CP v2

Tag: Erasmus+

  • Prienų r. mokytojai Gdanske išbandė DI įrankius: kaip tai keis pamokas ir vertinimą mokyklose

    Prienų r. mokytojai Gdanske išbandė DI įrankius: kaip tai keis pamokas ir vertinimą mokyklose

    2026 metais gegužės 18–23 dienomis septyni Prienų rajono „Ąžuolo“ progimnazijos, „Revuonos“ ir Užnemunės pagrindinių mokyklų, Dzūkijos, Suvalkijos ir „Žiburio“ gimnazijų mokytojai dalyvavo Gdanske vykusiuose tarptautiniuose „Erasmus+“ mokymuose, skirtuose dirbtinio intelekto taikymui švietime.

    Mokymų tikslas buvo praktiškai išbandyti DI įrankius ir metodus, kurie padeda mokytojams planuoti pamokas, kurti užduotis ir greičiau parengti mokomąją medžiagą. Tokie mokymai pastaraisiais metais tampa vis aktualesni, nes DI sprendimai sparčiai persikelia į kasdienį mokymąsi ir keičia įprastus darbo procesus mokyklose.

    Kur DI duoda greičiausią naudą

    Programoje daug dėmesio skirta užduočių diferencijavimui ir individualizuotam mokymuisi, kai skirtingų gebėjimų mokiniams galima parengti nevienodo sudėtingumo veiklas. Praktikoje tai reiškia mažiau laiko rutinai ir daugiau laiko mokytojo darbui su klase, diskusijoms bei mokinių pažangos aptarimui.

    Kita sritis, kurią dalyviai analizavo, yra grįžtamasis ryšys ir vertinimas. DI gali pagelbėti suformuluojant aiškius vertinimo kriterijus, parengiant komentarų šablonus, apibendrinant dažniausias mokinių klaidas ir pasiūlant, kaip pamoką koreguoti pagal realius mokymosi rezultatus.

    Ribos, atsakomybė ir duomenų apsauga

    Kartu su galimybėmis mokymuose buvo akcentuota ir atsakomybė: mokytojams svarbu tikrinti DI pateikiamą informaciją, vengti automatinio sprendimų priėmimo ir išlaikyti akademinio sąžiningumo principus. Mokyklose tai ypač aktualu, kai DI naudojamas tekstams, pristatymams ar namų darbams rengti.

    Ne mažiau svarbi tema yra duomenų apsauga, nes dirbant su skaitmeniniais įrankiais būtina atsakingai vertinti, kokie mokinių duomenys įvedami ir kur jie saugomi. Praktiniai pavyzdžiai leido mokytojams geriau suprasti, kada DI priemonės tinka, o kada verta rinktis alternatyvius, mokyklos vidaus taisyklėms saugesnius sprendimus.

    Patirtis, kuri grįš į klases

    Prienų rajono mokytojai mokymuose ne tik gilino technologines kompetencijas, bet ir dalijosi patirtimi su kolegomis iš kitų šalių, ieškojo idėjų, kaip didinti mokinių įsitraukimą ir pamokų interaktyvumą. Tokie mainai dažnai tampa pagrindu naujiems projektams, bendroms veikloms ir metodinių sprendimų pritaikymui mokyklų kasdienybėje.

    Galimybę dalyvauti mokymuose suteikė Prienų rajono savivaldybės administracijos 2021–2027 metų „Erasmus“ planas, kurio įgyvendinimą koordinuoja Švietimo ir sporto skyrius. Tikimasi, kad įgytos žinios prisidės prie nuoseklesnio DI taikymo ugdymo procese ir labiau suvienodins mokytojų praktikas skirtingose rajono mokyklose.

    „Ši patirtis parodė, kad dirbtinis intelektas gali sutaupyti laiko ir padėti kurti įtraukesnes pamokas, tačiau galutinis sprendimas ir atsakomybė visada lieka mokytojui“, – sakė mokymuose dalyvavę pedagogai.

    Projektui paramą suteikė Europos Sąjunga. Tekste pateikiamas autorių požiūris, o Švietimo mainų paramos fondas ir Europos Komisija nėra atsakingi už pateikiamos informacijos turinį.

  • Alytaus „Volungės“ progimnazija: Erasmus+ išvykos į keturias šalis ir pamokos, kurios keičia mokinius

    2025–2026 mokslo metais Alytaus „Volungės“ progimnazijos bendruomenė išplėtė tarptautines veiklas Erasmus+ programoje: 22 mokiniai su lydinčiais mokytojais vyko į mobilumus Ispanijoje, Turkijoje, Italijoje ir Slovėnijoje. Tokios patirtys tampa vis svarbesne ugdymo dalimi, nes leidžia mokytis ne vien klasėje, o realiose, daugiakultūrėse situacijose.

    Mokiniams mobilumas dažnai reiškia pirmą rimtesnę kelionę, kurioje reikia planuoti laiką, prisiimti atsakomybę ir prisitaikyti prie kitos šalies kasdienybės. Praktinis užsienio kalbos vartojimas, darbas tarptautinėse grupėse ir bendravimas su bendraamžiais padeda stiprinti pasitikėjimą savimi bei mokymosi motyvaciją.

    Įgytos patirtys siejamos ir su kompetencijomis, kurias šiandien akcentuoja Europos švietimo kryptys: kritiniu mąstymu, kūrybiškumu, komunikacija bei gebėjimu spręsti problemas. Mokyklose, priimančiose svečius, mobilumo veiklos paprastai derinamos su projektinėmis užduotimis, kultūriniu pažinimu ir bendromis teminėmis veiklomis, kurios sukuria apčiuopiamą rezultatą.

