CP v2

Tag: Europos Komisija

  • Šilumos kainos gali kilti: Europos Komisija griežtina CO2 ETS benchmarkus 2026–2030

    Europos Komisija patvirtino naujus emisijų rodiklius (benchmarkus), pagal kuriuos 2026–2030 metais bus skiriami nemokami apyvartiniai taršos leidimai (ATL) ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje (ETS). Šilumos tiekimo sektorius perspėja, kad dėl to gali augti šilumos gamybos sąnaudos, o dalis investicijų į pertvarką gali tapti sunkiau įgyvendinamos.

    Naujieji benchmarkai yra svarbūs todėl, kad kuo žemesnis rodiklis, tuo mažesnė nemokamai skiriamų ATL dalis, o likusią taršą įmonės turi dengti pirkdamos leidimus rinkoje. Praktikoje tai reiškia didesnį kaštų spaudimą šilumos gamintojams, ypač ten, kur dar naudojamas iškastinis kuras.

    Kas keičiasi ETS sistemoje?

    Šilumos sektoriui aktuali Europos Komisijos nustatyta 2026–2030 metų šilumos gamybos benchmarko kartelė. Lyginant su 2021–2025 metų laikotarpiu, ji sumažinta daugiau nei 30 proc., o tai automatiškai mažina nemokamų leidimų kiekį, kurį gali gauti į ETS patenkančios šilumos gamybos įrenginius turinčios įmonės.

    Šilumos tiekėjų atstovai pabrėžia, kad šis pokytis įvyksta tuo metu, kai sektorius ir taip yra perėjimo stadijoje: reikia modernizuoti katilines, diegti mažiau taršias technologijas, elektrifikuoti dalį šilumos gamybos ir plėsti atsinaujinančių išteklių panaudojimą. Mažesnis nemokamų ATL krepšelis gali reikšti, kad didesnė apyvartinių lėšų dalis bus nukreipta į taršos leidimų įsigijimą, o ne į investicijas.

    Kodėl tai gali atsiliepti šilumos kainoms?

    ETS veikia paprastu principu: tarša turi kainą, o ši kaina įskaičiuojama į gamybos savikainą. Jei nemokamų ATL dalis sumažėja, šilumos gamintojams tenka daugiau leidimų pirkti, todėl didėja šilumos gamybos sąnaudos ir spaudimas tarifams.

    Sektoriaus atstovai taip pat kelia metodologinį klausimą: benchmarkai grindžiami efektyviausių įrenginių grupe, tačiau centralizuoto šilumos tiekimo sistemos dažnai yra sezoninės, su piko apkrovomis ir skirtingomis technologinėmis galimybėmis nei, pavyzdžiui, atskiros pramoninės ar beveik nulinės emisijos šilumos gamybos alternatyvos. Dėl to, jų vertinimu, palyginimai ne visada atspindi realias sistemos šilumos gamybos sąlygas.

    „Kuo žemesnis benchmarkas, tuo mažesnis nemokamų taršos leidimų kiekis, o staigus pokytis gali apriboti investicijoms skirtas lėšas“, – teigė sektoriaus atstovas Bogusław Regulski.

    Pasak šilumos sektoriaus organizacijų, Europos Komisija jau yra signalizavusi, kad mato problemą ir svarsto galimus laikinus sušvelninimus šilumos ir kuro benchmarkams 2026–2030 metų laikotarpiu. Kadangi panašūs metodologijos klausimai keliami ir kitose ETS apimtose šakose, neatmetama, kad dėl benchmarkų dar gali būti diskutuojama ir ieškoma korekcijų.

    Šilumos tiekėjai siekia, kad bent artimiausiam laikotarpiui būtų išlaikytas 2021–2025 metų benchmarko lygis, o po 2030 metų būtų įtvirtintas atskiras centralizuotam šilumos tiekimui pritaikytas rodiklis, atsižvelgiantis į mastelio ribojimus, sezoniškumą, piko galių poreikį ir tiekimo saugumą.

  • „Google“ 890 mln. eurų bauda įkaitino Vašingtoną: ES jau perspėja dėl JAV atsako

    „Google“ 890 mln. eurų bauda įkaitino Vašingtoną: ES jau perspėja dėl JAV atsako

    Po to, kai Europos Komisija „Google“ skyrė 890 mln. eurų baudą pagal Skaitmeninių rinkų aktą, Briuselis ragina ruoštis aštresnei Vašingtono reakcijai. Europos Parlamento Tarptautinės prekybos komiteto vadovas Berndas Lange teigia, kad įtampa gali persikelti į platesnius ES ir JAV prekybos santykius.

    JAV prekybos atstovas Jamiesonas Greeris baudą pavadino nepagrįsta ir pareiškė, jog tokie sprendimai kuria neapibrėžtumą deryboms bei prekybai. ES pareigūnai akcentuoja, kad taisyklės taikomos visiems rinkos dalyviams, o ne tik JAV bendrovėms.

