CP v2

Tag: Europos Komisija

  • „Huawei“ ir ZTE išstūmimas iš ES ryšių tinklų gali kainuoti iki 40 mlrd. eurų: kas mokės?

    „Huawei“ ir ZTE išstūmimas iš ES ryšių tinklų gali kainuoti iki 40 mlrd. eurų: kas mokės?

    Telekomunikacijų sektorius perspėja, kad Europos Sąjungos planai atsisakyti vadinamųjų didelės rizikos tiekėjų, tarp jų „Huawei“ ir ZTE, gali atsieiti gerokai brangiau, nei iki šiol skelbta viešai. Pasak GSMA, tiesioginės 4G ir 5G įrangos pakeitimo išlaidos gali siekti 30–40 mlrd. eurų.

    Šie skaičiai ryškiai skiriasi nuo Europos Komisijos vertinimų, kuriuose buvo kalbama apie 3,4–4,3 mlrd. eurų per metus trejų metų laikotarpiu, tai yra maždaug 10–13 mlrd. eurų iš viso. Dėl tokio atotrūkio atsinaujino diskusijos, ar realius kaštus turėtų prisiimti ryšio operatoriai, ar reikalingi kompensavimo mechanizmai.

    Kodėl kaina auga?

    GSMA skaičiuoja, kad didžiausia našta tektų mobiliojo ryšio tinklams, kur įrangos keitimas gali kainuoti 16–22 mlrd. eurų. Papildomai įvardijamos išlaidos fiksuotuosiuose tinkluose apie 5 mlrd. eurų, o transporto ir sujungiamumo infrastruktūroje dar 9–12 mlrd. eurų.

    Be tiesioginių keitimo darbų, rinkoje matomas ir platesnis poveikis: mažėjant tiekėjų konkurencijai, įranga gali brangti. GSMA nurodo, kad 2027–2030 metų laikotarpiu tai galėtų papildomai kainuoti apie 8,5 mlrd. eurų.

    Ginčas dėl metodikos

    Vis dėlto dalis ekspertų ginčija tokias sumas ir ragina atskirti bendras investicijas nuo papildomų išlaidų, kurios atsiranda būtent dėl priverstinio tiekėjų keitimo. Vienas iš argumentų yra tas, kad dalis įrangos vis tiek būtų keičiama natūraliai, pasibaigus jos eksploatacijos ciklui, todėl realus skirtumas galėtų būti arčiau Europos Komisijos skaičiavimų.

    Šis metodikos ginčas svarbus praktiškai, nes nuo jo priklauso politiniai sprendimai ir reguliavimo tempas. Jei bus pripažinta, kad išlaidos iš tiesų artėja prie 40 mlrd. eurų, didės spaudimas numatyti pereinamuosius laikotarpius, leisti lanksčiau planuoti keitimus arba ieškoti finansavimo priemonių, kurios sumažintų smūgį investicijoms į 5G plėtrą.

    Kas mokės už pokyčius?

    Pagrindinė įtampa kyla dėl to, kad ryšio operatoriai teigia negalintys vieni padengti politinių ir saugumo sprendimų kainos, ypač jei įranga buvo įsigyta laikantis tuo metu galiojusių taisyklių. Tuo pat metu valdžios institucijos akcentuoja kritinės infrastruktūros apsaugą ir poreikį mažinti priklausomybę nuo tiekėjų, kuriems priskiriama didesnė saugumo rizika.

    „Tikrasis iššūkis yra ne vien techninis įrangos pakeitimas, o tai, kaip šie sprendimai bus įgyvendinami neatsilikus 5G plėtros ir neperkeliant visos kainos vartotojams“, – sakė ryšių sektoriaus atstovai.

    Kol kas aiškaus susitarimo nėra, tačiau diskusija dėl kompensacijų, terminų ir vienodesnio reguliavimo tarp ES valstybių tik aštrėja. Kuo greičiau bus apsispręsta dėl taisyklių ir finansavimo logikos, tuo mažesnė rizika, kad saugumo prioritetai virs lėtesne tinklų modernizacija ir didesnėmis paslaugų kainomis.

  • Lenkija siekia 3 mlrd. eurų DI gigafabriko: partneriais įvardija Čekiją ir Lietuvą, ruošia planą B

    Lenkija intensyvina pastangas pritraukti DI gigafabriko projektą, kurio vertė siekia apie 3 mlrd. eurų ir kuris galėtų tapti didžiausia šalies informacinių ryšių technologijų investicija. Varšuva derina partnerystes regione ir kartu ruošiasi scenarijui, jei konkursą laimėtų kita valstybė.

    Lenkijos skaitmenizacijos ministerijos atstovai nurodo, kad svarbiausias strateginis partneris šiame projekte yra Čekija, o Lietuva galėtų tapti viena iš būsimų skaičiavimo galios pirkėjų. Lygiagrečiai vyksta pokalbiai ir su kitomis Europos šalimis, kurios galėtų prisidėti prie paklausos užtikrinimo pirmaisiais veiklos metais.

