CP v2

Tag: Europos Komisija

  • Serbija taikosi į regioninį energetikos centrą: nauji elektros ir dujų koridoriai į šiaurę

    Serbija taikosi į regioninį energetikos centrą: nauji elektros ir dujų koridoriai į šiaurę

    Planas tapti srautų kryžkele

    Serbija siekia įsitvirtinti kaip regioninis energetikos centras, per kurį pietų–šiaurės kryptimi judėtų elektros energijos ir gamtinių dujų srautai. Apie tai Energetikos perėjimo viršūnių susitikime kalbėjo Serbijos energetikos ministrė Dubravka Đedović Handanović.

    Pasak jos, Balkanų pusiasaliui kuo greičiau reikia gilesnės integracijos su Europa tiek dujų, tiek elektros sektoriuose, nes tai didina energijos saugumą. Pagrindinė sąlyga tam, ministrės teigimu, yra infrastruktūra ir nuoseklios investicijos.

    Jau padaryti žingsniai ir nauji projektai

    Ministrė išskyrė, kad Serbija jau įgyvendino du svarbius darbus: pastatė dujų jungtį su Bulgarija ir padidino perdavimo tinklo pralaidumą kryptimi į Rumuniją. Šie projektai laikomi kertiniais, kai siekiama daugiau alternatyvių tiekimo kelių regione.

    Pagal Serbijos 2030–2035 metų planą elektros perdavimo pajėgumus numatoma didinti nuo 4 000 iki 6 000 megavatų. Tuo pat metu šalis stato dujų jungtis su Šiaurės Makedonija ir Graikija, o į dujų infrastruktūrą planuoja investuoti apie 1,2 mlrd. eurų.

    Ministrės teigimu, ilgalaikis tikslas yra padidinti gamtinių dujų transportavimo per Serbiją pajėgumą iki 20–25 mlrd. kubinių metrų per metus. Tokie skaičiai reikštų ambiciją tapti svarbia tranzito grandimi tarp pietinių tiekimo krypčių ir Vidurio Europos.

    ES taisyklės, rinkų sujungimas ir saugumo dilema

    Serbija skelbia perkėlusi į nacionalinę teisę ES Trečiąjį energetikos paketą ir šiuo metu esanti patikros procese prieš Europos Komisiją. Vis dėlto rinkų sujungimui, kuris leistų efektyviau prekiauti elektra tarp šalių, dar gali prireikti dalinių reguliavimo pakeitimų.

    Ministrė taip pat akcentavo, kad dekarbonizacija ir žalioji darbotvarkė yra svarbios, tačiau, jos vertinimu, jos neturėtų mažinti energijos saugumo. Ji atkreipė dėmesį, kad įvedamas anglies dioksido korekcinis mechanizmas pasienyje gali slopinti energijos mainus, jei rinkos dar nėra pilnai sujungtos.

    „Tie, kurie geriau sujungti infrastruktūra, krizėms atsparūs labiau“, – sakė Dubravka Đedović Handanović.

    Kalbėdama apie branduolinę energetiką, ministrė ją siejo su poreikiu turėti patikimus bazinės generacijos šaltinius. Ji pabrėžė, kad daugiau nei 60 proc. elektros gamybos šalyje vis dar remiasi iškastiniu kuru, įskaitant dujas ir anglį, o anglies kokybė prastėja, todėl ilgainiui didėja spaudimas ieškoti naujų sprendimų.

  • EK keičia grafikus, Lenkija laukia: neaiškumų dėl DI gigafabriko ir planuojamos investicijos

    Lenkija startuoja su DI fabriku

    Krokuvoje oficialiai pradėtas projektas Gaia AI Factory, kuris apjungia superkompiuterio infrastruktūrą ir ekosistemą mokslui, viešajam sektoriui bei smulkiam ir vidutiniam verslui. Iniciatyva pristatoma kaip kelias į didesnę skaičiavimo galią tiems, kam jos trūksta kuriant ir diegiant DI sprendimus.

    Projektą planuojama užbaigti iki 2027 metų, o jo biudžetas siekia apie 70 mln. eurų. Kartu tai įtvirtina Krokuvą tarp 19 Europoje kuriamų DI fabrikų, kurie turėtų padėti greičiau perkelti tyrimus ir idėjas į praktinius produktus.

    DI gigafabriko klausimas stringa

    Lygiagrečiai Lenkija siekia tapti vienos iš penkių ES planuojamų DI gigafabrikų vieta, tačiau sprendimų priėmimas kelia vis daugiau neapibrėžtumo. Pagal viešai aptariamą koncepciją tokios investicijos mastas būtų apie 3 mlrd. eurų, o dalį finansavimo turėtų sudaryti ir nacionalinis biudžetas.

