CP v2

Tag: Europos Parlamentas

  • Lagarde nuramina: skaitmeninis euras grynųjų neišstums, bet Europa siekia atsikratyti priklausomybės

    Lagarde nuramina: skaitmeninis euras grynųjų neišstums, bet Europa siekia atsikratyti priklausomybės

    Kas keisis su skaitmeniniu euru?

    Europos Centrinio Banko vadovė Christine Lagarde sako, kad skaitmeninis euras bus papildoma atsiskaitymo priemonė, o ne grynųjų pinigų pakaitalas. Pasak jos, projekto tikslas nėra sekti gyventojų mokėjimus, o užtikrinti, kad viešieji pinigai būtų prieinami ir skaitmeninėje erdvėje.

    Šie komentarai nuskambėjo tuo metu, kai Europos Parlamentas patvirtino derybinį mandatą teisėkūros procesui. Tai reiškia, kad po ilgiau užsitęsusių diskusijų dėl privatumo ir praktinio įgyvendinimo projektas žengia į naują etapą.

    „Skaitmeninis euras papildys grynuosius, o ne juos pakeis“, – sakė Christine Lagarde.

    Anot ECB, skaitmeninis euras būtų centrinio banko leidžiami pinigai, skirti kasdieniams atsiskaitymams, panašiai kaip banknotai ir monetos, tik skaitmenine forma. Tokia priemonė būtų laikoma teisėta mokėjimo priemone euro zonoje.

    Privatumas ir teisėta mokėjimo priemonė

    Viena pagrindinių kritikos krypčių Europos Parlamente buvo susijusi su privatumu ir baime, kad nauja sistema leistų institucijoms matyti žmonių pirkinius. Lagarde tvirtina, kad skaitmeninis euras nėra kuriamas kaip kontrolės įrankis ir kad grynieji išliks, o jų vaidmuo bus stiprinamas.

    „Grynieji ir skaitmeninis euras bus teisėta mokėjimo priemonė, vadinasi, niekur Europoje negalės pasakyti, kad banknotų nepriima“, – sakė Christine Lagarde.

    ECB vadovė taip pat pranešė, kad iki metų pabaigos planuojama pristatyti atnaujintą banknotų strategiją. Tai signalizuoja, kad institucija siekia ne tik diegti skaitmeninius sprendimus, bet ir modernizuoti grynųjų pinigų vizualinę bei praktinę koncepciją.

    Kodėl Europa spaudžia projektą?

    Lagarde išskiria ir geopolitinį bei ekonominį motyvą: Europos siekį didinti strateginę autonomiją mokėjimų srityje. ECB vertinimu, didelė dalis atsiskaitymų kortelėmis Europoje remiasi infrastruktūra, kuri priklauso ne Europos kapitalui.

    Jos teigimu, tai kuria priklausomybę nuo užsienio mokėjimų tinklų ir didina pažeidžiamumą krizių ar geopolitinės įtampos metu. Skaitmeninis euras čia būtų suvokiamas kaip europinis atsparumo elementas, padedantis užtikrinti, kad baziniai atsiskaitymai veiktų patikimai ir vietos lygmeniu.

    „Mums reikia europinio sprendimo, nes norime būti suverenūs namuose“, – sakė Christine Lagarde.

    Teisėkūros derybos toliau vyks tarp Europos Parlamento ir ES Tarybos, o galutinis modelis priklausys nuo politinių kompromisų dėl privatumo, naudojimo ribų ir praktinio veikimo. Pagal viešai aptariamą kryptį, siekiama, kad sprendimai būtų priimti iki 2026 metų pabaigos.

  • Europos Parlamentas grąžino vaikų apsaugos internete įstatymą Tarybai: kas keičiasi dėl šifravimo

    Europos Parlamentas grąžino vaikų apsaugos internete įstatymą Tarybai: kas keičiasi dėl šifravimo

    Europos Parlamentas Strasbūre balsuodamas grąžino Tarybai derinti prieštaringai vertinamą teisės aktą dėl seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos aptikimo internete. Sprendimas reiškia, kad dabar ES valstybės narės turės apsispręsti, ar pritarti Parlamento pasiūlytiems pakeitimams.

    Pagrindinis pakeitimų akcentas – siekis užtikrinti, kad turinio paieška ir tikrinimas nebūtų vykdomi galutinio šifravimo principu veikiančiose paslaugose. Tai vienas jautriausių klausimų visoje diskusijoje, nes susiduria vaikų apsaugos tikslas ir privatumo bei ryšių slaptumo principai.

    Chaotiškas balsavimas ir procedūros

    Balsavimas vyko neįprastos procedūros sąlygomis, todėl daliai europarlamentarų kilo neaiškumų, dėl ko tiksliai sprendžiama posėdžių salėje. Pasak kelių dalyvių, situacija tapo chaotiška, o procedūrinės detalės – sunkiai suprantamos net patyrusiems parlamentarams.