    Kas yra DI gigafabrikas?

    DI gigafabrikai – Europos mastu planuojami didelio našumo skaičiavimo centrai, skirti DI modeliams kurti, treniruoti ir diegti. Projektai siejami su Europos skaitmeninio suverenumo kryptimi, kai valstybės nori mažinti priklausomybę nuo riboto skaičiaus pasaulinių debesijos tiekėjų ir užsitikrinti prieigą prie pajėgumų kritiniams sektoriams.

    Lenkija siekia vidutinės apimties objekto, o praktinis įgyvendinimas būtų patikėtas privačiam konsorciumui. Valstybės vaidmuo – ne tiesiogiai statyti, o garantuoti dalį paklausos, įsigyjant skaičiavimo galios paslaugas ir taip sumažinant projekto riziką pradžioje.

    Kiek kainuotų ir kaip būtų finansuojama?

    Skelbiama, kad bendra investicijų suma galėtų siekti apie 3 mlrd. eurų, o viešasis prisidėjimas – iki maždaug 1 mlrd. eurų. Pabrėžiama, jog dalį tokios paramos planuojama suteikti per Europos Komisijos mechanizmus, o likusi dalis tenktų valstybei, kurioje būtų įgyvendinamas projektas, ir jos partneriams.

    Lenkija jau yra numačiusi startinį finansinį įsipareigojimą dalyvauti atrankoje, o papildomos sumos būtų nukreipiamos skaičiavimo galios pirkimui vėlesniais metais. Toks modelis leidžia valstybei veikti kaip „pirmasis klientas“, o verslui suteikia aiškesnes pajamas planuojant didelio masto infrastruktūrą.

    Ar pakaks elektros ir pajėgumų?

    Vienas jautriausių klausimų – elektros poreikis, nes DI skaičiavimai reikalauja didelės galios ir patikimo tiekimo. Lenkijos ekspertai teigia, kad planuojamo DI gigafabriko galia galėtų siekti apie 100–120 megavatų, o tai, jų vertinimu, neturėtų destabilizuoti nacionalinės energetikos sistemos.

    Ši diskusija ypač aktuali visoje Europoje, nes duomenų centrai tampa vis reikšmingesniais elektros vartotojais, o nauji projektai dažnai siejami su vietovėmis, kur paprasčiau užsitikrinti perdavimo tinklo pralaidumą ir ilgalaikius energijos šaltinius. Lenkija taip pat akcentuoja, kad šalies šiaurėje esama palankesnių sąlygų tokioms investicijoms.

    Jei DI gigafabriko konkursas būtų pralaimėtas, Lenkija teigia neatmetanti mažesnių, etapinių projektų – naujų ar plečiamų duomenų centrų, kurie galėtų palaipsniui didinti nacionalinę skaičiavimo bazę. Tokia „plano B“ kryptis būtų skirta užtikrinti, kad DI infrastruktūros plėtra nesustotų, net jei pagrindinis objektas atitektų kitai šaliai.

  • Venecijos bienalė neteko 2 mln. eurų ES paramos dėl Rusijos paviljono: fondas ruošia skundą

    Venecijos bienalė neteko 2 mln. eurų ES paramos dėl Rusijos paviljono: fondas ruošia skundą

    Europos Komisija patvirtino sprendimą nutraukti 2 mln. eurų ES dotaciją Venecijos bienalės fondui. Finansavimas sustabdytas po teisinio vertinimo, kurį atliko Europos švietimo ir kultūros vykdomoji agentūra, o sprendimas siejamas su Rusijos dalyvavimu 2026 metų meno bienalėje.

    Komisija argumentuoja, kad ES lėšomis remiami kultūros projektai turi atitikti Sąjungos vertybes ir skatinti demokratiją, dialogą, įvairovę bei saviraiškos laisvę. Briuselio vertinimu, šių principų dabartinė Rusija nepaiso, todėl parama institucijai, siejamai su ginčytina Rusijos reprezentacija, laikoma nesuderinama su dotacijos logika.

    Kas sukėlė ginčą?

    Įtampa kilo dėl Rusijos sugrįžimo į Venecijos bienalę pirmą kartą nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios 2022 metais. Rusijos paviljonas, priklausantis Rusijos valstybei, šįkart pristato performanso ir muzikos projektą, kurį, kaip skelbiama, formavo Maskvos institucijų atrinkta menininkų grupė.

    Nors paviljonas lankytojams buvo uždarytas, dalis turinio rodoma iš išorės, o tai tik sustiprino diskusijas, ar tokia forma nėra bandymas išlaikyti matomumą tarptautinėje kultūros erdvėje. Ukrainos atstovai ir dalis kultūros lauko profesionalų kritikavo sprendimą, teigdami, kad menas šiuo atveju gali būti išnaudojamas kaip politinės komunikacijos priemonė.

    Europos Komisija pastaraisiais mėnesiais buvo įspėjusi, kad Rusijos dalyvavimas gali tapti pagrindu stabdyti paramą. Įvertinus Venecijos bienalės pateiktus paaiškinimus, nuspręsta finansavimą nutraukti galutinai.