    Lenkijos Skaitmeninimo ministerija anksčiau tikėjosi, kad pagrindiniai sprendimai gali paaiškėti 2026 metų antroje pusėje, tačiau terminai slenka. Priežastis paprasta: Europos Komisija koreguoja dokumentų rengimo ir skelbimo grafiką, o tai apsunkina realų planavimą.

    Ką sako ministerija ir kur daugiausia rizikų

    Viceministras Dariuszas Standerskis pabrėžia, kad vyksta jau antras sudėtingas derinimų etapas su Europos Komisija, o galutiniai dokumentai vėluoja. Pasak jo, kol nėra detalių, rimtų sprendimų dėl įsipareigojimų ir modelio priimti neįmanoma.

    „Kol nepamatysime konkrečių detalių, sunku priimti rimtus sprendimus“, – sakė Skaitmeninimo ministerijos viceministras Dariuszas Standerskis.

    Ministerijos teigimu, dalis Lenkijos siūlymų derybose buvo įtraukti, pavyzdžiui, tarptautinių projektų skatinimas ir didesnis lankstumas dėl gigafabriko dydžio. Vis dėlto galutinės taisyklės gali nulemti, ar projektas bus patrauklus valstybių koalicijoms, ar labiau palankus vienos vietos, itin didelės koncentracijos modeliui.

    Papildomą įtampą kelia ir tai, kad ES lygmens modelyje mažėja valstybių galimybės iš anksto nuspręsti, kas bus pagrindinis projekto vykdytojas. Tokia kryptis reiškia didesnę konkurenciją ir daugiau neapibrėžtumo dėl partnerių atrankos, terminų bei atsakomybių pasidalijimo.

    Kodėl tai svarbu ne tik mokslui

    Gaia AI Factory kūrėjai akcentuoja, kad net ir nelaukiant gigafabriko sprendimo, Lenkija bando stiprinti nacionalinę DI infrastruktūrą. Skaičiavimo resursai tampa strateginiu veiksniu ne vien universitetams ar startuoliams, bet ir viešajam sektoriui, kuriam reikalingos saugios, valdomos ir aiškiai reglamentuotos platformos.

    Standerskio teigimu, valstybė gali prisidėti ne tik investicijomis, bet ir taisyklių kūrimu, pavyzdžiui, dėl skaičiavimo galios paskirstymo verslui, taip pat etikos ir gairių rengimo. Be to, DI sprendimai planuojami ir administracijoje, įskaitant virtualių asistentų vystymą, kad dalis paslaugų būtų teikiama greičiau ir paprasčiau.

    Artimiausiu metu daug kas priklausys nuo to, kada Europos Komisija pateiks galutinius dokumentus ir kokios bus konkurso sąlygos. Kol kas Lenkija balansuoja tarp nacionalinių projektų plėtros ir laukimo, ar pavyks įsitraukti į vieną didžiausių Europos DI infrastruktūros investicijų.

  • Europos Komisija griežtina prekybos gynybą: nauji tyrimai ir kvotos kiniškoms prekėms

    Europos Komisija griežtina prekybos gynybą: nauji tyrimai ir kvotos kiniškoms prekėms

    Europos Komisija rengia naujus siūlymus, kuriais siekiama mažinti Europos Sąjungos ekonominę priklausomybę nuo Kinijos ir apsaugoti vietos pramonę nuo pigių importo srautų. Briuselis svarsto griežtesnę prekybos gynybos politiką, kuri artimiausiu metu turėtų pasiekti ES lyderių darbotvarkę.

    Komisijos prekybos generalinio direktorato pareigūnams pavesta parengti labiau veiksmingą ir ryžtingą prekybos gynybos paketą. Pagrindinis tikslas – greičiau identifikuoti sektorius, kuriuose importas galimai daro žalą ES gamintojams, ir, jei reikia, taikyti papildomas apsaugos priemones.

    Kas konkrečiai svarstoma?

    Vienas iš svarstomų kelių – daugiau vadinamųjų apsaugos tyrimų, kai vertinama, ar importas didėja taip, kad iškreipia konkurenciją ir smukdo vietos gamybą. Tokiais atvejais ES gali įvesti tarifines kvotas ar kitus ribojimus, panašiai kaip anksčiau buvo taikyta kai kuriems plieno gaminiams.

    Kitas svarbus elementas – vadinamasis perteklinės pasiūlos arba perteklinių pajėgumų instrumentas, nukreiptas į valstybės subsidijuojamas įmones, kurios gamina didžiulius strateginių prekių kiekius ir taip spaudžia kainas. Komisijoje pripažįstama, kad toks mechanizmas gali kelti teisinių rizikų tarptautinės prekybos taisyklių kontekste, todėl ieškoma tvirtesnio pagrindimo ir formuluočių.

    Kodėl tai daroma dabar?

