CP v2

Tag: Erasmus+

  • Trijų šalių mokiniai susivienijo per vieną dieną: ką pasirašė gimnazija su Tokato mokykla?

    Trijų šalių mokiniai susivienijo per vieną dieną: ką pasirašė gimnazija su Tokato mokykla?

    Rugsėjo 28 dieną gimnazijoje sutapo keli reikšmingi tarptautiniai įvykiai: paminėta Europos kalbų diena, įvyko pirmasis „Nordplus Junior“ projekto CARE mokinių susitikimas ir pradėtas naujas bendradarbiavimo etapas su partneriais iš Tokato Turkijoje.

    Tą dieną mokyklos bendruomenė akcentavo kalbų mokymosi prasmę ne kaip teoriją, o kaip realią galimybę užmegzti ryšius. Europos kalbų diena visoje Europoje minima siekiant skatinti daugiakalbystę, kultūrų pažinimą ir kalbų mokymąsi visą gyvenimą.

    Susitikimas, suartinęs Lietuvą ir Latviją

    Pirmasis CARE susitikimas subūrė Lietuvos ir Latvijos mokinius, kurie pristatė savo šalis, mokyklas ir kasdienybę. Praktinės veiklos buvo orientuotos į tarpkultūrinį pažinimą ir bendravimą, todėl daug dėmesio skirta kalbai kaip bendradarbiavimo įrankiui.

    Mokiniai greitai pastebėjo, kad lietuvių ir latvių kalbose netrūksta panašumų, nors jos nėra tarpusavyje visiškai suprantamos. Tokie palyginimai, anot organizatorių, padeda mažinti baimę klysti ir skatina drąsiau kalbėti, net jei žodynas dar ribotas.

    Nauja partnerystė su Tokato mokykla

    Tą pačią dieną gimnazijos direktorė Renata Krasowska pasirašė bendradarbiavimo sutartį su „Zübeyde Hanım VTA“ profesine aukštesniąja mokykla Tokate. Sutartis atveria kelią naujoms bendroms veikloms ir tarptautiniams mainams.

    Kartu su partneriais iš Turkijos mokykla pradeda rengti naują „Erasmus+“ projektą, kuriame numatyta kurti skaitmenines aplikacijas, padėsiančias mažinti atliekų kiekį mokyklose. Pastaraisiais metais „Erasmus+“ projektuose vis dažniau akcentuojama tvarumo tematika ir skaitmeninių įgūdžių stiprinimas, todėl tokia kryptis atliepia bendras Europos švietimo tendencijas.

    Nuotolinė pamoka ir netikėti atradimai

    Nuotoliniame susitikime mokiniai susipažino su Tokato mokykla, kurioje mokosi tik merginos. Tai vyresniųjų klasių ir profesinio mokymo įstaiga, siūlanti įvairias praktines kryptis, įskaitant dizainą ir kosmetologiją, o mokymosi procesą papildo ir mokyklos turima TV studija.

    Nuotolinė pamoka virto kalbinių atradimų erdve: Turkijos mokinėms lietuvių kalba buvo visiškai nauja, o mūsų mokiniai atpažino kai kuriuos turkiškus žodžius, girdėtus kelionių metu. Tokios detalės, pasak pedagogų, dažnai tampa paprasčiausiu ir greičiausiu tiltu į bendrą pokalbį.

    Rugsėjo 28 dienos renginiai simboliškai pažymėjo tarptautinio bendradarbiavimo startą, kai vienoje dienoje susitiko skirtingos kalbos, patirtys ir ugdymo tradicijos. Mokyklos teigimu, svarbiausia žinutė mokiniams išliko paprasta: kalbos padeda ne tik mokytis, bet ir kurti partnerystes, kurios vėliau virsta bendrais darbais.

    Tekstą parengė Inesa Rusecka, anglų kalbos mokytoja ekspertė, projekto koordinatorė.

    „Nordplus Junior“ projektas finansuojamas pagal Šiaurės ministrų tarybos mobilumo ir tinklo programą „Nordplus“.

  • Kanada kviečiama tapti pirmąja ES asocijuota nare: ką tai keičia Europai ir Otavai?

    Kanada kviečiama tapti pirmąja ES asocijuota nare: ką tai keičia Europai ir Otavai?

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen 2026 metais Strasbūre, kalbėdama apie Europos Sąjungos padėtį, paskelbė, kad Kanada pakviesta tapti pirmąja ES asocijuota nare. Tai būtų visiškai naujas statusas, kurio taisyklės dar nėra iki galo apibrėžtos.

    Pranešimas nuskambėjo geopolitinės įtampos fone, kai Kanada siekia glaudesnių ryšių su Europa, o prekybiniai ginčai ir tiekimo grandinių rizikos verčia Vakarų partnerius ieškoti stabilesnių alternatyvų. Į posėdį atvyko ir Kanados ministras pirmininkas Markas Carney.

