CP v2

Tag: Europos Komisija

  • Ceuta krizė įkaitino ES: 22 lyderiai prašo skubių derybų, kalbama ir apie sienų kontrolę

    Ceuta krizė įkaitino ES: 22 lyderiai prašo skubių derybų, kalbama ir apie sienų kontrolę

    22 Europos Sąjungos valstybių lyderiai paragino surengti skubų posėdį dėl bendrijos atsako į staigiai išaugusius migrantų srautus į Ispanijai priklausantį Šiaurės Afrikos anklavą Seutą. Iniciatyva siejama su Italijos ir Danijos pastangomis kuo greičiau suderinti veiksmus, kai į teritoriją atvyko dešimtys tūkstančių žmonių.

    Laiške siūloma organizuoti neeilinę vidaus reikalų ministrų vaizdo konferenciją ir parengti bendrą situacijos vertinimą. Signatarai pabrėžė, kad reikalingas koordinuotas europinis atsakas, nes tokie epizodai turi poveikį ne tik pasienio valstybėms, bet ir visai Šengeno erdvei.

    Madridei teigiant, kad didžioji dalis maždaug 50 000 į Seutą patekusių migrantų jau grąžinti, dalis ES šalių išreiškė rimtą susirūpinimą dėl kontrolės praradimo rizikų. Laiške akcentuota, kad masiniai nekontroliuojami kirtimai ir migracijos naudojimas politiniam spaudimui gali tapti hibridinių grėsmių forma.

    „Negalime leisti, kad nekontroliuojami masiniai kirtimai ar migracijos instrumentalizavimas kurtų įspūdį, jog neteisėtas patekimas į ES yra įmanomas“, – teigiama lyderių kreipimesi.

    Dokumente taip pat užsimenama, kad kai kurios nacionalinės priemonės, pavyzdžiui, dalies neteisėtai atvykusių asmenų statuso sureguliavimas, gali būti vertinamos kaip traukos veiksnys. Ispanijos valdžia tokį aiškinimą ginčija ir pabrėžia, kad sprendimai dėl statuso taikomi pagal aiškias teisines procedūras, o ne kaip reakcija į konkrečią krizę.

    Ne visi ES lyderiai prisidėjo prie laiško: tarp nepasirašiusiųjų minimi Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Portugalijos ministras pirmininkas Luísas Montenegro ir Liuksemburgo vadovas Lucas Friedenas. Kreipimasis adresuotas Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen, Europos Vadovų Tarybos pirmininkui António Costa ir Airijos ministrui pirmininkui Micheálui Martinui, nes Airija nuo liepos perėmė ES Tarybos pirmininkavimą.

    Sánchez priekaištai dėl solidarumo

    Krizės fone Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sánchez savo ruožtu sukritikavo dalį ES narių dėl, jo vertinimu, nevienodo solidarumo. Jis teigė, kad dauguma valstybių pasiūlė paramą ir pagalbą, tačiau kai kurios pasirinko politinę kritiką ir spaudimą.

    „Dauguma parodė paramą ir solidarumą, pasiūlė pagalbą. Tačiau kiti pasirinko pulti Ispaniją ir raginti laikinai ją pašalinti iš Šengeno erdvės“, – rašė Pedro Sánchez.

    Šengeno taisyklės leidžia laikinai atkurti vidaus sienų kontrolę išimtinėmis aplinkybėmis, tačiau tai laikoma kraštutine priemone, kuri gali turėti ekonominių ir socialinių pasekmių. Pastaraisiais metais dalis ES valstybių periodiškai taikė tokią kontrolę dėl saugumo ar migracijos spaudimo, todėl Seutos atvejis atgaivino seną diskusiją, kur baigiasi nacionalinė atsakomybė ir prasideda bendras europinis įsipareigojimas.

    Kodėl Seuta tokia jautri?

    Seuta ir Melilja yra dvi Ispanijai priklausančios teritorijos Šiaurės Afrikoje, kurios kartu yra ir ES išorinės sienos. Dėl geografinės padėties jos nuolat atsiduria migracijos maršrutų sankirtoje, o staigūs srautų šuoliai dažnai tampa ir diplomatinių įtampų su Maroku lakmuso popierėliu.

    Šįkart įtampa sustiprėjo dėl masto: dešimtys tūkstančių atvykusių per trumpą laiką išbandė vietos infrastruktūrą, apgyvendinimo ir registracijos pajėgumus. ES lygmeniu tai vėl kelia klausimą, kaip realiai veikia bendras prieglobsčio ir migracijos valdymas, kai vienai valstybei tenka neproporcinga našta.

    Kokie scenarijai svarstomi?

    Laiške signatarai užsimena apie galimybę stiprinti arba laikinai atkurti vidaus sienų kontrolę, jei situacija blogėtų. Praktikoje tai galėtų reikšti griežtesnius patikrinimus Šengeno erdvėje, tačiau toks žingsnis paprastai sutinkamas prieštaringai, nes kerta per laisvą judėjimą ir verslą.

    Kartu ES institucijoms tai signalas, kad vien pasienio priemonių gali nepakakti: ilgalaikiam stabilumui reikalingas ir veiksmingas bendradarbiavimas su kilmės bei tranzito šalimis, greitesnės prieglobsčio procedūros, aiškios grąžinimo taisyklės ir krizinių situacijų valdymo mechanizmai. Sprendimų paieškos tikėtina persikels į politinį lygmenį artimiausiomis dienomis, jei bus pritarta skubiam ministrų susitikimui.

