Tag: Erasmus+

  • Zarasai perbraižo biudžetą: milijonai, priedanga 300 žmonių ir sprendimai dėl barščių

    Zarasai perbraižo biudžetą: milijonai, priedanga 300 žmonių ir sprendimai dėl barščių

    Zarasų rajono savivaldybės taryba spalio 29 dieną vykusiame posėdyje apsvarstė 22 klausimus: nuo biudžeto ir strateginio plano korekcijų iki civilinės parengties, aplinkosaugos bei jaunimo projektų. Posėdžiui vadovavo merė Nijolė Guobienė, dalyvavo ir Seimo narys Tadas Barauskas.

    Posėdžio pradžioje tarybos nariai pateikė pareiškimus, o Virginijus Smalskis informavo apie sprendimą pasitraukti iš tarybos. Savivaldybė teigia, kad dėl pokyčių tarybos sudėtyje toliau bus užtikrintas sprendimų priėmimo tęstinumas.

    Biudžetas ir prioritetai

    Taryba patvirtino 2026–2028 metų strateginio veiklos plano pakeitimus, apimančius septynias programas. Savivaldybės administracija aiškino, kad korekcijos susijusios su projektų įgyvendinimo eiga, realiais poreikiais ir dalies Europos Sąjungos lėšų persikėlimu į kitus metus.

    Diskusijose daugiausia dėmesio sulaukė seniūnijų finansavimas, keleivių vežimo išlaidos, Salako kultūros centro fasado remonto situacija ir lėšos skulptūrinei kompozicijai „Choras“. Administracija nurodė, kad dėl fasado rangovas atsisakė pasirašyti sutartį, motyvuodamas oro sąlygomis ir kokybės užtikrinimo rizikomis.

    Ūkio komiteto siūlymams perskirstyti dalį asignavimų nepritarta, o strateginio plano pakeitimai patvirtinti balsų dauguma. Kartu taryba patikslino ir savivaldybės biudžetą: pajamos bei asignavimai padidinti maždaug 1,16 mln. eurų.

    Po pakeitimų biudžeto pajamos sudarys apie 41,84 mln. eurų, o asignavimai – apie 45,86 mln. eurų. Savivaldybė aiškina, kad korekcijos reikalingos užtikrinti suplanuotų darbų tęstinumą ir laiku suvaldyti išaugusius ar pasikeitusius kaštus.

    Parama verslui: daugiau kriterijų

    Posėdyje atnaujinta smulkiojo ir vidutinio verslo rėmimo programos lėšų naudojimo tvarka. Numatyta, kad tas pats verslo subjektas per kalendorinius metus galės teikti vieną paraišką, o paraiškų vertinime atsiras papildomas prioritetas žaliajai ir skaitmeninei transformacijai.

    Taip pat atsižvelgta į Vyriausybės atstovo pastabas dėl dokumentų, pagrindžiančių pareiškėjo teisę teisėtai naudotis projektui reikalingomis patalpomis, statiniais ar žeme. Siūlymui didinti kompensuojamų įrangos ir baldų įsigijimo išlaidų ribą nuo 5 iki 10 tūkst. eurų taryba nepritarė.

    Barščiai, priedanga ir jaunimas

    Taryba pritarė dalyvavimui jungtiniame invazinių rūšių naikinimo ir kontrolės projekte, kuriame numatytas Sosnovskio barščių naikinimas Imbrado seniūnijoje, Grybinės kaimo teritorijoje. Patikslintoje paraiškoje įvardytas 106,93 hektaro plotas, apimantis 76 sklypus, o bendra planuojama vertė siekia apie 414,3 tūkst. eurų.

    Sprendimas dėl invazinių rūšių kontrolės savivaldybėms aktualus ne tik dėl kraštovaizdžio, bet ir dėl saugumo: Sosnovskio barščiai sukelia odos nudegimus, o užleistos teritorijos dažnai brangiai kainuoja jas sutvarkant vėliau. Savivaldybė nurodo sieksianti, kad darbai būtų planuojami nuosekliai ir apimtų teritorijas, kuriose augalai plinta sparčiausiai.

    Vienbalsiai pritarta projektui „Civilinės parengties stiprinimas Zarasų rajone“. Aušros gatvėje, planuojamo baseino rūsio patalpose, numatoma įrengti apie 782 kvadratinių metrų dvejopos paskirties priedangą, kurioje vienu metu galėtų slėptis iki 300 žmonių, o kasdien patalpos būtų pritaikytos sporto veikloms.

    Planuojama projekto vertė siekia apie 1,11 mln. eurų, o savivaldybė įsipareigojo prisidėti ne mažiau kaip 5 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Projektą planuojama įgyvendinti iki 2029 metų pabaigos, pabrėžiant, kad pastaraisiais metais savivaldybėms vis dažniau tenka derinti viešąsias paslaugas su civilinės saugos infrastruktūros stiprinimu.

    Taryba pritarė ir projektui „Demokratijos permąstymas per kultūros paveldą“, kuriam finansavimo siekiama pagal „Erasmus+“ programą. Gavus finansavimą, Lietuvos, Prancūzijos, Armėnijos ir Sakartvelo jaunimas dalyvautų veiklose, skirtose pilietiškumui, kritiniam mąstymui ir kultūros paveldo pažinimui, o savivaldybės finansinis prisidėjimas nenumatytas.

