CP v2

Tag: Erasmus+

  • Švenčionių rajone pristatys „Erasmus+“ jaunimo galimybes: kas gali gauti finansavimą ir kaip pasiruošti?

    Švenčionių rajono savivaldybės administracija kviečia vietos organizacijų ir įstaigų atstovus į programos „Erasmus+“ jaunimo srities galimybių pristatymą. Susitikimo tikslas – paskatinti aktyviau dalyvauti tarptautiniuose projektuose ir sustiprinti kompetencijas, reikalingas rengiant finansavimo paraiškas.

    Pristatymas vyks 2026 metais gegužės 12 dieną 13 valandą Švenčionių rajono savivaldybės tarybos posėdžių salės kuluaruose, Vilniaus g. 19, Švenčionyse. Planuojama susitikimo trukmė – apie 3 valandos.

    Į renginį kviečiami organizacijų ir įstaigų, dirbančių su jaunais žmonėmis, atstovai. Registracija vyksta iki 2026 metais gegužės 8 dienos.

    „Erasmus+“ yra Europos Sąjungos programa, skirianti finansavimą švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto projektams 2021–2027 metų laikotarpiu. Jaunimo srityje ji apima ne tik jaunuolių mobilumo veiklas, bet ir partnerystes, iniciatyvas, stiprinančias darbo su jaunimu kokybę, bei tarptautinį bendradarbiavimą.

    Lietuvoje „Erasmus+“ įgyvendinimą administruoja Jaunimo reikalų agentūra ir Švietimo mainų paramos fondas, o jaunimo srities paraiškas ir veiklas koordinuoja Jaunimo reikalų agentūra. Pristatymo metu tikimasi aiškiai atsakyti, kokioms veikloms dažniausiai skiriamas finansavimas, kokie prioritetai taikomi ir kaip praktiškai pasiruošti paraiškos teikimui.

    Programos jaunimo srities tikslai siejami su jaunų žmonių pilietiškumo ir dalyvavimo stiprinimu, socialine įtrauktimi, kultūrų dialogu, solidarumu bei neformaliojo ugdymo metodais grįstu kompetencijų ugdymu. 2021–2027 metų laikotarpiu ypatingas dėmesys skiriamas įtraukčiai ir įvairovei, aplinkos tvarumui, skaitmeninei transformacijai ir jaunimo dalyvavimui demokratiniuose procesuose.

    Pasak savivaldybės, renginys organizuojamas ir atsižvelgiant į Jaunimo reikalų agentūros rekomendacijas 2026 metais Švenčionių rajono savivaldybei dėl jaunimo politikos sričių ir užduočių. Tikimasi, kad pristatymas padės vietos organizacijoms lengviau įsivertinti savo idėjas, susirasti partnerių ir realistiškai suplanuoti projektus, kurie atitiktų programos kryptis.

  • Ukmergėje „Erasmus+“ partneriai aptarė DI tvariam ugdymui ir Saulės parką, maitinantį 314 objektų

    Ukmergės rajono savivaldybėje gegužės 5 dieną lankėsi tarptautiniai „Erasmus+“ projekto partneriai, dalyvaujantys iniciatyvoje EASE, skirtoje DI pritaikymui tvariam ugdymui. Į Ukmergę atvyko švietimo bendruomenės atstovai iš Turkijos, Lenkijos ir Portugalijos.

    Svečių delegaciją priėmė Ukmergės rajono meras Darius Varnas, vicemeras Eugenijus Kuodelis ir mero patarėja Goda Juzėnaitė. Susitikime aptartos savivaldybės švietimo kryptys, vykdomi projektai, infrastruktūros atnaujinimo darbai ir tarptautinio bendradarbiavimo nauda mokykloms.

    DI ir tvarumas mokyklose

    Projekto EASE esmė – ieškoti būdų, kaip DI gali padėti stiprinti ugdymo kokybę ir kartu ugdyti tvarumo kompetencijas. Praktikoje tai dažniausiai siejama su duomenimis grįstu mokymo(si) planavimu, individualizuotomis užduotimis ir skaitmeniniais įrankiais, kurie padeda mokiniams suprasti energijos vartojimą, klimato kaitos priežastis bei sprendimus.

    Kartu akcentuojama, kad DI diegimas švietime turi eiti išvien su atsakingu požiūriu į duomenų apsaugą, akademinį sąžiningumą ir kritinį mąstymą. Tokie tarptautiniai projektai leidžia mokykloms pasitikrinti skirtingų šalių patirtis ir susitarti dėl bendrų metodų, kurie veiktų realiose klasėse.

