Tag: Europos Komisija

  • ES sausį svarstys naujas priemones prieš Sakartvelą: Kallas sako, kad „viskas ant stalo“

    ES sausį svarstys naujas priemones prieš Sakartvelą: Kallas sako, kad „viskas ant stalo“

    Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai sausį rengia išsamią diskusiją dėl galimų naujų priemonių prieš Sakartvelą, siekiant stabdyti demokratijos standartų smukimą šalyje.

    Apie tai pranešė ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas, kalbėdama po to, kai Europos Komisija paskelbė metines šalių kandidačių pažangos ataskaitas, rašo „Euronews“.

    Ataskaitoje dėl Sakartvelo nurodoma, kad demokratinis nuosmukis gilėja: minimi nauji pilietinės erdvės suvaržymai ir prastėjanti pagrindinių teisių padėtis.

    K. Kallas teigimu, dabartinė Sakartvelo valdžia yra pasirinkusi konfrontacinį kursą Europos Sąjungos atžvilgiu, o pastarieji sprendimai, anot jos, juda ne ta kryptimi.

    Sankcijos – dar ne sprendimas

    Paklausta, ar ketintų siūlyti naujas sankcijas Sakartvelo vyriausybei, K. Kallas sakė, kad kol kas per anksti tai vertinti, nes sausio diskusijos tikslas – suderinti skirtingas valstybių narių pozicijas.

    ES užsienio politikos vadovė pabrėžė, kad atsakas turi aiškiai parodyti paramą Sakartvelo žmonėms ir jų siekiui būti Europos Sąjungos dalimi, bet kartu siųsti aiškią žinią valdžiai, jog tokios politikos Briuselis neremia.

    „Šiuo metu viskas yra ant stalo“, – sakė K. Kallas.

    Kas jau buvo padaryta ir kokie terminai

    Dar 2024 metais ES diplomatinė tarnyba siūlė taikyti sankcijas pareigūnams, atsakingiems už smurtinį taikių protestų slopinimą, tačiau sprendimą tuomet blokavo Vengrija ir Slovakija.

    Vis dėlto Briuselis ėmėsi kito žingsnio – sustabdė bevizį režimą Sakartvelo diplomatinių pasų turėtojams. Tam užteko kvalifikuotos daugumos, priešingai nei sankcijoms, kurioms reikalingas vienbalsis pritarimas.

    Šis ribojimas įsigaliojo 2026 metų kovą vieniems metams. Jis gali būti pratęstas dar iki dvejų metų, tačiau tam Europos Komisija turėtų priimti antrinį teisės aktą ne vėliau kaip iki 2027 metų sausio 6 dienos.

    Derybos dėl narystės įšaldytos iki 2028 metų pabaigos

    Primename, kad 2024 metų lapkritį Tbilisis vienašališkai paskelbė nesieksiantis atverti stojimo į ES derybų iki 2028 metų pabaigos. Tai buvo padaryta po Komisijos vertinimo, kuriame fiksuotas rimtas demokratinis nuosmukis – nuo teismų sistemos iki žiniasklaidos laisvės.

    Tuo metu Sakartvelo premjeras Irakli Kobachidzė šią savaitę pareiškė esąs „labai įsipareigojęs“ šalies keliui į Europos Sąjungą, tačiau konkretaus plano, kaip atitirpdyti santykius su Briuseliu, nepateikė.

  • Portugalija pasirašė TAP akcijų pardavimo sutartį su „Lufthansa“: žada išlaikyti portugališką tapatybę

    Portugalija pasirašė TAP akcijų pardavimo sutartį su „Lufthansa“: žada išlaikyti portugališką tapatybę

    Portugalijos vyriausybė pasirašė TAP akcijų pardavimo sutartį su Vokietijos grupe „Lufthansa“, taip formalizuodama dar spalį patvirtinto sandorio sąlygas.

    Šalies ministras pirmininkas Luísas Montenegro per ceremoniją pabrėžė, kad sprendimas priimtas tik su sąlyga, jog bus išsaugota TAP tapatybė ir prekės ženklas.

    Jo teigimu, „Lufthansa“ nuo pat derybų pradžios rodė norą išlaikyti oro bendrovės išskirtinumą ir jos kryptis, susijusias su Portugalijos bendruomenėmis, regionais bei ekonomika.

    Ministras pirmininkas taip pat akcentavo ryšius su autonominiais regionais, pasaulyje gyvenančiomis portugalų bendruomenėmis ir portugališkai kalbančiomis šalimis, pabrėždamas, kad tai yra TAP privalumas, o ne našta. Jis pridūrė, kad sutartyje numatyta užtikrinti ir „socialinę taiką“ bendrovėje bei įsipareigojimus darbuotojams.