    Be to, priimti sprendimai dėl gatvių pavadinimų ir geografinių charakteristikų keitimo, komisijų ir Asmens su negalia gerovės tarybos sudėties atnaujinimo, turto perdavimo bei patalpų suteikimo organizacijoms „Gelbėkit vaikus“ ir Zarasų rajono neįgaliųjų draugijai. Taip pat pritarta Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaikų perlaidojimo projektui iš Antalieptės istorinio centro į Grūtiškės kaimą Turmanto seniūnijoje.

    Kitas tarybos posėdis planuojamas lapkričio 26 dieną, o komitetų posėdžiai – lapkričio 23 dieną. Savivaldybė pažymi, kad didžioji dalis sprendimų susiję su ilgalaikiais įsipareigojimais, todėl jų įgyvendinimo eiga bus stebima per artimiausius biudžetinius metus.

  • Jaunimas iš regionų kelia problemas Seime: štai ko prašo Raseinių rajono moksleiviai

    Seime spalio 28 dieną vyks konferencija apie jaunimo gyvenimą regionuose, kurioje bus pristatytos Raseinių rajono jaunuolių patirtys ir siūlymai sprendimų priėmėjams. Renginys numatytas Seimo III rūmų Konferencijų salėje, jame dalyvaus jaunimo politikos, savivaldos ir parlamento atstovai.

    Konferencijoje bus apžvelgti projekto „Savivaldus Raseinių rajono jaunimas“ rezultatai, sukaupti per metus trukusias veiklas. Projekto metu jauni žmonės dalyvavo mokymuose, diskusijose, stovykloje ir idėjų kūrimo renginiuose, kuriuose įvardijo kasdienes problemas ir siūlė sprendimus.

    Viena ryškiausių išsakytų temų yra emocinė gerovė ir mokyklos mikroklimatas. Jaunuoliai akcentuoja, kad pagalbos poreikis auga, tačiau regionuose ją gauti neretai sunkiau dėl ribotų specialistų pajėgumų ir ilgesnių laukimo eilių.

    Ne mažiau svarbus klausimas yra jaunimo laisvalaikio ir susibūrimo erdvės, taip pat sporto infrastruktūra. Pasak jaunuolių, kai veiklų pasirinkimas mažas, o alternatyvų po pamokų trūksta, didėja atskirties jausmas ir silpnėja motyvacija likti gyventi gimtajame krašte.

    Praktiniai kasdienybės iššūkiai regionuose dažnai siejami su susisiekimu ir paslaugų pasiekiamumu. Jaunimas pabrėžia viešojo transporto svarbą tarp gyvenviečių, nes nuo maršrutų ir jų dažnio tiesiogiai priklauso galimybės mokytis, dirbti, dalyvauti neformaliame ugdyme ar būreliuose.

    Konferencijoje bus aptarti ir jaunimo pasiūlymai dėl įtraukimo į mokyklų sprendimus, vasaros užimtumo bei darbo galimybių plėtros. Tokie sprendimai siejami su jaunų žmonių savarankiškumu, ankstyva darbo patirtimi ir didesniu pasitikėjimu vietos bendruomene.

    „Jaunimo balsas turi būti girdimas ne tik apklausose ar renginiuose, bet ir priimant sprendimus, kurie keičia kasdienybę mokykloje bei savivaldybėje“, – sakė vienas iš renginio dalyvių.

    Diskusijoje apie tai, kaip jaunuolių įžvalgas paversti konkrečiais sprendimais nacionaliniu ir savivaldos lygmeniu, dalyvaus Seimo nariai, Jaunimo reikalų agentūros ir Raseinių rajono savivaldybės atstovai. Taip pat bus pristatyti Raseinių rajono planai ruošiantis Lietuvos jaunimo sostinės 2027 metais iniciatyvai.

    Renginio iniciatoriumi įvardijamas Seimo narys Matas Skamarakas, o tarp numatomų dalyvių minimas Raseinių rajono meras Arvydas Nekrošius ir Jaunimo reikalų agentūros direktorė Olga Polevikova. Konferenciją moderuos Nerijus Miginis, o organizacinį įgyvendinimą koordinuoja VšĮ „Ariogalos tėkmė“, bendradarbiaujant su savivaldybės administracija.

    Konferencija bus transliuojama internetu Seimo „YouTube“ kanale „Atviras Seimas“. Organizatoriai pabrėžia, kad viešumas ir galimybė stebėti renginį nuotoliu padeda įtraukti daugiau regionų jaunimo ir bendruomenių, kurioms aktualūs tie patys klausimai.

    Projektas „Savivaldus Raseinių rajono jaunimas“ finansuojamas iš Europos Sąjungos programos „Erasmus+“ lėšų. Renginio medžiagoje akcentuojama, kad pateikiamos įžvalgos atspindi projekto dalyvių požiūrį ir nebūtinai sutampa su finansuotojų pozicija.

  • Vilniečiai Italijoje parodė, kodėl miestas sako ne: šios detalės atstumia tūkstančius žmonių

    Tarptautiniame miestų ateities festivalyje „Utopian Hours“ Turine spalio viduryje nuskambėjo klausimas, aktualus ir Lietuvai: kam iš tiesų pritaikytos mūsų gatvės, viešasis transportas ir viešosios erdvės. Vilniuje veikianti VšĮ „Menas ir inovacijos“ čia vedė dirbtuves „The City Says No“, skirtas miestų prieinamumui žmonėms, patiriantiems skirtingų sunkumų.

