CP v2

Tag: Erasmus+

  • Erasmus+ vizitas Baryje: ką iš italų perėmė Naujamiesčio darželio „Bitutė“ mokinio padėjėjos

    Erasmus+ vizitas Italijoje

    2026 metais gegužės 4–8 dienomis Panevėžio rajono Naujamiesčio lopšelio-darželio „Bitutė“ mokinio padėjėjos Inga Guželienė, Dovilė Driskytė ir Audronė Suvaizdienė dalyvavo Erasmus+ darbo veiklos stebėjimo vizite Italijos Bario mieste.

    Vizito tikslas buvo praktiškai susipažinti su ikimokyklinio ugdymo organizavimu, įtraukiojo ugdymo taikymu ir vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo ypatumais skirtingose institucijose.

    Kas stebėta ugdymo įstaigose

    Darbo stebėjimo metu daug dėmesio skirta kasdienėms vaikų rutinoms ir tam, kaip planuojama diena: nuo atvykimo iki užsiėmimų, poilsio ir bendrų veiklų. Dalyvės analizavo, kaip pedagogai ir pagalbos vaikui specialistai paskirsto laiką bei atsakomybes, kad nė vienas vaikas neliktų nuošalyje.

    Stebėta, kaip kuriama rami, saugi ir vaikui palanki aplinka, kai aiškios taisyklės derinamos su lankstumu ir individualiais susitarimais. Praktikoje tai reiškė nuoseklų suaugusiųjų bendravimą su vaikais ir greitą reagavimą į emocinius ar elgesio sunkumus.

    Vizito metu fiksuota, kad įtraukusis ugdymas dažnai remiasi ne vien priemonėmis ar dokumentais, bet kasdieniais sprendimais grupėje. Ypač reikšmingas pasirodė komandos darbas, kai mokytojas, mokinio padėjėjas ir kiti specialistai siekia vienodo požiūrio į vaiko poreikius.

    Emocinis saugumas kaip pamatas

    Didelė dalis stebėjimų buvo susiję su emocine vaiko gerove: kaip pedagogai kuria pasitikėjimu grįstą ryšį, padeda vaikams išbūti nusivylimą ir skatina smalsumą. Akcentuota, kad mokymasis vyksta greičiau, kai vaikas jaučiasi priimtas ir suprastas.

    Klaidos ugdymo procese buvo vertinamos kaip natūrali mokymosi dalis, o ne priežastis bausti ar gėdinti. Toks požiūris ypač svarbus vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, nes padeda mažinti įtampą ir stiprina pasitikėjimą savimi.

    „Ugdymo sėkmė dažnai prasideda nuo emocinio saugumo: kai vaikas jaučiasi ramus, atsiranda erdvės tyrinėti ir mokytis“, – sakė vizite dalyvavusios mokinio padėjėjos.

    Dalyvės atkreipė dėmesį į praktikas, kurios siejamos su psichologijos ir pedagogikos kryptimis, akcentuojančiomis ryšio, saugumo ir teigiamos patirties svarbą. Tokie principai padeda suderinti akademinių ir socialinių-emocinių gebėjimų ugdymą dar ankstyvame amžiuje.

    Vizitas Baryje leido ne tik palyginti skirtingų šalių ikimokyklinio ugdymo sprendimus, bet ir įsivardyti idėjas, kurias galima pritaikyti kasdienėje praktikoje. Dalyvės pabrėžė, kad tarptautinė patirtis sustiprino stebėjimo, analizės ir tarpkultūrinės komunikacijos įgūdžius.

    Pasak jų, svarbiausias rezultatas yra aiškesnis supratimas, kaip nuosekliai stiprinti įtraukųjį ugdymą, kad kiekvienas vaikas būtų matomas, girdimas ir vertinamas. Tokia kryptis ypač aktuali Lietuvos švietime, augant poreikiui užtikrinti kokybišką pagalbą skirtingų poreikių vaikams nuo ikimokyklinio amžiaus.

  • Alytaus rajono mokyklose stiprinamas SEU: Erasmus+ patirtys ir konkretūs žingsniai klasėse

    Alytaus rajono mokyklose stiprinamas SEU: Erasmus+ patirtys ir konkretūs žingsniai klasėse

    2025–2026 mokslo metais Alytaus rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyrius įgyvendino Erasmus+ projektą, skirtą mokinių emocinei gerovei ir ugdymo kokybei stiprinti. Pagrindinis dėmesys buvo sutelktas į socialinio ir emocinio ugdymo (SEU) sistemos kūrimą rajono švietimo įstaigose.

    Projektas „Savivaldybės vaidmuo kuriant mokinių emocinę gerovę“ orientuotas į specialistų kompetencijas ir bendrą mokyklų kultūrą. Tikslas – kad SEU taptų ne atskira iniciatyva, o nuoseklia kasdienės mokyklos praktikos dalimi.