    Vienas Parlamento narys posėdžio metu tiesiai įvardijo problemą.

    „Mes nežinome, už ką balsuojame“, – sakė europarlamentaras, kreipdamasis į Parlamento vicepirmininkę Sophie Wilmès.

    Kas dabar spręs ir kokios pasekmės

    Po šio sprendimo iniciatyva grįžta ES Tarybai, kurioje valstybės narės turės pasirinkti: sutikti su Parlamento korekcijomis arba siūlyti kitą variantą. Jei Taryba nepritartų ir pateiktų iš esmės kitokį tekstą, teisėkūros procesas gali būti nukreiptas į taikinimo procedūrą, kuri taikoma retai ir paprastai reiškia ilgesnes, sudėtingesnes derybas.

    Tęsiantis ginčams, technologijų bendrovės lieka neapibrėžtoje situacijoje dėl savanoriško skenavimo praktikos ir teisinio pagrindo jai taikyti. Ankstesnis laikinas reglamentavimo modelis nustojo galioti balandį, todėl politinis spaudimas rasti pereinamąjį sprendimą išlieka didelis.

    Kur slypi konfliktas: vaikų apsauga ir privatumas

    Šio teisės akto šalininkai teigia, kad laikinas ar atnaujintas reguliavimas padėtų užtikrinti vaikų apsaugą internete, kol bus sutarta dėl ilgalaikio sprendimo. Kritikai pabrėžia, kad pernelyg platus skenavimo modelis galėtų sukurti pavojingą precedentą, susilpninti ryšių slaptumą ir skatinti masinio tikrinimo infrastruktūrą.

    Diskusijų centre išlieka klausimas, kaip suderinti pareigą kovoti su nusikalstamu turiniu ir kartu nepažeisti saugaus šifravimo, kuriuo kasdien remiasi tiek privatūs vartotojai, tiek žurnalistai, verslas ar viešojo sektoriaus institucijos. Derybos Taryboje parodys, ar valstybės narės linkusios įtvirtinti aiškesnes ribas šifruotoms paslaugoms, ar ieškos kitokių kompromisų.

  • ES parlamentas gaivina vaikų seksualinės prievartos skenavimo įstatymą: kas keičiasi privatumui?

    ES parlamentas gaivina vaikų seksualinės prievartos skenavimo įstatymą: kas keičiasi privatumui?

    Europos Parlamentas Strasbūre pritarė, kad laikinas teisės aktas, leidžiantis interneto paslaugų teikėjams tikrinti turinį dėl vaikų seksualinės prievartos medžiagos, būtų perduotas tolesnėms deryboms ES Taryboje. Tai reikšmingas posūkis po to, kai anksčiau šiemet parlamentas panašią iniciatyvą buvo sustabdęs, o dabar ji sugrįžo dėl politinio spaudimo ir retai naudojamų procedūrų.

    Pagrindinis ginčas sukasi tarp dviejų tikslų, kurie dažnai kertasi: vaikų apsaugos internete ir asmens privatumo. Vaiko teisių organizacijos pabrėžia, kad be aiškaus teisinio pagrindo platformos ir toliau veikia pilkojoje zonoje, o delsimas reiškia didesnę riziką vaikams.

    Kas iš tikrųjų balsuota?

    Parlamentarai sprendė dėl laikino sprendimo, kuris turėtų užlopyti teisinę spragą ir apibrėžti, kokiomis sąlygomis įmonės gali vykdyti aptikimą bei pranešimus apie vaikų seksualinės prievartos medžiagą. Toks laikinas mechanizmas derinamas paraleliai su platesnėmis derybomis dėl nuolatinio ES reguliavimo, kuris kelia dar daugiau aistrų.

    Posėdyje netrūko sumaišties: dalis parlamentarų viešai skundėsi, kad procedūra ir balsavimo logika buvo neįprasta, o sprendimai stumiami paskutinėmis sesijos dienomis. Tokia dinamika, kritikų teigimu, apsunkina galimybes mobilizuoti aiškią absoliučią daugumą ir kuria prastą precedentą.

    Šifravimas – jautriausia vieta

    Vienas svarbiausių pokyčių – pataisos, susijusios su ištisiniu šifravimu, kai žinutes gali perskaityti tik siuntėjas ir gavėjas. Parlamentas pritarė nuostatai, kuri numatytų išimtį paslaugoms, naudojančioms tokį šifravimą, pavyzdžiui, „WhatsApp“ ar „Signal“.

    Privatumo šalininkai tai vertina kaip būtina saugiklį nuo masinio sekimo ir rizikos, kad skenavimas taptų precedentu platesnei prieigai prie privačių susirašinėjimų. Kita stovykla argumentuoja, kad per plačios išimtys gali palikti spragų ten, kur nusikaltėliai sąmoningai persikelia į labiau apsaugotus kanalus.