    Kas yra asocijuota narystė?

    ES asocijuotos narystės sąvoka iki šiol nebuvo taikoma kaip atskiras, aiškiai apibrėžtas modelis, todėl pagrindiniai klausimai lieka atviri. Svarbiausia intriga, ar Kanada turėtų kokias nors teises dalyvauti ES sprendimų priėmime ir kokia apimtimi.

    Europos praktikoje jau yra keli artimos integracijos formatai, bet be pilnos narystės. Norvegija dalyvauja bendrojoje rinkoje per Europos ekonominę erdvę, Šveicarija turi daug dvišalių susitarimų, o Jungtinė Karalystė po „Brexit“ bendradarbiauja pagal plataus masto prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą.

    Šie pavyzdžiai rodo bendrą principą: šalys gali gauti prieigą prie rinkos ar programų, bet neturi balsavimo teisės ES institucijose. Dėl to Kanados atvejis būtų precedentas, ypač jei Otavai būtų pasiūlytas nors ir ribotas, bet labiau institucionalizuotas vaidmuo.

    Nuo CETA link naujo aljanso

    U. von der Leyen kalboje akcentavo vertybinį artumą ir pasiūlė santykius plėsti nuo CETA prie platesnės, ateičiai orientuotos partnerystės. CETA yra ES ir Kanados prekybos susitarimas, kuriuo siekta mažinti muitus ir palengvinti prekybą bei investicijas.

    Pasak Europos Komisijos vadovės, naujoji darbotvarkė galėtų apimti technologijų plėtrą, energetiką, kritines žaliavas, gynybą ir Arkties projektus. Pastaraisiais metais ES vis daugiau dėmesio skiria žaliavų tiekimo diversifikavimui ir energetiniam saugumui, todėl Kanada, turinti didelius išteklius, tampa strategiškai svarbi.

    Taip pat minėta, kad svarstomas glaudesnis įsitraukimas į ES programas, tokias kaip „Erasmus+“ ir „Horizon Europe“, bei profesinių kvalifikacijų pripažinimo mechanizmai. Tokie instrumentai paprastai didina studentų ir specialistų judumą, o mokslo programos leidžia finansuoti bendrus tyrimus ir inovacijas.

    Kodėl tai svarbu ir kas toliau?

    Politinis signalas aiškus: ES siekia stiprinti ryšius su patikimais partneriais, ypač kai globalios sąjungos persigrupuoja, o saugumo ir prekybos klausimai vis dažniau sprendžiami kartu. Kanada, nors ir nėra Europos valstybė, vertybiškai ir instituciškai artima ES.

    Vis dėlto naujas statusas neišvengiamai pareikalaus aiškaus teisinio pagrindo ir atsakymų dėl įsipareigojimų bei teisių, įskaitant galimą prieigą prie kai kurių ES fondų ar programų ir dalyvavimo formą instituciniuose formatuose. Plačiau šiuos klausimus turėtų konkretinti derybos, o politiniai sprendimai tikėtini artėjančiame ES ir Kanados aukščiausio lygio susitikime Monrealyje spalį.

    „Mes dalijamės viena jūra, viena vertybių sistema ir panašiu pasaulio matymu. Dabar kursime ir bendrą ateitį“, – sakė Ursula von der Leyen.

    „Europa ir Kanada tiki demokratija. Galia nepriklauso stipriausiam, turtingiausiam ar garsiausiam, ji priklauso mums visiems“, – pabrėžė ji.

  • Nemenčinės mokytojos grįžo iš Suomijos: parodė, kaip DI gali pakeisti pamokas ir įtrauktį

    Nemenčinės mokytojos grįžo iš Suomijos: parodė, kaip DI gali pakeisti pamokas ir įtrauktį

    Vilniaus rajono Nemenčinės Gedimino gimnazija jau ketvirtus metus įgyvendina „Erasmus+“ akreditacijos programą, kuri sudaro sąlygas mokytojams reguliariai kelti kvalifikaciją tarptautiniuose mokymuose. Artėjant mokslo metų pradžiai matematikos mokytojos Svetlana Sčastnaja ir Laura Bitkevičienė vyko į Suomiją, kur gilino žinias apie šiuolaikinius ugdymo metodus.

    Helsinkyje pedagogės dalyvavo „Europass Teacher Academy“ kursuose „Inclusive Teaching with Artificial Intelligence“, skirtuose įtraukiam ugdymui ir DI taikymui klasėje. Mokymų metu daug dėmesio skirta tam, kaip atsakingai atsirinkti skaitmeninius įrankius ir pritaikyti juos skirtingų poreikių mokiniams, kad technologijos stiprintų, o ne didintų atskirtį.

