subūręs mokyklų vadovų ir skyriaus atstovų komandą.

    Mokymų tema buvo orientuota į praktinį DI pritaikymą klasėje ir mokytojo kasdienybėje. Dalyviai analizavo, kaip skaitmeniniai įrankiai gali padėti kurti interaktyvesnes pamokas, greičiau parengti užduotis, diferencijuoti veiklas skirtingų gebėjimų mokiniams ir efektyviau vertinti mokymosi pažangą.

    Mokymuose buvo išbandomi įvairūs sprendimai, skirti turinio kūrimui, idėjų generavimui, pristatymų rengimui, teksto ir vaizdo medžiagos paruošimui bei mokinių įsitraukimo didinimui. Akcentuota, kad DI vertingiausias tada, kai padeda taupyti laiką rutininiuose darbuose ir leidžia daugiau dėmesio skirti pačiam mokymui, grįžtamajam ryšiui ir mokinių pažinimui.

    Kur daugiausia naudos duoda DI?

    Pasak mokymų dalyvių, didžiausią praktinę vertę suteikia DI galimybės greitai parengti kelis tos pačios temos užduočių lygius, sukurti trumpus diagnostinius klausimynus ar pasiūlyti pamokos struktūrą pagal numatytus pasiekimus. Taip pat aptarta, kaip DI gali padėti pritaikyti mokomąją medžiagą mokiniams, kuriems reikalinga papildoma kalbinė ar specialioji pagalba.

    Kartu pabrėžta atsakingo naudojimo svarba. Mokymų metu daug dėmesio skirta duomenų apsaugai, autorystei, šaltinių tikrinimui ir tam, kaip mokyklose susitarti dėl aiškių taisyklių, kad DI taptų pagalbine priemone, o ne trumpiausiu keliu apeiti mokymąsi.

    Kultūrinė patirtis ir bendradarbiavimas

    Be profesinių užsiėmimų, dalyviai stiprino kultūrines kompetencijas: susipažino su Alikantės miesto istorija, architektūra ir kultūriniu paveldu. Tokie mainai dažnai padeda ne tik parsivežti metodinių idėjų, bet ir užmegzti ryšius tolimesniam tarptautiniam bendradarbiavimui tarp mokyklų.

    Projektas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis. Straipsnyje pateikiama informacija atspindi dalyvių patirtį ir mokymų turinį, o Europos Sąjunga ir finansavimą administruojančios institucijos nėra atsakingos už pateikiamas įžvalgas.

    „Svarbiausia buvo pamatyti, kaip DI galima panaudoti ne dėl mados, o dėl aiškaus tikslo: padėti mokytojui kurti kokybiškesnį ir labiau įtraukiantį ugdymą“, – sakė mokymų dalyviai.

  • Erasmus+ mokymai Suomijoje ant laivo: Lentvario jaunimas iš nuotykio parsivežė sertifikatus

    Erasmus+ mokymai Suomijoje ant laivo: Lentvario jaunimas iš nuotykio parsivežė sertifikatus

    2026 metų gegužės 16–23 dienomis Trakų rajono jaunimo turizmo ir laisvalaikio centro jaunuoliai dalyvavo tarptautiniuose Erasmus+ mokymuose Suomijoje. Programos dalimi tapo buriavimo praktika, kai mokymosi aplinka buvo ne auditorija, o laivas ir Suomijos salynas.

    Mokymai vyko pagal projektą FATE – From Adventure To Employment, kurio tikslas yra per patirtinį ugdymą stiprinti jaunų žmonių įsidarbinamumui svarbias kompetencijas. Tokiuose projektuose paprastai daug dėmesio skiriama atsakomybei, komandiniam darbui, iniciatyvumui ir gebėjimui veikti neapibrėžtose situacijose.

    Laive visi tapo įgula

    Kelionėje nebuvo įprasto keleivio vaidmens: kiekvienas dalyvis turėjo įgulos atsakomybes. Jaunuoliai įsitraukė į kasdienius darbus nuo burių kėlimo ir virvių tvarkymo iki maisto gaminimo, denio priežiūros ir budėjimų.

    Gyvenimas laive vyko pagal pamainų principą, kai budėjimai keitė vienas kitą visą parą. Toks režimas reikalauja disciplinos ir tarpusavio pasitikėjimo, nes nuo kiekvieno sprendimo priklauso sklandi komandos veikla ir saugumas.