    Ne mažiau svarbi dalis – mokytojų profesinis augimas. Šiais mokslo metais 12 progimnazijos mokytojų kvalifikaciją tobulino tarptautiniuose kursuose, o 6 dalyvavo darbo stebėjimo vizituose užsienio mokyklose, kur galėjo palyginti ugdymo organizavimą, mokinių įtraukties sprendimus ir praktinius metodus pamokose.

    Dažniausiai tokios stažuotės siejamos su įtraukiojo ugdymo, skaitmeninių įgūdžių ir STEAM kryptimis, kurios vis dažniau tampa kasdienio mokyklos darbo dalimi. Sukauptos idėjos pritaikomos grįžus: mokytojai dalijasi patirtimi metodiniuose susitikimuose ir išbando naujus metodus pamokose, kad nauda pasiektų platesnę bendruomenę.

    Erasmus+ veiklos Alytaus „Volungės“ progimnazijoje stiprina nuostatą, kad šiuolaikinis ugdymas yra atviras pasauliui ir paremtas patirtiniu mokymusi. Tarptautinės išvykos plečia akiratį, ugdo savarankiškumą ir leidžia mokiniams suprasti, jog mokymasis vyksta ne tik per vadovėlius, bet ir per susitikimus, kultūrų pažinimą bei bendrą darbą.

    Giedrė Mažeikienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui

  • Vengrijos premjeras Péter Magyar Briuselyje sieks atšildyti ES lėšas: artėja rugpjūčio terminas

    Vengrijos premjeras Péter Magyar Briuselyje sieks atšildyti ES lėšas: artėja rugpjūčio terminas

    Vizitas Briuselyje ir politinis susitarimas

    Vengrijos ministras pirmininkas Péter Magyar balandžio 27 dieną vyksta į Briuselį, kur numatyti susitikimai su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen. Budapeštas tikisi pasiekti politinį susitarimą, kuris padėtų iš esmės atnaujinti įtemptus Vengrijos santykius su Europos Sąjunga.

    Premjero darbotvarkėje taip pat suplanuoti pokalbiai su Belgijos ministru pirmininku Bartu de Weveriu ir NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte. Pats P. Magyar kelionę pristatė kaip bandymą pagreitinti derybas dėl blokuotų ES lėšų.

    „Rytoj susitiksiu su NATO generaliniu sekretoriumi ir Belgijos ministru pirmininku, o penktadienį Briuselyje su Komisijos pirmininke. Visi dirbame, kad ES milijardai sugrįžtų“, – sakė Péter Magyar.

    Rizika prarasti 9,6 mlrd. eurų

    Didžiausias Budapešto tikslas yra kuo greičiau pasiekti pažangą dėl maždaug 9,6 mlrd. eurų, Vengrijai numatytų pagal ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę. Šios lėšos yra siejamos su aiškiais reikalavimais, o galutinis terminas įvykdyti likusias sąlygas – rugpjūčio pabaiga.

    Į paketą įeina apie 6,0 mlrd. eurų negrąžintinų dotacijų ir apie 3,6 mlrd. eurų paskolų. Europos Komisija anksčiau yra signalizavusi, kad Vengrijai, turinčiai įtemptą biudžeto situaciją, prioritetas turėtų būti dotacijos.

    Budapeštas šiuo metu peržiūri nacionalinį gaivinimo planą. Vengrijos žiniasklaidai P. Magyar teigė, kad atnaujintame plane daugiau dėmesio būtų skiriama geležinkelių projektams, energetikos infrastruktūrai ir nuomos būsto programai, tačiau pripažino, jog laiko yra nedaug.

    Teisės viršenybė, „Erasmus+“ ir gynybos klausimai

    Be gaivinimo lėšų, Briuselyje bus aptariami ir kiti Vengrijai jautrūs klausimai. Dalis sanglaudos finansavimo taip pat lieka įšaldyta, o pažanga dėl gaivinimo plano, kaip tikimasi Budapešte, galėtų automatiškai atlaisvinti didelę dalį šių pinigų.

    Vis dėlto viena finansavimo dalis siejama su papildomais reikalavimais, įskaitant teisėkūros pakeitimus, susijusius su ankstesniais Vengrijos sprendimais LGBT teisių ir prieglobsčio srityse. Kartu išlieka ir bendras reikalavimas stiprinti teisės viršenybę bei mažinti politinę įtaką teismų sistemai.

    „Džiugina naujosios Vengrijos vyriausybės įsipareigojimas ir ryžtas greitai judėti į priekį įgyvendinant teisės viršenybės reformas“, – sakė Michael McGrath.

    Dar vienas klausimas – „Erasmus+“ programa, iš kurios dalis Vengrijos studentų ir universitetų buvo faktiškai išstumti po to, kai dalis aukštųjų mokyklų valdymo buvo perduota privačioms fondų struktūroms. Budapeštas siekia rasti sprendimą, kuris leistų atkurti pilnavertį dalyvavimą mainų programose.

    Taip pat svarstomas Vengrijos dalyvavimas ES bendro gynybos skolinimosi schemoje SAFE. Budapešte šis klausimas peržiūrimas atsižvelgiant į skaidrumo ir korupcijos rizikas, o P. Magyar yra užsiminęs, kad ankstesni planai galėjo būti per didelės apimties.