    Venecijos bienalė žada gintis teisme

    Venecijos bienalės fondas paskelbė ketinantis skųsti sprendimą. Institucija teigia, kad toks žingsnis buvo prognozuojamas, tačiau pabrėžia esanti pasirengusi ginti savo poziciją atsakingose institucijose.

    Fondas taip pat akcentuoja, kad ES dotacija, pasak jų, buvo skirta ne ginčijamai meno bienalei, o kino srities veikloms. Tarp minimų krypčių įvardijamos edukacinės ir industrijai skirtos iniciatyvos, susijusios su talentų ugdymu bei kino projektų vystymu.

    „Dotacija bendrai finansavo veiklas, kurios nėra susijusios su Rusijos dalyvavimu meno bienalėje“, – teigiama fondo pozicijoje.

    Pasak institucijos, sprendimas neturėtų iš esmės paveikti suplanuoto biudžeto ar numatytų programų vykdymo. Vis dėlto reali įtaka gali paaiškėti vėliau, ypač jei teisinis ginčas užsitęs arba išsiplės į kitus finansavimo klausimus.

    Italijos valdžia kritikuoja Briuselį

    Į sprendimą reagavo ir Italijos vyriausybės atstovai, palaikydami Venecijos bienalės ketinimą kreiptis dėl peržiūros. Kritikai teigia, kad sprendimo argumentuose neva trūksta pakankamai aiškaus pagrindimo, kodėl sankcija taikoma būtent šiai dotacijai, jei ji skirta kino veikloms.

    Italijos politikai taip pat pabrėžia kultūros autonomijos principą ir argumentuoja, kad kultūros institucijos neturėtų būti įtraukiamos į geopolitinių sprendimų logiką taip, kad nukentėtų tarptautinės programos. Tuo metu Briuselis laikosi pozicijos, kad ES lėšos privalo išlikti nuoseklios su deklaruojamomis vertybėmis ir jų taikymu praktikoje.

    Artimiausiu metu ginčas persikels į teisinį lygmenį, o sprendimas gali tapti precedentu, kaip ES ateityje vertins kultūros projektų rizikas karo ir sankcijų kontekste. Tai taip pat sustiprina platesnę diskusiją apie ribą tarp meno laisvės, institucijų atsakomybės ir viešųjų pinigų naudojimo taisyklių.

  • Europos Komisija rengiasi nusileisti JAV tarifams: svarbu neperžengti 15 proc. ribos

    Europos Komisija rengiasi nusileisti JAV tarifams: svarbu neperžengti 15 proc. ribos

    Europos Sąjunga ruošiasi priimti naujus Jungtinių Valstijų tarifus, kuriuos Vašingtonas artimiausiomis dienomis ketina taikyti dėl įtarimų, susijusių su priverstiniu darbu pasaulinėse tiekimo grandinėse. Europos Komisija pabrėžia, kad kritinis kriterijus yra 15 proc. riba, įtvirtinta 2025 metų liepą pasiektame ES ir JAV prekybos susitarime.

    Komisijos teigimu, nors Briuselis su tokių priemonių motyvais nesutinka, šiuo metu prioritetas yra užtikrinti susitarimo laikymąsi ir apsaugoti bendroves nuo staigių ir nenuspėjamų prekybos sąlygų pokyčių. ES pareigūnai atidžiai seka, kokio dydžio galutiniai muitai bus įtvirtinti ir kaip jie bus taikomi konkrečioms prekių grupėms.

    „Mes nesutinkame su išvadomis dėl priverstinio darbo ir tai aiškiai pasakėme JAV partneriams“, – sakė vienas aukšto rango ES pareigūnas.

    „Tačiau pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad susitarimas būtų gerbiamas, o mūsų įmonės gautų stabilumą ir nuspėjamumą“, – pridūrė jis.

    Kas keičiasi JAV tarifų režime

    Dabartinis JAV tarifų režimas, taikomas prekybos partneriams, baigia galioti penktadienį, o JAV prekybos atstovas Jamiesonas Greeris nurodė, kad naujų priemonių įgyvendinimas yra neišvengiamas. Šios priemonės siejamos su JAV atliekamu vertinimu, ar prekybos partneriai pakankamai kovoja su priverstiniu darbu pagamintų prekių patekimu į rinką.

    ES ir JAV susitarimas numato, kad JAV muitai Europos Sąjungos prekėms neturėtų viršyti 15 proc. lubų. Europos Komisija akcentuoja, kad būtent šios ribos laikymasis leistų išvengti plataus masto eskalacijos ir išsaugoti bent minimalų planavimo aiškumą eksportuotojams.

    JAV šiemet jau buvo įvedusi papildomus muitus prekybos partneriams po JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimo, kuris ankstesnius 2025 metų tarifus pripažino neteisėtais. Pridėjus juos prie įprastų taikomų muitų, vidutinė našta ES prekėms, kaip nurodoma, yra priartėjusi prie 15 proc. ribos.

