CP v2

Tag: Europos Komisija

  • Lenkija pasirašė SAFE paskolos sutartį: iki 43,7 mlrd. eurų gynybai ir ginkluotės sandorių sprintas

    Lenkija Varšuvoje pasirašė sutartį su Europos Komisija dėl paskolos iš SAFE mechanizmo, skirto gynybos ir saugumo investicijoms. Pagal susitarimą šalis gali gauti iki 43,7 mlrd. eurų – didžiausią sumą tarp SAFE prašiusių Europos Sąjungos valstybių.

    SAFE, trumpinys iš Security Action for Europe, yra ES finansinė priemonė, kuria siekiama greičiau stiprinti Europos gynybos pajėgumus ir skatinti bendrus valstybių narių pirkimus. Šis instrumentas kurtas reaguojant į pasikeitusią saugumo situaciją Europoje ir poreikį sparčiau didinti amunicijos, oro gynybos, artilerijos bei kitų pajėgumų gamybą.

    Pirmoji sutartis ES ir avansas

    Lenkija tapo pirmąja ES šalimi, pasirašiusia SAFE paskolos sutartį su Europos Komisija. Skelbiama, kad netrukus po pasirašymo gali būti pervesta ir pradinė išmoka – 15 proc. visos sumos, tai yra apie 6,56 mlrd. eurų.

    Pasirašymo ceremonijoje dalyvavo Lenkijos Vyriausybės atstovai, taip pat Europos Komisijos nariai, atsakingi už biudžeto ir gynybos portfelius. Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pabrėžė, kad šis finansavimas turėtų tiesiogiai sustiprinti šalies saugumą ir paremti nacionalinę gynybos pramonę.

    „Lenkija bus saugesnė šiais sudėtingais ir rizikingais laikais, o ši suma bus investuota tiesiai į mūsų saugumą, gynybos pramonę ir technologines galimybes“, – sakė Donaldas Tuskas.

    Ką reiškia terminas iki gegužės pabaigos

    Kartu su finansavimu atsiranda ir laiko spaudimas. Iki gegužės pabaigos numatytas laikotarpis, kai Lenkija dar gali pasirašinėti dalį SAFE finansuojamų sutarčių viena, be privalomo bendradarbiavimo su kitomis valstybėmis narėmis.

    Lenkijos valdžios atstovai viešai kalba apie planus iki šio termino sudaryti beveik 40 naujų ginkluotės įsigijimo sutarčių ir papildyti anksčiau pasirašytus kontraktus. Toks tempas reiškia intensyvų darbą tiek gynybos pirkimų institucijoms, tiek pramonei ir teisiniam vertinimui, nes dideli sandoriai dažnai tikrinami keliais lygmenimis.

    Projektų sąrašas, kryptys ir politiniai ginčai

    Europos Komisija yra pritarusi Lenkijos pateiktam projektų paketui, o šiuos projektus reikės įgyvendinti ir atsiskaityti iki 2030 metų pabaigos. Tačiau valdžia pripažįsta, kad sąrašas gali keistis, nes dalis planų priklauso nuo nacionalinių teisinių sprendimų ir politinių kompromisų.

    Lenkijoje SAFE tapo ir vidaus politikos ginčų objektu. Dalį iniciatyvų planuota nukreipti ne tik kariuomenei, bet ir vidaus saugumo struktūroms bei kariniam mobilumui svarbiai infrastruktūrai, tačiau tam reikalingas aiškus teisinis pagrindas ir suderintas finansavimo modelis.

    Kokie pirkimai gali būti finansuojami

    Lenkijos pareigūnai ne kartą kartojo, kad didžioji dalis SAFE lėšomis finansuojamų projektų vertės turėtų atitekti vietos pramonei. Tarp dažniausiai minimų prioritetų – pėstininkų kovos mašinos Borsuk ir 155 milimetrų savaeigės haubicos Krab, gaminamos su valstybine grupe susijusiose gamyklose.

    Be vietos gamybos, numatomi ir tarptautiniai pirkimai, ypač ten, kur Europoje trūksta pajėgumų arba reikia greitai užpildyti spragas. Tokiais atvejais SAFE logika yra ne tik įsigyti, bet ir stiprinti tiekimo grandines, gamybos pajėgumus, licencijas bei technologijų perdavimą, kad vėliau daugiau pajėgumų būtų kuriama Europoje.

    Finansavimo sąlygos ir PVM klausimas

    SAFE nėra dotacija – tai paskola. Skelbiama, kad grąžinimo laikotarpis siekia iki 45 metų nuo kiekvienos išmokos, o pirmuosius 10 metų įprastai numatoma mokėti tik palūkanas, negrąžinant pagrindinės sumos.

    Dar viena reikšminga detalė – SAFE lėšomis finansuojami gynybos pirkimai gali būti atleisti nuo pridėtinės vertės mokesčio. Lenkijos pusė yra nurodžiusi, kad tai gali reikšti dideles sutaupytas sumas, tačiau praktiniai klausimai, kaip tokia lengvata bus pritaikoma jau pasirašytoms ir vėliau refinansuojamoms sutartims, tebėra derinami institucijų viduje.

    Kodėl SAFE tapo strateginiu instrumentu

    SAFE mechanizmas siejamas su platesne ES kryptimi stiprinti gynybos pramonę ir mažinti fragmentaciją, kai valstybės perka skirtingas sistemas ir konkuruoja dėl tų pačių gamybos pajėgumų. Bendri užsakymai ir suderintos specifikacijos ES tikisi mažinti kainų spaudimą ir greitinti pristatymus, ypač amunicijos, oro gynybos ir artilerijos segmentuose.

