CP v2

Tag: Euro zona

  • Euro zonai – rimtas signalas: karas Irane smogė verslui, ECB gali tekti griežtinti

    Euro zonai – rimtas signalas: karas Irane smogė verslui, ECB gali tekti griežtinti

    Euro zonos verslas traukiasi

    Gegužę euro zonos verslo aktyvumas pastebimai smuko ir pasiekė žemiausią lygį per daugiau nei dvejus su puse metų. Tai rodo išankstiniai S&P Global pirkimų vadybininkų indekso (PMI) duomenys, dažnai laikomi vienu ankstyviausių ekonomikos pulso matuoklių.

    Bendrasis euro zonos PMI krito iki 47,5 punkto, nuo 48,8 balandį. Riba, skirianti augimą nuo nuosmukio, yra 50 punktų, todėl antrą mėnesį iš eilės fiksuojama susitraukimo zona.

    Tyrimo autoriai smukimą sieja su karo Irane poveikiu ir išaugusiu neapibrėžtumu, kuris persiduoda energijos kainoms, tiekimo grandinėms ir vartotojų lūkesčiams. Paslaugų sektorius, sudarantis didžiausią euro zonos ekonomikos dalį, patyrė didžiausią smūgį.

    Paslaugos smunka, gamyba dar laikosi

    Paslaugų sektoriaus PMI gegužę nusileido iki 46,4 punkto nuo 47,6 balandį ir pasiekė prasčiausią rodiklį nuo 2021 metų vasario. Tai reiškia, kad įmonės fiksuoja mažėjančias apimtis, o naujų užsakymų srautas silpnėja.

    Tuo metu gamybos sektorius atrodė atsparesnis: jo PMI siekė 51,4 punkto, tačiau tyrimas signalizuoja, kad tempas blėsta. Nauji užsakymai gamyklose ėmė mažėti pirmą kartą per kelis mėnesius, o tai paprastai laikoma ankstyvu persilaužimo ženklu.

    Ekonomistai pabrėžia, kad energetikos šokai paprastai pirmiausia paveikia namų ūkių perkamąją galią, o vėliau persikelia į įmonių paklausą, investicijas ir užimtumą. Dėl to paslaugų sektorius, jautrus vartotojų elgsenai, dažnai sureaguoja greičiau nei pramonė.

    Prancūzijoje – ryškiausias kritimas

    Didžiausias nerimas kyla dėl Prancūzijos, kur bendrasis PMI gegužę smuko iki 43,5 punkto nuo 47,6 balandį. Tai didžiausias nuosmukis nuo 2020 metų pabaigos, kai daugelį veiklų slopino pandemijos ribojimai.

    Paslaugų aktyvumo rodiklis Prancūzijoje krito iki 42,9 punkto nuo 46,5, o tai rodo itin spartų užsakymų ir apyvartų mažėjimą. Pramonės segmentas taip pat apsivertė į neigiamą pusę, panaikindamas trumpą atokvėpį, fiksuotą mėnesiu anksčiau.

    „Gegužės išankstiniai PMI duomenys Prancūzijai pateikia niūrų vaizdą: naftos kainų šoko infliacinis poveikis vėl stiprėja tiek gamyboje, tiek paslaugose“, – sakė S&P Global Market Intelligence ekonomistas Joe Hayesas.

    Apklaustos įmonės nurodė, kad karo kaštai ir energijos brangimas blogina paklausą, o didesni kainų lūkesčiai didina riziką, jog vartojimas ir užsakymų apimtys trauksis dar labiau. Tyrimas taip pat fiksuoja prastėjančius verslo lūkesčius metams į priekį.

    Vokietija balansuoja ties riba

    Vokietijoje bendrasis PMI paaugo simboliškai iki 48,6 punkto nuo 48,4, tačiau išliko susitraukimo zonoje. Pramonės PMI smuko iki 49,9 punkto, o tai signalizuoja, kad gamybos atsigavimas pradeda strigti.

