Tag: Europos Parlamentas

  • ES ir Kanada skelbia naują etapą: europarlamentaras perspėja – vien šiltų žodžių neužteks

    ES ir Kanada skelbia naują etapą: europarlamentaras perspėja – vien šiltų žodžių neužteks

    Europos Sąjunga turėtų pasiūlytą Kanados „asocijuotos narystės“ statusą paversti realiu, institucijomis paremtu bendradarbiavimu, o ne dar vienu prekybos susitarimu su priedais. Taip „Euronews“ teigė Europos Parlamento nuolatinis pranešėjas Kanados klausimais Tobiasas Cremeris.

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen dar rugsėjį pakvietė Kanadą tapti pirmąja ES asocijuota nare, tačiau praktinis šio precedento turinys iki šiol išlieka miglotas. Būtent dėl to, pasak europarlamentaro, artėjantis politinis sprendimų etapas yra kritiškai svarbus.

    „Pastaruosius porą mėnesių Kanada ir Europa puikiai rašė viena kitai meilės laiškus ir kartojo, kaip nori dirbti kartu, bet dabar metas rimtai pereiti prie konkrečių įsipareigojimų“, – sakė T. Cremeris.

    Jo teigimu, asocijuota narystė turėtų reikšti artimiausią įmanomą partnerystę, kurią ES gali pasiūlyti ne Europos valstybei. Europarlamentaras pabrėžė, kad šiame modelyje svarbiausia būtų ne simbolika, o patvarios taisyklės, leidžiančios sprendimus priimti nuosekliai.

    Artėjantis ES ir Kanados viršūnių susitikimas Monrealyje turėtų tapti lakmuso popierėliu, ar „naujas statusas“ įgaus apčiuopiamą formą. Tikimasi susitarimų dėl strateginių sričių, įskaitant kritines žaliavas ir skaitmeninį bendradarbiavimą.

    Kontekstas šiai iniciatyvai palankus: didėjant geopolitinei įtampai ir tiekimo grandinių rizikoms, ES siekia patikimesnių partnerių, su kuriais sieja panašios demokratinės vertybės ir saugumo interesai. Kanada tuo pat metu ieško atramos platesniame aljansų tinkle, kai prekybos ginčai ir protekcionistinė politika kelia papildomų neapibrėžtumų jos santykiuose su JAV.

    Europarlamentaras teigė, kad santykiai neturėtų apsiriboti prekyba, net jei ji išlieka svarbi ašis. Jo nuomone, reikalinga sektorinių susitarimų visuma, apimanti gynybą, skaitmeninę darbotvarkę, Arkties klausimus, studentų mainus ir kitus praktinius formatus.

    „Turi atsirasti nauja santykių kokybė“, – sakė T. Cremeris.

    Esminiu lūžiu jis laiko ne pavienių projektų gausą, o bendrą institucinę sistemą, kuri sujungtų iniciatyvas į ilgalaikį koordinavimą. T. Cremeris siūlė svarstyti Kanados dalyvavimą ES Tarybos darbe stebėtojo teisėmis, taip pat kurti formalią parlamentinę partnerystės asamblėją.

    Tokios asamblėjos idėja remiasi jau veikiančiu ES ir Jungtinės Karalystės parlamentinės partnerystės asamblėjos modeliu, kai abiejų pusių parlamentarai reguliariai susitinka ir gilinasi į konkrečias politikos sritis. T. Cremerio vertinimu, panašus mechanizmas galėtų užtikrinti, kad politinės deklaracijos nevirstų vienkartiniais pažadais.

    Kalbėdamas apie Jungtinę Karalystę, europarlamentaras akcentavo skirtumą: tai Europos valstybė, kuriai, jei būtų politinės valios, ilgalaikė ambicija galėtų būti ne asocijuota, o visavertė narystė. Vis dėlto jis pabrėžė, kad ES interesas platesnis ir apima ir kitų artimų partnerių telkimą.

    T. Cremeris ragino stiprinti ryšius ne tik su Kanada ir Jungtine Karalyste, bet ir su tokiomis valstybėmis kaip Australija ar Pietų Korėja. Jo teigimu, vis ryškiau formuojasi poreikis bendraminčių blokui, orientuotam į kolektyvinį saugumą, taisyklėmis grįstą tarptautinę tvarką ir abipusę pagarbą.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad asocijuotos narystės idėja ES yra naujas instrumentas, todėl didžiausias iššūkis bus teisinis ir politinis aiškumas. Jei formatas bus apibrėžtas miglotai, jis rizikuos likti simboliniu, tačiau aiškiai sutartos institucijos ir sprendimų priėmimo taisyklės galėtų atverti kelią gilesniam bendradarbiavimui saugumo, pramonės ir technologijų srityse.

  • Von der Leyen koalicijoje – skilimas dėl DI atsakomybės: ar ES grįš prie žalos atlyginimo taisyklių?

    Europos Parlamente kilo aštri diskusija, ar Europos Sąjunga turėtų grįžti prie atskirų DI atsakomybės taisyklių, kurios leistų aiškiau reikalauti atlyginti žalą, padarytą naudojant DI sistemas. Ginčas atskleidė įtampą tarp centrinių politinių jėgų, remiančių Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen.