    Sutartis pasirašyta prie Lisabonos oro uosto

    Pasirašymo ceremonija vyko TAP komplekse šalia Lisabonos oro uosto. Joje dalyvavo ministras pirmininkas, finansų ministras Joaquimas Miranda Sarmento ir „Lufthansa“ vadovas Carstenas Spohras.

    „Lufthansa“ generalinis direktorius pareiškė, kad TAP ir toliau liks Portugalijos oro bendrove. Jo žodžiais, sandoris yra svarbus etapas ir pačiai TAP, ir Portugalijai, ir visai „Lufthansa“ grupei.

    Carstenas Spohras taip pat nurodė, kad „Lufthansa“ siekia plėtoti Lisaboną kaip vieną iš grupės aviacijos centrų, tačiau strategija neapsiribos vien sostine – svarbūs ir Porto, Funšalis, Madeira bei Algarvė.

    Kiek kainuoja sandoris ir kas laukia toliau

    Portugalijos vyriausybė spalio 14 dieną paskelbė pasirinkusi „Lufthansa“ dalinei TAP privatizacijai. Pasiūlyme numatyta iki 49,9 proc. oro bendrovės kapitalo įsigyti už 1,201 mlrd. eurų, o 5 proc. dalis pirmumo tvarka būtų skiriama darbuotojams.

    Kol kas valstybė pasilieka 51 proc. kapitalo ir daugumą valdyboje.

    Vis dėlto sandorio užbaigimas ir TAP integracija į „Lufthansa“ grupę dar priklausys nuo vertinimo Briuselyje.

    Vyriausybė tikisi, kad Europos institucijų pritarimas būtų gautas 2028 metų pirmoje pusėje. Iki tol TAP turėtų būti valdoma savarankiškai, tačiau prižiūrint Vokietijos grupei.

  • Europos Komisija tirs kibernetines atakas prieš prekybos tinklus: dalyje ES šalių išjungti šaldytuvai

    Europos Komisija tirs kibernetines atakas prieš prekybos tinklus: dalyje ES šalių išjungti šaldytuvai

    Europos Komisija žada įvertinti, kaip prekybos tinklai pasirengę kibernetinėms atakoms, po kurių dešimtyse parduotuvių keliose ES šalyse sutriko šaldymo įranga.

    ES žemės ūkio ir maisto komisaras Christophe’as Hansenas portalui „POLITICO“ sakė, kad incidentai bus aptarti artimiausiame Komisijos Saugumo kolegijos posėdyje – siekiant įvertinti mažmenininkų atsarginius planus ir gebėjimą greitai reaguoti į tokio tipo sutrikimus.

    Pasak komisaro, Europos maisto tiekimo grandinė turi būti pasirengusi naujoms ir besikeičiančioms grėsmėms. Nors Europos maisto saugumui, jo teigimu, pavojaus nėra, pasikartojančios atakos kelia rimtą susirūpinimą dėl visos sistemos atsparumo.

    Tokie sutrikimai, anot jo, gali reikšti ekonominius nuostolius prekybininkams, didesnį maisto švaistymą ir tuštesnes lentynas, o vartotojams – mažesnį pasitikėjimą tiekimu.

    Šaldymo sistemos sutriko mažiausiai šešiose šalyse

    Pranešama, kad trikdžiai pirmadienį paveikė šaldymo ir šaldiklių sistemas įvairiuose prekybos tinkluose. Incidentai fiksuoti mažiausiai šešiose ES šalyse: Belgijoje, Liuksemburge, Švedijoje, Airijoje, Nyderlanduose ir Estijoje.

    Kai kurie mažmenininkai nurodė, kad šaldytuvų temperatūra staiga galėjo pakilti net iki 50 laipsnių Celsijaus. Tokie svyravimai gali lemti maisto gedimą ir priverstinius prekių nurašymus.

    Klausimas keliamas platesniame saugumo kontekste

    Šiuos incidentus Komisija ketina vertinti ne tik kaip pavienį smūgį atskiroms įmonėms. Saugumo kolegijos formatas leidžia analizuoti atakas platesniame kontekste – įskaitant grėsmes, kurios priskiriamos vadinamajam hibridiniam karui.

    Tokio tipo atakos, nukreiptos į būtinąsias tiekimo grandines, gali būti naudojamos siekiant sutrikdyti kasdienę veiklą ir menkinti visuomenės pasitikėjimą, pažymi Europos Komisijos atstovai.

    Ne pirmas kartas: anksčiau panašūs atvejai fiksuoti Prancūzijoje

    Dabartiniai sutrikimai seka po ankstesnių kibernetinių incidentų Prancūzijoje spalį, kai įsilaužėliai, kaip įtariama, nuotoliniu būdu manipuliavo šaldymo sistemomis – aktyvuodami atitirpinimo mechanizmus ir taip smarkiai pakeldami temperatūrą.