    Lenkijai 43,7 mlrd. eurų lubos reiškia itin didelį papildomą finansinį rezervą gynybos modernizavimui iki 2030 metų. Tačiau galutinis poveikis priklausys nuo to, kaip greitai bus pasirašyti kontraktai, kaip efektyviai bus išnaudotos PVM lengvatos ir ar pavyks suderinti nacionalinius prioritetus su ES skatinamu bendrų pirkimų modeliu.

  • „Meta“ atstovas apie ES DI taisykles: AI Act priimtas per skubiai, o Omnibus pataisos gali nepadėti

    Europos Sąjungos bandymai sušvelninti skaitmeninį reguliavimą DI srityje kol kas atrodo kaip kosmetinės priemonės, sako „Meta“ viešosios politikos vadovas Vidurio ir Rytų Europai Jakubas Turowskis. Jo vertinimu, DI verslą Europoje labiausiai stabdo ne vienas konkretus teisės aktas, o susikaupęs taisyklių ir priežiūros institucijų sluoksnis.

    Pasak J. Turowskio, ES DI aktas buvo parengtas per anksti, kai rinkoje dar trūko aiškumo, kaip greitai vystysis technologijos ir kokios rizikos bus reikšmingiausios. Dėl to, anot jo, nuo pat pradžių atsirado papildomas neapibrėžtumas, kuris investicijoms ir produktų diegimui Europoje tapo stabdžiu.

    Vieningo skaitmeninio rinkos trūkumas

    „Meta“ atstovas pabrėžia, kad šiandien Europa vis dar veikia kaip 27 atskiros rinkos, kuriose verslui tenka prisitaikyti prie skirtingų interpretacijų ir papildomų nacionalinių taisyklių. Tokia situacija ypač jautri startuoliams: vietoj vieno mastelio rinkos jie iškart susiduria su fragmentuotu reguliaciniu lauku.

    Jis atkreipė dėmesį, kad skaitmeniniame sektoriuje susiklostė platus taisyklių rinkinys ir daug priežiūros institucijų, o dalis reikalavimų persidengia. Dubliaujantis reguliavimas, pasak jo, kuria teisinį neapibrėžtumą, kuris brangina atitikties užtikrinimą ir lėtina produktų pateikimą rinkai.

    „Reguliavimas dažnai dubliuojasi ir sukuria neapibrėžtumą. Visi norime, kad DI įrankiai būtų etiški ir saugūs, tačiau įgyvendinimo būdas sukelia netvarką“, – sakė Jakubas Turowskis.

    Kur Europa prarado technologinį tempą?

    J. Turowskis primena, kad telekomunikacijų ir ankstesnių technologinių bangų laikais Europa buvo viena lyderių, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais atsilikimas tapo akivaizdus. Jo vertinimu, tai lemia keli veiksniai: investicijų mastas, energijos kaina ir reguliacinė našta, kuri inovacijas dažnai sulėtina dar ankstyvoje stadijoje.

    DI plėtrai būtina didelė skaičiavimo galia, o tai reiškia ir dideles energijos sąnaudas. Europoje energija daugeliu atvejų brangesnė nei JAV, todėl duomenų centrų plėtra ir didelio masto DI sprendimų diegimas čia gali būti mažiau konkurencingas, ypač kai įmonės lygina bendrą projekto kainą ir rizikas.

    Kita problema, pasak jo, yra atsargesnis požiūris į rizikos kapitalą ir startuolių finansavimą. Jei inovatyvūs verslai Europoje auga lėčiau ir sunkiau pasiekia mastą, jie dažniau tampa įsigijimų taikiniais arba keliasi į rinkas, kuriose finansavimas prieinamesnis.

    Omnibus ir „skaitmeninis fitneso patikrinimas“

    Europos Komisijos siūlytas deregulacinis paketas, dažnai vadinamas skaitmeniniu Omnibus, apima galimus pakeitimus, susijusius su bendru duomenų apsaugos reguliavimu ir DI akto taikymu. Tačiau J. Turowskis teigia, kad vien pataisos, neperžiūrint viso taisyklių sluoksnio, gali neduoti apčiuopiamo rezultato.

    „Turiu įspūdį, kad klijuosime pleistrą ant lūžusios kojos. Omnibus gali baigtis niekuo arba beveik niekuo“, – sakė Jakubas Turowskis.

    Daugiau vilčių jis sieja su platesne iniciatyva, kuri numato peržiūrėti visą skaitmeninių taisyklių paketą ir įvertinti, kaip jos veikia Europos konkurencingumą, ar nesidubliuoja ir ką reikėtų supaprastinti. Tokia peržiūra, anot jo, būtų realesnis kelias mažinti fragmentaciją ir aiškiau įvertinti ekonominį reguliavimo poveikį.

    Tuo pat metu ES kursas išlieka aiškus: DI sistemos turi būti saugios, patikimos ir gerbiančios pagrindines teises. Rinkai svarbiausia, kad šie tikslai būtų įgyvendinami taip, jog taisyklės būtų suprantamos, prognozuojamos ir vienodai taikomos visose valstybėse narėse.

  • ES reikalavimai DI aukštos rizikos sistemoms nukeliami: nauji terminai ir draudimai jau šiemet

    Europos Komisija, ES Taryba ir Europos Parlamentas pasiekė politinį susitarimą dėl vadinamojo Skaitmeninio „Omnibuso“ paketo dalies, susijusios su dirbtiniu intelektu. Esminė žinia rinkai – dalis terminų, kada turės būti įgyvendinti griežtesni reikalavimai, stumiami į vėlesnius metus.

    Pagal sutartas kryptis, aukštos rizikos DI sistemoms, kurios apima biometrinius sprendimus ir taikymus tokiose srityse kaip kritinė infrastruktūra, švietimas ar užimtumas, reikalavimai turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip 2027 metų gruodžio 2 dieną. Tai reiškia, kad įmonės ir institucijos gauna papildomo laiko pasirengti atitikties procedūroms, dokumentacijai ir rizikų valdymui.