    Anksčiau Europos Komisija svarstė specialią DI civilinės atsakomybės iniciatyvą, tačiau ją vėliau atsiėmė, argumentuodama poreikiu supaprastinti reguliavimą ir didinti bloko konkurencingumą. Dabar dalis europarlamentarų tvirtina, kad sparčiai daugėjant DI pritaikymų versle ir viešajame sektoriuje, atsakomybės spragos tampa per didelė rizika vartotojams ir įmonėms.

    Skirtingos stovyklos dėl reguliavimo

    Centro kairės ir žaliųjų atstovai parlamente ragino atnaujinti DI atsakomybės darbotvarkę ir sukurti mechanizmą, kuris veiktų panašiai kaip įprastų produktų atvejais. Jų teigimu, jei technologija sukelia apčiuopiamą žalą, nukentėjęs asmuo turi turėti aiškų kelią į žalos atlyginimą, o atsakomybė neturi „ištirpti“ tarp kūrėjo, diegėjo ir naudotojo.

    „DI atsakomybės direktyvos atsiėmimas buvo didelė klaida. Raginame Komisiją vėl pateikti šį teisės aktą“, – sakė europarlamentaras Alexas Agius Saliba.

    Centro dešinės politikai laikėsi priešingos linijos ir pabrėžė, kad ES jau turi DI aktą, o dalis jo nuostatų dar nėra pilnai įsigaliojusios. Jų argumentas paprastas: prieš kuriant papildomas prievoles, reikia įvertinti, ar jos nedidins biurokratijos ir nesumažins Europos bendrovių galimybių konkuruoti su JAV ir Azijos rinkomis.

    Ką reikštų DI atsakomybės taisyklės?

    DI atsakomybės taisyklės iš esmės būtų skirtos aiškiau apibrėžti, kas atsako, jei DI sistema sukelia žalą, pavyzdžiui, dėl klaidingo sprendimo, saugumo spragos, netinkamo testavimo ar nepakankamo rizikų valdymo. Ši tema ypač jautri, kai DI naudojamas srityse, kur klaidos gali turėti didelį poveikį: finansuose, sveikatos apsaugoje, kritinėje infrastruktūroje ar kibernetiniame saugume.

    Diskusijose pabrėžta, kad praktikoje žalos įrodinėjimas gali būti sudėtingas, nes DI sprendimų priėmimas dažnai sunkiai paaiškinamas, o atsakomybės grandinėje dalyvauja daug dalyvių. Dėl to dalis parlamentarų siekia aiškesnių taisyklių, kurios mažintų teisinį neapibrėžtumą tiek nukentėjusiems, tiek verslui.

    Komisija primena, kodėl iniciatyva buvo atsiimta

    Europos Komisijos atstovai priminė, kad ankstesni pasiūlymai dėl DI atsakomybės įstrigo dėl nesutarimų tarp ES valstybių narių ir Europos Parlamento. Taip pat akcentuojama, kad DI aktas, produktų saugos ir vartotojų apsaugos sistema jau suteikia dalį reikalingų svertų, ypač kai kalbama apie rizikos valdymą ir pareigas tam tikroms DI sistemų kategorijoms.

    Vis dėlto politinis signalas iš debatų aiškus: vienoje pusėje – noras greitai stiprinti apsaugas ir atsakomybės aiškumą, kitoje – siekis pirmiausia mažinti reguliacinę naštą ir skatinti investicijas, duomenų prieinamumą bei skaičiavimo infrastruktūrą. Artimiausiu metu klausimas, ar ES grįš prie atskiro DI atsakomybės teisės akto, gali tapti vienu svarbiausių Europos technologijų politikos konfliktų.

  • Europoslamentas siūlo daugiau nemokamų ETS leidimų: pramonei iki 8 mlrd. eurų sutaupymo

    Europos Parlamentas pritarė derybinei pozicijai, kuria siūloma padidinti nemokamai pramonei skiriamų taršos leidimų apimtį pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ETS). Sprendimas pirmiausia skirtas daug energijos vartojantiems sektoriams, kurie patiria didelį spaudimą dėl anglies dioksido kainos.

    Parlamento vertinimu, pakeitimai iki 2030 metų galėtų sumažinti pramonės sąnaudas iki 8 mlrd. eurų. Toliau dėl galutinio teksto bus deramasi su ES valstybėmis narėmis, todėl galutinis modelis dar gali keistis.

    Kam būtų aktualu?

    Numatoma, kad didžiausią naudą pajustų tokios šakos kaip metalurgija, cemento gamyba, chemijos pramonė ir trąšų gamyba. Šie sektoriai dėl gamybos proceso specifikos išskiria daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų, todėl taršos leidimų kaina tiesiogiai veikia jų konkurencingumą.

    Šiems gamintojams nemokami ETS leidimai reikštų mažesnį poreikį pirkti leidimus aukcionuose, o tai mažintų sąnaudas ir riziką, kad gamyba bus perkeliama už ES ribų. Toks reiškinys vadinamas anglies dioksido nutekėjimu ir laikomas viena opiausių ETS sistemos problemų.

    Kada įsigaliotų ir dėl ko ginčijamasi?

    Europos Parlamentas pabrėžia, kad pakeitimai turėtų pradėti veikti nuo ateinančių metų, o dalis nuostatų būtų taikoma ir atgaline data. Praktikoje tai reikštų, kad įmonės galėtų pasinaudoti palankesnėmis taisyklėmis už laikotarpį, kuris jau būtų prasidėjęs.

