CP v2

Tag: Europos Komisija

  • ES sutaria su JAV: paskutinė kliūtis įveikta, Briuselis ruošiasi atremti Trumpo muitus

    ES sutaria su JAV: paskutinė kliūtis įveikta, Briuselis ruošiasi atremti Trumpo muitus

    Europos Sąjungoje pasiektas preliminarus politinis susitarimas dėl teisės akto, kuriuo būtų panaikinti importo muitai daliai JAV prekių. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen paragino Europos Parlamentą ir ES Tarybą kuo greičiau užbaigti procedūras, kad sprendimas įsigaliotų.

    Šis žingsnis laikomas esminiu, siekiant galutinai įtvirtinti transatlantinį prekybos susitarimą ir sumažinti riziką, kad Vašingtonas imsis naujų tarifų. JAV prezidentas Donaldas Trumpas buvo viešai nurodęs terminą, iki kurio ES turi ratifikuoti susitarimą, priešingu atveju grasinta didinti muitus.

    Apsauga, jei nukentėtų pramonė

    Preliminariame susitarime numatytas apsaugos mechanizmas, leidžiantis Briuseliui laikinai sustabdyti muitų mažinimą, jei JAV importas reikšmingai pakenktų Europos pramonei. Tokios nuostatos dažniausiai įtraukiamos tam, kad prekybos liberalizavimas netaptų staigiu smūgiu jautriems sektoriams.

    Taip pat įrašyta sąlyga, susijusi su plieno ir aliuminio produktais bei jų išvestiniais gaminiais: Europos Komisija galėtų sustabdyti tarifines lengvatas, jei iki 2026 metų pabaigos JAV ir toliau taikytų didesnius nei 15 proc. muitus šiai ES produkcijai. Tokiu būdu ES siekia turėti aiškų svertą, jei susitarimo pusiausvyra būtų iškraipyta.

    Politinis fonas ir artimiausi terminai

    Derybų procesas buvo komplikuotas ir kelis kartus strigo, o politinė įtampa tarp sąjungininkų augo dėl tarifų grasinimų ir kitų ginčų. Europos Parlamento derybininkai pabrėžė, kad susitarimas padeda išvengti eskalacijos, kuri galėtų brangiai kainuoti įmonėms ir darbo vietoms abiejose Atlanto pusėse.

    „Susitarimas yra susitarimas, ir Europos Sąjunga laikosi savo įsipareigojimų. Kartu galime užtikrinti stabilią, nuspėjamą ir abipusiai naudingą transatlantinę prekybą“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Europos Parlamentas ir ES Taryba dar turi užbaigti teisėkūros procedūras, o galutinio pritarimo balsavimas, kaip tikimasi, gali įvykti birželio viduryje. Jei procesas vyks sklandžiai, ES spėtų įgyvendinti susitarimą iki Vašingtono nustatytų terminų ir sumažintų naujų tarifų riziką.

    Praktinis šio sprendimo tikslas yra sugrąžinti daugiau prognozuojamumo į ES ir JAV prekybinius santykius: verslui svarbiausia aiškios taisyklės, stabilios tiekimo grandinės ir mažesnė staigių muitų pokyčių tikimybė. Pastaraisiais metais būtent neapibrėžtumas dėl tarifų ir išimčių tapo vienu didžiausių iššūkių tarptautinei prekybai.

  • Vasaros kelionės brangs dėl Artimųjų Rytų krizės: Europos Komisija primena keleivių teises

    Vasaros kelionės brangs dėl Artimųjų Rytų krizės: Europos Komisija primena keleivių teises

    Užsitęsęs konfliktas Artimuosiuose Rytuose šią vasarą gali padaryti keliones brangesnes ir mažiau nuspėjamas, perspėja Europos Komisija. Didžiausias poveikis siejamas su energijos ir degalų kainomis, kurios atsispindi skrydžių, autobusų, traukinių, keltų bei organizuotų kelionių kainodaroje.

    Komisija ragina keliautojus prieš perkant bilietus ar kelionių paketą įvertinti sąlygas ir saugoti visus dokumentus: užsakymo patvirtinimus, mokėjimo išrašus, bendravimą su vežėju ar agentūra. Tai svarbu, jei vėliau tektų prašyti grąžinimo, peradresavimo ar kompensacijos.

    Ką privalo užtikrinti vežėjai

    Jei skrydis atšaukiamas, keleivis paprastai turi teisę rinktis: pinigų grąžinimą, alternatyvų maršrutą arba grįžimą į pradinį oro uostą, taip pat pagalbą, kai tenka laukti. Tokia pagalba gali apimti maitinimą, ryšio priemones ir, jei būtina, apgyvendinimą.

    Europos Komisija pabrėžia, kad taisyklės dėl kompensacijų priklauso nuo aplinkybių ir pranešimo laiko. Jei atšaukimas įvyksta likus mažiau nei 14 dienų iki išvykimo, vežėjas gali būti įpareigotas mokėti kompensaciją, nebent pagrindžia išskirtines aplinkybes arba laiku pasiūlo tinkamą alternatyvą.