    Briuselyje stiprėja nerimas dėl deindustrializacijos, kai dalis gamybos ir darbo vietų nyksta dėl globalios kainų konkurencijos, energijos kainų ir lėtesnių investicijų. Tuo pat metu ES pramonės šakos, ypač susijusios su švariosiomis technologijomis, automobilių tiekimo grandinėmis ir chemijos sektoriumi, vis dažniau akcentuoja nesąžiningos konkurencijos rizikas.

    Politiniu lygmeniu Komisijai svarbu užsitikrinti valstybių narių palaikymą, ypač tų, kurios tradiciškai atsargiau vertina prekybos santykių aštrinimą su Kinija. Tačiau didėjant įtampoms dėl kritinių žaliavų, technologijų tiekimo grandinių ir strateginės autonomijos, atsiranda daugiau argumentų greitesniems sprendimams.

    Ką tai reikštų verslui ir vartotojams?

    Jei būtų plečiami apsaugos tyrimai ir atsirastų naujos kvotos ar muitų priemonės, tai galėtų pakeisti kainodarą bei tiekimą atskirose rinkose. ES įmonėms tai reikštų papildomą apsaugą nuo dempingo ar subsidijuotos produkcijos, tačiau importuotojams ir daliai gamintojų, priklausomų nuo kiniškų komponentų, galėtų išaugti kaštai.

    Komisija pabrėžia, kad siekiama ne uždaryti rinką, o sumažinti pažeidžiamumą ir užtikrinti sąžiningas konkurencijos sąlygas. Artimiausios diskusijos tarp komisarų ir vėlesnės ES Vadovų Tarybos deliberacijos turėtų parodyti, kiek toli Briuselis pasirengęs eiti ir kokiems sektoriams pirmiausia bus taikomos naujos priemonės.

  • Ispanija neigia dėl ES pandemijos lėšų: ginčas dėl pensijų jau temdo būsimas biudžeto derybas

    Ispanija neigia dėl ES pandemijos lėšų: ginčas dėl pensijų jau temdo būsimas biudžeto derybas

    Ispanijos vyriausybė bando gesinti politinį skandalą dėl ES pandemijos ekonomikos gaivinimo lėšų, kategoriškai neigdama, kad šiais pinigais buvo apmokėtos pensijos. Ginčas kyla itin jautriu metu, kai ES šalys ruošiasi deryboms dėl kito septynerių metų biudžeto ir bendrų skolų ateities.

    Diskusiją įkaitino Ispanijos biudžeto priežiūros institucijos pateikta išvada, kad 2024 metų lapkritį dalis valstybės išlaidų pensijoms buvo dengiama biudžeto kreditais, susietais su Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone. Madridas tvirtina taisyklių nepažeidęs ir aiškina, kad tai buvęs techninis apskaitos klausimas, kurį oponentai išnaudoja politinei kovai.

    Europos Komisija, pasirodžius pirminiams pranešimams, paprašė Ispanijos paaiškinimo. Ispanijos pareigūnai teigia, kad pateikus atsakymą papildomų užklausų nebuvo ir jie šį epizodą laiko uždarytu, tačiau politinė žala, regis, jau padaryta.

    Tuo metu Ispanijos opozicinė Liaudies partija reikalauja, kad ministras pirmininkas Pedro Sánchez pasiaiškintų parlamente. Kritikos banga pasiekė ir Europos Parlamentą, kur dalis konservatyvių politikų kelia klausimą dėl pandemijos fondo lėšų kontrolės ir skaidrumo.

    „Jei šie kaltinimai pasitvirtintų, tai būtų rimtas ES mokesčių mokėtojų pinigų panaudojimo pažeidimas“, – sakė Europos Parlamento narys Tomáš Zdechovský.

    „Ar tikrai po pandemijos ekonomikos atsigavimui skirtos lėšos tyliai nukreipiamos pensijoms? Tai tik sustiprintų skeptikų argumentus“, – sakė Europos Parlamento narys Dirk Gotink.

    Šiaurės ir pietų įtampa

    Madridas atmeta kaltinimus ir pabrėžia, kad „nė vienas euras“ nebuvo panaudotas netinkamai. Ispanijos atstovai taip pat atmeta pasikartojantį pasakojimą apie „taupią šiaurę“ ir „išlaidžius pietus“, primindami, kad šalies ekonomikos augimas pastaraisiais metais buvo vienas sparčiausių ES.

    Vis dėlto skandalas atgaivino senas įtampas, ypač tarp šalių, kurios griežčiau vertina bendrą skolinimąsi ir reikalauja kuo aiškesnių atsiskaitymo bei kontrolės mechanizmų. Būtent šios valstybės anksčiau skeptiškai vertino 2020 metais patvirtintą maždaug 750 mlrd. eurų vertės ES ekonomikos gaivinimo paketą.

    Kodėl ginčas svarbus dabar?

    Kontroversijos laikas ES institucijoms yra itin nepatogus. Briuselis rengiasi pradėti derybas dėl 2028–2034 metų daugiametės finansinės programos, o vienas centrinių klausimų bus, kaip tvarkytis su bendromis skolomis, sukauptomis finansuojant pandemijos atsigavimo priemones.