    Kas bus toliau?

    Dabar sprendimas persikelia į ES Tarybą, kur valstybės narės turės apsispręsti, ar pritarti parlamento pasiūlytam variantui su pataisomis. Jei Taryba pataisų nepriimtų, ES institucijos rizikuotų įstrigti ilgose derinimo procedūrose, o laikinas teisinis aiškumas vėl nusikelti.

    Technologijų bendrovėms tai reiškia tęsiamą neapibrėžtumą: joms tenka suderinti pareigą prisidėti prie nusikaltimų prevencijos ir atsakomybę už vartotojų privatumo apsaugą. Tuo pat metu politinis konfliktas rodo platesnę tendenciją ES: sprendžiant saugumo klausimus vis dažniau tenka brėžti aiškesnes ribas, kur baigiasi apsauga ir prasideda perteklinė priežiūra.

    Galutinis rezultatas priklausys nuo to, ar Taryba sutiks su šifravimo saugikliais ir kaip bus apibrėžtos techninės skenavimo sąlygos. Būtent šios detalės nulems, ar teisės aktas taps siauru, tiksliniu įrankiu vaikų apsaugai, ar atvers duris platesnėms privatumo rizikoms.

  • ES raginama spausti Egiptą: bahaistai sako dešimtmečius gyvenantys be teisių ir pripažinimo

    ES raginama spausti Egiptą: bahaistai sako dešimtmečius gyvenantys be teisių ir pripažinimo

    Europos Parlamente vis dažniau keliama religinės laisvės tema Egipte, ypač kalbant apie bahaistų bendruomenę. Europos politikai, lankęsi Kaire, teigia iš pirmų lūpų išgirdę apie ilgalaikę diskriminaciją ir praktines kliūtis, kurios esą paliečia kasdienį žmonių gyvenimą.

    Pasak jų, situacija ypač jautri dabar, kai Europos Sąjunga su Egiptu stiprina strateginę partnerystę. Bendradarbiavimas apima finansinę paramą ir politinius susitarimus, tačiau kartu keliamas klausimas, ar žmogaus teisių įsipareigojimai bus taikomi realiai, o ne liks vien deklaracijose.

    Bahaistų padėtis Egipte

    Bahaistų tikėjimas yra XIX amžiuje susiformavusi pasaulinė religija, pabrėžianti žmonijos vienybę, o jos sekėjai gyvena daugelyje valstybių. Egipte, įvairių vertinimų duomenimis, bahaistų bendruomenę sudaro keli tūkstančiai žmonių, tačiau jų teisinis statusas išlieka itin ribotas.

    Europos politikų teigimu, bahaistų diskriminacija siejama ir su istoriniais sprendimais: minima 1960 metų prezidento dekretu įtvirtinta jų institucijų veiklos uždraudimo praktika, turto konfiskavimas ir bendruomenės infrastruktūros suvaržymai. Prie problemos, kaip argumentuojama, prisidėjo ir dalies religinių autoritetų pozicija, stiprinusi nepalankų visuomenės požiūrį.

    „Europoje turime mokėti atvirai kalbėtis su draugais, ypač kai kalbama apie pamatines teises“, – sakė europarlamentaras Nikos Papandreou.

    Kasdieniai apribojimai ir teisinės spragos

    Kritikai pabrėžia, kad problema nėra vien socialinė atskirtis, bet ir teisiniai ribojimai, kurie gali paveikti dokumentų tvarkymą, šeimos teisę ir bendruomenės gyvenimą. Teigiama, jog bahaistai susiduria su kliūtimis dėl santuokos registravimo, paveldėjimo klausimų, o kai kuriais atvejais ir dėl asmens dokumentų tvarkymo.

    Taip pat keliama kapinių ir laidojimo vietų problema: pasakojama apie perpildytas bendruomenės laidojimo teritorijas ir ribotas galimybes gauti papildomos žemės. Tokie apribojimai, anot pašnekovų, tampa simboliniu teisių trūkumo rodikliu, nes paliečia pačius jautriausius šeimos gyvenimo momentus.

    „Tai ne vien priešiškumas visuomenėje, o teisinis neegzistavimas, kai bendruomenė nepatenka į įprastą pilietybės mechanizmą“, – sakė europarlamentaras Nikos Papandreou.

    Kodėl tema sugrįžo į darbotvarkę

    Tarptautiniu lygiu Egipto žmogaus teisių situacija periodiškai vertinama Jungtinių Tautų institucijų, o religinės laisvės klausimas neretai įtraukiamas į ataskaitas ir rekomendacijas. Europos politikai akcentuoja, kad šis klausimas įgauna papildomą svorį, kai Egiptas siekia stiprinti tarptautinį vaidmenį ir dalyvauja žmogaus teisių darbotvarkėje.