    DI ir įtraukus ugdymas

    Įtraukus ugdymas Europoje vis dažniau siejamas su personalizuotu mokymusi, kai užduotys ir medžiaga pritaikomi mokinio tempui, gebėjimams bei mokymosi sunkumams. DI sprendimai šioje srityje gali padėti kurti diferencijuotas užduotis, supaprastinti tekstus, pasiūlyti alternatyvius paaiškinimus ar papildomus pratimus, tačiau kartu keliami ir aiškūs reikalavimai dėl privatumo bei duomenų apsaugos.

    Pedagogai, diegdami DI, susiduria su praktiniais klausimais: kaip patikrinti sugeneruotos informacijos tikslumą, kaip užtikrinti akademinį sąžiningumą ir kaip mokyti kritiškai vertinti turinį. Dėl to Europos mokyklose vis daugiau kalbama apie skaitmeninį raštingumą, šaltinių tikrinimą ir aiškias taisykles, kada DI leidžiama naudoti kaip pagalbinę priemonę.

    Patirtis, kuri grįžta į klasę

    Mokymai Suomijoje buvo ne tik teoriniai: mokytojos dalijosi patirtimi su kolegomis iš įvairių šalių, aptarė skirtingus įtraukiojo ugdymo modelius ir praktinius klasės valdymo sprendimus. Tokios tarptautinės patirtys dažnai tampa postūmiu atnaujinti pamokų planavimą, vertinimo metodus ir stiprinti bendradarbiavimą su pagalbos mokiniui specialistais.

    Grįžusios į Lietuvą pedagogės planuoja įgytas žinias pritaikyti kasdienėje veikloje, ieškant būdų, kaip DI įrankiais palengvinti mokymosi medžiagos parengimą ir suteikti daugiau individualaus grįžtamojo ryšio mokiniams. Tikimasi, kad tai padės kurti aiškesnes užduotis, labiau įtraukti skirtingų poreikių vaikus ir sutaupyti laiko, kurį galima skirti tiesioginiam darbui su klase.

    Projektas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, tačiau tekste išsakomos mintys atspindi autorių poziciją ir nebūtinai sutampa su Europos Sąjungos ar Švietimo mainų paramos fondo požiūriu.

  • Zarasų delegacija Italijoje: Motafolonėje – nauji planai, kuriant 15 metų partnerystę

    Zarasų delegacija Italijoje: Motafolonėje – nauji planai, kuriant 15 metų partnerystę

    Zarasų rajono savivaldybės delegacija 2026 metų rugpjūčio 14–19 dienomis lankėsi Motafolonėje Italijoje. Vizitas surengtas Motafolonės mero Romeo Basile kvietimu ir tapo dar vienu žingsniu stiprinant daugiau nei 15 metų trunkančius miestų ryšius.

    Zarasams atstovavo merė Nijolė Guobienė, Finansų skyriaus vedėja Edita Gusevienė, Investicijų ir plėtros skyriaus vedėja Ramunė Šileikienė ir Zarasų turizmo ir verslo informacijos centro turizmo vadybininkė Natalija Sapožnikova. Savivaldybė pabrėžia, kad tokio lygmens kontaktai svarbūs ne tik protokolui, bet ir praktinėms iniciatyvoms.

    Šių metų viešnagė įvyko netrukus po Motafolonės atstovų vizito Zarasuose. Motafolonės delegacija rugpjūčio 12–17 dienomis dalyvavo Zarasų miesto 520-ojo gimtadienio renginiuose, kartu su kitų miestų partnerių atstovais sveikino bendruomenę ir įsitraukė į pagrindines šventės veiklas.

    Susitikimai per miesto šventę

    Motafolonėje Zarasų atstovės dalyvavo vienoje svarbiausių kasmečių miesto švenčių, skirtų globėjui Šv. Antanui Abatui. Programoje vyko religinės apeigos, bendruomenės renginiai, mugė ir koncertai, o vienu ryškiausių akcentų tapo iškilminga procesija miesto gatvėmis.

    Per šventę vyko ir platesni tarptautiniai susitikimai, nes Motafolonė subūrė miestų partnerių delegacijas iš Belgijos, Armėnijos ir Prancūzijos. Tokie susitikimai dažnai tampa erdve aptarti bendras idėjas ir ieškoti projektų, kurie vėliau įgauna konkrečias formas jaunimo, kultūros ar turizmo srityse.

    Nuo tradicijų prie konkrečių projektų

    Vizito metu dėmesys skirtas ir praktinėms bendradarbiavimo kryptims: savivaldos patirčių mainams, turizmo plėtrai, jaunimo įtraukimui ir tarptautinių projektų rengimui. Savivaldybės atstovai akcentuoja, kad miestų partnerystės šiandien vis dažniau remiasi ne vien kultūrinėmis programomis, bet ir gebėjimu kartu pritraukti finansavimą bei kurti ilgalaikes iniciatyvas.