    Ukrainos narystės ES derybų fonas

    Ursula von der Leyen ir P. Magyar, kaip tikimasi, aptars ir Ukrainos eurointegraciją. Vienos iš stojimo derybų dalių atidarymas priklauso nuo to, ar Vengrija atšauks savo veto, kuris ankstesnės vyriausybės laikais buvo taikomas nuosekliai.

    Naujoji Vengrijos vadovybė signalizuoja, kad galėtų pritarti pirmajam derybų etapui su sąlyga, jog Ukraina spręs vengrų mažumos kalbos ir švietimo teisių klausimus Užkarpatėje. Techninės konsultacijos tarp Budapešto ir Kyjivo, anot europinių institucijų pareiškimų, tęsiasi.

    Europos Komisijoje tikimasi, kad sprendimai dėl pirmųjų derybinių žingsnių galėtų būti priimti birželį. Tačiau realus proveržis, kaip ir dėl finansavimo, priklausys nuo to, kiek greitai Vengrija įgyvendins konkrečias reformų sąlygas ir pateiks atnaujintą nacionalinį gaivinimo planą.

  • MEPA metai finišuoja: 102 Lietuvos mokyklos telkia bendruomenę ir stiprina pilietiškumą

    MEPA metai finišuoja: 102 Lietuvos mokyklos telkia bendruomenę ir stiprina pilietiškumą

    MEPA tinklas Lietuvoje auga

    Programa Mokyklos – Europos Parlamento ambasadorės (MEPA) Lietuvoje per dešimtmetį tapo vienu stipriausių tokių mokyklų tinklų Europoje. 2025–2026 mokslo metais joje registruotos 102 Lietuvos mokyklos, o tai rodo stabilų augimą ir ilgalaikį mokyklų įsitraukimą.

    Šiemet prie iniciatyvos pirmą kartą prisijungė 17 mokyklų, o 18 jų MEPA veiklose dalyvauja nuo pat programos starto Lietuvoje. Toks tęstinumas paprastai laikomas vienu svarbiausių rodiklių, kad pilietiškumo ugdymo veiklos mokyklose tampa ne epizodinės, o sisteminės.

    Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos patirtis

    Viena ilgiausiai MEPA veiklose dalyvaujančių ugdymo įstaigų yra Zarasų „Ąžuolo“ gimnazija, kasmet įtraukianti naujus mokinius į jaunesniųjų ambasadorių veiklas. Gimnazijoje kartu su mokiniais dirba ir vyresnioji ambasadorė, mokytoja Daiva Matijošienė.

    Mokslo metų pradžioje gimnazijoje buvo suburta MEPA komanda, suplanuotos veiklos ir išsigrynintos temos, susijusios su Europos Parlamento darbu bei Europos Sąjungos prioritetais. Mokiniai rengė informacinius stendus, pristatymus apie ES institucijas, diskutavo apie jaunimo galimybes Europoje ir pilietinio aktyvumo svarbą.

    Temos, renginiai ir susitikimai

    Integruotų pamokų ir veiklų metu gimnazijoje nagrinėtos demokratijos, žmogaus teisių, klimato kaitos, dezinformacijos, lygių galimybių, savanorystės ir saugumo temos. Dėmesys skirtas kritiniam mąstymui ir tam, kaip jauni žmonės gali atsakingai vertinti informaciją bei dalyvauti sprendimų priėmime.

    Gimnazijos bendruomenė į veiklas įtraukė ir patirtinius mokymosi elementus: pristatytos „Erasmus+“ patirtys Vokietijoje ir Vengrijoje, minėta Europos kalbų diena. Spalio mėnesį mokiniai dalyvavo simuliacinėje Europos Parlamento sesijoje Strasbūre, lankėsi Telšių Žemaitės gimnazijoje, susitiko su europarlamentaru Dainiumi Žalimu.

    Į gimnaziją kelis kartus buvo pakviesti ir alumnai Arnoldas Abramavičius bei Auksė Petruškevičiūtė, kurių veikla siejasi su europinėmis iniciatyvomis. Tokie susitikimai mokiniams padeda pamatyti, kaip pilietinis aktyvumas ir domėjimasis Europa gali virsti realiais studijų ar karjeros pasirinkimais.

    Europos diena kaip metų akcentas

    Vienu ryškiausių metų akcentų tapo Europos dienos renginiai, kurių metu vyko integruotos veiklos, protmūšis ir simuliaciniai užsiėmimai. Juose dalyvavo ir Visagino bei Ignalinos gimnazijų mokiniai, o bendros veiklos stiprino mokyklų partnerystę.

    Susitikime su europarlamentaru Pauliumi Saudargu mokiniai turėjo progą aptarti, kaip priimami sprendimai Europos Parlamente ir kodėl jaunimo įsitraukimas svarbus ne tik rinkimuose, bet ir kasdienėse pilietinėse iniciatyvose. Simuliacijos leido praktiškai išbandyti argumentavimo, kompromisų paieškos ir komandinio darbo įgūdžius.

    Veiklos už mokyklos ribų

    Per mokslo metus MEPA komanda aktyviai viešino veiklas mokyklos informacinėse erdvėse ir socialiniuose tinkluose, skatindama bendruomenę sekti Europos aktualijas. Trečius metus iš eilės, minint Europos dieną, gimnazistai vyko į miesto ugdymo įstaigas ir bendruomenes, kur vedė pamokas apie ES ir Europos Parlamentą.