    Priverstinio darbo tema – ir ES darbotvarkėje

    Europos Komisija pabrėžia, kad Europos Sąjungoje jau galioja griežtas reguliavimas, nukreiptas prieš priverstiniu darbu pagamintas prekes, ir kad tokiais argumentais grindžiami tarifai, Briuselio vertinimu, nėra pagrįsti. Komisija yra viešai sakiusi, jog muitai dėl šių priežasčių būtų nepateisinami, tačiau dabar signalizuoja pragmatišką laikyseną, orientuotą į susitarimo ribų išsaugojimą.

    Situaciją komplikuoja ir platesnė JAV prekybos politikos kryptis. Pastarosiomis savaitėmis skambėjo ir grasinimai ateityje itin smarkiai didinti muitus kai kurioms importo kategorijoms, įskaitant generinius vaistus, nors Europos Komisija nurodo, kad pagal ES ir JAV susitarimą tam tikros vaistų grupės turėtų būti išimtos iš papildomų tarifų taikymo.

    Artimiausiu metu ES institucijoms svarbiausia bus įvertinti, ar naujos JAV priemonės iš tiesų tilps į 15 proc. rėmus, ir kokią įtaką jos turės atskiroms pramonės šakoms. Verslui tai reikš ne tik galimus kaštų pokyčius, bet ir didesnį spaudimą užtikrinti tiekimo grandinių skaidrumą, ypač ten, kur rizika dėl priverstinio darbo tarptautinėje prekyboje laikoma didesne.

  • Metai po Turnberry susitarimo: „Trump“ tarifai, 1,8 trln. eurų prekyba ir nauja grėsmė

    Metai po Turnberry susitarimo: „Trump“ tarifai, 1,8 trln. eurų prekyba ir nauja grėsmė

    Lygiai prieš metus Škotijos Turnberry kurorte Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė pasiekę susitarimą, kuris turėjo sustabdyti eskaluojantį tarifų konfliktą. Vis dėlto praktikoje susitarimas tapo naujo transatlantinių ginčų etapo pradžia, o įtampa dėl naujų muitų grįžta į darbotvarkę.

    Pagal Turnberry susitarimą JAV įvedė 15 proc. tarifus importui iš Europos Sąjungos, o ES įsipareigojo panaikinti muitus daugumai JAV pramonės produktų. Be to, europiečiai pažadėjo iki 2028 metų reikšmingai didinti investicijas JAV ir pirkti daugiau energetikos išteklių, įskaitant suskystintas gamtines dujas, naftą ir su branduoline energetika susijusius produktus.

    Susitarimą iš pradžių lydėjo pažadai apie stabilumą, tačiau per metus abi pusės susidūrė su politiniais ir teisiniais barjerais. ES pusėje ratifikavimo procesas buvo pristabdytas, o įsipareigojimų įgyvendinimas strigo, kol galiausiai nuo liepos 1 dienos buvo panaikinti dalis europinių muitų JAV prekėms.

    Prekyba augo nepaisant tarifų

    Nors tarifai turėjo mažinti srautus, realybė pasirodė kitokia: ES ir JAV prekių bei paslaugų prekyba 2025 metais išaugo 4,5 proc. ir pasiekė apie 1,8 trilijono eurų. Viena pagrindinių priežasčių buvo išankstinis krovinių gabenimas, kai įmonės skubėjo atlikti siuntas dar prieš įsigaliojant naujiems muitams.

    Skaičiuojama, kad nuo 2025 metų pradžios JAV importuotojai sumokėjo apie 31 mlrd. eurų papildomų muitų, kai ankstesniais metais tokios įmokos siekdavo apie 7 mlrd. eurų. Po JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimo dalis sumokėtų tarifų kai kuriems mokėtojams jau buvo grąžinta, nes 2025 metais įvesti muitai buvo pripažinti neteisėtais.

    Investicijų pažadai juda į priekį

    Europos Komisija tvirtina, kad ES iš esmės laikosi investicinių įsipareigojimų JAV. 2025 metų pradžioje buvo skelbta, kad europinės bendrovės įvairiuose sektoriuose, nuo automobilių iki informacinių technologijų, chemijos ir maisto pramonės, yra suplanavusios investicijas, kurių vertė siekia 242 mlrd. eurų.

    Energetikos dalyje Briuselis signalizuoja, kad tikslas iki 2028 metų pasiekti 700 mlrd. eurų vertės pirkimus gali būti viršytas. ES akcentuoja, kad didesnius pirkimus skatino geopolitinės rizikos ir siekis diversifikuoti energijos tiekimą, o JAV suskystintos gamtinės dujos ir nafta per metus pasiekė rekordinius lygius.

    Naujų tarifų šešėlis ir derybos

    Didžiausia nežinomybė dabar susijusi su tarifų tęstinumu JAV. Po Aukščiausiojo Teismo sprendimo Baltieji rūmai muitus turėjo perkelti į kitą teisinį pagrindą, tačiau šie tarifai turi galioti tik iki liepos 24 dienos, nebent Kongresas nuspręstų juos pratęsti.