    Zarasų ir Motafolonės partnerystė, skaičiuojama nuo 2010 metų, apima įvairias kultūros, jaunimo ir tarptautinio bendradarbiavimo veiklas. Kaip vienas pavyzdžių minimas tarptautinis „Erasmus+“ projektas „Šiuolaikinis jaunimas: kodėl ir kaip veikti mieste“, kuriuo siekiama skatinti jaunų žmonių pilietiškumą ir aktyvesnį dalyvavimą savo bendruomenių gyvenime.

    Pasak savivaldybės, tokie vizitai primena, kad miestų partnerystė nėra vien formalus dokumentas ar reprezentacinė pareiga. Gyvą ryšį kuria bendros patirtys, asmeniniai kontaktai ir nuoseklus darbas ieškant bendrų interesų, kurie ilgainiui gali virsti naujomis iniciatyvomis Zarasuose ir Motafolonėje.

  • Vengrija gali nespėti grįžti į Erasmus+ nuo rugsėjo: ką dar turi pateikti Briuseliui iki rugpjūčio

    Vengrija gali nespėti grįžti į Erasmus+ nuo rugsėjo: ką dar turi pateikti Briuseliui iki rugpjūčio

    Vengrija rizikuoja nespėti laiku sugrąžinti savo studentų į Europos Sąjungos Erasmus+ mainų programą nuo naujų mokslo metų pradžios rugsėjį. Nors po premjero Péter Magyar pergalės ir Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen pareiškimų buvo žadėta greita pažanga, sprendimą gali nulemti keli administraciniai terminai.

    Europos Komisijai išlieka svarbu, ar Budapeštas iki vasaros pabaigos pateiks reikiamas teisės viršenybės ir skaidrumo priemones. Jei dokumentai ir įsipareigojimai Briuseliui bus pateikti per vėlai, procedūros gali neužsibaigti iki rugsėjo, o tai reikštų dar vienus prarastus mainų mėnesius daliai studentų.

    Kas sustabdė Erasmus+?

    Dalis Vengrijos universitetų prieigos prie Erasmus+ buvo apribota 2022 metais, kai Briuselis sustabdė finansavimą institucijoms, kurias valdė su valstybe siejami viešojo intereso fondai. Europos Sąjunga tuomet akcentavo teisės viršenybės, interesų konfliktų ir sprendimų priėmimo skaidrumo rizikas.

    Pastaraisiais mėnesiais Vengrijos valdžia ėmėsi pokyčių, siekdama atitikti Europos Sąjungos reikalavimus, įskaitant tokių fondų pertvarką ir didesnę valdymo priežiūrą. Tačiau vien politinių pareiškimų neužtenka, nes sprendimai turi būti įforminti ir įvertinti pagal Europos Sąjungos nustatytą mechanizmą.

    Rugpjūčio terminai ir Briuselio procedūros

    Erasmus+ klausimas siejamas su Europos Sąjungos sąlygiškumo mechanizmu, leidžiančiu riboti išmokas valstybėms, jei nustatomi teisės viršenybės pažeidimai. Europos Komisijai svarbu ne tik tai, ar priemonės įgyvendintos, bet ir kada jos oficialiai pateikiamos vertinimui.

    Diplomatiniai šaltiniai nurodo, kad dalis vadinamųjų super etapų jau gali būti įvykdyti, tačiau jų pateikimas Briuseliui planuojamas tik rugpjūčio pabaigoje kartu su platesniu paketu. Tokiu atveju Komisija greičiausiai nespėtų iki rugsėjo panaikinti apribojimų, nes vertinimas ir sprendimų derinimas užtrunka.

    Vengrijos atsakingos institucijos teigia, kad universitetai jau pateikė mobilumo paraiškas 2026 metams, todėl paraiškos galioja. Vis dėlto lėšos, kurios būtų skirtos sąlyginai, galėtų būti realiai panaudotos tik tada, kai Europos Sąjungos Taryba panaikintų galiojančius apribojimus.

    Laikinas sprendimas ir nacionalinė programa

    Kol Vengrijos sugrįžimas į Erasmus+ tebėra neaiškus, šalis mainus pakeitė nacionaliniu Pannónia modeliu, finansuojamu iš valstybės biudžeto. Ministerija pabrėžia, kad pagal šią schemą lėšos studentų, dėstytojų ir darbuotojų mobilumui šiuo metu yra numatytos.