    Tyrime išskiriamas ir darbo rinkos aspektas: kai kurios įmonės pradėjo ryžtingiau mažinti darbuotojų skaičių, ypač gamybos sektoriuje. Kartu fiksuojamas spartėjantis sąnaudų augimas, kurį kursto energetikos ir tiekimo sutrikimų poveikis.

    „Sąnaudų infliacija toliau greitėja dėl energijos kainų ir tiekimo trūkumų, o tai yra vienas iš užsitęsusio sukrėtimo kanalų“, – sakė S&P Global Market Intelligence atstovas Philas Smithas.

    ECB dilema: kainos kyla, augimas silpsta

    Gegužės PMI duomenys rodo ne tik augimo, bet ir infliacijos problemą. Tyrimas fiksuoja, kad įvesties sąnaudų infliacija euro zonoje didėjo septintą mėnesį iš eilės ir pasiekė aukščiausią lygį per maždaug trejus su puse metų.

    Įmonių taikomos kainos taip pat kilo sparčiausiai per 38 mėnesius, o tai sustiprina riziką, kad kainų spaudimas gali įsitvirtinti. Tokia kombinacija, kai ekonomika silpsta, o kainos vis dar kyla, centriniam bankui reiškia itin sudėtingą pasirinkimą.

    Rinkos lūkesčiai, pagal straipsnyje minimą vertinimą, rodo didelę tikimybę, kad per artimiausią posėdį ECB gali didinti palūkanų normas 0,25 proc. punkto. Tačiau griežtesnės finansavimo sąlygos paprastai dar labiau apsunkina investicijas ir vartojimą, todėl recesijos rizika gali didėti.

    Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad viena jautriausių grandžių yra energijos kainų šuoliai ir jų poveikis logistikai, gamybai bei gyventojų biudžetams. Jei tiekimo sutrikimai išliks, euro zonai gali tekti taikytis prie lėtesnio augimo ir didesnio kainų spaudimo derinio.

  • Euro zonai lėtėjant, išsiskyrė 3 šalys: jų ekonomikos 2026 metais auga keliskart greičiau

    Euro zonai lėtėjant, išsiskyrė 3 šalys: jų ekonomikos 2026 metais auga keliskart greičiau

    Euro zonos augimas lėtėja

    Euro zonos ekonomikos augimas 2026 metų pradžioje smarkiai sulėtėjo. Eurostato antruoju įverčiu, 2026 metų pirmąjį ketvirtį bendrasis vidaus produktas, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, paaugo 0,1 proc., o per metus – 0,8 proc.

    Ketvirtąjį 2025 metų ketvirtį metinis euro zonos augimas siekė 1,3 proc., tad tempas akivaizdžiai prislopo. Visa Europos Sąjunga augo kiek sparčiau: 0,2 proc. per ketvirtį ir 1,0 proc. per metus.

    Ši dinamika išryškina atotrūkį nuo JAV, kur metinis BVP augimas tuo pačiu laikotarpiu siekė 2,7 proc. Vis dėlto lėtesnį bendrą euro zonos vaizdą užgožia kelių valstybių šuolis, gerokai lenkiantis vidurkį.

    Trys lyderės: Kipras, Bulgarija ir Ispanija

    Tarp valstybių, kurių 2026 metų pirmojo ketvirčio duomenys jau paskelbti, ryškiausiai išsiskyrė Kipras, Bulgarija ir Ispanija. Jų ekonomikos augo daugiau nei tris kartus greičiau nei euro zonos vidurkis.

    Visų trijų šalių rezultatus lemia skirtingi veiksniai: nuo turizmo ir investicijų iki vidaus vartojimo bei ES finansavimo. Tačiau kartu kiekviena jų susiduria ir su savomis rizikomis, kurios gali pakeisti trajektoriją antrąją metų pusę.

    Kipras: spartus augimas, bet didėja infliacijos spaudimas

    Kipro ekonomika 2026 metų pirmąjį ketvirtį per metus paaugo 3,0 proc. Tai aukščiausias rezultatas tarp šalių, kurių duomenys tuo metu buvo prieinami, ir beveik keturis kartus viršijo euro zonos vidurkį.