    Komisijos vertinimu, realus vietinis degalų trūkumas, dėl kurio skrydis fiziškai negali būti vykdomas, gali būti laikomas išskirtine aplinkybe. Tačiau vien degalų kainų šuolis savaime nereiškia, kad aviakompanija gali atsisakyti pareigų keleiviui.

    Taip pat primenama, kad vežėjai negali po pirkimo retroaktyviai didinti jau įsigyto bilieto kainos, motyvuodami tuo, kad pabrango kuras. Galutinė kaina turi būti aiški nuo pat užsakymo pradžios ir apimti visus numatomus bei neišvengiamus mokesčius, o papildomos paslaugos turi būti siūlomos skaidriai ir tik su aiškiu keleivio sutikimu.

    Kelionių paketai: galimi kainų pokyčiai

    Organizuotose kelionėse, kai perkamas paketas, pavyzdžiui, skrydis ir viešbutis, kainos keitimo galimybė priklauso nuo sutarties. ES taisyklės leidžia organizatoriui didinti kainą, jei tai numatyta sutartyje ir tiesiogiai susiję su degalų ar kitų transporto sąnaudų pokyčiais.

    Vis dėlto galioja ribos: kai kainos didėjimas viršija 8 proc., keliautojas gali sutikti su pokyčiu arba atšaukti kelionę be baudos. Be to, apie kainos pakeitimą turi būti pranešta ne vėliau kaip likus 20 dienų iki išvykimo, pateikiant pagrindimą ir skaičiavimą.

    Kaip sumažinti riziką planuojant kelionę

    Turizmo sektoriaus atstovai prognozuoja, kad šiemet keliautojai bus jautresni kainai ir labiau vertins santykį tarp kainos ir gaunamos vertės. Dėl neapibrėžtumo dalis žmonių gali rinktis trumpesnes atostogas arba keliones arčiau namų, o sprendimą dažniau lems atšaukimo sąlygos ir kelionės lankstumas.

    Europos Komisija ragina neapsiriboti vien bilieto kaina: svarbu patikrinti, ar tarifas leidžia keitimą, kokios taikomos atšaukimo taisyklės, kaip greitai grąžinami pinigai ir kokiais kanalais galima susisiekti su vežėju ar organizatoriumi. Taip pat primenama, kad kuponai gali pakeisti pinigų grąžinimą tik tuo atveju, jei keleivis su tuo aiškiai sutinka.

    Konfliktų ir energetikos svyravimų laikotarpiu kelionės planavimas tampa ne tik maršruto, bet ir rizikos valdymo klausimu. Kainų palyginimas, sąlygų perskaitymas ir keleivio teisių žinojimas gali lemti skirtumą tarp sklandžių atostogų ir brangių, daug laiko atimančių ginčų.

  • ES ir JAV prekybos susitarimas pajudėjo: Europos Parlamentas įtvirtino saugiklius iki 2029 metų

    ES ir JAV prekybos susitarimas pajudėjo: Europos Parlamentas įtvirtino saugiklius iki 2029 metų

    Susitarimas patvirtintas po naktinių derybų

    Europos Parlamento nariai ir ES valstybių diplomatų atstovai Strasbūre sutarė įgyvendinti pernai vasarą su JAV sudarytą prekybos susitarimą. Sprendimas priimtas po ilgų vėlyvo vakaro derybų, siekiant sumažinti augančią įtampą transatlantiniuose santykiuose.

    Vis dėlto susitarimas išlieka politiškai trapus, nes JAV prezidentas Donaldas Trumpas tarifus ir toliau naudoja kaip spaudimo priemonę. ES pareigūnai pripažįsta, kad tokia taktika didina neapibrėžtumą verslui ir investuotojams abiejose Atlanto pusėse.

    Derėtis skubėta po to, kai Baltieji rūmai buvo pagrasinę nuo liepos 4 dienos įvesti 25 proc. muitus Europos automobiliams, jei susitarimas nebus pradėtas taikyti. Tokia grėsmė buvo aiškiai susieta su terminais ir politinėmis sąlygomis, todėl Briuselyje ji įvertinta kaip papildomas rizikos veiksnys.

    Pagal patvirtintą schemą JAV pramonės prekių eksportui į ES tarifai mažinami iki 0 proc., o daugumai ES eksporto į JAV paliekamas 15 proc. bazinis tarifas. Kritikai Europos Parlamente pabrėžia, kad tokia asimetrija gali iškreipti konkurenciją ir ilgainiui pakenkti kai kuriems Europos sektoriams.

    Kas yra 2029 metų saugiklis

    Europos Parlamentas siekė į susitarimą įrašyti daugiau apsaugų, kurios leistų greičiau reaguoti į vienašalius JAV sprendimus. Kompromisu tapo vadinamoji galiojimo pabaigos sąlyga, numatanti, kad susitarimas nustos galioti, jei iki 2029 metų gruodžio 31 dienos nebus atnaujintas.

    Toks terminas pasirinktas neatsitiktinai, nes jis apima laikotarpį po dabartinės JAV administracijos kadencijos pabaigos. Europos Parlamento derybininkai teigia, kad tai sukuria papildomą svertą ir sumažina riziką, kad susitarimas taps nuolatiniu spaudimo įrankiu.

