CP v2

Tag: Europos Parlamentas

  • Von der Leyen spaudžiama iš abiejų pusių: EPP ir S&D ragina aiškiai pasirinkti kryptį

    Von der Leyen spaudžiama iš abiejų pusių: EPP ir S&D ragina aiškiai pasirinkti kryptį

    Europos Parlamento dvi didžiausios frakcijos, Europos liaudies partija (EPP) ir Socialistų ir demokratų aljansas (S&D), prieš Ursulos von der Leyen metinę kalbą apie Sąjungos padėtį kelia jai skirtingus ir sunkiai suderinamus reikalavimus. Jei Europos Komisijos pirmininkei nepavyks išlaikyti pusiausvyros, tradicinių centristų partnerystė gali dar labiau skilti, o tai sustiprintų kraštutinių dešiniųjų įtaką parlamente.

    EPP nori, kad von der Leyen tęstų pastarųjų metų kursą, orientuotą į ES taisyklių supaprastinimą ir didesnį konkurencingumą. Taip pat centro dešinieji ragina griežtinti migracijos politiką ir ryškiau akcentuoti išorės sienų kontrolę, argumentuodami, kad tai išlieka vienas jautriausių klausimų daugelyje valstybių narių.

    Tuo pat metu S&D reikalauja sustabdyti tai, ką jie vadina žaliųjų ES politikų silpninimu ir pertekliniu reguliavimo „atlaisvinimu“. Centro kairė taip pat spaudžia Komisijos pirmininkę aiškiai pasakyti, ar EPP turėtų vengti priimti sprendimus remiantis kraštutinių dešiniųjų balsais, net jei tai kai kuriais atvejais palengvina daugumos surinkimą.

    „Tikimės aiškaus politinio įsipareigojimo, kad Europos žaliasis kursas nebus atsukamas atgal“, – sakė S&D frakcijos vadovė Iratxe García Pérez.

    Didžiausia įtampa kyla dėl dviejų krypčių, kurios šiuo metu konkuruoja tarpusavyje: verslui palankesnio taisyklių supaprastinimo ir ambicingų klimato bei aplinkosaugos tikslų išlaikymo. Pastaraisiais mėnesiais dalis teisės aktų, susijusių su žaliuoju kursu, sulaukė stipresnio pasipriešinimo, o EPP vis garsiau kalba apie būtinybę mažinti administracinę naštą, kad ES įmonės nepralaimėtų konkurencinėje kovoje JAV ir Kinijai.

    Migracija taip pat išlieka politinis lakmuso popierėlis: vieniems tai saugumo ir pasitikėjimo valstybės institucijomis klausimas, kitiems svarbiausia išlaikyti teisės viršenybės bei žmogaus teisių standartus ir nepasiduoti populistiniam spaudimui. Dėl šios priežasties von der Leyen kalboje tenka ieškoti formuluočių, kurios vienu metu signalizuotų ryžtą veikti, bet neperžengtų ribų, kurias jos sąjungininkai laikytų nepriimtinomis.

    Šis ginčas vyksta ir platesnių derybų dėl įtakos Europos Parlamente fone. Artėjant sprendimams dėl aukščiausių postų ir parlamento vadovybės, EPP ir S&D jau dabar matuoja jėgas, o kiekvienas balsavimas tampa argumentu, kas turi didesnę teisę diktuoti politines sąlygas.

    Praėjusiais metais po panašios kalbos parlamente kilo viešas konfliktas tarp frakcijų lyderių, atskleidęs, kiek įtemptas yra centristų aljanso vidinis balansas. Šiemet rizika kartotis tokiam scenarijui išlieka, ypač jei von der Leyen bandys patenkinti abi puses, bet nė vienai neduos aiškaus atsakymo dėl kompromisų ribų.

    Tikėtina, kad kalboje bus bandoma apjungti kelias žinutes: tęsti klimato politiką, bet kartu kalbėti apie jos įgyvendinimo kaštus ir pramonės konkurencingumą, taip pat akcentuoti migracijos valdymą ir išorės sienų stiprinimą. Nuo to, kaip tiksliai bus sudėlioti akcentai, priklausys, ar EPP ir S&D išlaikys darbinį susitarimą, ar skilimas taps nauja norma.

  • Kaip gimsta ES būklės kalba: kas diktuoja Ursula von der Leyen akcentus ir ką ji sąmoningai išbraukia

    Kaip gimsta ES būklės kalba: kas diktuoja Ursula von der Leyen akcentus ir ką ji sąmoningai išbraukia

    Europos Komisijos pirmininkės Ursula von der Leyen metinė ES būklės kalba yra vienas svarbiausių momentų, kai Briuselis vienu tekstu bando apibrėžti kryptį visiems metams. Nors idėjų į ją atkeliauja iš daugybės kabinetų, galutinė žinutė paprastai gimsta itin siaurame rate.

