CP v2

Tag: Europos Komisija

  • Europos Komisija įspėja: kuro priemokos po bilieto pirkimo gali pažeisti ES taisykles

    Kaina turi būti galutinė

    Europos Komisija perspėja, kad avialinijų praktika po bilieto įsigijimo papildomai priskaičiuoti kuro priemokas gali prieštarauti Europos Sąjungos teisės aktams. Pasak Komisijos, parduodant skrydžio bilietą vartotojui turi būti aiškiai pateikta galutinė mokėtina kaina.

    Komisija pabrėžia, kad į galutinę kainą turi būti įtraukti visi neišvengiami ir numatomi mokesčiai, rinkliavos bei kiti privalomi mokėjimai. Tai reiškia, kad keleivis pirkimo metu turi matyti realią sumą, kurią mokės, be vėlesnių netikėtų priedų.

    Kuro kainos argumentas kelia abejonių

    Komisijos vertinimu, pastarosiomis savaitėmis aukštos aviacinio kuro kainos rinkoje buvo pakankamai prognozuojamos. Dėl to oro vežėjai, jei mato išaugusias sąnaudas, turėtų koreguoti skelbiamas bilietų kainas iš anksto, o ne grįžti prie jau parduotų bilietų.

    Kaip pavyzdys viešai minėta Ispanijos bendrovė „Volotea“, įvedusi papildomą mokestį, kuris gali būti pritaikytas keleiviui jau po pirkimo. Maksimali tokios priemokos riba buvo įvardyta iki 14 eurų.

    Komisija taip pat atkreipia dėmesį, kad dalis Europos oro linijų paprastai draudžiasi nuo kuro kainų svyravimų iš anksto. Tokie finansiniai instrumentai gali sumažinti staigių kainų šuolių poveikį, todėl argumentas apie būtinybę vėliau didinti jau parduotų bilietų kainą ne visada atrodo pagrįstas.

    Ką tai reiškia keleiviams

    Komisija nurodo, kad bilieto kainos didinimas po rezervacijos gali kelti klausimų ir pagal ES direktyvas, susijusias su nesąžininga komercine veikla bei nesąžiningomis sutarčių sąlygomis. Vis dėlto šių taisyklių laikymąsi pirmiausia prižiūri nacionalinės institucijos, todėl kiekvienas atvejis turi būti vertinamas individualiai.

    Praktikoje tai reiškia, kad keleiviai, susidūrę su papildomais mokesčiais po pirkimo, turėtų atidžiai peržiūrėti vežėjo sąlygas ir išsaugoti pirkimo patvirtinimą su nurodyta kaina. Jei kyla ginčas, svarbu turėti įrodymus, kokia galutinė suma buvo pateikta pirkimo momentu.

    Atskira tema yra skrydžių atšaukimai dėl išaugusių sąnaudų. Komisijos pozicija, apie kurią viešai kalbėjo už transportą atsakingas eurokomisaras Apostolos Tzitzikostas, tokiais atvejais keleivių teisės į kompensacijas iš esmės išlieka, o vien kuro kainų šuolis nebūtinai laikytinas pakankamu pagrindu jų nemokėti.

  • ES energetikos krizė aštrėja: klimato komisaras ragina spartinti atsinaujinančią energiją

    ES energetikos krizė aštrėja: klimato komisaras ragina spartinti atsinaujinančią energiją

    Europos Sąjungai susiduriant su nauja energijos kainų banga, už klimato politiką atsakingas eurokomisaras Wopke Hoekstra ragina veikti ryžtingiau ir greičiau mažinti priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro. Jo teigimu, Europa per dažnai į krizes reaguodavo pavėluotai, o šįkart delsti nebegalima.

    Interviu metu komisaras pabrėžė, kad atsparumas energijos sukrėtimams prasideda namuose, didinant vietinę gamybą ir spartinant perėjimą prie alternatyvių šaltinių. Tai, pasak jo, reiškia daugiau elektrifikacijos, atsinaujinančios energetikos, šilumos siurblių, jungčių tarp valstybių ir, kai kuriose šalyse, branduolinės energijos.

    „Po kiekvienos ankstesnės krizės turėjome būti radikalesni ir veikti labiau į priekį. Dabar būtent to ir reikia“, – sakė Wopke Hoekstra.

    Komisaras priminė, kad Europa nuo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio naftos krizių aiškiai matė savo pažeidžiamumą, nes žemyne ribota vietinių energijos išteklių pasiūla. Jo vertinimu, atsisakyti rusiškų dujų buvo būtina, tačiau dalis priklausomybės tiesiog persikėlė kitur.

    Pasak W. Hoekstros, Europos dujų pirkimai vis labiau remiasi suskystintomis gamtinėmis dujomis, o tai didina jautrumą geopolitikai ir pasaulinėms kainų bangoms. Tokia situacija, jo teigimu, verčia kelti klausimą, ar naujos priklausomybės yra pakankamai saugios ilguoju laikotarpiu.

    Kaip vieną iš dabartinės įtampos veiksnių jis įvardijo geopolitinį nestabilumą Artimuosiuose Rytuose ir karą Ukrainoje, kurie didina žaliavų kainų svyravimus. Straipsnyje pažymima, kad 2026 metų gegužės pradžioje „Brent“ naftos kaina buvo pakilusi virš maždaug 85 eurų už barelį ribos, o tai vėl kelia spaudimą tiek verslui, tiek gyventojų išlaidoms.