    Tokios veiklos vyko Zarasų „Lakštingalos“ mokykloje, Zarasų „Santarvės“ pradinėje mokykloje, Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijoje, Zarasų profesinėje mokykloje ir Trečiojo amžiaus universitete. Siekiant įtraukti platesnį mokinių ratą, gimnazijoje surengtos ir tinklinio varžybos, kurios tapo papildomu būdu telkti bendruomenę.

    „Svarbu, kad mokiniai suprastų, jog Europos Sąjunga nėra tolima institucija, o erdvė, kurioje reikšmingas kiekvieno piliečio balsas“, – sakė MEPA vyr. ambasadorė Daiva Matijošienė.

    Apibendrindama mokslo metų veiklas gimnazijos bendruomenė pabrėžia, kad dalyvavimas MEPA padeda stiprinti atsakomybės, organizavimo, bendruomeniškumo ir europietiškos tapatybės jausmą. Ilgalaikis įsitraukimas rodo, jog pilietiškumo ugdymas gali būti paremtas ne vien teorija, bet ir realiomis patirtimis, diskusijomis bei bendradarbiavimu.

  • Alytaus rajono savivaldybė ir Kauno kolegija derina planus: naujos studijos ir modernios laboratorijos Alytuje

    Alytaus rajono savivaldybė ir Kauno kolegija derina planus: naujos studijos ir modernios laboratorijos Alytuje

    Alytaus rajono savivaldybės vadovai, susitikę su Kauno kolegijos Alytaus fakulteto administracija, aptarė, kaip stiprinti partnerystę, kuriant daugiau naudos regiono bendruomenei, verslui ir būsimų specialistų rengimui. Pokalbiuose daug dėmesio skirta aukštojo mokslo prieinamumui arčiau žmonių gyvenamosios vietos.

    Į Alytaus fakultetą atvyko Alytaus rajono merė Rasa Vitkauskienė, vicemeras Aurimas Truncė, administracijos direktorius Vytas Arbačiauskas ir savivaldybės specialistai. Susitikime su Kauno kolegijos atstovais buvo tariamasi dėl bendrų iniciatyvų, kurios galėtų padėti regione auginti kompetencijas ir geriau suderinti studijų kryptis su darbo rinkos poreikiais.

    „Labai svarbu, kad studijų kryptys būtų parenkamos taip, jog jauniems žmonėms nereikėtų ieškoti galimybių kituose miestuose – kokybiškas aukštasis mokslas turi būti prieinamas čia, mūsų regione“, – sakė Alytaus rajono merė Rasa Vitkauskienė.

    Naujos studijos, orientuotos į poreikį

    Kauno kolegijos direktorius dr. Andrius Brusokas kartu su komanda pristatė Alytaus fakulteto plėtrą, vykdomus projektus ir studijų kryptis, kurios siejamos su regiono strateginiais prioritetais. Kauno kolegijos teigimu, glaudesnis ryšys tarp savivaldos ir aukštosios mokyklos leidžia greičiau reaguoti į darbo rinkos pokyčius ir tiksliau planuoti specialistų rengimą.

    Alytuje stojantiesiems šiemet numatytos trys naujos profesinio bakalauro studijų programos: žaliosios energetikos inžinerija, baldų inžinerija, gastronomija ir antreprenerystė. Kauno kolegija pabrėžia, kad tokių krypčių tikslas yra didinti patrauklias mokymosi galimybes regione ir kartu stiprinti vietos verslui aktualių kompetencijų pasiūlą.

    „Matome prasmingas ir ilgalaikes glaudesnio bendradarbiavimo su Alytaus rajono savivaldybe galimybes – tiek stiprinant jaunimo informavimą apie studijų ir profesinio kelio pasirinkimus, tiek ieškant bendrų iniciatyvų regiono augimui“, – sakė Kauno kolegijos direktorius dr. Andrius Brusokas.

    Tarptautinės galimybės ir mobilumas

    Susitikime taip pat aptartos studentų tarptautinio mobilumo galimybės. Kauno kolegijos studentai gali vykti dalinėms studijoms ar praktikai į užsienio institucijas, pasinaudodami „Erasmus+“, „Nordplus“ ir kitomis programomis.

    Kauno kolegija nurodo esanti viena iš aštuonių aukštųjų mokyklų, priklausančių UNINOVIS Europos universitetų aljansui. Tokios partnerystės paprastai plečia tarptautinių studijų aplinką, sudaro prielaidas bendriems projektams ir tyrimams bei padeda studentams įgyti daugiau tarpkultūrinės patirties.

    Modernus laboratorijų kompleksas Alytuje

    Kauno kolegijos atstovai pristatė ir Alytaus fakultete vykdomą infrastruktūros atnaujinimą. Šiuo metu čia kuriamas modernus laboratorijų kompleksas – Maisto ir sveikos gyvensenos ekscelencijos centras, kurio atidarymas planuojamas rudenį.

    Numatoma, kad centre bus vystomi taikomieji tyrimai, inovacijos ir kompetencijų ugdymas maisto, mitybos bei sveikos gyvensenos srityse. Kauno kolegijos teigimu, tokia infrastruktūra gali tapti praktinių sprendimų platforma, kurioje bendradarbiautų studentai, dėstytojai, verslo atstovai ir viešasis sektorius.