    Egipto konstitucijoje įtvirtinta tikėjimo laisvės nuostata, o šalies vadovybė skirtingais laikotarpiais viešai pabrėžė religinės tolerancijos svarbą. ES atstovai teigia, kad būtent todėl, jų manymu, galimi sprendimai nebūtinai reikalauja radikalių reformų, o labiau aiškaus politinio sprendimo užtikrinti lygias teises taikioms religinėms grupėms.

    Europos Sąjungai didinant politinį ir finansinį įsitraukimą į regioną, auga lūkestis, kad partnerystė bus siejama ne tik su saugumo ar migracijos klausimais, bet ir su realiais žmogaus teisių standartais. Bahaistų teisinio pripažinimo klausimas čia pristatomas kaip konkretus testas, ar deklaruojami principai gali virsti praktiniais pokyčiais.

  • Skaitmeninis euras žengė į lemiamą etapą: spręs mokesčius ir bankų kompensacijas

    Skaitmeninis euras žengė į lemiamą etapą: spręs mokesčius ir bankų kompensacijas

    Europos Parlamentas Strasbūre patvirtino savo derybinę poziciją dėl skaitmeninio euro, todėl prasideda galutinė derybų su ES valstybių narių vyriausybėmis fazė. Šiame etape bus sprendžiama, kaip praktiškai veiks naujo tipo atsiskaitymų priemonė ir kokios taisyklės užtikrins jos veikimą visoje euro zonoje.

    Skaitmeninis euras būtų elektroninė centrinio banko pinigų forma, kurią leistų ir garantuotų Europos Centrinis Bankas. Jis būtų kuriamas kaip grynųjų papildymas, o ne jų pakaitalas, kad žmonės galėtų atsiskaityti ir tuo atveju, kai kortelės ar kitos sistemos neveikia.

    Gyventojai skaitmeninį eurą galėtų laikyti specialioje skaitmeninėje piniginėje, tačiau numatoma, kad bus taikoma laikymo riba. Tokia riba būtų skirta tam, kad didelės lėšų sumos masiškai nepasitrauktų iš komercinių bankų indėlių į centrinio banko pinigus.

    Planuojama, kad sistema leistų atsiskaityti tiek internetu, tiek neprisijungus prie interneto, o privatumas būtų vienas esminių principų. Europos Centrinis Bankas teigia sieksiantis modelio, kuriame jis negalėtų tiesiogiai identifikuoti vartotojų pagal jų mokėjimų duomenis.

    Techninę infrastruktūrą kurtų Europos Centrinis Bankas, tačiau paslaugas žmonėms teiktų komerciniai bankai ir mokėjimo paslaugų teikėjai. Tai reikštų, kad kasdienė klientų aptarnavimo našta liktų rinkos dalyviams, o centrinis bankas užtikrintų sistemos patikimumą.

    Lemiausia vieta: kompensacijų modelis

    Derybose jautriausias klausimas vadinamas kompensacijų modeliu, tai yra kas ir kaip bus apmokama už skaitmeninio euro paslaugų teikimą. Praktikoje teks sutarti, kurioms finansų įstaigoms priklausys kompensacijos, kokio dydžio jos bus ir iš kokio mechanizmo jos bus finansuojamos.

    Kitas svarbus ginčas susijęs su mokesčių pasidalijimu visoje mokėjimo grandinėje. Tikimasi, kad prekybininkams mokesčiai už atsiskaitymus galėtų būti mažesni nei dabar mokant kortelėmis, tačiau būtent čia susikerta bankų, mokėjimo įstaigų ir prekybos interesai.

    Kada realiai galėtų startuoti?

    Didžiausio intensyvumo derybos prognozuojamos rudenį, o galutinis politinis pritarimas, jei pavyks susitarti, būtų siekiamas iki metų pabaigos. Po to sektų techninis įgyvendinimas ir bandymų etapas, kuris turėtų parodyti, ar sprendimas veikia masteliu, tinkamu visai euro zonai.

    Pagal šiuo metu aptariamus planus, bandomoji programa galėtų startuoti 2027 metais, o skaitmeninis euras mažmeniniais atsiskaitymais galėtų tapti prieinamas nuo 2029 metų. ES institucijos skaitmeninį eurą taip pat sieja su strateginiu tikslu mažinti priklausomybę nuo ne europinių mokėjimų tinklų ir didinti atsiskaitymų atsparumą krizėms.

  • Europos Parlamentas pradėjo procedūrą prieš AfD siejamą ESN: gresia europinės partijos statuso netekimas

    Europos Parlamentas pradėjo procedūrą prieš AfD siejamą ESN: gresia europinės partijos statuso netekimas

    Europos Parlamentas liepos 7 dieną pradėjo patikros procedūrą prieš partiją Europe of Sovereign Nations (ESN), vienijančią Vokietijos Alternatyvą Vokietijai (AfD) ir kitas kraštutinių dešiniųjų jėgas Europoje. Procedūros tikslas – įvertinti, ar ši europinio lygmens partija laikosi Europos Sąjungos sutartyse įtvirtintų vertybių.