    Kas yra Skaitmeninių rinkų aktas?

    Skaitmeninių rinkų aktas yra ES taisyklių paketas, skirtas riboti didžiųjų skaitmeninių platformų įtaką ir užtikrinti sąžiningesnę konkurenciją. Jis nustato pareigas vadinamiesiems vartų sargams, pavyzdžiui, reikalavimus dėl duomenų naudojimo, paslaugų susiejimo ar prieigos prie platformos funkcijų.

    Europos Komisija šiuo aktu siekia mažinti situacijas, kai viena platforma savo dydžiu ir ekosistemomis užkerta kelią konkurentams pasiekti vartotojus. Būtent tokio reguliavimo kryptis JAV politinėje erdvėje dažnai vertinama kaip išskirtinai griežta, ypač kai ji paliečia JAV kilmės technologijų gigantus.

    JAV tarifai ir priverstinio darbo argumentas

    Berndas Lange taip pat kritikavo JAV sprendimą naujoje tarifų schemoje taikyti priemones prekybos partneriams, įskaitant ES, remiantis priverstinio darbo argumentu. Pasak jo, ES šioje srityje turi griežtą teisinį reguliavimą, todėl toks taikymasis į Europą atrodo nelogiškas.

    „Turime puikų teisinį reguliavimą, net griežtesnį nei Jungtinės Valstijos“, – sakė Berndas Lange.

    Jis taip pat tikisi, kad dalis JAV sprendimų gali būti ginčijami teismuose, o prekybos politika labiau sugrįš į Kongreso rankas. Tai, jo teigimu, suteiktų daugiau stabilumo verslui ir sumažintų staigių politinių posūkių riziką.

    Ką tai reiškia Europai ir verslui?

    ES ir JAV santykiai pastaraisiais metais balansuoja tarp strateginės partnerystės ir augančios konkurencijos dėl technologijų bei pramonės politikos. Skaitmeninių paslaugų aktas ir Skaitmeninių rinkų aktas Vašingtone dažnai matomi kaip priemonės, kurios gali daryti tiesioginę įtaką JAV kompanijų pajamoms Europoje.

    Europos verslui svarbiausia žinutė yra rizikos valdymas: reguliavimo ginčai gali virsti platesniais prekybiniais konfliktais, kurie paveiktų tiekimo grandines ir eksportą. Briuselis tuo pat metu siekia išlaikyti principą, kad vidaus rinkos taisyklės nėra derybų objektas, net jei didėja politinis spaudimas.

    „Tiesą sakant, tikiuosi, kad bus imtasi tam tikrų veiksmų“, – sakė Berndas Lange.

  • Po 890 mln. eurų baudos „Google“ Briuselis malšina įtampą su JAV: ar subyrės prekybos susitarimas?

    Po 890 mln. eurų baudos „Google“ Briuselis malšina įtampą su JAV: ar subyrės prekybos susitarimas?

    Bauda „Google“ įžiebė konfliktą

    Europos Komisija liepos 24 dieną pareiškė sieksianti dialogo su JAV, kai Vašingtonas aštriai sureagavo į Briuselio sprendimą skirti „Google“ 890 mln. eurų baudą. Bauda skirta pagal Skaitmeninių rinkų aktą, kuriuo ES riboja didžiųjų platformų galios piktnaudžiavimą.

    Komisijos atstovė spaudai Paula Pinho pabrėžė, kad ES pasirengusi kalbėtis, bet neketina atsisakyti savo reguliavimo krypties. Pasak jos, tikslas yra sumažinti įtampą, kartu išsaugant ES teisės aktų savarankiškumą.

    „Yra raginimas dialogui, kurį visiškai priimame, tačiau turime išsaugoti ES reguliavimo autonomiją“, – sakė Paula Pinho.

    JAV perspėja dėl pasekmių prekybai

    JAV prekybos atstovas Jamiesonas Greeris teigė, kad bauda gali pakenkti transatlantiniam dialogui dėl skaitmeninio reguliavimo ir sudaryti prielaidas naujam ginčų etapui. JAV politikoje vis garsiau skamba argumentas, jog ES skaitmeninės taisyklės esą tampa netarifinėmis kliūtimis JAV įmonėms.

    Dar prieš baudai tampant vieša, 25 JAV įstatymų leidėjai kreipėsi į prezidentą Donaldą Trumpą, ragindami pradėti tyrimą dėl ES prekybos praktikos. Tokie signalai Briuselyje vertinami kaip didėjantis spaudimas, galintis peraugti į atsakomąsias priemones.

    „Stengiamės spręsti savo susirūpinimą Skaitmeninių rinkų aktu ir kitais veiksmais per atsakingą, konstruktyvų dialogą, tačiau naujausi ES žingsniai tai silpnina“, – sakė Jamiesonas Greeris.