    Tarptautiniai mokymai ir stebėjimas

    Įgyvendinant projektą savivaldybės specialistai dalyvavo tarptautiniuose mokymuose Florencijoje ir Barselonoje, taip pat vyko darbo stebėjimo vizitas Ispanijoje, Fuensalidos mieste. Veiklų metu gilintos žinios apie emocinį raštingumą, pozityviąją psichologiją, dėmesingo įsisąmoninimo metodus ir įtraukią mokyklos kultūrą.

    Darbo stebėjimo vizito metu Colegio San José mokykloje daug dėmesio skirta praktiniams SEU taikymo pavyzdžiams pamokose ir mokyklos gyvenime. Pasak projekto dalyvių, išsiskyrė pagarba ir dialogu grįstas mokytojo bei mokinio santykis bei aktyvūs ugdymo metodai.

    Konferencija Kurnėnuose: nuo teorijos iki praktikos

    Projekto rezultatai ir kryptis apibendrinti 2026 metais balandžio 29 dieną Kurnėnų Lauryno Radziukyno mokykloje vykusioje konferencijoje Socialinis emocinis ugdymas (SEU): nuo teorijos iki kasdienės praktikos. Joje dalyvavo Alytaus rajono švietimo įstaigų vadovai, pedagogai, pagalbos mokiniui specialistai ir savivaldybės administracijos atstovai.

    Renginyje aptarta, kaip SEU prisideda prie mokyklos mikroklimato, mokytojų savijautos ir mokinių įsitraukimo, taip pat kalbėta apie realiai pritaikomus sprendimus. Socialinio ir emocinio ugdymo instituto vadovė dr. Daiva Šukytė pristatė būdus, kaip SEU integruoti į mokyklos kasdienybę per pamokas, klasės valdymą ir bendruomenės susitarimus.

    „Socialinis emocinis ugdymas nėra trumpalaikė iniciatyva – tai nuoseklus kasdienis darbas, kuriantis saugią, palaikančią ir bendruomenišką mokyklos aplinką. Džiaugiamės, kad projekto veiklos sustiprino specialistų kompetencijas ir paskatino dar glaudesnį bendradarbiavimą tarp rajono švietimo įstaigų“, – sako Alytaus rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Giedrė Volungevičienė.

    Ką tai keičia mokyklose?

    SEU diegimas dažniausiai siejamas su aiškesnėmis emocijų atpažinimo ir valdymo praktikomis, saugesne klasės aplinka ir labiau prognozuojamomis elgesio taisyklėmis. Tokia kryptis padeda ne tik mokiniams, bet ir mokytojams, nes mažina konfliktų eskalaciją ir didina tarpusavio pasitikėjimą.

    Alytaus rajono savivaldybė teigia, kad projekto veiklos sudarė pagrindą kryptingam SEU stiprinimui, o tarptautinės patirtys padėjo geriau įvardyti, kokie sprendimai veikia kasdienėje mokyklos rutinoje. Tolimesni žingsniai siejami su bendru susitarimų laikymusi, nuosekliu kompetencijų stiprinimu ir mokyklų bendradarbiavimu.

    Projektą finansuoja Europos Sąjunga. Pateikta nuomonė yra tik autoriaus(-ių) ir ji nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Švietimo mainų paramos fondo požiūrį.

  • Benamis Kipšas: kaip 18 šalių aplankiusi alytiškė keliauja savarankiškai ir taupo biudžetą

    Alytuje, kavinėje „Kavos skveras“, Jotvingių gimnazijos abiturientė Liucija Šerelytė pasakoja taip greitai, tarsi kiekviena minutė būtų dar viena istorija. Jos kelionės netelpa į įprastą atostogų rėmą: čia daugiau hostelių, naktų oro uostuose ir netikėtų pažinčių nei kruopščiai suplanuotų maršrutų. Per kelerius metus ji aplankė 18 šalių, dažnai keliaudama viena.

    Socialiniuose tinkluose mergina prisistato slapyvardžiu Benamis Kipšas. Pavadinimas gimė iš saviironijos ir patirčių, kai kelionės planai griūdavo, o saugiausia vieta „pernakvoti“ tapdavo oro uosto salė. Tačiau Liucija pabrėžia, kad tokios situacijos jai nėra tragedija, greičiau kelionių realybė, kuri vėliau virsta pasakojimais.

    „Esu užsidegusi kelionėmis. O benamis todėl, kad ne vieną kartą teko miegoti ant oro uosto grindų“, – sakė Liucija Šerelytė.