    Tuomet Komisijos žemės ūkio pareigūnai buvo susitikę su paveiktais prekybininkais ir aptarė situaciją kaip dalį ES maisto saugumo pasirengimo ir atsparumo stiprinimo pastangų.

    Ch. Hansenas pabrėžia, kad nors bendra maisto saugumo situacija Europoje nėra kritinė, šie išpuoliai aiškiai parodo pažeidžiamas grandis – nuo technologinių sistemų iki vartotojų pasitikėjimo, kurį atkurti gali būti sunkiau nei pašalinti patį gedimą.

  • Kibernetinės atakos Europoje: įsilaužėliai nuotoliniu būdu kaitino prekybos centrų šaldytuvus

    Kibernetinės atakos Europoje: įsilaužėliai nuotoliniu būdu kaitino prekybos centrų šaldytuvus

    Pirmadienį mažiausiai penkiose ES šalyse dešimtyse prekybos centrų sutriko šaldymo įranga – pranešta, kad šaldytuvų temperatūra buvo pakelta nuotoliniu būdu. Vietos žiniasklaida skelbė, kad kai kuriose parduotuvėse šaldymo sistemos dėl incidento tapo nebetinkamos naudoti.

    Kaip rašo „POLITICO“, pranešimų apie įvykius pasirodė Belgijoje, Liuksemburge, Švedijoje, Airijoje, Nyderlanduose ir Estijoje. Kai kurie parduotuvių vadovai teigė, kad temperatūra staiga šoktelėjo net iki 50 laipsnių Celsijaus.

    Ši situacija primena praėjusį mėnesį Prancūzijoje fiksuotą panašių atakų bangą, kai įtariama, jog užpuolikai manipuliavo šaldytuvų atitirpinimo mechanizmais ir taip sukėlė perkaitimą. Kol kas nepatvirtinta, ar naujausi incidentai tiesiogiai susiję su Prancūzijos atvejais, ar išnaudotos tos pačios spragos.

    Incidentai turi ir labai praktiškų pasekmių: Belgijos žiniasklaida pranešė, kad kai kuriose parduotuvėse dėl staigiai pakilusios temperatūros teko išmesti maistą. Tačiau dalis tinklų pabrėžė, kad parduotuvės liko atidarytos, o problema sprendžiama.

    Kuriose šalyse fiksuoti sutrikimai

    Skirtingų šalių pranešimuose kartojosi panašus scenarijus: šaldytuvai ir šaldikliai staiga pradėjo veikti netinkamai, o temperatūros buvo pakeistos nuotoliniu būdu. Apie incidentus viešai kalbėta ir Baltijos regione – Estijoje skelbta, kad viename prekybos tinkle šaldiklių temperatūra taip pat buvo pakelta.

    Belgijoje apie šaldymo sistemų sutrikimus informuotos kelios grandinės. „Delhaize“ atstovas patvirtino IT incidentą, paveikusį dalies parduotuvių šaldymo sistemas, o „Colruyt“ grupė pranešė, kad problemos palietė maždaug penkias „Spar“ parduotuves.

    „Carrefour“ atstovas patvirtino, kad sutrikimai paveikė 15 iš 700 parduotuvių ir kad nė viena iš paveiktų vietų nėra didieji „hipermarketai“. Tuo metu Švedijoje „ICA“ kalbėjo apie incidentą, palietusį nedidelį skaičių parduotuvių už centrinio tinklo ribų, o „Coop“ teigė, kad paveiktos septynios iš 800 parduotuvių, situacija suvaldyta.

    Ką sako kibernetinio saugumo ekspertai

    Kibernetinio saugumo tyrėjas Kenas Munro teigė, kad prekybos centrai turėjo atjungti šaldytuvus ir jų nuotolinio stebėjimo bei valdymo įrangą nuo interneto, ypač turint omenyje ankstesnius incidentus Prancūzijoje. Jo vertinimu, po spalio įvykių buvo pakankamai laiko imtis priemonių.

    Kitas tyrėjas Inti De Ceukelaire taip pat suabejojo, ar po Prancūzijos atakų buvo atlikti būtini atnaujinimai. Pasak jo, tai gali reikšti, kad dalis sistemų paprasčiausiai liko „neužlopytos“.

    Belgijos kibernetinio saugumo centro atstovas teigė, kad agentūra atidžiai seka incidentą, tačiau užpuolikai kol kas nežinomi, o juos identifikuoti gali ir nepavykti. Švedijos Nacionalinio kibernetinio saugumo centro vadovas Johnas Billow sakė matantis panašumų su Prancūzijoje fiksuotais atvejais ir patvirtino, kad palaikomas ryšys su paveiktomis organizacijomis.

