CP v2

Tag: Europos Parlamentas

  • EP prekybos vadovas rėžia: Europos Komisijos spalio terminas deryboms su Kinija – nerealu

    EP prekybos vadovas rėžia: Europos Komisijos spalio terminas deryboms su Kinija – nerealu

    Europos Parlamento Tarptautinės prekybos komiteto pirmininkas Berndas Lange suabejojo Europos Komisijos iškeltu tikslu iki spalio pasiekti apčiuopiamų rezultatų derybose su Kinija. Pasak jo, jei siekiama teisiškai įpareigojančio susitarimo, toks grafikas yra pernelyg optimistinis.

    Komisija derybas su Pekinu pradėjo siekdama sumažinti įtampą ir perbalansuoti prekybos santykius, ES vis labiau nerimaujant dėl didelio prekybos deficito. Europos pramonė teigia patirianti spaudimą dėl pigesnių importuojamų prekių, o tai didina riziką darbo vietoms ir investicijoms.

    „Diskusijos yra gerai, susitarimai yra geriau. Iki spalio realu sutarti dėl bendrų gairių, bet ne dėl pilno teisinio teksto“, – sakė Berndas Lange.

    Subsidijos ir nesąžininga konkurencija

    Lange teigimu, pagrindinis ES prioritetas turėtų būti nesąžiningos konkurencijos ribojimas, kai eksportui į Europą skiriamos subsidijos iškreipia rinką. Tokia praktika, anot jo, leidžia Kinijos gamintojams įgyti pranašumą kainomis ir stumia Europos įmones į gynybinę poziciją.

    „Didelė Kinijos ekonomikos dalis naudojama subsidijoms, kurios suteikia neteisingą pranašumą konkurencijoje“, – sakė Berndas Lange.

    Europos Komisija pastaraisiais metais aktyviau taiko prekybos gynybos priemones, įskaitant antidempingo ir antisubsidijų tyrimus, kai gauna pramonės skundų dėl importo kainodaros ar valstybės paramos. Dalis sektorių, ypač metalų ir kitų bazinių žaliavų, jau seniai ragina griežtinti atsaką, nes kainų spaudimas tiesiogiai veikia gamybos apimtis.

    ES silpnoji vieta – kritinės žaliavos

    Kartu ES derybinę poziciją silpnina priklausomybė nuo kritinių žaliavų, kurios reikalingos žaliajai energetikai, automobilių pramonei ir gynybai. Europoje vis dažniau akcentuojama, kad problema yra ne vien išteklių radimas, bet ir jų perdirbimo bei rafinavimo pajėgumai, kurie ilgą laiką buvo koncentruojami Azijoje.

    Lange pabrėžė, kad vienas svarbiausių uždavinių būtų sparčiau diversifikuoti tiekimą ir sukurti alternatyvias grandines. Jo vertinimu, tai reikštų ir investicijas į perdirbimą Europoje, ir antrų tiekėjų paiešką tarptautinėse rinkose, kad bet kokie eksporto ribojimai neparalyžiuotų pramonės.

    Kinija pastarosiomis savaitėmis taip pat ne kartą signalizavo, jog gali imtis atsakomųjų priemonių, jei Briuselis pasirinks griežtesnę protekcionistinę kryptį. Dėl to derybos tampa ne tik ekonominiu, bet ir politiniu testu, kuriame ES mėgina suderinti rinkos apsaugą, atvirą prekybą ir strateginį atsparumą.

  • Europos Parlamentas pradeda procedūrą prieš ESN: kraštutinių dešiniųjų partijai gresia registracijos ir finansavimo netektis

    Europos Parlamentas pradeda procedūrą prieš ESN: kraštutinių dešiniųjų partijai gresia registracijos ir finansavimo netektis

    Ką planuoja Europos Parlamentas

    Europos Parlamentas rengiasi pradėti procedūrą prieš Europos suverenių tautų partiją (ESN) – europinę politinę partiją, vienijančią Vokietijos Alternatyvą Vokietijai (AfD) ir kitas kraštutinių dešiniųjų jėgas. Sprendimo esmė – patikrinti, ar ESN laikosi pamatinių Europos Sąjungos vertybių.