    Tuo pat metu Briuselis ir Vašingtonas tęsia derybas dėl išimčių, taip pat dėl plieno ir aliuminio, kuriems JAV vis dar taiko itin aukštus tarifus. ES siekia susigrąžinti ankstesnius tarifų lygius šimtams prekių ir siūlo išimčių paketą, apimantį apie 150 mlrd. eurų vertės eksporto.

    „Mes nesutinkame su išvadomis dėl priverstinio darbo ir tai aiškiai pasakėme Jungtinių Valstijų atstovams“, – sakė aukšto rango ES pareigūnas.

    Europa taip pat ruošiasi scenarijui, kad JAV gali inicijuoti naujus tyrimus ir taikyti papildomus muitus, pavyzdžiui, dėl priverstinio darbo tiekimo grandinėse ar dėl perteklinių gamybos pajėgumų. ES pozicija išlieka pragmatiška: jei nauji tarifai neperžengtų 15 proc. ribos, Briuselis greičiausiai vengs atsakomųjų priemonių, siekdamas išsaugoti prognozuojamumą verslui.

    Vis dėlto transatlantinės prekybos stabilumas artimiausiais mėnesiais priklausys nuo JAV vidaus politikos, Kongreso sprendimų ir to, ar abi pusės ras kompromisą dėl jautriausių sektorių. Verslui tai reiškia, kad net ir po garsiai pristatyto susitarimo rizika dėl staigių tarifų pokyčių išlieka reali.

  • ES skyrė „AliExpress“ 550 mln eurų baudą: kodėl dėl klastočių ir pavojingų prekių taikomos naujos taisyklės

    Europos Sąjunga Kinijos elektroninės prekybos platformai „AliExpress“ skyrė 550 mln eurų baudą. Pasak ES institucijų, platforma neįgyvendino pakankamų priemonių, kad veiksmingai sumažintų klastočių, pavojingų ir iš nelegalių šaltinių kilusių prekių pasiūlą.

    Bauda skirta remiantis Skaitmeninių paslaugų aktu, kuris didžiosioms interneto platformoms numato griežtesnes pareigas valdant rizikas ir užtikrinant vartotojų saugumą. ES vertinimu, vien formalaus taisyklių deklaravimo nepakanka, jei realiai nepasiekiami apčiuopiami rezultatai mažinant pažeidimus.

    Kas kliuvo reguliuotojams?

    ES pareigūnai nurodė, kad „AliExpress“ taikomos neteisėtų prekių aptikimo ir šalinimo sistemos nebuvo pakankamai efektyvios. Kritika siejama su tuo, kad ilgą laiką platformoje esą buvo galima rasti įtartinų prekių, įskaitant suklastotą aprangą, rizikingą kosmetiką ir nesaugius žaislus.

    Reguliuotojų vertinimu, tokiose situacijose svarbu ne tik reaguoti į vartotojų ar teisių turėtojų pranešimus, bet ir aktyviai užkirsti kelią pasikartojantiems pažeidimams. Tai apima pardavėjų patikros stiprinimą, rizikingų kategorijų kontrolę ir greitesnį neteisėto turinio šalinimą.

    „AliExpress“: bauda neproporcinga

    Platforma su sprendimu nesutinka ir teigia, kad bauda neatspindi jos vykdomų sisteminių patobulinimų. Bendrovė pabrėžė, jog pastaruoju metu ėmėsi proaktyvių veiksmų, skirtų kovai su klastotėmis ir nesaugiais produktais.

    „Nesutinkame su šiandienos sprendimu ir neproporcinga bauda, kuri tinkamai neatspindi mūsų sistemos bei reikšmingų, proaktyvių patobulinimų, kuriuos įgyvendinome“, – sakė „AliExpress“.

    Šis sprendimas laikomas signalu visoms didelėms e. prekybos ir skelbimų platformoms, kad ES vis griežčiau vertins realų atitikties lygį, o ne vien deklaracijas. Skaitmeninių paslaugų akto praktinis taikymas reiškia, kad platformoms tenka didesnė atsakomybė už tai, kaip greitai ir efektyviai jos užkerta kelią neteisėtai prekybai.

    Skelbiama, kad „AliExpress“ Europoje turi apie 193 mln vartotojų, kurie perka reguliariai arba bent kartais. Tokia auditorija, ES požiūriu, didina ir potencialią žalą, jei rizikingos prekės nėra laiku identifikuojamos bei pašalinamos.

  • Europos Sąjungoje auga kultūros sektoriaus darbo vietos: kuriose šalyse jų daugiausia, o kur trūksta

    Europos Sąjungoje auga kultūros sektoriaus darbo vietos: kuriose šalyse jų daugiausia, o kur trūksta

    Kultūros darbai ES: skaičiai auga

    Kultūros sektoriaus darbo vietų Europos Sąjungoje daugėja, rodo naujausi „Eurostat“ duomenys. 2025 metais kultūroje dirbo apie 8 900 000 žmonių, tai sudarė 4,3 proc. viso užimtumo ES.