    Dirbtuvėse akcentuota, kad prieinamumas nėra vien pandusai ar liftai. Kasdienę patirtį dažnai formuoja ir sensoriniai, kognityviniai bei socialiniai veiksniai: triukšmas, apšvietimas, paini navigacija, informacijos perteklius ar neaiškiai sužymėtos perėjos.

    Dešimtmetį minintis festivalis

    „Utopian Hours“ laikomas vienu ryškesnių Europos renginių, suburiančių architektus, miesto planuotojus, savivaldybių atstovus ir bendruomenes. Šiemet festivalis minėjo 10 metų sukaktį, o Turine vykusioje dalyje dalyvavo šimtai dalyvių iš Italijos ir kitų Europos miestų.

    Renginio programa rėmėsi praktiniu požiūriu: ne tik klausytis pranešimų, bet ir tikrinti idėjas realiose miesto erdvėse. Būtent šiame kontekste Vilniaus organizacija pakvietė dalyvius išbandyti metodiką, padedančią greitai atpažinti, kur miestas tampa neprieinamas.

    Tas pats miestas, skirtingos kliūtys

    Dirbtuvių metu dalyviai tyrinėjo Turino Aurora ir Barriera rajonus mažomis grupėmis, „įsikūnydami“ į skirtingas situacijas patiriančius personažus. Pavyzdžiui, žmogui, judančiam vežimėliu, kliūtimi tampa bordiūras ar laiptai be rampos, o silpnaregiui pavojų kelia prastai skaitomi ženklai ir neaiškiai pažymėtos perėjos.

    Neuroįvairiems žmonėms, taip pat turintiems autizmo spektro sutrikimą ar ADHD, tas pats maršrutas gali būti sunkiai įveikiamas dėl triukšmo, mirgėjimo, intensyvaus apšvietimo ar nenuspėjamos aplinkos. Dirbtuvėse pabrėžta, kad tokie barjerai dažnai nematomi planuojant infrastruktūrą, tačiau jie tiesiogiai lemia žmogaus sprendimą išeiti iš namų ar likti uždarame rate.

    Analizuojant maršrutus, prieinamumas vertintas keliais lygmenimis: fiziniu, sensoriniu, kognityviniu, socialiniu ir organizaciniu. Dalyviai fiksavo ne tik problemas, bet ir geruosius sprendimus, kuriuos būtų galima pritaikyti kitur.

    Ką verta perkelti į Lietuvą?

    VšĮ „Menas ir inovacijos“ teigimu, Lietuvoje vis dar gajus įsitikinimas, kad didmiesčiai jau yra pakankamai patogūs visiems, tačiau praktika rodo ką kita. Organizacijos įkūrėja Eglė Naureckytė akcentuoja, kad planuojant viešąsias erdves dažnai neišgirstamas pažeidžiamiausių grupių balsas, o sprendimai kuriami neatsižvelgiant į realius kasdienius maršrutus.

    „Esame linkę manyti, kad Vilnius ir kiti Lietuvos miestai jau yra pritaikyti įvairiems poreikiams. Deja, planuojant miestų erdves dažnai neįtraukiamos pažeidžiamiausios visuomenės grupės“, – sakė Eglė Naureckytė.

    Pasak organizacijos, dalis pokyčių gali būti įgyvendinama be didelių investicijų, jei sprendimai remiami naudotojų patirtimi: aiškesne navigacija, nuoseklesniu pėsčiųjų ir dviratininkų srautų suvaldymu, ramesnėmis erdvėmis, geresniu informacijos pateikimu stotelėse ir įstaigose. Grįžusi iš Turino komanda planuoja susitikimus su politikos formuotojais ir jaunimu, o festivalyje išbandytas praktikas ketina taikyti Vilniaus ir kitų miestų rajonuose.

    Dirbtuvių rezultatai Turine buvo paversti praktiniais pasiūlymais vietos savivaldai ir miesto kūrėjams, o įžvalgos bus apibendrintos vizualiniame žemėlapyje ir trumpoje ataskaitoje. Organizacija pabrėžia, kad toks formatas padeda greitai pamatyti ne vieną atskirą problemą, o visą grandinę, kuri galiausiai išstumia žmogų iš viešojo gyvenimo.

    VšĮ „Menas ir inovacijos“ įkurta Vilniuje 2022 metais, dirba neformaliojo ugdymo, pilietinio aktyvumo, lyčių lygybės, skaitmeninės transformacijos ir ekologinio švietimo srityse. Prieinamumo tema dirbtuvėse Turine siejosi ir su „Erasmus+“ projektu URB.ABLE, orientuotu į įtraukesnių miestų kūrimą kartu su jaunais žmonėmis ir su jais dirbančiais specialistais.

  • Prancūzijoje įgyta patirtis keis globėjų mokymus Vilniaus rajone: grįžta su naujais metodais

    Prancūzijoje įgyta patirtis keis globėjų mokymus Vilniaus rajone: grįžta su naujais metodais

    Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centro Globos centro globėjų ir įtėvių rengimo vyresnioji specialistė spalio 13–16 dienomis dalyvavo tarptautinio mobilumo veikloje Prancūzijoje. Vizitas vyko pagal Europos Komisijos programos „Erasmus+“ suaugusiųjų švietimo akreditacijos projektą.