    Procesas prasideda gerokai iš anksto: Komisijos generaliniai direktoratai teikia pasiūlymus, renkami skaičiai, tikrinami įsipareigojimų įgyvendinimo terminai ir politinės rizikos. Kartu vertinama, kas realiai turi šansų būti priimta Europos Parlamente ir suderinta su valstybėmis narėmis.

    Kas formuoja žinutę

    Prie kalbos turinio dirba įvairios institucijos ir interesų grupės, tačiau galutinius sprendimus lemia pirmininkės artimiausia komanda ir komunikacijos strategija. Praktikoje tai reiškia, kad iš daugybės pasiūlymų atrenkami keli akcentai, kurie geriausiai atspindi politinius prioritetus ir gali būti „pernešti“ per teisėkūros procesą.

    Buvę kalbų rašytojai ir aukšto rango pareigūnai pabrėžia, kad didžiausias iššūkis yra ne prirašyti pažadų, o jų nepadauginti tiek, kad žinutė prarastų kryptį. Kuo daugiau įtraukiama skirtingų interesų, tuo labiau kalba rizikuoja tapti kompromisų rinkiniu be aiškaus stuburo.

    „Buvo toks procesas, kai visi norėjo kažko paprašyti, bet buvo ir kitas procesas, kai pirmininkė ir jos kabinetas aiškiai apsispręsdavo, ką verta pasiimti, kad tai turėtų poveikį“, – sakė buvęs Europos Komisijos vicepirmininkas Margaritis Schinas.

    Ką lemia politinė matematika

    Kalbos pažadai turi atlaikyti vadinamąją politinę matematiką: nepakanka paskelbti iniciatyvą, jei vėliau ji negauna reikalingos paramos Taryboje ar Parlamente. Dėl to kalbos rengėjai vis dažniau orientuojasi į įgyvendinamus, finansiškai pagrindžiamus sprendimus ir iniciatyvas, kurios jau turi paruoštą teisėkūros „taką“.

    Šis atsargumas ypač svarbus artėjant kadencijos pabaigai, kai laiko naujiems dideliems paketams mažėja. Kuo trumpesnis langas iki rinkimų ir naujos Komisijos formavimo, tuo didesnė pagunda koncentruotis į kelis simbolinius darbus, o ne į ilgą pažadų sąrašą.

    Stilius, auditorija ir patikimumas

    Kalbos poveikį sustiprina ne tik turinys, bet ir pateikimas: ji pritaikoma plačiai auditorijai, kad virstų aiškiomis antraštėmis, trumpais vaizdo klipais ir lengvai cituojamomis frazėmis. Todėl greta teisėkūros prioritetų atsiranda ir pasakojimo elementai, kurie padeda „sužmoginti“ temas.

    Vis dėlto buvę patarėjai įspėja, kad pernelyg lengvas tonas gali pakenkti rimtumui. Balansas dažniausiai ieškomas tarp patikimumo, emocinio ryšio ir logiškai pagrįstos argumentacijos, kad kalba taptų ne vien politiniu šou, o realiu veiksmų planu.

  • Prancūzija stoja skersai kelio: Europos Komisija nori prekybos sutartis tvirtinti tik anglų kalba

    Prancūzija stoja skersai kelio: Europos Komisija nori prekybos sutartis tvirtinti tik anglų kalba

    Europos Komisijos planas paspartinti prekybos susitarimų ratifikavimą, institucijoms ir valstybėms narėms pateikiant tik angliškas sutarčių versijas, gali įstrigti dėl Prancūzijos pasipriešinimo. Paryžius signalizuoja, kad tokia tvarka kelia ne tik politinių, bet ir teisinių bei demokratinių rizikų.

    Idėjos esmė paprasta: deryboms pasibaigus, ratifikavimo etape būtų naudojama viena kalba, o vertimai į 24 oficialiąsias ES kalbas būtų parengti vėliau, jau po patvirtinimo ir paskelbimo ES oficialiajame leidinyje. Komisija argumentuoja, kad vertimo ir teisinio suderinimo procesai dabar gali užtrukti mėnesius ir taip atitolina realų susitarimų įsigaliojimą.

    Už prekybą atsakingas eurokomisaras Marošas Šefčovičius yra viešai pabrėžęs, kad ES dėl užsitęsusio ginčytino ES ir „Mercosur“ susitarimo įgyvendinimo praranda reikšmingas ekonomines galimybes. Jo teigimu, nuo derybų pabaigos iki to momento, kai verslas gali pilnavertiškai pasinaudoti naujomis taisyklėmis partnerių rinkose, kartais praeina iki 2,5 metų.

    Komisijos sumanymui papildomą svorį suteikia geopolitinė situacija: didėjant prekybos įtampoms ir konkurencijai dėl rinkų, ES siekia greičiau atverti naujas eksporto kryptis. Kaip bandomasis atvejis buvo minimas susitarimas su Indija, kuris, Komisijos vertinimu, galėtų parodyti, ar ratifikavimas viena kalba leistų sutrumpinti procedūras neprarandant teisinio aiškumo.