    Kas laikoma aukštos rizikos DI?

    Aukštos rizikos kategorija ES sistemoje paprastai apima sprendimus, kurie gali turėti apčiuopiamą poveikį žmonių teisėms, saugumui ar galimybėms gauti paslaugas. Tokiose srityse DI klaidos, šališkumas ar netinkamas duomenų tvarkymas gali lemti diskriminaciją, neteisingus sprendimus ar padidėjusias saugumo grėsmes.

    Praktikoje tai reiškia, kad organizacijos turės stiprinti valdymą nuo pat kūrimo iki naudojimo: užtikrinti duomenų kokybę, vertinti šališkumo riziką, numatyti žmogaus priežiūrą, registruoti incidentus ir gebėti pagrįsti, kaip sistema priima sprendimus. Kuo didesnė įtaka žmogui, tuo didesni lūkesčiai skaidrumui ir kontrolei.

    Dar vėliau – DI kaip saugos komponentai

    Atskira data numatoma DI sistemoms, kurios laikomos saugos komponentais ir patenka į ES sektorinius reglamentus. Šiai grupei reikalavimai, pagal susitarime aptartą kryptį, turėtų būti taikomi nuo 2028 metų rugpjūčio 2 dienos, t. y. dar vėliau nei daugumai kitų aukštos rizikos sprendimų.

    Ankstesniame plane abiem šioms kategorijoms buvo minimas 2026 metų rugpjūčio 2 dienos terminas. Verslui tai reikštų greitesnes investicijas į atitikties komandas, auditą, tiekėjų patikrą ir vidines procedūras, todėl terminų nukėlimas rinkoje vertinamas kaip palengvinimas, tačiau ne kaip reikalavimų atsisakymas.

    Kokie draudimai įsigalios greičiau?

    Nors dalis aukštos rizikos terminų nukeliama, kai kurie ribojimai turėtų pradėti galioti anksčiau. Tarp jų – draudimas generuoti intymius atvaizdus be asmens sutikimo ir priemonės, nukreiptos prieš turinį, susijusį su seksualiniu vaikų išnaudojimu.

    Tokios nuostatos didina spaudimą platformoms ir paslaugų teikėjams stiprinti turinio moderavimą, diegti apsaugas nuo piktnaudžiavimo generatyviniais įrankiais ir aiškiai apibrėžti atsakomybes tiek kūrėjams, tiek naudotojams. Kartu rinkai tai signalas, kad jautriausiose srityse ES ketina veikti greičiau nei bendroje atitikties darbotvarkėje.

    DI valdymo prasme šis susitarimas rodo dvigubą kryptį: daugiau laiko sudėtingiausioms atitikties dalims, tačiau griežtesnis požiūris į piktnaudžiavimo scenarijus, kurie kelia tiesioginę žalą žmonėms. Įmonėms tai proga ne tik „laukti terminų“, bet ir anksčiau susitvarkyti procesus, kurie vėliau taps privalomi.

  • Lenkija taikosi į DI centrą Europoje: gigafabrikos projektą gali nulemti Europos Komisijos sprendimas

    Lenkija vis garsiau kalba apie ambiciją tapti vienu svarbiausių dirbtinio intelekto infrastruktūros centrų Europoje. Ekspertai pabrėžia, kad šansą gali nulemti sprendimai dėl skaičiavimo galios, kuri reikalinga DI modeliams kurti, mokyti ir diegti pramonėje.

    Diskusijos dėl vadinamosios DI gigafabrikos įsibėgėjo Europos ekonomikos kongrese, kuriame akcentuota, kad tokia infrastruktūra taps skaitmeninės ekonomikos pagrindu. Tačiau projekto kryptis ir tempas priklauso ne tik nuo Varšuvos, bet ir nuo Europos Komisijos bei EuroHPC sprendimų.

    Kas yra DI gigafabrika?

    DI gigafabrika iš esmės yra itin didelės galios duomenų centrų kompleksas, kuriame sutelkta milžiniška grafinių procesorių ir tinklų infrastruktūra. Tokie pajėgumai reikalingi ne tik pokalbių robotams, bet ir pramoninėms simuliacijoms, vaizdo analitikai, vaistų kūrimui ar vadinamiesiems skaitmeniniams dvyniams.

    Europos Sąjungoje planuojama įkurti penkias DI gigafabrikas, kurios turėtų sustiprinti regiono konkurencingumą ir sumažinti priklausomybę nuo už Europos ribų esančių platformų. Lenkija dalyvavo rengiant „Baltic AI GigaFactory“ paraišką kartu su Lietuva, Latvija, Estija ir Čekija, tačiau vėliau Europos Komisija pakeitė projekto modelį.

    Sprendimas, kuris keičia žaidimo taisykles

    Pasak su projektu susijusių atstovų, 2025 metų pabaigoje procesas labiau persikėlė į Europos Komisijos ir EuroHPC lygmenį. Tai, anot jų, apsunkino planavimą, nes atsirado daugiau neapibrėžtumo dėl projekto struktūros, valdymo ir atrankos kriterijų.

    „Gruodį 2025 metais viskas buvo perkelta į Europos Komisijos lygmenį, į EuroHPC, ir tai apsunkino projektą, kuris jau buvo gerokai įsibėgėjęs“, – sakė Krzysztofas Szubertas.

    Esminis pokytis tas, kad valstybės narės nebegali iš anksto įvardyti pageidaujamo verslo partnerio ar konsorciumo, kuris statytų gigafabriką. Praktikoje tai reiškia, kad šalims lieka siūlyti vietas, dalyvauti finansavime ir tikėtis, kad jų regionas bus pasirinktas kaip vienas iš strateginių taškų.