    Kodėl šis ginčas toks jautrus

    „Google“ bauda skirta pagal Skaitmeninių rinkų aktą, kuris įpareigoja vadinamuosius vartų sargus užtikrinti sąžiningesnę konkurenciją, didesnį paslaugų suderinamumą ir mažiau diskriminacines taisykles verslui. Kartu su Skaitmeninių paslaugų aktu šis reguliavimas laikomas kertiniu ES bandymu perbraižyti didžiųjų platformų atsakomybės ribas.

    JAV kritika dažnai remiasi nuostata, kad ES reikalavimai labiausiai paliečia būtent amerikietiškus technologijų milžinus, o tai didina politinę kainą Vašingtonui. ES savo ruožtu pabrėžia, kad taisyklės taikomos pagal veiklos mastą, o ne pagal šalį, ir yra nukreiptos į konkurencijos bei vartotojų apsaugą.

    Prekybos susitarimas ir tarifų šešėlis

    Įtampa kyla nepaisant to, kad anksčiau Briuselis ir Vašingtonas buvo pasiekę susitarimą, skirtą išvengti plataus masto tarifų karo. Vis dėlto Europos Parlamento prekybos komiteto vadovas Berndas Lange įspėjo, kad po baudos gali sekti tolesnė eskalacija ir papildomi JAV veiksmai.

    Tą pačią savaitę Baltieji rūmai pranešė apie naują tarifų režimą, susijusį su priverstinio darbo įtarimais pasaulinėse tiekimo grandinėse, kuris paliečia ir ES. Briuselis kol kas renkasi neskubėti atsakyti, siekdamas išlaikyti dialogo kanalus atvirus ir neperžengti susitarimuose numatytų ribų.

  • Lenkija priešinasi Vokietijos naujoms maisto etiketėms: įspėja dėl smūgio ūkininkams ir eksportui

    Lenkijos žemės ūkio ir kaimo plėtros ministerija Europos Komisijai pateikė išsamią nuomonę, kurioje nepritaria Vokietijos planuojamiems maisto produktų ženklinimo pokyčiams. Varšuva teigia, kad siūlomos taisyklės, skirtos importuojamiems produktams, gali apsunkinti prekybą ir didinti kaštus ūkininkams bei perdirbėjams.

    Pagal Vokietijos projektą etiketėse turėtų atsirasti informacija apie gyvūnų laikymo sąlygas, iš kurių pagamintas konkretus produktas. Taip pat numatoma kai kuriuos reikalavimus išplėsti maitinimo sektoriui ir daliai perdirbtų maisto produktų.

    Kas kelia daugiausia ginčų?

    Lenkijos institucijos akcentuoja, kad nacionalinės taisyklės, taikomos importui, gali veikti kaip papildoma kliūtis bendrosios rinkos principams, ypač laisvam prekių judėjimui. Ministerijos vertinimu, tai gali mažinti kitų ES valstybių gamintojų konkurencingumą Vokietijos rinkoje, įskaitant ir Lenkijos mėsos sektorių.

    Lenkijos pozicija pristatyta po konsultacijų su mėsos pramonės ir gyvulininkystės organizacijomis. Pasak ministerijos, būtent šie sektoriai pirmieji pajustų praktines pasekmes, jei ženklinimas taptų faktiniu reikalavimu norint išlaikyti pardavimus Vokietijoje.

    Kokios išlaidos grėstų gamintojams?

    Lenkijos žemės ūkio viceministras Jacekas Czerniakas pabrėžė, kad projektas neturėtų reikšti pareigos kitų ES šalių gamintojams taikyti Vokietijos nacionalinę ženklinimo sistemą. Jo teigimu, gamintojai, kurie laikosi ES gyvūnų gerovės standartų, neturėtų patirti rinkos nuostolių vien dėl to, kad netaiko papildomų, virš ES reikalavimų einančių nacionalinių taisyklių.

    „Lenkijos ūkininkai ir gamintojai, besilaikantys galiojančių ES gyvūnų gerovės standartų, neturėtų atsidurti nepalankioje rinkos padėtyje vien dėl to, kad netaiko konkrečioje valstybėje narėje priimtų nacionalinių sprendimų, viršijančių ES teisės aktuose nustatytus reikalavimus“, – sakė Jacekas Czerniakas.

    Ministerijos vertinimu, prisitaikymas prie planuojamų pokyčių gali reikšti brangią atskirą ūkių sertifikaciją, korekcijas gyvūnų laikymo praktikoje ir papildomus reikalavimus tiekimo grandinei. Taip pat įvardijamos išlaidos logistikai, pakuočių pakeitimams ir procesų pertvarkymui, kad produktai atitiktų naujas ženklinimo taisykles.

    Varšuva argumentuoja, kad tokio pobūdžio nacionalinės iniciatyvos gali fragmentuoti bendrą ES rinką, kai skirtingos valstybės nustato skirtingus ženklinimo standartus. Lenkija siekia, kad sprendimai dėl ženklinimo būtų derinami ES lygiu, o nacionaliniai modeliai netaptų netiesiogine importo ribojimo priemone.