    Esminis nesutarimas derybose susijęs su papildomų leidimų paskirstymu. Europos Komisija buvo pasiūliusi į sistemą įtraukti papildomą nemokamų leidimų kiekį, o Europos Parlamentas siūlo dar padidinti šią apimtį nepanaudotų leidimų sąskaita.

    Diskusijos vyksta dėl to, ar papildomi 33 mln. leidimų turėtų atitekti tiesiogiai pramonei, ar dalis jų turėtų būti nukreipta į Modernizavimo fondą ir Inovacijų fondą. Parlamentas siūlo paskirstymą į tris lygias dalis, iš kurių tik viena dalis keliautų tiesiai įmonėms.

    „Papildomi nemokami leidimai energijai imliems sektoriams yra žingsnis teisinga kryptimi“, – sakė europarlamentaras Adamas Jarubas.

    Jo teigimu, svarbu atsižvelgti ir į tas pramonės šakas, kurios, anot jo, ypač jaučia ETS rinkos veikimo silpnybes, įskaitant keramikos sektorių. Kai kuriais vertinimais, dėl šio sektoriaus išskirtinumo aktyviai siekiama specifinių sprendimų, kad taisyklės geriau atspindėtų realias gamybos sąlygas.

    „Svarbiausia kova dar priešakyje, kai bus sprendžiama dėl didžiosios ETS reformos po 2030 metų“, – sakė europarlamentaras.

    Europos Komisija jau yra pateikusi platesnius pasiūlymus, kaip ETS galėtų atrodyti po 2030 metų, o tai reiškia, kad dabartinis balsavimas laikomas tarpine stotele. Verslui tai signalas, kad kelerius artimiausius metus bus sprendžiama, kaip subalansuoti klimato tikslus ir Europos pramonės konkurencingumą pasaulinėse rinkose.

    „Tai svarbu, nes parodome, kad nemokami leidimai negali būti tiesiog panaikinti; tai bus argumentas per didžiąją reformą“, – sakė europarlamentarė Anna Zalewska.

    Kitas derybų aspektas susijęs su viešųjų investicijų logika. Modernizavimo fondas remia investicijas mažesnes pajamas turinčiose ES šalyse, o Inovacijų fondas finansuoja mažai anglies dioksido išskiriančias technologijas, įskaitant pramonės dekarbonizavimą.

    Todėl daliai valstybių narių ir europarlamentarų svarbu, kad papildomi leidimai nepranyktų vien trumpalaikėje pramonės sąnaudų mažinimo schemoje, o prisidėtų prie ilgalaikių investicijų. Galutinis kompromisas turės parodyti, kuri kryptis bus laikoma prioritetu šiuo ETS koregavimo etapu.

  • Daugiau nei 4 000 dingusių azerbaidžaniečių artimieji Briuselyje prašo ES pagalbos ir atsakymų

    Daugiau nei 4 000 dingusių azerbaidžaniečių artimieji Briuselyje prašo ES pagalbos ir atsakymų

    Dingusių asmenų paieškos po pirmojo Kalnų Karabacho karo vėl atsidūrė Europos institucijų darbotvarkėje: šią savaitę Briuselyje protestavo dingusių azerbaidžaniečių šeimos. Jos prie Europos Parlamento ir Europos Komisijos būstinių ragino ES aktyviau įsitraukti, kad pagaliau paaiškėtų daugiau nei 4 000 žmonių likimas.

    Demonstracijas organizavo organizacija Garabagh Missing Families Public Union, vienijanti dingusiųjų artimuosius. Pasak dalyvių, praėjus daugiau nei trims dešimtmečiams nuo 1994 metais pasibaigusio karo, šeimos vis dar neturi patikimų duomenų, kur ir kokiomis aplinkybėmis dingo jų artimieji, tarp jų buvo vaikų, moterų ir senyvo amžiaus žmonių.

    Protesto dalyviai teigė tikintys, kad dabartinis Armėnijos ir Azerbaidžano taikos procesas gali tapti proga pagaliau įtvirtinti mechanizmus dingusiųjų klausimui spręsti. Jie ragino ES institucijas daryti politinį spaudimą, kad būtų atverti archyvai ir pateikta informacija apie galimas masinių kapaviečių vietas.

    Kodėl dingusiųjų klausimas aštrėja dabar?

    Šeimos pabrėžė, kad Karabacho regione pastaruoju metu aptiktos 32 masinės kapavietės sustiprino viltį rasti atsakymus, tačiau kartu išryškino ir praktinius barjerus. Dalis teritorijų tebėra užminuotos ar užterštos nesprogusiais sprogmenimis, todėl paieškos ir ekshumacijos darbai vyksta lėtai ir reikalauja didelių saugumo resursų.

    Organizacijos vadovė Konul Behbudova nurodė, kad iki šiol DNR tyrimais identifikuoti 328 dingusieji, o 273 aukų palaikai perduoti artimiesiems. Vis dėlto tūkstančių žmonių likimas išlieka nežinomas, todėl šeimos sako negalinčios nei užverti praeities, nei tinkamai pagerbti artimųjų atminimo.

    Tarptautinėje praktikoje dingusiųjų paieška po konfliktų paprastai apima kelių krypčių darbą: dokumentų ir liudijimų rinkimą, galimų laidojimo vietų žvalgymą, DNR duomenų bazes bei nuolatinį šalių bendradarbiavimą. Šeimų teigimu, be išorinio tarpininkavimo ir aiškių įsipareigojimų tokie procesai dažnai įstringa politiniuose ginčuose.