    Kaina ir finansavimo dilema

    Gigafabrikos projektas, kurį Lenkija norėtų matyti savo teritorijoje, vertinamas maždaug 3 milijardais eurų. Skaičiuojama, kad apie 35 proc. sumos turėtų ateiti iš viešojo sektoriaus, o dalį šių lėšų planuojama sutelkti per Europos Komisijos inicijuojamus instrumentus.

    Didžiausias politinis iššūkis yra nacionalinio biudžeto indėlis, kuris gali siekti apie 500 milijonų eurų. Tokios apimties sprendimas tampa ne tik technologiniu, bet ir strateginiu klausimu, nes DI skaičiavimo pajėgumai vis dažniau siejami su ekonominiu saugumu ir pramonės konkurencingumu.

    Europa delsia, konkurentai greitina

    Diskusijose skambėjo kritika, kad Europos sprendimų priėmimo procesas juda lėtai, o kitos rinkos tuo metu didina tempą. Tai ypač aktualu vertinant, kad DI infrastruktūros statyba, elektros įvadų paruošimas, aušinimo sistemų diegimas ir tinklų sujungimas užtrunka ne mėnesius, o metus.

    „O mes svarstome, kaip apibrėžti dalyvavimo sąlygas ir kaip suderinti privatų kapitalą su viešuoju taip, kad neįklimptume į valstybės pagalbos taisykles“, – sakė Marekas Magryśas.

    Lenkijos atstovai akcentuoja, kad nacionaliniu lygiu jau atlikta daug namų darbų, tačiau pagrindinės kliūtys kyla derinant interesus tarp valstybių narių ir formuojant bendrą europinį modelį. Tuo pat metu įmonės, kurios planuoja DI produktus ir paslaugas, nori aiškumo dėl to, kur ir kada bus pasiekiami didelio masto pajėgumai.

    Kodėl skaičiavimo galia tampa strategine?

    Verslo atstovai pabrėžia, kad be vietinės skaičiavimo galios sunku kalbėti apie modernią reindustrializaciją, automatizaciją ir aukštos pridėtinės vertės gamybą. DI gamyklos reikalingos ne vien tyrimams, bet ir tam, kad įmonės galėtų saugiai apdoroti jautrius duomenis, kurti gamybos procesų skaitmeninius dvynius ir išlaikyti intelektinę nuosavybę regione.

    „Jeigu norime konkuruoti ir kalbame apie ekonomikos reindustrializaciją, viskas turi remtis išmaniąja automatizacija. Be DI gamyklų negalėsime masiškai mokyti modelių ir kurti skaitmeninių dvynių pramonės simuliacijoms“, – sakė Michałas Pieprzny.

    Lenkijoje jau veikia mažesnio masto DI infrastruktūros projektai, įgyvendinti su Europos Sąjungos parama, tarp jų – centrai Krokuvoje ir Poznanėje. Tačiau gigafabrikos lygio investicija būtų kitas mastelis, skirtas ne pavienėms iniciatyvoms, o regioninei pramonės transformacijai.

    Energija ir vieta: Lenkijos argumentai

    Vienas stipriausių Lenkijos argumentų – galimybė užtikrinti dideles elektros prijungimo galias. Diskusijose pažymėta, kad dalis pajėgumų galėtų būti siejama su vietomis, kur palaipsniui išjungiami anglimi kūrenti elektros gamybos blokai, todėl atsiranda infrastruktūrinė erdvė dideliems duomenų centrams.

    Be energijos, svarbus ir investuotojų požiūris į šalies geografinę padėtį bei logistiką. Pasak rinkos dalyvių, Lenkija vis dažniau laikoma pirmu pasirinkimu planuojant didelio masto duomenų centrų projektus regione, ypač kai vertinamas ryšių tinklų tankis ir prieiga prie rinkų.

    Ką turėtų daryti valstybė?

    Diskusijose išryškėjo ir skirtingas požiūris į valstybės vaidmenį. Viena kryptis akcentuoja būtinybę pirmiausia užtikrinti duomenų saugumą ir aiškias taisykles, kur bus tvarkomi viešojo sektoriaus ir verslo duomenys, kad jie nepatektų už konsorciumo ar Europos teisės ribų.

    Kita kryptis pabrėžia, kad valstybė gali pagreitinti investicijas tapdama dideliu klientu ir suformuodama aiškų paklausos signalą. Tai leistų privačiam sektoriui lengviau pagrįsti investicijas į DI infrastruktūrą ir sumažintų riziką, kad pajėgumai bus sukurti per vėlai.

    Galiausiai, kaip pabrėžė projekto dalyviai, kova dėl DI infrastruktūros nėra vien apie technologijas. Ji vis labiau primena konkurenciją dėl to, kas turės pajėgumus kurti produktus, valdyti duomenis ir užtikrinti ekonominį atsparumą, kai skaičiavimo galia tampa tokia pat kritinė kaip energetika ar logistika.

  • Europos Parlamentas kietina poziciją dėl ES ir JAV prekybos sutarties: kodėl derybos stringa

    Europos Parlamentas kietina poziciją dėl ES ir JAV prekybos sutarties: kodėl derybos stringa

    Europos Komisija gegužės 7 dieną tikino, kad vėlyvose derybose su europarlamentarais ir valstybių narių atstovais dėl ES ir JAV prekybos sutarties įgyvendinimo padaryta pažanga. Tačiau už uždarų durų pozicijos išlieka toli viena nuo kitos, o kompromiso kol kas nematyti.

    Ginčas tęsiasi devintą mėnesį po to, kai Briuselis ir Vašingtonas susitarė dėl politiniu požiūriu jautraus sandorio. Sutarties įgyvendinimas įstrigo trišalėse derybose tarp Europos Parlamento, Komisijos ir ES šalių, o įtampą dar labiau didina Donaldo Trumpo spaudimas ir nauji grasinimai tarifais.

    Kas numatyta susitarime?

