CP v2

Tag: Erasmus+

  • Erasmus+ kursai Lisabonoje: Panevėžio r. darželio „Bitutė“ mokytojos parsivežė tvarumo idėjų

    Mokymai apie tvarumą per žaidimą

    Balandžio 20–25 dienomis Panevėžio rajono Naujamiesčio lopšelio-darželio „Bitutė“ ikimokyklinio ugdymo mokytoja Lauryna Augėnaitė ir priešmokyklinio bei ikimokyklinio ugdymo mokytoja Dovilė Baranauskienė dalyvavo Erasmus+ programos kursuose Lisabonoje.

    Mokymų tema buvo tvarumo ugdymas pasitelkiant žaidybinį mokymąsi ir žaidybinimo principus. Pasak organizatorių, toks metodas padeda sudėtingas temas vaikams pateikti per praktiką, smalsumą ir aiškias kasdienes situacijas.

    Kursuose kartu su pedagogais iš įvairių šalių mokytojos gilinosi į tvarumo sampratą ir aptarė aktualias aplinkosaugos problemas, kurios vis dažniau pasiekia ir ugdymo įstaigas. Daug dėmesio skirta atliekų pertekliui, ypač tekstilės vartojimui, taip pat oro taršos poveikiui sveikatai ir aplinkai.

    Mokymų lektorė pristatė praktinius būdus, kaip šias temas integruoti į ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą, kad vaikai ne tik išgirstų faktus, bet ir suprastų priežasties bei pasekmės ryšius. Akcentuota, kad tvarumo įgūdžiai stiprėja tada, kai vaikas pats veikia, o ne vien klausosi.

    Praktinės užduotys ir pažintinės išvykos

    Mokymų metu dalyvės atliko praktines užduotis, kurios skatina aktyvų įsitraukimą ir leidžia išbandyti naujus ugdymo scenarijus. Tokie metodai dažnai remiasi komandiniu darbu, trumpomis užduotimis ir aiškiais pasiekimo žingsniais, kurie vaikams sukuria motyvuojantį procesą.

    Programoje numatytos ir edukacinės išvykos, padėjusios tvarumo temas susieti su realia aplinka. Mokytojos lankėsi lėlių muziejuje, o taip pat parke, kuriame analizavo augaliją, medžių įvairovę ir žaliųjų erdvių reikšmę žmonių gerovei.

    Viena iš išvykų vyko į paplūdimį prie Atlanto vandenyno, kur dėmesys sutelktas į žmogaus ir gamtos sąveiką. Praktiniuose stebėjimuose aptarta, kaip tarša pasireiškia kasdienėje aplinkoje ir kokie mažesni, bet nuoseklūs įpročiai gali prisidėti prie aplinkos tausojimo.

    Mokytojų teigimu, tokios patirtys padeda tvarumą suvokti ne kaip teoriją, o kaip kasdienį pasirinkimų rinkinį. Grįžus į ugdymo įstaigą, šias idėjas planuojama pritaikyti veiklose su vaikais, stiprinant jų atsakomybę už aplinką nuo ankstyvojo amžiaus.

    Kodėl tvarumą svarbu ugdyti anksti

    Ankstyvasis amžius laikomas vienu svarbiausių laikotarpių formuojant įpročius, todėl tvarumo temos vis dažniau integruojamos į ugdymą per kasdienius veiksmus. Vaikams suprantamiausios tampa užduotys, susijusios su rūšiavimu, daiktų pakartotiniu panaudojimu, vandens ir energijos taupymu.

    Pedagogų patirtis rodo, kad žaidybinis mokymasis gali padėti išvengti moralizavimo ir suteikti vaikams aiškius, jų amžiui pritaikytus veikimo būdus. Taip tvarumas tampa ne abstrakčia sąvoka, o praktika, kurią vaikas gali atpažinti darželyje ir namuose.

  • Erasmus+ darbo stebėjimas Lenkijoje: ką Alytaus „Sakalėlio“ mokytojos parsivežė į pamokas

    Pagal Erasmus+ projekto Nr. 2025-1-LT01-KA121-SCH-000324345 darbo stebėjimo veiklas Alytaus „Sakalėlio“ pradinės mokyklos mokytoja Gintarė Andriejauskienė ir mokinio padėjėja Justina Micevičienė balandžio 20–24 dienomis lankėsi Lenkijoje, Klomnice miestelio G. Piramowicza pradinėje mokykloje.