    Vis dėlto tempas sumažėjo, palyginti su 4,3 proc. metiniu augimu 2025 metų pabaigoje. Europos Komisija Kipro augimą siejo su stipriu privačiu vartojimu, investicijomis, kurias palaiko ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšos, bei itin sėkmingu turizmo sezonu.

    Išorinė aplinka, ypač energetikos kainų svyravimai ir geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose, darė tiesioginę įtaką infliacijai. Kipro metinė infliacija nuo 0,9 proc. vasarį paspartėjo iki 1,5 proc. kovą ir 3,0 proc. balandį, o energijos kainos balandį buvo 8,7 proc. didesnės nei prieš metus.

    Turizmas, kuris sudaro apie 14 proc. Kipro BVP, išlieka jautriausia sritis. Tuo pat metu viešieji finansai suteikia amortizatorių: 2026 metų pirmąjį ketvirtį bendrosios valdžios sektorius fiksavo 573,3 mln. eurų perteklių, tai atitiko 1,5 proc. BVP.

    Bulgarija: augimas išlieka, bet ryškėja fiskalinės įtampos

    Bulgarijos ekonomika 2026 metų pirmąjį ketvirtį per metus paaugo 2,9 proc. ir išlaikė tą patį tempą kaip 2025 metų pabaigoje. Rezultatas išsiskiria tuo, kad nuo 2026 metų sausio 1 dienos Bulgarija įsivedė eurą ir tapo 21-ąja euro zonos nare.

    Europos Centrinio Banko vertinimu, šalies integracija su bendra rinka yra gili: didelė eksporto dalis keliauja į ES ir euro zonos valstybes, o pramonės sektorius įsiliejęs į Europos tiekimo grandines. Europos Komisija 2026 metams Bulgarijai prognozavo 2,7 proc. augimą, kurį turėtų palaikyti ES lėšos, gynybos investicijos ir vartojimas.

    Tačiau augimą lydėjo įspėjimai dėl perkaitimo požymių. TVF yra akcentavęs, kad atlyginimų didėjimas gali lenkti našumą, o spartus kreditavimas ir būsto kainų kilimas didina disbalansų riziką.

    Fiskalinė padėtis taip pat kelia klausimų: 2025 metais deficitas išaugo iki 3,5 proc. BVP ir viršijo 3,0 proc. ribą, nuo kurios Europos Komisija vertina perteklinio deficito procedūros riziką. Be to, 2026 metų balandį metinė infliacija pašoko iki 6,2 proc., energijos kainoms padidėjus 16,1 proc., o paslaugų infliacijai pasiekus 8,3 proc.

    Ispanija: stipriausia iš didžiųjų

    Tarp keturių didžiausių euro zonos ekonomikų sparčiausiai augo Ispanija. Nacionalinio statistikos instituto duomenimis, 2026 metų pirmąjį ketvirtį BVP padidėjo 0,6 proc. per ketvirtį ir 2,7 proc. per metus, šiek tiek paspartėjęs nuo 2,6 proc. 2025 metų pabaigoje.

    Palyginimui, tuo pačiu laikotarpiu Vokietijos metinis augimas siekė 0,3 proc., Prancūzijos – 1,1 proc., Italijos – 0,7 proc. Ispanijos tempas iš esmės prilygo JAV metiniam rodikliui.

    Ispanijos atsparumą daugiausia palaikė vidaus paklausa. Namų ūkių vartojimas per metus augo 3,2 proc., o bendrasis kapitalo formavimas – 5,8 proc., taip sustiprindamas investicijų vaidmenį ekonomikoje.

    Kita vertus, išorės paklausa augimą mažino, nes importas augo sparčiau nei eksportas. Analitikai taip pat pabrėžia struktūrines problemas: produktyvumo augimo vangumą, būsto pasiūlos nepakankamumą ir didelę valdžios skolos naštą, artėjančią prie 100 proc. BVP.

    Ką tai sako apie 2026 metų Europą

    Nors euro zonos bendras augimo tempas išlieka kuklus, 2026 metais Europos ekonomikos žemėlapis aiškiai persibraižo. Spartesnis augimas dažniau fiksuojamas pietinėse ir rytinėse ES valstybėse, o tradicinės pramonės šerdies ekonomikos auga gerokai lėčiau.