    Lyginant 2024 ir 2025 metus, kultūros sektoriaus dalis bendrame užimtume padidėjo 0,5 procentinio punkto. Į šią sritį patenka įvairios profesijos – nuo menininkų ir muzikantų iki aktorių ir kitų kūrybinių industrijų darbuotojų.

    Pagal demografinę struktūrą beveik pusė dirbančiųjų kultūroje buvo 30–49 metų amžiaus. Taip pat išsiskiria išsilavinimo profilis: dauguma turėjo bent bakalauro laipsnį.

    „Eurostat“ skaičiai rodo, kad dar 31,3 proc. kultūros sektoriaus darbuotojų buvo baigę bent vidurinį ugdymą, o 6,7 proc. – iki pagrindinio ugdymo lygio. Tai leidžia kultūros rinką vertinti kaip santykinai aukštos kvalifikacijos užimtumo segmentą.

    Kur kultūros sektorius stipriausias?

    Daugumoje ES valstybių kultūros užimtumas sudaro panašią dalį: 17-oje iš 27 šalių jis svyravo tarp 4 ir 5 proc. visų dirbančiųjų. Tai rodo, kad kultūros ekonomika daug kur yra reikšminga, bet dažniausiai nėra dominuojanti darbo rinkos dalis.

    Didžiausios kultūros sektoriaus užimtumo dalys fiksuotos Nyderlanduose, kur kultūroje dirbo 5,7 proc. visų darbuotojų. Antroje vietoje buvo Estija su 5,3 proc., trečioje – Malta su 5,1 proc.

    Tuo metu mažiausios dalys nustatytos Rumunijoje – 1,8 proc. Toliau rikiavosi Slovakija su 3,3 proc. ir Airija su 3,4 proc., o tai signalizuoja apie nevienodą kultūros sektoriaus svorį nacionalinėse ekonomikose.

    Pirmoji ES kultūros deklaracija

    Instituciniu lygmeniu kultūros svarbą ES neseniai pabrėžė ir bendra politinė žinutė: Europos Sąjungos Taryba, Europos Parlamentas bei Europos Komisija pasirašė pirmąją bendrą deklaraciją dėl kultūros. Dokumentas pavadintas „Europe for Culture – Culture for Europe“ ir apibrėžia principus, kuriais, institucijų teigimu, turėtų būti grindžiama artimiausio laikotarpio ES kultūros politika.

    Jame kultūra įvardijama kaip priemonė reaguoti į šiuolaikinius iššūkius, tarp kurių minimos geopolitinės įtampos, klimato kaita, skaitmeninė transformacija, socialinė nelygybė ir psichikos sveikatos krizė. Deklaracija taip pat akcentuoja kultūros vaidmenį visuomenės atsparumui ir demokratijos stiprinimui.

    „Sektorius susiduria su sudėtingų iššūkių deriniu: nuo DI, kuris keičia kūrybinių grandinių veikimą ir darbuotojų pragyvenimą, iki platformų galios augimo, keliančio grėsmę kultūrų įvairovei, ir kultūros naudojimo antidemokratinei dezinformacijai skleisti“, – sakė Mafalda Dâmaso.

    Dokumente įvardijami 12 principų, tarp jų – siekis, kad menininkai galėtų dirbti be cenzūros, o kultūros darbuotojai gautų geresnį atlygį ir stipresnę socialinę apsaugą. Vis dėlto deklaracija nėra teisės aktas, todėl ji tiesiogiai neįpareigoja valstybių didinti finansavimo ar keisti nacionalinių taisyklių.

    Dėl to esminis klausimas lieka atviras: kaip šiuos principus realiai įgyvendins atskiros šalys ir ar politiniai įsipareigojimai virs konkrečiomis priemonėmis. Augant užimtumui kultūros sektoriuje, šis sprendimų etapas gali turėti tiesioginę įtaką tiek darbo vietų kokybei, tiek kūrybinių industrijų konkurencingumui Europoje.

  • ES siūlo keisti ETS: daugiau nemokamų taršos leidimų iki 2038 metų, ekspertai įžvelgia riziką tikslams

    ES siūlo keisti ETS: daugiau nemokamų taršos leidimų iki 2038 metų, ekspertai įžvelgia riziką tikslams

    Kas keičiasi ETS sistemoje?

    Europos Komisija pateikė siūlymus peržiūrėti ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ETS) – vieną pagrindinių Bendrijos klimato politikos instrumentų. Kritikai įspėja, kad dalis pakeitimų gali sulėtinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimą ir pabranginti kelią į 2040 metų tikslus.

    ETS veikia nuo 2005 metų ir įpareigoja energijos gamintojus bei pramonės įmones turėti leidimą kiekvienai išmetamai anglies dioksido tonai. Europos Komisijos duomenimis, sistema iki šiol sugeneravo daugiau kaip 270 mlrd. eurų pajamų, kurios buvo nukreiptos į inovacijas, pramonės dekarbonizaciją ir energetikos modernizavimą.