    Jei būtų nustatyta, kad ESN šių vertybių neatitinka, organizacija galėtų netekti europinės politinės partijos registracijos. Kartu tai reikštų ir galimą finansavimo iš Europos Sąjungos biudžeto praradimą.

    Kas inicijavo patikrą ir kas vyks toliau

    Procedūrą inicijavo daugiau kaip 180 Europos Parlamento narių, pasirašiusių prašymą aktyvuoti patikros mechanizmą. Vertinimą turėtų atlikti Europos politinių partijų ir fondų institucija (APPF), kuri prižiūri europinių partijų atitiktį taisyklėms.

    Europos Parlamentas artimiausiomis dienomis Strasbūre balsuos, ar oficialiai pradėti procesą. Europos Parlamento pareigūnai nurodo, kad pagrindinės frakcijos – Europos liaudies partija, Socialistai ir demokratai bei „Renew Europe“ – remia šį žingsnį, todėl prašymas turėtų būti patvirtintas.

    Kuo ESN skiriasi nuo frakcijos Parlamente

    ESN, kaip europinė politinė partija, yra atskiras juridinis vienetas nuo ESN politinės grupės Europos Parlamente. Politinės grupės – tai frakcijos, vienijančios europarlamentarus Parlamente, o europinės partijos – nacionalinių partijų aljansai Europos Sąjungos lygmeniu, turintys teisę į finansavimą pagal nustatytas taisykles.

    Net jei ESN netektų europinės partijos statuso, tai automatiškai nereiškia sankcijų europarlamentarams ar pačiai frakcijai Europos Parlamente. Pagrindinis tokio sprendimo poveikis būtų susijęs su partijos registracija ir finansavimu, o ne su mandatų galiojimu.

    „ESN partija kaltinama nepagarba Europos vertybėms vien todėl, kad kalba apie realias europiečių problemas. Žodžio laisvė yra pamatinė Europos Sąjungos vertybė, o politiniai nesutarimai turėtų būti sprendžiami diskusijomis“, – sakė ESN atstovas spaudai.

    APPF jau anksčiau institucijoms buvo pateikusi signalus apie faktus, galinčius kelti abejonių dėl atitikties pamatinėms vertybėms, tokioms kaip pagarba žmogaus orumui, demokratijai, lygybei, teisinei valstybei ir žmogaus teisėms, įskaitant mažumų teises. Toliau procedūroje numatyta, kad ESN gaus pastabas ir galės imtis korekcinių veiksmų, o galutinį sprendimą dėl registracijos APPF priims įvertinusi atsakymus.

    Net ir priėmus galutinį sprendimą, Europos Parlamentas bei Europos Sąjungos Taryba dar turėtų galimybę jį peržiūrėti ar panaikinti. Tai reiškia, kad procesas gali užtrukti, o jo baigtis priklausys ne tik nuo politinės valios, bet ir nuo teisinių argumentų bei procedūrinių terminų.

  • Cate Blanchett pristato nemokamą įrankį: menininkai galės valdyti savo tapatybę DI eroje

    Cate Blanchett pristato nemokamą įrankį: menininkai galės valdyti savo tapatybę DI eroje

    Holivudo aktorė Cate Blanchett prisidėjo prie naujos iniciatyvos, kuria siekiama suteikti kūrėjams daugiau kontrolės, kaip jų atvaizdas, balsas ar judesiai gali būti naudojami dirbtinio intelekto sistemose. Šią savaitę pristatyta nemokama internetinė priemonė veikia kaip sutikimo registras ir leidžia menininkams aiškiai nurodyti, ką jie leidžia daryti su savo tapatybės elementais.

    Projektą vysto ne pelno siekianti organizacija RSL Media, kurią, be Blanchett, įkūrė Nikki Hexum, Doug Leeds ir Eckart Walther. Platformoje kūrėjai užsiregistruoja, patvirtina tapatybę ir pažymi sutikimo lygį dėl savo veido, balso, judesių ar kitų išraiškos formų panaudojimo DI sistemoms.