    Universitetų bendruomenė įspėja, kad praktikoje sugrįžimas į Erasmus+ gali nusikelti į vėlesnį ciklą. Dalis akademikų vertinimų rodo, kad 2026–2027 mokslo metams Europos Sąjungos finansavimą užtikrinti gali būti sunku, o realiausias stabilus atnaujinimas galėtų įvykti tik nuo 2027–2028 mokslo metų, jei sprendimai būtų priimti per vėlai.

    Vengrijos institucijos tvirtina, kad techniniai ir administraciniai pasiruošimo darbai gali vykti dar iki galutinio Europos Sąjungos sprendimo. Tačiau sutartys ir faktinis finansavimas, kaip pabrėžiama, galėtų startuoti tik tada, kai būtų oficialiai panaikinti Tarybos apribojimai.

  • Atvirų durų diena Mastaičiuose: kaip Lietuvos policijos mokykla ruošia būsimus pareigūnus

    Mastaičiuose surengtoje Lietuvos policijos mokyklos Atvirų durų dienoje lankytojai galėjo iš arti pamatyti, kaip rengiami būsimi policijos pareigūnai, kokios jų mokymosi sąlygos ir kokios karjeros kryptys atsiveria baigus mokyklą. Renginyje dalyvavo ne tik besidomintys profesija moksleiviai ir jų artimieji, bet ir policijos bendruomenės partneriai.

    Susirinkusiuosius pasveikino Lietuvos policijos mokyklos vadovai, Policijos departamento bei Kauno rajono savivaldybės atstovai. Kauno rajono mero Valerijaus Makūno vardu sveikinimo žodį tarė Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja Jolanta Jankauskienė, pabrėžusi, kad pareigūno darbas yra atsakingas pasirinkimas ir svarbi visuomeninė misija.

    „Policijos pareigūno profesija yra ne tik darbas, bet ir tarnystė visuomenei, kuri reikalauja tvirtų vertybių, pasirengimo ir nuolatinio tobulėjimo“, – sakė Jolanta Jankauskienė.

    Viena ryškiausių programos dalių tapo policijos kinologų pasirodymas, leidęs pamatyti šunų ir pareigūnų komandinį darbą realioms situacijoms artimomis sąlygomis. Lankytojai taip pat stebėjo kursantų rikiuotę bei profesinės taktikos demonstracijas, kurios atskleidė, kiek disciplinos, ištvermės ir praktinių įgūdžių reikalauja tarnyba.

    Renginio metu pristatytas skirtingų policijos padalinių darbas ir kasdienės užduotys, kurias pareigūnai sprendžia patruliuodami, reaguodami į iškvietimus ar tirdami nusikaltimus. Norintieji galėjo praktiškai išbandyti veiklas, susijusias su kriminalistika ir pareigūnų taktiniu pasirengimu, kad geriau suprastų, ką reiškia darbas realioje situacijoje.

    Kauno rajono savivaldybės ir Lietuvos policijos mokyklos bendradarbiavimas tęsiasi nuo 2014 metais, kai mokykla įsikūrė Mastaičiuose. Šiuo metu pagal Policininko modulinę profesinio mokymo programą mokosi 140 kursantų, o laida studijas turėtų baigti liepos 17 dieną.

    Mokykla pabrėžia, kad mokymo turinys nuolat atnaujinamas, reaguojant į šiuolaikinius viešojo saugumo iššūkius. Pastaruoju metu daugiau dėmesio skiriama situacijoms, kuriose pareigūnams reikia ne tik teisinių žinių, bet ir gebėjimo tinkamai komunikuoti, suvaldyti konfliktą bei priimti sprendimus didelės įtampos sąlygomis.

    Kas keičiasi pareigūnų rengime

    Šiais metais kursantams pradėti taikyti kompleksiniai mokymai smurto artimoje aplinkoje tematika, kai teorija derinama su bendravimo, psichologinio pasirengimo ir taktinių veiksmų pratybomis. Tokia kryptis atspindi bendrą tendenciją Europoje, kai pareigūnų parengime vis svarbesnės tampa deeskalacijos ir krizinių situacijų valdymo kompetencijos.

    Praktinės užduotys rengiamos taip, kad kursantai mokytųsi veikti pagal aiškias procedūras, tačiau kartu gebėtų vertinti situacijos rizikas ir žmonių saugumą. Mokyklos bendruomenė akcentuoja, kad pareigūno profesijoje svarbus ne vien fizinis pasirengimas, bet ir atsparumas stresui bei gebėjimas dirbti komandoje.

    Tarptautiškumas ir karjeros galimybės

    Lietuvos policijos mokykla taip pat akcentuoja tarptautiškumą: kursantai gali dalyvauti „Erasmus+“ mobilumo programose ir semtis patirties kitose Europos šalyse. Tokios stažuotės padeda susipažinti su kitų valstybių policijos darbo metodais ir pritaikyti gerąją praktiką Lietuvoje.