    Europos Parlamento pagrindinis derybininkas Berndas Lange pabrėžė, kad priimtas modelis suteikia „saugos tinklą“ ir didina aiškumą pramonei bei vartotojams.

    „Dabar turime saugiklį, kuris leidžia apginti teisės aktą ir suteikia nuspėjamumo mūsų vartotojams ir pramonei“, – sakė Berndas Lange.

    Dar vienas esminis elementas yra Europos Komisijos teisė sustabdyti lengvatinius tarifus JAV prekėms, jei Vašingtonas neįvykdys pažado sumažinti muitus ES plienui ir aliuminiui iki 15 proc. Ši nuostata Briuselyje laikoma praktiniu mechanizmu, kuris turėtų veikti kaip atsvara politiniams ultimatumams.

    Šiuo metu JAV Europos plienui taiko 50 proc. tarifą, o ES atstovai pastaraisiais mėnesiais ne kartą vyko į Vašingtoną ieškoti sprendimo, tačiau proveržio iki šiol nebuvo. Dėl to plieno ir aliuminio klausimas išlieka viena jautriausių susitarimo vietų, galinti greitai peraugti į platesnį ginčą.

    Migracijos grąžinimo taisyklės ir kiti derybų frontai

    Tuo pat metu Europos Parlamente numatytos ir kitos įtemptos derybos, susijusios su migracijos grąžinimo reglamentu. Jis turėtų sudaryti sąlygas valstybėms narėms sudaryti dvišalius susitarimus su trečiosiomis šalimis dėl deportavimo centrų už ES ribų ir taikyti atvykimo draudimus jau grąžintiems migrantams.

    Didžiausią ginčą kelia vadinamoji ICE pataisa, kuri suteiktų institucijoms platesnes galias ieškoti asmens gyvenamojoje vietoje ar kitose „susijusiose“ vietose, kai priimtas išsiuntimo sprendimas. Dalis ES šalių šiai nuostatai pritaria, o Europos Parlamentas ją vertina kritiškai dėl galimų žmogaus teisių ir proporcingumo rizikų.

    Tarptautinėje darbotvarkėje dėmesį traukia ir Kinijos vadovo Xi Jinpingo susitikimas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Pekine. Pokalbiuose akcentuota glaudesnė partnerystė ir „teisingesnės pasaulio tvarkos“ siekis, tačiau viešuose pareiškimuose vengta tiesiogiai aptarti Maskvos karo prieš Ukrainą.

    ES institucijoms tai primena, kad prekybos ir saugumo darbotvarkės vis labiau susipina: tarifai, pramonės politika, sankcijos ir strateginės tiekimo grandinės tampa vieno paveikslo dalimi. Dėl to sprendimai dėl prekybos susitarimų vis dažniau vertinami ne tik ekonomine, bet ir geopolitine logika.

  • BGK finansuos „Asseco“ kibernetinio saugumo projektą Toge: ką tai reiškia Lenkijos eksportui

    Lenkijos plėtros bankas BGK pasirašė sutartį dėl ilgalaikio finansavimo „Asseco“ kibernetinio saugumo investicijai Toge. Projektas bus įgyvendinamas per bendrovę „Cyber Defense Africa“, kurią įkūrė Togo vyriausybė ir „Asseco Data Systems“.

    BGK skiria apie 24 mln. eurų pradiniam 12 metų trukmės projekto etapui, o bendra investicijų programa viršija 80 mln. eurų. Numatyta plėsti saugumo operacijų centro pajėgumus, užtikrinti visą parą veikiančią stebėseną ir greitą reagavimą į incidentus.

    Kas finansuoja ir kodėl

    Riziką šiam finansavimui mažina Europos Sąjungos garantija pagal EFSD+ instrumentą, skirtą tvariam vystymuisi ir investicijoms už ES ribų skatinti. BGK nurodo, kad ši garantija leidžia pritraukti kapitalą projektams, kurie stiprina skaitmeninę infrastruktūrą ir atsparumą.

    Skelbiama, kad Europos Komisija BGK yra skyrusi 115 mln. eurų vertės garantijų limitą projektams Afrikoje į pietus nuo Sacharos. Tokie mechanizmai paprastai taikomi tam, kad bankai galėtų finansuoti didesnės rizikos rinkas, išlaikydami palankesnes skolinimosi sąlygas.

    Ką Togo gaus praktiškai

    Projekto ašis – kibernetinio saugumo paslaugos valstybei ir verslui: incidentų aptikimas, prevencija, reagavimas, infrastruktūros stebėsena ir konsultacinė pagalba. Tai ypač aktualu šalims, kurios sparčiai skaitmenizuoja viešąsias paslaugas, tačiau susiduria su ribotais vietiniais pajėgumais.

    „Ketiname įkurti skaitmeninio saugumo akademiją, kuri teiks pažangius kibernetinio saugumo mokymus tiek mūsų darbuotojams, tiek regiono specialistams“, – sakė „Cyber Defense Africa“ vadovas Simon Melchior.