    Sutikimas apibrėžiamas trimis aiškiais lygiais: žalias reiškia, kad naudoti leidžiama, geltonas numato naudojimą tik su sąlygomis, pavyzdžiui, už atlygį, o raudonas draudžia naudoti. Tokiu būdu sukuriama praktinė duomenų bazė, kuri teoriškai galėtų būti pritaikoma dideliu mastu tiek kūrėjams, tiek technologijų bendrovėms.

    Tapatybė kaip intelektinė nuosavybė

    Iniciatyvos autoriai remiasi idėja, kad žmogaus tapatybė šiuolaikinėje skaitmeninėje aplinkoje tampa intelektinės nuosavybės dalimi. Generatyvinis DI vis dažniau sugeba realistiškai atkurti balsą, veidą ar manieras, todėl kūrėjams kyla rizika prarasti kontrolę, kaip jie „dalyvauja“ reklamoje, filmuose ar socialinių tinklų turinyje.

    Cate Blanchett iniciatyvą pristatė Europos Parlamente, kuris pastaraisiais metais tapo viena svarbiausių vietų diskusijoms apie DI reguliavimą. Europos Sąjungos DI aktas nustato rizika grįstą požiūrį, o tokio tipo savanoriškos priemonės gali tapti praktiniu papildymu, padedančiu rinkai aiškiau įgyvendinti sutikimo principą.

    „Norint rasti kelią tarp nekontroliuojamo entuziazmo ir DI keliamų pavojų, mums reikia apsaugų, paremtų sutikimu. Ne tam, kad stabdytume technologinę pažangą, o kad apsaugos priemonės galėtų augti kartu su technologijomis ir ginti mūsų teises“, – sakė Cate Blanchett.

    Ar tai veiks be įstatymo?

    Diskusijoje kartu dalyvavo ir režisierius Steven Soderbergh, pabrėžęs, kad tokia sistema nėra draudimas ar ribojimas, o veikiau paskata elgtis atsakingai. Jo teigimu, kūrėjams ir rinkai reikia aiškios krypties, ypač kai technologijos leidžia imituoti žmogų taip tiksliai, kad auditorijai tampa sunku atskirti tikrovę nuo sintetinės medžiagos.

    Vis dėlto technologijų sektoriaus atstovai Europoje ne kartą kėlė klausimą, ar papildomos savireguliacijos priemonės nesukurs konkurencinio spaudimo prieš rinkas, kuriose taisyklės laisvesnės. Kita vertus, didėjant teismų ginčų skaičiui dėl autorių teisių, atvaizdo ir balso imitavimo, aiškiai išreikštas sutikimas gali tapti patogia prevencine priemone tiek kūrėjams, tiek platformoms.

    Šios iniciatyvos esmė – sukurti paprastą, greitai suprantamą signalą, kuris leistų kūrėjams pasakyti „taip“, „taip, bet su sąlygomis“ arba „ne“. Jei platforma bus plačiai priimta, ji gali tapti nauju standartu, padedančiu kūrybos industrijoms išlaikyti kontrolę DI amžiuje.

  • Metsola spaudžia dėl vaikų apsaugos internete: mėgina prastumti įstatymą, kurį EP jau atmetė

    Metsola spaudžia dėl vaikų apsaugos internete: mėgina prastumti įstatymą, kurį EP jau atmetė

    Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola siekia atgaivinti ginčytiną ES teisės aktą dėl vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagos nustatymo internete, nors Europos Parlamentas šią iniciatyvą jau buvo atmetęs. Diplomatai šį žingsnį apibūdina kaip beprecedentį, nes pirmininkė kreipėsi į ES Tarybą, ragindama valstybes nares judėti pirmyn su dokumentu.

    Ginčo esmė – ar technologijų platformoms turėtų būti leista savanoriškai tikrinti savo paslaugas ir ieškoti vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagos. Šalininkai teigia, kad be aiškaus teisinio pagrindo teisėsauga ir vaikų teisių gynėjai praranda svarbų įrankį, o spraga sudaro sąlygas nusikaltėliams veikti plačiai ir greitai.

    Kritikai įspėja, kad tokie mechanizmai gali priartinti prie masinio sekimo praktikos ir kelti grėsmę užšifruoto ryšio privatumui. Diskusijose nuolat susiduria du interesai: vaikų apsauga ir pareiga kuo greičiau šalinti neteisėtą turinį, bei komunikacijos slaptumas, kuris laikomas vienu iš esminių skaitmeninių teisių elementų.