    Kalba kaip politinis klausimas

    Prancūzijos pareigūnai laikosi nuostatos, kad visų ES kalbų vartojimas nėra vien formalumas, o institucinis įsipareigojimas. Prancūzų kalba istoriškai yra viena svarbiausių ES darbo kalbų, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais kasdienėje institucijų veikloje vis labiau dominuoja anglų kalba.

    „Iš principo giname visų Sąjungos kalbų vartojimą, ypač prancūzų, kuri yra viena ES darbo kalbų“, – sakė Prancūzijos pareigūnas.

    Šis argumentas tiesiogiai susijęs su ratifikavimo turiniu: prekybos susitarimai yra teisiškai sudėtingi dokumentai, kuriuose net ir nedidelės formuluotės interpretacijos gali turėti pasekmių teisėkūrai, reguliavimui ir teismų praktikai. Kritikai baiminasi, kad jei nacionaliniai parlamentai ar net Europos Parlamentas vertintų tekstus ne gimtąja kalba, didėtų klaidų rizika ir mažėtų politinė atskaitomybė.

    Skaidrumas ir teisinis tikslumas

    Prancūzijos pusė taip pat pabrėžia demokratinę dimensiją: ratifikavimo procesas turi būti suprantamas ne tik ekspertams, bet ir visuomenei, o skaidrumas remiasi galimybe susipažinti su dokumentais oficialiosiomis kalbomis. ES institucijos savo komunikacijoje nuolat akcentuoja kalbinę įvairovę ir daugiakalbystę kaip vieną pamatinių principų.

    „Pereiti vien tik prie anglų kalbos reiškia ir teisinį, ir demokratinį klausimą, ir Komisija tai puikiai supranta“, – sakė kitas Prancūzijos pareigūnas.

    Kalbos politikos ekspertai perspėja, kad praktika ratifikuoti pagal vieną kalbinę versiją gali sukurti dviejų greičių sistemą, kai realią galią įgytų viena kalba, o kitos taptų tik vėliau parengiama administracine priemone. Toks pokytis galėtų komplikuoti ir nacionalinių parlamentų darbą, jei konkrečiam susitarimui būtų reikalinga platesnė ratifikacija valstybėse narėse.

    „Tai skaidrumo, tikslumo ir supratimo klausimas“, – sakė kalbos politikos ekspertė Michele Gazzola.

    Kol kas Komisija viešai tvirtina, kad vertimai į visas oficialiąsias kalbas būtų užtikrinti paskelbimo etape, tačiau ginčas dėl to, ar ratifikavimas gali vykti remiantis vien anglišku tekstu, akivaizdžiai įgauna politinį pagreitį. Jei Prancūzija imsis blokuoti tokį sprendimą, ES siekis greitinti prekybos susitarimų įsigaliojimą gali susidurti su nauja kliūtimi pačios Sąjungos viduje.

  • Kanada svarsto asociuotos narės statusą ES: ką planuoja M. Carney ir kodėl tai susiję su JAV tarifais

    Kanada svarsto asociuotos narės statusą ES: ką planuoja M. Carney ir kodėl tai susiję su JAV tarifais

    Kanados ministras pirmininkas Markas Carney, anot „The Wall Street Journal“, vertina galimybę Kanadą priartinti prie Europos Sąjungos dar labiau nei leidžia dabartiniai susitarimai, įskaitant idėją dėl vadinamojo asociuotos narės statuso. Tokios kategorijos ES teisėje šiuo metu nėra, tačiau, šaltinių teigimu, Briuselyje svarstoma, ar būtų įmanoma sukurti specialų formatą strateginiams partneriams.

    Šios diskusijos vyksta tuo metu, kai Otava yra įsivėlusi į aštrų prekybos konfliktą su Jungtinėmis Valstijomis: abiejose pusėse galioja dideli muitai, o deeskalacijos ženklų mažai. Tokiose sąlygose Kanada ieško būdų sumažinti priklausomybę nuo JAV rinkos ir sustiprinti alternatyvius ekonominius bei saugumo ryšius.

    Ko siektų Ottawa ir Briuselis?

    Pasak publikacijos, Kanada ir ES svarsto platesnį bendradarbiavimą ne tik prekių prekyboje, bet ir paslaugų, darbuotojų judumo bei strateginėse srityse. Tarp įvardijamų krypčių minimi energetika, dirbtinis intelektas, gynyba ir kritinės žaliavos, kurios ypač svarbios tiek pramonei, tiek perėjimui prie švaresnės energetikos.

    Taip pat aptariami didesnės apimties bendri projektai, susiję su povandeniniais kabeliais, duomenų centrais, debesijos infrastruktūra ir palydoviniais tinklais. Tokie planai atspindi Europos pastangas stiprinti skaitmeninį ir strateginį atsparumą, o Kanados siekį tapti patikimu partneriu transatlantinėse tiekimo grandinėse.

    Kodėl asociuotos narės modelis būtų sudėtingas?