    Maršrutą diktavo vėjas ir sprendimai

    Iš anksto buvo aiškūs tik išvykimo ir grįžimo uostai, o kasdienį maršrutą lėmė oro sąlygos, vėjo kryptis ir pačios grupės sprendimai. Kiekvieną dieną keliauta į vis kitą salą, kur dalyviai derino praktines užduotis su mokymosi refleksijomis.

    Toks formatas laikomas viena iš patirtinio mokymosi formų, kai reali aplinka tampa užduočių ir sprendimų priėmimo lauku. Dalyviams tai suteikia progą išbandyti lyderystę, mokytis planuoti veiksmus ir spręsti konfliktines situacijas vietoje, o ne teoriškai.

    Ką jaunuoliai parsivežė

    Mokymai buvo organizuoti bendradarbiaujant su Suomijos buriavimo mokymo fondu, todėl praktines kompetencijas dalyviai ugdė su specialistais. Po programos jaunuoliai gavo buriuotojo sertifikatą, patvirtinantį įgytas žinias ir įgūdžius.

    „Parsivežėme drąsą priimti sprendimus, gebėjimą dirbti komandoje, pasitikėjimą savo jėgomis ir naujus draugus iš visos Europos. Svarbiausia, supratome, kad kiekvienas gali būti įgulos dalimi, jei tik pasiryžta žengti į nuotykį“, – sakė kelionėje dalyvavę jaunuoliai.

    Projekto organizatorių teigimu, būtent tokios praktinės patirtys dažnai tampa postūmiu jauniems žmonėms aiškiau įsivertinti savo stiprybes ir kitus karjeros planavimo žingsnius. Įgyti įgūdžiai, tokie kaip atsakomybės prisiėmimas ar darbas pamainomis, yra aktualūs daugelyje profesinių sričių.

    Trakų rajono jaunimo turizmo ir laisvalaikio centro informacija.

  • Kupiškyje finišavo Erasmus+ projektas apie DI: rudenį žadamas praktinių paskaitų ciklas suaugusiesiems

    Kupiškyje finišavo Erasmus+ projektas apie DI: rudenį žadamas praktinių paskaitų ciklas suaugusiesiems

    2026 metų gegužės 31 dieną baigėsi Kupiškio rajono švietimo pagalbos tarnybos įgyvendintas Erasmus+ projektas „Intelekto dialogas – DI ir suaugusiųjų mokymosi sinergija“ (Nr. 2025-1-LT01-KA122-ADU-000327004). Projektu siekta sustiprinti suaugusiųjų švietime dirbančių specialistų kompetencijas ir praktiškai įvertinti, kaip DI gali padėti mokymosi procese.

    Iniciatyva finansuota Europos Sąjungos bei Kupiškio rajono savivaldybės lėšomis. Pastaraisiais metais suaugusiųjų švietime vis daugiau dėmesio skiriama skaitmeniniam raštingumui, kritiniam informacijos vertinimui ir gebėjimui saugiai naudotis skaitmeniniais įrankiais, todėl tokie projektai tampa svarbia kompetencijų atnaujinimo dalimi.

    Mobilumai ir praktinės įžvalgos

    Projekto metu tarnybos darbuotojai dalyvavo tarptautiniuose mobilumuose Turkijoje, Kipre, Graikijoje ir Ispanijoje. Vizitų metu jie susipažino su skirtingų šalių suaugusiųjų švietimo sistemomis, skaitmeninių kompetencijų ugdymo metodais ir inovatyviais mokymosi organizavimo modeliais.

    Ypatingas dėmesys skirtas DI įrankių taikymui mokyme: kaip jie gali padėti parengti mokymosi medžiagą, individualizuoti užduotis, greičiau atlikti informacijos paiešką ar kurti interaktyvias užduotis. Kartu akcentuota atsakingo naudojimo kryptis, kai svarbu ne tik patogumas, bet ir duomenų apsauga, autorystė bei informacijos patikimumas.

    Ko tikėtis Kupiškio gyventojams?

    Kupiškio rajono švietimo pagalbos tarnyba skelbia, kad įgyta patirtis bus pritaikyta plečiant šiuolaikiškesnes suaugusiųjų švietimo paslaugas rajone. Tikimasi, kad sustiprėjusios specialistų kompetencijos padės greičiau reaguoti į besikeičiančius darbo rinkos poreikius ir gyventojų lūkesčius.