    Saulės parkas ir savivaldybės įstaigos

    Susitikimo metu UAB „Ukmergės šiluma“ direktorius Vydas Paknys pristatė Ukmergėje veikiantį saulės elektrinių parką, kuris, kaip nurodyta, jau antrus metus žaliąja elektros energija aprūpina visas 35 savivaldybei pavaldžias įstaigas ir seniūnijas. Skelbiama, kad tai apima daugiau nei 314 objektų.

    Po vizito savivaldybėje delegacija apsilankė saulės elektrinių parke ir iš arčiau susipažino su vietos tvarios energetikos sprendimais. Tokie pavyzdžiai svarbūs ir švietimui, nes suteikia galimybę tvarumo temas pagrįsti konkrečiais savivaldybės infrastruktūros pavyzdžiais.

    Tarptautinė delegacija Ukmergėje vieši iki gegužės 7 dienos. Vizitas siejamas su Ukmergės Jono Basanavičiaus gimnazijos įgyvendinamu „Erasmus+ KA210-SCH“ mažos apimties partnerystės projektu.

  • Alytaus rajono mokyklose stiprinamas socialinis emocinis ugdymas: nuo konferencijos iki kasdienės praktikos

    Alytaus rajono mokyklose stiprinamas socialinis emocinis ugdymas: nuo konferencijos iki kasdienės praktikos

    SEU – ne vienkartinė iniciatyva

    Balandžio 29 dieną Kurnėnų Lauryno Radziukyno mokykloje surengta konferencija Socialinis emocinis ugdymas (SEU): nuo teorijos iki kasdienės praktikos. Į renginį susirinko Alytaus rajono švietimo įstaigų vadovai, pedagogai, pagalbos mokiniui specialistai ir savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus atstovai.

    Konferencijoje akcentuota, kad socialinis emocinis ugdymas yra ilgalaikis procesas, kurio rezultatai matomi per nuosekliai kuriamus santykius, mokyklos kultūrą ir kasdienes situacijas klasėje. Toks požiūris atitinka ir platesnes švietimo tendencijas, kai mokinių emocinė gerovė vis dažniau laikoma būtina sąlyga mokymosi pažangai.

    „SEU nėra atskira veikla ar vienkartinis projektas – tai kryptingas, kantrus darbas, vykstantis kasdienėse situacijose ir bendruomenės gyvenime“, – sakė Alytaus rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Giedrė Volungevičienė.

    Dėmesys mokyklos mikroklimatui

    Renginio diskusijose daug dėmesio skirta mokytojų savijautai, mokyklos mikroklimatui ir sprendimams, kuriuos galima taikyti be didelių papildomų resursų. Pabrėžta, kad emocinis saugumas, aiškios taisyklės ir pagarbus bendravimas prisideda prie mažesnio konfliktų skaičiaus ir geresnio mokinių įsitraukimo.

    Socialinio ir emocinio ugdymo instituto vadovė dr. Daiva Šukytė pristatė praktinius būdus, kaip SEU nuosekliai integruoti į pamokas ir visos mokyklos veiklą. Jos teigimu, svarbiausia, kad susitarimai dėl SEU būtų bendri visai bendruomenei, o pasirinkti metodai būtų taikomi nuolat, o ne epizodiškai.

    Nuo patirties dalijimosi iki kūrybinių užduočių

    Mokyklų atstovai dalijosi patirtimi, kaip SEU principus taiko savo ugdymo procesuose, ir aptarė, kokių žingsnių reikia, kad susitarimai virstų realiais kasdieniais įpročiais. Konferencijos metu sutarta, kad aiškios gairės ir nuoseklus įgyvendinimo planas padeda išvengti situacijos, kai SEU lieka tik deklaracija dokumentuose.

    Dalyviai taip pat įsitraukė į kūrybines veiklas, kurių metu stiprino socialines ir emocines kompetencijas bei kūrė bendrus darbus, tokius kaip Emocijų spalvos, Girdėti ir pajausti, Drąsa būti savimi. Numatyta, kad šios idėjos bus tęsiamos ir kiekvienos mokyklos bendruomenėse, taip išlaikant veiklų tęstinumą.

    Konferencija surengta įprasminant 2025–2026 mokslo metais Alytaus rajono savivaldybės administracijos vykdomą Erasmus+ programos projektą Savivaldybės vaidmuo kuriant mokinių emocinę gerovę. Projekto metu siekiama stiprinti specialistų kompetencijas ir sudaryti palankesnes sąlygas praktiniam SEU taikymui rajono švietimo įstaigose.