  • Von der Leyen apie 60 000 migrantų antplūdį Seutoje: nė vienas nepasiekė žemyninės Ispanijos

    Von der Leyen apie 60 000 migrantų antplūdį Seutoje: nė vienas nepasiekė žemyninės Ispanijos

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, reaguodama į staigų migrantų antplūdį Ispanijai priklausančiame Seutos anklave Šiaurės Afrikoje, pareiškė, kad dauguma neteisėtai atvykusiųjų jau grąžinti į Maroką. Pasak jos, dėl Ispanijos ir Maroko teisėsaugos veiksmų „nė vienas žmogus nepasiekė žemyninės Ispanijos ar likusios Europos Sąjungos“.

    Ši reakcija nuskambėjo po to, kai, Ispanijos institucijų vertinimu, į Seutą per kelias dienas pateko apie 60 000 žmonių. Migruojantys asmenys į anklavą bandė patekti sausuma ir jūra, o situacija sukėlė spaudimą vietos pajėgumams ir privertė Madridą stiprinti sienų kontrolę.

    „Dėl efektyvaus Ispanijos ir Maroko teisėsaugos darbo nė vienas žmogus nepasiekė žemyninės Ispanijos ar likusios Europos Sąjungos“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Europos Komisijos vadovė nurodė, kad su už migraciją ir vidaus reikalus atsakingais eurokomisarais aptarė veiksmus, kuriais siekiama stabilizuoti padėtį. Pasak jos, dabar būtina ne tik suvaldyti momentinę krizę, bet ir įvertinti, kokių pamokų reikia ateičiai, kad Europos Sąjunga greičiau reaguotų į staigius migracijos srautų šuolius.

    Tuo metu dalis Europos Sąjungos valstybių lyderių paragino skubiai šaukti vidaus reikalų ministrų vaizdo posėdį, kad būtų sutarta dėl koordinuotų priemonių ir išvengta nekontroliuojamų kirtimų. Toks formatas paprastai pasirenkamas tada, kai situacija vienoje iš išorės sienų atkarpų rizikuoja išplisti į platesnį regioną.

    Ispanijos vidaus reikalų ministerija pranešė, kad beveik visi per pastarąsias dienas į Seutą patekę migrantai jau paliko anklavą, o padėtis vietoje beveik sugrįžo į įprastas vėžes. Kartu pabrėžiama, kad tokie epizodai išlieka jautrūs dėl Seutos geografinės padėties ir to, kad anklavas yra viena iš Europos Sąjungos išorės sienos atkarpų Afrikos žemyne.

    Seuta ir Melilija yra vienintelės sausumos Europos Sąjungos sienos su Afrika, todėl jos nuolat atsiduria migracijos politikos ir sienų apsaugos diskusijų centre. Ekspertai pabrėžia, kad staigūs srautų šuoliai dažnai susiję ne tik su žmonių judėjimu, bet ir su platesniais regioniniais veiksniais, įskaitant dvišalius politinius santykius, saugumo situaciją ir kontrabandininkų maršrutų pokyčius.

  • Laikas senka: kokių nuolaidų ES dar gali išsireikalauti iš Kinijos iki spalio?

    Laikas senka: kokių nuolaidų ES dar gali išsireikalauti iš Kinijos iki spalio?

    Prekybos konfliktas artėja

    Europos Sąjungos ir Kinijos santykiai sparčiai slenka į naują prekybos įtampos etapą, o Briuselis iki spalio yra nusibrėžęs terminą pasiekti apčiuopiamų rezultatų. ES pareigūnai akcentuoja, kad be realių nuolaidų dabartinis ekonominių santykių disbalansas tampa vis sunkiau pateisinamas.

    Didžiausias spaudimo šaltinis – milžiniškas prekybos deficitas, kuris, ES skaičiavimais, 2025 metais pasiekė maždaug 1 mlrd. eurų per dieną. Tai didina politinį spaudimą Europos Komisijai greitinti prekybos gynybos priemones ir riboti rinkos iškraipymus.

    Kodėl susitarti taip sunku?

    Šią vasarą prekybos komisaras Marošas Šefčovičius Briuselyje su Kinijos prekybos ministru Wang Wentao bandė gesinti augančią įtampą ir sutarta siekti stabilesnių, labiau subalansuotų santykių. Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad tokį balansą pasiekti sudėtinga, nes disbalansas kyla iš pačios Kinijos ekonomikos modelio.

    Kinijos augimas daug metų rėmėsi eksportu ir plačiu valstybės vaidmeniu, todėl bet kokios Pekino nuolaidos dažniau būtų susijusios su Europos įmonių patekimu į Kinijos rinką, o ne su kinų eksporto į Europą mažinimu. Reikšmingas pokytis reikštų didesnį vidaus vartojimą Kinijoje, tačiau tam trukdo nekilnojamojo turto sektoriaus problemos ir socialinės apsaugos sistemos ypatumai.

    „Kinijos vidaus ekonominiai pokyčiai greičiausiai neįvyks“, – sakė Europos užsienio santykių tarybos ekspertas Tobias Gehrke.

    ES svertai ir rizikos

    Briuselis vis aktyviau taiko priemones prieš, kaip teigiama, nesąžiningą konkurenciją: tiria subsidijas, neteisėtų ar standartų neatitinkančių produktų srautus, vertina užsienio investicijų rizikas. Pekinas į tokius veiksmus jau dabar atsako grasinimais ir tikslinėmis priemonėmis, todėl ES turi spręsti, kiek ekonominio skausmo yra pasirengusi atlaikyti.