  • ES iki 2028 metų pratęs žinučių skenavimo išimtį: šifruotos programėlės lieka už ribų

    ES iki 2028 metų pratęs žinučių skenavimo išimtį: šifruotos programėlės lieka už ribų

    Europos Sąjungos valstybės narės patvirtino laikiną teisinį režimą, leidžiantį ryšių ir žinučių paslaugų teikėjams savanoriškai taikyti priemones, skirtas aptikti vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagą internete. Ši išimtis nuo elektroninių ryšių privatumo taisyklių pratęsta iki 2028 metų balandžio 3 dienos.

    Sprendimas priimtas taikant rašytinę procedūrą, kuri paprastai naudojama, kai siekiama greitai užfiksuoti valstybių pozicijas be atskiro posėdžio. Už pratęsimą balsavo 25 šalys, viena buvo prieš, dar viena susilaikė.

    Į patvirtintą tekstą įtraukta svarbi išlyga: išimtis netaikoma visapusiškai šifruotoms nuo galo iki galo žinutėms. Tai reiškia, kad tokios programėlės kaip „WhatsApp“ ir „Signal“, kuriose žinučių turinį gali perskaityti tik siuntėjas ir gavėjas, nepatenka į šio laikino režimo taikymo sritį.

    Laikinasis režimas jau kelerius metus kelia aštrias diskusijas tarp vaikų apsaugos šalininkų ir privatumo gynėjų. Kritikai jį vadina bandymu įtvirtinti principą, kad privačios žinutės gali būti tikrinamos masiškai, o tai, jų teigimu, kurtų pavojingą precedentą ir didintų piktnaudžiavimo riziką.

    Europos Parlamentas anksčiau buvo pasisakęs prieš pratęsimą, todėl priemonė buvo nustojusi galioti, tačiau klausimas sugrąžintas į darbotvarkę ir galiausiai pritarta naujam terminui. Tuo pat metu ES institucijose toliau derinamas nuolatinis sprendimas, kuris, skirtingai nei laikinasis, galėtų numatyti privalomas, o ne savanoriškas taisykles.

    Centro kairės europarlamentarė Birgit Sippel po balsavimo pabrėžė, kad parlamente buvo siekta labiau apriboti priemonių taikymą ir orientuotis į jau žinomą neteisėtą turinį bei tikslines priemones.

    „Aiški dauguma norėjo apriboti taikymą iki žinomos vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagos ir numatyti tik tikslines priemones“, – sakė Birgit Sippel.

    Kritikos ES institucijoms net ir po šifruotų pokalbių išėmimo nemažėja. Žaliųjų frakcijos atstovai pabrėžia, kad bet koks privataus susirašinėjimo turinio tikrinimas turėtų būti siejamas tik su konkrečiais įtariamaisiais, o ne taikomas plačiai visiems naudotojams.

    „Bet koks privataus bendravimo turinio skenavimas turi būti ribojamas tik konkretiems įtariamiesiems“, – sakė europarlamentaras Ignazio Marino.

    Diskusijų foną stiprina ir teisinė rizika: skeptikai įspėja, kad pernelyg platus susirašinėjimo tikrinimas gali prieštarauti pagrindinėms teisėms, įskaitant susirašinėjimo slaptumą, todėl ateityje tokios priemonės gali atsidurti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo akiratyje. Dėl to artimiausiais metais lemiamu taps klausimas, ar pavyks suderinti vaikų apsaugos tikslus su proporcingumo ir privatumo principais.

  • Rabinas Briuselyje primena: žydų bendruomenės musulmonų šalyse gali tapti realiu Europos dialogo tiltu

    Rabinas Briuselyje primena: žydų bendruomenės musulmonų šalyse gali tapti realiu Europos dialogo tiltu

    Briuselyje vykusiame susitikime su Europos Komisijos atstovais ir kelių musulmonų daugumos valstybių diplomatais nuskambėjo raginimas, kurį Europa, pasak rabinų, pernelyg dažnai praleidžia: kalbantis apie migraciją, saugumą ar prekybą, verta girdėti ir žydų bendruomenes, šimtmečius gyvenančias šiose visuomenėse.

    Apie tai rašo Rabinas Mendy Chitrik, 2019 metais įkurtos Islamo valstybėse veikiančių rabinų aljanso vadovas. Jo teigimu, vien tai, kad prie vieno stalo sėdėjo rabinai nuo Maroko iki Kazachstano ir kelių šalių ambasadoriai, rodo, jog šios bendruomenės nėra vien istorijos reliktas, o gyvas socialinis ir kultūrinis ryšys.

    „Europa dažnai žiūri į žydų gyvenimą musulmonų šalyse kaip į muziejaus eksponatą, nors tai turėtų būti dabarties pokalbio dalis“, – sakė rabinas Mendy Chitrik.