    Asmeninės istorijos ir reikalavimas žinoti tiesą

    Renginyje žmonės vilkėjo baltas striukes su dingusių artimųjų nuotraukomis, gimimo datomis ir klaustuku, žyminčiu nežinią. Taip pat buvo demonstruojami asmeniniai daiktai, tarp jų pasai, drabužiai ir šeimos nuotraukos, kad politinis klausimas įgautų konkrečių žmonių veidus.

    „Mano vyras Azadas Jabbarovas dingo Chodžalyje, ir jau 34 metus apie jį nieko nežinome“, – sakė proteste dalyvavusi Farida Jabbarova.

    „Čia atstovauju jam ir daugiau nei 4 000 dingusių žmonių, kuriems reikia teisingumo ir informacijos“, – pridūrė ji.

    Šeimos akcentavo, kad joms svarbiausia yra teisė žinoti tiesą ir galimybė oriai palaidoti artimuosius, jei būtų rasti palaikai. Pasak protestuotojų, kapo vieta jiems reikštų ne tik atsisveikinimą, bet ir elementarią galimybę gedėti.

    Platesnis kontekstas: dingusieji abiejose pusėse

    Dingusiųjų tema lieka jautri ir Armėnijoje, nes šalis taip pat praneša apie šimtus dingusių armėnų po Karabacho karų. Tai reiškia, kad klausimas gali tapti viena iš realių pasitikėjimo priemonių taikos procese, jeigu būtų sutarta dėl duomenų apsikeitimo, paieškų koordinavimo ir skaidrių humanitarinių procedūrų.

    Šeimos Briuselyje tikisi, kad ES, turėdama politinį svorį regione ir palaikydama dialogą su abiem šalimis, galėtų prisidėti prie praktinių sprendimų: nuo ekspertinės pagalbos ir standartų iki nuoseklaus spaudimo, kad dingusiųjų likimas būtų atskleistas, o klausimas nenustumtas į derybų paraštes.

  • ES ir Kinijos prekybos lūžis? EP vadovas ragina grįžti prie plataus susitarimo

    ES ir Kinijos prekybos lūžis? EP vadovas ragina grįžti prie plataus susitarimo

    Europos Sąjunga turėtų atgaivinti derybas su Kinija dėl plataus prekybos susitarimo, o ne apsiriboti atskirų sektorių sandoriais, teigia Europos Parlamento Tarptautinės prekybos komiteto pirmininkas Berndas Lange. Jo vertinimu, fragmentuotos derybos nepadės iš esmės sumažinti įtampos ir spręsti ilgalaikių konkurencijos problemų.

    Ši pozicija išsakyta prieš planuojamą 12 europarlamentarų vizitą į Pekiną, kur numatyti susitikimai su Kinijos prekybos ministerijos atstovais ir Nacionalinio liaudies kongreso nariais. Taip pat planuojami pokalbiai su aukštųjų technologijų verslo atstovais Hangdžou mieste.

    Pastaruoju metu Briuselis ir Pekinas bandė mažinti trintį, tačiau Europos Parlamentas pabrėžia, kad vien sektorių susitarimai gali būti per siauri. ES akcentuoja, kad prekybos disbalansas išlieka didelis, o dalis rinkos iškraipymų paliečia ne vieną konkrečią pramonės šaką.

    Grįžimas prie investicijų darbotvarkės

    B. Lange siūlo į platesnę derybų darbotvarkę įtraukti ir investicijų temą, prisimenant anksčiau derėtą išsamų investicijų susitarimą. Šis susitarimas buvo įšaldytas 2021 metais, kai Europos Parlamentas sustabdė ratifikavimą po Kinijos atsakomųjų sankcijų, susijusių su ES sprendimais dėl žmogaus teisių.

    Pasak europarlamentaro, prasminga peržiūrėti bent investicinę dalį, jei abi pusės siekia greitesnės pažangos. Jo teigimu, nesibaigiančios derybos be aiškaus rezultato neturi prasmės, todėl reikalingas platesnis politinis susitarimas.

    „Reikia turėti kur kas išsamesnį susitarimą. Esu už tai, kad jo būtų siekiama gana greitai, nes derybos be pabaigos neturi prasmės“, – sakė Berndas Lange.

    Ne tik automobiliai: problema platesnė

    Spalio 9 dieną ES ir Kinija pasiekė susitarimą dėl hibridinių automobilių, tačiau dalis politikų jį vadina tik pirmu žingsniu. Europos Komisija šį susitarimą pristatė kaip pradinį etapą, numatant, kad techninės derybos tęsis iki kitų politinių pokalbių, planuojamų 2027 metų kovą.

    Pagal paskelbtas sąlygas, numatyta šaliai priskirta metinė kvota, leidžianti į ES rinką įvežti 350 000 Kinijoje pagamintų hibridinių automobilių, su 6 proc. metiniu koregavimu. Kinija taip pat įsipareigojo per ketverius metus perpus sumažinti hibridinių automobilių eksportą į ES.

    Tačiau europarlamentarai pabrėžia, kad problema gali būti horizontali, o ne vien sektorių. Prancūzijos europarlamentaras Pascalis Canfinas, taip pat vykstantis į Kiniją, įspėja, kad atskiros pramonės šakos nėra vienintelė rizika, nes poveikį gali jausti platesnis Europos gamintojų spektras.