    Numatyta, kad 2026 metų rudens pradžioje bus organizuojamas paskaitų ir praktinių mokymų ciklas rajono suaugusiesiems. Jo metu gyventojai bus supažindinami su DI galimybėmis, praktiniais įrankiais ir jų pritaikymu kasdieniame gyvenime, pavyzdžiui, mokantis, dirbant ar tvarkant asmeninius reikalus skaitmeninėje erdvėje.

    „Mūsų tikslas – kad DI taptų suprantamas ir pritaikomas praktiškai, o ne liktų tik abstrakti sąvoka“, – teigiama projekto informacijoje.

    Projekto rezultatų sklaida turėtų tapti viena svarbiausių užbaigimo dalių, nes būtent vietos bendruomenei skirti mokymai gali geriausiai atskleisti, kaip tarptautinė patirtis virsta apčiuopiama nauda kasdienybėje.

  • Erasmus+ mokymai Tenerifėje: kaip Maišiagalos darželio pedagogės parsivežė patyriminio ugdymo idėjų

    Erasmus+ mokymai Tenerifėje: kaip Maišiagalos darželio pedagogės parsivežė patyriminio ugdymo idėjų

    Gegužės 11–16 dienomis trys Vilniaus rajono Maišiagalos vaikų lopšelio-darželio darbuotojos dalyvavo Erasmus+ programos mokymuose Ispanijoje, Tenerifėje. Vizitas vyko įgyvendinant projektą Kreatyvus mokytojas – kokybiškas ugdymas, finansuojamą Europos Sąjungos lėšomis.

    Mokymai buvo skirti patyriminiam mokymuisi, kai vaikai mokosi veikdami, tyrinėdami ir reflektuodami savo patirtį. Šis požiūris ypač svarbus ikimokykliniame ugdyme, nes padeda natūraliai stiprinti smalsumą, kalbą, socialinius įgūdžius ir savarankiškumą.

    Ugdymas per gamtą ir patirtį

    Mobilumo veiklų metu pedagogės dalyvavo praktiniuose užsiėmimuose, kuriuose buvo išbandomi netradiciniai ugdymo metodai ir komandinis darbas. Pagrindinis dėmesys skirtas tam, kaip ugdymo procese sudaryti daugiau erdvės vaikų iniciatyvai ir aktyviam įsitraukimui.

    Didelė mokymų dalis vyko lauko erdvėse, naudojant gamtines priemones ir antrines žaliavas kūrybinėms užduotims. Tokios veiklos padeda vaikams mokytis per pojūčius, o kartu skatina tvarumo nuostatas ir atsakingą santykį su aplinka.

    Emocinis saugumas ir bendradarbiavimas

    Mokymuose akcentuotas vaikų emocinis saugumas, kaip būtina sąlyga sėkmingam mokymuisi ir bendravimui grupėje. Pedagogės gilinosi, kaip kurti aplinką, kurioje vaikai drąsiau reiškia mintis, lengviau įsitraukia į veiklas ir mokosi spręsti kasdienes situacijas.

    Dirbant grupėse buvo stiprinami bendradarbiavimo įgūdžiai, dalijamasi patirtimi ir ieškoma praktinių sprendimų, kaip idėjas pritaikyti skirtingoms vaikų grupėms. Tokia patirtis primena, kad šiuolaikinis mokytojas vis dažniau tampa vaikų atradimų palydovu, o ne vien žinių perteikėju.

    Ką tai duos darželiui?

    Pasak projekto dalyvių, tarptautiniai mokymai suteikė galimybę palyginti skirtingų šalių ugdymo praktikas ir į kasdienį darbą pažvelgti plačiau. Parsivežtos idėjos siejamos su tikslais kurti įtraukesnį, įdomesnį ir vaikų poreikius labiau atliepiantį ugdymą Maišiagalos vaikų lopšelyje-darželyje.

    Erasmus+ mobilumai švietimo bendruomenėse dažnai vertinami kaip ilgalaikė investicija: jie padeda atnaujinti metodus, stiprinti pedagogų kompetencijas ir kurti nuoseklesnę ugdymo kokybę. Šį kartą pagrindinis akcentas tenka patyriminiam mokymuisi, kuris vis dažniau tampa praktiniu atsaku į klausimą, kaip sudominti vaikus ir išlaikyti jų natūralų norą tyrinėti.

    Informaciją parengė V. Miskelovič, A. Račkovska ir S. Grečnienė.

    Finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Tekstas atspindi autorių nuomonę, o Nacionalinė agentūra ir Europos Komisija nėra atsakingos už pateiktą informaciją.