    Pagal aptariamą modelį ES turėtų atsisakyti tarifų JAV pramonės prekėms, o JAV tarifai europietiškoms prekėms būtų ribojami iki 15 proc. Vis dėlto JAV pusė, nepatenkinta delsimu, viešai grasina sugriežtinti priemones ir įvesti 25 proc. tarifą iš Europos importuojamiems automobiliams ir sunkvežimiams, jei susitarimas nebus greitai įgyvendintas.

    Europos Komisija ir dauguma ES valstybių narių siekia kuo spartesnio patvirtinimo, argumentuodamos verslui būtinu aiškumu ir prognozuojamumu. Tačiau Europos Parlamente stiprėja nuostata, kad skubėjimas be aiškių saugiklių galėtų paversti susitarimą pažeidžiamu, jei Vašingtonas vėliau vėl grįžtų prie spaudimo tarifais.

    Europarlamentarai reikalauja saugiklių

    Gegužės 7 dieną vykusios trišalės derybos, kuriose dalyvavo už prekybą atsakingas eurokomisaras Marošas Šefčovičius, europarlamentarai ir nacionalinių vyriausybių atstovai, nutrūko po maždaug šešių valandų. Nors Komisijos atstovai kalbėjo apie konstruktyvią atmosferą, sprendimų nepasiekta, o kitas derybų etapas numatytas gegužės 19 dieną.

    Europos Parlamento politinės grupės spaudžia į susitarimą įrašyti aiškias apsaugos priemones. Pirmiausia siekiama mechanizmų, kurie leistų greitai reaguoti, jei JAV vienašališkai įvestų naujus tarifus ar kitus ribojimus, pažeisdama susitarimo dvasią.

    Kitas reikalavimas susijęs su galimybe sustabdyti sutarties taikymą, jei JAV vadovybė vėl imtų kelti grėsmes, susijusias su Europos teritoriniu vientisumu. Ši tema iškilo po to, kai anksčiau šiais metais viešojoje erdvėje buvo pasigirdę svarstymai apie galimą Grenlandijos aneksiją.

    Taip pat keliama idėja dėl apsaugos priemonės, jei į ES rinką staiga plūstelėtų JAV importas ir iškreiptų konkurenciją bendrojoje rinkoje. Europos Parlamento derybininkai papildomai siūlo ir vadinamąją galiojimo pabaigos nuostatą, pagal kurią tarifų lengvatos nustotų galioti 2028 metų kovo pabaigoje, jei šalys aiškiai nenuspręstų jų pratęsti.

    Politinis spaudimas auga

    Europarlamentarai atmeta raginimus „patvirtinti automatiškai“ ir pabrėžia, kad parlamentinis procesas negali būti pakeistas grasinimais. Jų teigimu, būtent griežta JAV retorika yra argumentas, kodėl būtina įtvirtinti saugiklius, užkertančius kelią spaudimui ateityje.

    „Mes nesame čia tam, kad mus stumdytų. Tai užtrunka, bet tai yra įprastas ES teisėkūros procesas, ir dirbame konstruktyviai“, – sakė vienas S&D frakcijai artimas šaltinis.

    „Parlamentas neblokuoja susitarimo, mes dirbame ties jo įgyvendinimu“, – sakė Žaliųjų frakcijos europarlamentarė Anna Cavazzini.

    Parlamento pareigūnai neatmeta, kad sprendimai gali būti priimti per artimiausias dvi savaites, jei pavyktų suderinti esminius saugiklius. Taip pat svarstoma galimybė surengti neeilinį posėdį, kad procedūros neužsitęstų ir verslas greičiau gautų aiškumą dėl būsimų tarifų taisyklių.

    „Kuo anksčiau užbaigsime šias derybas, tuo anksčiau suteiksime aiškumo verslui ir daugiau prognozuojamumo neramioje situacijoje“, – sakė Europos liaudies partijos europarlamentaras Jörgen Warborn.

  • Trumpas davė ES terminą iki liepos 4 dienos: jei prekybos susitarimas neįsigalios, tarifai augs

    Trumpas davė ES terminą iki liepos 4 dienos: jei prekybos susitarimas neįsigalios, tarifai augs

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Europos Sąjunga iki liepos 4 dienos turi užbaigti įgyvendinti prekybos susitarimą su Jungtinėmis Valstijomis, kitaip esą bus taikomi gerokai didesni muitai. Apie tai jis paskelbė po telefoninio pokalbio su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen.

    Šis pareiškimas nuskambėjo augant įtampai tarp Vašingtono ir Briuselio, ypač dėl tarifų automobiliams ir platesnių prekybos taisyklių. Anksčiau Trumpas buvo užsiminęs, kad muitai ES pagamintiems automobiliams galėtų būti didinami nuo 15 proc. iki 25 proc., jei pažanga nebus pakankama.

    „Laukiau kantriai, kol ES įvykdys savo istorinės prekybos sutarties dalį ir sumažins tarifus iki nulio“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Pagal praėjusią vasarą pasiektą susitarimą ES įsipareigojo panaikinti likusius muitus JAV prekėms. Mainais Jungtinės Valstijos sutiko daugumai ES produktų taikyti bendrą 15 proc. tarifą, kuris turėjo užkirsti kelią papildomų muitų kaupimuisi ir sumažinti eskalacijos riziką.

    Vis dėlto susitarimo įgyvendinimas Europoje stringa dėl vidaus politinių derybų. Europos Parlamentas ir ES valstybės narės derasi dėl teisės aktų, kurie leistų formaliai sumažinti tarifus, o pastarasis derybų etapas, pasak publikacijos, baigėsi be galutinio sprendimo, nors parlamentarai kalba apie pažangą.

    Kas kelia didžiausią ginčą?

    Pagrindinė trinties vieta – Europos Parlamento dalies reikalavimas į sutarties įgyvendinimo mechanizmą įrašyti papildomas apsaugos priemones. Parlamentarai siekia, kad atsirastų aiškūs saugikliai, jei JAV pažeistų bendrus įsipareigojimus arba imtųsi politinio spaudimo priemonių.