    Ar tai susiję su Prancūzijos atakomis?

    Kol kas nėra patvirtinta, kad naujausi incidentai Europoje yra koordinuotos kampanijos dalis ar tiesiogiai susiję su praėjusį mėnesį Prancūziją pasiekusia banga. Vis dėlto dalies prekybos tinklų atstovai vietos žiniasklaidai užsiminė, kad incidentas panašus į anksčiau fiksuotą Prancūzijos scenarijų.

    Prancūzijoje spalio viduryje atakos buvo nukreiptos į šaldytuvus, kuriuos gamina Danijos gamintojas „Danfoss“, o incidentai paskatino ir oficialų reagavimą šalies mastu. Vienu atveju, kaip skelbta, atakos pasekmės buvo ypač rimtos – kilo gaisras.

    Kas tiksliai stovi už naujausios atakų bangos, dar aiškinamasi: vieni ekspertai neatmeta „kopijuotojų“ scenarijaus, kiti svarsto ir priešiškos valstybės galimybę. Tačiau bendra žinutė aiški – nuotoliniu būdu valdomos sistemos prekybos infrastruktūroje tampa vis patrauklesniu taikiniu.

    Europos Komisija patvirtino žinanti apie incidentus ir nurodė, kad informacijos koordinavimui bei dalijimuisi naudojamas EU-Cyclone tinklas.

  • Ukraina gynybos projektams su ES partneriais planuoja nukreipti iki 1 mlrd. eurų ES paskolų

    Ukraina gynybos projektams su ES partneriais planuoja nukreipti iki 1 mlrd. eurų ES paskolų

    Ukraina planuoja iki 1 mlrd. eurų iš Europos Sąjungos paskolų nukreipti į programą, skirtą bendrai gynybos pramonei su Europos partneriais stiprinti. Pinigai būtų orientuoti į oro ir priešraketinę gynybą, dronus, antidronų sistemas bei amuniciją.

    Kaip rašo „Euronews“, toks pervedimas numatomas pagal konfidencialų Europos Komisijos dokumentą, kuriame kalbama apie dalies Ukrainos paramos paskolos lėšų perkėlimą į Ukrainos paramos priemonę (Ukraine Support Instrument).

    Šis žingsnis reikštų reikšmingą priemonės finansavimo šuolį: dabar jos vertė siekia apie 300 mln. eurų. Priemonė sukurta skatinti bendrą Ukrainos ir Europos gynybos produkcijos gamybą – per bendras įmones, licencijavimo susitarimus ir bendrus pirkimus, įtraukiant abiejų pusių gamintojus.

    Platesniame kontekste Briuselis ir Kyjivas siekia kuo glaudžiau integruoti gynybos pramonę ir didinti ginklų gamybą, pasitelkiant Ukrainos karo sąlygomis išbandytas technologijas bei Europos pramonės pajėgumus. Tai aktualu ir ES valstybėms, kurios ieško būdų, kaip greičiau didinti gynybos gamybos apimtis.

    Kas numatyta ES paskolų schemoje

    Pagal Ukrainos paramos paskolą (Ukraine Support Loan, USL) ES 2026 ir 2027 metais Ukrainai numato 90 mlrd. eurų paramą jos karo pastangoms. Didėjant finansavimo poreikiui, ES taip pat yra sutarusi dalį mokėjimų paankstinti, kad būtų lengviau užkamšyti biudžeto spragas.

    Dokumente nurodoma, kad Kyjivas galėtų perkelti iki 1 mlrd. eurų iš šios paskolos į Ukrainos paramos priemonę, susietą su Europos gynybos pramonės programa. Pagrindinė idėja – sudaryti sąlygas daugiau projektų vykdyti kartu su Europos įmonėmis ir institucijomis.

    Gynybos pramonės paktas ir kliūčių mažinimas

    Finansavimo didinimas įvardijamas kaip ES ir Ukrainos strateginės gynybos pramonės partnerystės dalis. Ji pradėta 2026 metų liepą, pasirašius ketinimų protokolą, o Europos Komisija, remdamasi tuo, rengia vadinamąjį gynybos pramonės paktą.

    Pagrindiniai pakto tikslai – greitesnis gynybos produktų tiekimas Ukrainai ir lygiagrečiai didinami bei integruojami Ukrainos ir Europos gynybos pramonės pajėgumai. Tarp svarstomų priemonių – reguliacinių kliūčių mažinimas bendradarbiavimui ir platesni susitarimai dėl dronų bei raketų technologijų.