    Nors idėja skamba patraukliai, bet kokio „asociuotos narės“ statuso sukūrimas susidurtų su ES taisyklėmis ir instituciniu procesu, nes Bendrija turi aiškiai apibrėžtus narystės kriterijus ir sutartinius rėmus. Praktikoje tai reikštų ilgą politinių derybų kelią ir sudėtingą kompromisų paiešką tarp valstybių narių.

    Vis dėlto pastaraisiais metais ES vis dažniau kalba apie diferencijuotą integraciją ir lanksčius modelius valstybėms, kurios nori glaudesnio ryšio, bet nesiekia ar negali tapti visateisėmis narėmis. Tokią kryptį anksčiau minėjo ir Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, kalbėdamas apie asociuotos narystės idėją, pirmiausia sietą su Ukraina, bet teoriškai pritaikomą ir kitiems artimiems partneriams.

    Artimiausi signalai iš Strasbūro ir Paryžiaus

    Pranešimas pasirodė prieš Marko Carney kalbą Europos Parlamente Strasbūre, kur jis turėtų išdėstyti Kanados ir ES santykių viziją geopolitinio spaudimo ir ekonominių rizikų kontekste. Europos Komisija į žurnalistų prašymą pakomentuoti šią informaciją viešai nereagavo.

    Papildomą politinį foną kuria ir planuojamas Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono bei Marko Carney vizitas į Prancūzijos teritoriją Sen Pjerą ir Mikeloną, esančią netoli Kanados Atlanto pakrantės. Paryžius šį vizitą pristato kaip Kanados ir Prancūzijos artumo bei bendrų demokratinių vertybių demonstraciją didėjančių įtampų su JAV prezidentu Donaldu Trumpu aplinkoje.

    Prancūzijos prezidentūra pabrėžė, kad abi šalys siekia stiprinti savo gebėjimą veikti savarankiškai pasaulyje, kuriame sugrįžta „galios politika“, auga geopolitinės įtampos ir atsiranda naujų priklausomybių. Tai signalas, kad diskusijos dėl Kanados vietos Europos saugumo ir ekonomikos architektūroje gali tapti ne vien simbolinės, bet ir praktiškai svarbios.

  • 100 dienų sprendimas dėl EU Inc: Europos technologijų lyderiai įspėja dėl reformos „praskiedimo“

    100 dienų sprendimas dėl EU Inc: Europos technologijų lyderiai įspėja dėl reformos „praskiedimo“

    Europos startuolių įkūrėjai ir investuotojai paviešino laišką politikos formuotojams, kuriame ragina neatskiesti planuojamos EU Inc reformos. Jų teigimu, galutinis teisės aktas turi sukurti realiai visoje ES veikiantį bendrovės modelį, o ne dar vieną sluoksnį virš 27 skirtingų nacionalinių sistemų.

    EU Inc sumanymas numato vieningą įmonių steigimo ir veiklos teisinį pagrindą, kad verslai galėtų paprasčiau plėstis visose 27 valstybėse narėse. Technologijų sektoriaus atstovai perspėja, kad susilpninus kertines nuostatas nauja forma gali tapti nepraktiška ir todėl rinkoje nenaudojama.

    „Jei EU Inc įgyvendinsime teisingai, ji pašalins didelę dalį trinties ir fragmentacijos, kuri iki šiol smaugia Europos įmones, atvers investicijas ir paskatins naują verslumo bangą“, – teigiama laiške.

    „Jūs nuspręsite, ar EU Inc taps Europos ekonomikos varikliu, ar taip praskiestu teisiniu dariniu, kurio niekas nenaudos“, – pabrėžė pasirašiusieji.

    Kas yra EU Inc ir kodėl tai svarbu?

    Europos Komisija EU Inc pasiūlymą pristatė 2026 metų kovo 18 dieną, po plataus palaikymo sulaukusios kampanijos, kuriai pritarė daugiau nei 26 000 steigėjų, investuotojų ir kitų ekosistemos lyderių. Tikslas aiškus: sudaryti sąlygas įmonei steigti ir valdyti veiklą per vieną, suderintą teisinį režimą, mažinant administracinę naštą ir teisinį neapibrėžtumą.

    Praktikoje tai reikštų paprastesnį kelią augančioms įmonėms, ypač technologijų sektoriuje, kuriam svarbus greitas tarptautinis mastelio didinimas. Dabartinis fragmentuotas reguliavimas dažnai verčia steigti dukterines įmones, derinti skirtingus įstatus ir procesus bei brangiai kainuojančiai derinti reikalavimus su bankais, investuotojais ir registrų institucijomis.

    Kur kyla didžiausia rizika derybose?

    Laiško autoriai pažymi, kad Komisijos pasiūlyme numatyti keli kertiniai elementai, tačiau derybose Europos Parlamente ir tarp valstybių narių jie gali būti susilpninti. Pasak jų, būtent tai ir lems, ar EU Inc taps patikimu standartu, ar liks nišine, sunkiai pritaikoma priemone.