    Renginyje kalbėta ir apie karjeros kelią policijoje, kai po bazinio parengimo atsiveria galimybės specializuotis skirtingose srityse, priklausomai nuo poreikių ir asmeninių gebėjimų. Savivaldybės ir mokyklos partnerystė tęsiama per bendras iniciatyvas, kurios stiprina bendruomeniškumą ir prisideda prie saugesnės aplinkos kūrimo.

  • Prienų švietimo komanda po „Erasmus+“ mokymų Ispanijoje: kaip DI keičia pamokų planavimą

    Prienų švietimo komanda po „Erasmus+“ mokymų Ispanijoje: kaip DI keičia pamokų planavimą

    Gegužės 18–22 dienomis Ispanijoje, Alikantėje, vyko „Erasmus+“ projekto mokymai, skirti dirbtinio intelekto taikymui ugdymo procese. Juos inicijavo Prienų rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyrius, subūręs mokyklų vadovų ir skyriaus atstovų komandą.

    Mokymų tema buvo orientuota į praktinį DI pritaikymą klasėje ir mokytojo kasdienybėje. Dalyviai analizavo, kaip skaitmeniniai įrankiai gali padėti kurti interaktyvesnes pamokas, greičiau parengti užduotis, diferencijuoti veiklas skirtingų gebėjimų mokiniams ir efektyviau vertinti mokymosi pažangą.

    Mokymuose buvo išbandomi įvairūs sprendimai, skirti turinio kūrimui, idėjų generavimui, pristatymų rengimui, teksto ir vaizdo medžiagos paruošimui bei mokinių įsitraukimo didinimui. Akcentuota, kad DI vertingiausias tada, kai padeda taupyti laiką rutininiuose darbuose ir leidžia daugiau dėmesio skirti pačiam mokymui, grįžtamajam ryšiui ir mokinių pažinimui.

    Kur daugiausia naudos duoda DI?

    Pasak mokymų dalyvių, didžiausią praktinę vertę suteikia DI galimybės greitai parengti kelis tos pačios temos užduočių lygius, sukurti trumpus diagnostinius klausimynus ar pasiūlyti pamokos struktūrą pagal numatytus pasiekimus. Taip pat aptarta, kaip DI gali padėti pritaikyti mokomąją medžiagą mokiniams, kuriems reikalinga papildoma kalbinė ar specialioji pagalba.

    Kartu pabrėžta atsakingo naudojimo svarba. Mokymų metu daug dėmesio skirta duomenų apsaugai, autorystei, šaltinių tikrinimui ir tam, kaip mokyklose susitarti dėl aiškių taisyklių, kad DI taptų pagalbine priemone, o ne trumpiausiu keliu apeiti mokymąsi.

    Kultūrinė patirtis ir bendradarbiavimas

    Be profesinių užsiėmimų, dalyviai stiprino kultūrines kompetencijas: susipažino su Alikantės miesto istorija, architektūra ir kultūriniu paveldu. Tokie mainai dažnai padeda ne tik parsivežti metodinių idėjų, bet ir užmegzti ryšius tolimesniam tarptautiniam bendradarbiavimui tarp mokyklų.

    Projektas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis. Straipsnyje pateikiama informacija atspindi dalyvių patirtį ir mokymų turinį, o Europos Sąjunga ir finansavimą administruojančios institucijos nėra atsakingos už pateikiamas įžvalgas.

    „Svarbiausia buvo pamatyti, kaip DI galima panaudoti ne dėl mados, o dėl aiškaus tikslo: padėti mokytojui kurti kokybiškesnį ir labiau įtraukiantį ugdymą“, – sakė mokymų dalyviai.

  • Erasmus+ mokymai Suomijoje ant laivo: Lentvario jaunimas iš nuotykio parsivežė sertifikatus

    Erasmus+ mokymai Suomijoje ant laivo: Lentvario jaunimas iš nuotykio parsivežė sertifikatus

    2026 metų gegužės 16–23 dienomis Trakų rajono jaunimo turizmo ir laisvalaikio centro jaunuoliai dalyvavo tarptautiniuose Erasmus+ mokymuose Suomijoje. Programos dalimi tapo buriavimo praktika, kai mokymosi aplinka buvo ne auditorija, o laivas ir Suomijos salynas.

    Mokymai vyko pagal projektą FATE – From Adventure To Employment, kurio tikslas yra per patirtinį ugdymą stiprinti jaunų žmonių įsidarbinamumui svarbias kompetencijas. Tokiuose projektuose paprastai daug dėmesio skiriama atsakomybei, komandiniam darbui, iniciatyvumui ir gebėjimui veikti neapibrėžtose situacijose.