  • Prienų r. mokytojai Gdanske išbandė DI įrankius: kaip tai keis pamokas ir vertinimą mokyklose

    Prienų r. mokytojai Gdanske išbandė DI įrankius: kaip tai keis pamokas ir vertinimą mokyklose

    2026 metais gegužės 18–23 dienomis septyni Prienų rajono „Ąžuolo“ progimnazijos, „Revuonos“ ir Užnemunės pagrindinių mokyklų, Dzūkijos, Suvalkijos ir „Žiburio“ gimnazijų mokytojai dalyvavo Gdanske vykusiuose tarptautiniuose „Erasmus+“ mokymuose, skirtuose dirbtinio intelekto taikymui švietime.

    Mokymų tikslas buvo praktiškai išbandyti DI įrankius ir metodus, kurie padeda mokytojams planuoti pamokas, kurti užduotis ir greičiau parengti mokomąją medžiagą. Tokie mokymai pastaraisiais metais tampa vis aktualesni, nes DI sprendimai sparčiai persikelia į kasdienį mokymąsi ir keičia įprastus darbo procesus mokyklose.

    Kur DI duoda greičiausią naudą

    Programoje daug dėmesio skirta užduočių diferencijavimui ir individualizuotam mokymuisi, kai skirtingų gebėjimų mokiniams galima parengti nevienodo sudėtingumo veiklas. Praktikoje tai reiškia mažiau laiko rutinai ir daugiau laiko mokytojo darbui su klase, diskusijoms bei mokinių pažangos aptarimui.

    Kita sritis, kurią dalyviai analizavo, yra grįžtamasis ryšys ir vertinimas. DI gali pagelbėti suformuluojant aiškius vertinimo kriterijus, parengiant komentarų šablonus, apibendrinant dažniausias mokinių klaidas ir pasiūlant, kaip pamoką koreguoti pagal realius mokymosi rezultatus.

    Ribos, atsakomybė ir duomenų apsauga

    Kartu su galimybėmis mokymuose buvo akcentuota ir atsakomybė: mokytojams svarbu tikrinti DI pateikiamą informaciją, vengti automatinio sprendimų priėmimo ir išlaikyti akademinio sąžiningumo principus. Mokyklose tai ypač aktualu, kai DI naudojamas tekstams, pristatymams ar namų darbams rengti.

    Ne mažiau svarbi tema yra duomenų apsauga, nes dirbant su skaitmeniniais įrankiais būtina atsakingai vertinti, kokie mokinių duomenys įvedami ir kur jie saugomi. Praktiniai pavyzdžiai leido mokytojams geriau suprasti, kada DI priemonės tinka, o kada verta rinktis alternatyvius, mokyklos vidaus taisyklėms saugesnius sprendimus.

    Patirtis, kuri grįš į klases

    Prienų rajono mokytojai mokymuose ne tik gilino technologines kompetencijas, bet ir dalijosi patirtimi su kolegomis iš kitų šalių, ieškojo idėjų, kaip didinti mokinių įsitraukimą ir pamokų interaktyvumą. Tokie mainai dažnai tampa pagrindu naujiems projektams, bendroms veikloms ir metodinių sprendimų pritaikymui mokyklų kasdienybėje.

    Galimybę dalyvauti mokymuose suteikė Prienų rajono savivaldybės administracijos 2021–2027 metų „Erasmus“ planas, kurio įgyvendinimą koordinuoja Švietimo ir sporto skyrius. Tikimasi, kad įgytos žinios prisidės prie nuoseklesnio DI taikymo ugdymo procese ir labiau suvienodins mokytojų praktikas skirtingose rajono mokyklose.

    „Ši patirtis parodė, kad dirbtinis intelektas gali sutaupyti laiko ir padėti kurti įtraukesnes pamokas, tačiau galutinis sprendimas ir atsakomybė visada lieka mokytojui“, – sakė mokymuose dalyvavę pedagogai.

    Projektui paramą suteikė Europos Sąjunga. Tekste pateikiamas autorių požiūris, o Švietimo mainų paramos fondas ir Europos Komisija nėra atsakingi už pateikiamos informacijos turinį.

  • Alytaus „Volungės“ progimnazija: Erasmus+ išvykos į keturias šalis ir pamokos, kurios keičia mokinius

    2025–2026 mokslo metais Alytaus „Volungės“ progimnazijos bendruomenė išplėtė tarptautines veiklas Erasmus+ programoje: 22 mokiniai su lydinčiais mokytojais vyko į mobilumus Ispanijoje, Turkijoje, Italijoje ir Slovėnijoje. Tokios patirtys tampa vis svarbesne ugdymo dalimi, nes leidžia mokytis ne vien klasėje, o realiose, daugiakultūrėse situacijose.