    Vizito metu projekto dalyvės susipažino su mokyklos bendruomene, ugdymo aplinka ir kasdieniu pamokų organizavimu. Stebėdamos skirtingas pamokas jos vertino, kaip taikomi metodai veikia mokinių įsitraukimą, motyvaciją ir mokymosi pažangą.

    Ugdymo metodai, kurie pasiteisina

    Darbo stebėjimo metu daug dėmesio skirta mokymuisi per patirtį: praktinėms užduotims, tyrinėjimui ir mokymuisi per žaidimą. Pasak vizito dalyvių, mokiniai buvo aktyvūs, įpratę dirbti komandoje ir reflektuoti pamokos pabaigoje, o tai stiprina kritinio mąstymo ir savarankiškumo įgūdžius.

    Nors Lietuvos ir Lenkijos pradinio ugdymo kryptys turi panašumų, labiausiai išsiskyrė aiškiai apgalvotas pamokų „ritmas“ ir įvairios veiklos, leidžiančios vaikams keisti užduočių pobūdį. Tokia struktūra padeda išlaikyti dėmesį ir kartu kuria įtraukią aplinką skirtingiems mokymosi poreikiams.

    Aplinka, kuri padeda mokytis

    Vizito dalyvės atkreipė dėmesį į mokyklos erdves: poilsio zonas, žaidimų kampelius ir vietas, kur mokiniai gali trumpam nusiraminti ar pabūti atokiau. Tokie sprendimai svarbūs ne tik emocinei savijautai, bet ir mokymosi kokybei, ypač kai klasėje yra įvairių ugdymosi poreikių vaikų.

    Pasak projekto dalyvių, jauki ir saugi aplinka veikia kaip prevencinė priemonė, mažinanti įtampą ir skatinanti bendradarbiavimą. Tai ypač aktualu šiuolaikinėje mokykloje, kur vis daugiau dėmesio skiriama įtraukiajam ugdymui ir socialinių emocinių kompetencijų stiprinimui.

    Idėjos STEAM ir įtraukčiai

    Lenkijoje pasisemta idėjų STEAM veikloms ir aktyviems mokymo metodams, kurie gali būti pritaikomi tiek fizinio ugdymo, tiek gamtos mokslų pamokose. Taip pat aptarta, kaip mokymosi pagalbą teikiantys specialistai ir mokinio padėjėjai gali dar tiksliau įsitraukti į pamokos planavimą ir kasdienes užduotis.

    Vizito patirtis sustiprino supratimą, kad tarptautinis darbo stebėjimas padeda ne tik perimti konkrečias praktikas, bet ir kritiškai įsivertinti savo kasdienį darbą. Erasmus+ mobilumai dažnai tampa impulsu atnaujinti veiklas, drąsiau išbandyti naujus sprendimus ir stiprinti mokyklos bendruomenės profesinę kultūrą.

    Kartu su profesine patirtimi projekto dalyvės praplėtė ir kultūrinį akiratį: aplankė Klomnice apylinkes, Ogrodzienec pilį, Olsztyn pilies griuvėsius, Jasna Gora katedrą bei Krokuvą. Kelionės metu jos domėjosi vietovių istorija, architektūra ir kultūriniu paveldu.

  • Šiaulių švietimo atstovai Taline: kaip pasitikėjimu grįsta Estijos sistema keičia mokyklas

    Šiaulių švietimo atstovai Taline: kaip pasitikėjimu grįsta Estijos sistema keičia mokyklas

    2026 metais balandžio 21–23 dienomis Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus atstovės darbo stebėjimo vizito metu lankėsi Taline. Kelionė vyko įgyvendinant „Erasmus+“ programos projektą, kurio tikslas buvo iš arčiau susipažinti su Estijos švietimo valdymu ir praktiniais sprendimais mokyklose.

    Vizito programoje numatyti susitikimai Talino miesto savivaldybės Švietimo departamente ir apsilankymai ugdymo įstaigose, tarp jų Talino Tõnismäe valstybinėje gimnazijoje ir Talino Tõnismäe mokykloje. Daug dėmesio skirta tam, kaip savivaldybė suderina mokyklų autonomiją, kokybės priežiūrą ir pagalbą bendruomenėms.