    Augant energijos kainoms, brangsta ne tik degalai ar šildymas, bet ir dauguma prekių bei paslaugų, nes energija yra svarbi tiekimo grandinių dalis. Europos Komisija ne kartą yra atkreipusi dėmesį, kad aukštos kainos didina energetinio skurdo riziką, todėl ieškoma priemonių, kaip mažinti sąskaitas ir geriau apsaugoti pažeidžiamus vartotojus.

    Komisaras pripažino, kad artimiausiais metais Europa vis tiek neišvengs iškastinio kuro vaidmens, ypač gamtinių dujų, kurios dažnai laikomos pereinamuoju kuru. Kartu jis akcentavo, kad energijos paklausa gali augti ir dėl sparčios skaitmenizacijos bei didelių skaičiavimo pajėgumų poreikio, įskaitant dirbtinis intelektas sprendimus, net jei energijos efektyvumas bus nuosekliai didinamas.

    „Dujos dar kurį laiką išliks pereinamuoju kuru, o energijos paklausa, net ir taikant efektyvumo priemones, greičiau augs nei mažės“, – teigė Wopke Hoekstra.

    Milijardai tinklams ir įkrovimui

    Kalbėdamas apie tai, kodėl infrastruktūros modernizavimas vyksta lėtai, W. Hoekstra sutiko, kad Europos Sąjunga „turi daugiau namų darbų“. Jo teigimu, būtinos milijardinės investicijos į elektros tinklų atnaujinimą, jų pralaidumo didinimą ir įkrovimo stotelių plėtrą.

    Komisaras argumentavo, kad kiekvienas į energetikos transformaciją investuotas euras mažina ilgalaikę Europos priklausomybę ir pažeidžiamumą, todėl yra racionalus sprendimas tiek ekonominiu, tiek saugumo požiūriu. Jo vertinimu, be spartesnių investicijų ES bus sunku užtikrinti stabilesnes kainas per kitą sukrėtimą.

    JAV atsitraukimas ir naujos partnerystės

    Tarptautinės klimato politikos kontekste W. Hoekstra apgailestavo dėl JAV pasitraukimo iš plataus masto bendradarbiavimo klimato srityje, kuris, jo teigimu, apsunkina pasaulinių susitarimų įgyvendinimą. Vis dėlto komisaras pabrėžė, kad Europa toliau stiprina ryšius su panašiai mąstančiomis valstybėmis.

    Jo teigimu, glaudesnis bendradarbiavimas vyksta su Norvegija, Jungtine Karalyste, Kanada, Australija, taip pat su partneriais Lotynų Amerikoje, kai kuriomis Afrikos ir Azijos šalimis, tarp jų Japonija. Komisaras priminė, kad 2023 metais Dubajuje vykusioje klimato konferencijoje pavyko suburti plačią šalių daugumą, peržengusią tradicinę Šiaurės ir Pietų takoskyrą.

    Šiandien, pasak W. Hoekstros, užduotis išlieka ta pati: mažinti priklausomybę nuo importo, didinti vietinę energijos gamybą ir modernizuoti infrastruktūrą taip, kad kitas kainų šokas neatsidurtų ant namų ūkių ir įmonių pečių.

  • ES ir JAV prekybos sandoris stringa: Parlamente ir sostinėse nesutarė dėl muitų, o Trumpas spaudžia

    ES ir JAV prekybos sandoris stringa: Parlamente ir sostinėse nesutarė dėl muitų, o Trumpas spaudžia

    Europos Parlamentui ir ES Tarybai pirmininkaujančiai Kiprui nepavyko susitarti dėl EU ir JAV prekybos susitarimo įgyvendinimo, kuriuo numatyta atsisakyti ES muitų daliai JAV pramonės prekių. Derybos truko daugiau nei 6 valandas ir baigėsi be galutinio kompromiso.

    Šis akligatvis išryškėjo JAV administracijai didinant spaudimą europiečiams ir grasindant įvesti 25 proc. muitą į JAV importuojamiems ES automobiliams. Tai viršytų anksčiau deklaruotą 15 proc. ribą, apie kurią buvo kalbėta po politinių susitarimų praėjusią vasarą.

    Kipro pirmininkavimas pripažino, kad susitarimo pasiekti nepavyko, tačiau teigė, jog pokalbiai suteikė teigiamą impulsą ir leido priartinti pozicijas. Sutarta, kad derybininkai vėl susitiks po 10 dienų, o nauja politinė diskusijų data numatyta gegužės 19 dieną.

    Kas stabdo susitarimą?

    Pagrindinė trintis kyla dėl apsaugos mechanizmų, kuriuos Europos Parlamentas nori įtvirtinti, kad susitarimas būtų atsparus staigiems JAV politikos posūkiams. Dalis valstybių narių nepritaria visoms Parlamento siūlomoms saugiklėms, nors iš esmės sutinka, kad rizikos, susijusios su galimais naujais muitais, turi būti suvaldytos.