    Kodėl tai svarbu Lenkijai

    Lenkijos skaitmenizacijos ministras Krzysztofas Gawkowskis pabrėžė, kad šalies kibernetinio saugumo kompetencijos gali tapti eksporto vizitine kortele, o ne tik vidaus infrastruktūros apsaugos priemone. Toks modelis, kai technologijų įmonę papildo valstybės plėtros banko finansavimas ir ES garantijos, didina konkurencingumą tarptautiniuose konkursuose.

    BGK atstovai taip pat akcentuoja, kad sandoris turėtų padėti ne tik stiprinti Togo skaitmeninį atsparumą, bet ir atverti kelią platesnei Lenkijos verslo plėtrai Afrikos rinkose. Pasak banko, šis projektas nėra vienkartinė iniciatyva, o panašių finansavimo sandorių portfelį planuojama didinti.

    „Asseco Data Systems“ bendradarbiavimą su Togu vysto nuo 2019 metais, o dabartinis finansavimo etapas yra svarbus tęstinumo žingsnis. Kibernetinio saugumo paslaugų paklausa regione auga dėl didėjančio skaitmeninių mokėjimų, valstybinių registrų ir debesijos sprendimų naudojimo, todėl investicijos į žmones ir procesus tampa ne mažiau reikšmingos nei technologijos.

  • Meloni ragina EK dėl išimties energijai: Italija prašo lankstesnių ES taisyklių dėl deficito

    Meloni ragina EK dėl išimties energijai: Italija prašo lankstesnių ES taisyklių dėl deficito

    Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni kreipėsi į Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen prašydama laikinai sušvelninti ES biudžeto drausmės taisykles, kad su energijos krize susijusios išlaidos nebūtų įskaičiuojamos į deficitą. Roma argumentuoja, kad dėl karo Irane išaugusios energijos kainos ir tiekimo rizikos kelia išskirtinį ekonominį šoką.

    Prašymas susijęs su Stabilumo ir augimo paktu, kuris numato, kad valstybių narių biudžeto deficitas neturėtų viršyti 3 proc. bendrojo vidaus produkto. Italijos pozicija tokia, kad neeilinės investicijos ir priemonės energijos saugumui užtikrinti turėtų būti traktuojamos panašiai kaip gynybos išlaidos, kurioms tam tikrais atvejais taikomos išimtys.

    Energijos krizė ir biudžetų spaudimas

    Laiške Komisijai Italijos vadovė pabrėžė, kad įtampa Artimuosiuose Rytuose ir rizikos Hormūzo sąsiauryje prisideda prie jau anksčiau Europą paveikusių sukrėtimų, susijusių su Rusijos karu prieš Ukrainą. Dėl to, pasak Romos, energijos kainų šuoliai skirtingose šalyse gali turėti nevienodai didelį poveikį šeimų ir verslo sąnaudoms.

    Hormūzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kaklelių“, per kurį keliauja reikšminga pasaulinės naftos pasiūlos dalis. Bet kokie trikdžiai šiame regione paprastai greitai persiduoda į naftos ir dujų kainas, o Europai tai reiškia didesnį spaudimą pramonei, transportui ir namų ūkių išlaidoms.

    Ką konkrečiai siūlo Italija

    Italija siūlo laikinai išplėsti nacionalinės apsaugos sąlygos taikymą, kad jis apimtų ne tik gynybos, bet ir ekstremalias energijos priemones. Tokia logika remiasi argumentu, kad energijos saugumas tapo strateginiu prioritetu, o išlaidos jam užtikrinti turėtų būti vertinamos kaip investicijos į visos Europos atsparumą.

    G. Meloni taip pat leido suprasti, kad be lankstesnio požiūrio į energijos išlaidas Romai būtų politiškai sunkiau pagrįsti dalyvavimą bendrose ES finansavimo iniciatyvose, skirtose gynybai. Tai atspindi platesnę įtampą tarp poreikio sparčiai investuoti į saugumą ir energiją bei pareigos laikytis fiskalinės drausmės.

    Italijos prašymas pateiktas jautriu momentu: pagal naujausius patvirtintus duomenis šalies biudžeto deficitas viršijo ES taisyklėse numatytą ribą. Tai didina tikimybę, kad Italijos vyriausybei gali tekti riboti išlaidas ir ieškoti papildomų pajamų, ypač artėjant politiškai sudėtingam laikotarpiui.

    Briuselio atsakas: pirmiausia panaudokite turimas lėšas

    Europos Komisija kol kas laikosi atsargesnės pozicijos ir signalizuoja, kad nenori plėsti išimčių, kurios galėtų silpninti bendrą fiskalinės drausmės sistemą. Komisijos atstovai pabrėžia, kad valstybės narės jau turi įvairių priemonių krizės poveikiui mažinti, įskaitant lankstesnes valstybės pagalbos taisykles ir finansavimą energijos investicijoms.

    Komisija taip pat atkreipė dėmesį, kad reikšminga dalis jau numatytų ES lėšų energijos projektams vis dar nėra panaudota. Briuselio argumentas toks, kad prieš prašant naujų išimčių ar taisyklių pakeitimų, šalys turėtų maksimaliai išnaudoti esamus finansavimo instrumentus ir leidžiamas lankstumo ribas.