    Ispanija buvo viena didžiausių šio mechanizmo naudos gavėjų ir dažnai pasisakė už ambicingesnį ES biudžetą bei tvirtesnius bendro finansavimo instrumentus ateityje. Tačiau naujas ginčas gali tapti papildomu argumentu skeptikams, siekiantiems griežtesnių ribojimų ir atsargesnio požiūrio į bendrą skolinimąsi.

    Prie situacijos prisideda ir vidaus politika: Ispanijoje fragmentuotas parlamentas apsunkina biudžeto priėmimą, o tai didina jautrumą bet kokiems klausimams, susijusiems su finansų valdymu ir viešųjų išlaidų tvarumu. Artėjant ES viršūnių susitikimui, kuriame biudžeto tema turėtų užimti svarbią vietą, ši istorija gali būti naudojama kaip derybinis svertas ne tik prieš Madridą, bet ir prieš platesnes pietinių šalių iniciatyvas.

  • ES gali smogti keliautojams: plečiamas CO2 mokestis, lėktuvų bilietai brangs dar labiau

    ES gali smogti keliautojams: plečiamas CO2 mokestis, lėktuvų bilietai brangs dar labiau

    Europos Komisija svarsto išplėsti anglies dioksido emisijų apmokestinimą taip, kad jis apimtų ne tik skrydžius Europos viduje, bet ir maršrutus už žemyno ribų. Toks žingsnis reikštų papildomas sąnaudas oro vežėjams, o dalis jų tikėtina atsispindėtų bilietų kainose.

    Šiuo metu aviacija Europos ekonominėje erdvėje dalyvauja ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje (ETS), kurioje už išmetamą CO2 tenka pirkti taršos leidimus. Plėtros atveju mokestis būtų taikomas ir ilgesniems, tarpžemyniniams reisams, todėl poveikis kainoms galėtų būti labiau juntamas tolimų kelionių segmente.

    „Dabartinė tvarka apmokestina tik skrydžius Europos viduje, o pokytis suvienodintų atsakomybę už emisijas visiems operatoriams“, – sakė Europos Komisijos klimato politikos atstovė Polona Gregorin.

    Diskusijos vyksta jautriame kontekste: ankstesni bandymai apmokestinti tarptautinius skrydžius sulaukė prekybos partnerių pasipriešinimo. Jungtinės Amerikos Valstijos jau anksčiau kritikavo panašias ES iniciatyvas, todėl ir dabar neatmetama diplomatinių bei prekybinių įtampų rizika.

    Tarptautinių skrydžių emisijos pasauliniu mastu šiuo metu daugiausia reguliuojamos per Jungtinių Tautų aviacijos sistemą CORSIA. Ji remiasi kompensavimo mechanizmu, kai oro linijos perka emisijų kompensacijas, tačiau kritikai pabrėžia, kad tai nebūtinai užtikrina realų išmetimų mažėjimą tokiu tempu, kurio reikalauja Europos klimato tikslai.

    Europos Komisijos užsakymu atliktame vertinime buvo perspėta, kad CORSIA gali nepasiekti apčiuopiamo emisijų mažėjimo ir kai kuriais atvejais net silpninti Europos siekius sparčiau mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus. Dėl to ETS laikomas griežtesniu instrumentu, nes jis tiesiogiai susieja taršą su finansine kaina.

    Tuo pat metu ETS patiria stiprų politinį spaudimą: dalis valstybių ir verslo atstovų siekia daugiau nemokamų taršos leidimų, kad būtų sumažintos prisitaikymo sąnaudos. Nemokami leidimai kai kuriems sektoriams tradiciškai taikomi siekiant mažinti gamybos perkėlimo už ES ribų riziką, tačiau jų pratęsimas kelia diskusijų dėl sistemos efektyvumo.

    Europos Komisija taip pat yra nurodžiusi, kad ateityje gali būti koreguojamas emisijų mažinimo tempas ETS sistemoje, ypač trečiajame dešimtmetyje. Tikslas išlieka tas pats: užtikrinti, kad emisijų mažėjimas atitiktų bendrą ES klimato politikos kryptį, o transporto sektorius prisidėtų prie bendrų įsipareigojimų.

    Keleiviams tai gali reikšti naują kainų spaudimo bangą, ypač jei taršos leidimų kaina rinkoje išliks aukšta. Avialinijos jau dabar susiduria su degalų kainų svyravimais, todėl papildomi reguliaciniai kaštai didina tikimybę, kad dalis maršrutų taps mažiau pelningi arba bus peržiūrimi.