    Autorius pabrėžia, kad tokios bendruomenės turi patirties, kurios nepakeis jokios ataskaitos: kaip išlikti matoma mažuma, palaikant darbinius santykius su valdžia, dvasininkais ir kaimynais. Jis mini Irano vyriausiąjį rabiną Yehudą Gerami, kuris Briuselyje kalbėjo apie daugiau nei 2 500 metų trunkančią bendruomenės istoriją ir praktinės paramos poreikį.

    Kartu tekste vengiama romantizuoti praeitį. XX amžiuje dalis regiono žydų bendruomenių buvo smarkiai sunaikintos, o persekiojimai ir priverstinės migracijos pakeitė demografinį žemėlapį; tai prisidėjo ir prie to, kad šiandien didelė dalis Šiaurės Afrikos bei Artimųjų Rytų kilmės žydų bendruomenių telkiasi Europoje.

    Vis dėlto autorius akcentuoja, kad „žlugimas“ nėra vienintelė istorijos kryptis. Marokas pastaraisiais metais žydų paveldą įtraukė į nacionalinį pasakojimą, kai kurios valstybės viešai įamžina žydų indėlį, o Persijos įlankos regione po 2020 metais pasirašytų Abraomo susitarimų atsirado naujų, atviresnių žydų religinio gyvenimo formų.

    Naujausias etapas, pasak rabinų, tapo trapesnis po 2023 metų spalio įvykių Artimuosiuose Rytuose, kai kai kuriose šalyse viešas žydų gyvenimas tapo atsargesnis. Autorius mini smurto atvejus ir išpuolius, pabrėždamas, kad vietinės bendruomenės dažnai neturi jokios sąsajos su geopolitiniais sprendimais, tačiau patiria jų pasekmes kasdienėje aplinkoje.

    Didelė teksto dalis skirta praktikai: mažose bendruomenėse rabinų darbas dažnai reiškia ne viešą politiką, o kasdienes religines paslaugas, švietimą, santuokų ir laidotuvių organizavimą, košerinės priežiūros užtikrinimą. Tai, jo teigimu, reikalauja nuolatinių ryšių ir pasitikėjimo, kurio neįmanoma „greitai sukurti“ krizei prasidėjus.

    Europos Sąjungai siūloma naudoti jau turimus instrumentus ir nedideles priemones: aiškesnį sinagogų registravimo pripažinimą, vizų procedūrų palengvinimą rabinams, galimybę saugiai gabenti religinius reikmenis, kapinių apsaugą. Autoriaus vertinimu, tai nereikalautų naujų biurokratinių mechanizmų, o labiau politinės valios įtraukti šias bendruomenes į dialogą.

    Tekste keliama ir platesnė mintis apie Europoje kylančias įtampas dėl religinių praktikų. Pasak autoriaus, kai ginčijami košerinio skerdimo ar apipjaustymo klausimai, panašūs debatai dažnai paliečia ir musulmonų bendruomenes, todėl praktinis bendradarbiavimas dėl religijos laisvės tampa bendra demokratinių visuomenių darbotvarke.

    Autorius kritiškai vertina ir Europos polinkį idealizuoti viduramžių al Andalus kaip „saugaus atstumo“ tolerancijos simbolį. Jo teigimu, istorinis sugyvenimas buvo sudėtingas ir ne visada taikus, o tikrieji šiandienos pavyzdžiai yra gyvos, nors ir mažos bendruomenės tokiose vietose kaip Stambulas ar Džerba.

    Esminė žinutė paprasta: jei Europa rimtai siekia dialogo su musulmonų pasauliu, ji neturėtų ignoruoti žydų bendruomenių, kurios ten vis dar gyvena. Pasak autoriaus, tai būtų naudinga ne tik žydams, bet ir pačiai Europai, ieškančiai patikimų kanalų, paremiančių ne deklaratyvų, o realų bendradarbiavimą.

  • ES davė „Paramount Skydance“ sandoriui žalią šviesą, bet su sąlyga: kas turi pasikeisti?

    ES davė „Paramount Skydance“ sandoriui žalią šviesą, bet su sąlyga: kas turi pasikeisti?

    Leidimas su griežtomis sąlygomis

    Europos Komisija suteikė sąlyginį pritarimą „Paramount Skydance“ planuojamam „Warner Bros. Discovery“ perėmimui, kurio vertė siekia apie 94 mlrd. eurų. Briuselis pabrėžė, kad sprendimas priimtas įvertinus galimą poveikį filmų platinimo konkurencijai Europoje.

    Reguliuotojai nurodė, kad pagrindinė rizika kyla dėl galimo per didelio rinkos sutelkimo, kai keli dideli žaidėjai galėtų koordinuoti filmų platinimą. Dėl to, anot Komisijos, būtinos aiškios ir patikrinamos įsipareigojimų priemonės.

    Kas konkrečiai privalo būti padaryta

    Europos Komisija pareikalavo, kad „Paramount“ nutrauktų savo dalyvavimą jungtinėje įmonėje United International Pictures Europos ekonominėje erdvėje. Ši įmonė istoriškai siejama su didžiųjų studijų filmų platinimu, todėl institucijos akimis tai yra jautriausia sandorio vieta.