    „Esame atviri deryboms sektorius po sektoriaus, bet kartu matome, kad grėsmė nėra vien sektorinė. Tai rizika dėl horizontalių nesąžiningų praktikų, kurios gali labai pakenkti mūsų pramonei“, – sakė Pascalis Canfinas.

    Kas kelia didžiausią įtampą?

    Europos Parlamento prekybos komiteto vadovas išskiria kelis klausimus, kurie, jo nuomone, turėtų atsirasti būsimame susitarime. Tarp jų minimi Kinijos eksporto ribojimai, įskaitant licencijavimo reikalavimus retųjų žemių tiekimui, kurie svarbūs Europos pramonei ir aukštosioms technologijoms.

    Taip pat keliamos abejonių dėl subsidijų praktikos chemijos ir mašinų gamybos sektoriuose bei viešųjų pirkimų sąlygų, kai ES bendrovių pasiūlymams, pasak europarlamentarų, gali būti taikomi papildomi kainų priedai. ES institucijos savo ruožtu balansuoja tarp dialogo su Pekinu ir prekybos gynybos priemonių, kuriomis siekiama apsaugoti vietos gamintojus.

    Ši dinamika atsispindi ir valstybių narių požiūriuose: dalis šalių ragina griežčiau reaguoti į konkurencinį spaudimą, kitos, pavyzdžiui, Ispanija, linkusios švelninti toną, siekdamos pritraukti Kinijos investicijų. Artimiausi susitikimai Kinijoje turėtų parodyti, ar įmanoma grįžti prie platesnės darbotvarkės be naujos eskalacijos.

  • Europos Parlamentas nustebino: metano taisyklės atidedamos iki 2031-ųjų, kas laimės?

    Europos Parlamentas nustebino: metano taisyklės atidedamos iki 2031-ųjų, kas laimės?

    Europos Parlamentas balsuodamas nepritarė Europos Komisijos siūlymui metano emisijų taisykles atidėti vieniems metams. Vietoje to parlamentarai pritarė ilgesniam, trejų metų nukėlimui, numatant dalies prievolių taikymą tik nuo 2031 metų.

    Šis sprendimas išryškino vis ryškėjančią įtampą tarp ES klimato tikslų ir siekio stabilizuoti energijos kainas bei tiekimą. Energetikos sektorius argumentuoja, kad papildomi reikalavimai brangina procesus tuo metu, kai rinka patiria sutrikimus ir išlieka jautri geopolitikai.

    ES metano reglamentas numato, kad iškastinį kurą į ES importuojančios įmonės turės įrodyti, jog tiekėjai už bloko ribų taiko lygiaverčius metano nuotėkio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir patikros standartus. Praktikoje tai reiškia daugiau audito, duomenų ir verifikavimo grandžių tiek dujų, tiek naftos tiekimo grandinėse.

    Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola sprendimą pristatė kaip žingsnį, turintį stiprinti Europos energetinį saugumą globalių energijos rinkų neapibrėžtumo sąlygomis.

    „Parlamentas greitai balsavo už dalies prievolių atidėjimą, kad energetikos įmonės turėtų daugiau laiko pasirengti naujoms taisyklėms“, – sakė Roberta Metsola.

    Kas stūmė ilgesnį atidėjimą

    Europos Komisija siūlė vienų metų atidėjimą po dalies valstybių narių ir naftos bei dujų sektoriaus spaudimo. Argumentuota, kad sudėtinga užtikrinti naujų reikalavimų įgyvendinimą laiku, ypač kai importo grandinės globalios, o patikros infrastruktūra dar ne visur parengta.

    Tačiau Europos liaudies partija siekė ilgesnio termino ir palaikė trejų metų nukėlimą. Šios frakcijos atstovai teigė, kad ypač sudėtinga greitai prisitaikyti senesnių telkinių operatoriams, o staigus reikalavimų įsigaliojimas gali tapti papildomu kaštų šaltiniu.

    Socialdemokratai ir liberalai rėmė Komisijos siūlytą vienų metų atidėjimą, o žalieji ir kairieji ragino nekeisti anksčiau numatyto grafiko. Pastarieji perspėjo, kad politiniai kompromisai gali mažinti realią motyvaciją investuoti į nuotėkių mažinimą ir duomenų kontrolę.

    „Paskelbus apie atidėjimą, iškastinio kuro lobistai pajuto silpnumą ir jau kelia naujus reikalavimus“, – sakė žaliųjų atstovė Jutta Paulus.

    Metanas ir kaina klimatui

    Metanas laikomas viena stipriausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų, o energetikos sektoriuje jis dažnai į atmosferą patenka per nuotėkius gavybos, transportavimo ir sandėliavimo metu. Todėl metano mažinimas laikomas vienu greičiausių būdų trumpuoju laikotarpiu lėtinti klimato kaitos tempą.

    Kritikai pabrėžia, kad taisyklių nukėlimas nebūtinai išspręs nei kainų, nei tiekimo problemas, nes jas labiau lemia pasiūlos šokai ir priklausomybė nuo iškastinio kuro. Aplinkosaugos organizacijos taip pat teigia, kad delsimas silpnina ES lyderystės ambicijas ir siunčia signalą rinkai, jog reikalavimai gali būti lengvai atšaukiami.