    Vienas didžiausių ES pranašumų – pati Europos rinka, kuri Kinijai yra itin patraukli, ypač kai kitur taikomi griežtesni tarifai, eksporto kontrolė ir kitos ribojančios priemonės. Tačiau tuo pat metu Europa išlieka pažeidžiama dėl kritinių žaliavų, ypač retųjų žemių elementų, kurių tiekimo grandinėse Kinija turi dominuojančią poziciją.

    Ekspertai perspėja, kad galimi atsakomieji Pekino eksporto ribojimai galėtų smogti Europos pramonei, ypač sektoriams, kuriems būtini kritiniai mineralai, chemijos žaliavos ar aukštos pridėtinės vertės komponentai. Dėl to bet kokios derybos virsta ne tik ekonominiu, bet ir strateginiu testu, kiek ES yra pasirengusi griežtinti poziciją.

    Terminas spaudžia, bet laikas dirba Kinijai

    ES prekybos deficitas su Kinija per penkerius metus, remiantis viešai skelbtais duomenimis, išaugo nuo maždaug 182 mlrd. eurų 2020 metais iki apie 360 mlrd. eurų 2025 metais. Tai reiškia, kad net didžiausios Europos eksportuotojos nebesugeba kompensuoti importo apimčių, o kai kuriuose sektoriuose auga baimė dėl gamybos išstūmimo.

    Briuselis taip pat svarsto ilgalaikes priemones, kurios mažintų priklausomybę nuo vieno tiekėjo kritinėms prekėms, tačiau tokie instrumentai paprastai kuriami ir įgyvendinami ne mėnesiais, o metais. Dėl to spalio terminas tampa labiau politiniu spaudimo tašku, o ne garantu, kad iki jo bus pasiektas didelis proveržis.

    „Pjausime tai, ką pasėjome“, – sakė vienas ES pareigūnas.

    Galiausiai derybų rezultatas, tikėtina, priklausys nuo to, ar ES sugebės išlaikyti vieningą poziciją ir tuo pačiu sumažinti pažeidžiamumą dėl kritinių žaliavų. Jei vienybės stigs, Kinija gali išnaudoti skirtumus tarp valstybių narių, o tai silpnintų Briuselio galimybes išsireikalauti realesnių prekybos nuolaidų.

  • Dunojaus seklėjimas sustabdė Vengrijos Paks: Briuselis svarsto skubų posėdį dėl elektros

    Dunojaus seklėjimas sustabdė Vengrijos Paks: Briuselis svarsto skubų posėdį dėl elektros

    Europos Komisija pranešė esanti pasirengusi sušaukti skubų Elektros koordinavimo grupės posėdį po to, kai dėl rekordinių žemų Dunojaus vandens lygių buvo sustabdyta Vengrijos Paks atominė elektrinė. Vengrijos ministras pirmininkas Péter Magyar įspėjo, kad šalis gali susidurti su elektros tiekimo įtampa jau artimiausiomis dienomis.

    Paks elektrinė yra kertinė Vengrijos energetikos sistemos dalis ir, oficialiais vertinimais, įprastai užtikrina beveik pusę šalies elektros gamybos. Reaktoriams vėsinti naudojamas Dunojaus vanduo, todėl užsitęsusi sausra ir karščiai tiesiogiai paveikė elektrinės darbą.

    Kodėl Briuselis reaguoja

    Europos Komisijos atstovė spaudai Anna-Kaisa Itkonen pabrėžė, kad operatorius turi avarines priemones branduolinei saugai užtikrinti, tačiau tokio masto sustabdymas gali išbalansuoti regiono elektros sistemą. Komisija teigia atidžiai stebinti situaciją Vengrijoje ir kaimyninėse šalyse, o prireikus būtų koordinuojami veiksmai ir keičiamasi operatyvia informacija.

    „Nors operatorius yra numatęs skubias priemones branduolinei saugai užtikrinti, toks įvykis gali dar labiau įtempti regiono elektros balansą“, – sakė Anna-Kaisa Itkonen.

    Elektros koordinavimo grupė paprastai naudojama kaip greitas mechanizmas suderinti tarpvalstybinius veiksmus, kai išauga rizika tiekimo saugumui. Tai ypač aktualu vasarą, kai dėl karščių didėja vartojimas, o dalis elektrinių Europoje susiduria su vėsinimo vandens temperatūros ir kiekio ribojimais.

    Ką skelbia Vengrijos valdžia

    Péter Magyar teigimu, nuo artimiausio pirmadienio Vengrijos elektros gamyboje gali pritrūkti apie 2 000 megavatų. Jo vertinimu, tuo pat metu vartojimas auga dėl karščio bangos, ypač namų ūkiuose ir viešajame sektoriuje.

    „Tai reiškia, kad ne vėliau kaip nuo pirmadienio iš Vengrijos energijos gamybos dings 2 000 megavatų, o paklausa auga dėl karščio“, – sakė Péter Magyar.

    Vyriausybė paragino gyventojus ir verslą mažinti vartojimą piko valandomis nuo 17 iki 22 valandos. Taip pat rengiamos priemonės, numatančios pramonės vartojimo ribojimą rotacijos principu, ir planuojama didinti kitų elektrinių gamybą.