    Renginio organizatoriai pabrėžė praktinį tikslą – kad dalyviai išsivežtų aiškesnį supratimą, kaip planuoti, taikyti ir vertinti SEU principus savo mokyklose. Tokie susitikimai, anot dalyvių, padeda suvienodinti požiūrį ir kurti bendrą kryptį, kai emocinė gerovė tampa ne priedu, o ugdymo dalimi.

  • Pagėgiuose startavo Erasmus+ mokymai „Food for Thought“: kaip jaunimą sudominti mityba ir gerove

    Pagėgiuose startavo Erasmus+ mokymai „Food for Thought“: kaip jaunimą sudominti mityba ir gerove

    Kovo 9–14 dienomis Pagėgiuose vyksta tarptautiniai Erasmus+ mokymo kursai „Food for Thought“, subūrę 28 jaunimo darbuotojus iš 7 Europos šalių. Mokymų tikslas – stiprinti specialistų kompetencijas, kaip su jaunimu kalbėti apie mitybą, gerovę ir sveikesnius kasdienius pasirinkimus aiškiai bei patraukliai.

    Organizatoriai akcentuoja, kad ši tema tampa vis aktualesnė dėl informacijos pertekliaus socialiniuose tinkluose ir skirtingų mitybos madų, kurios dažnai pristatomos kaip universalūs sprendimai. Mokymuose dalyviai ieško būdų, kaip atskirti patikimą informaciją nuo klaidinančių teiginių ir kaip šį gebėjimą ugdyti jaunų žmonių grupėse.

    Maisto raštingumas ir kritinis mąstymas

    Viena pagrindinių kursų krypčių – maisto raštingumas: gebėjimas suprasti, kas yra produkto sudėtyje, ką reiškia etiketėse nurodomi ingredientai ir maistingumo deklaracijos. Daug dėmesio skiriama praktiniams pavyzdžiams, kaip atpažinti stipriai perdirbtus produktus, paslėptas cukraus formas ir įvertinti porcijų dydžių įtaką kasdieniam racionui.

    Taip pat analizuojama, kaip rinkodara ir reklama formuoja pasirinkimus, ypač kai turinys pritaikomas jaunų žmonių auditorijai. Mokymų metu aptariama, kaip kalbėti apie mitybą ne moralizuojant, o kuriant suprantamą ryšį tarp kasdienių sprendimų, energijos lygio, nuotaikos ir bendros savijautos.

    Neformalus ugdymas ir praktiniai metodai

    Mokymo kursai orientuoti į jaunimo darbuotojų profesinį tobulėjimą ir tarptautinio bendradarbiavimo stiprinimą, todėl daug laiko skiriama patirties mainams. Dalyviai atstovauja skirtingoms organizacijoms ir dirba su įvairiomis jaunimo grupėmis, tad mokymuose lyginami darbo kontekstai ir ieškoma metodų, kuriuos galima pritaikyti skirtingose bendruomenėse.

    Programoje taikomi neformaliojo ugdymo metodai, leidžiantys temą nagrinėti per patirtį: diskusijos, refleksijos, kūrybinės užduotys ir komandiniai iššūkiai. Toks formatas padeda išbandyti priemones praktiškai ir įsivertinti, kaip jas perkelti į kasdienį darbą su jaunimu, kai reikia kalbėti apie įpročius jautriai, be spaudimo ar stigmos.

    Sveika gyvensena plačiau nei mityba

    Mokymuose sveika gyvensena nagrinėjama plačiau nei vien maisto pasirinkimai, įtraukiant fizinį aktyvumą, emocinį valgymą, streso poveikį sprendimams ir bendrą emocinę gerovę. Dalyviai aptaria, kaip atpažinti situacijas, kai maistas tampa emocijų reguliavimo priemone, ir kaip tokiomis temomis kalbėti saugiai bei atsakingai.

    Mokymų pradžioje dalyviai susitiko su Pagėgių savivaldybės vicemere Greta Bušniauskaite ir mero patarėja Viktorija Ūseliene. Susitikimo metu pristatytos dalyvaujančių organizacijų veiklos kryptys, pasidalinta patirtimi dirbant su jaunimu ir įvardytos aktualiausios problemos, su kuriomis susiduria jaunimo darbuotojai skirtingose šalyse.

    Projektas orientuotas į tęstinumą: numatoma parengti sklaidos medžiagą ir praktinius išteklius, kurie būtų naudojami pasibaigus mobilumui partnerių organizacijose. Kursai finansuojami Europos Sąjungos lėšomis.