    Ji skiria poilsines keliones nuo kelionių, kurios kuriamos dėl patirčių. Pasak Liucijos, poilsinėse dažniau viskas būna „sudėta į lentynas“, o savarankiškose kelionėse tenka spręsti problemas čia ir dabar: nuo vėluojančių skrydžių iki nakvynės paieškų, kai biudžetas tirpsta greičiau nei planuota.

    Šis kelionių būdas, anot abiturientės, augina savarankiškumą ir mokėjimą orientuotis nepažįstamoje aplinkoje. Kai keliauji vienas, tenka pačiam planuoti laiką, maršrutus, įvertinti rizikas, o kartu išmoksti lengviau užmegzti kontaktą su kitais keliautojais. Ji sako pastebinti, kad vieni keliaujantys žmonės dažnai greičiau randa bendrą kalbą, nes natūraliai ieško kompanijos ir informacijos.

    Pirmasis rimtesnis impulsas keliauti atsirado dar paauglystėje, kai keturiolikos ji išvyko į Portugaliją per „Erasmus+“ patirtį. Vėliau sekė daugiau tarptautinių projektų, kurie leido pamatyti skirtingas šalis ir kultūras ne tik kaip turistui, bet ir per kasdienius susitikimus su bendraamžiais. Tokios programos, pasak jos, jaunam žmogui dažnai tampa realia galimybe keliauti, net kai šeimos biudžetas tam nėra didelis.

    „Jeigu nėra daug pinigų, tikrai verta bandyti „Erasmus+“. Kartais organizacijos pasirūpina ne tik apgyvendinimu, bet ir kelionės išlaidomis“, – sakė Liucija Šerelytė.

    Liucija atvirai kalba ir apie tai, ko dažnai nesimato socialiniuose tinkluose: ilgas laukimo valandas, nuovargį, nepatogumus ir momentus, kai reikia skaičiuoti paskutinius pinigus. Ji pabrėžia, kad internete kelionės neretai atrodo itin lengvos, tačiau realybėje jos reikalauja planavimo, taupymo ir gebėjimo prisitaikyti.

    Pati mergina kelionėms taupo praktiškai: ieško papildomų veiklų, parduoda nereikalingus daiktus, renkasi pigesnes nakvynes ir maršrutus, o taip pat pasinaudoja jaunimui skirtomis mainų ir mobilumo galimybėmis. Ji sako, kad būtent tokia disciplina leidžia keliauti dažniau, nors kelionės ne visada būna patogios.

    Kelionės daro įtaką ir jos kūrybai. Liucija mokosi dailės mokykloje, domisi skirtingomis meno formomis ir tikina, kad įkvėpimas dažniausiai ateina ne kelionės metu, o grįžus namo, kai atsiranda laiko apmąstyti patirtis. Tuomet įspūdžiai virsta idėjomis, eskizais ir naujais sumanymais.

    Socialiniuose tinkluose ji dalijasi ne tik nuotraukomis, bet ir praktinėmis įžvalgomis apie vietas. Pavyzdžiui, rengia mini pasivaikščiojimo maršrutus Tuniso kurortiniame Hamameto mieste ir apylinkėse, stengdamasi parodyti kasdienį gyvenimą, o ne tik populiariausius objektus. Tokie pasakojimai, pasak jos, leidžia keliones matyti realistiškiau ir naudingiau tiems, kurie planuoja savo pirmąsias savarankiškas išvykas.

    Nors 18 aplankytų šalių skaičius skamba įspūdingai, Liucija pabrėžia, kad svarbiausia jai yra ne rekordai. Daug didesnę vertę suteikia žmonės, netikėti nutikimai ir situacijos, kurios priverčia išeiti iš komforto zonos. Anot jos, net trumpa kelionė gali tapti lūžio tašku, jei tik suteikia pasitikėjimo, kad gali susitvarkyti pats.

    „Jeigu turi galimybę, tiesiog pabandyk. Nebūtina iš karto važiuoti labai toli. Net trumpa išvyka gali parodyti, kad sugebi daugiau, negu manei“, – sakė Liucija Šerelytė.

    Galbūt todėl pasakojimai apie miegą oro uostuose, vėluojančius skrydžius ar menką biudžetą jos lūpose skamba be dramatizmo. Tai ne nesėkmės, o kelionių dalis, kuri vėliau tampa dar viena priežastimi susikrauti kuprinę ir leistis į kitą maršrutą.

  • Dembavos darželio „Smalsutis“ pedagogės grįžo iš Erasmus+ kursų Valensijoje: ką parsivežė?