    Tolesnė kryptis priklausys nuo energetikos kainų, geopolitinės rizikos ir to, kaip efektyviai šalys panaudos ES investicines programas. Ne mažiau svarbu ir tai, ar spartesnį augimą lydės tvarūs viešieji finansai bei našumo didėjimas, o ne vien laikini vartojimo ar turizmo ciklai.

  • EBC palūkanų nekeičia iki birželio: infliacijos rizikos auga, o euro zona stringa ties 0,1 proc.

    EBC palūkanų nekeičia iki birželio: infliacijos rizikos auga, o euro zona stringa ties 0,1 proc.

    EBC sprendimas ir signalai

    Europos Centrinis Bankas paliko pagrindines palūkanų normas nepakeistas ir leido suprasti, kad iki birželio posėdžio nori daugiau duomenų. EBC prezidentė Christine Lagarde po sprendimo pabrėžė, jog vienu metu sustiprėjo tiek infliacijos didėjimo, tiek ekonomikos augimo lėtėjimo rizikos.

    Tokioje aplinkoje centriniam bankui sudėtinga pasirinkti kryptį: griežtesnė politika gali dar labiau pristabdyti aktyvumą, o per didelis delsimas gali leisti infliacijai įsitvirtinti. Todėl birželis įvardijamas kaip mėnuo, kai sprendimams turėtų būti daugiau aiškumo, įskaitant atnaujintas prognozes ir scenarijus.

    „Sustiprėjo infliacijos augimo ir ekonomikos augimo lėtėjimo rizikos“, – sakė EBC prezidentė Christine Lagarde.

    Ekonomika auga vangiai

    Naujausi euro zonos BVP duomenys parodė itin menką augimą: pirmąjį ketvirtį ekonomika padidėjo tik 0,1 proc. Tokie skaičiai silpnina lūkesčius, kad metų eigoje regionas greitai pereis į tvaresnį atsigavimą, ypač kai finansavimo sąlygos jau kurį laiką yra sugriežtėjusios.

    EBC vertinimu, reikšmingą vaidmenį čia atlieka ir patys komerciniai bankai, kurie kreditavimą daro atsargesnį. Tai reiškia, kad net ir be papildomo palūkanų didinimo pinigų politika realioje ekonomikoje gali veikti griežčiau, nes paskolos tampa sunkiau prieinamos arba brangesnės.

    Infliacija vėl pakilo, bet bazinė silpsta

    Tuo pat metu infliacijos paveikslas mišrus. Balandį bendrasis suderintas vartotojų kainų indeksas euro zonoje pakilo iki 3 proc., kai kovą siekė 2,6 proc., o vasarį buvo nukritęs iki 1,9 proc.

    Pagrindiniu balandžio šuolio veiksniu tapo energija: jos kainos, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, augo 10,9 proc., kai kovą didėjo 5,1 proc. Tai signalas, kad energijos komponentas gali vėl tapti svarbiu infliacijos varikliu, ypač jei išliks geopolitinis neapibrėžtumas.

    Gerąja naujiena EBC laiko bazinės infliacijos mažėjimą iki 2,2 proc. nuo 2,3 proc. kovą. Tai leidžia manyti, kad energijos kainų svyravimai dar neperaugo į platesnį ir ilgiau trunkantį kainų kilimą, kuris paprastai būtų matomas paslaugose ar kituose baziniuose komponentuose.

    „Nematome antrosios bangos efektų: matome tiesioginius efektus ir kai kuriuos netiesioginius, bet ne antrąją bangą“, – sakė Christine Lagarde.

    Rinkos prieš posėdį buvo linkusios laukti dar dviejų palūkanų didinimų per metus, o pirmojo jau birželį. EBC retorika šio scenarijaus tiesiogiai nepaneigė, tačiau akcentavo, kad sprendimai bus griežtai priklausomi nuo ateinančių savaičių duomenų apie infliaciją, jos lūkesčius, tiekimo grandines ir darbo užmokesčio susitarimus.