    Balsavimu Parlamentas pavedė Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų institucijai (APPF) ištirti ESN atitiktį ES vertybėms. Jei tyrimo išvados būtų nepalankios, ESN galėtų netekti europinės politinės partijos statuso ir su tuo susijusio finansavimo iš ES biudžeto.

    Sprendimas priimtas slaptu balsavimu: už pasisakė 414 europarlamentarų, prieš buvo 224, susilaikė 18. Parlamento šaltinių teigimu, iniciatyvai nepritarė Europos konservatorių ir reformistų bei Patriots for Europe frakcijos, o kitos frakcijos ją palaikė.

    „Jokie ES mokesčių mokėtojų pinigai neturi atitekti tiems, kurie mindo pamatines vertybes, ant kurių pastatyta Sąjunga“, – po balsavimo sakė socialdemokratas Alessandro Zan.

    Europos liaudies partijos atstovai viešai akcentavo, kad dalies ESN narių elgesys ir pareiškimai, jų vertinimu, kertasi su ES vertybių sistema. Tarp minimų pavyzdžių – kai kurių AfD atstovų pareiškimai, siejami su nacizmo simpatijomis, ir Nyderlandų politiko Thierry Baudet raginimai dėl masinės remigracijos, aiškinant tai „baltos“ Europos išsaugojimu.

    Kaip nurodoma, APPF ankstesniuose vertinimuose buvo sukaupusi medžiagą apie galimus ESN narių veiksmus, kuriuos kritikai laiko nesuderinamais su ES vertybėmis. Tarp pavyzdžių minimi rasistiniais laikomi plakatai, Bulgarijos partijos Revival veiksmai, kuriais siekta sustabdyti filmo su homoseksualumo scenomis transliaciją, taip pat Vokietijos teismo išvada, kad AfD programinės nuostatos prieštarauja žmogaus orumui ir religijos laisvei.

    Pati ESN po balsavimo kritikavo sprendimą, tvirtindama, kad jos nariai turi išlikti laisvi viešai kalbėti apie rinkėjų problemas nebijodami administracinių procedūrų ar finansinių sankcijų vien dėl to, kad jų pažiūros ginčija politinį konsensusą.

    ESN, kaip europinio lygmens partija, buvo įkurta 2024 metų rugpjūtį aštuonių kraštutinių dešiniųjų partijų iniciatyva, lyderystę prisiimant AfD. Vėliau prie jos prisijungė ir kitų šalių politinės jėgos, o paskutinė minima prisijungusi – Italijos National Future, vadovaujama buvusio generolo Roberto Vannacci.

    Svarbu atskirti ESN europinę partiją nuo ESN frakcijos Europos Parlamente: tai dvi skirtingos struktūros. Net jei ESN netektų europinės partijos statuso ir finansavimo, tai automatiškai nereiškia sankcijų pačiai frakcijai Parlamente ar atskiriems europarlamentarams, tačiau smūgis reputacijai ir politinei įtakai būtų reikšmingas.

    Tokios procedūros ES institucijose vertinamos kaip vienas griežčiausių instrumentų, nes europinių partijų finansavimas susietas su pareiga gerbti demokratiją, žmogaus teises ir teisinės valstybės principus. Tyrimo eiga ir galutinis sprendimas priklausys nuo APPF išvadų bei tolesnių teisinių žingsnių.

  • Europos Parlamento vadovė Metsola grąžina vaikų apsaugos internete įstatymą: lauks naujas balsavimas

    Europos Parlamento vadovė Metsola grąžina vaikų apsaugos internete įstatymą: lauks naujas balsavimas

    Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola inicijavo retai taikomą procedūrą, kuri į plenarinės sesijos darbotvarkę sugrąžina teisės aktą dėl kovos su vaikų seksualinio išnaudojimo medžiaga internete. Tai reiškia, kad europarlamentarai netrukus vėl balsuos dėl dokumento, kurį anksčiau buvo atmetę dėl privatumo rizikų.

    Diskusijų centre yra laikina priemonė, susijusi su elektroninių ryšių konfidencialumu. Ji leistų interneto paslaugų teikėjams tam tikromis sąlygomis aptikti ir pranešti apie vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagą, tačiau kritikai perspėja, kad toks mechanizmas gali priartėti prie plataus masto naudotojų stebėsenos.

    Kas pasikeičia grįžus į darbotvarkę

    Šįkart svarbiausia ne tik pats turinys, bet ir balsavimo matematika. Norint atmesti ar pakeisti Tarybos poziciją, Parlamentui reikia absoliučios daugumos, tai yra bent 361 balso, o priimti pakanka paprastos daugumos, priklausomai nuo dalyvaujančiųjų skaičiaus.