  • Pagėgiuose susitikę Tauragės apskrities jaunimo lyderiai tarėsi, kaip pritraukti daugiau lėšų iniciatyvoms

    Pagėgiuose susitikę Tauragės apskrities jaunimo lyderiai tarėsi, kaip pritraukti daugiau lėšų iniciatyvoms

    Susitikimas Pagėgių savivaldybėje

    Kovo 12 dieną Pagėgių savivaldybės posėdžių salėje įvyko Tauragės apskrities savivaldybių, su jaunimu dirbančių specialistų, jaunimo organizacijų ir jaunimo reikalų tarybų atstovų susitikimas.

    Renginys buvo ketvirtoji projekto TAPK – Tauragės Apskrities Pokyčių Kūrėjai veikla, skirta iniciatyvų ir projektų kūrimui, jų įgyvendinimui bei finansavimo galimybėms.

    Susitikimo dalyvius pasveikino Pagėgių savivaldybės vicemerė ir savivaldybės jaunimo reikalų tarybos pirmininkė Greta Bušniauskaitė.

    Pasak organizatorių, pagrindinis tikslas buvo ne tik pasidalyti patirtimi, bet ir praktiškai aptarti, kokių sprendimų reikia, kad jaunimo idėjos greičiau virstų realiais darbais.

    Akcentas – finansavimas ir „Erasmus+“

    Susitikimo metu savivaldybių atstovai pristatė vykdomas iniciatyvas bei projektus ir aptarė, kokias lėšas savivaldybės skiria jaunimo politikos įgyvendinimui.

    Taip pat buvo kalbama apie tai, kaip planuoti veiklas taip, kad jos atitiktų jaunimo poreikius, būtų pamatuojamos ir turėtų tęstinumą net pasibaigus projektiniam finansavimui.

    Dalyviams pristatyta informacija apie „Erasmus+“ projektus, kurie dažnai tampa realia galimybe jaunimo darbuotojams kelti kompetencijas, o jaunimui dalyvauti tarptautinėse veiklose.

    Tokie projektai paprastai apima mokymus, mainus, mobilumus ir partnerystes, o jų sėkmė priklauso nuo aiškios idėjos, patikimų partnerių ir nuoseklaus pasirengimo paraiškai.

    Vizitas į atvirą jaunimo erdvę

    Susitikimo dalyviai aplankė Pagėgių atvirą jaunimo erdvę ir susipažino su vietoje vykdomomis veiklomis.

    Vizito metu jie taip pat sudalyvavo šiuo metu vykstančiame „Erasmus+“ projekte „Food for Thought“.

    Tai jaunimo darbuotojų mobilumo projektas, kurį koordinuoja Pagėgių savivaldybės administracija kartu su partneriais iš Rumunijos, Vokietijos, Graikijos, Italijos, Bulgarijos ir Turkijos.

    Tokio pobūdžio tarptautiniai susitikimai dažnai padeda į regionus parsivežti naujų metodų darbui su jaunimu, o sukurtos partnerystės vėliau išauga į naujas bendras iniciatyvas.

    Projekto TAPK veiklos, kaip pabrėžiama, stiprina Tauragės apskrities su jaunimu dirbančių žmonių bendrystę, skatina bendradarbiavimą ir padeda užmegzti naujas pažintis.

    Ilgalaikėje perspektyvoje tokie susitikimai kuria pagrindą tam, kad jaunimo idėjos būtų ne pavienės, o paremtos regioniniu tinklu, leidžiančiu greičiau rasti finansavimą ir partnerius įgyvendinimui.

  • Erasmus+ kursai Lisabonoje: Panevėžio r. darželio „Bitutė“ mokytojos parsivežė tvarumo idėjų

    Mokymai apie tvarumą per žaidimą

    Balandžio 20–25 dienomis Panevėžio rajono Naujamiesčio lopšelio-darželio „Bitutė“ ikimokyklinio ugdymo mokytoja Lauryna Augėnaitė ir priešmokyklinio bei ikimokyklinio ugdymo mokytoja Dovilė Baranauskienė dalyvavo Erasmus+ programos kursuose Lisabonoje.

    Mokymų tema buvo tvarumo ugdymas pasitelkiant žaidybinį mokymąsi ir žaidybinimo principus. Pasak organizatorių, toks metodas padeda sudėtingas temas vaikams pateikti per praktiką, smalsumą ir aiškias kasdienes situacijas.

    Kursuose kartu su pedagogais iš įvairių šalių mokytojos gilinosi į tvarumo sampratą ir aptarė aktualias aplinkosaugos problemas, kurios vis dažniau pasiekia ir ugdymo įstaigas. Daug dėmesio skirta atliekų pertekliui, ypač tekstilės vartojimui, taip pat oro taršos poveikiui sveikatai ir aplinkai.