    Ekspertai: tai ir klimato prisitaikymo testas

    Vengrijos nevyriausybinės organizacijos Energiaklub ekspertas András Perger teigė, kad sustabdžius Paks šalies elektros gamyba gali sumažėti 25–30 proc., o sistema bus tikrinama augančios paklausos sąlygomis. Pasak jo, dalį trūkumo teoriškai gali padengti importas, tačiau regione ribotas ir hidroenergetikos potencialas, kurį taip pat veikia sausra.

    „Nuo pirmadienio, kai vartojimas tikėtina augs, o Paks liks sustabdyta, prasidės rimtesnis etapas. Tai bus rimtas testas Vengrijai ir regionui“, – sakė András Perger.

    Aplinkosauginė organizacija Friends of the Earth Hungary akcentavo, kad Paks sustabdymas nėra vienkartinis incidentas, o platesnės klimato kaitos nulemtos prisitaikymo problemos signalas. Organizacija ragina spartinti perėjimą prie atsparesnės, labiau decentralizuotos energetikos, kurioje didesnį vaidmenį vaidintų energijos taupymas, tinklų lankstumas ir atsinaujinanti energetika.

    Europos Komisija kol kas nurodo nematanti neatidėliotinų grėsmių energetiniam saugumui, tačiau situacija vertinama kaip kritinis atsparumo testas. Artimiausios dienos parodys, kiek greitai Vengrija galės subalansuoti sistemą didindama vietinę gamybą ir remdamasi importu, jei karščiai ir žemi Dunojaus vandens lygiai užsitęs.

  • ES smogs Balkanų importą: įtariama, kad kinų muito apėjimas kelia kainų audrą statyboms

    ES smogs Balkanų importą: įtariama, kad kinų muito apėjimas kelia kainų audrą statyboms

    ES ruošia tyrimą dėl importo

    Europos Komisija svarsto pradėti tyrimą dėl tam tikrų statybinių medžiagų importo iš kelių Balkanų šalių. Įtarimai siejami su galimu ES muitų apėjimu, kai gamyboje naudojamas pigesnis stiklo pluoštas iš Kinijos, kuriam jau taikomi papildomi mokesčiai.

    Komisijos dėmesio centre atsidūrė vadinamieji atviro tinklo audiniai, plačiai naudojami statybose, įskaitant fasadų šiltinimo ir termoizoliacines sistemas. Tokie gaminiai dažnai montuojami kaip armuojantis sluoksnis, todėl jų kaina ir tiekimo stabilumas yra svarbūs visai statybų grandinei.

    Kas įtariama ir kodėl

    ES institucijos įtaria, kad dalis produkcijos gali būti surenkama Balkanų regione, o pagrindinė žaliava atkeliauja iš Kinijos. Tokia schema leistų galimai išvengti anksčiau įvestų antidempingo ir antisubsidinių muitų, skirtų atsverti nesąžiningą kainodarą ir valstybės paramą.

    Europos Komisija pastaraisiais metais ne kartą taikė papildomas priemones stiklo pluošto produktams, argumentuodama, kad pernelyg pigus importas daro žalą Europos gamintojams. Panašūs įtarimai dėl kilmės ir surinkimo grandinių buvo keliami ir kitais atvejais, kai prekės formaliai į ES patenka iš trečiųjų šalių, tačiau esminė vertės dalis sukuriama naudojant pigesnes, muitais apmokestintas žaliavas.

    Perteklinės gamybos spaudimas Europai

    Stiklo pluošto rinka jau kurį laiką išlieka jautri dėl perteklinių pajėgumų ir kainų spaudimo. Pramonės atstovai Briuselyje perspėja, kad Kinijos stiklo pluošto pasiūlos perteklius, jų vertinimu, viršija visą ES rinkos paklausą, todėl konkurencija tampa itin agresyvi.

    ES gamyba remiasi gamyklomis keliose valstybėse, o sektorius pabrėžia investicijų, energijos kaštų ir reguliavimo naštos reikšmę savikainai. Dėl to importo kainų kritimas gali greitai virsti problema vietos gamintojams, o ginčai dėl tariamai nesąžiningos prekybos praktikos vis dažniau pasiekia Europos Komisijos darbotvarkę.

    Platesnis ES ir Kinijos prekybos fonas

    Šis galimas tyrimas siejamas su platesne ES kryptimi griežčiau taikyti prekybos gynybos priemones, kai fiksuojami dempingo ar subsidijavimo požymiai. Europos Komisija yra pareiškusi, kad prireikus imsis veiksmų dar iki politiniu lygiu keliamų terminų, jei matys riziką ES pramonei.

    Kartu ES ieško būdų subalansuoti prekybos santykius su Kinija, o spaudimas imtis konkrečių sprendimų auga dėl įsisenėjusio prekybos disbalanso. Jei tyrimas bus pradėtas, jo baigtis gali reikšti naujus muitus, griežtesnes kilmės taisykles ar papildomas kontrolės procedūras importuotojams.

    Europos Komisija šiuo metu viešai detalių nepatvirtino. Verslui ir statybų sektoriui tai signalas atidžiau vertinti tiekimo grandines, kilmės dokumentus ir galimą kainų svyravimą, jei ES nuspręstų sugriežtinti režimą šiai produktų grupei.