    Tuo metu dalis valstybių narių linkusios laikytis pirminės sutarties formuluočių ir procesą užbaigti kuo greičiau, vengiant papildomų sąlygų. Kritikai sako, kad nauji Trumpo grasinimai muitais tik stiprina nuomonę, jog Vašingtonas ateityje gali siekti dar daugiau nuolaidų.

    Įtampą, pasak publikacijos, didina ir Baltųjų rūmų kritika ES skaitmeninio reguliavimo bei aplinkosaugos taisyklėms. JAV administracija ne kartą yra užsiminusi, kad šios taisyklės, jų manymu, riboja JAV įmonių veiklą Europos rinkoje.

    Von der Leyen: matome pažangą

    Ursula von der Leyen po pokalbio viešai pareiškė, kad darbas juda į priekį ir iki nustatyto termino sprendimai gali būti priimti. Ji taip pat pabrėžė, kad abi pusės išlieka įsipareigojusios įgyvendinti susitarimą.

    „Abi pusės lieka visiškai įsipareigojusios susitarimo įgyvendinimui. Daroma gera pažanga, kad tarifai būtų mažinami iki liepos pradžios“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Europos Komisijos vadovė anksčiau yra pabrėžusi principą, kad susitarimo sąlygos turi būti gerbiamos, o pagal 15 proc. bendrą tarifų ribą Jungtinės Valstijos neturėtų vienašališkai didinti muitų. Vis dėlto Trumpo retorika rodo, kad terminas iki liepos 4 dienos tampa politiniu spaudimo įrankiu, susietu ir su JAV simboline data.

    Kalbėjo ir apie Iraną

    Telefoninio pokalbio metu aptarti ne tik prekybos, bet ir Artimųjų Rytų klausimai. Trumpas teigė, kad abi pusės sutaria dėl pozicijos, jog Iranas negali turėti branduolinio ginklo.

    „Esame visiškai vieningi, kad Iranas niekada negali turėti branduolinio ginklo“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Von der Leyen atkartojusi mintį apie rizikas regioniniam stabilumui teigė, kad pastarieji įvykiai rodo per didelę grėsmę tiek regiono saugumui, tiek globaliam stabilumui. Kol kas neaišku, ar prekybos derybų suintensyvėjimas iki liepos 4 dienos leis išvengti naujos tarifų eskalacijos.

  • Irano karo poveikis kainoms: Nyderlandų ministrė ragina ES neatsitraukti nuo klimato įstatymų

    Irano karo poveikis kainoms: Nyderlandų ministrė ragina ES neatsitraukti nuo klimato įstatymų

    Irane kilęs karas ir dėl jo šoktelėjusios iškastinio kuro kainos Europos Sąjungai yra dar vienas argumentas spartinti perėjimą prie švaresnės energetikos, o ne silpninti klimato politiką. Taip Briuselyje interviu teigė Nyderlandų klimato ministrė Stientje van Veldhoven, pabrėžusi, kad Europa turi nuosekliai laikytis pasirinkto kurso.

    Pasak ministrės, brangstant naftai ir dujoms dar aiškiau matyti, kiek daug ekonomikos ir gyventojų gerovė priklauso nuo sprendimų, priimamų už Europos ribų. Ji akcentavo, kad mažesnė priklausomybė nuo iškastinio kuro reikštų didesnį energetinį saugumą ir stabilesnes sąnaudas ilguoju laikotarpiu.

    2040 metų tikslas ir investuotojų lūkesčiai

    Europos Komisijai rengiant naują priemonių paketą, susijusį su šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimu iki 2040 metų, Nyderlandai siekia aiškaus ir prognozuojamo kelio. Ministrės teigimu, toks nuoseklumas būtinas, kad įmonės galėtų planuoti investicijas į elektrifikaciją, atsinaujinančią energetiką, energijos kaupimą ir pramonės modernizavimą.

    Ji taip pat įspėjo, kad delsiant Europa rizikuoja atsilikti technologinėje konkurencijoje nuo kitų didžiųjų ekonomikų. Anot jos, žaliųjų projektų įgyvendinimas auga visame pasaulyje, todėl ES svarbu išlaikyti tempą ir pritraukti kapitalą į vietinę pramonę.

    Anglies kreditai: ragina riboti

    Vienas jautriausių klausimų, anot ministrės, yra anglies dioksido kompensavimas tarptautiniais kreditais, kai tarša „atsveriama“ finansuojant emisijų mažinimą kitose šalyse. Nyderlandų pozicija išlieka griežta: tokios priemonės neturėtų tapti pagrindiniu keliu siekiant tikslų, nes jos nukreipia dalį investicijų iš Europos ekonomikos.

    Ministrė ragino Europos Komisiją numatyti tvirtus apribojimus, kad kreditai būtų naudojami tik ten, kur taršą sumažinti sunkiausia, pavyzdžiui, kai kuriuose pramonės sektoriuose. Ji taip pat pabrėžė, kad kreditai neturėtų pakeisti realių struktūrinių sprendimų, tokių kaip energetikos pertvarka, efektyvumas ir vietinė švarių technologijų plėtra.

    „Dabartinė energijos krizė primena, kad turime pasirinkimą: likti pažeidžiami kitur priimamų politinių sprendimų arba investuoti į perėjimą, kuris mažina priklausomybę nuo iškastinio kuro“, – sakė Stientje van Veldhoven.

    Energetinis saugumas ir klimato politika

    Ministrės teigimu, karo sukelti kainų šuoliai rodo ne tik trumpalaikę rinkos įtampą, bet ir sisteminę riziką, kai energijos tiekimo grandinės tampa geopolitinių konfliktų įkaite. Dėl to, anot jos, klimato politika tampa ne vien aplinkosaugos, bet ir saugumo bei konkurencingumo klausimu.