    Pasitikėjimu grįsta mokyklų autonomija

    Vienas dažniausiai įvardijamų Estijos švietimo sistemos bruožų – pasitikėjimu grįstas valdymas, kai mokykloms suteikiama reali laisvė organizuoti ugdymą. Mokyklų komandos pačios renkasi, kaip pasiekti nacionaliniuose dokumentuose numatytus ugdymo rezultatus, kokias kryptis stiprinti ir kaip pritaikyti kasdienį procesą mokinių poreikiams.

    Praktikoje tai reiškia lankstesnius sprendimus dėl priėmimo tvarkos, pamokų organizavimo ir veiklų, kurios mokymą perkelia už klasės ribų. Tokia autonomija veikia tik tada, kai kartu kuriama aiški atsakomybės kultūra ir ilgalaikė strategija, kuri nesikeičia kasmet.

    Lyderystė, mentorystė ir darbuotojų gerovė

    Talino savivaldybė didelį dėmesį skiria švietimo lyderystei ir vadovų kompetencijoms. Vizito metu aptarta praktika, kai švietimo įstaigų vadovai turi galimybių stažuotis įvairių sektorių organizacijose ir perimti procesų valdymo, komandos motyvavimo bei paslaugų kokybės principus.

    Ne mažiau svarbus sistemos elementas – pagalba mokytojui. Pradedantiesiems pedagogams sudaromos sąlygos sklandžiau įsitraukti į darbą, o mentorystė grindžiama ne vien geranoriškumu, bet ir aiškiu įvertinimu, kai patyrę mokytojai už naujokų konsultavimą gauna papildomą atlygį.

    Vizito metu akcentuota ir emocinės gerovės tema: mokinių bei mokytojų savijauta vertinama kaip kokybės prielaida, o ne antraeilis klausimas. Mokyklose taikomos prevencinės priemonės, o savivaldybės lygmeniu dirbantys specialistai padeda spręsti socialinius ir elgesio iššūkius anksčiau, nei jie tampa krizėmis.

    Skaitmenizacija ir DI: inovacijos su ribomis

    Estija tarptautiniu mastu dažnai minima kaip skaitmeninė lyderė, tačiau švietime technologijų diegimas pristatomas kaip kryptingas ir atsargus procesas. Taline daug investuojama į skaitmeninę mokymosi aplinką, o sprendimų išbandymas neretai organizuojamas pilotavimo principu, kad mokyklos galėtų įvertinti realią naudą prieš priimdamos ilgalaikius sprendimus.

    Atkreiptas dėmesys ir į DI integraciją, kuri siejama su mokyklų pasirengimu ugdyti skaitmenines kompetencijas bei kritinį mąstymą. Kartu pabrėžiama, kad technologijos turi papildyti mokymą, o ne pakeisti pedagogo vaidmenį ar mokinio mokymosi pastangas.

    Diskutuota ir apie mobiliųjų telefonų naudojimą: vietoje universalių draudimų taikomas aiškiomis taisyklėmis grįstas modelis, kai telefonai gali tapti mokymosi priemone, tačiau jų naudojimas siejamas su atsakomybe ir ugdymo tikslais. Toks požiūris leidžia mokykloms valdyti dėmesio išblaškymo rizikas, kartu neprarandant technologijų teikiamos naudos.

    Vizito metu pristatyta idėja, kurią dalyviai apibendrino kaip mūsų klasė – visas Talinas. Tai požiūris, kai mokymosi erdvės sąmoningai plečiamos už mokyklos ribų, o ugdymas vyksta bibliotekose, universitetų auditorijose, galerijose ar kitose miesto vietose, mokiniams mokantis planuoti laiką ir veikti skirtingose aplinkose.

    Šiaulių miesto švietimo atstovėms ši patirtis tapo galimybe pasitikrinti, kurie Estijos sprendimai galėtų būti pritaikomi vietos kontekste. Pagrindinė išsivežta žinutė – tvari pažanga dažniausiai remiasi ne vien technologijomis, o pasitikėjimu, aiškiomis taisyklėmis ir nuosekliu dėmesiu mokytojui.