    Kas konkrečiai kelia įtampą?

    Laikinasis reguliavimas, kuris turėjo leisti platformoms tęsti savanorišką turinio tikrinimą, baigė galioti, o derybos tarp Europos Parlamento ir ES Tarybos buvo įstrigusios. Dėl to susidarė teisinė pilkoji zona: dalis bendrovių praktiką tęsia, tačiau vieningo ir aiškaus ES lygmens pagrindo, kaip tai turėtų vykti, trūksta.

    Pagal dokumentą, kurį aptarė valstybių narių ambasadoriai, pirmininkės kvietimas ES Tarybai svarstyti pirmojo svarstymo poziciją vertinamas kaip netipiškas dabartinėmis aplinkybėmis. Net jei valstybės narės apsispręstų judėti į priekį, tai dar nereiškia automatinio įstatymo priėmimo, nes Europos Parlamentas vis tiek turėtų arba pritarti, arba grįžti prie derybų.

    Europos Parlamento nariai, dirbantys su šiuo teisės aktu, teigia, kad toks sprendimų stūmimas gali silpninti Parlamento derybinę poziciją. Jie pabrėžia, kad politinis mandatas iš balsavimo yra aiškus: bandymas pratęsti laikinojo reguliavimo galiojimą buvo atmestas, todėl spaudimas grįžti prie to paties klausimo kelia institucinių galių pusiausvyros problemą.

    Privatumas, šifravimas ir DI

    Ši byla yra viena iš jautriausių ES skaitmeninės politikos temų, nes ji tiesiogiai paliečia privačių žinučių ir paslaugų saugumą. Privatumo gynėjai baiminasi, kad turinio skenavimas, net jei formaliai savanoriškas, ilgainiui galėtų tapti įprasta praktika ir daryti spaudimą silpninti šifravimą arba plėsti tikrinimo apimtį.

    Kita vertus, teisėsaugos institucijos ir vaikų teisių organizacijos akcentuoja, kad nusikaltėliai išnaudoja platformų mastą, uždaras grupes ir greitą turinio sklaidą. Technologijų pažanga, įskaitant DI, didina tiek neteisėto turinio generavimo bei platinimo riziką, tiek galimybes greičiau aptikti žinomą medžiagą, jei veikia aiškios taisyklės ir priežiūros mechanizmai.

    Kas toliau?

    Jeigu ES Taryba pasirinktų patvirtinti savo poziciją, kitas žingsnis vėl grįžtų į Europos Parlamentą, kur tektų spręsti, ar priimti tokį variantą, ar atnaujinti derybas. Jei institucijos išliktų nesutariančios, galėtų būti svarstomas ir taikinimo etapas, kuris ES teisėkūroje naudojamas retai.

    Tuo pat metu ES institucijos derasi ir dėl platesnio, nuolatinio reguliavimo, kuris turėtų apibrėžti sistemines priemones kovai su vaikų seksualinio išnaudojimo turiniu internete. Būtent šioje dalyje sprendimai bus lemiami: nuo jų priklausys, ar ES ras modelį, suderinantį veiksmingą vaikų apsaugą su privatumo ir šifravimo standartais.

  • Cate Blanchett pristatė nemokamą įrankį: kaip „Human Consent Registry“ ribos DI naudojamą tapatybę

    Cate Blanchett pristatė nemokamą įrankį: kaip „Human Consent Registry“ ribos DI naudojamą tapatybę

    Cate Blanchett žingsnis prieš DI piktnaudžiavimą

    Australų aktorė ir prodiuserė Cate Blanchett pristatė nemokamą internetinį įrankį, skirtą padėti žmonėms apsaugoti savo tapatybę nuo neteisėto naudojimo DI sistemose. Naujoji platforma pavadinta „Human Consent Registry“ ir, pasak iniciatorių, turėtų suteikti aiškesnę kontrolę dėl asmens duomenų ir atvaizdo panaudojimo.

    Įrankis pristatytas Europos Parlamente Briuselyje vykusiame renginyje, kurį surengė Europos Parlamento narė Eva Maydell. Renginyje taip pat dalyvavo kino režisierius Stevenas Soderberghas.