    Ji taip pat pažymėjo, kad Nyderlandai palaiko idėją daugiau dėmesio skirti taršos mažinimui žemės ūkyje, nes šis sektorius yra svarbi bendrų emisijų dalis. ES mastu tokios priemonės dažnai susiduria su politiniu pasipriešinimu, tačiau, ministrės vertinimu, jų atidėliojimas tik didina galutinę pertvarkos kainą.

  • ES ruošia išimtis metano taisyklėms: kada naftos ir dujų bendrovės galėtų išvengti baudų

    ES ruošia išimtis metano taisyklėms: kada naftos ir dujų bendrovės galėtų išvengti baudų

    Europos Komisija svarsto gaires, kurios leistų valstybėms narėms tam tikromis aplinkybėmis laikinai sušvelninti naujojo ES metano reglamento taikymą naftos ir dujų bendrovėms. Tai reikštų, kad dalis įmonių galėtų išvengti baudų arba sulaukti jų sumažinimo, jei būtų argumentuojama energetinio saugumo poreikiais.

    Pagal projektines nuostatas nacionalinės institucijos galėtų taikyti išimtis remdamosi energetinio tiekimo saugumo kriterijais net ir tais atvejais, kai rimtas sutrikimas dar nėra įvykęs. Kritikai tokį sprendimą vertina kaip reikšmingą nuolaidą sektoriui, kuris jau anksčiau ragino Briuselį pasirinkti lankstesnį įgyvendinimo modelį.

    Kas numatyta metano reglamente?

    ES metano reglamentas įpareigoja iškastinio kuro sektorių griežčiau stebėti, fiksuoti ir mažinti metano nuotėkį. Metanas yra viena stipriausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų, o jo mažinimas laikomas vienu greičiausių būdų trumpuoju laikotarpiu pristabdyti klimato kaitos poveikį.

    Reglamentas numato sankcijas įmonėms, kurios nevykdo matavimo, nuotėkio aptikimo ir taisymo bei kitų reikalavimų. Taisyklės turi įsigalioti palaipsniui per artimiausius metus, kad rinka spėtų prisitaikyti ir susikurti techninius pajėgumus stebėsenai bei kontrolei.

    Kodėl svarstomos išimtys?

    Europos Komisija viešai kartojo neketinanti perrašyti pačių taisyklių, tačiau gairės galėtų išryškinti reglamente paliktą lankstumo erdvę. Praktikoje tai leistų valstybėms narėms plačiau interpretuoti, kada baudos gali būti sustabdytos ar sumažintos, jei tikslas yra apsaugoti energijos tiekimo stabilumą.

    Projektinėse rekomendacijose akcentuojamas atvejo vertinimas, kai institucijos atsižvelgtų į įvairius tiekimo veiksnius, tokius kaip infrastruktūros pajėgumai, terminalų pralaidumas, tiekimo grandinių ribojimai ar pareiga sukaupti strategines atsargas. Visgi aiškus laiko limitas ar privaloma centralizuota Komisijos priežiūra, kiek matyti iš aptariamų gairių krypties, nebūtinai būtų įtvirtinti.

    Ką tai reikštų rinkai ir klimato politikai?

    Energetikos įmonėms toks modelis sumažintų riziką, kad pereinamuoju laikotarpiu jos susidurs su didelėmis finansinėmis pasekmėmis dėl reikalavimų, kurių įgyvendinimui dar trūksta pajėgumų. Kita vertus, aplinkosaugos požiūriu kyla rizika, kad išimčių taikymas taps pernelyg platus ir susilpnins realų metano mažinimo efektą.

    Ši diskusija vyksta fone, kai energetinis saugumas ES išlieka politinis prioritetas, o kartu didėja spaudimas užtikrinti, kad klimato teisės aktai būtų įgyvendinami nuosekliai. Galutinis gairių tekstas dar gali keistis, tačiau kryptis rodo bandymą suderinti klimato tikslus su tiekimo stabilumo argumentais.

  • Lenkijos sodus nusiaubė pavasario šalnos: nuostoliai kai kur siekia iki 100 proc., žadama parama

    Lenkijos sodus nusiaubė pavasario šalnos: nuostoliai kai kur siekia iki 100 proc., žadama parama

    Lenkijoje pavasario šalnos smarkiai paveikė vaisių ir uogų ūkius, o kai kuriose vietovėse nuostoliai gali būti beveik visiški. Apie situaciją paskelbė Žemės ūkio ir kaimo plėtros ministerija po ministro Stefano Krajewskio susitikimo su Lenkijos sodininkų asociacijos atstovais.

    Didžiausi pažeidimai fiksuojami regionuose, kur sutelkta daugiausia sodų ir uogynų, tarp jų – Mazovijoje, Lodzėje, Liublino ir Šventojo Kryžiaus vaivadijose. Nurodoma, kad šalnos apgadino žiedus ir užuomazgas, todėl dalis derliaus gali nebeatsistatyti net ir pagerėjus orams.

    Labiausiai nukentėjo obelys, vyšnios, trešnės, taip pat avietės, braškės ir serbentai. Sektoriaus atstovai teigia, kad vietomis žala siekia 90–100 proc., o tai reiškia ne tik mažesnį derlių, bet ir rimtą smūgį ūkių pajamoms bei žaliavos tiekimui perdirbėjams.

    „Tai didelė nelaimė, kurios masto nematėme nuo kelių dešimtmečių. Mes nesiekiame nieko išpūsti – norime parodyti, su kuo realiai susiduriame“, – sakė Lenkijos sodininkų asociacijos vadovas Mirosławas Maliszewskis.