    Mokymų lektorė pristatė praktinius būdus, kaip šias temas integruoti į ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą, kad vaikai ne tik išgirstų faktus, bet ir suprastų priežasties bei pasekmės ryšius. Akcentuota, kad tvarumo įgūdžiai stiprėja tada, kai vaikas pats veikia, o ne vien klausosi.

    Praktinės užduotys ir pažintinės išvykos

    Mokymų metu dalyvės atliko praktines užduotis, kurios skatina aktyvų įsitraukimą ir leidžia išbandyti naujus ugdymo scenarijus. Tokie metodai dažnai remiasi komandiniu darbu, trumpomis užduotimis ir aiškiais pasiekimo žingsniais, kurie vaikams sukuria motyvuojantį procesą.

    Programoje numatytos ir edukacinės išvykos, padėjusios tvarumo temas susieti su realia aplinka. Mokytojos lankėsi lėlių muziejuje, o taip pat parke, kuriame analizavo augaliją, medžių įvairovę ir žaliųjų erdvių reikšmę žmonių gerovei.

    Viena iš išvykų vyko į paplūdimį prie Atlanto vandenyno, kur dėmesys sutelktas į žmogaus ir gamtos sąveiką. Praktiniuose stebėjimuose aptarta, kaip tarša pasireiškia kasdienėje aplinkoje ir kokie mažesni, bet nuoseklūs įpročiai gali prisidėti prie aplinkos tausojimo.

    Mokytojų teigimu, tokios patirtys padeda tvarumą suvokti ne kaip teoriją, o kaip kasdienį pasirinkimų rinkinį. Grįžus į ugdymo įstaigą, šias idėjas planuojama pritaikyti veiklose su vaikais, stiprinant jų atsakomybę už aplinką nuo ankstyvojo amžiaus.

    Kodėl tvarumą svarbu ugdyti anksti

    Ankstyvasis amžius laikomas vienu svarbiausių laikotarpių formuojant įpročius, todėl tvarumo temos vis dažniau integruojamos į ugdymą per kasdienius veiksmus. Vaikams suprantamiausios tampa užduotys, susijusios su rūšiavimu, daiktų pakartotiniu panaudojimu, vandens ir energijos taupymu.

    Pedagogų patirtis rodo, kad žaidybinis mokymasis gali padėti išvengti moralizavimo ir suteikti vaikams aiškius, jų amžiui pritaikytus veikimo būdus. Taip tvarumas tampa ne abstrakčia sąvoka, o praktika, kurią vaikas gali atpažinti darželyje ir namuose.

  • Erasmus+ darbo stebėjimas Lenkijoje: ką Alytaus „Sakalėlio“ mokytojos parsivežė į pamokas

    Pagal Erasmus+ projekto Nr. 2025-1-LT01-KA121-SCH-000324345 darbo stebėjimo veiklas Alytaus „Sakalėlio“ pradinės mokyklos mokytoja Gintarė Andriejauskienė ir mokinio padėjėja Justina Micevičienė balandžio 20–24 dienomis lankėsi Lenkijoje, Klomnice miestelio G. Piramowicza pradinėje mokykloje.

    Vizito metu projekto dalyvės susipažino su mokyklos bendruomene, ugdymo aplinka ir kasdieniu pamokų organizavimu. Stebėdamos skirtingas pamokas jos vertino, kaip taikomi metodai veikia mokinių įsitraukimą, motyvaciją ir mokymosi pažangą.

    Ugdymo metodai, kurie pasiteisina

    Darbo stebėjimo metu daug dėmesio skirta mokymuisi per patirtį: praktinėms užduotims, tyrinėjimui ir mokymuisi per žaidimą. Pasak vizito dalyvių, mokiniai buvo aktyvūs, įpratę dirbti komandoje ir reflektuoti pamokos pabaigoje, o tai stiprina kritinio mąstymo ir savarankiškumo įgūdžius.

    Nors Lietuvos ir Lenkijos pradinio ugdymo kryptys turi panašumų, labiausiai išsiskyrė aiškiai apgalvotas pamokų „ritmas“ ir įvairios veiklos, leidžiančios vaikams keisti užduočių pobūdį. Tokia struktūra padeda išlaikyti dėmesį ir kartu kuria įtraukią aplinką skirtingiems mokymosi poreikiams.

    Aplinka, kuri padeda mokytis

    Vizito dalyvės atkreipė dėmesį į mokyklos erdves: poilsio zonas, žaidimų kampelius ir vietas, kur mokiniai gali trumpam nusiraminti ar pabūti atokiau. Tokie sprendimai svarbūs ne tik emocinei savijautai, bet ir mokymosi kokybei, ypač kai klasėje yra įvairių ugdymosi poreikių vaikų.