    Europos Komisija taip pat spaudžia derybas užbaigti greičiau, argumentuodama, kad verslui būtinas aiškumas dėl taisyklių, tiekimo grandinių ir investicijų. Šią liniją palaiko ir dalis didžiausios Europos Parlamento frakcijos lyderių, pabrėžiančių, kad ilgas neapibrėžtumas brangiai kainuoja gamintojams.

    „Taryba yra įsipareigojusi sparčiai judėti įgyvendinant susitarimą ir tęsti konstruktyvų dialogą su Europos Parlamentu“, – sakė Kipro prekybos ministras Michaelas Damianos.

    Parlamentas nori termino

    Europos Parlamentas siekia, kad susitarimas būtų laikinas ir turėtų aiškią pabaigos datą. Tarp siūlymų minima galimybė numatyti galiojimą iki 2028 metų kovo, taip sukuriant peržiūros tašką ir užkertant kelią ilgalaikiams įsipareigojimams be naujo politinio patvirtinimo.

    Parlamento Tarptautinės prekybos komiteto vaidmuo čia itin svarbus, nes jis vertina, ar įgyvendinimo taisyklės pakankamai apsaugo ES interesus. Derybininkai pabrėžia, kad techninės detalės dar nėra iki galo suderintos, todėl kitas etapas greičiausiai bus labiau techninis, orientuotas į formuluotes ir procedūras.

    „Dar yra ką nuveikti, tačiau dėl apsaugos mechanizmo ir pagrindinio reglamento peržiūros bei vertinimo padaryta gera pažanga“, – sakė europarlamentaras Berndas Lange.

    Kuo tai svarbu Europai?

    ES ir JAV prekybos santykiuose sprendimai dėl muitų turi tiesioginį poveikį pramonei, ypač automobilių, chemijos, mašinų gamybos ir aukštos pridėtinės vertės komponentų sektoriams. Vien grasinimai naujais muitais dažnai veikia kaip rizikos veiksnys sutartims ir planuojamoms investicijoms, nes įmonės priverstos vertinti alternatyvius maršrutus ir tiekėjus.

    Automobilių muitų tema ypač jautri, nes daliai ES gamintojų JAV rinka yra viena svarbiausių, o bet koks papildomas tarifas gali reikšti augančias kainas vartotojams ir mažesnį konkurencingumą. Dėl to Briuselis siekia išvengti scenarijaus, kai politinis ginčas greitai virsta ekonominiu smūgiu eksportuotojams.

    Tolesnė derybų eiga priklausys nuo to, ar pavyks suderinti Parlamento reikalaujamus saugiklius su valstybių narių siekiu kuo greičiau užbaigti procesą. Jei kompromisas bus pasiektas, susitarimas galėtų sumažinti dalį muitų naštos pramonės prekėms, tačiau kartu liktų klausimas, kaip ateityje reaguoti į galimus staigius JAV sprendimus.

  • Europos DI galvosūkis: ko Briuselyje ieškos politikai ir verslas, spręsdami ekonomikos ateitį

    Europos DI galvosūkis: ko Briuselyje ieškos politikai ir verslas, spręsdami ekonomikos ateitį

    DI tampa ekonomikos varikliu

    Dirbtinis intelektas per kelis metus iš technologijų sektoriaus temos tapo viena svarbiausių ekonomikos darbotvarkės krypčių: jis keičia produktyvumą, darbo rinką, investicijų srautus ir valstybių konkurencingumą. Todėl 2026 metais Briuselyje vykstantis Europos Komisijos renginys Brussels Economic Forum savo dėmesį sutelkia būtent į DI ir Europos vietą pasaulinėse varžybose.

    Brussels Economic Forum yra kasmetinis Europos Komisijos flagmanas, jau daugiau kaip 25 metus suburiantis politikos, verslo, akademinės bendruomenės ir pilietinės visuomenės atstovus. Šio formato tikslas paprastas: įvardyti svarbiausias ekonomines grėsmes ir susitarti, kokių sprendimų reikia, kad Europos ekonomika neatsiliktų.

    Globalios varžybos ir Europos pasirinkimai

    Diskusijų centre atsiduria klausimas, kaip DI diegimas paveiks augimą ir našumą, o kartu ir tai, ar Europa sugebės išlaikyti technologinį savarankiškumą. Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama skaitmeninei infrastruktūrai, pažangių lustų tiekimo grandinėms ir duomenų centrų plėtrai, nes būtent jos lemia, kiek greitai galima diegti didelio masto DI sprendimus.

    Europos Komisijos pasirinktas kelias remiasi idėja, kad inovacijos turi vykti kartu su aiškiomis taisyklėmis, saugumo reikalavimais ir atsakomybe. DI reguliavimas, ypač didelės rizikos srityse, yra pristatomas kaip bandymas suderinti technologijų proveržį su vartotojų apsauga, tačiau kritikai perspėja dėl galimos administracinės naštos ir lėtesnio produktų išleidimo į rinką.