    Darbo stebėjimo metu specialistė lankėsi Prancūzijos organizacijoje „Quand le nard se délie, art et thérapie“, kur gilinosi į praktinius metodus, taikomus suaugusiųjų švietime. Dėmesys skirtas tam, kaip mokymosi aplinka ir užsiėmimų struktūra gali padėti spręsti emocinius, socialinius ir kultūrinius dalyvių poreikius.

    Meno terapijos ir patyriminiai metodai

    Su mentore Saphia Diop buvo analizuojama, kaip kūrybiniai ir patyriminiai metodai gali būti integruojami į grupinius užsiėmimus. Taip pat stebėta, kaip valdomos grupės, kuriamas pasitikėjimu grįstas ryšys ir užtikrinamas saugus dalyvių įsitraukimas.

    Centre pabrėžia, kad tokie metodai aktualūs rengiant būsimus globėjus ir įtėvius, nes mokymuose dažnai paliečiamos jautrios temos. Praktikos Prancūzijoje metu buvo vertinama, kaip kūrybinės užduotys gali padėti reflektuoti patirtis ir lengviau kalbėti apie sudėtingus išgyvenimus.

    Kaip vertinami mokymosi rezultatai?

    Mokymosi rezultatai buvo vertinami taikant struktūruotą procesą: nuo pradinio poreikių įsivertinimo iki kokybinės analizės su užsienio ekspertais. Pasak centro, tai leidžia aiškiau įvardyti, kokios kompetencijos sustiprėjo ir kaip jos bus pritaikomos praktikoje.

    Specialistės pasiekimai patvirtinti tarptautiniu „Europass Mobility“ dokumentu. Jame fiksuotas šešių pagrindinių mokymosi visą gyvenimą kompetencijų tobulinimas, įskaitant daugiakalbystę, skaitmeninę, pilietiškumo, verslumo, asmeninę ir kultūrinio sąmoningumo kompetencijas.

    Ką tai keis Vilniaus rajone?

    Grįžus į Lietuvą planuojama į kasdienę Globos centro veiklą nuosekliau integruoti meno terapijos ir patyriminio ugdymo elementus. Tikimasi, kad tai padės užtikrinti dar labiau individualizuotą pagalbą bei kokybiškesnius mokymus būsimiems globėjams ir įtėviams.

    Projektas finansuojamas Europos Komisijos „Erasmus+“ programos lėšomis, o Lietuvoje jį administruoja Švietimo mainų paramos fondas. Centro teigimu, tarptautinis bendradarbiavimas leidžia greičiau perimti veiksmingas praktikas ir pritaikyti jas vietos bendruomenės poreikiams.

  • Varėnos menų mokykla sužibėjo Turkijoje: „Erasmus+“ projekte tradicijos tapo scena

    Varėnos menų mokykla sužibėjo Turkijoje: „Erasmus+“ projekte tradicijos tapo scena

    Spalio 7–14 dienomis Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokyklos mokytojai ir absolventai dalyvavo tarptautiniame „Erasmus+“ jaunimo darbuotojų mobilumo projekte „Echoes of Tradition“ Izmire, Turkijoje. Projektą koordinavo Ege universiteto Valstybinė turkų muzikos konservatorija, o į veiklas įsitraukė atstovai iš Lietuvos, Turkijos, Graikijos, Prancūzijos ir Nyderlandų.

    Projekto tikslas buvo per muziką, šokį ir gyvąsias tradicijas stiprinti tarpkultūrinį dialogą bei dalytis profesine patirtimi. Tokie mainai „Erasmus+“ programoje dažnai orientuojasi į praktinį mokymąsi, kai dalyviai ne tik klausosi paskaitų, bet ir kuria bendrus pasirodymus bei metodikas darbui su jaunimu.

    Muzika kaip kultūrų tiltas

    Savaitės programoje dalyviai mokėsi tradicinių dainų ir šokių, dalyvavo edukacijose, kūrybinėse dirbtuvėse ir bendrose repeticijose. Akcentas buvo dedamas į tai, kaip skirtingų šalių paveldas gali būti pateikiamas šiuolaikiškai, kad išliktų patrauklus jaunajai kartai.

    Ypatinga diena skirta Lietuvai, kai Varėnos komanda pristatė šalies istorijos ir kultūros bruožus bei gyvas muzikines tradicijas. Pristatymas prasidėjo skudučių skambesiu, o dalyviai buvo pakviesti patirti lietuviškos muzikos savitumą praktiškai.

    Mokytoja Ineta Meduneckytė Tamošiūnienė supažindino projekto dalyvius su sutartinėmis, kurios laikomos išskirtine lietuviško daugiabalsio dainavimo tradicija. Ši tradicija pripažįstama kaip reikšminga nematerialaus kultūros paveldo dalis, o dirbtuvėse dalyviai bandė atkartoti sutartinių ritmiką ir balsų dermę.

    Folkloro grupės „Kukumbalis“ narys Kristupas Černiauskas į veiklas įtraukė lietuviškus tradicinius šokius ir žaidimus. Tokia praktika vis dažniau taikoma kultūros edukacijoje, nes padeda folklorą patirti ne kaip muziejinį reiškinį, o kaip gyvą bendravimo ir bendruomeniškumo formą.

    Bendras koncertas konservatorijoje

    Spalio 12 dieną Ege universiteto Valstybinėje turkų muzikos konservatorijoje įvyko baigiamasis renginys, kuriame partnerių šalių atstovai pristatė savo muzikines tradicijas ir edukacines patirtis. Renginys buvo orientuotas į kultūrų dialogą ir tarptautinio bendradarbiavimo tęstinumą.