    Pasak projekto dalyvių, jauki ir saugi aplinka veikia kaip prevencinė priemonė, mažinanti įtampą ir skatinanti bendradarbiavimą. Tai ypač aktualu šiuolaikinėje mokykloje, kur vis daugiau dėmesio skiriama įtraukiajam ugdymui ir socialinių emocinių kompetencijų stiprinimui.

    Idėjos STEAM ir įtraukčiai

    Lenkijoje pasisemta idėjų STEAM veikloms ir aktyviems mokymo metodams, kurie gali būti pritaikomi tiek fizinio ugdymo, tiek gamtos mokslų pamokose. Taip pat aptarta, kaip mokymosi pagalbą teikiantys specialistai ir mokinio padėjėjai gali dar tiksliau įsitraukti į pamokos planavimą ir kasdienes užduotis.

    Vizito patirtis sustiprino supratimą, kad tarptautinis darbo stebėjimas padeda ne tik perimti konkrečias praktikas, bet ir kritiškai įsivertinti savo kasdienį darbą. Erasmus+ mobilumai dažnai tampa impulsu atnaujinti veiklas, drąsiau išbandyti naujus sprendimus ir stiprinti mokyklos bendruomenės profesinę kultūrą.

    Kartu su profesine patirtimi projekto dalyvės praplėtė ir kultūrinį akiratį: aplankė Klomnice apylinkes, Ogrodzienec pilį, Olsztyn pilies griuvėsius, Jasna Gora katedrą bei Krokuvą. Kelionės metu jos domėjosi vietovių istorija, architektūra ir kultūriniu paveldu.

  • Šiaulių švietimo atstovai Taline: kaip pasitikėjimu grįsta Estijos sistema keičia mokyklas

    Šiaulių švietimo atstovai Taline: kaip pasitikėjimu grįsta Estijos sistema keičia mokyklas

    2026 metais balandžio 21–23 dienomis Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus atstovės darbo stebėjimo vizito metu lankėsi Taline. Kelionė vyko įgyvendinant „Erasmus+“ programos projektą, kurio tikslas buvo iš arčiau susipažinti su Estijos švietimo valdymu ir praktiniais sprendimais mokyklose.

    Vizito programoje numatyti susitikimai Talino miesto savivaldybės Švietimo departamente ir apsilankymai ugdymo įstaigose, tarp jų Talino Tõnismäe valstybinėje gimnazijoje ir Talino Tõnismäe mokykloje. Daug dėmesio skirta tam, kaip savivaldybė suderina mokyklų autonomiją, kokybės priežiūrą ir pagalbą bendruomenėms.

    Pasitikėjimu grįsta mokyklų autonomija

    Vienas dažniausiai įvardijamų Estijos švietimo sistemos bruožų – pasitikėjimu grįstas valdymas, kai mokykloms suteikiama reali laisvė organizuoti ugdymą. Mokyklų komandos pačios renkasi, kaip pasiekti nacionaliniuose dokumentuose numatytus ugdymo rezultatus, kokias kryptis stiprinti ir kaip pritaikyti kasdienį procesą mokinių poreikiams.

    Praktikoje tai reiškia lankstesnius sprendimus dėl priėmimo tvarkos, pamokų organizavimo ir veiklų, kurios mokymą perkelia už klasės ribų. Tokia autonomija veikia tik tada, kai kartu kuriama aiški atsakomybės kultūra ir ilgalaikė strategija, kuri nesikeičia kasmet.

    Lyderystė, mentorystė ir darbuotojų gerovė

    Talino savivaldybė didelį dėmesį skiria švietimo lyderystei ir vadovų kompetencijoms. Vizito metu aptarta praktika, kai švietimo įstaigų vadovai turi galimybių stažuotis įvairių sektorių organizacijose ir perimti procesų valdymo, komandos motyvavimo bei paslaugų kokybės principus.

    Ne mažiau svarbus sistemos elementas – pagalba mokytojui. Pradedantiesiems pedagogams sudaromos sąlygos sklandžiau įsitraukti į darbą, o mentorystė grindžiama ne vien geranoriškumu, bet ir aiškiu įvertinimu, kai patyrę mokytojai už naujokų konsultavimą gauna papildomą atlygį.

    Vizito metu akcentuota ir emocinės gerovės tema: mokinių bei mokytojų savijauta vertinama kaip kokybės prielaida, o ne antraeilis klausimas. Mokyklose taikomos prevencinės priemonės, o savivaldybės lygmeniu dirbantys specialistai padeda spręsti socialinius ir elgesio iššūkius anksčiau, nei jie tampa krizėmis.