    Vienas iš neapibrėžtumo šaltinių išlieka geopolitinė situacija ir jos poveikis žaliavoms, ypač naftai. EBC anksčiau buvo parengęs kelis karo raidos scenarijus, kuriuose augimo ir infliacijos trajektorijos ženkliai skirtųsi priklausomai nuo konflikto trukmės ir energijos kainų krypties.

  • Prancūzijos ekonomika sustojo: Irano karo energijos šokas kelia kainas ir smukdo eksportą

    Prancūzijos ekonomika sustojo: Irano karo energijos šokas kelia kainas ir smukdo eksportą

    Prancūzijos ekonomikos augimas 2026 metų pirmąjį ketvirtį sustojo – bendrasis vidaus produktas, remiantis INSEE pirmuoju įverčiu, sausį–kovą neaugo. Tai ryškus sulėtėjimas po 2025 metų pabaigoje fiksuoto 0,2 proc. augimo ir signalas, kad energijos kainų šokas ima tiesiogiai veikti vartojimą bei verslo planus.

    INSEE duomenys rodo, kad namų ūkių vartojimas per ketvirtį smuko 0,1 proc., o investicijos – 0,4 proc. Prie nuosmukio labiausiai prisidėjo statybų ir apdirbamosios gamybos segmentai, kuriuos jautriai veikia tiek finansavimo, tiek energijos sąnaudų pokyčiai.

    Didžiausias smūgis atėjo per užsienio prekybą: eksportas krito 3,8 proc., o grynoji prekyba ekonomikos augimą „nukando“ 0,7 procentinio punkto. Ekonomiką nuo techninio susitraukimo šįkart apsaugojo atsargų didėjimas, pridėjęs 0,8 punkto, tačiau tai dažnai būna laikinas veiksnys.

    Energetikos kainos ir infliacija

    Infliacija balandį paspartėjo iki 2,2 proc. ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 2024 metų vidurio. Augančios energijos kainos paprastai pirmiausia atsispindi būsto išlaikymo, transporto ir prekių logistikos kaštuose, o vėliau persiduoda platesniam vartojimo krepšeliui.

    Šie rodikliai fiksuoja tik pirmąsias energijos brangimo bangas po konflikto, kuris įsiplieskė vasario 28 dieną. Po JAV ir Izraelio smūgių Irano karinei infrastruktūrai padidėjusi įtampa Persijos įlankoje sutrikdė energijos tiekimo grandines, o tai Europoje greitai paveikė tiek sąskaitas gyventojams, tiek sąnaudas pramonei.

    Rinkos ypač jautriai reaguoja į bet kokią riziką Hormūzo sąsiauryje – viename svarbiausių pasaulio naftos transporto „butelio kakliukų“, per kurį, vertinant tarptautinių energetikos institucijų duomenis, keliauja apie penktadalis jūra gabenamos žalios naftos. Net ir trumpalaikiai trikdžiai tokiose vietose paprastai sukelia kainų šuolius bei didina neapibrėžtumą.

    Kodėl tai svarbu visai euro zonai

    Prancūzija – antra pagal dydį euro zonos ekonomika, todėl jos duomenys dažnai laikomi viso regiono „termometru“. Kartu su prastėjančiais lūkesčiais Vokietijoje ir Italijoje tai stiprina riziką, kad euro zonoje įsitvirtins lėtesnio augimo ir aukštesnių kainų derinys, ypač jei geopolitinė įtampa užsitęstų.

    Analitinių centrų vertinimu, užsitęsus energetikos šokui euro zonos ekonomika antrąjį ketvirtį gali pasukti į neigiamą teritoriją, o vėliau metų eigoje augimas gali praktiškai sustoti. Tokiu atveju išryškėtų klasikinė dilema: kova su infliacija per griežtesnę pinigų politiką gali dar labiau slopinti paklausą, tačiau per ankstyvas palūkanų mažinimas rizikuotų įtvirtinti kainų spaudimą.