  • Įspėjimas dėl „Paramount Skydance“ sandorio: Europa žada griežtą „Warner Bros. Discovery“ patikrą

    Įspėjimas dėl „Paramount Skydance“ sandorio: Europa žada griežtą „Warner Bros. Discovery“ patikrą

    JAV ir Europos politikai perspėjo „Paramount Skydance“ vadovą Davidą Ellisoną, kad planuojamas „Warner Bros. Discovery“ įsigijimas bus atidžiai tikrinamas Europos Sąjungoje. Parlamentarai pabrėžė, jog net ir akcininkų pritarimas nereiškia, kad sandoris automatiškai įveiks reguliuotojų barjerus.

    Laiške, kurį pasirašė trys Europos Parlamento nariai ir du JAV Atstovų Rūmų demokratai, akcentuojama, kad Europos Komisija vertins rinkos apibrėžimą, rinkos dalis, vertikalios integracijos poveikį ir galimas pasekmes vidaus rinkai. Politikai taip pat ragino nekurti įspūdžio, esą sandoris sulauks greito ir lengvo pritarimo.

    Kas kelia didžiausias rizikas?

    Parlamentarų teigimu, sujungus didelius kino ir televizijos turinio gamybos bei platinimo pajėgumus, gali išaugti kliūtys konkurentams. Tokia koncentracija, jų vertinimu, galėtų mažinti vartotojų pasirinkimą ir didinti kainas, ypač turinio licencijavimo ir transliavimo paslaugų grandinėje.

    Susijungimas apimtų ne tik studijų turtą ir turinio bibliotekas, bet ir reikšmingą transliavimo bei kabelinių kanalų portfelį, taip pat populiarias srautines paslaugas. ES konkurencijos teisėje tokiais atvejais dažnai nagrinėjamas ne vien tiesioginis konkuravimas, bet ir tai, kaip vieno savininko rankose atsidūrusi tiekimo grandinė gali paveikti partnerius ir mažesnius rinkos dalyvius.

    Redakcinės nepriklausomybės klausimas

    Atskirai keliamos ir žiniasklaidos pliuralizmo bei redakcinės nepriklausomybės rizikos. Politikai ragino užtikrinti vidines apsaugas, kad redakciniai sprendimai liktų nepriklausomi nuo akcininkų interesų, ypač jei finansavimo struktūroje dalyvauja trečiųjų šalių investuotojai.

    „Visuomenės pasitikėjimas reikalauja griežto ir skaidraus peržiūros proceso“, – rašoma parlamentarų laiške.

    Finansavimas ir reguliuotojų kelias

    Pagal viešai skelbtas sandorio sąlygas „Paramount Skydance“ sutiko mokėti 31 eurą už akciją ir numatė apie 6 000 000 000 eurų sandorio nutraukimo mokestį, jei nepavyktų gauti reguliuotojų pritarimo. Finansavime minimos apie 21 000 000 000 eurų apimties lėšos iš Persijos įlankos valstybių suverenių fondų, taip pat kredito linija ir papildomas užnugaris iš Ellisonų šeimos.

    Toks modelis politikams kelia klausimų dėl galimos užsienio valstybių įtakos, nacionalinio saugumo ir jautrių duomenų koncentracijos vieno savininko ekosistemoje. ES lygiu tai gali būti vertinama ne tik per konkurencijos prizmę, bet ir per užsienio subsidijų reguliavimo mechanizmus, jei įtariama, kad valstybės remiami fondai galėtų iškreipti konkurenciją.

    D. Ellisonas anksčiau teigė, kad siekiama sandorį užbaigti iki trečiojo metų ketvirčio pabaigos, tačiau politikų signalas rodo, kad procesas gali užsitęsti. Sprendimas priklausys nuo to, kaip reguliuotojai įvertins konkurencijos, žiniasklaidos pliuralizmo ir finansavimo struktūros rizikas abiejose Atlanto pusėse.

  • „Apple“ apie DMA: Europos Komisijos reikalavimai atverti „iPhone“ ekosistemą kelia saugumo rizikų

    „Apple“ kritikuoja Europos Komisijos požiūrį į Skaitmeninių rinkų aktą (DMA) ir sako, kad privalomas didesnis „iPhone“ ekosistemos atvėrimas trečiosioms šalims gali silpninti įrenginių saugumą. Bendrovės teigimu, kai kurios technologijos ir funkcijos iki šiol buvo ribojamos dėl privatumo ir apsaugos argumentų.

    DMA taikomas vadinamiesiems vartų sargams, didžiausioms skaitmeninėms platformoms, kurios kontroliuoja svarbius vartotojų ir verslo prieigos kanalus. Pagrindinis šio reguliavimo tikslas – mažinti priklausomybę nuo uždarų ekosistemų, skatinti konkurenciją ir užtikrinti sąžiningesnes taisykles programėlių kūrėjams bei paslaugų teikėjams.