    Kas dalyvaus ir ką tai reiškia rinkai

    Forume numatytos aukšto lygio diskusijos ir pranešimai su politikos ir ekonomikos lyderiais, tarp jų Liuksemburgo ministru pirmininku Lucu Friedenu ir už ekonomiką atsakingu Europos Komisijos nariu Valdžiu Dombrovskiu. Taip pat kviečiami ekonomistai, europarlamentarai, profesinių sąjungų, verslo ir mokslo atstovai, kurie vertins, kaip DI keis darbo vietas ir kokių įgūdžių reikės ateities rinkoje.

    Darbo rinkos klausimai tampa vienu jautriausių, nes DI gali automatizuoti dalį rutininių užduočių, bet kartu kuria paklausą naujoms profesijoms ir aukštesnės kvalifikacijos kompetencijoms. Dėl to vis dažniau akcentuojamas persikvalifikavimas, mokymasis visą gyvenimą ir investicijos į skaitmeninius įgūdžius, kad produktyvumo augimas nevirstų socialine įtampa.

    Renginio kontekste skamba ir platesnis signalas rinkoms: Europa siekia įvardyti aiškias taisykles, kokiomis sąlygomis DI sprendimai gali būti diegiami mastu. Verslui tai reiškia prognozuojamumą, o investuotojams tai tampa vienu iš kriterijų, vertinant, kuriose jurisdikcijose DI produktus plėtoti greičiausia ir saugiausia.

  • ES atideda DI įpareigojimus iki 2027–2028: verslui žada mažiau dubliavimo, bet griežtina draudimus

    ES atideda DI įpareigojimus iki 2027–2028: verslui žada mažiau dubliavimo, bet griežtina draudimus

    Preliminarus susitarimas dėl DI taisyklių

    Europos Sąjungos valstybės narės ir Europos Parlamentas pasiekė preliminarų susitarimą dėl pakeitimų, kurie turėtų supaprastinti DI reikalavimų taikymą verslui. Pakeitimai pristatomi kaip dalis vadinamojo skaitmeninio omnbuso paketo, skirto mažinti administracinę naštą.

    Europos Parlamento atstovai teigia, kad dalies pagrindinių prievolių įsigaliojimas atidedamas, siekiant išvengti teisinio ir komercinio neapibrėžtumo. Vis dėlto galutinai sprendimą dar turės patvirtinti Europos Parlamentas ir valstybės narės.

    „Mes nesilpniname jokių saugumo taisyklių, o aiškiname jas Europos įmonėms“, – sakė Europos Parlamento pranešėja Arba Kokalari.

    „Dabar įmonės painiojasi, ar privalo laikytis DI akto, ar sektorinių teisės aktų, todėl nereikėtų reguliuoti to paties dalyko du kartus“, – sakė Arba Kokalari.

    Kas keičiasi didelės rizikos sistemoms

    ES DI aktas numato rizikos pagrindu paremtą modelį: kuo didesnė grėsmė sveikatai, saugai ar pagrindinėms teisėms, tuo griežtesni reikalavimai. Didelės rizikos kategorijai paprastai priskiriami sprendimai, naudojami kritinėje infrastruktūroje, švietime, įdarbinime, migracijos ir sienų kontrolės procesuose.

    Pagal preliminarų susitarimą didelės rizikos DI sistemoms suteikiamas papildomas laikas pasirengti atitikčiai, o kai kuriems produktams terminai nukeliami dar vėliau. Tokia schema, institucijų vertinimu, turėtų sumažinti riziką, kad rinkoje atsiras skirtingai aiškinamų pareigų ir dubliuojančių auditų.

    Europos Komisija taip pat akcentuoja, kad supaprastinimai turėtų labiau padėti mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios dažniausiai neturi didelių teisinės atitikties komandų. Be to, numatoma daugiau praktinių bandymų galimybių per ES lygmens bandomąsias aplinkas, kuriose produktai tikrinami prieš pateikiant juos į rinką.

    Draudimas dėl „nudifikacijos“ ir privalomas žymėjimas

    Kartu su supaprastinimais pakete numatyti ir aiškesni draudimai generuojamam turiniui, kai jis kuriamas be asmens sutikimo. Ypatingas dėmesys skiriamas DI sistemoms, kurios generuoja seksualinio pobūdžio turinį ar su vaikais susijusį išnaudojimo turinį.

    Preliminariai sutarta uždrausti vadinamąsias „nudifikacijos“ programas, kurios skaitmeniniu būdu imituoja žmogaus nuoginimą, o turinį sukuria be sutikimo. Taip pat numatoma įpareigoti žymėti DI sugeneruotą turinį vandens ženklais, kad vartotojams būtų lengviau atskirti, kas yra sukurta technologijų priemonėmis.

    „Norėjome aiškumo, kad Europoje tokio tipo programų netoleruojame“, – sakė Arba Kokalari.

    Europos Parlamento nariai pabrėžia, kad šie ribojimai siejami su augančia „deepfake“ rizika ir vis dažnesniais atvejais, kai intymus turinys platinamas be sutikimo. Praktikoje tai turėtų reikšti didesnę atsakomybę DI sprendimų kūrėjams, ypač platformoms, kurios leidžia greitai generuoti vaizdus, vaizdo ar garso įrašus.

    Galutinis teisės aktų paketo įsigaliojimas priklausys nuo formalių procedūrų, o detalūs taikymo terminai bus tikslinami patvirtinus galutinę redakciją. Verslui tai reiškia, kad artimiausiais mėnesiais teks sekti ne tik bendrą DI akto įgyvendinimą, bet ir jo korekcijas, kurios gali pakeisti pasirengimo planus.