    „Čia bus vykdomi tyrimai nuo tvarių produktų kūrimo ir naujų augalų veislių plėtojimo iki robotizuotų sistemų integravimo“, – sakė dr. Andrius Brusokas.

    Alytaus fakultete vykdomos profesinio bakalauro studijos apima sveikatos, socialinių, verslo ir viešosios vadybos, ugdymo, inžinerijos, informatikos ir technologijų mokslus. Savivaldybė ir Kauno kolegija sutaria, kad ilgalaikė partnerystė galėtų apimti ne tik jaunimo pritraukimą į studijas, bet ir platesnes suaugusiųjų švietimo bei kompetencijų kėlimo iniciatyvas regione.

    Komunikacijos skyriaus informacija

  • Erasmus+ vizitas Baryje: ką iš italų perėmė Naujamiesčio darželio „Bitutė“ mokinio padėjėjos

    Erasmus+ vizitas Italijoje

    2026 metais gegužės 4–8 dienomis Panevėžio rajono Naujamiesčio lopšelio-darželio „Bitutė“ mokinio padėjėjos Inga Guželienė, Dovilė Driskytė ir Audronė Suvaizdienė dalyvavo Erasmus+ darbo veiklos stebėjimo vizite Italijos Bario mieste.

    Vizito tikslas buvo praktiškai susipažinti su ikimokyklinio ugdymo organizavimu, įtraukiojo ugdymo taikymu ir vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo ypatumais skirtingose institucijose.

    Kas stebėta ugdymo įstaigose

    Darbo stebėjimo metu daug dėmesio skirta kasdienėms vaikų rutinoms ir tam, kaip planuojama diena: nuo atvykimo iki užsiėmimų, poilsio ir bendrų veiklų. Dalyvės analizavo, kaip pedagogai ir pagalbos vaikui specialistai paskirsto laiką bei atsakomybes, kad nė vienas vaikas neliktų nuošalyje.

    Stebėta, kaip kuriama rami, saugi ir vaikui palanki aplinka, kai aiškios taisyklės derinamos su lankstumu ir individualiais susitarimais. Praktikoje tai reiškė nuoseklų suaugusiųjų bendravimą su vaikais ir greitą reagavimą į emocinius ar elgesio sunkumus.

    Vizito metu fiksuota, kad įtraukusis ugdymas dažnai remiasi ne vien priemonėmis ar dokumentais, bet kasdieniais sprendimais grupėje. Ypač reikšmingas pasirodė komandos darbas, kai mokytojas, mokinio padėjėjas ir kiti specialistai siekia vienodo požiūrio į vaiko poreikius.

    Emocinis saugumas kaip pamatas

    Didelė dalis stebėjimų buvo susiję su emocine vaiko gerove: kaip pedagogai kuria pasitikėjimu grįstą ryšį, padeda vaikams išbūti nusivylimą ir skatina smalsumą. Akcentuota, kad mokymasis vyksta greičiau, kai vaikas jaučiasi priimtas ir suprastas.

    Klaidos ugdymo procese buvo vertinamos kaip natūrali mokymosi dalis, o ne priežastis bausti ar gėdinti. Toks požiūris ypač svarbus vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, nes padeda mažinti įtampą ir stiprina pasitikėjimą savimi.

    „Ugdymo sėkmė dažnai prasideda nuo emocinio saugumo: kai vaikas jaučiasi ramus, atsiranda erdvės tyrinėti ir mokytis“, – sakė vizite dalyvavusios mokinio padėjėjos.

    Dalyvės atkreipė dėmesį į praktikas, kurios siejamos su psichologijos ir pedagogikos kryptimis, akcentuojančiomis ryšio, saugumo ir teigiamos patirties svarbą. Tokie principai padeda suderinti akademinių ir socialinių-emocinių gebėjimų ugdymą dar ankstyvame amžiuje.

    Vizitas Baryje leido ne tik palyginti skirtingų šalių ikimokyklinio ugdymo sprendimus, bet ir įsivardyti idėjas, kurias galima pritaikyti kasdienėje praktikoje. Dalyvės pabrėžė, kad tarptautinė patirtis sustiprino stebėjimo, analizės ir tarpkultūrinės komunikacijos įgūdžius.

    Pasak jų, svarbiausias rezultatas yra aiškesnis supratimas, kaip nuosekliai stiprinti įtraukųjį ugdymą, kad kiekvienas vaikas būtų matomas, girdimas ir vertinamas. Tokia kryptis ypač aktuali Lietuvos švietime, augant poreikiui užtikrinti kokybišką pagalbą skirtingų poreikių vaikams nuo ikimokyklinio amžiaus.

  • Alytaus rajono mokyklose stiprinamas SEU: Erasmus+ patirtys ir konkretūs žingsniai klasėse

    Alytaus rajono mokyklose stiprinamas SEU: Erasmus+ patirtys ir konkretūs žingsniai klasėse

    2025–2026 mokslo metais Alytaus rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyrius įgyvendino Erasmus+ projektą, skirtą mokinių emocinei gerovei ir ugdymo kokybei stiprinti. Pagrindinis dėmesys buvo sutelktas į socialinio ir emocinio ugdymo (SEU) sistemos kūrimą rajono švietimo įstaigose.

    Projektas „Savivaldybės vaidmuo kuriant mokinių emocinę gerovę“ orientuotas į specialistų kompetencijas ir bendrą mokyklų kultūrą. Tikslas – kad SEU taptų ne atskira iniciatyva, o nuoseklia kasdienės mokyklos praktikos dalimi.