    Kol kas nėra aišku, ar Italijos siūlymas sulauks platesnio palaikymo tarp kitų valstybių narių, kurios taip pat susiduria su brangstančia energija. Vis dėlto diskusija rodo, kad energijos saugumo klausimas vis dažniau keliamas greta gynybos ir tampa tema, galinčia keisti ES ekonominės politikos prioritetus.

  • JAV pratęsė rusiškos naftos sankcijų pauzę iki birželio: sprendimas netikėtai nustebino G7 partnerius

    JAV pratęsė rusiškos naftos sankcijų pauzę iki birželio: sprendimas netikėtai nustebino G7 partnerius

    Jungtinės Valstijos iki birželio vidurio pratęsė laikiną išimtį, leidžiančią tęsti kai kuriuos sandorius, susijusius su rusiškos naftos eksportu. Apie tai Paryžiuje vykusiame G7 finansų ministrų susitikime pranešė JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas.

    Sprendimas netikėtai užklupo dalį Europos partnerių ir sukėlė nusivylimą Ukrainoje, kuri siekia griežtesnio spaudimo Rusijos biudžetui. Europos Komisija pastaraisiais mėnesiais ragino Vašingtoną grįžti prie sankcijų griežtinimo, kad būtų mažinamos Maskvos galimybės finansuoti karą.

    Kodėl Vašingtonas renkasi pauzę?

    JAV argumentas grindžiamas pasaulinės naftos rinkos stabilumo siekiu, kai pasiūla tampa jautresnė geopolitiniams sukrėtimams. Nors JAV iš Rusijos importuoja labai mažai naftos, sprendimas netiesiogiai palengvina padėtį didiesiems pirkėjams, tokiems kaip Kinija ir Indija.

    „Ši bendroji licencija padės stabilizuoti fizinę naftos rinką ir užtikrinti, kad nafta pasiektų labiausiai energetiškai pažeidžiamas šalis“, – sakė Scottas Bessentas.

    Pasak jo, priemonė taip pat turėtų padėti nukreipti esamus srautus ten, kur jų labiausiai reikia, ir kartu riboti galimybes sukaupti daugiau pigesnės naftos atsargų. Platesnis Vašingtono tikslas išlieka aiškus: didesnė pasaulinė pasiūla turėtų slopinti kainas, kurios tiesiogiai veikia namų ūkių ir įmonių sąnaudas.

    Įtampa su Europa ir signalas rinkoms

    Šis pranešimas ypač jautrus todėl, kad dalis Europos G7 atstovų tikėjosi priešingo sprendimo po anksčiau išsakytų signalų, jog laikinas režimas gali būti nutrauktas pasibaigus galiojimo terminui gegužės viduryje. Dabar pauzės pratęsimas reiškia, kad sankcijų poveikis Rusijos naftos eksportui artimiausiu metu bus švelnesnis.

    Tuo pat metu rinkos akys krypsta į pasiūlos ir atsargų dinamiką. Tarptautinės energetikos agentūros vadovas Fatihas Birolis Paryžiuje įspėjo, kad komercinės atsargos sparčiai mažėja, o tai didina kainų šuolių riziką.

    G7 šalys anksčiau jau koordinavo strateginių naftos atsargų išleidimą, siekdamos sušvelninti kainų šoką. Prancūzijos finansų ministras Rolandas Lescure nurodė, kad birželio viduryje vyksiančiame G7 viršūnių susitikime papildomas atsargų atlaisvinimas kol kas neplanuojamas, tačiau artimiausiais mėnesiais prie šio klausimo gali tekti grįžti.

    Ką tai reiškia Ukrainai ir sankcijų politikai?

    Ukrainai ir ją remiančioms Europos institucijoms sankcijos rusiškai naftai yra viena svarbiausių priemonių mažinti Rusijos pajamas, kurios reikšmingai priklauso nuo energijos išteklių eksporto. Pauzės pratęsimas siunčia signalą, kad Vašingtonas šiuo metu prioritetą teikia kainų stabilumui ir tiekimo užtikrinimui, net jei tai trumpuoju laikotarpiu susilpnina spaudimą Maskvai.

    Artėjant birželio viduriui, dėmesys sutelks į tai, ar JAV pasirinks grįžti prie griežtesnio sankcijų taikymo, ar ir toliau taikys lankstesnį režimą, atsižvelgdamos į naftos kainų dinamiką, atsargų lygį ir geopolitinę riziką.

  • ES ir Kinijos prekybos įtampa auga: kokių priemonių Briuselis svarsto imtis, kad apsaugotų rinką?

    ES ir Kinijos prekybos įtampa auga: kokių priemonių Briuselis svarsto imtis, kad apsaugotų rinką?

    Kodėl įtampa vėl kyla?

    Europos Komisija intensyvina darbą, siekdama apsaugoti ES gamybą nuo pigaus importo iš Kinijos ir su tuo siejamų darbo vietų praradimo rizikos. Pastaraisiais mėnesiais Briuselyje vis dažniau kalbama apie Kinijos perteklinės gamybos poveikį Europos pramonei.