    Mokiniams mobilumas dažnai reiškia pirmą rimtesnę kelionę, kurioje reikia planuoti laiką, prisiimti atsakomybę ir prisitaikyti prie kitos šalies kasdienybės. Praktinis užsienio kalbos vartojimas, darbas tarptautinėse grupėse ir bendravimas su bendraamžiais padeda stiprinti pasitikėjimą savimi bei mokymosi motyvaciją.

    Įgytos patirtys siejamos ir su kompetencijomis, kurias šiandien akcentuoja Europos švietimo kryptys: kritiniu mąstymu, kūrybiškumu, komunikacija bei gebėjimu spręsti problemas. Mokyklose, priimančiose svečius, mobilumo veiklos paprastai derinamos su projektinėmis užduotimis, kultūriniu pažinimu ir bendromis teminėmis veiklomis, kurios sukuria apčiuopiamą rezultatą.

    Ne mažiau svarbi dalis – mokytojų profesinis augimas. Šiais mokslo metais 12 progimnazijos mokytojų kvalifikaciją tobulino tarptautiniuose kursuose, o 6 dalyvavo darbo stebėjimo vizituose užsienio mokyklose, kur galėjo palyginti ugdymo organizavimą, mokinių įtraukties sprendimus ir praktinius metodus pamokose.

    Dažniausiai tokios stažuotės siejamos su įtraukiojo ugdymo, skaitmeninių įgūdžių ir STEAM kryptimis, kurios vis dažniau tampa kasdienio mokyklos darbo dalimi. Sukauptos idėjos pritaikomos grįžus: mokytojai dalijasi patirtimi metodiniuose susitikimuose ir išbando naujus metodus pamokose, kad nauda pasiektų platesnę bendruomenę.

    Erasmus+ veiklos Alytaus „Volungės“ progimnazijoje stiprina nuostatą, kad šiuolaikinis ugdymas yra atviras pasauliui ir paremtas patirtiniu mokymusi. Tarptautinės išvykos plečia akiratį, ugdo savarankiškumą ir leidžia mokiniams suprasti, jog mokymasis vyksta ne tik per vadovėlius, bet ir per susitikimus, kultūrų pažinimą bei bendrą darbą.

    Giedrė Mažeikienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui

  • Vengrijos premjeras Péter Magyar Briuselyje sieks atšildyti ES lėšas: artėja rugpjūčio terminas

    Vengrijos premjeras Péter Magyar Briuselyje sieks atšildyti ES lėšas: artėja rugpjūčio terminas

    Vizitas Briuselyje ir politinis susitarimas

    Vengrijos ministras pirmininkas Péter Magyar balandžio 27 dieną vyksta į Briuselį, kur numatyti susitikimai su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen. Budapeštas tikisi pasiekti politinį susitarimą, kuris padėtų iš esmės atnaujinti įtemptus Vengrijos santykius su Europos Sąjunga.

    Premjero darbotvarkėje taip pat suplanuoti pokalbiai su Belgijos ministru pirmininku Bartu de Weveriu ir NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte. Pats P. Magyar kelionę pristatė kaip bandymą pagreitinti derybas dėl blokuotų ES lėšų.

    „Rytoj susitiksiu su NATO generaliniu sekretoriumi ir Belgijos ministru pirmininku, o penktadienį Briuselyje su Komisijos pirmininke. Visi dirbame, kad ES milijardai sugrįžtų“, – sakė Péter Magyar.

    Rizika prarasti 9,6 mlrd. eurų

    Didžiausias Budapešto tikslas yra kuo greičiau pasiekti pažangą dėl maždaug 9,6 mlrd. eurų, Vengrijai numatytų pagal ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę. Šios lėšos yra siejamos su aiškiais reikalavimais, o galutinis terminas įvykdyti likusias sąlygas – rugpjūčio pabaiga.

    Į paketą įeina apie 6,0 mlrd. eurų negrąžintinų dotacijų ir apie 3,6 mlrd. eurų paskolų. Europos Komisija anksčiau yra signalizavusi, kad Vengrijai, turinčiai įtemptą biudžeto situaciją, prioritetas turėtų būti dotacijos.