    Tolimesnė dinamika Prancūzijoje priklausys nuo to, ar energijos kainos stabilizuosis, kaip greitai atsigaus eksportas ir ar vartotojų pasitikėjimas išliks pakankamas palaikyti vidaus paklausą. Kol kas pirmojo ketvirčio skaičiai rodo, kad ekonomika į naują sukrėtimą reagavo greitai ir skausmingai.

  • Euro zonos infliacija pašoko iki 3 proc.: naftos šokas smaugia augimą, ECB dilema aštrėja

    Euro zonos infliacija pašoko iki 3 proc.: naftos šokas smaugia augimą, ECB dilema aštrėja

    Euro zonoje balandį metinė infliacija paspartėjo iki 3,0 proc., kai kovą siekė 2,6 proc. Tokią išankstinę informaciją paskelbė Europos Sąjungos statistikos tarnyba Eurostat, o pagrindiniu kainų šuolio varikliu tapo energija.

    Eurostat duomenimis, energijos kainos per metus balandį didėjo 10,9 proc., kai kovą metinis augimas buvo 5,1 proc. Paslaugų kainų augimas lėtėjo iki 3,0 proc., maisto, alkoholio ir tabako – spartėjo iki 2,5 proc., o neenerginių pramonės prekių – iki 0,8 proc.

    Nafta brangsta, augimas stringa

    Infliacijos pagreitėjimas sutapo su lėtėjančiu ekonomikos tempu. Euro zonos bendrasis vidaus produktas 2026 metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, paaugo tik 0,1 proc., o tai rodo itin trapų atsigavimą.

    Metinis ekonomikos augimas euro zonoje tuo pačiu laikotarpiu siekė 0,8 proc., o visoje Europos Sąjungoje – 1,0 proc. Tai yra mažiau nei ankstesnį ketvirtį, kai augimas buvo spartesnis, todėl rinkos vis dažniau kalba apie prastėjančią ūkio inerciją.

    Didžiausią spaudimą kainoms kelia geopolitinė įtampa ir su ja susijęs energijos tiekimo neapibrėžtumas. Euro zonos infliacijai tai ypač jautru, nes energijos kainos greitai persiduoda tiek transporto, tiek gamybos, tiek maisto grandinėms.

    Stagfliacijos rizika ir ECB sprendimai

    Lėtas augimas kartu su aukšta infliacija didina stagfliacijos riziką, kai kainos kyla, bet ekonomika neįsibėgėja. Tokia kombinacija tampa sudėtingu išbandymu Europos Centriniam Bankui, kurio tikslas – 2 proc. infliacija vidutiniu laikotarpiu.

    Įprastas atsakas į spartėjančią infliaciją būtų palūkanų normų didinimas, tačiau tai dar labiau brangintų skolinimąsi ir galėtų slopinti jau ir taip vangų kreditavimą. Jei infliacijos šuolis vertinamas kaip laikinas, centriniai bankai dažnai renkasi palaukti, nes pinigų politikos poveikis ekonomikai pasireiškia su vėlavimu.

    Europos Centrinio Banko bazinė palūkanų norma, kaip skelbta anksčiau, nuo 2025 metų birželio laikoma 2 proc. Tuo pat metu panašios atsargesnės pozicijos laikėsi ir kiti didieji centriniai bankai, rinkoms siunčiant signalą, kad prioritetas dabar yra infliacijos trajektorijos tvarumas, o ne skubūs sprendimai.

    Vartotojams tai reiškia, kad artimiausiais mėnesiais kainų spaudimas gali išlikti, ypač jei energijos rinkose tęsis dideli svyravimai. Verslui svarbiausias klausimas – ar išaugusios sąnaudos bus laikinos, ar taps nauju kainų lygiu, kuris privers peržiūrėti investicijų ir plėtros planus.

  • ECB sprendimas nustebino: palūkanos liko 2 proc., bet infliacija šoktelėjo iki 3 proc.

    ECB sprendimas nustebino: palūkanos liko 2 proc., bet infliacija šoktelėjo iki 3 proc.