    2026 metais gegužės 4–9 dienomis Dembavos lopšelio-darželio „Smalsutis“ pedagogės Jūratė Baltrušaitienė, Jovita Niauronienė ir Ramutė Adomavičė dalyvavo tarptautiniuose Erasmus+ Teacher Academy mokymuose Valensijoje. Kursai vyko įgyvendinant Erasmus+ dalyvių mobilumo projektą KA121-SCH-000207438-2026-04-22/3.

    Mokymų tema „Blue Schools: Where Sustainability and Innovation Meet“ buvo skirta tam, kaip ugdymo įstaigose stiprinti tvarumo kompetencijas ir inovatyvų mokymąsi. Pedagogės gilino žinias apie aplinkosauginį sąmoningumą ir praktinius būdus, kaip šias temas integruoti į kasdienes veiklas su vaikais.

    Dalyvės susipažino su Blue Schools iniciatyvos principais, akcentuojančiais atsakingą požiūrį į gamtą ir vandens išteklių saugojimą. Tokie tarptautiniai kursai dažniausiai orientuojasi į realiai pritaikomas veiklas, todėl daug dėmesio skiriama konkretiems metodams, o ne vien teorijai.

    Tarptautinėje grupėje pedagogės bendravo su mokytojais iš įvairių Europos šalių ir dalijosi praktine patirtimi. Užsiėmimuose vyko kūrybinės dirbtuvės, diskusijos ir patirtinio ugdymo veiklos, padedančios vaikams suprantamai ir įtraukiai pažinti tvarumo temas.

    Pasak darželio atstovių, tokie mokymai suteikia ne tik profesinį impulsą, bet ir konkrečių idėjų, kurias galima pritaikyti ugdymo procese. Įgyta patirtis planuojama panaudoti „Smalsutyje“, stiprinant vaikų atsakomybę už aplinką, smalsumą ir kūrybiškumą.

    Erasmus+ mobilumo projektai švietimo bendruomenėms suteikia galimybę kelti kompetencijas, plėsti tarpkultūrinį bendradarbiavimą ir atsinaujinti pagal naujausias ugdymo kryptis Europoje. Tokios patirtys dažnai tampa pagrindu ilgalaikiams pokyčiams mokyklos ar darželio kasdienybėje.

  • Erasmus+ patirtis Estijoje: ką Alytaus „Sakalėlis“ perėmė iš Muraste Kool kasdienybės

    Gegužės 11–15 dienomis Alytaus „Sakalėlio“ pradinės mokyklos direktorė Virginija Vitunskaitė ir direktoriaus pavaduotoja ugdymui Rima Tarasevičienė vyko į Estiją, į Muraste Kool pradinę mokyklą. Vizitas vyko kaip Erasmus+ projekto Nr. 2025-1-LT01-KA121-SCH-000324345 darbo stebėjimo veikla, skirta praktiniam profesiniam tobulėjimui.

    Darbo stebėjimo metu daug dėmesio skirta mokyklos aplinkai ir jos poveikiui mokinių savijautai bei mokymosi motyvacijai. Muraste Kool išsiskyrė erdviomis patalpomis, aiškiai suprojektuotomis edukacinėmis ir poilsio zonomis, taip pat nuosekliai taikomu universalaus dizaino požiūriu, kai erdvės pritaikomos skirtingų poreikių vaikams.

    Pasak vizito dalyvių, stiprų įspūdį paliko mokyklos bendruomenės mikroklimatas: pagarbus bendravimas tarp mokinių, mokytojų ir administracijos, susitarimų laikymasis ir ramus reagavimas į kasdienius iššūkius. Toks modelis leidžia daugiau laiko skirti ugdymui, o ne konfliktų sprendimui, ir stiprina mokinių atsakomybę už savo elgesį.

    Pamokų ritmas ir mokinių įtraukimas

    Pamokose mokiniai dažnai įtraukiami į veiklas ne tik klasėje, bet ir lauke, o dėmesio koncentracijai palaikyti taikomos aktyviosios pertraukėlės. Pastebėta, kad nusiraminimui naudojamos paprastos, bet veiksmingos priemonės: ramesnis mokytojo kalbėjimo tonas arba trumpas garsinis signalas, pavyzdžiui, armonikėlių skambesys.

    Vizito metu nustebino ir pamokų trukmė: antroji pamoka Muraste Kool gali trukti 80 minučių. Tačiau ilgesnis laikas, kaip akcentuota stebėjimų metu, leidžia ne skubėti, o nuosekliai atlikti tyrinėjimu grįstas užduotis, diskutuoti, formuluoti išvadas ir dirbti komandoje, ugdant kritinį mąstymą.

    Daug dėmesio skiriama prasmingoms edukacinėms išvykoms, kurios siejamos su mokymosi tikslais ir padeda ugdyti smalsumą bei platesnį akiratį. Pažymėta, kad kelionėms į edukacijas naudojamas nemokamas transportas, o tai mažina socialinę atskirtį ir užtikrina, kad papildomos veiklos būtų prieinamos didesniam mokinių ratui.