  • „Meta“ apie ES DI reguliavimą ir Omnibus: noras „atlaisvinti“ taisykles, bet rinkai vis dar per sunku

    Europos Sąjungos bandymai vienu metu ir reguliuoti, ir dereguoti dirbtinio intelekto (DI) rinką stringa, o verslas perspėja apie lėtėjantį inovacijų tempą. Tokią mintį Europos ekonomikos kongrese išsakė „Meta“ viešosios politikos direktorius Vidurio ir Rytų Europai Jakubas Turowskis, kritiškai įvertinęs ES DI aktą ir vadinamąjį Omnibus paketą.

    Pasak jo, DI aktas buvo priimtas per anksti, kai dar trūko aiškumo, kaip greitai vystysis DI technologijos ir kokių praktinių taisyklių labiausiai reikės rinkai. Dėl to, anot J. Turowskio, Europa nuo pat pradžių užsidėjo papildomą stabdį sektoriui, kuriame konkurencija su JAV ir Kinija jau ir taip ypač intensyvi.

    Skaitmeninė rinka vis dar suskaidyta

    Vienas didžiausių ES iššūkių, kurį akcentavo „Meta“ atstovas, yra skaitmeninio reguliavimo fragmentacija. Nors ES siekia bendrosios rinkos, praktikoje technologijų įmonės dažnai turi prisitaikyti prie skirtingų nacionalinių interpretacijų ir priežiūros praktikų, o tai didina kaštus ir neapibrėžtumą.

    J. Turowskio teigimu, kai reguliavimas dubliuojasi arba skirtingose šalyse taikomas nevienodai, tai ypač kerta per startuolius. Auganti įmonė, užuot planavusi plėtrą vienoje didelėje rinkoje, priversta galvoti apie 27 atskiras taisyklių ir priežiūros ekosistemas, o tai lėtina mastelio didinimą ir investicijų pritraukimą.

    „Reguliavimas dažnai dubliuojasi, o tai kuria reguliacinį neapibrėžtumą“, – sakė Jakubas Turowskis.

    Kodėl Europa atsiliko DI lenktynėse?

    Diskusijoje buvo priminta, kad ankstesnėse technologijų bangose Europa turėjo labai stiprias pozicijas, ypač telekomunikacijų sektoriuje. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais technologijų lyderystė vis labiau persikėlė į JAV ir Aziją, o didžiausių pasaulio DI bendrovių viršūnėse europietiški vardai pasirodo retai.

    Priežasčių, kodėl Europa sunkiau konkuruoja, yra kelios. Viena jų siejama su išteklių kaina: dideliems DI modeliams reikia milžiniškos skaičiavimo galios ir duomenų centrų infrastruktūros, o tai reiškia dideles ir stabilias elektros sąnaudas. Jei energija brangesnė, brangsta ir eksperimentavimas, ir produktų kūrimas.

    Kita dažnai įvardijama kliūtis yra rizikos kapitalo dinamika. JAV rinka įprastai toleruoja didesnę riziką ir greitesnį kapitalo įliejimą į augimo stadijos įmones, o Europoje investavimo kultūra dažnai konservatyvesnė, ypač kai verslas dar negeneruoja didelių pajamų.

    „Buvo tikima, kad mūsų pridėtinė vertė bus geriausios taisyklės, kurias kopijuos kiti. Tai neveikia“, – sakė Jakubas Turowskis.

    Omnibus paketas: per mažas pokytis?

    Europos Komisija pasiūlė vadinamąjį skaitmeninį Omnibus paketą, kuriuo siekiama supaprastinti dalį skaitmeninių reikalavimų ir sumažinti administracinę naštą. Diskusijose dažniausiai minimos sritys, susijusios su BDAR taikymu ir DI akto įgyvendinimo detalėmis, ypač ten, kur įmonės mato perteklinius arba besidubliuojančius įpareigojimus.

    Tačiau „Meta“ atstovas suabejojo, ar Omnibus pakeitimai bus pakankami, kad realiai pagerintų situaciją. Jo vertinimu, bandymas dalinai „atlaisvinti“ sistemą, nepersvarstant jos iš esmės, gali turėti tik kosmetinį efektą, o rinkos problemų neišspręsti.

    „Turiu jausmą, kad klijuosime pleistrą ant lūžusios kojos, o rezultatas bus niekas arba beveik niekas“, – sakė Jakubas Turowskis.

    Daugiau vilčių jis sieja su platesne Europos Komisijos iniciatyva, vadinama Digital Fitness Check, kurios tikslas yra peržiūrėti skaitmeninį reguliavimą kaip visumą. Tokia peržiūra galėtų padėti aiškiau identifikuoti taisyklių dubliavimąsi, įvertinti jų poveikį konkurencingumui ir priimti sprendimus, kurie skatintų vieningesnę skaitmeninę rinką.

    Ši tema ypač aktuali ir dėl DI akto įsigaliojimo grafiko, kai skirtingi reikalavimų blokai pradedami taikyti etapais. Verslui tai reiškia, kad dar kelerius metus teks gyventi tarp pereinamųjų laikotarpių, papildomų gairių ir praktinių išaiškinimų, kurie realų aiškumą dažnai suteikia tik po kurio laiko.