    Lygiagrečiai numatomas ir atskiras kelias, kuriuo būtų siekiama paskatinti ES nares nepanaudotas programos „Security Action for Europe“ (SAFE) paskolas skirti bendriems projektams su Ukrainos pramone, nors valstybės narės tam negali būti priverstos.

    Kokie tolesni žingsniai

    Iniciatyvą pirmą kartą turėtų aptarti ES ambasadoriai, o tikslas – paktą užbaigti iki metų pabaigos. Vėliau galutinį tekstą dar turės patvirtinti valstybės narės.

    Europos Komisija tikisi, kad šios priemonės padėtų sukurti vadinamąjį „gynybos langą“, kuris 2027 metais pakeltų ES gynybos gamybą. Tokiu atveju Ukraina galėtų USL lėšomis pirkti didesnius kiekius iš Europos gamintojų už mažesnę kainą.

    Kartu dokumente minima ir dar viena kryptis – skatinti nacionalines vyriausybes mažinti savo arsenalų atsargas, kad karinės tiekimo grandinės Ukrainai būtų palaikomos greitai ir nuolat.

  • Tuskas ragina Lenkijos prezidentą patvirtinti Seimo išrinktus teisėjus, gilėjant teismo krizei

    Tuskas ragina Lenkijos prezidentą patvirtinti Seimo išrinktus teisėjus, gilėjant teismo krizei

    Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas paragino prezidentą Karolį Nawrockį patvirtinti parlamento išrinktus Konstitucinio Tribunolo teisėjus, šalyje tęsiantis ginčui dėl teismo sudėties ir vadovybės.

    Raginimas pasigirdo po praėjusią savaitę kilusios įtampos prie teismo, kai po Tribunolo pirmininko nušalinimo susidūrė protestuotojai ir riaušių policija. Tai – naujausias epizodas ilgai trunkančiame politiniame konflikte dėl teisėjų skyrimų.

    Pirmadienį socialiniuose tinkluose D. Tuskas teigė, kad konfliktą esą būtų galima išspręsti be Konstitucijos keitimo: prezidentas turėtų pripažinti Seimo teisėtai išrinktus teisėjus, o šie pradėtų eiti pareigas Tribunole.

    Kartu premjeras apkaltino K. Nawrockį „pasirinkus jėgos konfrontaciją“, kuri, anot jo, galėtų Lenkijai brangiai kainuoti.

    Dešimtmetį trunkantis ginčas dėl Tribunolo

    D. Tuskui sugrįžus į valdžią 2023 metais, jis pažadėjo užbaigti konstitucinę krizę, trunkančią ilgiau nei dešimtmetį. Ši krizė siejama su skirtingų politinių jėgų kova dėl Konstitucinio Tribunolo kontrolės.

    Tekste pabrėžiama, kad nacionalistinė opozicija išlaiko įtaką Konstituciniame Teisme, o parlamentui išrinkus naujus teisėjus, ne visi jie galėjo prisiekti prezidentui. Dėl to teisėjų skyrimai tapo itin politizuoti, o dalis stebėtojų kelia klausimą dėl teismo nepriklausomumo.

    Taip pat primenama, jog ankstesnė „Teisės ir teisingumo“ (PiS) vyriausybė 2015 metais į teismą paskyrė politiškai angažuotus teisėjus, kurių, kaip rašoma, nepripažįsta nei D. Tuskas, nei Europos Sąjunga.

    Įtampa Varšuvoje ir Europos Komisijos pozicija

    Krizė paaštrėjo penktadienio naktį, kai aplink Tribunalą buvo dislokuota policija, o teisminės ir politinės institucijos ėmėsi sprendimų, paveikusių teismo vadovybę. K. Nawrockis tuo metu sutrumpino kelionę iš Senegalo ir grįžo į Varšuvą.

    Konservatyvūs demonstrantai bei Lenkijos dešiniųjų ir kraštutinių dešiniųjų opozicijos atstovai valdžios veiksmus pavadino „valstybės perversmu“. Tuo metu proeuropietiška valdančioji koalicija teigė, kad tokie žingsniai būtini siekiant apginti teisės viršenybę.

    Šeštadienį prezidentas surengė pokalbius su politiniais lyderiais, tačiau reikšmingų rezultatų jie neatnešė.

    Europos Komisija pranešė atidžiai stebinti situaciją ir nurodė, kad Lenkijos parlamentas turi teisę skirti Konstitucinio Tribunolo teisėjus. Komisijos atstovas taip pat akcentavo, jog Lenkijos institucijų pareiga – užtikrinti, kad Tribunolas veiktų pagal Konstituciją ir laikantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos.