    „Jūsų tapatybė DI amžiuje tampa jūsų intelektine nuosavybe, todėl kiekvienas žmogus turi teisę nuspręsti, kaip DI gali ar negali ja naudotis“, – sakė Cate Blanchett.

    Ką leidžia „Human Consent Registry“

    Registras skirtas fiksuoti žmogaus sutikimą arba draudimą DI sistemoms naudoti asmenines ypatybes. Vartotojai gali nurodyti, ar leidžia naudoti vardą, atvaizdą, balsą, judesius ir kitus bruožus, taip pat pasirinkti, ar taikomos papildomos sąlygos.

    Platforma numatyta ne tik individualiems naudotojams, bet ir tretiesiems asmenims, pavyzdžiui, agentams ar vadybininkams, kurie atstovauja kūrėjus. Organizacija teigia, kad ateityje įrankis turėtų apimti ir kūrybinių darbų, personažų ar prekės ženklų apsaugą, kai kyla rizika, jog jie bus panaudoti generuojant turinį be leidimo.

    Kodėl consent tema aštrėja Europoje

    Diskusijos dėl sutikimo ir autorinių teisių DI kontekste pastaraisiais metais tapo viena pagrindinių technologijų politikos temų. Sparčiai augant generatyvaus DI galimybėms, daugėja atvejų, kai skaitmeniniai atvaizdai ar balsai atkuriami realistiškai, o auditorijai sunku atskirti, ar žmogus iš tiesų dalyvavo turinio kūrime.

    Europos Sąjungoje šią kryptį papildo ir reguliavimo pokyčiai, susiję su DI skaidrumu bei atsakomybe. Nors teisinė praktika skirtingose šalyse dar formuojasi, kūrėjai vis dažniau ieško techninių priemonių, kurios leistų aiškiai deklaruoti valią ir turėti įrodymą, kad sutikimas nebuvo duotas.

    Blanchett tęsiama kampanija ir Holivudo spaudimas

    „Human Consent Registry“ nėra pirmas Blanchett viešas žingsnis, akcentuojantis kūrėjų teisių apsaugą. Ji anksčiau prisidėjo prie iniciatyvų, raginančių politikus neatsitraukti nuo autorinių teisių apsaugos, kai technologijų bendrovės siekia platesnių išimčių DI mokymui.

    Pastaraisiais metais vis daugiau menininkų ir atlikėjų viešai kritikuoja neleistiną kūrinių ar įrašų naudojimą DI modelių mokymui. Kartu ryškėja ir kita tendencija: kai kurie žinomi asmenys ima papildomai teisiškai saugoti savo balsą, atvaizdą ar frazes, kad sumažintų galimybes juos atkurti be sutikimo.

    „DI technologijos plečiasi labai sparčiai, iš esmės be pakankamos kontrolės ir reguliavimo. Jei norime, kad žmogus išliktų šių technologijų centre, sutikimas turi būti pirmasis kriterijus“, – teigė Cate Blanchett.

  • Holivudo žvaigždės prieš DI klastotes: startuoja registras, leidžiantis valdyti veidą ir balsą

    Holivudo žvaigždės prieš DI klastotes: startuoja registras, leidžiantis valdyti veidą ir balsą

    Holivudo aktoriai ir kūrėjai vis garsiau kalba apie rizikas, kurias kelia dirbtinis intelektas, gebantis įtikinamai atkurti žmogaus veidą, balsą ar judesius. Reaguodami į šią tendenciją, grupė žinomų kino pasaulio vardų pristatė nemokamą internetinį registrą, skirtą aiškiai fiksuoti kūrėjų sutikimą dėl jų tapatybės naudojimo.

    Iniciatyvoje dalyvauja Javieras Bardemas, Cate Blanchett bei kiti kino industrijos atstovai, viešai raginantys įdiegti suprantamas taisykles. Pasak jų, problema šiandien nebe ta, ar DI egzistuos, o tai, kaip užtikrinti, kad technologijos vystymasis nevyktų kūrėjų teisių ir asmens tapatybės sąskaita.