    Ankstesnis balsavimas parodė, kad surinkti absoliučią daugumą gali būti sudėtinga net ir tuomet, kai kritikos teisės aktui netrūksta. Be to, pagal procedūrines taisykles, jei per nustatytą laiką sprendimas nepriimamas, Tarybos pozicija gali įsigalioti automatiškai.

    Privatumas prieš vaikų apsaugą

    Politinė įtampa kyla iš dviejų sunkiai suderinamų tikslų. Viena pusė pabrėžia, kad vaikų apsauga reikalauja veiksmingų įrankių aptikti ir stabdyti neteisėto turinio plitimą, o teisėsaugai būtina išlaikyti galimybę gauti pranešimus iš platformų.

    Kita pusė, įskaitant dalį kibernetinio saugumo ir privatumo ekspertų, perspėja, kad masinio skenavimo modeliai gali sukurti precedentą plačiau taikyti turinio ir ryšio analizę. Ypač daug klausimų kelia technologiniai sprendimai, kurie iš esmės silpnintų privačių susirašinėjimų apsaugą ir galėtų paveikti šifruotas paslaugas.

    Kodėl ES sprendimas stringa

    Europos Sąjungoje bandymai rasti ilgalaikį teisinį sprendimą šiai sričiai jau ne kartą strigo dėl politinių ir teisinių nesutarimų. Lygiagrečiai derinamas nuolatinis reguliavimas taip pat susidūrė su aklaviete, todėl laikinas variantas vertinamas kaip bandymas užpildyti spragą.

    Artėjantis balsavimas Strasbūre taps testu, ar Parlamentas sutiks su kompromisu, kuris, šalininkų teigimu, būtinas vaikų apsaugai, o kritikų vertinimu, gali pernelyg išplėsti platformų teisę tikrinti vartotojų komunikaciją. Nuo rezultato priklausys ne tik konkretaus dokumento likimas, bet ir signalas, kokią kryptį ES rinksis spręsdama saugumo ir privatumo balansą skaitmeninėje erdvėje.

  • Teismo verdiktas Paryžiuje gali pakeisti 2027 metų rinkimus: ką dėl vienybės sako Le Pen ir Bardella

    Teismo verdiktas Paryžiuje gali pakeisti 2027 metų rinkimus: ką dėl vienybės sako Le Pen ir Bardella

    Sprendimas dėl kandidatavimo

    Paryžiaus apeliacinis teismas artimiausiomis dienomis turi paskelbti, ar Marine Le Pen galės dalyvauti 2027 metų Prancūzijos prezidento rinkimuose. Sprendimas laikomas vienu svarbiausių veiksnių, galinčių iš esmės perbraižyti priešrinkiminį žemėlapį.

    Byla susijusi su įtarimais dėl neteisėto Europos Parlamento lėšų panaudojimo, o ankstesnis teismo sprendimas Le Pen aplinkoje buvo vertinamas kaip politiškai itin jautrus. Jei apeliacinė instancija paliktų jį galioti, politinei lyderei grėstų realus kelias į rinkimų kampanijos sustabdymą.

    Le Pen ir Bardella akcentuoja duetą

    Verdikto išvakarėse Le Pen ir partijos Nacionalinis sambūris prezidentas Jordanas Bardella viešai pabrėžė, kad dirbs kartu, nepriklausomai nuo teismo išvados. Tokia žinutė nukreipta į partijos elektoratą ir siekia gesinti kalbas apie galimus vidinius nesutarimus.

    „Tai žinutė tiems, kurie mano, kad užteks mums pastatyti kliūtį ir mes sustosime. Mes niekada nenusivilsime“, – sakė Marine Le Pen.

    Le Pen taip pat leido suprasti, kad nepalankaus sprendimo atveju remtų Bardellą kaip galimą pagrindinį partijos veidą rinkimuose. Tai reikštų, kad Nacionalinis sambūris stengtųsi išlaikyti rinkėjų mobilizaciją ir kampanijos inerciją, net jei kandidatė būtų priversta pasitraukti.

    Kodėl tai svarbu 2027 metų rinkimams

    Marine Le Pen jau tris kartus siekė prezidento posto ir du kartus pateko į antrąjį turą, pralaimėjusi Emmanueliui Macronui. Vis dėlto Macronas negalės kandidatuoti dar kartą, nes Prancūzijos Konstitucija riboja dvi kadencijas iš eilės.

    Todėl 2027 metų rinkimai laikomi itin atvira kova, kurioje Le Pen šalininkai mato vieną realiausių jos galimybių laimėti. Būtent dėl to bet koks teisinis apribojimas kandidatavimui įgauna ne tik teisinę, bet ir strateginę, visą politinę sistemą veikiančią reikšmę.