  • ES ruošia ribojimus JAV debesijai: jautrūs valstybės duomenys gali būti „Google“ nepasiekiami

    ES ruošia ribojimus JAV debesijai: jautrūs valstybės duomenys gali būti „Google“ nepasiekiami

    Europos Sąjungoje svarstoma įtvirtinti taisykles, kurios ribotų valstybių institucijoms galimybes jautrius duomenis tvarkyti JAV debesijos platformose. Apie tai, remdamiesi su diskusijomis susipažinusiais šaltiniais, pranešė CNBC.

    Europos Komisija gegužės 27 dieną turėtų pristatyti vadinamąjį Tech suvereniteto paketą. Jame numatomos priemonės, kuriomis siekiama didinti ES strateginę autonomiją kritinėse skaitmeninėse srityse, įskaitant debesiją ir dirbtinį intelektą.

    Diskusijų esmė yra ne visiškas užsienio tiekėjų draudimas, o reikalavimai, kad tam tikrų kategorijų jautri informacija būtų apdorojama suverenia europine infrastruktūra. Tai galėtų paliesti viešąjį sektorių, kai kalbama apie duomenis, kurių nutekėjimas sukeltų reikšmingą žalą.

    Kurios sritys gali būti paliestos?

    Pasak su derybomis susipažinusių pareigūnų, griežčiausi reikalavimai gali būti taikomi finansiniams, teismų ir sveikatos duomenims, kuriais disponuoja valdžios institucijos ir kitos viešojo sektoriaus organizacijos. Tokiais atvejais būtų siekiama užtikrinti, kad duomenų saugojimas ir prieiga būtų valdomi pagal ES jurisdikciją.

    Svarbu ir tai, kad aptariamos nuostatos būtų orientuotos į viešąjį sektorių, o ne į privačias įmones. Kitaip tariant, bendros taisyklės verslui dėl JAV debesijos naudojimo šiame pakete, tikėtina, nebūtų siūlomos.

    „Pagrindinė idėja yra apibrėžti sritis, kurios turi būti talpinamos europinėje debesijos infrastruktūroje“, – sakė vienas su diskusijomis susipažinęs pareigūnas.

    Kodėl priklausomybė tapo problema?

    Pastaraisiais metais ES vis dažniau kelia skaitmeninio suvereniteto klausimą, ypač atsižvelgiant į geopolitines įtampas ir didelę Europos priklausomybę nuo JAV technologijų gigantų. Debesijos rinkoje Europoje dominuoja tokios bendrovės kaip „Amazon“, „Microsoft“ ir „Google“.

    Papildomą jautrumą kelia JAV 2018 metais priimtas Cloud Act, pagal kurį JAV teisėsauga gali reikalauti duomenų iš amerikietiškų bendrovių, nepriklausomai nuo to, kur fiziškai duomenys saugomi. ES institucijoms tai reiškia riziką, kad net ir Europoje laikomi duomenys tam tikromis aplinkybėmis galėtų atsidurti už ES teisės ribų.

    „Tai apie tai, kad Europa pabustų ir susitvarkytų“, – taip Komisijos atstovas apibūdino planuojamo paketo kryptį.

    Kas bus toliau?

    Komisijai pristačius paketą, politinis procesas dar tik prasidės, nes sprendimus turės palaiminti visos 27 ES valstybės narės. Pakete numatomi teisėkūros elementai, siejami su debesijos ir DI plėtra bei puslaidininkių politika, kurią Briuselis laiko kritiškai svarbia ekonominiam ir saugumo atsparumui.

    Praktikoje tai gali reikšti didesnį spaudimą viešosioms institucijoms peržiūrėti sutartis, architektūras ir tiekėjų pasirinkimą, o rinkai atverti daugiau galimybių europiniams tiekėjams. Kartu tikėtina, kad bus ieškoma kompromiso, kaip suderinti saugumo reikalavimus su realybe, jog didelė dalis pažangiausių debesijos paslaugų šiandien vis dar ateina iš JAV.

  • ES ir Kinijos prekybos įtampa auga: „Made in Europe“ idėja ir baimė dėl atsakomųjų priemonių

    ES ir Kinijos prekybos įtampa auga: „Made in Europe“ idėja ir baimė dėl atsakomųjų priemonių

    Įtampa dėl „Made in Europe“

    Europos Sąjungos ir Kinijos prekybinė įtampa pastarosiomis savaitėmis didėja, Pekinui raginant ES valstybes peržiūrėti Europos Komisijos siūlomą „Made in Europe“ kryptį. Kinijos pusė teigia, kad naujos taisyklės gali diskriminuoti jos bendroves.

    Europos Komisijos projekte numatoma griežtinti sąlygas užsienio įmonėms, norinčioms dalyvauti ES viešuosiuose pirkimuose ar pasinaudoti investicijų galimybėmis. Tikslas – didinti Europos pramonės pajėgumus ir mažinti priklausomybes nuo išorės tiekėjų.