    Europos Centrinis Bankas trečią posėdį iš eilės nusprendė nekeisti pagrindinių palūkanų normų ir paliko indėlių palūkanas ties 2 proc. Sprendimas atitiko rinkos lūkesčius, tačiau fonas tampa vis labiau įtemptas: euro zonoje vėl didėja kainų spaudimas, o ekonomikos augimas lėtėja.

    ECB pabrėžė, kad naujausi duomenys iš esmės patvirtina ankstesnes infliacijos prognozes, bet rizikų balansas keičiasi. Banko vertinimu, kainų rizikos stiprėja į viršų, o augimo rizikos didėja į apačią, todėl sprendimų priėmėjai renkasi atsargesnį laukimo režimą.

    „Valdančioji taryba nusprendė palikti tris pagrindines ECB palūkanų normas nepakeistas“, – nurodė bankas pranešime.

    Naujausi duomenys rodo, kad balandį euro zonoje infliacija pakilo iki 3 proc., gerokai viršydama 2 proc. tikslą. Bazinė infliacija, kuri neapima energijos ir maisto kainų, išliko ties 2,2 proc., o tai signalizuoja, kad bendras kainų šuolis labiau susijęs su energijos brangimu nei su plačiu kainų kilimu visoje ekonomikoje.

    Tuo pat metu ekonominis aktyvumas silpsta: 2026 metų pirmąjį ketvirtį euro zonos bendrasis vidaus produktas augo 0,8 proc. per metus. Didžiosios regiono ekonomikos, įskaitant Vokietiją ir Italiją, mažina augimo lūkesčius, o brangesnė energija prastina tiek įmonių, tiek vartotojų nuotaikas.

    Karas ir energijos šokas

    ECB sprendimų kontekstą ypač apsunkina geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose, kuri tiesiogiai veikia energijos kainas. Bankas atkreipė dėmesį, kad karas skatina energijos brangimą, didina infliaciją ir slopina ekonominį pasitikėjimą, todėl pinigų politikai tenka spręsti klasikinę dilemą.

    Vienoje pusėje – poreikis grąžinti infliaciją prie 2 proc. tikslo vidutiniu laikotarpiu, kitoje – silpnesnis augimas ir rizika, kad ilgesnį laiką išsilaikys stagfliacijai artimas scenarijus. Tokiu atveju palūkanų mažinimas galėtų palaikyti augimą, bet kartu sustiprinti kainų spaudimą.

    „Karas, paliaubos, taikos derybos, jų žlugimas, jūrų blokada, jos panaikinimas ir grąžinimas daro pasekmių trukmę ir mastą ypač sunkiai įvertinamus“, – sakė ECB vadovė Christine Lagarde.

    Ką tai reiškia gyventojams ir verslui

    Palūkanų normų išlaikymas ties 2 proc. reiškia, kad skolinimosi kaina euro zonoje artimiausiu metu neturėtų staigiai keistis vien dėl ECB sprendimo. Vis dėlto bankai ir rinkos palūkanų normos dažnai reaguoja į infliacijos duomenis bei energijos kainų šokus, todėl paskolų įmokos ir finansavimo sąlygos gali svyruoti priklausomai nuo lūkesčių.

    ECB signalizuoja, kad tolesni sprendimai priklausys nuo įplaukiančių duomenų: ar energijos sukeltas kainų šuolis persiduos į platesnį kainų kilimą, ir ar lėtėjantis augimas nepereis į ryškesnį nuosmukį. Rinkoms tai reiškia didesnį jautrumą naujiems infliacijos, darbo rinkos ir ekonomikos aktyvumo rodikliams.

    Tuo metu naftos kainų šuoliai daro tiesioginę įtaką transporto, logistikos ir gamybos kaštams, o per juos – ir galutinėms vartotojų kainoms. Jei energijos brangimas užsitęstų, ECB gali tekti rinktis tarp griežtesnės politikos infliacijai suvaldyti ir atsargesnio požiūrio, kad nebūtų papildomai slopinamas jau lėtėjantis augimas.