    Budapeštas šiuo metu peržiūri nacionalinį gaivinimo planą. Vengrijos žiniasklaidai P. Magyar teigė, kad atnaujintame plane daugiau dėmesio būtų skiriama geležinkelių projektams, energetikos infrastruktūrai ir nuomos būsto programai, tačiau pripažino, jog laiko yra nedaug.

    Teisės viršenybė, „Erasmus+“ ir gynybos klausimai

    Be gaivinimo lėšų, Briuselyje bus aptariami ir kiti Vengrijai jautrūs klausimai. Dalis sanglaudos finansavimo taip pat lieka įšaldyta, o pažanga dėl gaivinimo plano, kaip tikimasi Budapešte, galėtų automatiškai atlaisvinti didelę dalį šių pinigų.

    Vis dėlto viena finansavimo dalis siejama su papildomais reikalavimais, įskaitant teisėkūros pakeitimus, susijusius su ankstesniais Vengrijos sprendimais LGBT teisių ir prieglobsčio srityse. Kartu išlieka ir bendras reikalavimas stiprinti teisės viršenybę bei mažinti politinę įtaką teismų sistemai.

    „Džiugina naujosios Vengrijos vyriausybės įsipareigojimas ir ryžtas greitai judėti į priekį įgyvendinant teisės viršenybės reformas“, – sakė Michael McGrath.

    Dar vienas klausimas – „Erasmus+“ programa, iš kurios dalis Vengrijos studentų ir universitetų buvo faktiškai išstumti po to, kai dalis aukštųjų mokyklų valdymo buvo perduota privačioms fondų struktūroms. Budapeštas siekia rasti sprendimą, kuris leistų atkurti pilnavertį dalyvavimą mainų programose.

    Taip pat svarstomas Vengrijos dalyvavimas ES bendro gynybos skolinimosi schemoje SAFE. Budapešte šis klausimas peržiūrimas atsižvelgiant į skaidrumo ir korupcijos rizikas, o P. Magyar yra užsiminęs, kad ankstesni planai galėjo būti per didelės apimties.

    Ukrainos narystės ES derybų fonas

    Ursula von der Leyen ir P. Magyar, kaip tikimasi, aptars ir Ukrainos eurointegraciją. Vienos iš stojimo derybų dalių atidarymas priklauso nuo to, ar Vengrija atšauks savo veto, kuris ankstesnės vyriausybės laikais buvo taikomas nuosekliai.

    Naujoji Vengrijos vadovybė signalizuoja, kad galėtų pritarti pirmajam derybų etapui su sąlyga, jog Ukraina spręs vengrų mažumos kalbos ir švietimo teisių klausimus Užkarpatėje. Techninės konsultacijos tarp Budapešto ir Kyjivo, anot europinių institucijų pareiškimų, tęsiasi.

    Europos Komisijoje tikimasi, kad sprendimai dėl pirmųjų derybinių žingsnių galėtų būti priimti birželį. Tačiau realus proveržis, kaip ir dėl finansavimo, priklausys nuo to, kiek greitai Vengrija įgyvendins konkrečias reformų sąlygas ir pateiks atnaujintą nacionalinį gaivinimo planą.

  • MEPA metai finišuoja: 102 Lietuvos mokyklos telkia bendruomenę ir stiprina pilietiškumą

    MEPA metai finišuoja: 102 Lietuvos mokyklos telkia bendruomenę ir stiprina pilietiškumą

    MEPA tinklas Lietuvoje auga

    Programa Mokyklos – Europos Parlamento ambasadorės (MEPA) Lietuvoje per dešimtmetį tapo vienu stipriausių tokių mokyklų tinklų Europoje. 2025–2026 mokslo metais joje registruotos 102 Lietuvos mokyklos, o tai rodo stabilų augimą ir ilgalaikį mokyklų įsitraukimą.

    Šiemet prie iniciatyvos pirmą kartą prisijungė 17 mokyklų, o 18 jų MEPA veiklose dalyvauja nuo pat programos starto Lietuvoje. Toks tęstinumas paprastai laikomas vienu svarbiausių rodiklių, kad pilietiškumo ugdymo veiklos mokyklose tampa ne epizodinės, o sisteminės.

    Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos patirtis

    Viena ilgiausiai MEPA veiklose dalyvaujančių ugdymo įstaigų yra Zarasų „Ąžuolo“ gimnazija, kasmet įtraukianti naujus mokinius į jaunesniųjų ambasadorių veiklas. Gimnazijoje kartu su mokiniais dirba ir vyresnioji ambasadorė, mokytoja Daiva Matijošienė.