    Nepriklausoma metano stebėsenos iniciatyva Europoje yra skelbusi, kad pilnas ir laiku įgyvendintas reglamentas galėtų atnešti apie 704 milijardų eurų klimato, sveikatos ir ekonominės naudos, palyginti su maždaug 49 milijardų eurų reguliacinių kaštų našta. Organizacijos taip pat vertina, kad priemonės galėtų prisidėti prie reikšmingo ankstyvų mirčių sumažėjimo pasauliniu mastu iki 2030 metų.

    Pokyčiai svarstomi skubos tvarka, siekiant, kad atnaujintas grafikas įsigaliotų dar iki metų pabaigos. Tolimesnė eiga priklausys nuo derybų su valstybėmis narėmis ir to, ar bus ieškoma papildomų išimčių, susietų su tiekimo saugumo argumentais.

  • ES tarėsi dėl ETS rezervo: „saugiklis“ sustiprintas, bet leidimų kasinimas tik apribotas

    Europos Parlamentas ir ES valstybės narės preliminariai sutarė dėl svarbaus pokyčio ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje (ETS). Derybos sukosi apie vadinamąjį saugiklį rinkai, rinkos stabilumo rezervą (MSR), kuris turėtų amortizuoti staigius kainų svyravimus.

    MSR esmė paprasta: kai rinkoje atsiranda pernelyg daug leidimų, dalis jų laikinai išimama iš apyvartos ir perkeliama į rezervą, o kai leidimų trūksta, jie gali grįžti į rinką. Taip siekiama išvengti situacijų, kai kainos šokinėja dėl pertekliaus ar staigaus deficito.

    Ką siūlė Europos Komisija?

    Europos Komisija 2026 metais pasiūlė sustiprinti MSR, kad atsirastų daugiau lankstumo reaguojant į rinkos sukrėtimus. Vienas pagrindinių siūlymų buvo stabdyti automatinį leidimų pertekliaus naikinimo mechanizmą, kad prireikus būtų galima greičiau papildyti rinką ir mažinti kainų spaudimą.

    Iki šiol galiojo taisyklė, kad rezerve laikomi leidimai yra automatiškai ir negrįžtamai panaikinami, jei jų kiekis viršija 400 mln. Skaičiuojama, kad nuo 2023 metų tokiu būdu iš sistemos pašalinta apie 3 mlrd. leidimų.

    Koks kompromisas pasiektas?

    Derybose Europos Parlamentas ir valstybės narės nepritardavo visiškam automatinio naikinimo sustabdymui, kaip siūlė Europos Komisija. Vietoje to sutarta palikti naikinimo principą, tačiau pakelti ribą, nuo kurios jis įsijungia.

    Kompromisinis sprendimas numato ribos didinimą nuo 400 mln. iki 700 mln. Tai reiškia, kad didesnė leidimų dalis galės likti rezerve kaip potenciali atsarga, tačiau esant labai dideliam pertekliui leidimų naikinimas vis tiek vyks.

    Į kompromisą nebuvo įtrauktas Europos Parlamente aptarinėtas variantas palaipsniui mažinti ribą ateityje. Šis klausimas, kaip nurodoma, turėtų grįžti į darbotvarkę platesnės ETS sistemos reformos kontekste, kai bus sprendžiama, kaip ETS turėtų veikti po 2030 metų.

    Ką rodo dabartiniai MSR skaičiai?

    Rinkos stabilumo rezervas veikia nuo 2019 metų ir jau sukaupė reikšmingą leidimų kiekį. Skelbiama, kad į MSR perkelta apie 3,6 mlrd. leidimų, o pats mechanizmas veikia pagal apyvartoje esančių leidimų skaičių.

    Jei bendras leidimų kiekis apyvartoje viršija 1 096 mln., dalis leidimų išimama iš aukcionų ir nukreipiama į rezervą. Jei apyvartoje leidimų sumažėja iki mažiau nei 400 mln., dalis leidimų iš rezervo gali būti grąžinama į rinką.

    Energetikos ir pramonės įmonėms ETS kainos tiesiogiai reiškia sąnaudas, todėl MSR taisyklių korekcijos rinkoje paprastai sutinkamos jautriai. Nors pasiektas susitarimas laikomas MSR stiprinimu, jis taip pat signalizuoja, kad ES kol kas renkasi atsargesnį, kompromisinį kelią, o didesni sprendimai atidedami diskusijoms dėl ETS ateities po 2030 metų.

  • Lenkija telkia koaliciją prieš ETS2: degalų ir šildymo mokesčius siūlo nukelti į 2030-uosius

    Lenkija Europos Parlamente telkia valstybių grupę, kuri siekia sustabdyti arba bent atidėti ETS2 įsigaliojimą. Šis mechanizmas numato išplėsti ES prekybos taršos leidimais sistemą kelių transportui ir pastatų šildymui, todėl realiai gali didinti degalų ir šildymo kainas gyventojams.

    Iniciatyvos vienu iš veidų įvardijamas Europos Parlamento narys Adamas Jarubasas, o politinė atrama ieškoma didžiausioje frakcijoje Europos Parlamente. Lenkijos pusė teigia, kad pasipriešinimas ETS2 plečiasi, nes dalis šalių baiminasi socialinių pasekmių ir papildomos infliacinės bangos.