    Laive visi tapo įgula

    Kelionėje nebuvo įprasto keleivio vaidmens: kiekvienas dalyvis turėjo įgulos atsakomybes. Jaunuoliai įsitraukė į kasdienius darbus nuo burių kėlimo ir virvių tvarkymo iki maisto gaminimo, denio priežiūros ir budėjimų.

    Gyvenimas laive vyko pagal pamainų principą, kai budėjimai keitė vienas kitą visą parą. Toks režimas reikalauja disciplinos ir tarpusavio pasitikėjimo, nes nuo kiekvieno sprendimo priklauso sklandi komandos veikla ir saugumas.

    Maršrutą diktavo vėjas ir sprendimai

    Iš anksto buvo aiškūs tik išvykimo ir grįžimo uostai, o kasdienį maršrutą lėmė oro sąlygos, vėjo kryptis ir pačios grupės sprendimai. Kiekvieną dieną keliauta į vis kitą salą, kur dalyviai derino praktines užduotis su mokymosi refleksijomis.

    Toks formatas laikomas viena iš patirtinio mokymosi formų, kai reali aplinka tampa užduočių ir sprendimų priėmimo lauku. Dalyviams tai suteikia progą išbandyti lyderystę, mokytis planuoti veiksmus ir spręsti konfliktines situacijas vietoje, o ne teoriškai.

    Ką jaunuoliai parsivežė

    Mokymai buvo organizuoti bendradarbiaujant su Suomijos buriavimo mokymo fondu, todėl praktines kompetencijas dalyviai ugdė su specialistais. Po programos jaunuoliai gavo buriuotojo sertifikatą, patvirtinantį įgytas žinias ir įgūdžius.

    „Parsivežėme drąsą priimti sprendimus, gebėjimą dirbti komandoje, pasitikėjimą savo jėgomis ir naujus draugus iš visos Europos. Svarbiausia, supratome, kad kiekvienas gali būti įgulos dalimi, jei tik pasiryžta žengti į nuotykį“, – sakė kelionėje dalyvavę jaunuoliai.

    Projekto organizatorių teigimu, būtent tokios praktinės patirtys dažnai tampa postūmiu jauniems žmonėms aiškiau įsivertinti savo stiprybes ir kitus karjeros planavimo žingsnius. Įgyti įgūdžiai, tokie kaip atsakomybės prisiėmimas ar darbas pamainomis, yra aktualūs daugelyje profesinių sričių.

    Trakų rajono jaunimo turizmo ir laisvalaikio centro informacija.

  • Kupiškyje finišavo Erasmus+ projektas apie DI: rudenį žadamas praktinių paskaitų ciklas suaugusiesiems

    Kupiškyje finišavo Erasmus+ projektas apie DI: rudenį žadamas praktinių paskaitų ciklas suaugusiesiems

    2026 metų gegužės 31 dieną baigėsi Kupiškio rajono švietimo pagalbos tarnybos įgyvendintas Erasmus+ projektas „Intelekto dialogas – DI ir suaugusiųjų mokymosi sinergija“ (Nr. 2025-1-LT01-KA122-ADU-000327004). Projektu siekta sustiprinti suaugusiųjų švietime dirbančių specialistų kompetencijas ir praktiškai įvertinti, kaip DI gali padėti mokymosi procese.

    Iniciatyva finansuota Europos Sąjungos bei Kupiškio rajono savivaldybės lėšomis. Pastaraisiais metais suaugusiųjų švietime vis daugiau dėmesio skiriama skaitmeniniam raštingumui, kritiniam informacijos vertinimui ir gebėjimui saugiai naudotis skaitmeniniais įrankiais, todėl tokie projektai tampa svarbia kompetencijų atnaujinimo dalimi.

    Mobilumai ir praktinės įžvalgos

    Projekto metu tarnybos darbuotojai dalyvavo tarptautiniuose mobilumuose Turkijoje, Kipre, Graikijoje ir Ispanijoje. Vizitų metu jie susipažino su skirtingų šalių suaugusiųjų švietimo sistemomis, skaitmeninių kompetencijų ugdymo metodais ir inovatyviais mokymosi organizavimo modeliais.

    Ypatingas dėmesys skirtas DI įrankių taikymui mokyme: kaip jie gali padėti parengti mokymosi medžiagą, individualizuoti užduotis, greičiau atlikti informacijos paiešką ar kurti interaktyvias užduotis. Kartu akcentuota atsakingo naudojimo kryptis, kai svarbu ne tik patogumas, bet ir duomenų apsauga, autorystė bei informacijos patikimumas.

    Ko tikėtis Kupiškio gyventojams?

    Kupiškio rajono švietimo pagalbos tarnyba skelbia, kad įgyta patirtis bus pritaikyta plečiant šiuolaikiškesnes suaugusiųjų švietimo paslaugas rajone. Tikimasi, kad sustiprėjusios specialistų kompetencijos padės greičiau reaguoti į besikeičiančius darbo rinkos poreikius ir gyventojų lūkesčius.