  • Eurokomisarė Teresa Ribera kirto klimato neigėjams: jų žodžiai per gaisrus Europoje kainuoja gyvybes

    Eurokomisarė Teresa Ribera kirto klimato neigėjams: jų žodžiai per gaisrus Europoje kainuoja gyvybes

    Įspėjimas gaisrų fone

    Europos Komisijos vykdomoji pirmininkės pavaduotoja Teresa Ribera interviu teigė, kad politikai, menkinantys klimato kaitos vaidmenį Europą alinant gaisrams, klaidina visuomenę ir didina riziką žmonių saugumui. Pasak jos, klimato mokslo neigimas viešojoje politikoje tampa ne nuomone, o pavojingu elgesiu.

    T. Ribera kalbėjo gaisrams apėmus dalį Ispanijos, Prancūzijos ir Graikijos regionų, kai karščio bangos išaugina tiek užsiliepsnojimų tikimybę, tiek jų plitimo greitį. Europos institucijos pastaraisiais metais vis dažniau pabrėžia, kad ekstremalūs karščiai ir sausros sudaro palankesnes sąlygas dideliems gaisrams.

    Ką pasakė apie neigėjus

    Komisarė kritiką nukreipė į dalį naujai išrinktų Europos Parlamento narių ir nacionalinių politikų, kurie, jos teigimu, garsiai priešinasi klimato mokslui bei klimato politikai. Ji tvirtino, kad toks naratyvas mažina visuomenės pasirengimą ir politinę valią investuoti į prevenciją.

    „Tai pavojinga, jie meluoja žmonėms“, – sakė Teresa Ribera.

    Komisarė pateikė palyginimą, kad klimato kaitos ryšio su gaisrais neigimas prilygsta raginimui ignoruoti akivaizdžias rizikas. Jos teigimu, kai ekstremalūs reiškiniai stiprėja, visuomenę raminti aiškinant, kad tai tik natūralus sezoniškumas, reiškia atidėti sprendimus iki kitos nelaimės.

    Politinis posūkis Briuselyje

    T. Ribera pasisakymai nuskambėjo jautriu metu Briuselyje, kai Europos Sąjungos darbotvarkėje vis daugiau vietos užima konkurencingumo, pramonės ir administracinės naštos mažinimo temos. Dalis valstybių narių ir politinių grupių ragina švelninti kai kuriuos aplinkosaugos reikalavimus, argumentuodami spaudimu konkuruoti su JAV ir Kinija.

    Tarp diskusijų objektų minima ir metano emisijų mažinimo bei stebėsenos kryptis, taip pat gamtos atkūrimo politika, laikoma svarbia ekosistemoms ir anglies sankaupoms, pavyzdžiui, durpynams. T. Ribera pozicija aiški: taisykles galima paprastinti, tačiau klimato politikos pagrindų atsisakymas, jos nuomone, būtų klaida.

    Kodėl gaisrai vis sudėtingesni

    Europos ir tarptautinės klimato institucijos nurodo, kad šylantis klimatas didina gaisrų riziką per vadinamąjį gaisrų orą: karštį, sausras, mažą oro drėgnumą ir stipresnius vėjus. Tokios sąlygos padeda ugniai plisti greičiau, o gesinimo darbai tampa sunkesni ir brangesni.

    T. Ribera interviu akcentavo, kad Europoje formuojasi intensyvesni, sunkiau suvaldomi gaisrai, keliantys grėsmę bendruomenėms, infrastruktūrai, biologinei įvairovei ir žmonių gyvybėms. Ji taip pat priminė, kad karščio bangos turi ir tiesioginių sveikatos pasekmių, įskaitant perteklinių mirčių šuolius per ekstremalius laikotarpius.

    „Teisingas atsakymas nėra visko atsisakyti, kas padėjo sukurti žaliąsias šaknis, kurios palaiko gerovę“, – sakė Teresa Ribera.

  • ES gynybos paskola Italijai: Roma delsia dėl 14,9 mlrd. eurų, Briuselis jau spaudžia

    ES gynybos paskola Italijai: Roma delsia dėl 14,9 mlrd. eurų, Briuselis jau spaudžia

    Europos Sąjungoje auga įtampa dėl Italijos sprendimo, susijusio su SAFE gynybos finansavimo programa. Roma dar nepatvirtino, kokią dalį iki 14,9 mlrd. eurų lengvatinių paskolų iš tiesų ketina panaudoti, o Briuselis ir dalis valstybių narių ragina nedelsti.

    SAFE programa sukurta tam, kad Europos šalys greičiau užkamšytų kritines gynybos pajėgumų spragas ir paspartintų bendrus pirkimus. Šios lėšos taip pat siejamos su platesniu ES tikslu didinti atsparumą ir prisidėti prie Ukrainos rėmimo, kai dalis nacionalinių biudžetų susiduria su ribomis.

    Laikas spaudžia dėl perskirstymo

    Europos Komisija ir ES sostinės pabrėžia teisinį terminų spaudimą: nepanaudotos SAFE lėšos turi būti perskirstytos per nustatytą laiką. Kuo ilgiau Italija neapsisprendžia, tuo mažiau erdvės lieka kitoms šalims suplanuoti papildomus prašymus ir parengti savo pirkimų planus.

    Pagal šiuo metu aptariamą scenarijų, jei Italija patvirtintų mažesnę sumą, jai tektų pateikti atnaujintą operacinį planą, kuriame detalizuojama, kam konkrečiai bus skiriami pinigai. Tada Europos Komisija turėtų inicijuoti naują kvietimą likusioms lėšoms, o tai yra papildomas administracinis procesas su griežtais terminais.