    Kaip skelbia „Euronews“, Komisija pridūrė, kad aštuonių naujų Konstitucinio Tribunolo narių paskyrimas priklauso Seimo konstituciniams įgaliojimams.

  • EK: teisė skirti TK teisėjus priklauso Lenkijos Seimui, Briuselis stebi krizę

    Europos Komisija teigia atidžiai stebinti įvykius Lenkijos Konstituciniame Tribunole (TK) ir primena, kad pareiga užtikrinti jo darbą tenka pačioms Lenkijos institucijoms.

    Komisijos atstovė Louise Bogey, cituojama agentūros PAP, pabrėžė, jog TK turi veikti laikantis Lenkijos konstitucijos ir gerbiant Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) jurisprudenciją.

    EK savo poziciją sieja pirmiausia su teisėjų skyrimo klausimu. Briuselis primena Venecijos komisijos išvadą, kad aštuonių naujų TK narių paskyrimas patenka į konstitucines Seimo kompetencijas.

    Ši reakcija pasirodė paaštrėjus ginčui dėl TK vadovybės ir sprendimų teisėtumo, o situacija į politinę darbotvarkę grįžo su nauja jėga po vidinių tribuno sprendimų ir aštrių pareiškimų.

    EK: teisėjų skyrimas – Seimo kompetencija

    Louise Bogey pateiktame pareiškime pabrėžta, kad Venecijos komisija 2026 metų spalio 13 dienos nuomonėje patvirtino Seimo teisę paskirti aštuonis naujus TK teisėjus.

    EK atstovė taip pat priminė Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą dėl teisėjų, kuriuos Seimas paskyrė 2026 metų kovą.

    Anot jos, 2026 metų gegužės 5 dieną Europos Žmogaus Teisių Teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, įpareigojančias atitinkamas Lenkijos institucijas nesudaryti kliūčių kovo mėnesį Seimo paskirtiems teisėjams pradėti eiti pareigas ir vykdyti teisėjo funkcijas.

    Konfliktas dėl TK vadovybės

    Krizė TK paaštrėjo po to, kai penktadienį, spalio 30 dieną, Tribunolo interneto svetainėje paskelbta apie mėnesio pertrauką TK pirmininko Bogdano Święczkowskio ir vicepirmininko Bartłomieja Sochańskio tarnybinėse pareigose.

    Nurodyta, kad Tribunolo darbui turėtų vadovauti Anna Korwin-Piotrowska, kurią dabartinės kadencijos Seimas paskyrė TK teisėja, o pagrindu įvardytas ilgiausias teisėjo stažas.

    Tačiau šie sprendimai tapo ginčo objektu: B. Święczkowski ir B. Sochańskis nepripažįsta jų nušalinimo ir kartu kvestionuoja A. Korwin-Piotrowskos statusą kaip TK teisėjos.

    Prezidentas nutraukė kelionę ir grįžo į Varšuvą

    Į įvykius TK sureagavo prezidentas Karol Nawrocki: jis nutraukė kelionę į Senegalą ir grįžo į Lenkiją. Naktį iš penktadienio į šeštadienį jis atvyko į TK būstinę Varšuvoje.

    Žiniasklaidoje pasirodė vaizdo įrašai, kuriuose fiksuotas prezidento įėjimas į pastatą bei konfliktas tarp prezidento atstovų ir Seimo paskirtų TK teisėjų.

    Po vizito TK prezidentas pranešė inicijuosiantis skubias konsultacijas su parlamentinėmis jėgomis ir pareiškė, kad, jo vertinimu, buvo pažeista konstitucinė tvarka.

    Tuo metu ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, komentuodamas įvykius TK, pareiškė, kad teisės viršenybės atkūrimas yra valdžios pareiga.

  • Nauja ES muitinės tvarka: nuo lapkričio už siuntas iš trečiųjų šalių bus taikomas 2 eurų mokestis

    Nuo lapkričio 1 dienos Europos Sąjungoje pradėta taikyti nauja muitinės procedūrų tvarkos dalis, aktuali perkant internetu iš trečiųjų šalių. Valstybės narės renka fiksuotą 2 eurų administravimo mokestį už kiekvieną poziciją muitinės deklaracijoje, o jo dydį nustatė Europos Komisija.

    Mokestis taikomas siuntoms, kurios keliauja iš ne ES šalių į ES vartotojus. Jo tikslas siejamas su sparčiai augančia elektronine prekyba ir poreikiu finansuoti papildomą rizikų analizę, patikras bei muitinės deklaracijų administravimą.

    Praktikoje mokestį administruos ta muitinės įstaiga, kurioje priimama deklaracija, o mokėjimo pareiga tenka deklaraciją teikiantiems asmenims ar įmonėms. Tai reiškia, kad galutinę kainą dažnai pajus pirkėjas, ypač kai siuntoje deklaruojamos kelios skirtingos prekės.