    Kulminacija tapo jungtinio orkestro ir choro koncertas, kuriame skambėjo skirtingų tautų muzika ir tradicijos. Bendras pasirodymas parodė, kaip skirtingos atlikimo mokyklos ir patirtys gali susijungti į vieną programą, kai prioritetu tampa ne konkurencija, o bendrakūra.

    Projekto metu Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokyklos direktorė Renata Bakulienė ir projekto koordinatorė Ineta Meduneckytė Tamošiūnienė susitiko su Ege universiteto konservatorijos direktoriumi prof. dr. Ali Maruf Alaskan. Susitikime aptartos galimos ateities iniciatyvos ir bendri tarptautiniai kultūriniai projektai.

    Ką duoda tokie mainai?

    Dalyviams tokie „Erasmus+“ mobilumo projektai paprastai suteikia galimybę stiprinti profesines kompetencijas, įgyti naujų edukacinių metodų ir plėsti tarptautinių partnerių tinklą. Kultūros ir švietimo srityse tai ypač svarbu, nes bendri projektai dažnai virsta tęstinėmis iniciatyvomis, gastrolėmis ar jungtinėmis programomis.

    Varėnos komanda pabrėžė, kad patirtis Izmire leido ne tik pristatyti Lietuvos etnokultūrinį paveldą, bet ir parsivežti idėjų, kaip tradicijas aktualinti šiandienos auditorijai. Tokie susitikimai dar kartą patvirtina, kad muzika gali tapti universalia kalba, jungiančia kartas, šalis ir skirtingas kultūrines patirtis.

    „Tradicijos neturi sienų, kai jas jungia muzika“, – sakė projekto dalyviai.

    Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokyklos bendruomenė dėkojo projekto organizatoriams ir Ege universiteto konservatorijos studentų komandai už priėmimą ir bendrą darbą. Pasak dalyvių, užmegzti ryšiai ir sukurtos bendros patirtys taps paskata tęsti tarptautinius kultūrinius mainus.

  • Trijų šalių mokiniai susivienijo per vieną dieną: ką pasirašė gimnazija su Tokato mokykla?

    Trijų šalių mokiniai susivienijo per vieną dieną: ką pasirašė gimnazija su Tokato mokykla?

    Rugsėjo 28 dieną gimnazijoje sutapo keli reikšmingi tarptautiniai įvykiai: paminėta Europos kalbų diena, įvyko pirmasis „Nordplus Junior“ projekto CARE mokinių susitikimas ir pradėtas naujas bendradarbiavimo etapas su partneriais iš Tokato Turkijoje.

    Tą dieną mokyklos bendruomenė akcentavo kalbų mokymosi prasmę ne kaip teoriją, o kaip realią galimybę užmegzti ryšius. Europos kalbų diena visoje Europoje minima siekiant skatinti daugiakalbystę, kultūrų pažinimą ir kalbų mokymąsi visą gyvenimą.

    Susitikimas, suartinęs Lietuvą ir Latviją

    Pirmasis CARE susitikimas subūrė Lietuvos ir Latvijos mokinius, kurie pristatė savo šalis, mokyklas ir kasdienybę. Praktinės veiklos buvo orientuotos į tarpkultūrinį pažinimą ir bendravimą, todėl daug dėmesio skirta kalbai kaip bendradarbiavimo įrankiui.

    Mokiniai greitai pastebėjo, kad lietuvių ir latvių kalbose netrūksta panašumų, nors jos nėra tarpusavyje visiškai suprantamos. Tokie palyginimai, anot organizatorių, padeda mažinti baimę klysti ir skatina drąsiau kalbėti, net jei žodynas dar ribotas.

    Nauja partnerystė su Tokato mokykla

    Tą pačią dieną gimnazijos direktorė Renata Krasowska pasirašė bendradarbiavimo sutartį su „Zübeyde Hanım VTA“ profesine aukštesniąja mokykla Tokate. Sutartis atveria kelią naujoms bendroms veikloms ir tarptautiniams mainams.

    Kartu su partneriais iš Turkijos mokykla pradeda rengti naują „Erasmus+“ projektą, kuriame numatyta kurti skaitmenines aplikacijas, padėsiančias mažinti atliekų kiekį mokyklose. Pastaraisiais metais „Erasmus+“ projektuose vis dažniau akcentuojama tvarumo tematika ir skaitmeninių įgūdžių stiprinimas, todėl tokia kryptis atliepia bendras Europos švietimo tendencijas.

    Nuotolinė pamoka ir netikėti atradimai

    Nuotoliniame susitikime mokiniai susipažino su Tokato mokykla, kurioje mokosi tik merginos. Tai vyresniųjų klasių ir profesinio mokymo įstaiga, siūlanti įvairias praktines kryptis, įskaitant dizainą ir kosmetologiją, o mokymosi procesą papildo ir mokyklos turima TV studija.

    Nuotolinė pamoka virto kalbinių atradimų erdve: Turkijos mokinėms lietuvių kalba buvo visiškai nauja, o mūsų mokiniai atpažino kai kuriuos turkiškus žodžius, girdėtus kelionių metu. Tokios detalės, pasak pedagogų, dažnai tampa paprasčiausiu ir greičiausiu tiltu į bendrą pokalbį.