    Mokslo metų pradžioje gimnazijoje buvo suburta MEPA komanda, suplanuotos veiklos ir išsigrynintos temos, susijusios su Europos Parlamento darbu bei Europos Sąjungos prioritetais. Mokiniai rengė informacinius stendus, pristatymus apie ES institucijas, diskutavo apie jaunimo galimybes Europoje ir pilietinio aktyvumo svarbą.

    Temos, renginiai ir susitikimai

    Integruotų pamokų ir veiklų metu gimnazijoje nagrinėtos demokratijos, žmogaus teisių, klimato kaitos, dezinformacijos, lygių galimybių, savanorystės ir saugumo temos. Dėmesys skirtas kritiniam mąstymui ir tam, kaip jauni žmonės gali atsakingai vertinti informaciją bei dalyvauti sprendimų priėmime.

    Gimnazijos bendruomenė į veiklas įtraukė ir patirtinius mokymosi elementus: pristatytos „Erasmus+“ patirtys Vokietijoje ir Vengrijoje, minėta Europos kalbų diena. Spalio mėnesį mokiniai dalyvavo simuliacinėje Europos Parlamento sesijoje Strasbūre, lankėsi Telšių Žemaitės gimnazijoje, susitiko su europarlamentaru Dainiumi Žalimu.

    Į gimnaziją kelis kartus buvo pakviesti ir alumnai Arnoldas Abramavičius bei Auksė Petruškevičiūtė, kurių veikla siejasi su europinėmis iniciatyvomis. Tokie susitikimai mokiniams padeda pamatyti, kaip pilietinis aktyvumas ir domėjimasis Europa gali virsti realiais studijų ar karjeros pasirinkimais.

    Europos diena kaip metų akcentas

    Vienu ryškiausių metų akcentų tapo Europos dienos renginiai, kurių metu vyko integruotos veiklos, protmūšis ir simuliaciniai užsiėmimai. Juose dalyvavo ir Visagino bei Ignalinos gimnazijų mokiniai, o bendros veiklos stiprino mokyklų partnerystę.

    Susitikime su europarlamentaru Pauliumi Saudargu mokiniai turėjo progą aptarti, kaip priimami sprendimai Europos Parlamente ir kodėl jaunimo įsitraukimas svarbus ne tik rinkimuose, bet ir kasdienėse pilietinėse iniciatyvose. Simuliacijos leido praktiškai išbandyti argumentavimo, kompromisų paieškos ir komandinio darbo įgūdžius.

    Veiklos už mokyklos ribų

    Per mokslo metus MEPA komanda aktyviai viešino veiklas mokyklos informacinėse erdvėse ir socialiniuose tinkluose, skatindama bendruomenę sekti Europos aktualijas. Trečius metus iš eilės, minint Europos dieną, gimnazistai vyko į miesto ugdymo įstaigas ir bendruomenes, kur vedė pamokas apie ES ir Europos Parlamentą.

    Tokios veiklos vyko Zarasų „Lakštingalos“ mokykloje, Zarasų „Santarvės“ pradinėje mokykloje, Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijoje, Zarasų profesinėje mokykloje ir Trečiojo amžiaus universitete. Siekiant įtraukti platesnį mokinių ratą, gimnazijoje surengtos ir tinklinio varžybos, kurios tapo papildomu būdu telkti bendruomenę.

    „Svarbu, kad mokiniai suprastų, jog Europos Sąjunga nėra tolima institucija, o erdvė, kurioje reikšmingas kiekvieno piliečio balsas“, – sakė MEPA vyr. ambasadorė Daiva Matijošienė.

    Apibendrindama mokslo metų veiklas gimnazijos bendruomenė pabrėžia, kad dalyvavimas MEPA padeda stiprinti atsakomybės, organizavimo, bendruomeniškumo ir europietiškos tapatybės jausmą. Ilgalaikis įsitraukimas rodo, jog pilietiškumo ugdymas gali būti paremtas ne vien teorija, bet ir realiomis patirtimis, diskusijomis bei bendradarbiavimu.

  • Alytaus rajono savivaldybė ir Kauno kolegija derina planus: naujos studijos ir modernios laboratorijos Alytuje

    Alytaus rajono savivaldybė ir Kauno kolegija derina planus: naujos studijos ir modernios laboratorijos Alytuje

    Alytaus rajono savivaldybės vadovai, susitikę su Kauno kolegijos Alytaus fakulteto administracija, aptarė, kaip stiprinti partnerystę, kuriant daugiau naudos regiono bendruomenei, verslui ir būsimų specialistų rengimui. Pokalbiuose daug dėmesio skirta aukštojo mokslo prieinamumui arčiau žmonių gyvenamosios vietos.