    Taip pat nustatytas 10 metų laikotarpis, per kurį „Paramount“ negalės tiesiogiai ar netiesiogiai sudaryti susitarimų su „Universal“, skirtų bendram filmų platinimui Europos ekonominėje erdvėje. Tokie apribojimai turi sumažinti riziką, kad rinka taptų mažiau konkurencinga, o pasirinkimas žiūrovams ir kino teatrams susiaurėtų.

    „Šie įsipareigojimai visiškai pašalina nustatytas konkurencijos rizikas ir užtikrina, kad sujungtos grupės filmai Europoje nebus platinami kartu su „Universal“ ar „Disney“ katalogu“, – teigiama Europos Komisijos pozicijoje.

    Kas dar gali sustabdyti susijungimą

    Nors Europoje sandoris gavo sąlyginį pritarimą, JAV procesas dar nebaigtas. Kalifornijos federalinis teisėjas šią savaitę laikinai pristabdė susijungimą, o rugpjūčio 3 dieną numatytas posėdis dėl preliminaraus draudimo.

    Jei būtų pritaikytas draudimas, sandoris galėtų neįvykti iki galutinio teismo sprendimo, todėl įmonių planuojamas užbaigimo grafikas lieka neaiškus. Toks teisinis neapibrėžtumas dažnai didina spaudimą investuotojams, darbuotojams ir partneriams, ypač kai sandoris apima dideles turinio bibliotekas ir platinimo kanalus.

    Kodėl šis sandoris kelia tiek triukšmo

    Kritikai teigia, kad susijungimas gali iš esmės pakeisti Holivudo struktūrą: mažėtų didžiųjų JAV studijų skaičius, stiprėtų derybinė galia kino teatrų, platformų ir kūrėjų atžvilgiu. Tokiuose susijungimuose dažnai tikimasi sinergijos, tačiau praktikoje tai neretai reiškia ir kaštų mažinimą.

    Oponentai perspėja apie galimus darbo vietų mažinimus, mažesnį filmų skaičių ir didesnę priklausomybę nuo kelių korporacijų sprendimų. Europos Komisija savo ruožtu nurodo, kad filmų gamybos srityje konkurencija išlieka plati dėl „Disney“, „Amazon MGM“ ir Europos prodiuserių, tačiau platinimo grandyje būtinos saugiklius primenančios sąlygos.

  • „Huawei“ ir ZTE išstūmimas iš ES ryšių tinklų gali kainuoti iki 40 mlrd. eurų: kas mokės?

    „Huawei“ ir ZTE išstūmimas iš ES ryšių tinklų gali kainuoti iki 40 mlrd. eurų: kas mokės?

    Telekomunikacijų sektorius perspėja, kad Europos Sąjungos planai atsisakyti vadinamųjų didelės rizikos tiekėjų, tarp jų „Huawei“ ir ZTE, gali atsieiti gerokai brangiau, nei iki šiol skelbta viešai. Pasak GSMA, tiesioginės 4G ir 5G įrangos pakeitimo išlaidos gali siekti 30–40 mlrd. eurų.

    Šie skaičiai ryškiai skiriasi nuo Europos Komisijos vertinimų, kuriuose buvo kalbama apie 3,4–4,3 mlrd. eurų per metus trejų metų laikotarpiu, tai yra maždaug 10–13 mlrd. eurų iš viso. Dėl tokio atotrūkio atsinaujino diskusijos, ar realius kaštus turėtų prisiimti ryšio operatoriai, ar reikalingi kompensavimo mechanizmai.

    Kodėl kaina auga?

    GSMA skaičiuoja, kad didžiausia našta tektų mobiliojo ryšio tinklams, kur įrangos keitimas gali kainuoti 16–22 mlrd. eurų. Papildomai įvardijamos išlaidos fiksuotuosiuose tinkluose apie 5 mlrd. eurų, o transporto ir sujungiamumo infrastruktūroje dar 9–12 mlrd. eurų.

    Be tiesioginių keitimo darbų, rinkoje matomas ir platesnis poveikis: mažėjant tiekėjų konkurencijai, įranga gali brangti. GSMA nurodo, kad 2027–2030 metų laikotarpiu tai galėtų papildomai kainuoti apie 8,5 mlrd. eurų.

    Ginčas dėl metodikos

    Vis dėlto dalis ekspertų ginčija tokias sumas ir ragina atskirti bendras investicijas nuo papildomų išlaidų, kurios atsiranda būtent dėl priverstinio tiekėjų keitimo. Vienas iš argumentų yra tas, kad dalis įrangos vis tiek būtų keičiama natūraliai, pasibaigus jos eksploatacijos ciklui, todėl realus skirtumas galėtų būti arčiau Europos Komisijos skaičiavimų.