    Įtrauktis, savarankiškumas ir dienos organizavimas

    Įtraukusis ugdymas Muraste Kool įgyvendinamas formuojant mažąsias klases, o specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai mokosi mažesnėse grupėse. Tuo pačiu per pertraukas vaikai natūraliai bendrauja bendrose erdvėse, o tai skatina socialinius ryšius ir bendruomeniškumą.

    Mokyklos dienotvarkėje ryškus pasitikėjimas mokinių savarankiškumu: čia nėra tradicinio skambučio, todėl mokiniai patys stebi laiką ir mokosi planuoti perėjimus tarp veiklų. Pietų pertrauka trunka apie valandą, o pavalgę mokiniai skatinami aktyviai leisti laiką lauke, sportuoti ar važinėtis dviračiais.

    Švietimo pagalbos specialistų darbas integruojamas į kasdienę mokyklos rutiną: dalis pagalbos teikiama pamokų metu, kai mokiniai trumpam kviečiami į specialistų kabinetus. Po pamokų vyksta neformalusis ugdymas iki vakaro, todėl mokiniai gali pasirinkti jiems tinkamas veiklas ir būrelius, atliepiančius skirtingus interesus.

    Kodėl darbo stebėjimas svarbus?

    Erasmus+ darbo stebėjimo veiklos vertinamos kaip viena praktiškiausių profesinio augimo formų, nes leidžia ne tik išgirsti apie metodus, bet ir pamatyti jų taikymą realiose pamokose. Tokios patirtys padeda atsirinkti, kurios praktikos gali būti pritaikomos Lietuvos mokyklos kontekste, įvertinus bendruomenės poreikius ir turimus resursus.

    Vizito dalyviai akcentavo, kad stebėjimas kitoje šalyje sustiprina supratimą apie įtraukties reikšmę, mokyklos kultūros vaidmenį ir aplinkos įtaką mokymuisi. Grįžus į Alytų, įgytos įžvalgos gali tapti pagrindu konkretiems pokyčiams, nuo susitarimų kultūros stiprinimo iki aktyvesnių pertraukų ar tikslingesnių edukacinių išvykų planavimo.

  • URBACT tinklas Olimpiada visiems: kaip Alytus perims aktyvaus senėjimo modelį iš Portugalijos

    URBACT perdavimo tinklas Olimpiada visiems (OLYMPICS4ALL) siekia, kad fizinis aktyvumas būtų lengvai prieinamas vyresnio amžiaus žmonėms ir pažeidžiamoms grupėms. Tinklui vadovauja Vila Nova de Cerveira savivaldybė Portugalijoje, o veiklas bendrai finansuoja Europos Sąjunga per URBACT IV programą.

    Šio modelio ištakos siekia 2015 metais pradėtą „Erasmus+“ iniciatyvą, kuri rėmė paprastą idėją: sportas, žaidimai ir bendruomenės ryšiai gali pastebimai pagerinti gyvenimo kokybę. Praktikoje tai reiškia pritaikytas fizines veiklas, tradicinius žaidimus ir draugiškas varžybas, kurios padeda įtraukti net ir rečiau iš namų išeinančius žmones.

    Laikui bėgant vietinė Portugalijos savivaldybės programa išaugo į struktūruotą, visus metus veikiančią sistemą. Dėl aiškių rezultatų ir galimybės pritaikyti skirtinguose miestuose iniciatyva buvo pripažinta URBACT gerąja praktika ir tapo tarptautinio perdavimo tinklo pagrindu.

    Kas dalyvauja ir ką perima Alytus

    Tinklo esmė yra platus partnerių ratas: vyresnio amžiaus gyventojai, savanoriai, savivaldybės, sporto klubai, socialinės paslaugos ir sveikatos organizacijos. Tikslas neapsiriboja sportu, nes programos formatas padeda mažinti socialinę izoliaciją, stiprinti bendruomeniškumą ir skatinti kartų bendravimą.

    Prie vadovaujančio partnerio Vila Nova de Cerveira prisijungė septyni miestai partneriai: Alytus, Vejlė Danijoje, Brindisis Italijoje, Pardubicė Čekijoje, Onda Ispanijoje, Dafnį-Imitą Graikijoje ir Zdolbunivas Ukrainoje. Kiekvienas miestas modelį pritaiko pagal vietos poreikius ir turimas paslaugas.

    Etapai ir planuojamas laikotarpis

    Perdavimo procesas numatytas trimis nuosekliais etapais: suprasti, pritaikyti ir pakartotinai naudoti. Tai reiškia, kad pirmiausia analizuojama, kas veikia geriausiai, vėliau sprendimai adaptuojami vietos kontekstui, o galiausiai įtvirtinami kaip tęstinės savivaldybės politikos ir paslaugų dalis.