    Ilgesnis nemokamų leidimų laikotarpis

    Iki šiol numatyta, kad nemokamai dalijami taršos leidimai daliai pramonės sektorių palaipsniui bus atsisakomi, o jų vietą turėjo užimti anglies dioksido pasienio korekcinis mechanizmas importui. Tačiau naujuose siūlymuose numatyta nemokamų leidimų dalijimą pratęsti iki 2038 metų, nors ankstesniame grafike pabaiga buvo planuota 2034 metais.

    Komisija argumentuoja, kad pasikeitė geopolitinis ir ekonominis kontekstas, o Europos pramonė patiria didesnį konkurencinį spaudimą. Pagal siūlomą modelį įmonėms žadama iš anksto suteikti 80 proc. nemokamų leidimų, jei jos turi patvirtintus dekarbonizacijos investicijų planus, o likę 20 proc. būtų skiriami tik realiai įgyvendinus investicijas.

    „ES ETS įrodė, kad anglies kainodara veikia: mažina emisijas, stiprina energetinį saugumą ir mobilizuoja investicijas“, – sakė už klimato politiką atsakingas Europos Komisijos narys Wopke Hoekstra.

    Kodėl ekspertai kalba apie rizikas?

    Klimato politikos ekspertai ir nevyriausybinės organizacijos įspėja, kad didesnis nemokamų leidimų vaidmuo gali paskatinti delsą. Jų vertinimu, tokia kryptis gali reikšti, kad už taršą ilgiau mokės ne teršėjas, o klimato tikslų našta labiau persikels į visuomenę ir ateities sprendimus.

    Strategic Perspectives vadovė Linda Kalcher reformą apibūdino kaip „Trojos arklį“, teigdama, kad ji atrodo kaip palengvinimas pramonei, tačiau ilgainiui gali silpninti konkurencingumą prieš tuos, kurie greičiau diegia švaresnes technologijas. Jos teigimu, dėl to 2040 metų tikslas mažinti grynąsias emisijas 90 proc. gali tapti brangesnis ir rizikuoti investicijomis į inovacijas.

    Climate Action Network Europe atstovai pabrėžia, kad kiekviena papildoma pagal ETS „leidžiama“ anglies dioksido tona reiškia sudėtingesnį ir brangesnį iššūkį vėliau. Organizacija taip pat kritikuoja logiką, kai nauda suteikiama vien už planą, o ne už įvykdytas investicijas.

    Naujas žingsnis aviacijai, bet su išimtimis

    Vienas ryškiausių siūlomos peržiūros elementų – pirmą kartą numatyta anglies kainodara daliai tarptautinių skrydžių, išvykstančių iš ES. Vis dėlto siūloma, kad priemonė įsigaliotų tik nuo 2029 metų ir būtų taikoma skrydžiams iki 5 000 kilometrų atstumo.

    Nevyriausybinė organizacija Transport & Environment atkreipia dėmesį, kad toks modelis paliktų reikšmingą dalį Europos aviacijos už sistemos ribų, ypač ilguosius skrydžius, kurie dažnai yra ir taršiausi. Organizacija ragina valstybes nares per derybas siekti platesnės aprėpties, kad aviacijos sektoriui būtų taikomas nuoseklus „teršėjas moka“ principas.

    Siūlymų paketas dar turės pereiti politinių derybų etapą tarp Europos Parlamento ir valstybių narių, todėl galutinė ETS reformos kryptis priklausys nuo to, kiek bus išlaikytas balansas tarp pramonės konkurencingumo ir klimato ambicijų. Artimiausiais mėnesiais spręsis, ar siūlomi palengvinimai taps laikinu stabilizavimo žingsniu, ar ilgalaike spraga ES emisijų mažinimo plane.

  • Europos Komisijos žalia šviesa: „Electronic Arts“ gali būti parduota už 51 mlrd. eurų

    Europos Komisijos žalia šviesa: „Electronic Arts“ gali būti parduota už 51 mlrd. eurų

    Vaizdo žaidimų industrijoje bręsta vienas didžiausių pastarojo meto sandorių: „Electronic Arts“ gali būti parduota investuotojų konsorciumui už maždaug 51 mlrd. eurų. Apie šį planą skelbiama po to, kai Europos Komisija, kaip nurodoma, po pirminio vertinimo sandoriui esą neprieštaravo.

    Potencialūs naujieji savininkai siejami su Saudo Arabijos valstybiniu fondu Public Investment Fund, investicijų bendrove „Silver Lake“ ir fondu „Affinity Partners“. Pastarasis plačiau žinomas dėl ryšių su Jaredu Kushneriu, JAV prezidento Donaldo Trumpo žentu.

    Jei susitarimas būtų užbaigtas, tai galėtų tapti vienu stambiausių svertinių išpirkimų pramogų technologijų sektoriuje. Toks sandoris taip pat išryškintų tendenciją, kai dideli fondai siekia įsigyti turinio ir intelektinės nuosavybės portfelius, kurie generuoja stabilias pajamas iš prenumeratų, mikrotransakcijų ir licencijų.