    Projektą įgyvendina Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyrius, o programą finansuoja Europos Sąjunga. Pateikta nuomonė yra tik autoriaus ar autorių ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Švietimo mainų paramos fondo požiūrį.

  • Atviros politikos pamoka Vilniaus rajone: Maišiagalos gimnazistai „pasimatavo“ tarybos nario vaidmenį

    Atviros politikos pamoka Vilniaus rajone: Maišiagalos gimnazistai „pasimatavo“ tarybos nario vaidmenį

    Balandžio 29 dieną Vilniaus rajono savivaldybės administracijoje apsilankė Vilniaus r. Maišiagalos kun. Juzefo Obrembskio gimnazijos mokiniai. Vizito metu jaunimui surengta tarybos posėdžio simuliacija, leidusi praktiškai susipažinti su savivaldos sprendimų priėmimo procesu.

    Moksleivius pasveikino Vilniaus rajono vicemerė Edita Tamošiūnaitė, atidariusi simuliaciją. Ji pabrėžė, kad savivaldybės tarybos sprendimai apima kasdieniams gyventojų poreikiams svarbias sritis, o jaunimo įsitraukimas gali padėti laiku pastebėti problemas ir pasiūlyti naujų idėjų.

    „Tarybos nariai sprendžia itin įvairius klausimus – nuo infrastruktūros ir gatvių apšvietimo iki švietimo, kultūros, sveikatos bei sporto sričių. Visa tai, ką matote aplinkui, yra nuoseklių ir atsakingų tarybos sprendimų rezultatas“, – sakė Edita Tamošiūnaitė.

    Susitikimo dalyviai taip pat įsitraukė į pažintinį žaidimą apie Vilniaus rajoną, kuris tapo įžanga į pagrindinę dienos dalį. Vėliau vyko tarybos posėdžio simuliacija: gimnazistai diskutavo, teikė siūlymus ir balsuodami priėmė sprendimus, taip praktiškai išbandydami, kaip gimsta politiniai susitarimai.

    Simuliaciją moderavo vienas jauniausių Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narių Daniel Ilkevič. Tokia forma, kai jauni žmonės ne tik klausosi, bet ir patys priima sprendimus, leidžia aiškiau suprasti tarybos narių atsakomybę, argumentų svorį ir kompromisų svarbą.

    Maišiagalos gimnazija išsiskiria ir tuo, kad joje mokosi vaikai, atvykę iš užsienio, tarp jų iš Ukrainos ir Baltarusijos. Dėl to susitikime dalyvavo ir VšĮ „Pasaulio piliečių akademija“ direktorė Indrė Augutienė, pristačiusi jaunimui aktualias galimybes, susijusias su „Erasmus+“ programomis, neformaliuoju ugdymu, savanoryste bei iniciatyvomis, kurios leidžia patiems jauniems žmonėms kurti pokyčius bendruomenėse.

    Vilniaus rajono savivaldybė šią iniciatyvą tęsia kaip atviros politikos krypties dalį, siekdama stiprinti pilietiškumą ir pasitikėjimą demokratiniais procesais. Savivaldybės teigimu, tai jau trečioji tokio pobūdžio tarybos simuliacija moksleiviams 2026 metais, kurią organizuoja Aktyvios visuomenės koordinavimo skyrius.

  • Erasmus+ Alytaus rajone: kaip menas padeda įtraukti SUP mokinius ir ką parsivežė partneriai

    Erasmus+ Alytaus rajone: kaip menas padeda įtraukti SUP mokinius ir ką parsivežė partneriai

    Alytaus rajono savivaldybėje surengtas tarptautinio Erasmus+ projekto Inclusion of Special Education Students through Art dalyvių susitikimas. Į Daugų Vlado Mirono gimnazijos vykdomą iniciatyvą atvyko partneriai iš Ispanijos ir Turkijos.

    Projekto kryptis aiški: didinti mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, įsitraukimą per menines veiklas. Praktikoje tai reiškia šokio, muzikos ir teatro užsiėmimus, kurie padeda mokiniams lengviau išreikšti emocijas ir įsitraukti į bendras veiklas klasėje.