    Nacionalinis sambūris šią savaitę bandė parodyti, kad partija pasirengusi įvairiems scenarijams, o Bardella pozicionuojamas kaip politikas, galintis perimti iniciatyvą. Tuo pačiu tai yra signalas rinkėjams ir konkurentams, kad lyderystės vakuumo partija neketina palikti.

  • Buvęs europarlamentaras, tyręs „Pegasus“, pats tapo taikiniu: nustatyti du užkrėtimo atvejai

    Buvęs europarlamentaras, tyręs „Pegasus“, pats tapo taikiniu: nustatyti du užkrėtimo atvejai

    Toronto universiteto „Citizen Lab“ teismo ekspertizė nustatė, kad buvusio europarlamentaro Stelios Kouloglou telefonas buvo ne kartą užkrėstas šnipinėjimo programa „Pegasus“ tuo metu, kai jis dirbo Europos Parlamento komitete, tyrusiame piktnaudžiavimą šia technologija. Ši informacija sustiprino įtarimus, kad paties tyrimo darbas galėjo būti stebimas ar net paveiktas.

    Tyrėjų teigimu, užkrėtimas fiksuotas mažiausiai du kartus: 2022 metų spalio 21 dieną ir 2023 metų kovo 6–7 dienomis. Abu laikotarpiai sutapo su itin svarbiais PEGA komiteto darbo etapais, kai buvo ruošiamos misijos ir baigiama rengti galutinė ataskaita.

    Kas galėjo būti atskleista

    „Pegasus“ laikomas vienu pažangiausių komercinių šnipinėjimo įrankių, galinčiu suteikti prieigą prie privačių žinučių, elektroninių laiškų ir kitų telefone vykstančių komunikacijų. „Citizen Lab“ pažymi, kad tokia prieiga galėjo atverti kelią susipažinti su konfidencialiais PEGA komiteto narių ir jų komandų apsikeitimais, taip pat jautriomis parlamentinėmis procedūromis.

    Šis atvejis svarbus tuo, kad viešai tai yra pirmasis dokumentuotas pavyzdys, kai „Pegasus“ taikiniu tapo aktyviai komitete dirbęs asmuo. Tai kelia papildomų klausimų dėl Europos institucijų gebėjimo apsaugoti savo narius ir procesus nuo valstybinių ar su valstybėmis siejamų kibernetinių operacijų.

    Įtariamieji neįvardijami, bet matomas kampanijos pėdsakas

    Tyrėjai nenurodo, kuri konkreti valstybė ar organizacija galėjo būti atsakinga už atakas. Vis dėlto ataskaitoje minimi sutapimai su anksčiau fiksuota „Pegasus“ kampanija Europoje, kai buvo taikomasi į Rusijos ir Baltarusijos kilmės žurnalistus bei aktyvistus.

    Tokie sutapimai, „Citizen Lab“ vertinimu, leidžia daryti prielaidą, kad operaciją galėjo vykdyti vienas iš „NSO Group“ klientų, turėjęs galimybę naudoti „Pegasus“ keliose Europos valstybėse. „Pegasus“ licencijas, kaip skelbiama viešuose tyrimuose, paprastai perka valstybinės institucijos, o naudojimas dažnai grindžiamas nacionalinio saugumo ar kovos su nusikalstamumu argumentais.

    Politinis atgarsis ir spaudimas institucijoms

    Pats S. Kouloglou teigė neabejojantis, kad įsilaužimai buvo tiesiogiai susiję su jo vaidmeniu PEGA komitete ir darbais, kuriuos tuo metu vykdė europarlamentarai. Pirmasis užkrėtimas fiksuotas ruošiantis tyrimų misijoms, antrasis – kai Briuselyje vyko intensyvios diskusijos dėl galutinio komiteto teksto.

    Buvusi PEGA komiteto narė Sophie in ’t Veld pabrėžė, kad esminis klausimas yra ne vien tai, kas konkrečiai vykdė ataką, bet ir kodėl, nepaisant daugybės viešai nuskambėjusių atvejų, Europos Komisijos atsakas į šnipinėjimo programų piktnaudžiavimą, jos vertinimu, išliko nepakankamas.

    Ši istorija vėl išryškina platesnę problemą: komercinių šnipinėjimo priemonių rinka auga, o jų panaudojimo ribos dažnai lieka neaiškios, ypač kai taikiniais tampa politikai, žurnalistai ar tyrimus vykdantys pareigūnai. Europos institucijoms tai reiškia ne tik privatumo, bet ir demokratinių procesų apsaugos iššūkį.

  • ES biudžeto mūšis: 2 trilijonai eurų ir nauji mokesčiai – kas laukia jūsų sąskaitų?

    ES biudžeto mūšis: 2 trilijonai eurų ir nauji mokesčiai – kas laukia jūsų sąskaitų?