    Ministerija žada pagalbos mechanizmus

    Žemės ūkio ministras Stefanas Krajewskis teigia, kad ruošiami pagalbos instrumentai nukentėjusiems sodininkams, daržininkams ir kitiems gamintojams, taip pat perdirbėjams, kurie jaus žaliavos trūkumą. Ministerija informuoja palaikanti ryšį su Europos Komisija ir ieškanti sprendimų, kurie leistų greičiau reaguoti į išaugusią riziką sektoriuje.

    „Imamės veiksmų, būtinų veiksmingai paremti gamintojus, kurie patirs nepalankių orų pasekmes. Tai sudėtinga situacija visam sektoriui, todėl rengiame tinkamus pagalbos mechanizmus ir šiuo klausimu palaikome ryšį su Europos Komisija“, – sakė Stefanas Krajewskis.

    Ministerija pabrėžia, kad vienas svarbiausių žingsnių – operatyviai ir tiksliai surašyti žalos vertinimo aktus, nes nuo jų priklausys sprendimai dėl papildomo nacionalinio finansavimo. Praktikoje tai reiškia, kad ūkininkams svarbu kuo greičiau inicijuoti formalų žalos fiksavimą ir pateikti reikalingus duomenis vietos institucijoms.

    Taip pat nurodoma, kad Žemės ūkio restruktūrizavimo ir modernizavimo agentūra vertins šalnų atvejus kaip force majeure aplinkybes. Tokia praktika gali padėti ūkiams išvengti dalies įsipareigojimų nevykdymo pasekmių arba gauti terminų pratęsimą, kai dėl stichijos tampa sunku laiku įvykdyti paramos ar kitus administracinius reikalavimus.

    Ką tai reiškia rinkai?

    Dideli praradimai soduose paprastai turi atidėtą efektą: pirmiausia smunka derliaus prognozės, o vėliau didėja spaudimas kainoms ir tiekimo grandinėms. Jei dalyje vaivadijų netenkama didžiosios produkcijos dalies, rinkoje gali išaugti importo poreikis, o perdirbėjai gali susidurti su žaliavos trūkumu.

    Pavasario šalnos pastaraisiais metais vis dažniau laikomos viena didžiausių klimato rizikų sodininkystei Vidurio Europoje, nes šiltesni periodai anksčiau paskatina vegetaciją, o vėlesnis atšalimas smogia jautriausiam etapui – žydėjimui. Dėl to ūkiams vis svarbesnės tampa apsaugos priemonės, draudimas ir valstybės pagalbos mechanizmai, kurie leistų išgyventi sezonus su itin dideliais nuostoliais.

  • Oro linijos po bilieto pirkimo prašo priemokos: Europos Komisija įspėja dėl galimo pažeidimo

    Oro linijos po bilieto pirkimo prašo priemokos: Europos Komisija įspėja dėl galimo pažeidimo

    Kodėl atsiranda priemoka?

    Ispanijos oro linijų bendrovė „Volotea“ Europoje pradėjo taikyti papildomą mokestį, kurį keleiviai gali pamatyti jau po to, kai bilietas būna nupirktas. Maksimali tokios priemokos suma siekia 14 eurų.

    Europos Komisija, atsakydama į žurnalistų paklausimą, pabrėžė, kad toks kainos keitimas po pirkimo gali kelti rimtų abejonių dėl atitikties Europos Sąjungos taisyklėms. Esminis principas vartotojui paprastas: perkant turi būti aiški galutinė mokėtina suma.

    Ką sako ES taisyklės?

    Europos Komisija primena, kad pagal ES reglamentą dėl oro susisiekimo paslaugų bilietus parduodantys verslai privalo nurodyti galutinę kainą jau pirkimo metu. Ji turi apimti visus neišvengiamus ir numatomus mokesčius, rinkliavas bei kitus privalomus mokėjimus.

    „Pagal ES reglamentą kiekvienas, kas parduoda lėktuvo bilietus, pirkimo metu turi pateikti galutinę mokėtiną kainą, įskaitant visus neišvengiamus ir numatomus mokesčius bei rinkliavas“, – nurodė Europos Komisija.

    Komisijos vertinimu, vien degalų kainų svyravimai savaime nėra pakankamas pagrindas reikalauti papildomos priemokos už bilietą, kuris jau įsigytas. Be to, dalis Europos oro linijų įprastai taiko finansines priemones, leidžiančias sumažinti staigių kuro kainų pokyčių riziką.

    Ką tai reiškia keleiviams?

    Europos Komisija taip pat atkreipia dėmesį, kad praktika prašyti priemokos po pirkimo gali būti vertinama ir per vartotojų apsaugos prizmę. Tokiais atvejais gali kilti klausimų dėl nesąžiningos komercinės veiklos ar nesąžiningų sutarčių sąlygų, ypač jei keleiviui nėra suteikiama aiški ir reali galimybė atsisakyti be nuostolių.

    Vis dėlto sprendimus, ar konkreti praktika pažeidžia taisykles, paprastai priima nacionalinės institucijos, kurios kiekvieną situaciją vertina individualiai. Lietuvoje tokius ginčus galėtų nagrinėti vartotojų teisių apsaugą prižiūrinčios institucijos.

    Atšaukti skrydžiai ir kompensacijos

    Keleiviams aktualus ir kitas aspektas: jei skrydžiai būtų atšaukiami, oro linijoms gali tekti taikyti keleivių teisių apsaugos taisykles, įskaitant kompensacijas. Europos Komisija yra pabrėžusi, kad vien didelės sąnaudos ar rinkos svyravimai nebūtinai pateisina atsisakymą mokėti priklausančias išmokas.

    Ši tema ypač svarbi vasaros sezono kontekste, kai bilietai perkami iš anksto, o keleiviai tikisi stabilios galutinės kainos ir aiškių taisyklių dėl papildomų mokesčių. Dėl to bet kokie pokyčiai po pirkimo gali tapti ne tik reputacine, bet ir teisine rizika pačioms oro linijoms.