    Rugsėjo 28 dienos renginiai simboliškai pažymėjo tarptautinio bendradarbiavimo startą, kai vienoje dienoje susitiko skirtingos kalbos, patirtys ir ugdymo tradicijos. Mokyklos teigimu, svarbiausia žinutė mokiniams išliko paprasta: kalbos padeda ne tik mokytis, bet ir kurti partnerystes, kurios vėliau virsta bendrais darbais.

    Tekstą parengė Inesa Rusecka, anglų kalbos mokytoja ekspertė, projekto koordinatorė.

    „Nordplus Junior“ projektas finansuojamas pagal Šiaurės ministrų tarybos mobilumo ir tinklo programą „Nordplus“.

  • Kanada kviečiama tapti pirmąja ES asocijuota nare: ką tai keičia Europai ir Otavai?

    Kanada kviečiama tapti pirmąja ES asocijuota nare: ką tai keičia Europai ir Otavai?

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen 2026 metais Strasbūre, kalbėdama apie Europos Sąjungos padėtį, paskelbė, kad Kanada pakviesta tapti pirmąja ES asocijuota nare. Tai būtų visiškai naujas statusas, kurio taisyklės dar nėra iki galo apibrėžtos.

    Pranešimas nuskambėjo geopolitinės įtampos fone, kai Kanada siekia glaudesnių ryšių su Europa, o prekybiniai ginčai ir tiekimo grandinių rizikos verčia Vakarų partnerius ieškoti stabilesnių alternatyvų. Į posėdį atvyko ir Kanados ministras pirmininkas Markas Carney.

    Kas yra asocijuota narystė?

    ES asocijuotos narystės sąvoka iki šiol nebuvo taikoma kaip atskiras, aiškiai apibrėžtas modelis, todėl pagrindiniai klausimai lieka atviri. Svarbiausia intriga, ar Kanada turėtų kokias nors teises dalyvauti ES sprendimų priėmime ir kokia apimtimi.

    Europos praktikoje jau yra keli artimos integracijos formatai, bet be pilnos narystės. Norvegija dalyvauja bendrojoje rinkoje per Europos ekonominę erdvę, Šveicarija turi daug dvišalių susitarimų, o Jungtinė Karalystė po „Brexit“ bendradarbiauja pagal plataus masto prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą.

    Šie pavyzdžiai rodo bendrą principą: šalys gali gauti prieigą prie rinkos ar programų, bet neturi balsavimo teisės ES institucijose. Dėl to Kanados atvejis būtų precedentas, ypač jei Otavai būtų pasiūlytas nors ir ribotas, bet labiau institucionalizuotas vaidmuo.

    Nuo CETA link naujo aljanso

    U. von der Leyen kalboje akcentavo vertybinį artumą ir pasiūlė santykius plėsti nuo CETA prie platesnės, ateičiai orientuotos partnerystės. CETA yra ES ir Kanados prekybos susitarimas, kuriuo siekta mažinti muitus ir palengvinti prekybą bei investicijas.

    Pasak Europos Komisijos vadovės, naujoji darbotvarkė galėtų apimti technologijų plėtrą, energetiką, kritines žaliavas, gynybą ir Arkties projektus. Pastaraisiais metais ES vis daugiau dėmesio skiria žaliavų tiekimo diversifikavimui ir energetiniam saugumui, todėl Kanada, turinti didelius išteklius, tampa strategiškai svarbi.

    Taip pat minėta, kad svarstomas glaudesnis įsitraukimas į ES programas, tokias kaip „Erasmus+“ ir „Horizon Europe“, bei profesinių kvalifikacijų pripažinimo mechanizmai. Tokie instrumentai paprastai didina studentų ir specialistų judumą, o mokslo programos leidžia finansuoti bendrus tyrimus ir inovacijas.

    Kodėl tai svarbu ir kas toliau?

    Politinis signalas aiškus: ES siekia stiprinti ryšius su patikimais partneriais, ypač kai globalios sąjungos persigrupuoja, o saugumo ir prekybos klausimai vis dažniau sprendžiami kartu. Kanada, nors ir nėra Europos valstybė, vertybiškai ir instituciškai artima ES.

    Vis dėlto naujas statusas neišvengiamai pareikalaus aiškaus teisinio pagrindo ir atsakymų dėl įsipareigojimų bei teisių, įskaitant galimą prieigą prie kai kurių ES fondų ar programų ir dalyvavimo formą instituciniuose formatuose. Plačiau šiuos klausimus turėtų konkretinti derybos, o politiniai sprendimai tikėtini artėjančiame ES ir Kanados aukščiausio lygio susitikime Monrealyje spalį.

    „Mes dalijamės viena jūra, viena vertybių sistema ir panašiu pasaulio matymu. Dabar kursime ir bendrą ateitį“, – sakė Ursula von der Leyen.

    „Europa ir Kanada tiki demokratija. Galia nepriklauso stipriausiam, turtingiausiam ar garsiausiam, ji priklauso mums visiems“, – pabrėžė ji.

  • Nemenčinės mokytojos grįžo iš Suomijos: parodė, kaip DI gali pakeisti pamokas ir įtrauktį

    Nemenčinės mokytojos grįžo iš Suomijos: parodė, kaip DI gali pakeisti pamokas ir įtrauktį

    Vilniaus rajono Nemenčinės Gedimino gimnazija jau ketvirtus metus įgyvendina „Erasmus+“ akreditacijos programą, kuri sudaro sąlygas mokytojams reguliariai kelti kvalifikaciją tarptautiniuose mokymuose. Artėjant mokslo metų pradžiai matematikos mokytojos Svetlana Sčastnaja ir Laura Bitkevičienė vyko į Suomiją, kur gilino žinias apie šiuolaikinius ugdymo metodus.