    Numatyta, kad 2026 metų rudens pradžioje bus organizuojamas paskaitų ir praktinių mokymų ciklas rajono suaugusiesiems. Jo metu gyventojai bus supažindinami su DI galimybėmis, praktiniais įrankiais ir jų pritaikymu kasdieniame gyvenime, pavyzdžiui, mokantis, dirbant ar tvarkant asmeninius reikalus skaitmeninėje erdvėje.

    „Mūsų tikslas – kad DI taptų suprantamas ir pritaikomas praktiškai, o ne liktų tik abstrakti sąvoka“, – teigiama projekto informacijoje.

    Projekto rezultatų sklaida turėtų tapti viena svarbiausių užbaigimo dalių, nes būtent vietos bendruomenei skirti mokymai gali geriausiai atskleisti, kaip tarptautinė patirtis virsta apčiuopiama nauda kasdienybėje.

  • Erasmus+ mokymai Tenerifėje: kaip Maišiagalos darželio pedagogės parsivežė patyriminio ugdymo idėjų

    Erasmus+ mokymai Tenerifėje: kaip Maišiagalos darželio pedagogės parsivežė patyriminio ugdymo idėjų

    Gegužės 11–16 dienomis trys Vilniaus rajono Maišiagalos vaikų lopšelio-darželio darbuotojos dalyvavo Erasmus+ programos mokymuose Ispanijoje, Tenerifėje. Vizitas vyko įgyvendinant projektą Kreatyvus mokytojas – kokybiškas ugdymas, finansuojamą Europos Sąjungos lėšomis.

    Mokymai buvo skirti patyriminiam mokymuisi, kai vaikai mokosi veikdami, tyrinėdami ir reflektuodami savo patirtį. Šis požiūris ypač svarbus ikimokykliniame ugdyme, nes padeda natūraliai stiprinti smalsumą, kalbą, socialinius įgūdžius ir savarankiškumą.

    Ugdymas per gamtą ir patirtį

    Mobilumo veiklų metu pedagogės dalyvavo praktiniuose užsiėmimuose, kuriuose buvo išbandomi netradiciniai ugdymo metodai ir komandinis darbas. Pagrindinis dėmesys skirtas tam, kaip ugdymo procese sudaryti daugiau erdvės vaikų iniciatyvai ir aktyviam įsitraukimui.

    Didelė mokymų dalis vyko lauko erdvėse, naudojant gamtines priemones ir antrines žaliavas kūrybinėms užduotims. Tokios veiklos padeda vaikams mokytis per pojūčius, o kartu skatina tvarumo nuostatas ir atsakingą santykį su aplinka.

    Emocinis saugumas ir bendradarbiavimas

    Mokymuose akcentuotas vaikų emocinis saugumas, kaip būtina sąlyga sėkmingam mokymuisi ir bendravimui grupėje. Pedagogės gilinosi, kaip kurti aplinką, kurioje vaikai drąsiau reiškia mintis, lengviau įsitraukia į veiklas ir mokosi spręsti kasdienes situacijas.

    Dirbant grupėse buvo stiprinami bendradarbiavimo įgūdžiai, dalijamasi patirtimi ir ieškoma praktinių sprendimų, kaip idėjas pritaikyti skirtingoms vaikų grupėms. Tokia patirtis primena, kad šiuolaikinis mokytojas vis dažniau tampa vaikų atradimų palydovu, o ne vien žinių perteikėju.

    Ką tai duos darželiui?

    Pasak projekto dalyvių, tarptautiniai mokymai suteikė galimybę palyginti skirtingų šalių ugdymo praktikas ir į kasdienį darbą pažvelgti plačiau. Parsivežtos idėjos siejamos su tikslais kurti įtraukesnį, įdomesnį ir vaikų poreikius labiau atliepiantį ugdymą Maišiagalos vaikų lopšelyje-darželyje.

    Erasmus+ mobilumai švietimo bendruomenėse dažnai vertinami kaip ilgalaikė investicija: jie padeda atnaujinti metodus, stiprinti pedagogų kompetencijas ir kurti nuoseklesnę ugdymo kokybę. Šį kartą pagrindinis akcentas tenka patyriminiam mokymuisi, kuris vis dažniau tampa praktiniu atsaku į klausimą, kaip sudominti vaikus ir išlaikyti jų natūralų norą tyrinėti.

    Informaciją parengė V. Miskelovič, A. Račkovska ir S. Grečnienė.

    Finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Tekstas atspindi autorių nuomonę, o Nacionalinė agentūra ir Europos Komisija nėra atsakingos už pateiktą informaciją.