    Viena svarbiausių temų yra registruotos buveinės pasirinkimo laisvė: įkūrėjai siekia, kad būtų galima pasirinkti įmonės „namus“ bet kurioje valstybėje narėje, nepririšant to prie privalomo veiklos perkėlimo. Kitas akcentas – prieinamumas: reforma neturėtų būti skirta tik siaurai „inovatyvių“ įmonių grupei ar ribojama pagal sektorių, darbuotojų skaičių ar pajamas.

    Ne mažiau svarbus klausimas – vienas centrinis registras. Verslo ir investuotojų požiūriu, vieninga įmonių forma sunkiai veiks, jei duomenys ir toliau bus išskaidyti po nacionalinius registrus, o jų patikra ir standartai skirsis.

    Akcijų pasirinkimo sandoriai ir mokesčių principai

    Technologijų bendrovėms aktuali ir darbuotojų skatinimo priemonė – akcijų pasirinkimo sandoriai. Laiške pabrėžiama, kad darbuotojai neturėtų būti apmokestinami tol, kol realiai neparduoda akcijų ir negauna pajamų, taip išvengiant situacijų, kai mokestiniai įsipareigojimai atsiranda dėl „popierinio“ vertės prieaugio.

    Kartu akcentuojama, kad EU Inc neturėtų tapti būdu apeiti nacionalines darbo teisės ar mokesčių taisykles. Idėja pristatoma kaip įmonių teisės supaprastinimas, o ne mechanizmas perkelti socialines ar fiskalines prievoles į kitą jurisdikciją.

    Derybų grafikas įgauna pagreitį: Europos Parlamento Teisės reikalų komitetas turėtų svarstyti pataisas rudenį, o valstybės narės planuoja technines derybas prieš ministrų lygmens diskusijas Konkurencingumo taryboje. Artimiausi mėnesiai taps lemiami, ar EU Inc bus sukurta kaip veikiantis visos ES standartas, ar reformą nustelbs išimtys ir papildoma biurokratija.

  • Prancūzija stoja skersai kelio: Europos Komisijos planas dėl sutarčių tik anglų kalba kelia audrą

    Prancūzija stoja skersai kelio: Europos Komisijos planas dėl sutarčių tik anglų kalba kelia audrą

    Planas greitinti sutartis

    Europos Komisija svarsto, kaip paspartinti prekybos susitarimų ratifikavimą, kad įmonės greičiau gautų realią naudą iš naujų rinkų. Viena idėjų – ratifikavimo procedūroms laikinai platinti tik anglišką sutarties versiją, o vertimus į visas 24 oficialias ES kalbas pateikti vėliau.

    Tokiam sumanymui jau ruošiasi priešintis Prancūzija, teigdama, kad daugiakalbystė nėra formalumas. Paryžius signalizuoja, jog anglų kalbos dominavimas ratifikavime kelia ir politinių, ir teisinių rizikų.

    Kodėl Komisija siekia pokyčių

    Komisijos argumentas – praktinis: sudėtingų prekybos sutarčių teisinis redagavimas ir vertimai užtrunka mėnesius, o tai atitolina ratifikavimo startą. Geopolitinės įtampos ir konkurencija dėl rinkų skatina ES ieškoti būdų sutrumpinti kelią nuo derybų pabaigos iki realaus sutarties įsigaliojimo.

    Už prekybą atsakingas Komisijos narys Marošas Šefčovičius yra nurodęs, kad delsimas ES kainuoja prarastas eksporto galimybes ir lėtesnį ekonomikos augimą. Jo teigimu, net pasibaigus deryboms, iki momento, kai verslas gali pilnai veikti partnerio rinkoje, procesas gali užsitęsti iki 2,5 metų.

    „Šiandienos pasaulyje mes tiesiog negalime sau leisti prarasti laiko“, – sakė Marošas Šefčovičius.

    Prancūzijos argumentai: teisė ir demokratija

    Prancūzijos pareigūnai pabrėžia, kad ES sutartys ir teisėkūra remiasi kalbų lygybe, o prancūzų kalba istoriškai yra viena institucijų darbo kalbų. Paryžiaus vertinimu, ratifikavimas tik anglų kalba reikštų, kad dalis nacionalinių parlamentų ir net europarlamentarų būtų priversti remtis ne savo kalbos teisiniu tekstu.

    Kritikai įspėja, kad tokia praktika gali mažinti skaidrumą ir didinti interpretavimo riziką, nes prekybos susitarimuose itin svarbios tikslios sąvokos, išlygos ir nuorodos į kitus teisės aktus. Tai ypač aktualu tais atvejais, kai susitarimai priskiriami mišriesiems ir ratifikavime dalyvauja ne tik Europos Parlamentas, bet ir nacionaliniai parlamentai.

    „Pereiti vien tik prie anglų kalbos reiškia teisinę ir demokratinę problemą, o Komisija tai puikiai supranta“, – sakė Prancūzijos pareigūnas.