    Skaitmenizacija ir DI: inovacijos su ribomis

    Estija tarptautiniu mastu dažnai minima kaip skaitmeninė lyderė, tačiau švietime technologijų diegimas pristatomas kaip kryptingas ir atsargus procesas. Taline daug investuojama į skaitmeninę mokymosi aplinką, o sprendimų išbandymas neretai organizuojamas pilotavimo principu, kad mokyklos galėtų įvertinti realią naudą prieš priimdamos ilgalaikius sprendimus.

    Atkreiptas dėmesys ir į DI integraciją, kuri siejama su mokyklų pasirengimu ugdyti skaitmenines kompetencijas bei kritinį mąstymą. Kartu pabrėžiama, kad technologijos turi papildyti mokymą, o ne pakeisti pedagogo vaidmenį ar mokinio mokymosi pastangas.

    Diskutuota ir apie mobiliųjų telefonų naudojimą: vietoje universalių draudimų taikomas aiškiomis taisyklėmis grįstas modelis, kai telefonai gali tapti mokymosi priemone, tačiau jų naudojimas siejamas su atsakomybe ir ugdymo tikslais. Toks požiūris leidžia mokykloms valdyti dėmesio išblaškymo rizikas, kartu neprarandant technologijų teikiamos naudos.

    Vizito metu pristatyta idėja, kurią dalyviai apibendrino kaip mūsų klasė – visas Talinas. Tai požiūris, kai mokymosi erdvės sąmoningai plečiamos už mokyklos ribų, o ugdymas vyksta bibliotekose, universitetų auditorijose, galerijose ar kitose miesto vietose, mokiniams mokantis planuoti laiką ir veikti skirtingose aplinkose.

    Šiaulių miesto švietimo atstovėms ši patirtis tapo galimybe pasitikrinti, kurie Estijos sprendimai galėtų būti pritaikomi vietos kontekste. Pagrindinė išsivežta žinutė – tvari pažanga dažniausiai remiasi ne vien technologijomis, o pasitikėjimu, aiškiomis taisyklėmis ir nuosekliu dėmesiu mokytojui.

    Projektą įgyvendina Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyrius, o programą finansuoja Europos Sąjunga. Pateikta nuomonė yra tik autoriaus ar autorių ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Švietimo mainų paramos fondo požiūrį.

  • Atviros politikos pamoka Vilniaus rajone: Maišiagalos gimnazistai „pasimatavo“ tarybos nario vaidmenį

    Atviros politikos pamoka Vilniaus rajone: Maišiagalos gimnazistai „pasimatavo“ tarybos nario vaidmenį

    Balandžio 29 dieną Vilniaus rajono savivaldybės administracijoje apsilankė Vilniaus r. Maišiagalos kun. Juzefo Obrembskio gimnazijos mokiniai. Vizito metu jaunimui surengta tarybos posėdžio simuliacija, leidusi praktiškai susipažinti su savivaldos sprendimų priėmimo procesu.

    Moksleivius pasveikino Vilniaus rajono vicemerė Edita Tamošiūnaitė, atidariusi simuliaciją. Ji pabrėžė, kad savivaldybės tarybos sprendimai apima kasdieniams gyventojų poreikiams svarbias sritis, o jaunimo įsitraukimas gali padėti laiku pastebėti problemas ir pasiūlyti naujų idėjų.

    „Tarybos nariai sprendžia itin įvairius klausimus – nuo infrastruktūros ir gatvių apšvietimo iki švietimo, kultūros, sveikatos bei sporto sričių. Visa tai, ką matote aplinkui, yra nuoseklių ir atsakingų tarybos sprendimų rezultatas“, – sakė Edita Tamošiūnaitė.

    Susitikimo dalyviai taip pat įsitraukė į pažintinį žaidimą apie Vilniaus rajoną, kuris tapo įžanga į pagrindinę dienos dalį. Vėliau vyko tarybos posėdžio simuliacija: gimnazistai diskutavo, teikė siūlymus ir balsuodami priėmė sprendimus, taip praktiškai išbandydami, kaip gimsta politiniai susitarimai.

    Simuliaciją moderavo vienas jauniausių Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narių Daniel Ilkevič. Tokia forma, kai jauni žmonės ne tik klausosi, bet ir patys priima sprendimus, leidžia aiškiau suprasti tarybos narių atsakomybę, argumentų svorį ir kompromisų svarbą.