    Šis metodikos ginčas svarbus praktiškai, nes nuo jo priklauso politiniai sprendimai ir reguliavimo tempas. Jei bus pripažinta, kad išlaidos iš tiesų artėja prie 40 mlrd. eurų, didės spaudimas numatyti pereinamuosius laikotarpius, leisti lanksčiau planuoti keitimus arba ieškoti finansavimo priemonių, kurios sumažintų smūgį investicijoms į 5G plėtrą.

    Kas mokės už pokyčius?

    Pagrindinė įtampa kyla dėl to, kad ryšio operatoriai teigia negalintys vieni padengti politinių ir saugumo sprendimų kainos, ypač jei įranga buvo įsigyta laikantis tuo metu galiojusių taisyklių. Tuo pat metu valdžios institucijos akcentuoja kritinės infrastruktūros apsaugą ir poreikį mažinti priklausomybę nuo tiekėjų, kuriems priskiriama didesnė saugumo rizika.

    „Tikrasis iššūkis yra ne vien techninis įrangos pakeitimas, o tai, kaip šie sprendimai bus įgyvendinami neatsilikus 5G plėtros ir neperkeliant visos kainos vartotojams“, – sakė ryšių sektoriaus atstovai.

    Kol kas aiškaus susitarimo nėra, tačiau diskusija dėl kompensacijų, terminų ir vienodesnio reguliavimo tarp ES valstybių tik aštrėja. Kuo greičiau bus apsispręsta dėl taisyklių ir finansavimo logikos, tuo mažesnė rizika, kad saugumo prioritetai virs lėtesne tinklų modernizacija ir didesnėmis paslaugų kainomis.

  • Lenkija siekia 3 mlrd. eurų DI gigafabriko: partneriais įvardija Čekiją ir Lietuvą, ruošia planą B

    Lenkija intensyvina pastangas pritraukti DI gigafabriko projektą, kurio vertė siekia apie 3 mlrd. eurų ir kuris galėtų tapti didžiausia šalies informacinių ryšių technologijų investicija. Varšuva derina partnerystes regione ir kartu ruošiasi scenarijui, jei konkursą laimėtų kita valstybė.

    Lenkijos skaitmenizacijos ministerijos atstovai nurodo, kad svarbiausias strateginis partneris šiame projekte yra Čekija, o Lietuva galėtų tapti viena iš būsimų skaičiavimo galios pirkėjų. Lygiagrečiai vyksta pokalbiai ir su kitomis Europos šalimis, kurios galėtų prisidėti prie paklausos užtikrinimo pirmaisiais veiklos metais.

    Kas yra DI gigafabrikas?

    DI gigafabrikai – Europos mastu planuojami didelio našumo skaičiavimo centrai, skirti DI modeliams kurti, treniruoti ir diegti. Projektai siejami su Europos skaitmeninio suverenumo kryptimi, kai valstybės nori mažinti priklausomybę nuo riboto skaičiaus pasaulinių debesijos tiekėjų ir užsitikrinti prieigą prie pajėgumų kritiniams sektoriams.

    Lenkija siekia vidutinės apimties objekto, o praktinis įgyvendinimas būtų patikėtas privačiam konsorciumui. Valstybės vaidmuo – ne tiesiogiai statyti, o garantuoti dalį paklausos, įsigyjant skaičiavimo galios paslaugas ir taip sumažinant projekto riziką pradžioje.

    Kiek kainuotų ir kaip būtų finansuojama?

    Skelbiama, kad bendra investicijų suma galėtų siekti apie 3 mlrd. eurų, o viešasis prisidėjimas – iki maždaug 1 mlrd. eurų. Pabrėžiama, jog dalį tokios paramos planuojama suteikti per Europos Komisijos mechanizmus, o likusi dalis tenktų valstybei, kurioje būtų įgyvendinamas projektas, ir jos partneriams.

    Lenkija jau yra numačiusi startinį finansinį įsipareigojimą dalyvauti atrankoje, o papildomos sumos būtų nukreipiamos skaičiavimo galios pirkimui vėlesniais metais. Toks modelis leidžia valstybei veikti kaip „pirmasis klientas“, o verslui suteikia aiškesnes pajamas planuojant didelio masto infrastruktūrą.

    Ar pakaks elektros ir pajėgumų?

    Vienas jautriausių klausimų – elektros poreikis, nes DI skaičiavimai reikalauja didelės galios ir patikimo tiekimo. Lenkijos ekspertai teigia, kad planuojamo DI gigafabriko galia galėtų siekti apie 100–120 megavatų, o tai, jų vertinimu, neturėtų destabilizuoti nacionalinės energetikos sistemos.

    Ši diskusija ypač aktuali visoje Europoje, nes duomenų centrai tampa vis reikšmingesniais elektros vartotojais, o nauji projektai dažnai siejami su vietovėmis, kur paprasčiau užsitikrinti perdavimo tinklo pralaidumą ir ilgalaikius energijos šaltinius. Lenkija taip pat akcentuoja, kad šalies šiaurėje esama palankesnių sąlygų tokioms investicijoms.