    Kinijos muitinės duomenys rodo, kad 2026 metų pirmus keturis mėnesius Kinijos prekybos perteklius su ES 27 šalimis išaugo iki maždaug 102 mlrd. eurų, kai tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais siekė apie 82 mlrd. eurų. Tuo pat metu ES prekybos deficitas su Kinija 2025 metais buvo pasiekęs 359,9 mlrd. eurų.

    Įtampą didina ir politinis fonas: Pekinas pastarosiomis savaitėmis ne kartą užsiminė apie galimus atsakomuosius veiksmus dėl kelių ES teisės aktų, kurie riboja Kinijos bendrovių prieigą prie bendrosios rinkos. Kinija taip pat apribojo Kinijos įmonių dalyvavimą Europos Komisijos vykdomuose tyrimuose dėl užsienio subsidijų.

    Kokias priemones svarsto Europos Komisija?

    Europos Komisijos nariai planuoja aptarti galimus veiksmus gegužės 29 dieną. Tikslas – atkurti sąžiningesnes konkurencijos sąlygas ir sumažinti priklausomybes, kurios krizės atveju gali tapti strateginiu pažeidžiamumu.

    Viena iš krypčių – mažinti priklausomybę nuo Kinijoje pagamintų kritinių komponentų. Aptariama idėja nustatyti ribas, kiek svarbių detalių ar medžiagų galima įsigyti iš vieno tiekėjo, o likusią dalį nukreipti per kelis alternatyvius tiekimo kanalus.

    Kita kryptis – muitai ir kvotos strateginiuose sektoriuose, kuriuose ES mato nesąžiningos konkurencijos ar perteklinių pajėgumų problemą. ES jau yra sutarusi dėl naujų kvotų ir didesnių muitų plieno importui, o vis daugiau dėmesio krypsta ir į chemijos pramonę, kur Kinijos importas per penkerius metus, remiantis sektoriaus vertinimais, išaugo dešimtimis procentų.

    Tačiau būtent chemijos sektorius iliustruoja dilemą: ES pramonė ne tik konkuruoja su importu, bet ir pati yra priklausoma nuo eksporto į užsienio rinkas, įskaitant Kiniją. Dėl to bet kokios griežtesnės priemonės didina atsakomųjų veiksmų riziką.

    Tyrimai, antidempingas ir vadinamoji prekybos bazuka

    Europos Komisija gali taikyti antidempingo muitus, kai importo kainos laikomos dirbtinai numuštomis, arba antisubsidines priemones, kai nustatoma, kad bendrovės gavo nesąžiningą valstybės paramą. Tokie tyrimai dažnai užtrunka iki 18 mėnesių, o Komisijos prekybos tarnyboms tenka didelis darbo krūvis.

    Dar viena, rečiau naudojama galimybė – Anti-prievartos priemonė, laikoma kraštutiniu įrankiu ekonominio spaudimo atvejais. Ji galėtų leisti imtis griežtesnių ribojimų, pavyzdžiui, apriboti prieigą prie viešųjų pirkimų ar tam tikrų licencijų, tačiau tam reikėtų kvalifikuotos daugumos valstybių narių palaikymo.

    Vienybės klausimas čia yra kertinis, nes ES valstybės narės nevienodai vertina santykius su Kinija. Skirtumai ypač ryškėja telekomunikacijų ir kibernetinio saugumo srityse, kur ES siekia mažinti vadinamųjų didelės rizikos tiekėjų įrangos naudojimą strateginėse infrastruktūrose.

    Praktinė problema – kaina: Kinijos tiekėjų sprendimai dažnai būna pigesni už europines alternatyvas, o įrangos keitimas reikalauja didelių investicijų. Todėl diskusijose vis dažniau keliama kompensavimo ar finansinės paramos tema, nors aiškių sprendimų dėl finansavimo kol kas nematyti.

    „Mes kovosime dėl kiekvienos Europos darbo vietos ir kiekvienos Europos įmonės, jei matysime, kad su jomis elgiamasi nesąžiningai“, – sakė Marošas Šefčovičius.

    Galutinis pasirinkimas Briuseliui reiškia balansą tarp rinkos apsaugos ir rizikos, kad atsakomosios priemonės smogs eksportui bei investicijoms. Kuo labiau ES bandys atsiriboti nuo Kinijos, tuo didesnės gali būti politinės ir ekonominės tokio posūkio sąnaudos.

  • ES–Indijos santykiuose – naujas etapas: von der Leyen ragina spartinti prekybos ir investicijų susitarimus

    ES–Indijos santykiuose – naujas etapas: von der Leyen ragina spartinti prekybos ir investicijų susitarimus

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad Europos Sąjungos ir Indijos santykiai įžengia į naują etapą, o tam svarbiausia – iki metų pabaigos užbaigti plataus užmojo prekybos susitarimo įgyvendinimą ir pereiti prie investicijų sutarties. Ši žinutė nuskambėjo Indijos ministro pirmininko Narendros Modi vizito Švedijoje metu.