    Pasak Lenkijos politikų, prie pastangų prisijungė europarlamentarai iš Ispanijos, Italijos, Prancūzijos, Rumunijos, Kroatijos, Slovėnijos, Slovakijos, Estijos, Bulgarijos ir Vengrijos. Pagrindinis siūlymas yra nukelti ETS2 startą bent iki 2031 metų, nors dabar numatyta, kad sistema pradėtų veikti 2028 metais.

    Kas yra ETS2 ir ką jis keičia?

    ETS2 yra atskira, nauja prekybos taršos leidimais sistema, kuri apimtų degalų tiekėjus ir šildymo kuro tiekėjus. Įmonėms tektų įsigyti taršos leidimus už išmetamą anglies dioksidą, o šios sąnaudos, tikėtina, būtų įskaičiuotos į galutinę kainą vartotojams.

    Europos Komisijos logika remiasi principu, kad tarša turi kainą, o finansinis signalas skatina rinktis mažiau taršius sprendimus. Tačiau kritikai pabrėžia, kad trumpuoju laikotarpiu didžiausias poveikis tenka namų ūkiams, ypač tiems, kurie neturi galimybių greitai pakeisti šildymo sistemos ar automobilio.

    Kodėl kyla pasipriešinimas?

    Oponentai argumentuoja, kad įvedimas 2028 metais gali sutapti su vis dar jautria ekonomine situacija, o kainų šuoliai būtų politiškai ir socialiai sunkiai suvaldomi. Didžiausia įtampa prognozuojama regionuose, kur daug individualių namų, priklausomybė nuo iškastinio kuro didesnė, o viešasis transportas silpnesnis.

    „Negalime ignoruoti to, kad papildomi kaštai už degalus ir šildymą pirmiausia smogs mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms“, – sakė Adamas Jarubasas.

    ES lygmeniu kartu su ETS2 numatyta ir Socialinio klimato fondo parama, skirta pažeidžiamiausiems namų ūkiams ir investicijoms į efektyvesnį šildymą ar judumą. Vis dėlto diskusija sukasi apie tai, ar pagalbos apimtis ir jos išmokėjimo greitis bus pakankami, jei kainos kiltų staigiai.

    Ar Lenkijos vyriausybė palaiko spaudimą?

    Lenkijos poziciją sustiprina ir šalies vykdomosios valdžios signalai. Premjeras Donaldas Tuskas viešai teigė, kad reikalingas papildomas ETS2 poveikio įvertinimas, ypač kalbant apie sistemos sandarą ir apsaugos priemones gyventojams.

    Lenkijos atstovai akcentuoja, kad galutinius sprendimus dėl teisės aktų formuluočių lemia derybos tarp Europos Parlamento ir ES Tarybos, todėl balsų aritmetika gali tapti lemiama. Artimiausiais mėnesiais laukiama intensyvesnių diskusijų dėl termino, apsaugiklių ir realios finansinės amortizacijos.

  • Europos Parlamento „pusryčių direktyvos“: ką jos keičia medui, sultims ir ūkininkų pajamoms

    Europos Parlamentas kasdien daro įtaką tam, ką matome parduotuvių lentynose, net jei tai ne visada akivaizdu. Nuo produktų sudėties ženklinimo iki medaus kilmės nurodymo ar ūkininkų derybinių galių, ES teisė tiesiogiai paliečia ir vartotojų pusryčių stalą.

    Europos Sąjungos maisto saugos sistema laikoma viena griežčiausių pasaulyje, nes remiasi išankstiniu rizikos vertinimu, nuolatine kontrole ir atsekamumo taisyklėmis. Vis dėlto institucijos pripažįsta, kad skaidrumo ir sąžiningos konkurencijos srityse dar lieka spragų, kurias siekiama užpildyti atnaujinant taisykles.

    Svarbi kryptis yra strategija Nuo lauko iki stalo, kuria siekiama derinti vartotojų apsaugą, mažesnį poveikį aplinkai ir tvaresnę žemės ūkio ekonomiką. Tai reiškia ne tik griežtesnes taisykles gamintojams, bet ir aiškesnę informaciją pirkėjui, kad sprendimai prie kasos būtų paremti faktais.

    Pusryčių produktų ženklinimas

    Vadinamosios pusryčių direktyvos apima kelias ES taisyklių grupes, susijusias su dažnai pusryčiams perkamais produktais, tokiais kaip medus, sultys ir panašios kategorijos maistas. Atnaujinimų esmė yra skaidresnis ženklinimas, kad vartotojas lengviau suprastų, ką perka, ir būtų sunkiau klaidinti etiketėmis.

    Vienas jautriausių klausimų yra medaus mišiniai, kai viename stiklainyje gali būti kelių šalių kilmės medus. Griežtesni reikalavimai kilmei ir sudėčiai turi mažinti klastojimo riziką bei padėti atskirti kokybiškus produktus nuo tų, kurie rinkoje atsiranda dėl pigaus importo ir sudėtingų tiekimo grandinių.

    Ūkininkų pajamos ir derybinė galia

    Europos Parlamentas vis dažniau akcentuoja problemą, kad ūkininkai ne visada gauna proporcingą dalį galutinės maisto produkto kainos. Dėl to teisėkūroje stiprinamos nuostatos, skirtos didesniam kainodaros skaidrumui ir aiškesniems santykiams maisto tiekimo grandinėje.