    Kas keitėsi nuo 2026 metų liepos?

    Šis žingsnis įsilieja į platesnę ES muitų reformą, kuri per artimiausius metus keis mažos vertės siuntų apmokestinimą. Nuo 2026 metų liepos 1 dienos visoje ES pasikeitė taisyklės, susijusios su iki 150 eurų vertės siuntomis iš trečiųjų šalių.

    Anksčiau tokios siuntos dažnai patekdavo į supaprastintą režimą, tačiau naujoje sistemoje mokėjimai skaičiuojami detaliau. Mokesčiai gali būti apskaičiuojami atskirai pagal kiekvieną skirtingą prekių rūšį, esančią toje pačioje siuntoje, todėl galutinis pabrangimas gali priklausyti nuo užsakymo sudėties.

    Europos institucijos šiuos pakeitimus grindžia siekiu geriau kontroliuoti į ES patenkančias prekes ir mažinti piktnaudžiavimą, kai reali prekių vertė deklaracijose dirbtinai sumažinama. Tai, pasak reguliuotojų, leidžia nesąžiningiems pardavėjams išvengti dalies mokėjimų ir iškraipo konkurenciją ES rinkoje.

    Kodėl tai svarbu pirkėjams?

    Reforma labiausiai paliečia B2C siuntas, kai prekės parduodamos tiesiogiai vartotojams internetu. Augant užsakymų srautams, muitinės institucijoms tenka vis daugiau duomenų tikrinimo ir rizikos vertinimo užduočių, o administravimo mokestis pristatomas kaip priemonė kompensuoti šiuos kaštus.

    Kai kurių šalių viešai skelbti duomenys rodo, kad po ankstesnių pokyčių elektroninės prekybos srautai jautriai reagavo į griežtesnį apmokestinimą. Pavyzdžiui, skelbta, kad tokiose valstybėse kaip Nyderlandai ir Belgija mažos vertės B2C siuntų importas po liepos pokyčių sumažėjo beveik 50 proc.

    Pokyčiai taip pat signalizuoja kryptį, kuria juda ES politika: daugiau atsakomybės perkeliama pardavėjams ir prekybos platformoms. Ilgalaikėje perspektyvoje jie turėtų dažniau prisiimti pareigą pateikti duomenis muitinei, užtikrinti prekių atitiktį ES reikalavimams ir tinkamai apskaičiuoti mokėtinus mokesčius.

  • „Euroclear“ uždirbo 3,6 mlrd. eurų palūkanų iš įšaldytų Rusijos aktyvų: kur keliauja pinigai

    Belgijoje įsikūrusi atsiskaitymų ir vertybinių popierių depozitoriumo institucija „Euroclear“ pranešė, kad per 2026 metų sausio–rugsėjo laikotarpį gavo 3,6 mlrd. eurų palūkanų už įšaldytą Rusijos valstybės ir Rusijos centrinio banko turtą. Tai yra apie 6 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

    „Euroclear“ duomenimis, per 2025 metus palūkanos iš šių įšaldytų lėšų sudarė 5 mlrd. eurų, o dar metais anksčiau buvo pasiekusios 6,9 mlrd. eurų. Pati įšaldytų aktyvų bazė išlieka milžiniška, o jų generuojamos palūkanos tapo vienu realiausių finansinių šaltinių Ukrainos rėmimui.

    Pagal sankcijų režimą šiuo metu nėra teisinio pagrindo išmokėti ar grąžinti pačių įšaldytų aktyvų jų savininkams. Dėl to Europos Sąjungoje daugiausia dėmesio sutelkiama į ne pagrindinės sumos konfiskavimą, o į palūkanų ir kitų finansinių pajamų panaudojimą Ukrainai.

    Įšaldyta apie 185 mlrd. eurų

    „Euroclear“ vertinimu, 2025 metų pabaigoje įšaldytas turtas buvo įkainotas maždaug 185 mlrd. eurų. Portfelį sudaro įvairios finansinės priemonės, tarp jų ir valstybinės obligacijos bei indėliai keliomis valiutomis, kurie per laiką generuoja palūkanas.

    Europos Komisija ir dalis valstybių narių ne kartą kėlė idėją plačiau panaudoti su Rusija siejamus įšaldytus išteklius Ukrainos atstatymui. Tačiau pagrindinės sumos perėmimas išlieka teisiškai ir politiškai jautrus klausimas, nes galėtų sukurti tarptautinį precedentą ir išprovokuoti ilgus ginčus.