    N. Modi gegužės 17 dieną lankėsi Geteborge, kur susitiko su Švedijos ministru pirmininku Ulfu Kristerssonu ir U. von der Leyen. Vizitas buvo antroji jo Europos turo stotelė po Nyderlandų, o dar numatyti susitikimai Norvegijoje ir Italijoje.

    Prekybos sutartis ir ką ji reikštų

    U. von der Leyen pabrėžė, kad ES ir Indijos prekybos susitarimas, kurį abi pusės pasirašė 2026 metų sausį Naujajame Delyje, apimtų beveik 2 mlrd. žmonių ir sudarytų beveik ketvirtadalį pasaulio ekonomikos. Europos Komisijos vadovės teigimu, tai būtų didžiausias dvišalis prekybos paktas, kokį kada nors yra sudariusi bet kuri iš šių pusių.

    Pagal paskelbtas gaires, Indija sutiktų panaikinti arba sumažinti muitus 96,6 proc. ES prekių eksporto, o ES per septynerius metus liberalizuotų 99,5 proc. tarifų eilučių Indijos importui. Tokie skaičiai rodo ne tik politinį, bet ir praktinį susitarimo mastą, kuris galėtų reikšmingai pakeisti tiekimo grandines bei įmonių planus abiejuose regionuose.

    Susitarimas aptariamas tuo metu, kai tarptautinę prekybą vis labiau veikia geopolitinės įtampos, tiekimo saugumo klausimai ir technologijų kontrolės priemonės. ES pastaraisiais metais aktyviai ieško būdų diversifikuoti partnerystes, o Indija siekia pritraukti investicijų ir didinti eksportą, ypač aukštesnės pridėtinės vertės sektoriuose.

    Kodėl investicijų sutartis tampa kitu žingsniu

    U. von der Leyen akcentavo, kad prekyba yra tik dalis platesnės darbotvarkės, o „kitas žingsnis turi būti investicijų susitarimas“. Jos teigimu, būtent investicijų taisyklės ir apsauga yra „trūkstama dėlionės dalis“, reikalinga sustiprintam ekonominiam bendradarbiavimui.

    „Prekyba yra tik pusė lygties, kitas žingsnis turi būti investicijų susitarimas“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Ši kryptis svarbi įmonėms, nes investicijų sutartys paprastai apibrėžia aiškesnes sąlygas kapitalo judėjimui, ginčų sprendimui, rinkos prieigai ir veiklos stabilumui. Tai ypač aktualu sektoriuose, kur sprendimai priimami dešimtmečiams, pavyzdžiui, gamyboje, energetikoje ar infrastruktūroje.

    Modi darbotvarkė Šiaurės Europoje ir toliau

    N. Modi Švedijoje su U. Kristerssonu aptarė dvišalių ryšių stiprinimą prekybos, investicijų, inovacijų ir gynybos srityse. Indijos vadovas taip pat akcentavo, kad dialogas su Europos verslu galėtų prisidėti prie naujų investicijų ryšių tarp Indijos ir Europos.

    Kelionės išvakarėse Nyderlanduose N. Modi su ministru pirmininku Robu Jettenu pasirašė strateginės partnerystės dokumentą, orientuotą į prekybos, technologijų ir energetikos plėtrą. Kitas vizito etapas numatytas Osle, kur planuojamas trečiasis Indijos ir Šiaurės šalių viršūnių susitikimas, o darbotvarkėje – technologijos, atsinaujinanti energetika, gynyba, kosmosas ir Arkties regiono klausimai.

    Europos turą N. Modi turėtų baigti Italijoje gegužės 20 dieną susitikimu su ministre pirmininke Giorgia Meloni. Šalys jau anksčiau buvo sutarusios dėl bendro strateginių veiksmų plano, apimančio saugumą, gynybą ir saugių bei legalių migracijos kanalų skatinimą.

  • Čekija startuoja su iki 3,7 mlrd. eurų biometano parama: aukcionai keis dujų rinką

    Čekijos pramonės ir prekybos ministerija kartu su Energetikos reguliavimo tarnyba ERÚ pradėjo didelę biometano rėmimo schemą, kurią sudaro iki 3,7 mlrd. eurų siekiantis finansavimas. Priemonei žalią šviesą uždegė Europos Komisija, o pirmasis veiklos paramos aukcionas startavo 2026 metų gegužės 12 dieną.

    Programa skirta sparčiau integruoti tvarias atsinaujinančias dujas į šalies dujų tinklą ir mažinti priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro. Čekijos institucijos pabrėžia, kad biometanas gali prisidėti prie šilumos ir transporto sektorių dekarbonizacijos, o kartu suteikti lankstumo dujų infrastruktūrai.

    Kaip veiks parama?

    Pagal naują modelį parama bus nustatoma konkurenciniu būdu, per aukcionus, kurie turėtų sumažinti riziką permokėti ir skatinti efektyviausius projektus. Kartu numatytas aiškesnis atsekamumas: sertifikavimo ir apskaitos sistema turėtų padėti patikimai įrodyti, kad dujos pagamintos iš tvarių žaliavų ir atitinka reikalavimus.