    Tarptautiniai mokymai ir stebėjimas

    Įgyvendinant projektą savivaldybės specialistai dalyvavo tarptautiniuose mokymuose Florencijoje ir Barselonoje, taip pat vyko darbo stebėjimo vizitas Ispanijoje, Fuensalidos mieste. Veiklų metu gilintos žinios apie emocinį raštingumą, pozityviąją psichologiją, dėmesingo įsisąmoninimo metodus ir įtraukią mokyklos kultūrą.

    Darbo stebėjimo vizito metu Colegio San José mokykloje daug dėmesio skirta praktiniams SEU taikymo pavyzdžiams pamokose ir mokyklos gyvenime. Pasak projekto dalyvių, išsiskyrė pagarba ir dialogu grįstas mokytojo bei mokinio santykis bei aktyvūs ugdymo metodai.

    Konferencija Kurnėnuose: nuo teorijos iki praktikos

    Projekto rezultatai ir kryptis apibendrinti 2026 metais balandžio 29 dieną Kurnėnų Lauryno Radziukyno mokykloje vykusioje konferencijoje Socialinis emocinis ugdymas (SEU): nuo teorijos iki kasdienės praktikos. Joje dalyvavo Alytaus rajono švietimo įstaigų vadovai, pedagogai, pagalbos mokiniui specialistai ir savivaldybės administracijos atstovai.

    Renginyje aptarta, kaip SEU prisideda prie mokyklos mikroklimato, mokytojų savijautos ir mokinių įsitraukimo, taip pat kalbėta apie realiai pritaikomus sprendimus. Socialinio ir emocinio ugdymo instituto vadovė dr. Daiva Šukytė pristatė būdus, kaip SEU integruoti į mokyklos kasdienybę per pamokas, klasės valdymą ir bendruomenės susitarimus.

    „Socialinis emocinis ugdymas nėra trumpalaikė iniciatyva – tai nuoseklus kasdienis darbas, kuriantis saugią, palaikančią ir bendruomenišką mokyklos aplinką. Džiaugiamės, kad projekto veiklos sustiprino specialistų kompetencijas ir paskatino dar glaudesnį bendradarbiavimą tarp rajono švietimo įstaigų“, – sako Alytaus rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Giedrė Volungevičienė.

    Ką tai keičia mokyklose?

    SEU diegimas dažniausiai siejamas su aiškesnėmis emocijų atpažinimo ir valdymo praktikomis, saugesne klasės aplinka ir labiau prognozuojamomis elgesio taisyklėmis. Tokia kryptis padeda ne tik mokiniams, bet ir mokytojams, nes mažina konfliktų eskalaciją ir didina tarpusavio pasitikėjimą.

    Alytaus rajono savivaldybė teigia, kad projekto veiklos sudarė pagrindą kryptingam SEU stiprinimui, o tarptautinės patirtys padėjo geriau įvardyti, kokie sprendimai veikia kasdienėje mokyklos rutinoje. Tolimesni žingsniai siejami su bendru susitarimų laikymusi, nuosekliu kompetencijų stiprinimu ir mokyklų bendradarbiavimu.

    Projektą finansuoja Europos Sąjunga. Pateikta nuomonė yra tik autoriaus(-ių) ir ji nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Švietimo mainų paramos fondo požiūrį.

  • Benamis Kipšas: kaip 18 šalių aplankiusi alytiškė keliauja savarankiškai ir taupo biudžetą

    Alytuje, kavinėje „Kavos skveras“, Jotvingių gimnazijos abiturientė Liucija Šerelytė pasakoja taip greitai, tarsi kiekviena minutė būtų dar viena istorija. Jos kelionės netelpa į įprastą atostogų rėmą: čia daugiau hostelių, naktų oro uostuose ir netikėtų pažinčių nei kruopščiai suplanuotų maršrutų. Per kelerius metus ji aplankė 18 šalių, dažnai keliaudama viena.

    Socialiniuose tinkluose mergina prisistato slapyvardžiu Benamis Kipšas. Pavadinimas gimė iš saviironijos ir patirčių, kai kelionės planai griūdavo, o saugiausia vieta „pernakvoti“ tapdavo oro uosto salė. Tačiau Liucija pabrėžia, kad tokios situacijos jai nėra tragedija, greičiau kelionių realybė, kuri vėliau virsta pasakojimais.

    „Esu užsidegusi kelionėmis. O benamis todėl, kad ne vieną kartą teko miegoti ant oro uosto grindų“, – sakė Liucija Šerelytė.

    Ji skiria poilsines keliones nuo kelionių, kurios kuriamos dėl patirčių. Pasak Liucijos, poilsinėse dažniau viskas būna „sudėta į lentynas“, o savarankiškose kelionėse tenka spręsti problemas čia ir dabar: nuo vėluojančių skrydžių iki nakvynės paieškų, kai biudžetas tirpsta greičiau nei planuota.

    Šis kelionių būdas, anot abiturientės, augina savarankiškumą ir mokėjimą orientuotis nepažįstamoje aplinkoje. Kai keliauji vienas, tenka pačiam planuoti laiką, maršrutus, įvertinti rizikas, o kartu išmoksti lengviau užmegzti kontaktą su kitais keliautojais. Ji sako pastebinti, kad vieni keliaujantys žmonės dažnai greičiau randa bendrą kalbą, nes natūraliai ieško kompanijos ir informacijos.