    Helsinkyje pedagogės dalyvavo „Europass Teacher Academy“ kursuose „Inclusive Teaching with Artificial Intelligence“, skirtuose įtraukiam ugdymui ir DI taikymui klasėje. Mokymų metu daug dėmesio skirta tam, kaip atsakingai atsirinkti skaitmeninius įrankius ir pritaikyti juos skirtingų poreikių mokiniams, kad technologijos stiprintų, o ne didintų atskirtį.

    DI ir įtraukus ugdymas

    Įtraukus ugdymas Europoje vis dažniau siejamas su personalizuotu mokymusi, kai užduotys ir medžiaga pritaikomi mokinio tempui, gebėjimams bei mokymosi sunkumams. DI sprendimai šioje srityje gali padėti kurti diferencijuotas užduotis, supaprastinti tekstus, pasiūlyti alternatyvius paaiškinimus ar papildomus pratimus, tačiau kartu keliami ir aiškūs reikalavimai dėl privatumo bei duomenų apsaugos.

    Pedagogai, diegdami DI, susiduria su praktiniais klausimais: kaip patikrinti sugeneruotos informacijos tikslumą, kaip užtikrinti akademinį sąžiningumą ir kaip mokyti kritiškai vertinti turinį. Dėl to Europos mokyklose vis daugiau kalbama apie skaitmeninį raštingumą, šaltinių tikrinimą ir aiškias taisykles, kada DI leidžiama naudoti kaip pagalbinę priemonę.

    Patirtis, kuri grįžta į klasę

    Mokymai Suomijoje buvo ne tik teoriniai: mokytojos dalijosi patirtimi su kolegomis iš įvairių šalių, aptarė skirtingus įtraukiojo ugdymo modelius ir praktinius klasės valdymo sprendimus. Tokios tarptautinės patirtys dažnai tampa postūmiu atnaujinti pamokų planavimą, vertinimo metodus ir stiprinti bendradarbiavimą su pagalbos mokiniui specialistais.

    Grįžusios į Lietuvą pedagogės planuoja įgytas žinias pritaikyti kasdienėje veikloje, ieškant būdų, kaip DI įrankiais palengvinti mokymosi medžiagos parengimą ir suteikti daugiau individualaus grįžtamojo ryšio mokiniams. Tikimasi, kad tai padės kurti aiškesnes užduotis, labiau įtraukti skirtingų poreikių vaikus ir sutaupyti laiko, kurį galima skirti tiesioginiam darbui su klase.

    Projektas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, tačiau tekste išsakomos mintys atspindi autorių poziciją ir nebūtinai sutampa su Europos Sąjungos ar Švietimo mainų paramos fondo požiūriu.

  • Zarasų delegacija Italijoje: Motafolonėje – nauji planai, kuriant 15 metų partnerystę

    Zarasų delegacija Italijoje: Motafolonėje – nauji planai, kuriant 15 metų partnerystę

    Zarasų rajono savivaldybės delegacija 2026 metų rugpjūčio 14–19 dienomis lankėsi Motafolonėje Italijoje. Vizitas surengtas Motafolonės mero Romeo Basile kvietimu ir tapo dar vienu žingsniu stiprinant daugiau nei 15 metų trunkančius miestų ryšius.

    Zarasams atstovavo merė Nijolė Guobienė, Finansų skyriaus vedėja Edita Gusevienė, Investicijų ir plėtros skyriaus vedėja Ramunė Šileikienė ir Zarasų turizmo ir verslo informacijos centro turizmo vadybininkė Natalija Sapožnikova. Savivaldybė pabrėžia, kad tokio lygmens kontaktai svarbūs ne tik protokolui, bet ir praktinėms iniciatyvoms.

    Šių metų viešnagė įvyko netrukus po Motafolonės atstovų vizito Zarasuose. Motafolonės delegacija rugpjūčio 12–17 dienomis dalyvavo Zarasų miesto 520-ojo gimtadienio renginiuose, kartu su kitų miestų partnerių atstovais sveikino bendruomenę ir įsitraukė į pagrindines šventės veiklas.

    Susitikimai per miesto šventę

    Motafolonėje Zarasų atstovės dalyvavo vienoje svarbiausių kasmečių miesto švenčių, skirtų globėjui Šv. Antanui Abatui. Programoje vyko religinės apeigos, bendruomenės renginiai, mugė ir koncertai, o vienu ryškiausių akcentų tapo iškilminga procesija miesto gatvėmis.

    Per šventę vyko ir platesni tarptautiniai susitikimai, nes Motafolonė subūrė miestų partnerių delegacijas iš Belgijos, Armėnijos ir Prancūzijos. Tokie susitikimai dažnai tampa erdve aptarti bendras idėjas ir ieškoti projektų, kurie vėliau įgauna konkrečias formas jaunimo, kultūros ar turizmo srityse.

    Nuo tradicijų prie konkrečių projektų

    Vizito metu dėmesys skirtas ir praktinėms bendradarbiavimo kryptims: savivaldos patirčių mainams, turizmo plėtrai, jaunimo įtraukimui ir tarptautinių projektų rengimui. Savivaldybės atstovai akcentuoja, kad miestų partnerystės šiandien vis dažniau remiasi ne vien kultūrinėmis programomis, bet ir gebėjimu kartu pritraukti finansavimą bei kurti ilgalaikes iniciatyvas.