    Maišiagalos gimnazija išsiskiria ir tuo, kad joje mokosi vaikai, atvykę iš užsienio, tarp jų iš Ukrainos ir Baltarusijos. Dėl to susitikime dalyvavo ir VšĮ „Pasaulio piliečių akademija“ direktorė Indrė Augutienė, pristačiusi jaunimui aktualias galimybes, susijusias su „Erasmus+“ programomis, neformaliuoju ugdymu, savanoryste bei iniciatyvomis, kurios leidžia patiems jauniems žmonėms kurti pokyčius bendruomenėse.

    Vilniaus rajono savivaldybė šią iniciatyvą tęsia kaip atviros politikos krypties dalį, siekdama stiprinti pilietiškumą ir pasitikėjimą demokratiniais procesais. Savivaldybės teigimu, tai jau trečioji tokio pobūdžio tarybos simuliacija moksleiviams 2026 metais, kurią organizuoja Aktyvios visuomenės koordinavimo skyrius.

  • Erasmus+ Alytaus rajone: kaip menas padeda įtraukti SUP mokinius ir ką parsivežė partneriai

    Erasmus+ Alytaus rajone: kaip menas padeda įtraukti SUP mokinius ir ką parsivežė partneriai

    Alytaus rajono savivaldybėje surengtas tarptautinio Erasmus+ projekto Inclusion of Special Education Students through Art dalyvių susitikimas. Į Daugų Vlado Mirono gimnazijos vykdomą iniciatyvą atvyko partneriai iš Ispanijos ir Turkijos.

    Projekto kryptis aiški: didinti mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, įsitraukimą per menines veiklas. Praktikoje tai reiškia šokio, muzikos ir teatro užsiėmimus, kurie padeda mokiniams lengviau išreikšti emocijas ir įsitraukti į bendras veiklas klasėje.

    „Mums svarbu, kad mokyklose būtų kuriama aplinka, kurioje kiekvienas mokinys galėtų augti, mokytis ir būti savimi. Ypač džiugu, kad šiame projekte įtrauktis stiprinama per meną“, – sakė Alytaus rajono savivaldybės vicemeras Aurimas Truncė.

    Ko siekiama mokyklose

    Projekto komandos teigimu, menas pasirenkamas ne atsitiktinai: kūrybinės veiklos dažnai sumažina baimę suklysti, o tai ypač svarbu mokiniams, kuriems reikia daugiau laiko ar kitokių mokymo metodų. Tokios veiklos ugdo tarpasmeninio bendravimo kompetencijas ir stiprina savivertę, nes mokinys gali atsiskleisti per judesį, garsą ar vaidmenį.

    Lygiagrečiai daug dėmesio skiriama pedagogų kompetencijoms, ypač dirbant su įtraukiojo ugdymo metodais. Susitikime aptarti praktiniai būdai, kaip pritaikyti veiklas skirtingų poreikių mokiniams, kad dalyvavimas būtų realus, o ne formalus.

    Patirtys iš Ispanijos ir Turkijos

    Vizito metu svečiai supažindinti su Alytaus rajono švietimo sistema, gimnazijos ugdymo organizavimu ir pagalbos mokiniui priemonėmis. Partneriai dalijosi savo šalių patirtimis, kurios dažniausiai remiasi komandiniu darbu tarp mokytojų, švietimo pagalbos specialistų ir tėvų.

    Tokiuose Erasmus+ vizituose svarbus ir metodų palyginimas: kas veikia didesnėse mokyklose, kas geriau tinka mažesnėms bendruomenėms, kaip užtikrinamas mokinių saugumas ir emocinė gerovė. Susitikimuose taip pat aptariama, kaip vertinti pažangą, kai tikslas yra ne tik akademinis rezultatas, bet ir socialiniai įgūdžiai.

    „Erasmus+ programa yra kur kas daugiau nei sukurtos ir įgyvendintos veiklos. Tai galimybė mokytis vieniems iš kitų ir kartu ieškoti atsakymų į šiandienos švietimo iššūkius“, – sakė Alytaus rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Giedrė Volungevičienė.

    Kas bus sukurta projekto pabaigoje

    Vienas svarbiausių planuojamų rezultatų – skaitmeninis inovatyvių ugdymo priemonių rinkinys pedagogams, dirbantiems su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais. Numatyta, kad priemonės apims pritaikomas užduotis ir veiklų scenarijus, kuriuos galima taikyti tiek pamokose, tiek neformaliojo ugdymo metu.

    Tikimasi, kad projekto poveikį pajus visa gimnazijos bendruomenė: mokiniai turės daugiau būdų įsitraukti, mokytojai gaus praktiškų metodinių sprendimų, o tarptautinis bendradarbiavimas taps paskata tęsti įtraukiojo ugdymo stiprinimą ir po projekto pabaigos.