    Europos Sąjungos institucijos Briuselyje didina spaudimą valstybėms narėms dėl naujo ilgalaikio biudžeto, kurio derybos tampa vienomis politiškai jautriausių pastaraisiais metais. Europos Komisija ragina šalis sutarti ne tik dėl išlaidų, bet ir dėl naujų pajamų šaltinių, vadinamų nuosavais ištekliais.

    Diskusijos vyksta, kai ES sostinėse ryškėja dvi stovyklos: vadinamosios taupiosios šalys siekia mažesnio biudžeto ir griežtesnių prioritetų, o sanglaudos šalininkės gina tradicines eilutes, tokias kaip žemės ūkis ir regioninė parama. Komisija perspėja, kad per mažas bendras biudžetas nebūtinai reikštų mažesnę naštą mokesčių mokėtojams, nes dalį išlaidų tektų perkelti į nacionalinius biudžetus.

    „Turime nepamiršti ryšio tarp taupaus biudžeto ir modernaus biudžeto“, – sakė už biudžetą atsakingas eurokomisaras Piotras Serafinas.

    Europos Komisija dar 2025 metais pateikė beveik 2 trilijonų eurų septynerių metų biudžeto projektą. Jame didesnis dėmesys skiriamas konkurencingumui ir gynybai, o kai kurioms tradicinėms programoms siūloma santykinai mažesnė dalis, todėl konfliktas tarp naujų ir senų prioritetų tik aštrėja.

    Artėjant 2027 metų rinkimų ciklui keliose didžiosiose valstybėse, didėja spaudimas politinį susitarimą pasiekti iki metų pabaigos. Deryboms svarbus ir terminas, nes ilgalaikio biudžeto patvirtinimas paprastai reikalauja sudėtingų kompromisų tarp valstybių ir institucijų, o vėlavimai gali trikdyti programų planavimą.

    Nuosavi ištekliai: kur stringa susitarimas

    Vienas pagrindinių akligatvio taškų yra nuosavi ištekliai, tai yra ES masto pajamos, kurios mažintų priklausomybę nuo nacionalinių įnašų. Komisija pabrėžia, kad be naujų pajamų srautų suderinti didesnes ambicijas gynyboje, pramonėje ir inovacijose bus sunku.

    Į pradinį paketą Komisija buvo įtraukusi kelis galimus šaltinius, tarp jų pajamas, susijusias su apyvartinių taršos leidimų sistema, anglies dioksido pasienio korekciniu mechanizmu, neperdirbtomis elektronikos atliekomis, tabako akcizais ir įmonių apmokestinimu. Dalis šių siūlymų sulaukė ryškaus pasipriešinimo, nes šalys skirtingai vertina poveikį savo pramonei, vartojimui ir biudžetams.

    Europos Parlamentas savo ruožtu kelia papildomas idėjas, tokias kaip mokestis lošimams, skaitmeninis mokestis ir kapitalo prieaugio apmokestinimas kriptoturto sandoriuose. Europos Komisija yra vertinusi, kad tokios priemonės teoriškai galėtų atnešti iki maždaug 11 milijardų eurų per metus, tačiau politinis pritarimas joms kol kas nėra užtikrintas.

    Gynyba tampa kertiniu argumentu

    Komisija šį kartą ypač akcentuoja saugumo dimensiją, nes gynybos finansavimas ir pramonės pajėgumų stiprinimas tampa strateginiu prioritetu. Tai reiškia, kad biudžeto derybose vis dažniau kalbama ne vien apie skaičius, bet ir apie ES gebėjimą greitai reaguoti į krizes, finansuoti bendrus pirkimus bei stiprinti karinį mobilumą.

    „Ar mes rimtai žiūrime į galimo karo grėsmę?“ – sakė už gynybą atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius.

    Tuo pat metu dalis šalių baiminasi, kad nauji ES mokesčiai ar rinkliavos gali tapti politiniu taikiniu vidaus politikoje, ypač prieš rinkimus. Viena skeptiškiausių, kaip teigiama derybose dalyvaujančių šaltinių vertinimu, išlieka Švedija, argumentuojanti, kad nuosavi ištekliai gali neproporcingai padidinti turtingesnių valstybių finansinę naštą.

    Europos investicijų banko vadovė Nadia Calviño konferencijoje pabrėžė, kad ambicingas biudžetas be naujų pajamų praktiškai neįmanomas. Jos teigimu, jei ES lyderiai nori didesnių tikslų, jiems teks pritarti ir platesniam nuosavų išteklių krepšeliui, kuris leistų mažinti spaudimą nacionaliniams biudžetams.

    Artimiausias svarbus politinis etapas numatomas Europos Vadovų Taryboje rudenį. Iki tol Komisija sieks pakeisti bendrą derybų nuotaiką ir įtikinti skeptikus, kad naujų pajamų paieška yra ne papildoma našta, o būdas finansuoti bendras strategines užduotis efektyviau ir su mažesniu dubliavimu nacionaliniu lygmeniu.