    Jei DI gigafabriko konkursas būtų pralaimėtas, Lenkija teigia neatmetanti mažesnių, etapinių projektų – naujų ar plečiamų duomenų centrų, kurie galėtų palaipsniui didinti nacionalinę skaičiavimo bazę. Tokia „plano B“ kryptis būtų skirta užtikrinti, kad DI infrastruktūros plėtra nesustotų, net jei pagrindinis objektas atitektų kitai šaliai.

  • Venecijos bienalė neteko 2 mln. eurų ES paramos dėl Rusijos paviljono: fondas ruošia skundą

    Venecijos bienalė neteko 2 mln. eurų ES paramos dėl Rusijos paviljono: fondas ruošia skundą

    Europos Komisija patvirtino sprendimą nutraukti 2 mln. eurų ES dotaciją Venecijos bienalės fondui. Finansavimas sustabdytas po teisinio vertinimo, kurį atliko Europos švietimo ir kultūros vykdomoji agentūra, o sprendimas siejamas su Rusijos dalyvavimu 2026 metų meno bienalėje.

    Komisija argumentuoja, kad ES lėšomis remiami kultūros projektai turi atitikti Sąjungos vertybes ir skatinti demokratiją, dialogą, įvairovę bei saviraiškos laisvę. Briuselio vertinimu, šių principų dabartinė Rusija nepaiso, todėl parama institucijai, siejamai su ginčytina Rusijos reprezentacija, laikoma nesuderinama su dotacijos logika.

    Kas sukėlė ginčą?

    Įtampa kilo dėl Rusijos sugrįžimo į Venecijos bienalę pirmą kartą nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios 2022 metais. Rusijos paviljonas, priklausantis Rusijos valstybei, šįkart pristato performanso ir muzikos projektą, kurį, kaip skelbiama, formavo Maskvos institucijų atrinkta menininkų grupė.

    Nors paviljonas lankytojams buvo uždarytas, dalis turinio rodoma iš išorės, o tai tik sustiprino diskusijas, ar tokia forma nėra bandymas išlaikyti matomumą tarptautinėje kultūros erdvėje. Ukrainos atstovai ir dalis kultūros lauko profesionalų kritikavo sprendimą, teigdami, kad menas šiuo atveju gali būti išnaudojamas kaip politinės komunikacijos priemonė.

    Europos Komisija pastaraisiais mėnesiais buvo įspėjusi, kad Rusijos dalyvavimas gali tapti pagrindu stabdyti paramą. Įvertinus Venecijos bienalės pateiktus paaiškinimus, nuspręsta finansavimą nutraukti galutinai.

    Venecijos bienalė žada gintis teisme

    Venecijos bienalės fondas paskelbė ketinantis skųsti sprendimą. Institucija teigia, kad toks žingsnis buvo prognozuojamas, tačiau pabrėžia esanti pasirengusi ginti savo poziciją atsakingose institucijose.

    Fondas taip pat akcentuoja, kad ES dotacija, pasak jų, buvo skirta ne ginčijamai meno bienalei, o kino srities veikloms. Tarp minimų krypčių įvardijamos edukacinės ir industrijai skirtos iniciatyvos, susijusios su talentų ugdymu bei kino projektų vystymu.

    „Dotacija bendrai finansavo veiklas, kurios nėra susijusios su Rusijos dalyvavimu meno bienalėje“, – teigiama fondo pozicijoje.

    Pasak institucijos, sprendimas neturėtų iš esmės paveikti suplanuoto biudžeto ar numatytų programų vykdymo. Vis dėlto reali įtaka gali paaiškėti vėliau, ypač jei teisinis ginčas užsitęs arba išsiplės į kitus finansavimo klausimus.

    Italijos valdžia kritikuoja Briuselį

    Į sprendimą reagavo ir Italijos vyriausybės atstovai, palaikydami Venecijos bienalės ketinimą kreiptis dėl peržiūros. Kritikai teigia, kad sprendimo argumentuose neva trūksta pakankamai aiškaus pagrindimo, kodėl sankcija taikoma būtent šiai dotacijai, jei ji skirta kino veikloms.

    Italijos politikai taip pat pabrėžia kultūros autonomijos principą ir argumentuoja, kad kultūros institucijos neturėtų būti įtraukiamos į geopolitinių sprendimų logiką taip, kad nukentėtų tarptautinės programos. Tuo metu Briuselis laikosi pozicijos, kad ES lėšos privalo išlikti nuoseklios su deklaruojamomis vertybėmis ir jų taikymu praktikoje.

    Artimiausiu metu ginčas persikels į teisinį lygmenį, o sprendimas gali tapti precedentu, kaip ES ateityje vertins kultūros projektų rizikas karo ir sankcijų kontekste. Tai taip pat sustiprina platesnę diskusiją apie ribą tarp meno laisvės, institucijų atsakomybės ir viešųjų pinigų naudojimo taisyklių.