    Tikslas yra sumažinti situacijų, kai gamintojai priversti parduoti produkciją beveik savikaina, o didžiausia vertės dalis susitelkia vėlesnėse grandyse. ES sprendimai šioje srityje dažniausiai orientuoti į sąžiningesnes sutartines sąlygas ir didesnes galimybes ūkininkams derėtis kolektyviai.

    „Tai yra žingsnis link sąžiningesnio pasidalijimo verte visoje maisto tiekimo grandinėje“, – sakė Europos Parlamento narys ir Žemės ūkio bei kaimo plėtros komiteto vadovybės atstovas Krištofas Hetmanas.

    Pesticidai ir reali parama ūkiams

    ES pesticidų reguliavimas remiasi principu, kad kiekviena veiklioji medžiaga turi būti įvertinta prieš pateikiant ją į rinką, o maistas tikrinamas dėl likučių. Tai svarbu ne tik vartotojų sveikatai, bet ir aplinkai, nes taisyklės siekia mažinti taršą bei poveikį biologinei įvairovei, įskaitant apdulkintojus.

    Politinis balansas čia sudėtingas: visuomenė tikisi mažesnio cheminių medžiagų naudojimo, o ūkininkai pabrėžia derliaus stabilumo ir kainų spaudimo realijas. Dėl to šalia ribojimų dažnai keliama ir paramos tema, kad pokyčiai neatsilieptų maisto prieinamumui ir kainoms.

    Diskusijose dėl importo taip pat svarstomi apsauginiai mechanizmai, jei pigesnė produkcija iš trečiųjų šalių pradėtų daryti reikšmingą spaudimą vietos gamintojams. Tokios priemonės paprastai siejamos su tikslu išlaikyti vienodas konkurencijos sąlygas ir apsaugoti ES standartų laikymąsi.

    Ekspertai pabrėžia, kad vartotojams artimiausias pokyčių rezultatas yra aiškesnės etiketės ir didesnis atsekamumas, o ilgalaikė ambicija yra tvaresnė maisto sistema. Praktikoje tai reiškia daugiau kontrolės, daugiau informacijos ir didesnį spaudimą visiems grandinės dalyviams dirbti skaidriau.

  • Europos Parlamento centristų lyderiai perrenkami be intrigų, bet įtampa dėl daugumos tik auga

    Europos Parlamento centristų lyderiai perrenkami be intrigų, bet įtampa dėl daugumos tik auga

    Lyderių rinkimai Strasbūre

    Europos Parlamente centristinę daugumą iki šiol laikę politiniai blokai artėja prie vidinių lyderių rinkimų Strasbūre, tačiau netikėtumų scenarijus kol kas atrodo menkai tikėtinas. Europos liaudies partija, Socialistai ir demokratai bei liberalų frakcija „Renew Europe“ signalizuoja, kad vadovų kaita neplanuojama.

    Frakcijų lyderių balsavimai numatyti spalio 20 dieną, o dabartiniai vadovai yra laikomi favoritais, kai kuriais atvejais ir vieninteliais kandidatais. Vis dėlto užkulisiuose daugėja ženklų, kad pagrindinis klausimas bus ne pavardės, o centristinės partnerystės ateitis.

    Kas lieka prie vairo

    Europos liaudies partijoje tikimasi, kad vadovo poste bus perrinktas vokietis Manfredas Weberis, frakcijai vadovaujantis nuo 2014 metų. Šaltinių teigimu, konkurentų jam kol kas nėra, o reali kova turėtų persikelti į kitą lygmenį.

    Didžiausia konkurencija numatoma dėl frakcijos vicepirmininkų vietų: dėl 10 pozicijų varžosi 12 kandidatų. Tarp aptariamų pokyčių minima, kad iš politikos traukiantis Portugalijos europarlamentarė Lídia Pereira gali užleisti vietą vengrei Eszter Lakos.

    Socialistų ir demokratų frakcijoje ispanė Iratxe García Pérez taip pat laikoma perrinkimo favorite be realios konkurencijos. Jos perrinkimas reikštų dar vieną kadenciją ir toliau stiprintų jos, kaip ilgiausiai šiai frakcijai vadovaujančios lyderės, pozicijas.

    „Renew Europe“ frakcijoje vienintele kandidate į pirmininkes minima prancūzė Valérie Hayer, siejama su Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono politine stovykla. Frakcijos viduje akcentuojama, kad jai prognozuojama labai plati parama, nors teoriškai kandidatas dar galėtų iškilti paskutinę akimirką ir tuomet prireiktų tikro balsavimo.

    Įtrūkimai centristų susitarime

    Perrinkus dabartinius lyderius, Manfredas Weberis, Iratxe García Pérez ir Valérie Hayer planuoja tartis dėl centristinės sąjungos, kuri remia Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen, tęstinumo iki kadencijos pabaigos. Pastaraisiais metais ši neformali partnerystė patyrė vis daugiau įtampos.

    Įtampos šaltiniu tapo tai, kad Europos liaudies partija kai kuriais svarbiausiais klausimais, ypač migracijos ir klimato politikos bylose, vis dažniau remiasi balsais už centristinės ašies ribų. Tai stiprina įspūdį, kad tradicinė dauguma tampa labiau situacinė, o kompromisų kaina auga.

    Politiniu požiūriu tai svarbu ir dėl paprastos priežasties: Europos Parlamento daugumos aritmetika lemia teisėkūros tempą, prioritetus ir Europos Komisijos politinį manevrą. Net jei lyderių rinkimai bus formalumas, tikrosios derybos prasidės po jų.