    Kaip veikia sutikimo registras

    Platformos idėja paprasta: menininkas ar turinio kūrėjas prisiregistruoja, patvirtina tapatybę ir nurodo, kokiomis sąlygomis leidžia naudoti savo atvaizdą, balsą, judesius ar kitus atpažįstamus bruožus. Sutikimas žymimas trimis lygiais: leidžiama, leidžiama su sąlygomis arba draudžiama.

    Toks modelis kuriamas kaip praktiška, mašinoms suprantama duomenų bazė, kurią būtų galima taikyti dideliu mastu. Kūrėjai tikisi, kad aiškus signalas dėl leidimo ar draudimo sumažins pilkąsias zonas, kai tapatybė panaudojama be aiškaus sutarimo, o vėliau tenka ginčytis teismuose.

    Kodėl tapatybė tampa intelektine nuosavybe

    Iniciatyvos autoriai pabrėžia, kad žmogaus tapatybė vis dažniau įgauna ekonominę vertę, ypač audiovizualinėje industrijoje. DI priemonės leidžia sukurti įtikinamas imitacijas, kurios gali pakeisti aktoriaus darbą reklamoje, įgarsinime ar net filme, todėl klausimas tampa ne tik etinis, bet ir finansinis.

    Registras pristatytas Europos Parlamente, diskusijose apie Europos Sąjungos dirbtinio intelekto aktą, kuris 2024 metais patvirtintas kaip vienas pirmųjų išsamių DI reguliavimo pagrindų pasaulyje. Kūrėjų bendruomenė siekia, kad praktiniai įrankiai, paremti sutikimu, papildytų teisinį reglamentavimą, kuris ne visuomet spėja su technologijų tempu.

    Žvaigždės ragina rinktis aiškias taisykles

    Diskusijose dalyvavęs režisierius Stevenas Soderberghas akcentavo, kad tokio tipo sprendimas nėra draudimas ar įstatymas, o veikiau paskata elgtis atsakingai. Jo teigimu, industrijai reikia paprasto mechanizmo, kuris padėtų greitai suprasti, kas leidžiama, o kas ne, ir taip sumažintų piktnaudžiavimo atvejus.

    „Norint rasti kelią tarp nevaldomo entuziazmo ir DI keliamų pavojų, mums reikia apsaugų, paremtų sutikimu. Ne tam, kad stabdytume pažangą, o kad apsaugos galėtų augti kartu su technologijomis ir gintų mūsų teises“, – sakė Cate Blanchett.

    Nors technologijų bendrovės dalį tokių iniciatyvų vertina atsargiai, baimindamosi papildomos administracinės naštos, kūrėjai pabrėžia kitą pusę: aiškūs leidimai gali tapti ir verslui naudinga taisykle, mažinančia teisinius ginčus. Augant DI generuojamo turinio kiekiui, tapatybės apsauga vis dažniau tampa ne prabanga, o būtinybe.

  • Žaidėjų kantrybė trūko: Stop Killing Games spaudžia ES, kad skaitmeniniai žaidimai nedingtų

    Žaidėjų kantrybė trūko: Stop Killing Games spaudžia ES, kad skaitmeniniai žaidimai nedingtų

    Kampanija Stop Killing Games, pradėjusi kaip vartotojų iniciatyva dėl išjungiamų internetinių žaidimų, vėl įgauna pagreitį po Europos Komisijos pozicijos. Komisija nurodė, kad naujų privalomų taisyklių šiuo metu nesiūlys, o sprendimų ieškos per dialogą su leidėjais ir sektoriaus atstovais.

    Komisijos argumentas paprastas: esama vartotojų apsaugos sistema jau įpareigoja aiškiai informuoti, jei žaidimas priklauso nuo interneto ryšio ir išorinių serverių. Taip pat turi būti įspėjama, kad paslaugai pasibaigus produktas gali nebeveikti, todėl vartotojas sprendimą pirkti turi priimti žinodamas rizikas.

    Vis dėlto Stop Killing Games organizatoriai tokį atsakymą vadina nepakankamu ir teigia, kad problema yra platesnė nei vien informavimas. Jų teigimu, kai serveriai išjungiami, pirkėjai neretai faktiškai praranda galimybę naudotis už įsigytą produktą sumokėtais pinigais, o kultūriškai reikšmingi kūriniai tampa neprieinami.