    Kalbos politika ES institucijose išlieka jautri tema, nes anglų kalba per pastaruosius dešimtmečius tapo dominuojanti kasdienėje administracinėje praktikoje. Tuo pat metu Komisija oficialiai deklaruoja, kad kalbinė įvairovė yra esminė ES vertybė, o daugiakalbystė turi būti užtikrinta institucijų veikloje.

    Kalbų politikos ekspertai pabrėžia, kad sutarties teksto kalba ratifikavimo metu yra ne vien patogumo klausimas. Nuo jos gali priklausyti parlamentarų gebėjimas tiksliai įvertinti teisines pasekmes, o visuomenei – suprasti, ką konkrečiai valstybė patvirtina.

    „Tai skaidrumo, tikslumo ir supratimo klausimas“, – sakė kalbų politikos ekspertas Michele Gazzola.

  • Kas pateks į von der Leyen kalbą: Briuselis spaudžia dėl gyvūnų, iškastinio kuro ir DI

    Kas pateks į von der Leyen kalbą: Briuselis spaudžia dėl gyvūnų, iškastinio kuro ir DI

    Artėjant Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen metinei kalbai apie Sąjungos padėtį, Briuselyje suaktyvėjo lobistai ir nevyriausybinės organizacijos. ES kvartale pasirodę plakatai ragina kalboje skirti dėmesio gyvūnų gerovei, o užkulisiuose vyksta kova dėl kelių sakinių, kurie gali nubrėžti politinę darbotvarkę metams į priekį.

    Kalba apie Sąjungos padėtį Europos Parlamente laikoma vienu aiškiausių signalų, kokias sritis Europos Komisija ketina stumti į priekį per artimiausią politinį sezoną. Nors pati kalba teisiškai nieko neįpareigoja, joje įvardytos kryptys dažnai virsta konkrečiais teisėkūros pasiūlymais, finansavimo prioritetais ir politiniu spaudimu valstybėms narėms.

    Viena ryškiausių šių metų kampanijų skirta gyvūnų gerovei. Aktyvistai siekia, kad tema būtų aiškiai paminėta aukščiausiu lygiu, nes tai, jų teigimu, sustiprintų politinį pagreitį sprendimams dėl ūkininkavimo standartų, prekybos taisyklių ir kontrolės mechanizmų.

    Ne mažiau aktyvūs ir pramonės atstovai, kurie nori, kad Europos Komisija kalboje įsipareigotų rengti didelės apimties ataskaitą apie Europos priklausomybę nuo iškastinio kuro. Tokia ataskaita, panašaus svorio kaip anksčiau rengti strateginiai ES konkurencingumo vertinimai, jiems būtų svertas derantis dėl energetikos, pramonės ir investicijų politikos krypties.

    Dar viena įtampą kelianti tema yra konkurencingumas ir reguliavimo našta, ypač pramonės šakoms, kurios jaučia augančią spaudimo bangą iš pasaulinių rinkų. Briuselyje šalia institucijų įprastai vyksta renginiai, kuriais siekiama pabrėžti sektorių problemas ir priminti, kad keli žodžiai kalboje gali tapti aiškiu signalu Europos Komisijos nariams, Tarybai ir nacionalinėms sostinėms.

    Skaitmeninių technologijų atstovai taip pat siekia vietos kalboje, ypač kalbant apie dirbtinį intelektą ir investicijų pritraukimą. Pastaraisiais metais DI tapo viena iš sričių, kur ES bando suderinti reguliavimą, inovacijų skatinimą ir saugumo rizikų valdymą, o politinis paminėjimas dažnai interpretuojamas kaip ženklas, ar bus renkamasi griežtesnė kontrolė, ar didesnis finansinis postūmis.

    Pačių užkulisių logika paprasta: vienas sakinys kalboje gali būti svarbus ne tik viešajai nuomonei, bet ir tam, kaip institucijų viduje bus skirstomas dėmesys bei resursai. Lobistams tai tampa galimybe įrodyti, kad jų tema yra politiniame žemėlapyje, o nevyriausybinėms organizacijoms tai gali būti argumentas derybose dėl paramos, partnerystės ir darbotvarkės prioritetų.

    Vis dėlto priėjimas prie sprendimų priėmėjų išlieka nevienodas. Dalis organizacijų remiasi viešomis kampanijomis, laiškais ir koalicijomis, kitos investuoja į nuolatinius ryšius su institucijomis ir ekspertines pozicijas, kurios dažnai atveria duris į aukštesnio lygio diskusijas. Ši įtampa ypač išryškėja prieš tokias kalbas, kai kiekvienas žodis vertinamas kaip ženklas, kur link pasuks politinis kompasas.

    Kalbos svarbą sustiprina ir tai, kad joje kartais pasirodo netikėtų sprendimų užuominos, galinčios turėti tiesioginių ekonominių pasekmių. Ankstesniais metais netikėti pranešimai apie tyrimus ar prekybos priemones buvo sukėlę rinkų reakcijas ir paskatinę atsakomąsias politines priemones, todėl interesų grupės šį formatą vertina kaip momentą, kai galima ne tik įtvirtinti prioritetus, bet ir pakeisti žaidimo taisykles.