    „Mums svarbu, kad mokyklose būtų kuriama aplinka, kurioje kiekvienas mokinys galėtų augti, mokytis ir būti savimi. Ypač džiugu, kad šiame projekte įtrauktis stiprinama per meną“, – sakė Alytaus rajono savivaldybės vicemeras Aurimas Truncė.

    Ko siekiama mokyklose

    Projekto komandos teigimu, menas pasirenkamas ne atsitiktinai: kūrybinės veiklos dažnai sumažina baimę suklysti, o tai ypač svarbu mokiniams, kuriems reikia daugiau laiko ar kitokių mokymo metodų. Tokios veiklos ugdo tarpasmeninio bendravimo kompetencijas ir stiprina savivertę, nes mokinys gali atsiskleisti per judesį, garsą ar vaidmenį.

    Lygiagrečiai daug dėmesio skiriama pedagogų kompetencijoms, ypač dirbant su įtraukiojo ugdymo metodais. Susitikime aptarti praktiniai būdai, kaip pritaikyti veiklas skirtingų poreikių mokiniams, kad dalyvavimas būtų realus, o ne formalus.

    Patirtys iš Ispanijos ir Turkijos

    Vizito metu svečiai supažindinti su Alytaus rajono švietimo sistema, gimnazijos ugdymo organizavimu ir pagalbos mokiniui priemonėmis. Partneriai dalijosi savo šalių patirtimis, kurios dažniausiai remiasi komandiniu darbu tarp mokytojų, švietimo pagalbos specialistų ir tėvų.

    Tokiuose Erasmus+ vizituose svarbus ir metodų palyginimas: kas veikia didesnėse mokyklose, kas geriau tinka mažesnėms bendruomenėms, kaip užtikrinamas mokinių saugumas ir emocinė gerovė. Susitikimuose taip pat aptariama, kaip vertinti pažangą, kai tikslas yra ne tik akademinis rezultatas, bet ir socialiniai įgūdžiai.

    „Erasmus+ programa yra kur kas daugiau nei sukurtos ir įgyvendintos veiklos. Tai galimybė mokytis vieniems iš kitų ir kartu ieškoti atsakymų į šiandienos švietimo iššūkius“, – sakė Alytaus rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Giedrė Volungevičienė.

    Kas bus sukurta projekto pabaigoje

    Vienas svarbiausių planuojamų rezultatų – skaitmeninis inovatyvių ugdymo priemonių rinkinys pedagogams, dirbantiems su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais. Numatyta, kad priemonės apims pritaikomas užduotis ir veiklų scenarijus, kuriuos galima taikyti tiek pamokose, tiek neformaliojo ugdymo metu.

    Tikimasi, kad projekto poveikį pajus visa gimnazijos bendruomenė: mokiniai turės daugiau būdų įsitraukti, mokytojai gaus praktiškų metodinių sprendimų, o tarptautinis bendradarbiavimas taps paskata tęsti įtraukiojo ugdymo stiprinimą ir po projekto pabaigos.

  • Darbo stebėjimo vizitas Suomijoje: kuo išskirtinė Kangasniemi gimnazija ir ką verta perimti Lietuvoje

    Darbo stebėjimo vizitas Suomijoje: kuo išskirtinė Kangasniemi gimnazija ir ką verta perimti Lietuvoje

    2026 metų balandžio 13–15 dienomis Šiaulių „Romuvos“ gimnazijos mokytojos Inga Laurinėnienė ir Irma Jančauskienė dalyvavo darbo stebėjimo vizite Suomijos Kangasniemi gimnazijoje. Vizitas vyko pagal „Erasmus+“ akreditacijos projektą, tęsiant užmegztą bendradarbiavimą su mokyklos vadovybe ir bendruomene.

    Pagrindinis vizito tikslas buvo praktiškai įvertinti, kaip Suomijos ugdymo kultūra veikia kasdienėje mokyklos veikloje, ir atsirinkti idėjas, kurias realu pritaikyti Lietuvos mokyklose. Per kelias dienas stebėtos pamokos, aptarti ugdymo organizavimo sprendimai ir bendrauta su mokytojais bei administracija.

    Kas labiausiai krenta į akis?