    Praktiškai tai reiškia, kad biometano gamintojai varžysis dėl paramos dydžio, o valstybė tikisi gauti rinkai artimesnę kainą ir greitesnį pajėgumų augimą. Tokia schema atitinka Europos Sąjungos kryptį remti atsinaujinančias dujas, bet kartu riboti paramos iškraipymus rinkoje.

    Kokia situacija Čekijoje dabar?

    Šiuo metu šalyje veikia 13 biometano gamybos stočių: 11 yra susijusios su žemės ūkiu ar atliekų tvarkymu, dar dvi priklauso nuotekų valykloms. Bendri įrengti pajėgumai siekia apie 28 mln. kubinių metrų per metus, o 2025 metais pagaminta apie 17 mln. kubinių metrų.

    Dauguma šių gamintojų biometaną tiekia į dujų tinklą, tačiau dalis pajėgumų veikia ne tinkle. Nepaisant to, 2023–2025 metais valstybės veiklos paramos schema realiai pasinaudojo tik trys aktyvios biometano stotys, todėl naujasis aukcionų modelis turėtų tapti lūžio tašku sektoriui.

    Energetinis saugumas ir žaliavos

    Čekijos vyriausybė biometaną pristato ne tik kaip klimato politikos, bet ir energetinio saugumo priemonę, paremtą vietine žaliavų baze. Šaliai tai aktualu dėl geopolitinių rizikų ir tiekimo neapibrėžtumo, kurie pastaraisiais metais tapo svarbiausiu energetikos politikos veiksniu visoje Europoje.

    „Biometanas yra strateginė galimybė Čekijai, leidžianti efektyviai panaudoti vietinę žaliavų bazę“, – sakė Čekijos pirmasis vicepremjeras ir pramonės bei prekybos ministras Karel Havlíček.

    „Dabartinis nestabilumas Artimuosiuose Rytuose rodo, kaip svarbu mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro importo. Biometanas yra vienas iš būdų didinti Čekijos energetinį savarankiškumą ir atsparumą išoriniams sukrėtimams“, – pridūrė jis.

  • Narendra Modi pradėjo Europos turą Hagoje: susitikimai su Nyderlandų karališkąja šeima ir verslu

    Narendra Modi pradėjo Europos turą Hagoje: susitikimai su Nyderlandų karališkąja šeima ir verslu

    Startas Nyderlanduose

    Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi pradėjo Europos dalį oficialiame vizitų ture Hagoje, kur susitiko su Nyderlandų karaliumi Willemu-Alexanderiu ir karaliene Máxima. Susitikimas vyko Huis ten Bosch rūmuose, o darbotvarkėje svarbią vietą užėmė ekonominiai ryšiai ir investicijos.

    Kartu Modi bendravo ir su Nyderlandų verslo atstovais, aptardamas prekybos, inovacijų bei technologijų bendradarbiavimo kryptis. Pastaraisiais metais Indija ir Nyderlandai akcentuoja tiek pramonės modernizavimą, tiek didesnį dėmesį aukštos pridėtinės vertės sektoriams.

    Ką aptaria su Nyderlandų vyriausybe?

    Vizito metu numatyti ir politiniai susitikimai su Nyderlandų kolega Robu Jetenu, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama gynybai, saugumui, inovacijoms ir energetikai. Tai sritys, kuriose Europa siekia mažinti priklausomybes, o Indija nori pritraukti kapitalą, technologijas ir ilgalaikius partnerius.

    Indijos premjeras, kreipdamasis į Indijos bendruomenę Hagoje, pabrėžė augantį prekybos ir ekonominį bendradarbiavimą su Nyderlandais. Jis išskyrė technologijas ir inovacijas kaip sritis, kurios gali tapti nauju dvišalių santykių varikliu.

    Indijos Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, dvišalės prekybos apimtis 2024–2025 finansiniais metais siekė apie 25 500 000 000 eurų. Nyderlandai Indijai išlieka vienu svarbiausių partnerių Europoje, ypač logistikos, chemijos pramonės, aukštųjų technologijų ir investicijų srityse.

    Kas laukia toliau: Švedija, Šiaurės šalys ir Italija

    Po Nyderlandų Modi planuoja vykti į Švediją, kur susitiks su ministru pirmininku Ulfu Kristerssonu ir apžvelgs dvišalių santykių spektrą. Taip pat numatytas dalyvavimas susitikimuose su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen, kur dėmesys skiriamas Europos ir Indijos ekonominių ryšių gilinimui.

    Vėliau Modi vyks į Oslą, kur rengiamas trečiasis Indijos ir Šiaurės šalių viršūnių susitikimas su Norvegijos, Švedijos, Danijos, Suomijos ir Islandijos lyderiais. Planuojama aptarti technologijų plėtrą, atsinaujinančią energetiką, gynybą, kosmoso programas ir Arkties regiono klausimus.

    Europos turo pabaiga numatyta Italijoje gegužės 20 dieną, kur Modi susitiks su ministre pirmininke Giorgia Meloni. 2024 metais abi šalys sutarė dėl bendro strateginių veiksmų plano, kuriame įtvirtintos kryptys nuo saugumo ir gynybos iki darbo jėgos judumo, akcentuojant saugius ir teisėtus migracijos kanalus.