    „Electronic Arts“ yra viena didžiausių žaidimų leidėjų pasaulyje, valdanti tokias franšizes kaip „EA Sports FC“, „The Sims“, „Battlefield“, „Mass Effect“ ir „Star Wars Jedi“. Pastaraisiais metais rinka ypač vertina įmones, kurios turi ilgalaikes serijas ir gali jas nuolat monetizuoti per papildomą turinį bei gyvų paslaugų modelį.

    Sandorio kontekstas primena ir ankstesnius rekordinius pirkimus žaidimų rinkoje, tarp jų „Microsoft“ įvykdytą „Activision Blizzard“ įsigijimą. Tokie susijungimai kelia klausimų dėl konkurencijos, platformų kontrolės ir vartotojų pasirinkimo, todėl reguliuotojų vertinimai Europoje ir kitose jurisdikcijose paprastai tampa vienu svarbiausių etapų.

    Saudo Arabijos Public Investment Fund pastaraisiais metais aktyviai investuoja į tarptautinius projektus, siekdamas diversifikuoti ekonomiką ir mažinti priklausomybę nuo naftos. Žaidimų bei esportų sektorius laikomas perspektyvia kryptimi dėl sparčiai augančių auditorijų ir globalios skaitmeninių pramogų paklausos.

  • Europos Komisija spaudžia „Google“: Android atsivers varžovams, „Gemini“ neteks išskirtinumo

    Europos Komisija spaudžia „Google“: Android atsivers varžovams, „Gemini“ neteks išskirtinumo

    Europos Komisija įpareigojo „Google“ panaikinti dalį „Android“ sistemos apribojimų, kurie, reguliuotojų vertinimu, gali suteikti nepagrįstą pranašumą DI paslaugai „Gemini“. Briuselis siekia, kad konkurentai galėtų pasiekti naudotojus ne prasčiau nei „Google“ sprendimai, o pasirinkimas nebūtų nulemtas vien išankstinių nustatymų.

    Šis sprendimas priimtas taikant Skaitmeninių rinkų aktą, kuris numato griežtesnes taisykles vadinamosioms vartininkėms, kontroliuojančioms pagrindines skaitmenines platformas. Komisija argumentuoja, kad mobiliosios operacinės sistemos tampa svarbiausiu vartais į skaitmenines paslaugas, todėl jose įtvirtintas DI asistentas gali greitai įgyti dominuojančią padėtį.

    Kas keisis „Android“ naudotojams

    Pagal Komisijos nurodymus „Google“ turės atverti dalį „Android“ funkcijų konkurentų asistentams ir programoms. Vienas iš svarbiausių pokyčių būtų galimybė naudoti alternatyvius balso asistentus ir aktyvavimo komandas, kad naudotojas galėtų pasirinkti ne tik „Gemini“ siūlomą kelią.

    Numatoma, kad pokyčiai įsigalios etapais kartu su būsimomis „Android“ versijomis. Komisija pabrėžia, kad tikslas yra praktinis interoperabilumas, kad trečiųjų šalių sprendimai galėtų veikti ne vien kaip atskiros programėlės, bet ir kaip sisteminiu lygiu integruoti asistentai.

    Kodėl DI tapo nauju konkurencijos tašku

    DI asistentai sparčiai keičia tai, kaip žmonės naudoja telefonus: nuo paieškos ir susirašinėjimo iki nuotraukų tvarkymo ar užsakymų paslaugų. Kuo giliau asistentas integruotas su el. paštu, kalendoriumi, nuotraukomis ir programėlėmis, tuo lengviau jis tampa kasdieniu įrankiu, o platformos valdytojas įgyja didelę įtaką rinkai.

    Reguliuotojai Europoje vis dažniau vertina DI ne tik kaip naują funkciją, bet ir kaip naują prieigos tašką prie skaitmeninių paslaugų. Dėl to didžiosioms platformoms keliami reikalavimai užtikrinti pasirinkimą ir nesukurti situacijos, kai vienas gamintojo asistentas tampa numatytuoju standartu.

    „Google“ kritika ir privatumo klausimas

    „Google“ viešai kritikavo įpareigojimus, akcentuodama privatumo ir saugumo rizikas, kai daugiau sisteminių galimybių suteikiama trečiųjų šalių sprendimams. Bendrovė teigia, kad pernelyg platus priėjimas prie jautrių įrenginio funkcijų ar duomenų gali padidinti piktnaudžiavimo ir kibernetinių incidentų tikimybę.

    „Šios dienos sprendimai grasina susilpninti svarbias privatumo ir saugumo apsaugas milijonams europiečių“, – sakė „Google“ vyriausiasis teisininkas Kentas Walkeris.

    Europos Komisija savo ruožtu teigia, kad DMA mechanizmuose numatytos apsaugos priemonės, o „Google“ galės vertinti, ar konkurentų sprendimai atitinka duomenų apsaugos ir kibernetinio saugumo kriterijus. Briuselis pabrėžia, kad tikslas nėra mažinti saugumą, bet pašalinti kliūtis konkurencijai, kai jos nėra būtinos vartotojų apsaugai.