    Pirmasis rimtesnis impulsas keliauti atsirado dar paauglystėje, kai keturiolikos ji išvyko į Portugaliją per „Erasmus+“ patirtį. Vėliau sekė daugiau tarptautinių projektų, kurie leido pamatyti skirtingas šalis ir kultūras ne tik kaip turistui, bet ir per kasdienius susitikimus su bendraamžiais. Tokios programos, pasak jos, jaunam žmogui dažnai tampa realia galimybe keliauti, net kai šeimos biudžetas tam nėra didelis.

    „Jeigu nėra daug pinigų, tikrai verta bandyti „Erasmus+“. Kartais organizacijos pasirūpina ne tik apgyvendinimu, bet ir kelionės išlaidomis“, – sakė Liucija Šerelytė.

    Liucija atvirai kalba ir apie tai, ko dažnai nesimato socialiniuose tinkluose: ilgas laukimo valandas, nuovargį, nepatogumus ir momentus, kai reikia skaičiuoti paskutinius pinigus. Ji pabrėžia, kad internete kelionės neretai atrodo itin lengvos, tačiau realybėje jos reikalauja planavimo, taupymo ir gebėjimo prisitaikyti.

    Pati mergina kelionėms taupo praktiškai: ieško papildomų veiklų, parduoda nereikalingus daiktus, renkasi pigesnes nakvynes ir maršrutus, o taip pat pasinaudoja jaunimui skirtomis mainų ir mobilumo galimybėmis. Ji sako, kad būtent tokia disciplina leidžia keliauti dažniau, nors kelionės ne visada būna patogios.

    Kelionės daro įtaką ir jos kūrybai. Liucija mokosi dailės mokykloje, domisi skirtingomis meno formomis ir tikina, kad įkvėpimas dažniausiai ateina ne kelionės metu, o grįžus namo, kai atsiranda laiko apmąstyti patirtis. Tuomet įspūdžiai virsta idėjomis, eskizais ir naujais sumanymais.

    Socialiniuose tinkluose ji dalijasi ne tik nuotraukomis, bet ir praktinėmis įžvalgomis apie vietas. Pavyzdžiui, rengia mini pasivaikščiojimo maršrutus Tuniso kurortiniame Hamameto mieste ir apylinkėse, stengdamasi parodyti kasdienį gyvenimą, o ne tik populiariausius objektus. Tokie pasakojimai, pasak jos, leidžia keliones matyti realistiškiau ir naudingiau tiems, kurie planuoja savo pirmąsias savarankiškas išvykas.

    Nors 18 aplankytų šalių skaičius skamba įspūdingai, Liucija pabrėžia, kad svarbiausia jai yra ne rekordai. Daug didesnę vertę suteikia žmonės, netikėti nutikimai ir situacijos, kurios priverčia išeiti iš komforto zonos. Anot jos, net trumpa kelionė gali tapti lūžio tašku, jei tik suteikia pasitikėjimo, kad gali susitvarkyti pats.

    „Jeigu turi galimybę, tiesiog pabandyk. Nebūtina iš karto važiuoti labai toli. Net trumpa išvyka gali parodyti, kad sugebi daugiau, negu manei“, – sakė Liucija Šerelytė.

    Galbūt todėl pasakojimai apie miegą oro uostuose, vėluojančius skrydžius ar menką biudžetą jos lūpose skamba be dramatizmo. Tai ne nesėkmės, o kelionių dalis, kuri vėliau tampa dar viena priežastimi susikrauti kuprinę ir leistis į kitą maršrutą.

  • Dembavos darželio „Smalsutis“ pedagogės grįžo iš Erasmus+ kursų Valensijoje: ką parsivežė?

    2026 metais gegužės 4–9 dienomis Dembavos lopšelio-darželio „Smalsutis“ pedagogės Jūratė Baltrušaitienė, Jovita Niauronienė ir Ramutė Adomavičė dalyvavo tarptautiniuose Erasmus+ Teacher Academy mokymuose Valensijoje. Kursai vyko įgyvendinant Erasmus+ dalyvių mobilumo projektą KA121-SCH-000207438-2026-04-22/3.

    Mokymų tema „Blue Schools: Where Sustainability and Innovation Meet“ buvo skirta tam, kaip ugdymo įstaigose stiprinti tvarumo kompetencijas ir inovatyvų mokymąsi. Pedagogės gilino žinias apie aplinkosauginį sąmoningumą ir praktinius būdus, kaip šias temas integruoti į kasdienes veiklas su vaikais.

    Dalyvės susipažino su Blue Schools iniciatyvos principais, akcentuojančiais atsakingą požiūrį į gamtą ir vandens išteklių saugojimą. Tokie tarptautiniai kursai dažniausiai orientuojasi į realiai pritaikomas veiklas, todėl daug dėmesio skiriama konkretiems metodams, o ne vien teorijai.

    Tarptautinėje grupėje pedagogės bendravo su mokytojais iš įvairių Europos šalių ir dalijosi praktine patirtimi. Užsiėmimuose vyko kūrybinės dirbtuvės, diskusijos ir patirtinio ugdymo veiklos, padedančios vaikams suprantamai ir įtraukiai pažinti tvarumo temas.

    Pasak darželio atstovių, tokie mokymai suteikia ne tik profesinį impulsą, bet ir konkrečių idėjų, kurias galima pritaikyti ugdymo procese. Įgyta patirtis planuojama panaudoti „Smalsutyje“, stiprinant vaikų atsakomybę už aplinką, smalsumą ir kūrybiškumą.

