Vokietijos Bundestagas priėmė įstatymo pataisas, kuriomis 2027 metais nacionalinėje CO2 emisijų prekybos sistemoje paliekamas dabartinis kainų koridorius. Tai reiškia, kad už toną CO2 ir toliau būtų taikomas 55–65 eurų intervalas, o ne leidžiama kainai šoktelėti pagal platesnius rinkos mechanizmus.
Šis nacionalinis modelis taikomas sektoriams, kurie nepatenka į ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (EU ETS). Pirmiausia tai yra transportas ir pastatų naudojimas, todėl sprendimas tiesiogiai siejasi su degalų ir šildymo kainų dinamika.
Sprendimo priežastis – atidėtas ETS2
Pataisos siejamos su tuo, kad ES mastu planuojamas ETS2 mechanizmas, apimantis būtent transportą ir pastatus, startuos vėliau nei anksčiau numatyta. Vokietija siekia išvengti situacijos, kai 2027 metais gyventojams ir verslui tektų papildomas kainų šuolis dėl „pereinamojo“ laikotarpio taisyklių.
Nacionalinė sistema Vokietijoje buvo patvirtinta 2019 metais ir realiai pradėjo veikti po kelerių metų. Pirmaisiais etapais CO2 kaina buvo nustatoma administraciniu būdu, o vėliau palaipsniui didinama iki dabartinio lygio.
Kaip CO2 mokestis atsispindi kainose
Praktikoje, kai pasiūla neatitinka paklausos, kaina aukcionuose gali remtis viršutine nustatyto intervalo riba. Dėl to CO2 dedamoji jau dabar yra vienas veiksnių, keliančių degalų ir šildymo energijos kainas, nors galutinė suma priklauso ir nuo naftos, dujų bei rinkos maržų.
Skaičiuojama, kad dabartinis CO2 mokestis Vokietijoje prisideda prie kelių proc. dydžio pabrangimo degalams ir šildymo kurui, o kai kuriais atvejais poveikis gali artėti prie dviženklio. Tai ypač aktualu namų ūkiams, kurie šildosi iškastiniu kuru, ir įmonėms, kurių logistika priklauso nuo dyzelino.
Politinis ir socialinis jautrumas
Vokietijos sprendimas rodo, kad klimato politikos priemonės vis dažniau vertinamos per socialinio priimtinumo prizmę. Nors Berlynas išlieka ETS2 šalininkas, politinėje darbotvarkėje ryškėja klausimas, kaip išvengti staigių kainų šuolių ir su tuo susijusio nepasitenkinimo.
Artėjant ETS2 startui, pagrindinė įtampa gali kilti dėl to, kaip greitai kaštai bus perkelti vartotojams ir ar kompensavimo priemonės spės su poveikiu kainoms. Vokietijos pasirinktas „įšaldymo“ modelis signalizuoja siekį šį perėjimą padaryti labiau kontroliuojamą.
Leave a Reply