    Palūkanos keliauja į paramos fondą

    Esama praktika remiasi tuo, kad palūkanų pajamos pervedamos į Europos fondą, skirtą Ukrainai remti. Iki šiol į šį mechanizmą, remiantis „Euroclear“ pateikta informacija, pervesta apie 8 mlrd. eurų, o paskutinė 1,4 mlrd. eurų įmoka atlikta 2026 metų rugpjūtį.

    Maskva ne kartą reikalavo atšaukti turto įšaldymą ir ėmėsi teisinių veiksmų, nukreiptų prieš „Euroclear“. Dalies bylų nagrinėjimas vyko Rusijos teismuose, kitos bylos tęsiamos Belgijoje, o ginčų skaičius, tikėtina, didės, kol sankcijos išliks galioti.

    Numatytos lėšos galimiems ieškiniams

    Vertindama rizikas dėl būsimų pretenzijų ir galimų kompensacijų, „Euroclear“ suformavo 162 mln. eurų rezervą. Šios lėšos skirtos padengti potencialias išlaidas, susijusias su teisiniais procesais ir galimais sprendimais ateityje.

    Finansų rinkų dalyviams ši situacija svarbi ir dėl kitos priežasties: ilgalaikiai ginčai, teisinis neapibrėžtumas bei politiniai sprendimai gali turėti įtakos tiek atsiskaitymų infrastruktūrai, tiek rizikos vertinimui. Kol kas Europos Sąjunga renkasi kelią, kuris leidžia realiai padėti Ukrainai, bet kartu mažina tikimybę, kad bus peržengtos tarptautinėje teisėje ginčijamos ribos.

  • ES paleis strateginių atsargų: į rinką išleis 42,6 mln. barelių, bet tai tik kelioms dienoms

    Europos Sąjunga planuoja į rinką palaipsniui išleisti 42,6 mln. barelių naftos iš strateginių atsargų. Sprendimas pristatomas kaip atsakas į padidėjusią įtampą Artimuosiuose Rytuose ir dėl jos išaugusią tiekimo bei kainų riziką, ypač dyzelinui.

    Už energetiką atsakingas Europos Komisijos narys Danas Jørgensenas pabrėžė, kad valstybės narės sutaria dėl atsargų panaudojimo ir kartu su Tarptautine energetikos agentūra stebės poveikį rinkai. Vis dėlto jis pripažino, kad vien šis žingsnis greitai nenumuš degalų kainų prieš žiemą.

    Kiek tai realiai pakeis?

    42,6 mln. barelių mastas skamba įspūdingai, tačiau, vertinant visos Europos vartojimą, tai prilygsta maždaug kelių dienų poreikiui. Dėl to rinkos dalyviai tokią priemonę dažniau vertina kaip signalą ir trumpalaikį amortizatorių, o ne kaip sprendimą, galintį iš esmės pakeisti kainų kryptį.

    Ypatingas dėmesys skiriamas dyzelinui, nes būtent jo kainos Europoje jautriausiai reaguoja į logistikos sutrikimus ir importo srautų pokyčius. ES akcentuoja, kad dalis išleidžiamų atsargų būtų jau rafinuoti produktai, pirmiausia dyzelinas.

    Rafinerijos prašo ilgalaikės strategijos

    Tuo pat metu dalis valstybių narių ragina Europos Komisiją parengti daugiametę ES strategiją rafinavimo sektoriui. Bulgarija, Čekija, Vengrija, Italija, Lenkija ir Slovakija kelia klausimą, kaip užtikrinti pakankamus perdirbimo pajėgumus pereinant prie elektrifikacijos.

    Šalys argumentuoja, kad net ir spartėjant transporto elektrifikacijai, dyzelinas dar ilgai išliks kritiškai svarbus logistikai, žemės ūkiui ir daliai pramonės, o taip pat gynybos poreikiams. Todėl siekiama aiškesnės krypties, kaip išlaikyti veikiančias rafinerijas ir investicijas, kai reguliacinė aplinka griežtėja.

    Globali įtampa ir degalų kainos

    ES sprendimas siejamas su platesnėmis Vakarų pastangomis sušvelninti kainų šokus, kuriuos kursto geopolitinė rizika pagrindiniuose naftos ir degalų gabenimo maršrutuose. Tokiose situacijose strateginių atsargų panaudojimas paprastai skirtas sumažinti staigių trūkumų tikimybę ir stabilizuoti lūkesčius.

    Vis dėlto žiemos kainas lems ne vien atsargų išleidimas, bet ir realūs srautai perdirbimo grandinėje, rafinerijų apkrovos, dyzelino importo galimybės bei transportavimo kaštai. Dėl to Europos vartotojams ir verslui signalas aiškus: atsargų injekcija gali padėti suvaldyti pikus, tačiau aukštesnių kainų rizika išlieka.