    Situaciją aštrina ir tai, kad dalis šalių, ypač rytiniame ES flange, jau yra signalizavusios norą gauti daugiau lengvatinių paskolų nei joms buvo skirta. Tarp minimų valstybių dažniau įvardijamos Lenkija ir Lietuva, kurios, pasak derybų eigą stebinčių pareigūnų, norėtų didesnio finansavimo apimties.

    Italijos signalai keičiasi

    Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani viešai pateikė nevienareikšmių žinučių: iš pradžių leista suprasti, kad būtų imama visa suma, vėliau akcentuota, jog 14,9 mlrd. eurų laikoma maksimaliu rezervu. Toks komunikacijos svyravimas sustiprino partnerių abejones, ar Roma iš tiesų artimiausiu metu užbaigs sprendimą.

    „SAFE: rezervavome 14,9 mlrd. eurų. Kiek realiai panaudosime, spręsime metų pabaigoje. Tikėtina, kad suma bus mažesnė“, – sakė Antonio Tajani.

    „Neturime laiko delsti. Tai aiški Europos Komisijos pozicija dėl SAFE ir jo įgyvendinimo“, – sakė Europos Komisijos atstovas gynybos klausimais Thomas Regnier.

    Vidaus politika ir energetika stabdo sprendimą

    Italijos delsimas aiškinamas keliais vidaus veiksniais, iš kurių vienas jautriausių yra energetikos kainų šuoliai ir fiskalinės erdvės trūkumas. Esant brangiai energijai ir didesnei priklausomybei nuo iškastinio kuro, vyriausybė susiduria su spaudimu subalansuoti gynybos didinimą ir gyventojų išlaidų naštą.

    Prie sprendimo vilkinimo prisideda ir politinis fonas: artėjant rinkimams stiprėja diskusijos dėl gynybos išlaidų tempo, o valdančiajai koalicijai tenka reaguoti į dešinėje pusėje atsirandančią konkurenciją. Tai reiškia, kad net jei Gynybos ministerija turi aiškesnę kryptį, galutinis sprendimas dėl bendros sumos tampa politinių kompromisų dalimi.

    Jeigu Italija galiausiai patvirtintų mažesnę nei 14,9 mlrd. eurų sumą, kitos šalys tikisi, kad nepanaudotos lėšos būtų greitai pasiūlytos naujam paskirstymui. Briuselis tuo metu siekia išvengti situacijos, kai dėl vienos valstybės neapsisprendimo būtų prarastas laikas ir dalis finansavimo galimybių liktų nepanaudota.

  • ES nori proveržio: startuoliams žada greitesnį kelią iš laboratorijų į rinką – kas keičiasi?

    ES nori proveržio: startuoliams žada greitesnį kelią iš laboratorijų į rinką – kas keičiasi?

    Komisija patvirtino naują chartiją

    Europos Komisija trečiadienį patvirtino savanorišką chartiją, kuri turėtų padėti įmonėms greičiau ir paprasčiau pasinaudoti Europos mokslo ir inovacijų infrastruktūromis. Tikslas aiškus: sutrumpinti kelią nuo idėjos laboratorijoje iki produkto rinkoje.

    Komisija teigia, kad Europa turi pasaulinio lygio laboratorijų, bandymų poligonų ir pilotinių gamybos linijų, tačiau verslui jos dažnai būna per sunkiai pasiekiamos. Naujoji iniciatyva siekia sumažinti biurokratiją ir padidinti paslaugų skaidrumą.

    Kodėl tai svarbu mažoms įmonėms?

    Pasak Europos Komisijos, startuoliai ir mažos bei vidutinės įmonės neretai susiduria su paprasta problema: sunku rasti aiškią informaciją, kokias paslaugas siūlo mokslinės infrastruktūros, kiek tai kainuoja ir kokiomis sąlygomis galima naudotis įranga. Didelės korporacijos tokius procesus įprastai „prasistumia“ lengviau, nes turi daugiau teisininkų ir resursų.

    Už startuolius, mokslinius tyrimus ir inovacijas atsakinga eurokomisarė Ekaterina Zaharieva pabrėžė, kad inovatyvioms Europos įmonėms būtina prieiga prie pažangios infrastruktūros, kad jos galėtų vystyti ir testuoti idėjas bei greičiau jas komercializuoti.

    „Kviečiu mokslinių tyrimų ir technologijų infrastruktūras pritarti chartijai ir tapti jos principų ambasadorėmis“, – sakė Ekaterina Zaharieva.

    Šeši principai, kurie turėtų supaprastinti kelią

    Chartija numato šešis principus, kuriais siekiama suvienodinti ir palengvinti bendradarbiavimą tarp laboratorijų bei verslo. Tarp jų – didesnis paslaugų matomumas ir prieinamumas, aiškesnės kainodaros ir kokybės nuostatos, paprastesnės sutartys bei saugesnis intelektinės nuosavybės valdymas.

    Taip pat numatoma labiau prie įmonių poreikių pritaikyta pagalba ir glaudesnis infrastruktūrų bendradarbiavimas, įskaitant duomenų dalijimosi praktikas. Komisija tikisi, kad tai sumažins neapibrėžtumą ir rizikas, kurios ypač brangiai kainuoja ankstyvos stadijos startuoliams.

    Mokslo ir technologijų infrastruktūros chartiją galės oficialiai paremti internetu. Europos Komisija žada palaikyti įgyvendinimą per renginius, nuotolinius seminarus ir bendrą gerosios praktikos pavyzdžių bazę.