    Kas yra DMA ir ko siekia Komisija

    Europos Komisija, vertindama pirmuosius DMA taikymo metus, pabrėžia, kad pasirinkta kryptis iš esmės atitinka tikslus. Komisijos vertinimu, dalis rinkos dalyvių vis dar ieško būdų formaliai įvykdyti reikalavimus, bet išlaikyti ankstesnę kontrolę, todėl akcentas vis labiau krypsta į vykdymo užtikrinimą.

    DMA numato pareigas, susijusias su sąžiningu programėlių platinimu, mokėjimų pasirinkimu, prieiga prie tam tikrų sistemos funkcijų ir sąveikumu. Praktikoje tai reiškia didesnį spaudimą tokioms bendrovėms kaip „Apple“ leisti alternatyvius platinimo ar integracijos scenarijus, kurie anksčiau buvo ribojami arba neįmanomi.

    „Apple“ argumentas: daugiau prieigos, daugiau atakos taškų

    „Apple“ viceprezidentas produktų ir reguliavimo klausimais Kyle Andeer interviu Lenkijos leidiniui „Rzeczpospolita“ teigė, kad bendrovė „iš esmės nerimauja“ dėl to, kaip Europos Komisija aiškina sąveikumo mandatą. Pasak jo, ypač daug klausimų kelia konkurencijos politiką prižiūrinčios Komisijos struktūros pozicija.

    „Yra technologijų ir funkcijų, prie kurių arba nesuteikiame prieigos dėl esminių privatumo ir apsaugos nuogąstavimų, arba prieigą ribojame, nes nerimaujame, kas nutiktų, jei jos būtų atvertos visiems“, – sakė Kyle Andeer.

    Bendrovės logika paprasta: kuo daugiau išorinių integracijų ir kuo platesnis priėjimas prie sistemos komponentų, tuo daugiau potencialių silpnų vietų, kurias gali išnaudoti kenkėjiškos programos ar duomenų rinkimo schemos. „Apple“ taip pat nuosekliai teigia, kad uždaras modelis leidžia griežčiau kontroliuoti programėlių patikrą ir sumažinti sukčiavimo riziką.

    Komisijos pozicija: vartotojų teisės ir konkurencija

    Europos Komisija viešai kartoja, kad vartotojų privatumas ir saugumas neturi būti pretekstas nepagrįstiems konkurencijos ribojimams. ES institucijos akcentuoja, kad reguliavimas skirtas ne silpninti apsaugą, o užtikrinti, kad dominuojančios platformos nesudarytų dirbtinių barjerų konkurentams ir kūrėjams.

    Todėl ginčo esmė persikelia į praktinį klausimą: kokiu mastu galima didinti sąveikumą ir pasirinkimo laisvę, kartu išlaikant realiai patikimą saugumo architektūrą. Artimiausiu metu daug kas priklausys nuo to, kaip Komisija interpretuos konkrečias pareigas ir kokių techninių sprendimų pareikalaus iš „Apple“.

    Vartotojams šis konfliktas gali turėti apčiuopiamų pasekmių: nuo didesnio paslaugų pasirinkimo ir alternatyvų iki naujų saugumo rekomendacijų bei papildomų nustatymų, kuriuos teks suprasti ir valdyti patiems. Kova tarp reguliuotojų ir didžiųjų technologijų bendrovių dėl DMA įgyvendinimo, tikėtina, bus vienas svarbiausių ES skaitmeninės politikos testų artimiausiais metais.

  • Europoje vis dažniau išjungiami saulės moduliai: tinklai nespėja, o elektros kainos krenta žemiau nulio

    Saulės energijos perteklius tampa problema

    Europoje per pastarąjį dešimtmetį sparčiai išaugo saulės elektrinių skaičius, o vasaros mėnesiais fotovoltika daugelyje rinkų tapo vienu svarbiausių elektros šaltinių. Tačiau elektros tinklų plėtra ir modernizavimas nespėja paskui gamybos augimą, todėl vis dažniau susiduriama su pertekline generacija.

    Šis disbalansas ypač išryškėja saulėtomis dienomis, kai gamyba piko valandomis viršija paklausą. Tada sistemos operatoriai, siekdami išlaikyti tinklo stabilumą, riboja gamybą, o dalis pagamintos žalios energijos taip ir nepatenka į rinką.

    Kodėl gamintojai priversti stabdyti elektrines?

    Esminė priežastis yra ribotas tinklų pralaidumas ir vietiniai „butelio kakliukai“, kai elektros perteklius susidaro konkrečiuose regionuose, bet negali būti patikimai perduotas ten, kur energijos reikia. Prie to prisideda ir lėtesnės investicijos į transformatorių pastotes, linijas bei tinklo skaitmenizavimą.

    Didelę įtaką daro ir rinkos kainodara: kai saulės generacija staigiai padidina pasiūlą, didmeninė elektros kaina kai kuriose biržose laikinai nukrenta žemiau nulio. Tai reiškia, kad gamintojams gali tekti primokėti už elektros patekimą į sistemą, todėl dalis jų renkasi laikinai išjungti įrenginius.