    Erasmus+ mobilumo projektai švietimo bendruomenėms suteikia galimybę kelti kompetencijas, plėsti tarpkultūrinį bendradarbiavimą ir atsinaujinti pagal naujausias ugdymo kryptis Europoje. Tokios patirtys dažnai tampa pagrindu ilgalaikiams pokyčiams mokyklos ar darželio kasdienybėje.

  • Erasmus+ patirtis Estijoje: ką Alytaus „Sakalėlis“ perėmė iš Muraste Kool kasdienybės

    Gegužės 11–15 dienomis Alytaus „Sakalėlio“ pradinės mokyklos direktorė Virginija Vitunskaitė ir direktoriaus pavaduotoja ugdymui Rima Tarasevičienė vyko į Estiją, į Muraste Kool pradinę mokyklą. Vizitas vyko kaip Erasmus+ projekto Nr. 2025-1-LT01-KA121-SCH-000324345 darbo stebėjimo veikla, skirta praktiniam profesiniam tobulėjimui.

    Darbo stebėjimo metu daug dėmesio skirta mokyklos aplinkai ir jos poveikiui mokinių savijautai bei mokymosi motyvacijai. Muraste Kool išsiskyrė erdviomis patalpomis, aiškiai suprojektuotomis edukacinėmis ir poilsio zonomis, taip pat nuosekliai taikomu universalaus dizaino požiūriu, kai erdvės pritaikomos skirtingų poreikių vaikams.

    Pasak vizito dalyvių, stiprų įspūdį paliko mokyklos bendruomenės mikroklimatas: pagarbus bendravimas tarp mokinių, mokytojų ir administracijos, susitarimų laikymasis ir ramus reagavimas į kasdienius iššūkius. Toks modelis leidžia daugiau laiko skirti ugdymui, o ne konfliktų sprendimui, ir stiprina mokinių atsakomybę už savo elgesį.

    Pamokų ritmas ir mokinių įtraukimas

    Pamokose mokiniai dažnai įtraukiami į veiklas ne tik klasėje, bet ir lauke, o dėmesio koncentracijai palaikyti taikomos aktyviosios pertraukėlės. Pastebėta, kad nusiraminimui naudojamos paprastos, bet veiksmingos priemonės: ramesnis mokytojo kalbėjimo tonas arba trumpas garsinis signalas, pavyzdžiui, armonikėlių skambesys.

    Vizito metu nustebino ir pamokų trukmė: antroji pamoka Muraste Kool gali trukti 80 minučių. Tačiau ilgesnis laikas, kaip akcentuota stebėjimų metu, leidžia ne skubėti, o nuosekliai atlikti tyrinėjimu grįstas užduotis, diskutuoti, formuluoti išvadas ir dirbti komandoje, ugdant kritinį mąstymą.

    Daug dėmesio skiriama prasmingoms edukacinėms išvykoms, kurios siejamos su mokymosi tikslais ir padeda ugdyti smalsumą bei platesnį akiratį. Pažymėta, kad kelionėms į edukacijas naudojamas nemokamas transportas, o tai mažina socialinę atskirtį ir užtikrina, kad papildomos veiklos būtų prieinamos didesniam mokinių ratui.

    Įtrauktis, savarankiškumas ir dienos organizavimas

    Įtraukusis ugdymas Muraste Kool įgyvendinamas formuojant mažąsias klases, o specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai mokosi mažesnėse grupėse. Tuo pačiu per pertraukas vaikai natūraliai bendrauja bendrose erdvėse, o tai skatina socialinius ryšius ir bendruomeniškumą.

    Mokyklos dienotvarkėje ryškus pasitikėjimas mokinių savarankiškumu: čia nėra tradicinio skambučio, todėl mokiniai patys stebi laiką ir mokosi planuoti perėjimus tarp veiklų. Pietų pertrauka trunka apie valandą, o pavalgę mokiniai skatinami aktyviai leisti laiką lauke, sportuoti ar važinėtis dviračiais.

    Švietimo pagalbos specialistų darbas integruojamas į kasdienę mokyklos rutiną: dalis pagalbos teikiama pamokų metu, kai mokiniai trumpam kviečiami į specialistų kabinetus. Po pamokų vyksta neformalusis ugdymas iki vakaro, todėl mokiniai gali pasirinkti jiems tinkamas veiklas ir būrelius, atliepiančius skirtingus interesus.

    Kodėl darbo stebėjimas svarbus?

    Erasmus+ darbo stebėjimo veiklos vertinamos kaip viena praktiškiausių profesinio augimo formų, nes leidžia ne tik išgirsti apie metodus, bet ir pamatyti jų taikymą realiose pamokose. Tokios patirtys padeda atsirinkti, kurios praktikos gali būti pritaikomos Lietuvos mokyklos kontekste, įvertinus bendruomenės poreikius ir turimus resursus.

    Vizito dalyviai akcentavo, kad stebėjimas kitoje šalyje sustiprina supratimą apie įtraukties reikšmę, mokyklos kultūros vaidmenį ir aplinkos įtaką mokymuisi. Grįžus į Alytų, įgytos įžvalgos gali tapti pagrindu konkretiems pokyčiams, nuo susitarimų kultūros stiprinimo iki aktyvesnių pertraukų ar tikslingesnių edukacinių išvykų planavimo.