    Numatoma, kad šie etapai vyks nuo 2025 metų lapkričio mėnesio iki 2028 metų balandžio mėnesio. Per šį laiką miestai sieks ne tik organizuoti veiklas, bet ir įtvirtinti aktyvaus senėjimo priemones kaip ilgalaikę kryptį, kuri galėtų veikti ir pasibaigus projekto ciklui.

    „Sportas ir žaidimai gali būti paprastas būdas sujungti žmones, mažinti vienatvę ir padėti ilgiau išlikti savarankiškiems“, – sako projekto partneriai, apibendrindami pagrindinę tinklo logiką.

    Tokie URBACT perdavimo tinklai dažniausiai orientuojasi į praktinį pritaikomumą: svarbu ne vien idėjos, bet ir veikimo mechanizmas, partnerių įtraukimas, tęstinumas bei matuojamas poveikis. Alytui tai reiškia galimybę perimti patikrintą modelį ir jį integruoti į vietos paslaugas bei bendruomenines iniciatyvas.

  • Elektrėnuose jaunimas varžėsi dėl 2 000 eurų: laimėjo „Versmės“ gimnazistų memorialo idėja

    Elektrėnuose – Jaunimo veiksmo diena

    Gegužės 8 dieną Elektrėnų savivaldybės administracijoje surengta tradicine tapusi Jaunimo veiksmo diena subūrė aktyvius moksleivius iš skirtingų rajono mokyklų. Visą dieną jaunuoliai dirbo komandose, kūrė projektų idėjas ir jas tobulino kartu su konsultantais.

    Renginio ašis buvo praktinė užduotis – parengti realiai įgyvendinamą iniciatyvą ir ją pristatyti komisijai. Pagrindinis prizas siekė 2 000 eurų, kurie skiriami nugalėtojų idėjai įgyvendinti Elektrėnų savivaldybėje.

    Aštuonios komandos ir aiškios taisyklės

    Šiemet dalyvavo aštuonios komandos: Viecio žvyrynas, Ekuliorai, Be plano, bet su stiliumi!, Komanda X, Versmės žiburiai, Ąžuoliniai, Kietai ir Dar vienas bandymas. Dalyviai neapsiribojo vien aprašymais – rengė vizualus, pristatymus ir kūrybinius pasirodymus.

    Dieną pradėjo Elektrėnų savivaldybės meras Gediminas Ratkevičius ir jaunimo reikalų koordinatorė Kristina Vaiciukaitė, o Jaunimo reikalų tarybos atstovai pristatė savo veiklas. Vėliau vyko projektų rengimo mokymai, kuriuos vedė Nerijus Miginis, o po jų komandos ėmėsi darbo su idėjų vystymu.

    Nugalėjo „Versmės“ gimnazijos komanda

    Vakare komandos pristatė projektus komisijai ir renginio dalyviams. Galutinį rezultatą nulėmė dviejų dalių vertinimas: 50 proc. sudarė pačių dalyvių balsai, o likusią dalį – Jaunimo reikalų tarybos narių sprendimas.

    Nugalėtoja tapo „Komanda X“ iš „Versmės“ gimnazijos, pristačiusi projektą Prano Noreikos gimimo šimtmečio memorialas. Projekto tikslas – įamžinti Prano Noreikos gimimo šimtmetį įrengiant memorialinę lentą ir taip sustiprinti vietos bendruomenės istorinę atmintį.

    Prizininkai taip pat apdovanoti „Akropolio“ dovanų čekiais: pirmos vietos laimėtojams skirti 150 eurų, antros vietos – 100 eurų, trečios vietos – 60 eurų vertės čekiai. Organizatoriai pabrėžė, kad net ir nelaimėjusios idėjos gali tapti impulsu bendruomenėms susitelkti ir jas įgyvendinti kitais būdais.

    Renginio organizatoriai dėkojo Elektrėnų savivaldybės administracijos darbuotojams, specialistams, rėmėjui UAB „Finėjas“ bei „Erasmus+“ partneriams už pagalbą ir bendradarbiavimą. Nurodoma, kad veikla iš dalies finansuota Europos Sąjungos lėšomis, įgyvendinant projektą NextGen Leaders: Financial Skills & Civic Participation.

  • Erasmus+ mainai Danijoje: Palanga kviečia 14–18 metų jaunimą į projektą „The View“ 2026 metais

    Palangos jaunimui atsiveria galimybė dalyvauti Erasmus+ jaunimo mainų projekte „The View“, kuris vyks Niukobinge Danijoje 2026 metų birželio 27 dieną–liepos 4 dieną. Organizatoriai kviečia registruotis 14–18 metų jaunuolius, o atrinkti dalyviai atstovaus Palangos jaunimo komandai.