    Kinijos signalas: galimos atsakomosios priemonės

    Kinijos prekybos institucijos kritikuoja iniciatyvą ir perspėja, kad diskriminacinis požiūris į Kinijos įmones gali sulaukti atsakymo. Tai reiškia riziką, kad ginčas peraugs į platesnį ekonominį konfliktą su tarifais, ribojimais ar kitomis priemonėmis.

    ES sprendimus apsunkina ir bendra tarptautinės prekybos atmosfera, kurioje daugėja protekcionistinių priemonių, o tiekimo grandinių saugumas tampa politiniu prioritetu. Europai tenka ieškoti pusiausvyros tarp rinkos atvirumo ir strateginių sektorių apsaugos.

    Europos Parlamente – skirtingos strategijos

    Šią dilemą aptarė Europos Parlamento diskusijų laidoje The Ring susitikę europarlamentarai Sakis Arnaoutoglou iš Socialistų ir demokratų frakcijos bei Nicolás Pascual de la Parte iš Europos liaudies partijos. Abu pripažįsta, kad Kinija išlieka svarbi ekonominė partnerė, tačiau požiūriai į rizikų valdymą skiriasi.

    Arnaoutoglou ragino vengti eskalacijos ir siekti santykių, paremtų sąžiningumu bei abipusiškumu, pabrėždamas, kad tikslas neturėtų būti konfrontacija. Jo teigimu, Europa turi išlikti atvira bendradarbiavimui, bet negali būti naivi.

    De la Parte akcentavo, kad prekybos politika vis dažniau tampa geopolitiniu įrankiu, todėl ES reikia veikti apgalvotai. Jis išskyrė vadinamąjį rizikų mažinimą, kai ryšiai su Kinija nėra nutraukiami, tačiau priklausomybės jautriuose sektoriuose sąmoningai ribojamos.

    Diskusija parodė, kad ES kryptis greičiausiai suks link griežtesnių patikros ir atsparumo taisyklių, tačiau kartu bus ieškoma kelių išlaikyti prekybą ir investicijas ten, kur tai neprieštarauja saugumo ir konkurencingumo tikslams.

  • ES spaudimas „Anthropic“ dėl Mythos: Europos institucijos nori prieigos įvertinti kibernetines rizikas

    ES spaudimas „Anthropic“ dėl Mythos: Europos institucijos nori prieigos įvertinti kibernetines rizikas

    JAV dirbtinio intelekto bendrovė „Anthropic“ sulaukia vis griežtesnės kritikos Europoje dėl sprendimo riboti prieigą prie naujo modelio Mythos, kuris, pasak pačios įmonės, pasižymi itin pažangiais programinės įrangos pažeidžiamumų paieškos ir išnaudojimo gebėjimais. Europos institucijos argumentuoja, kad be realios prieigos sudėtinga įvertinti grėsmes kritinei infrastruktūrai ir pasirengti galimam piktnaudžiavimui.

    Klausimas trečiadienį aptariamas Europos Parlamente, kur temą nagrinės Europos Komisijos ir ES kibernetinio saugumo agentūros ENISA atstovai. „Anthropic“ posėdyje nedalyvaus, nurodydama, kad kvietimo negalėjo priimti per trumpą laiką, o tai daliai europarlamentarų tapo papildomu signalu, kad dialogas su reguliuotojais stringa.

    Reguliuotojai prašo prieigos testams

    Europos sostinėse vis dažniau akcentuojama, kad modeliai, galintys reikšmingai sustiprinti įsilaužėlių pajėgumus, turi būti vertinami ne vien gamintojo pateiktais aprašais. Jei rizikos susijusios su pažeidžiamumų aptikimu ir automatizuotu išnaudojimu, praktiniai bandymai, raudonosios komandos testai ir nepriklausoma ekspertinė peržiūra laikomi būtinais.

    Europos Komisijos atstovai viešai pabrėžė, kad įsigaliojus platesnėms DI priežiūros galioms, institucijos sieks užsitikrinti prieigą prie pažangių modelių, jei to prireiks vykdant priežiūrą. Toks tonas rodo, kad Briuselis vis labiau linksta prie principo: didesnė rizika reiškia didesnį skaidrumo ir bendradarbiavimo lygį.

    ENISA ir bankų sektoriaus nerimas

    ENISA vaidmuo šioje istorijoje tampa centriniu, nes agentūra ES mastu koordinuoja kibernetinio saugumo rizikų vertinimą ir rekomendacijų teikimą. Europos Parlamentui ir kai kurioms valstybėms narėms svarbu, kad agentūra galėtų bent ribotai susipažinti su tokio tipo modelių galimybėmis, kad būtų galima parengti praktines rizikų mažinimo gaires.

    Didesnį susirūpinimą rodo ir finansų sektorius, nes bankai laikomi vienu svarbiausių kritinės infrastruktūros taikinių. Jei pažangūs DI įrankiai gali palengvinti pažeidžiamumų paiešką, atakų automatizavimą ar socialinės inžinerijos kampanijų mastelio didinimą, finansų rinkoms kyla sisteminės rizikos klausimas, ypač kai kalbama apie tarptautines, grandininį poveikį sukeliančias atakas.