    „Naujų pajėgumų augimas lėtėja, investicijų grąža spaudžiama žemyn, o rekordiniu mastu energija švaistoma, nes perdavimo tinklai nepajėgia suvaldyti gamybos šuolio“, – sakė situaciją apibendrinęs energetikos rinkos stebėtojas.

    Ką tai reiškia vartotojams ir energetikos politikai?

    Paradoksalu, tačiau situacija kelia klausimų ir vartotojams: vienu metu jie tikisi pigesnės elektros, tačiau kartu sistemoje atsiranda papildomų kaštų. Jie susiję su tinklų balansavimu, kompensacijomis už priverstinį gamybos ribojimą ir būtinybe sparčiau investuoti į infrastruktūrą.

    Sprendimų kryptys aiškios, bet reikalauja laiko: greitesnė perdavimo ir skirstymo tinklų plėtra, energijos kaupimo pajėgumai, lankstesnis vartojimas ir pramonės elektrifikacija. Europos Komisija yra skelbusi, kad iki 2040 metų elektros tinklams Europoje reikės maždaug 1,2 trilijono eurų investicijų, nes be jų didėjanti atsinaujinančios energijos dalis bus vis sunkiau integruojama.

    Kol šios priemonės nebus įgyvendintos pakankamu mastu, saulės elektrinių „išjungimai“ ir neigiamos kainos išliks vis dažnesnis reiškinys. Tai signalas, kad energetikos transformacijoje vien naujų generacijos pajėgumų nebeužtenka, reikia lygiagrečiai stiprinti tinklus ir kaupimą.

  • DI įgūdžiai kaip naujasis Office: „Microsoft“ pradeda europinę sertifikaciją ir kursus Lietuvai

    Dirbtinis intelektas iš „įdomios naujovės“ sparčiai tampa kasdieniu darbo įrankiu, o kartu – ir kompetencija, kurios darbdaviai pradeda tikėtis iš skirtingų sričių specialistų. Vis dėlto tarp DI sąvokos žinomumo ir realių praktinių įgūdžių vis dar išlieka didelė spraga, ypač vertinant gyventojų skaitmeninį raštingumą.

    „Microsoft“ plečia Europoje taikomą DI kompetencijų sertifikavimą, paremtą Europos Komisijos ir EBPO (OECD) apibrėžtomis gairėmis. Tokia kryptis atspindi rinkos poreikį turėti aiškiai palyginamus įgūdžių įrodymus, kurie būtų suprantami skirtingose šalyse ir praverstų ieškant darbo ar siekiant karjeros pokyčio.

    Kas keičiasi darbo rinkoje?

    Skaitmeninės kompetencijos jau seniai tapo baziniu reikalavimu, tačiau DI įrankiai šią ribą kelia dar aukščiau: vertinama ne tik ar žmogus moka naudotis programomis, bet ir ar geba suformuluoti užduotis, patikrinti rezultatą bei atsakingai panaudoti duomenis. Dėl to sertifikatai tampa būdu greitai parodyti, kad DI naudojimas nėra atsitiktinis, o paremtas praktika ir metodika.

    Europos Komisijos skaitmeninių įgūdžių stebėsena rodo, kad mažiau nei pusė ES gyventojų turi bent pagrindinius skaitmeninius įgūdžius, o DI sritis dar naujesnė ir dažnai sudėtingesnė. Tai reiškia, kad įmonėms vis dažniau tenka ne tik diegti DI sprendimus, bet ir investuoti į darbuotojų mokymus, kad technologija duotų apčiuopiamą naudą.

    Nuo mokytojų iki nevyriausybinių organizacijų

    Kartu su sertifikavimo kryptimi „Microsoft“ Europoje stiprina mokymų programas skirtingoms auditorijoms, įskaitant švietimo bendruomenę ir nevyriausybines organizacijas. Tokie kursai paprastai orientuojasi į kasdienius scenarijus: komunikaciją, turinio rengimą, projektų valdymą, darbo našumo didinimą ir duomenų analizę.

    Švietimo sektoriuje DI įrankiai vis dažniau siejami ne vien su pamokų medžiagos parengimu, bet ir su mokinių kritinio mąstymo ugdymu bei atsakingo naudojimo taisyklėmis. NVO atveju svarbus praktinis pritaikymas – nuo informavimo kampanijų iki paramos rinkimo ir vidinių procesų automatizavimo, kai resursai riboti.

    Kodėl sertifikatai tampa svarbūs?

    Darbo rinkoje įsivyravus DI priemonėms, vien deklaracijos, kad darbuotojas „naudoja DI“, dažnai nebeužtenka. Sertifikavimas leidžia suvienodinti lūkesčius: ką žmogus moka, kokiose užduotyse gali dirbti savarankiškai, ar supranta duomenų saugą, autorių teises ir rezultatų tikrinimą.