    Projekto savaitę jaunuoliai laiką leis su bendraamžiais iš Danijos ir Vokietijos. Numatyta, kad tai bus intensyvi programa su bendromis veiklomis, išvykomis ir susitikimais, padedančiais geriau pažinti skirtingas kultūras bei kasdienį gyvenimą kitose Europos šalyse.

    Ko tikėtis dalyviams?

    Organizatorių teigimu, mainų metu dalyviai stiprins bendravimo anglų kalba įgūdžius, mokysis darbo komandoje ir praktiškai išbandys bendradarbiavimą tarptautinėje grupėje. Taip pat planuojami apsilankymai vietinėse organizacijose ir tarpkultūriniai vakarai, kuriuose jaunuoliai pristato savo šalį bei miestą.

    Tokio formato Erasmus+ mainai dažnai vertinami kaip pirmoji saugi tarptautinė patirtis paaugliams, kai mokomasi per neformalias veiklas. Dalyviams tai gali tapti ir motyvacija vėliau įsitraukti į savanorystę, jaunimo organizacijų veiklas ar kitus tarptautinius projektus.

    Dėmesys klimatui ir tvarumui

    „The View“ projekto tikslas – ugdyti jaunų žmonių susidomėjimą aktualiomis jaunimo temomis vietos, Europos ir pasaulio lygmenimis. Pagrindinis akcentas skiriamas supratimui, kaip kasdieniai pasirinkimai ir visuomenės sprendimai veikia klimatą, gamtą ir tvarumą.

    Pastaraisiais metais jaunimo projektuose vis dažniau akcentuojamos tvarumo temos, nes jos tiesiogiai siejasi su kasdieniais įpročiais, vartojimu, kelionėmis ir bendruomenių atsakomybe. Tokios diskusijos ir praktinės veiklos padeda jaunuoliams ne tik įgyti žinių, bet ir ieškoti realistiškų pokyčių savo aplinkoje.

    Registracija ir finansavimo sąlygos

    Registracija vyksta iki birželio 1 dienos imtinai. Dalyvavimas nemokamas: planuojama, kad bus padengtos kelionės, apgyvendinimo, maitinimo ir programos veiklų išlaidos.

    Norintys dalyvauti kviečiami užpildyti registracijos anketą, kurią pateikia organizatoriai. Atrankos rezultatai bus skelbiami susisiekus su užsiregistravusiais jaunuoliais ir jų tėvais ar globėjais pagal nurodytus kontaktus.

  • Velžio gimnazijos „Erasmus+“ akreditacija 2025–2027: kaip DI ir įtraukus ugdymas keis pamokas

    Panevėžio rajono Velžio gimnazija gavo „Erasmus+“ akreditaciją 2025–2027 metams ir pradėjo kryptingą ugdymo modernizavimo etapą. Mokykla akcentuoja dvi prioritetines kryptis: mokytojų skaitmeninių kompetencijų stiprinimą, įskaitant DI taikymą, ir personalizuoto bei įtraukaus ugdymo plėtrą.

    Pirmieji akreditacijos įgyvendinimo žingsniai siejami su tarptautiniais mobilumais, kuriuose pedagogai gilino praktines žinias apie šiuolaikines metodikas. Mokykla pabrėžia, kad tarptautinės patirtys reikalingos ne kaip pavieniai vizitai, o kaip ilgalaikis pokytis, kuris turi pasiekti klases ir mokinių pasiekimus.

    DI pamokoje: nuo įrankio iki metodo

    Dalis mobilumų buvo skirti DI pritaikymui mokytojo darbe, kai technologija tampa ne tik pagalbine priemone, bet ir didaktiniu sprendimu. Pedagogai akcentuoja, kad svarbiausia yra gebėjimas aiškiai formuluoti užduotis, tikrinti pateikiamus atsakymus ir mokyti mokinius atsakingo naudojimo.

    Mokymų metu daug dėmesio skirta praktikai: pamokų planavimui, testų ir viktorinų kūrimui, interaktyvių užduočių rengimui, mokomosios medžiagos pritaikymui skirtingiems gebėjimų lygiams. Mokykloje tai siejama ir su platesnėmis Europos tendencijomis, kai DI vis dažniau vertinamas kaip priemonė taupyti laiką rutininiuose darbuose, bet kartu kelia reikalavimus akademiniam sąžiningumui.