    Skirtingos praktikos ES ir JAV

    Ši situacija ryškina ir skirtumus tarp JAV ir Europos prieigos prie nacionalinio saugumo vertinimų. JAV pastaraisiais metais stiprėja praktika, kai didžiosios technologijų bendrovės derina modelių patikrą su valdžios institucijomis, ypač kai kalbama apie pažangias kibernetines galimybes.

    Europos pusėje tuo pat metu juntama įtampa dėl to, kad pažangiausi modeliai dažnai kuriami už ES ribų, o prieiga prie jų suteikiama ribotam partnerių ratui. Dalis politikų tai vertina kaip strateginį pažeidžiamumą, nes be prieigos sunku laiku parengti prevencines priemones, atnaujinti sektorių atsparumo reikalavimus ir suderinti incidentų valdymo scenarijus.

    Kol kas „Anthropic“ viešai laikosi nuostatos, kad plačios prieigos ribojimas yra saugumo priemonė, skirta sumažinti technologijos patekimo į netinkamas rankas riziką. Tačiau Europos institucijos signalizuoja, kad vien geros valios ir pažadų nepakanka, kai kalbama apie modelius, galinčius pakeisti kibernetinių atakų mastą ir sudėtingumą.

  • Europos debesijos suverenumas po lupa: verslas įspėja dėl „užpakalinių durų“ JAV milžinams

    Europos debesijos suverenumas po lupa: verslas įspėja dėl „užpakalinių durų“ JAV milžinams

    Europos pramonės ir debesijos paslaugų teikėjai perspėja, kad Europos Komisijos rengiamos taisyklės, skirtos mažinti priklausomybę nuo užsienio technologijų, gali palikti spragų JAV bendrovėms. Verslas baiminasi, kad „suverenios“ debesijos apibrėžimas bus per platus ir leis tęsti jautrių duomenų tvarkymą su JAV technologijomis.

    Europos Komisija rengia debesijos ir DI plėtros paketą, kuriuo siekiama aiškiau nustatyti, kokios paslaugos viešajame sektoriuje ir jautriuose sektoriuose galėtų būti laikomos suvereniomis. Šioje diskusijoje kertinis klausimas yra jurisdikcija: ar paslaugų teikėjas ir naudojamos technologijos nėra pasiekiamos pagal užsienio valstybių teisę.

    „Pamatysime įstatymą su gražia išimtimi pabaigoje: jei nėra gerų europinių alternatyvų, tada galima naudoti JAV debesiją“, – sakė Vokietijos bendrovės Nextcloud vadovas Frankas Karlitschek.

    Įtampa auga ir dėl to, kaip praktiškai būtų vertinamas suverenumas viešuosiuose pirkimuose. Kritikai teigia, kad vien infrastruktūros buvimas Europoje dar negarantuoja kontrolės, jei esminiai programinės įrangos komponentai, licencijos ar valdymo mechanizmai priklauso už Europos ribų esantiems tiekėjams.

    Europos debesijos sektoriaus atstovai taip pat atkreipia dėmesį į ankstesnius Komisijos sprendimus, kai „suverenumo“ kategorijai priskirtuose projektuose dalyvavo partnerystės su JAV technologijų tiekėjais. Jų vertinimu, tai kuria precedentą, kad suverenumas gali tapti rinkodarine etikete, o ne griežtu reikalavimų rinkiniu.

    „Kai kalbame apie jautrius valdžios duomenis ir kritines darbo apkrovas, dalinis suverenumas nėra suverenumas“, – sakė Švedijoje veikiančios debesijos bendrovės „Evroc“ atstovas Joel Åberg.

    Kita pusė argumentuoja, kad pernelyg griežti ribojimai galėtų sumažinti pasirinkimą, padidinti kaštus ir sulėtinti skaitmeninę transformaciją. JAV technologijų sektoriui atstovaujantys lobistai Briuselyje kritikuoja pernelyg didelį dėmesį geografijai, teigdami, kad sauga ir atsparumas turėtų būti svarbesni už kilmės šalį.

    Praktinis ginčo branduolys yra tai, ar suverenumas bus vertinamas pagal technologinę ir teisinę kontrolę, ar pagal veiklos vietą. Prancūzija ir Vokietija tuo pat metu rengia bendrus kriterijus, kuriais siekiama apibrėžti, kas yra europinė skaitmeninė paslauga, vertinant, ar pridėtinė vertė kuriama Europoje ir ar ji yra kontroliuojama europinių subjektų.

    Jei būsimas apibrėžimas leistų naudoti užsienio programinę įrangą europinėje infrastruktūroje, kritikai įžvelgia „klaidingą saugumo jausmą“. Jų teigimu, tikrasis tikslas turėtų būti ne tik duomenų buvimo vieta, bet ir teisinė apsauga nuo užsienio institucijų prieigos bei reali galimybė valdyti technologijų tiekimo grandinę.

    Europos Komisija pabrėžia, kad siekia stiprinti Europos technologinį savarankiškumą ir išvengti situacijos, kai kritinės paslaugos priklausytų nuo išorinių tiekėjų sprendimų. Tačiau tai, kur bus nubrėžta riba tarp pragmatizmo ir griežtos suverenumo doktrinos, nulems ir būsimos konkurencijos intensyvumą, ir rizikų valdymą viešajame sektoriuje.