    Į Alytaus fakultetą atvyko Alytaus rajono merė Rasa Vitkauskienė, vicemeras Aurimas Truncė, administracijos direktorius Vytas Arbačiauskas ir savivaldybės specialistai. Susitikime su Kauno kolegijos atstovais buvo tariamasi dėl bendrų iniciatyvų, kurios galėtų padėti regione auginti kompetencijas ir geriau suderinti studijų kryptis su darbo rinkos poreikiais.

    „Labai svarbu, kad studijų kryptys būtų parenkamos taip, jog jauniems žmonėms nereikėtų ieškoti galimybių kituose miestuose – kokybiškas aukštasis mokslas turi būti prieinamas čia, mūsų regione“, – sakė Alytaus rajono merė Rasa Vitkauskienė.

    Naujos studijos, orientuotos į poreikį

    Kauno kolegijos direktorius dr. Andrius Brusokas kartu su komanda pristatė Alytaus fakulteto plėtrą, vykdomus projektus ir studijų kryptis, kurios siejamos su regiono strateginiais prioritetais. Kauno kolegijos teigimu, glaudesnis ryšys tarp savivaldos ir aukštosios mokyklos leidžia greičiau reaguoti į darbo rinkos pokyčius ir tiksliau planuoti specialistų rengimą.

    Alytuje stojantiesiems šiemet numatytos trys naujos profesinio bakalauro studijų programos: žaliosios energetikos inžinerija, baldų inžinerija, gastronomija ir antreprenerystė. Kauno kolegija pabrėžia, kad tokių krypčių tikslas yra didinti patrauklias mokymosi galimybes regione ir kartu stiprinti vietos verslui aktualių kompetencijų pasiūlą.

    „Matome prasmingas ir ilgalaikes glaudesnio bendradarbiavimo su Alytaus rajono savivaldybe galimybes – tiek stiprinant jaunimo informavimą apie studijų ir profesinio kelio pasirinkimus, tiek ieškant bendrų iniciatyvų regiono augimui“, – sakė Kauno kolegijos direktorius dr. Andrius Brusokas.

    Tarptautinės galimybės ir mobilumas

    Susitikime taip pat aptartos studentų tarptautinio mobilumo galimybės. Kauno kolegijos studentai gali vykti dalinėms studijoms ar praktikai į užsienio institucijas, pasinaudodami „Erasmus+“, „Nordplus“ ir kitomis programomis.

    Kauno kolegija nurodo esanti viena iš aštuonių aukštųjų mokyklų, priklausančių UNINOVIS Europos universitetų aljansui. Tokios partnerystės paprastai plečia tarptautinių studijų aplinką, sudaro prielaidas bendriems projektams ir tyrimams bei padeda studentams įgyti daugiau tarpkultūrinės patirties.

    Modernus laboratorijų kompleksas Alytuje

    Kauno kolegijos atstovai pristatė ir Alytaus fakultete vykdomą infrastruktūros atnaujinimą. Šiuo metu čia kuriamas modernus laboratorijų kompleksas – Maisto ir sveikos gyvensenos ekscelencijos centras, kurio atidarymas planuojamas rudenį.

    Numatoma, kad centre bus vystomi taikomieji tyrimai, inovacijos ir kompetencijų ugdymas maisto, mitybos bei sveikos gyvensenos srityse. Kauno kolegijos teigimu, tokia infrastruktūra gali tapti praktinių sprendimų platforma, kurioje bendradarbiautų studentai, dėstytojai, verslo atstovai ir viešasis sektorius.

    „Čia bus vykdomi tyrimai nuo tvarių produktų kūrimo ir naujų augalų veislių plėtojimo iki robotizuotų sistemų integravimo“, – sakė dr. Andrius Brusokas.

    Alytaus fakultete vykdomos profesinio bakalauro studijos apima sveikatos, socialinių, verslo ir viešosios vadybos, ugdymo, inžinerijos, informatikos ir technologijų mokslus. Savivaldybė ir Kauno kolegija sutaria, kad ilgalaikė partnerystė galėtų apimti ne tik jaunimo pritraukimą į studijas, bet ir platesnes suaugusiųjų švietimo bei kompetencijų kėlimo iniciatyvas regione.

    Komunikacijos skyriaus informacija