    Ši tendencija primena laikus, kai gebėjimas dirbti su biuro programomis buvo laikomas beveik savaime suprantamu. Dabar vis dažniau akcentuojama, kad panašiu „naujuoju standartu“ tampa DI raštingumas: gebėjimas kurti užklausas, vertinti atsakymų patikimumą, koreguoti turinį ir taikyti įrankius konkrečiam darbo tikslui.

    Ekspertai taip pat pabrėžia, kad DI nauda atsiskleidžia tik tada, kai darbuotojai išmoksta jį naudoti kritiškai. Praktikoje tai reiškia ne tik greitesnį tekstų ar santraukų parengimą, bet ir didesnį dėmesį patikrai, šaltinių vertinimui, klaidų paieškai bei sprendimų pagrindimui.

  • Europos Komisijos planas dėl vieno bilieto kelionėms traukiniais: ką gaus keleiviai visoje ES?

    Europos Komisijos planas dėl vieno bilieto kelionėms traukiniais: ką gaus keleiviai visoje ES?

    Vienas bilietas kelionei per kelias šalis

    Europos Komisija pristatė vadinamąjį keleivių paketą, kuriuo siekiama supaprastinti tarptautines keliones traukiniais Europos Sąjungoje. Pagrindinė idėja paprasta: keleivis galėtų vienu pirkimu įsigyti vieną bilietą visai kelionei, net jei maršrute dalyvauja keli skirtingi vežėjai.

    Šiandien kelionės per sienas dažnai reikalauja atskirų bilietų, skirtingų pirkimo sistemų ir atskirų taisyklių. Dėl to rizika prisiimama keleiviui: pavėlavus pirmajam traukiniui, kitas vežėjas ne visada pripažįsta jungtį ir bilietą tenka pirkti iš naujo.

    „Laisvas judėjimas yra vienas didžiausių Europos pasiekimų. Šiandien žengiame dar vieną žingsnį, kad kelionės per visas 27 valstybes nares taptų paprastesnės, išmanesnės ir draugiškesnės keleiviams“, – sakė už tvarų transportą ir turizmą atsakingas Europos Komisijos narys Apostolos Tzitzikostas.

    Daugiau teisių, jei praleidote jungtį

    Europos Komisijos siūlymas numato, kad keleiviai būtų geriau apsaugoti praleidus jungtį, net jeigu atkarpas vykdo skirtingos geležinkelio bendrovės. Tokiu atveju keleiviui turėtų būti užtikrintas pervežimas iki galutinio kelionės tikslo neperkant naujo bilieto.

    Taip pat numatoma kompensacija už bendrą vėlavimą, skaičiuojamą visos kelionės mastu, o ne atskiroms atkarpoms. Keleiviams turėtų priklausyti ir pagalba, kuri, priklausomai nuo situacijos, gali apimti maistą ar nakvynę, jeigu dėl praleistos jungties kelionę tektų tęsti tik kitą dieną.

    Daugiau skaidrumo bilietų platformose

    Siūlyme akcentuojamas ir bilietų platinimo skaidrumas. Numatyta, kad didžiausią rinkos dalį užimančios internetinės bilietų platformos turėtų rodyti visas įmanomas kelionės alternatyvas, įskaitant konkurentų pasiūlymus, o ne tik savo ar pasirinktų partnerių maršrutus.

    Europos Komisija pabrėžia, kad dabartinė rinka dažnai stokoja skaidrumo, todėl naujiems vežėjams sudėtinga pasiekti keleivius, o keliautojams sunku palyginti kainas ir patogumą. Platesnis pasiūlymų atvaizdavimas turėtų padėti formuotis vienodesnei ir konkurencingesnei tarpvalstybinių kelionių rinkai.

    Dar viena praktinė naujovė susijusi su planavimu: geležinkelio operatoriai būtų įpareigoti bilietus prekybai internetu pateikti ne vėliau kaip prieš penkis mėnesius iki išvykimo. Tai ypač aktualu tarptautinėms kelionėms, kuriose bilietai kai kuriose šalyse pasirodo vėlai ir keliautojai yra priversti planuoti neapibrėžtai.

    Kada pakeitimai gali įsigalioti?

    Europos Komisijos pateikti pasiūlymai bus perduoti svarstyti Tarybai ir Europos Parlamentui. Toliau vyks įprasta teisėkūros procedūra: derybos, pataisos ir galutinis balsavimas, kol bus pasiektas institucijų susitarimas.

    Lygiagrečiai valstybės narės raginamos sparčiau įgyvendinti reikalavimus dėl kelių rūšių transporto duomenų dalijimosi. Tokie duomenys yra būtini, kad veiktų integruotos planavimo ir bilietų sistemos, leidžiančios vienoje vietoje palyginti maršrutus ir įsigyti visą kelionę vienu pirkimu.