    Kangasniemi gimnazijoje ryškiai matomas pasitikėjimu grindžiamas modelis, kai mokytojui suteikiama reali pedagoginė autonomija, o sprendimai remiami profesine atsakomybe. Suomijoje mokytojo profesijai taikomi aukšti reikalavimai, todėl plačios savarankiškumo ribos čia laikomos ne privilegija, o sistemos logika.

    Ne mažiau svarbus ir lygių galimybių principas: ugdymo kokybė siejama su ankstyva pagalba, įtrauktimi ir kasdieniu mokinio gerovės užtikrinimu, o ne su mokinių atranka ar reitingavimu. Praktikoje tai reiškia, kad daugiau dėmesio skiriama individualiai pažangai, o pagalbos priemonės aktyvuojamos vos pastebėjus sunkumus.

    Vizito metu taip pat buvo akcentuota, kad Suomijoje vertinimas dažniau orientuojamas į mokymąsi palaikantį grįžtamąjį ryšį, o ne į nuolatinį testavimą. Tai padeda mažinti įtampą, tačiau iš mokytojo reikalauja aiškių kriterijų, nuoseklaus komunikavimo ir gebėjimo argumentuoti vertinimo sprendimus.

    Kaip organizuojamas mokymasis gimnazijoje?

    Kangasniemi gimnazijos kasdienybėje matomas lankstumas, siejamas su kreditais paremta mokymosi struktūra, kuri Suomijoje gimnazijose taikoma nuo 2021 metų. Mokiniai planuoja savo mokymosi kelią, derina modulius ir tempą, o mokytojo vaidmuo tampa labiau konsultacinis, padedantis kryptingai siekti rezultatų.

    Suomijos gimnazinis ugdymas paprastai trunka trejus metus, tačiau mokinys gali rinktis spartesnį ar lėtesnį tempą. Tokia sistema skatina atsakomybę už asmeninius sprendimus ir kartu išryškina planavimo įgūdžių svarbą: mokiniui reikia matyti ilgalaikį tikslą ir nuosekliai dėlioti tarpinius žingsnius.

    Baigiant gimnaziją laikomas valstybinis brandos egzaminas, reikalingas stojant į aukštąsias mokyklas. Vizito metu aptarta, kad egzaminų reikalavimai tampa orientyru, tačiau kasdienė mokyklos veikla nėra pastatyta vien ant pasirengimo testams.

    Ką parsivežame į Lietuvą?

    Vizitas išryškino kelias kryptis, kurios gali būti aktualios Lietuvos mokykloms, jei jos pritaikomos vietos kontekstui. Pirmiausia tai pasitikėjimo ir atsakomybės dermė, kai autonomija remiasi aiškiais bendruomenės susitarimais ir profesinėmis diskusijomis, o ne vien formalia kontrole.

    Antroji kryptis siejasi su mokinio įgalinimu planuoti mokymąsi: kreditų ir modulių logika parodo, kaip pasirinkimai gali tapti ne chaosu, o sąmoningu ugdymo keliu, jei mokykla suteikia aiškias taisykles ir konsultacinę pagalbą. Tokie sprendimai ypač svarbūs kalbant apie motyvaciją, atsakomybę ir ilgalaikių tikslų išsikėlimą.

    Trečia kryptis yra mokinio gerovė ir ankstyva pagalba, kuri suvokiama kaip ugdymo kokybės dalis. Pokalbiuose su Suomijos kolegomis akcentuota, kad įtrauktis veikia tada, kai mokykla turi pakankamai resursų ir aiškiai pasidalintus vaidmenis, o pagalbos teikimas neprasideda tik tada, kai problema įsisenėja.

    „Tarptautiniai mainai leidžia į savo kasdienę praktiką pažvelgti iš šalies ir atsirinkti sprendimus, kurie veikia ne teorijoje, o realioje klasėje“, – sakė vizite dalyvavusi mokytoja.

    Planuojama vizito įžvalgomis pasidalyti metodinėse grupėse ir profesiniuose susitikimuose, aptariant, kokie pokyčiai būtų tvarūs mokyklos lygmeniu. Taip pat numatoma tęsti bendradarbiavimą ir ieškoti temų būsimoms „Erasmus+“ partnerystėms, kuriose tvarumas, įtrauktis ir mokinių gerovė išliktų pagrindiniais prioritetais.