  • ECB palūkanos veikiausiai nesikeis: naftos kainos diktuoja toną, rinkos laukia birželio sprendimo

    ECB palūkanos veikiausiai nesikeis: naftos kainos diktuoja toną, rinkos laukia birželio sprendimo

    Europos Centrinis Bankas ketvirtadienį renkasi į posėdį situacijoje, kai pasirinkimų mažai: euro zonos ekonomika dar neatsitiesė, o energijos kainų šuolis vėl kelia infliacijos riziką. Rinkos ir ekonomistai daugiausia tikisi pauzės, kol birželį atsiras daugiau aiškumo dėl karo Irane poveikio ir naujų ECB prognozių.

    Pastarosiomis savaitėmis Europoje naftos ir dujų kainos išaugo maždaug 50 proc., palyginti su laikotarpiu iki JAV ir Izraelio konflikto su Iranu eskalacijos. Tokie šuoliai greitai persiduoda į transporto, pramonės ir dalies paslaugų sąnaudas, o tai didina riziką, kad brangimas taps ne vien laikinas, bet ir platesnis.

    ECB vyriausiasis ekonomistas Philipas Lane’as yra pabrėžęs, kad vertinant, ar kainų šokas laikinas, būtina suprasti, kiek ilgai truks konfliktas ir kokia bus jo įtaka energijos tiekimui. Kol perspektyva miglota, bankui sunku apsispręsti, ar griežtinti pinigų politiką, ar leisti ekonomikai prisitaikyti be papildomo palūkanų spaudimo.

    Naujausi Europos Komisijos verslo ir vartotojų lūkesčių duomenys rodo ryškėjantį pasitikėjimo smukimą, o tai paprastai signalizuoja silpnesnę paklausą artimiausiais mėnesiais. Kartu apklausos indikacijos rodo, kad įmonės dažniau planuoja kelti kainas, siekdamos kompensuoti išaugusias sąnaudas, o tai gali palaikyti infliaciją.

    Tuo pat metu ECB vartotojų apklausos duomenys parodė, kad namų ūkiai per 12 mėnesių tikisi apie 4,0 proc. infliacijos, kai anksčiau lūkesčiai buvo gerokai mažesni. Trejų metų infliacijos lūkesčiai taip pat pakilo iki maždaug 3,0 proc., t. y. virš ECB siekiamo 2 proc. tikslo, todėl bankui tenka saugoti patikimumą.

    ECB vadovei Christine Lagarde posėdyje teks išlaikyti pusiausvyrą: signalizuoti pasirengimą reaguoti, bet kartu neprovokuoti priešlaikinio finansinių sąlygų griežtinimo. Tai ypač svarbu, nes bankų skolinimo apklausos rodo, kad kreditavimo sąlygos jau griežtėja ir skolintis darosi sunkiau tiek verslui, tiek gyventojams.

    Dalies ekonomistų bazinis scenarijus numato pirmą 0,25 procentinio punkto palūkanų didinimą birželį, kai bus pateiktos atnaujintos ECB prognozės, o vėliau galimas dar vienas žingsnis metų eigoje. Tačiau rinkos pastaruoju metu tapo agresyvesnės ir kai kuriais vertinimais įkainoja iki trijų 0,25 procentinio punkto didinimų šiais metais, labiausiai reaguodamos į naftos kainų kreivę.

    Esminis kintamasis išlieka Iranas ir energijos tiekimo rizikos Persijos įlankoje: jei įtampa užsitęstų, energijos brangimas galėtų priminti 2022 metų šoką. Tokiu atveju ECB galėtų būti priverstas rinktis tarp infliacijos suvaldymo ir recesijos rizikos didinimo, o bet kokie sprendimai būtų itin jautrūs tiek duomenims, tiek rinkos reakcijai.

    Šiame fone investuotojai daugiausia lauks ne tiek sprendimo dėl palūkanų šiame posėdyje, kiek signalų apie birželį: ar ECB patvirtins galimybę griežtinti politiką, ar bandys pristabdyti rinkų lūkesčius. Kol energijos kainos išlieka pagrindiniu impulsu, būtent žaliavų rinkos, o ne vien makroekonominiai rodikliai, diktuoja pinigų politikos toną.