    Galiausiai didžiausias klausimas lieka tas pats: ar kalboje bus tik simboliniai paminėjimai, ar konkretūs įsipareigojimai su aiškiais darbais, terminais ir atsakomybe. Būtent šios detalės, o ne vien tematinių žodžių skaičius, dažniausiai nulemia, ar politinė žinutė virs realiais teisės aktais, biudžetais ir įgyvendinimo sprendimais visoje Europos Sąjungoje.

  • Europos Komisija įsiutino Prancūziją: prekybos sutartį su Indija pateikė tik anglų kalba

    Europos Komisija įsiutino Prancūziją: prekybos sutartį su Indija pateikė tik anglų kalba

    Europos Komisija perdavė Europos Sąjungos ir Indijos prekybos susitarimą valstybėms narėms ratifikuoti, tačiau dokumentas pateiktas tik anglų kalba. Toks žingsnis sukėlė Prancūzijos nepritarimą, nes Paryžius ragina laikytis pareigos sutartis pateikti visomis 24 oficialiosiomis ES kalbomis.

    Komisija argumentuoja, kad vienos kalbos pasirinkimas šiuo etapu padėtų paspartinti ratifikavimo procesą ir sutaupyti laiko. Briuselis siekia, kad susitarimas būtų užbaigtas per šiuos kalendorinius metus, todėl bando sumažinti administracinius vėlavimus, kurie dažnai kyla dėl vertimų derinimo.

    „Siūlome susitarimą pasirašyti derybų kalba, tai yra anglų, o visos kalbinės versijos bus parengtos kuo greičiau ir tikrai dar iki balsavimo Europos Parlamente“, – sakė Europos Komisijos atstovas Olofas Gillis.

    Prancūzijos pozicija remiasi ne vien simboline kalbos politika. Paryžius pabrėžia, kad prekybos susitarimai yra techniškai sudėtingi, o jų nuostatos gali turėti reikšmingų teisinių ir ekonominių pasekmių, todėl niuansai esą turi būti vertinami tik gavus patikimus vertimus nacionalinėmis kalbomis.

    Praktikoje ES prekybos susitarimų ratifikavimui dažniausiai reikia Europos Parlamento pritarimo, o kai kuriais atvejais ir nacionalinių parlamentų sprendimų. Komisija teigia, kad po pasirašymo susitarimas bus išverstas, o galutinės kalbinės redakcijos, kaip įprasta, bus paskelbtos ES oficialiajame leidinyje.

    Vis dėlto kol kas neaišku, ar pažadas pateikti vertimus iki Europos Parlamento balsavimo bus pakankamas, kad Prancūzija atsitrauktų. Pastaraisiais metais Paryžius ne kartą blokavo ar lėtino ES prekybos iniciatyvas, o įtampa dėl procedūrų gali tapti papildomu politiniu barjeru net tuomet, kai pati sutarties kryptis Prancūzijai yra priimtina.

    Komisija šį procesą sieja su platesne ES prekybos strategija, kuria stengiamasi greičiau sudaryti ir įgyvendinti susitarimus su strateginiais partneriais, diversifikuojant tiekimą ir mažinant priklausomybę nuo geopolitinių rizikų. Indija ES kontekste laikoma svarbia ekonomine ir politine partnere, todėl ratifikavimo tempas Briuseliui tampa principiniu klausimu.

  • Europos Komisija keičia taisykles: viešuose pirkimuose pirmumas ES, Kinijai – durys užsidaro

    Europos Komisija keičia taisykles: viešuose pirkimuose pirmumas ES, Kinijai – durys užsidaro

    Kas siūloma keisti?

    Europos Komisija pateikė teisėkūros pasiūlymą, kuris leistų ES valstybių institucijoms viešuosiuose pirkimuose aiškiai teikti pirmenybę Europos bendrovėms. Pasiūlymas apima strategiškai svarbias sritis, tokias kaip energetika, vandentvarka, geležinkeliai, uostai, oro uostai ir pašto paslaugos.

    Idėja grindžiama siekiu mažinti priklausomybes ir stiprinti ekonominį saugumą, ypač ten, kur valstybės perka kritiškai svarbias paslaugas ar infrastruktūrą. Komisija pabrėžia, kad viešieji pinigai turėtų tarnauti bendriems ES interesams, o ne tik mažiausiai kainai.

    Kam tai smogia labiausiai?

    Pagal pasiūlymą perkančiosios organizacijos galėtų riboti dalyvavimą įmonėms iš šalių, kurios neužtikrina abipusės prieigos Europos tiekėjams savo viešųjų pirkimų rinkose. Praktikoje tai reiškia, kad didžiausias dėmesys krypsta į Kiniją, su kuria ES prekybos santykiai pastaraisiais metais tapo ypač įtempti.