    Dalis platesnės ES konkurencingumo darbotvarkės

    Ši iniciatyva pristatoma kaip ES startuolių ir augančių įmonių strategijos dalis, kuria siekiama Europą paversti patrauklesne vieta kurti ir sparčiai auginti technologijomis grįstas įmones. Politinis kontekstas taip pat akivaizdus: ES vis aktyviau kalba apie konkurencingumą, lyginant su JAV ir Kinija.

    Chartija papildo platesnę ES kryptį stiprinti mokslinių tyrimų ir technologijų infrastruktūras bei jų atvirumą verslui. Komisija pabrėžia, kad greitesnis prototipų testavimas, pilotinė gamyba ir sertifikavimo kelio trumpinimas gali tapti svarbiu veiksniu, kai konkurencinėje kovoje lemia ne vien idėja, bet ir greitis.

  • Europos dirvožemiai nyksta ir kainuoja per 50 mlrd. eurų per metus: kaip gali padėti DI

    Europos dirvožemiai nyksta ir kainuoja per 50 mlrd. eurų per metus: kaip gali padėti DI

    Europoje dirvožemio būklė vis dažniau įvardijama kaip viena esminių maisto saugumo ir klimato rizikų. Mokslininkai skaičiuoja, kad dėl dirvožemio degradacijos Europos gyventojai kasmet praranda daugiau nei 50 mlrd. eurų, o nuostoliai apima ir žemės ūkio derlių, ir ekosistemų paslaugas.

    Europos Komisijos vertinimu, apie 60–70 proc. Europos Sąjungos dirvožemių laikomi nesveikais. Problemas lemia erozija, organinės anglies mažėjimas, suslėgimas, rūgštėjimas, druskingumas, tarša sunkiaisiais metalais ir biologinės įvairovės nykimas, o jų pasekmės jaučiamos tiek kaime, tiek miestuose.

    Kas labiausiai ardo dirvožemį?

    Degradaciją spartina intensyvus ūkininkavimas, netinkama sėjomaina, sunkiosios technikos sukeliamas suslėgimas, melioracijos pakeistas vandens režimas ir auganti urbanizacija. Prie spaudimo prisideda ir klimato kaita, didinanti liūčių bei sausrų ekstremumą, todėl dirvožemiai lengviau praranda struktūrą ir derlingumą.

    Dirvožemis yra lėta atsinaujinanti sistema: jo sluoksnis, kuriame kaupiama organinė anglis ir maistinės medžiagos, formuojasi dešimtmečiais ar net šimtmečiais. Dėl to prevencija ir ankstyvas problemų aptikimas dažnai yra pigesnis kelias nei vėlyvas atstatymas.

    Naujas ES kursas: stebėsena iki 2050 metų

    Europos Sąjungoje 2025 metais priimtas Dirvožemio stebėsenos teisės aktas, kuriuo siekiama, kad iki 2050 metų visi ES dirvožemiai būtų sveiki ir atsparesni. Praktinis iššūkis akivaizdus: reikia patikimai stebėti milijonus hektarų žemės ūkio, miškų ir urbanizuotų teritorijų, o tradiciniai lauko tyrimai yra brangūs ir lėti.

    Todėl vis daugiau vilčių siejama su Žemės stebėjimo sprendimais, pavyzdžiui, „Copernicus“ „Sentinel“ palydovų duomenimis, ir pažangia analitika. Tokia kryptis leidžia matyti pokyčius dideliu mastu, o skirtingų šaltinių sujungimas suteikia tikslesnį vaizdą nei vienkartiniai matavimai.

    Kaip DI keičia dirvožemio žemėlapius

    Mokslininkai ir technologijų kūrėjai kuria sistemas, kurios dirvožemio rodiklius vertina pasitelkdamos DI ir mašininį mokymąsi. Vienas iš pavyzdžių Europoje yra projektas „AI4SoilHealth“, kuriame siekiama sukurti dirvožemio sveikatos indikatorių stebėsenos sistemą, sujungiančią palydovinius vaizdus, vietoje paimtus mėginius ir nacionalinius inventorizacijos duomenis.

    Tokio tipo sprendimai remiasi didelės apimties geoduomenų rinkiniais, kuriuose derinami dirvožemio, augalijos, klimato, reljefo ir žemėnaudos sluoksniai, dažnai 30 metrų ar dar smulkesne skiriamąja geba. Praktinė nauda būtų aiški: tiksliau įvertinti dirvožemio anglies atsargas, rūgštingumą, drėgmės režimą ir degradacijos rizikas konkrečiose vietose.

    Idėja nėra vien techninė. Atvirai prieinami ir palyginami duomenys galėtų tapti bendru pagrindu ūkininkams, savivaldybėms ir politikos formuotojams, kad sprendimai remtųsi tais pačiais faktais, o ne fragmentiškais vertinimais.

    „Dirvožemio duomenys turi būti kiek įmanoma atviri, bet tiek uždari, kiek būtina“, – pabrėžia projekte dirbantys mokslininkai.

    Ekspertai akcentuoja, kad be skaidrumo ir aiškių duomenų valdymo taisyklių technologijos nepasieks tikslo. Esminis principas yra suderinti atvirumą su jautrios informacijos apsauga, kad naudą gautų ne tik institucijos ar didelės bendrovės, bet ir ūkininkai bei vietos bendruomenės.