    Ko reikalauja iniciatyva

    Kampanijos esmė yra siekis, kad žaidimų leidėjai, nutraukdami paslaugą, paliktų bent minimalią galimybę žaidimą naudoti toliau. Praktikoje tai gali reikšti neprisijungimo režimą, bendruomenei perduodamus serverio įrankius arba kitą techninį sprendimą, kuris leistų produktui funkcionuoti ir po oficialios priežiūros pabaigos.

    Iniciatyvos atstovai pabrėžia, kad toks požiūris svarbus ne tik vartotojų teisėms, bet ir skaitmeninio paveldo išsaugojimui. Šiuolaikiniai žaidimai vis dažniau kuriami kaip paslauga, todėl jų išnykimas tampa sistemine problema, o ne atskirų projektų nesėkme.

    Kas vyksta Europos Parlamente

    Po Komisijos pozicijos Stop Killing Games aktyvistai teigia, kad darbą tęs per Europos Parlamentą ir sieks, kad tema atsirastų rengiamuose skaitmeninio teisingumo ir vartotojų apsaugos paketuose. Jų teigimu, politinė parama yra reali, tačiau procesas sudėtingas, nes reikia suderinti vartotojų interesus, autorių teises ir verslo modelių realijas.

    Judėjimo organizatorius Moritzas Katzneris socialiniuose tinkluose tikino, kad atsitraukti neketinama ir kampanija jau peržengė vienos peticijos ribas.

    „Šis judėjimas apibrėžia veiksmą, todėl ir toliau veiksime, esame tai skolingi žmonėms, kurie mumis patikėjo. Mes nesustosime“, – sakė Moritzas Katzneris.

    Prie diskusijos aktyviai grįžo ir iniciatyvą išpopuliarinęs turinio kūrėjas Rossas Scottas, raginantis rėmėjus nenuleisti rankų ir toliau spausti politikus. Jo teigimu, neigiamas Komisijos atsakymas buvo prognozuojamas, tačiau parlamentinis kelias, anot jo, išlieka atviras.

    Iniciatyvos atstovai taip pat pabrėžia, kad panašūs pokyčiai aptariami ir už Europos ribų, įskaitant Jungtines Amerikos Valstijas, Prancūziją ir Jungtinę Karalystę. Kampanijos tikslas, jų teigimu, yra sukurti aiškesnį standartą, kad skaitmeniniai pirkiniai netaptų laikina nuoma vien dėl sprendimo išjungti serverius.

  • ES pareigūnų susitikimas su Talibanu Briuselyje: kaip siekiama paspartinti afganų deportacijas

    ES pareigūnų susitikimas su Talibanu Briuselyje: kaip siekiama paspartinti afganų deportacijas

    Techninis dialogas už uždarų durų

    Europos Komisijos atstovai ir 15 ES valstybių narių pareigūnai Briuselyje surengė techninio lygmens susitikimą su Talibano delegacija. Jo tikslas – rasti praktinius būdus, kaip didinti Afganistano piliečių grąžinimų skaičių, kai asmenys ES neturi teisės likti.

    Susitikimo vieta ir detalės nebuvo viešinamos, o diskusijos vyko ne Europos Komisijos institucijų patalpose. Toks formatas pasirinktas dėl to, kad ES Talibano valdžios Afganistane oficialiai nepripažįsta, tačiau palaiko vadinamąjį operacinį bendradarbiavimą.

    Ką siekiama grąžinti pirmiausia

    Europos Komisijos atstovas nurodė, kad pokalbiai daugiausia sukosi apie neteisėtai ES esančių afganų grąžinimą, ypač tais atvejais, kai asmenys yra nuteisti už sunkius nusikaltimus arba laikomi grėsme saugumui. Valstybėms narėms dažnai nepavyksta įvykdyti grąžinimo sprendimų, nes Afganistano valdžia nepriima grąžinamų asmenų.

    Susitikimui bendrai pirmininkavo Švedija – viena šalių, kurioje afganų bendruomenė yra didelė, vertinant pagal gyventojų skaičių. Švedijos migracijos ministras Johanas Forssellis viešai akcentavo, kad dalis asmenų šalyje laukia deportacijos po nuosprendžių už sunkius nusikaltimus.