    Komisija taip pat siūlo, kad vertinant pasiūlymus ne mažiau kaip 30 proc. sprendimo sudarytų kokybės kriterijai, o ne vien kaina. Tai gali sumažinti žemos kainos modeliu paremtų pasiūlymų pranašumą, ypač tais atvejais, kai kyla klausimų dėl tiekimo grandinių patikimumo, darbo standartų ar aplinkosaugos reikalavimų.

    „Viešieji pinigai turi tarnauti mūsų kolektyviniams interesams“, – sakė Europos Komisijos vykdomasis pirmininko pavaduotojas Stéphane’as Séjourné.

    „Perkantysis subjektas galės suformuoti europinį prioritetą ir pašalinti tiekėjus iš šalių, su kuriomis nesutariame dėl viešųjų pirkimų taisyklių“, – sakė Stéphane’as Séjourné.

    Kinijos reakcija ir tolesni žingsniai

    Į pasiūlymą greitai sureagavo Kinijos prekybos rūmai ES, perspėję, kad europinio prioriteto principas gali iškreipti konkurencines sąlygas. Kinijos pusė teigia, jog viešieji pirkimai neturėtų diskriminuoti tiekėjų pagal jų pilietybę ar prekių kilmės šalį.

    Komisijos siūlymas dar nėra galutinis, nes jį turės svarstyti ir priimti Europos Parlamentas bei ES Taryba. Tik po derybų dėl konkrečių formuluočių paaiškės, kiek plačiai būtų leidžiama taikyti ribojimus ir kokios išimtys galėtų būti numatytos atskiriems sektoriams ar projektams.

    Viešieji pirkimai ES mastu yra milžiniška rinka, vertinama apie 2 000 000 000 000 eurų per metus, arba maždaug 15 proc. Europos Sąjungos bendrojo vidaus produkto. Dėl to bet kokie kriterijų pokyčiai greitai atsispindi konkurencijoje, kainodaroje ir tiekimo grandinėse, ypač infrastruktūros ir kritinių paslaugų sektoriuose.

  • Zarasų „Ąžuolo“ gimnazija MEPA projekte 10 metų: kas padėjo pakilti į aktyviausiųjų topą?

    Zarasų „Ąžuolo“ gimnazija MEPA projekte 10 metų: kas padėjo pakilti į aktyviausiųjų topą?

    Programa „Mokyklos – Europos Parlamento ambasadorės“ (MEPA) Lietuvoje mini 10 metų sukaktį. Per šį laikotarpį ji subūrė apie 120 mokyklų, o dalyviai ES temą nagrinėja ne tik per pamokas, bet ir per diskusijas, simuliacijas bei pilietines iniciatyvas.

    Tarp ilgiausiai programoje dirbančių mokyklų yra ir Zarasų „Ąžuolo“ gimnazija. Ji patenka į 18 Lietuvos mokyklų, kurios MEPA veiklas vykdo nuo pat programos pradžios ir nuosekliai stiprina mokinių pilietiškumo bei europietiškumo kompetencijas.

    Per dešimtmetį gimnazistai dalyvavo protmūšiuose, susitikimuose su įvairių sričių pašnekovais, klausėsi paskaitų ir įsitraukė į Europos Parlamento veiklos simuliacijas. Europos diena mokykloje tapo tradicija, o MEPA veiklos įsitvirtino kaip praktinė pilietiškumo pamoka.

    Programos esmė, pasak organizatorių ir mokytojų, yra mokinių gebėjimas kelti klausimus, argumentuoti ir priimti sprendimus, o ne vien kaupti faktus. Tai ypač aktualu, kai ES darbotvarkėje daugėja temų apie saugumą, demokratijos atsparumą, dezinformaciją ir skaitmeninę erdvę.

    Rugpjūčio 26–27 dienomis Vilniuje, Europos namuose, vyko Jaunimo Europos komandos susitikimai, kuriuose atsisveikinta su buvusiais nariais, priimti nauji ir planuoti ateities darbai. Rugpjūčio 28 dieną MEPA mokytojai susitiko baigiamajame seminare apibendrinti sezono rezultatų ir pasirengti naujam etapui.

    Vėliau dalis veiklų persikėlė į diskusijų festivalyje „Būtent!“ veikusią Europos erdvę, kur aptartos ES aktualijos. Renginiuose kalbėta apie Ukrainos integraciją į ES, o taip pat apie nepilnamečių saugumą internete ir Europos atsaką į socialinių tinklų keliamas rizikas.

    „Būti Europos Parlamento ambasadoriais reiškia ne titulą, o veikimą“, – sakė projekto ambasadorė Daiva Matijošienė.

    Gimnazija pažymi ir konkrečius rezultatus: iš 86 praėjusiais mokslo metais programą užbaigusių mokyklų Zarasų „Ąžuolo“ gimnazija įvertinta 16 vietoje. Mokykla tikisi tęsti aktyvias veiklas ir planuoja naujas patirtis, tarp jų ir išvyką į Strasbūrą.