    Ilgainiui DI pagrįsta stebėsena galėtų pakeisti reakciją į problemas: vietoje to, kad dirvožemio degradacija būtų fiksuojama po fakto, rizikas būtų galima prognozuoti ir mažinti iš anksto. Tai reikštų tvirtesnes regionines maisto sistemas, mažesnį priklausomumą nuo trapių tiekimo grandinių ir efektyviau nukreiptas investicijas į dirvožemio atkūrimą.

  • Kaip ES apskaičiuoja milijonines baudas „Google“ ir kitoms technologijų milžinėms: kas lemia sumas

    Kaip ES apskaičiuoja milijonines baudas „Google“ ir kitoms technologijų milžinėms: kas lemia sumas

    Europos Sąjungos skiriamos baudos didžiausioms technologijų bendrovėms dažnai siekia šimtus milijonų eurų, tačiau jų dydis visuomenei neretai atrodo sunkiai paaiškinamas. Vieni jas vadina įprastu taisyklių vykdymu, kiti mato geopolitinių įtampų šešėlį, ypač kai baudos paliečia JAV ar Kinijos įmones.

    Pastaruoju metu Europos Komisija skyrė 890 milijonų eurų baudą „Google“ už Skaitmeninių rinkų akto pažeidimus, o „Alibaba“ grupės valdoma platforma „AliExpress“ sulaukė 550 milijonų eurų sankcijos dėl nepakankamų priemonių stabdant neteisėtų ir žalingų prekių prekybą. Abu atvejai atskleidė, kad baudos ES nėra vien tik paprasta matematinė formulė.

    Kas yra atskaitos taškas?

    Konkurencijos teisėje, kur ES turi ilgiausią praktiką, baudos dažniausiai pradedamos skaičiuoti nuo dalies pajamų, susijusių su konkrečia preke ar paslauga, o tada koreguojamos pagal pažeidimo sunkumą ir trukmę. Papildomai vertinama, ar įmonė bendradarbiavo tyrimo metu, ar pažeidimai kartojasi, ir ar yra lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių.

    Vis dėlto net ir tokiu atveju galutinė suma dažnai tampa teismų objektu: bendrovės sprendimus skundžia, o procesai gali tęstis metus. Be to, po reguliuotojo baudos kai kuriais atvejais dar kyla civilinių ieškinių dėl žalos atlyginimo rizika nacionaliniuose teismuose.

    Kuo skiriasi Skaitmeninių rinkų aktas?

    Skaitmeninių rinkų aktas veikia kitaip nei klasikinė antimonopolinė teisė: čia bauda dažnai turi ne tik bausti, bet ir paskatinti greitai pakeisti elgesį bei užtikrinti atitiktį. Nors teisės aktuose numatytos lubos gali siekti iki 10 proc. pasaulinių metinių pajamų, praktikoje Komisija gali taikyti gerokai mažesnes sumas, ypač jei pažeidimas truko trumpai.

    „Google“ atveju Komisija baudą suformavo iš dviejų dalių: 460 milijonų eurų už savų rezultatų iškėlimą paieškoje ir 430 milijonų eurų už nesąžiningas praktikas, susijusias su programėlių parduotuvės įdiegimu išmaniuosiuose telefonuose. Tokia struktūra parodo, kad suma gali priklausyti ir nuo to, kiek atskirų pažeidimų Komisija identifikuoja vienoje byloje.

    Kur baigiasi kriterijai ir prasideda politika?

    Kritikai pabrėžia, kad net ir taikant tuos pačius kriterijus lieka sprendimo laisvės, todėl baudos gali atrodyti nevienodos ar pasirinktos taip, kad turėtų simbolinį svorį. Ypač tai išryškėja tais momentais, kai baudos sutampa su jautriais prekybos santykių etapais tarp ES ir JAV.

    „ES visada laikosi tinkamo proceso ir remiasi objektyviais kriterijais, kad baudos išliktų proporcingos visomis aplinkybėmis“, – sakė Europos Komisijos atstovas Thomas Regnier.

    Tuo pat metu technologijų sektoriaus ekspertai ir kai kurie politikai atkreipia dėmesį, kad vien baudos ne visada keičia rinkos elgesį taip greitai, kaip tikimasi. Didelėms bendrovėms finansinė našta dažnai yra įveikiama, o didžiausią poveikį sukuria reikalavimai keisti produktus, sutartines sąlygas ar platformų veikimo logiką.

    Ką keis nauja banga: DI reguliavimas

    Artimiausiu metu baudos gali tapti dar aktualesnės, kai įsigalios praktinis DI akto vykdymas. Reglamente numatytos sankcijos gali siekti iki 35 milijonų eurų arba iki 7 proc. pasaulinių metinių pajamų, priklausomai nuo to, kuris dydis yra didesnis.

    Skiriant baudas už DI akto pažeidimus turės būti vertinamas pažeidimo sunkumas, trukmė ir bendradarbiavimas su priežiūros institucijomis. Daugeliu atvejų sprendimus priims nacionalinės institucijos, o Europos Komisija prižiūrės bendrą sankcijų režimo taikymo nuoseklumą.

    ES modelis rodo, kad baudos yra tik viena didesnio reguliavimo arsenalo dalis. Jos dažnai tampa ryškiu simboliu, tačiau ilgalaikį poveikį technologijų rinkai paprastai lemia ne vien piniginė sankcija, o tai, kaip greitai ir kokiu mastu įmonės priverčiamos pakeisti savo praktiką.