    Zarasų ir Motafolonės partnerystė, skaičiuojama nuo 2010 metų, apima įvairias kultūros, jaunimo ir tarptautinio bendradarbiavimo veiklas. Kaip vienas pavyzdžių minimas tarptautinis „Erasmus+“ projektas „Šiuolaikinis jaunimas: kodėl ir kaip veikti mieste“, kuriuo siekiama skatinti jaunų žmonių pilietiškumą ir aktyvesnį dalyvavimą savo bendruomenių gyvenime.

    Pasak savivaldybės, tokie vizitai primena, kad miestų partnerystė nėra vien formalus dokumentas ar reprezentacinė pareiga. Gyvą ryšį kuria bendros patirtys, asmeniniai kontaktai ir nuoseklus darbas ieškant bendrų interesų, kurie ilgainiui gali virsti naujomis iniciatyvomis Zarasuose ir Motafolonėje.

  • Vengrija gali nespėti grįžti į Erasmus+ nuo rugsėjo: ką dar turi pateikti Briuseliui iki rugpjūčio

    Vengrija gali nespėti grįžti į Erasmus+ nuo rugsėjo: ką dar turi pateikti Briuseliui iki rugpjūčio

    Vengrija rizikuoja nespėti laiku sugrąžinti savo studentų į Europos Sąjungos Erasmus+ mainų programą nuo naujų mokslo metų pradžios rugsėjį. Nors po premjero Péter Magyar pergalės ir Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen pareiškimų buvo žadėta greita pažanga, sprendimą gali nulemti keli administraciniai terminai.

    Europos Komisijai išlieka svarbu, ar Budapeštas iki vasaros pabaigos pateiks reikiamas teisės viršenybės ir skaidrumo priemones. Jei dokumentai ir įsipareigojimai Briuseliui bus pateikti per vėlai, procedūros gali neužsibaigti iki rugsėjo, o tai reikštų dar vienus prarastus mainų mėnesius daliai studentų.

    Kas sustabdė Erasmus+?

    Dalis Vengrijos universitetų prieigos prie Erasmus+ buvo apribota 2022 metais, kai Briuselis sustabdė finansavimą institucijoms, kurias valdė su valstybe siejami viešojo intereso fondai. Europos Sąjunga tuomet akcentavo teisės viršenybės, interesų konfliktų ir sprendimų priėmimo skaidrumo rizikas.

    Pastaraisiais mėnesiais Vengrijos valdžia ėmėsi pokyčių, siekdama atitikti Europos Sąjungos reikalavimus, įskaitant tokių fondų pertvarką ir didesnę valdymo priežiūrą. Tačiau vien politinių pareiškimų neužtenka, nes sprendimai turi būti įforminti ir įvertinti pagal Europos Sąjungos nustatytą mechanizmą.

    Rugpjūčio terminai ir Briuselio procedūros

    Erasmus+ klausimas siejamas su Europos Sąjungos sąlygiškumo mechanizmu, leidžiančiu riboti išmokas valstybėms, jei nustatomi teisės viršenybės pažeidimai. Europos Komisijai svarbu ne tik tai, ar priemonės įgyvendintos, bet ir kada jos oficialiai pateikiamos vertinimui.

    Diplomatiniai šaltiniai nurodo, kad dalis vadinamųjų super etapų jau gali būti įvykdyti, tačiau jų pateikimas Briuseliui planuojamas tik rugpjūčio pabaigoje kartu su platesniu paketu. Tokiu atveju Komisija greičiausiai nespėtų iki rugsėjo panaikinti apribojimų, nes vertinimas ir sprendimų derinimas užtrunka.

    Vengrijos atsakingos institucijos teigia, kad universitetai jau pateikė mobilumo paraiškas 2026 metams, todėl paraiškos galioja. Vis dėlto lėšos, kurios būtų skirtos sąlyginai, galėtų būti realiai panaudotos tik tada, kai Europos Sąjungos Taryba panaikintų galiojančius apribojimus.

    Laikinas sprendimas ir nacionalinė programa

    Kol Vengrijos sugrįžimas į Erasmus+ tebėra neaiškus, šalis mainus pakeitė nacionaliniu Pannónia modeliu, finansuojamu iš valstybės biudžeto. Ministerija pabrėžia, kad pagal šią schemą lėšos studentų, dėstytojų ir darbuotojų mobilumui šiuo metu yra numatytos.

    Universitetų bendruomenė įspėja, kad praktikoje sugrįžimas į Erasmus+ gali nusikelti į vėlesnį ciklą. Dalis akademikų vertinimų rodo, kad 2026–2027 mokslo metams Europos Sąjungos finansavimą užtikrinti gali būti sunku, o realiausias stabilus atnaujinimas galėtų įvykti tik nuo 2027–2028 mokslo metų, jei sprendimai būtų priimti per vėlai.

    Vengrijos institucijos tvirtina, kad techniniai ir administraciniai pasiruošimo darbai gali vykti dar iki galutinio Europos Sąjungos sprendimo. Tačiau sutartys ir faktinis finansavimas, kaip pabrėžiama, galėtų startuoti tik tada, kai būtų oficialiai panaikinti Tarybos apribojimai.