    Pedagogai pabrėžia, kad DI klasėje neišsprendžia visų problemų automatiškai, todėl būtinos aiškios taisyklės ir susitarimai. Praktikoje tai reiškia užduočių dizainą, kuris skatina mąstymą ir argumentavimą, o ne vien rezultato pateikimą, taip pat nuoseklų šaltinių ir darbo eigos paaiškinimą.

    Įtraukus ir personalizuotas ugdymas

    Kita kryptis – personalizuoto ugdymo stiprinimas ir pagalba skirtingų poreikių mokiniams. Velžio gimnazija tarptautinių vizitų metu domėjosi modeliais, kai pamokose dirba daugiau nei vienas pedagogas, o technologijos naudojamos ne dėl paties naudojimo, bet tam, kad mokymasis būtų pritaikytas individualiai.

    Ypatingas dėmesys skirtas įtraukiojo ugdymo praktikoms, įskaitant aplinkas ir metodus, padedančius mokiniams, kuriems reikalinga papildoma pagalba. Tokios patirtys aktualios ir Lietuvos mokykloms, kurios vis dažniau ieško sprendimų, kaip suderinti skirtingą mokinių tempą, emocinius poreikius ir ugdymo turinio reikalavimus.

    Kaip patirtys grįžta į mokyklą

    Grįžę iš mobilumų, mokytojai dalijosi patirtimi su kolegomis ir ieškojo būdų, kaip ją perkelti į kasdienes pamokas. Mokykloje vyko kūrybinės dirbtuvės, kurių metu pristatytos išbandytos idėjos ir aptarta, kaip jas taikyti skirtingose klasėse ir dalykuose.

    Mokykla taip pat praneša, kad kitam laikotarpiui patvirtintas „Erasmus+“ finansavimas, kuris leis tęsti suplanuotas veiklas. Planuojama plėsti ne tik pedagogų profesinio tobulėjimo galimybes, bet ir didinti mokinių įtraukimą į tarptautines patirtis, kurios stiprina kalbinius įgūdžius, savarankiškumą ir tarpkultūrinį supratimą.

    „Ši „Erasmus+“ akreditacija – tai ne tik įvertinimas, bet ir postūmis visai bendruomenei. Investuodami į mokytojų tobulėjimą, tiesiogiai investuojame į mokinių ateitį ir siekiame, kad kiekvienas vaikas jaustųsi pastebėtas“, – teigia gimnazijos vadovybė.

    Velžio gimnazija akcentuoja, kad tikslas nėra vien įdiegti naujas priemones, bet sukurti šiuolaikišką ir įtraukią mokymosi aplinką, kurioje technologijos ir tarptautinė patirtis padeda stiprinti mokymo kokybę. Mokykla tikisi, kad per akreditacijos laikotarpį pokyčiai taps tvarūs, o ugdymo praktikos – labiau orientuotos į mokinio individualią pažangą.

  • Erasmus+ mainai Danijoje: Palangos 14–18 m. jaunuoliams siūloma vieta projekte „The View“ 2026 vasarą

    Palangos jaunimui siūloma galimybė dalyvauti Erasmus+ jaunimo mainų projekte „The View“, kuris vyks Niukøbinge Danijoje 2026 metų birželio 27 dieną–liepos 4 dieną. Organizatoriai kviečia registruotis 14–18 metų jaunuolius, o atrinkti dalyviai sudarys Palangos jaunimo komandą.

    Projektas suburs jaunus žmones iš Lietuvos, Danijos ir Vokietijos. Savaitės programoje numatytos bendros veiklos, tarpkultūriniai vakarai, išvykos bei susitikimai su vietinėmis organizacijomis, kad dalyviai geriau pažintų priimančios šalies bendruomenes ir iniciatyvas.

    Organizatoriai pabrėžia, kad mainai skirti ugdyti komandinio darbo ir bendravimo įgūdžius, taip pat suteikti daugiau pasitikėjimo kalbant angliškai realiose situacijose. Tokie neformalaus ugdymo projektai paprastai remiasi praktiniais užsiėmimais, diskusijomis ir patirtiniu mokymusi, todėl didelė dalis veiklų vyksta per bendras užduotis.

    Projekto „The View“ tematika siejama su jaunimui aktualiais klausimais vietos ir Europos lygmeniu, ypatingą dėmesį skiriant klimatui, gamtai ir tvarumui. Dalyviai bus skatinami geriau suprasti, kaip kasdieniai pasirinkimai veikia aplinką, ir kaip jaunimo iniciatyvos gali prisidėti prie pokyčių bendruomenėse.

    Registracija vyksta iki birželio 1 dienos. Dalyvavimas yra nemokamas, nes padengiamos transporto, apgyvendinimo, maitinimo ir užsiėmimų išlaidos, todėl atrinktiems jaunuoliams svarbiausia pasirūpinti laiku ir motyvacija įsitraukti į savaitės programą.