Lenkijos prezidentas Karolis Navrockis kreipėsi į Senatą, prašydamas surengti referendumą dėl Europos Sąjungos klimato politikos. Siūloma balsavimo data – rugsėjo 27 dieną, o iniciatyva pristatoma kaip atsakas į augančias energijos ir pragyvenimo išlaidas.
Prezidento kanceliarijos argumentas – aplinkos apsauga yra valstybės pareiga, tačiau, jų teigimu, sprendimai negali būti atitrūkę nuo ekonominės realybės, valstybės išsivystymo ir saugumo. Dokumente ES klimato politika apibūdinama kaip pernelyg skubota ir vienpusiška, galinti silpninti pramonės konkurencingumą.
Referendumo klausimas kelia abejonių
Daugiausia kritikos sulaukė pats siūlomas referendumo klausimas. Jame ES klimato politika tiesiogiai siejama su išaugusiomis energijos kainomis, didesnėmis gyvenimo sąnaudomis ir sunkumais verslui bei žemės ūkiui, todėl oponentai jį vadina šališku.
Prezidento komanda pabrėžia, kad referendumas esą nėra apie visuomenės požiūrį į aplinkos apsaugą, o apie konkrečių priemonių kainą. Tačiau kritikai atkreipia dėmesį, kad toks suformulavimas iš anksto perša neigiamą atsakymą ir supaprastina sudėtingą energetikos bei pramonės transformacijos temą.
Kas iš tikrųjų kelia kainas?
Diskusijoje dažnai minima ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema ETS ir planuojamas ETS2, kuris turėtų apimti emisijas iš kelių transporto ir pastatų šildymo kuro. Būtent ETS2 Lenkijoje įvardijamas kaip priemonė, galinti paveikti namų ūkių išlaidas, ypač naudojančių iškastinį kurą.
Tuo pat metu energetikos analitikai primena, kad kainas lemia ne vien klimato politika, bet ir struktūrinės nacionalinių energetikos sistemų problemos. Kuo didesnė priklausomybė nuo anglies ir dujų, tuo didesnis jautrumas tiek kuro kainų svyravimams, tiek emisijų kaštams, todėl atsilikusi modernizacija ilgainiui gali kainuoti brangiau nei pati transformacija.
Ekspertai taip pat pabrėžia, kad dalis ETS pajamų patenka į valstybių biudžetus ir gali būti nukreipta į paramą pramonei, efektyvesnį šildymą, tinklų modernizavimą ar socialines kompensacijas. Dėl to vien tik ETS pristatymas kaip pinigų nutekėjimo yra neišsamus, nes vertinant svarbus ir grįžtančių investicijų bei paramos mechanizmas.
Ekspertai: daugiau politinės komunikacijos nei realaus plano
Energetikos apžvalgininkai Lenkijoje iniciatyvą vertina kaip bandymą perimti politinę darbotvarkę ir pasiūlyti paprastą atsakymą į sudėtingą klausimą. Jų vertinimu, transformacija visada turi kainą, tačiau klausti visuomenės „už ar prieš“ iš esmės reiškia neaptarti, kaip sumažinti sąskaitas ir kartu didinti energetinį saugumą.
Kritikai taip pat atkreipia dėmesį į parlamentinę matematiką: Senatas, kuriame daugumą turi valdančioji koalicija, gali nepritarti referendumui, todėl tikimybė jam įvykti vertinama atsargiai. Dėl to dalis apžvalgininkų referendumo idėją laiko labiau politiniu signalu rinkėjams nei realiai įgyvendinamu sprendimu.
Diskusijoje pasigirsta ir perspėjimų, kad bandymas iš esmės nusigręžti nuo bendrų ES klimato taisyklių konfliktuotų su bendrosios rinkos logika. Vienodos konkurencijos sąlygos reiškia, kad skirtingose šalyse veikiančioms įmonėms taikomi panašūs reikalavimai, o nutolimas nuo jų galėtų komplikuoti prekybą ir tiekimo grandines.