    „Labai svarbu, kad nusikaltimus padarę asmenys būtų deportuoti, tačiau šiandien to praktiškai neįmanoma“, – sakė Švedijos migracijos ministras Johanas Forssellis.

    Europos Komisija nurodo neturinti bendrų duomenų, kiek visoje ES yra neteisėtai esančių afganų, priskiriamų rimtų nusikaltimų ar saugumo rizikos kategorijoms. Vis dėlto, pačių derybų kontekste grąžinimų tema siejama su platesniu ES siekiu didinti bendrą grąžinimų rodiklį, kuris pastaraisiais metais išlieka apie 29 proc.

    Kodėl afganų grąžinimai stringa

    Afganistanas išlieka viena sudėtingiausių krypčių vykdant grąžinimo sprendimus. Eurostato duomenys rodo, kad 2025 metais per pirmuosius devynis mėnesius 14 270 Afganistano piliečių buvo nurodyta išvykti iš ES, tačiau faktiškai sugrąžinta tik 340, tai sudaro apie 2 proc.

    Tuo pat metu migracijos srautai nemažėja: 2026 metais per pirmus keturis mėnesius daugiau nei 3 300 afganų neteisėtai kirto ES išorės sienas, daugiausia per Rytų Viduržemio jūros maršrutą. 2025 metais daugiau nei 63 000 Afganistano piliečių pateikė prieglobsčio prašymus ES, tai sudarė apie 10 proc. visų prašytojų.

    Kritika dėl ryšių „normalizavimo“

    Susitikimas sulaukė griežtos kritikos iš dalies Europos Parlamento narių ir pilietinės visuomenės organizacijų, kurios įspėja apie riziką de facto normalizuoti santykius su režimu, kaltinamu sisteminiais žmogaus teisių pažeidimais. Kritikai pabrėžia, kad bet koks bendradarbiavimas, net ir techninis, gali būti interpretuojamas kaip politinis legitimumas.

    Europos Parlamentas anksčiau yra raginęs laikytis nepripažinimo ir nesiartinimo politikos Talibano atžvilgiu, o dalis organizacijų teigia, kad Afganistanas negali būti laikomas saugia grąžinimo šalimi dėl prastėjančios žmogaus teisių situacijos ir ribotos teisinės apsaugos.

  • Europos Parlamentas panaikino italų europarlamentaro neliečiamybę: tyrimas dėl „Huawei“ kyšių

    Europos Parlamentas panaikino italų europarlamentaro neliečiamybę: tyrimas dėl „Huawei“ kyšių

    Europos Parlamentas Strasbūre balsavimu panaikino italų centro dešinės europarlamentaro Fulvio Martusciello parlamentinę neliečiamybę. Tai atveria kelią Belgijos teisėsaugai tęsti tyrimą dėl galimos korupcijos, siejamos su Kinijos technologijų bendrove „Huawei“.

    Belgijos tyrėjai aiškinasi įtarimus, kad Europos Parlamente galėjo būti vykdoma aktyvi korupcija, klastojami dokumentai ir galimai plaunami pinigai. Prokuratūra nurodo, kad galimas neteisėtas poveikis būtų buvęs naudingas „Huawei“, o pati bendrovė šiuos kaltinimus neigia.

    Kas sprendžiama panaikinus neliečiamybę

    Parlamentinė neliečiamybė pati savaime nereiškia kaltės pripažinimo, tačiau ji riboja nacionalinių institucijų galimybes atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. Panaikinus apsaugą, Belgijos prokuratūra gali pilnai taikyti įprastas procedūras, įskaitant apklausas ir papildomų finansinių srautų patikrą.

    Prieš balsavimą F. Martusciello kreipėsi į kolegas, teigdamas, kad prokurorų įtarimai paremti aplaidumu ir paviršutiniškumu. Jis aiškino, kad banko pervedimai, kuriuos tyrėjai sieja su „Huawei“, esą buvo paskolos grąžinimas, o pats politikas neigė bet kokius pažeidimus.

    Kiti europarlamentarai neliečiamybę išsaugojo

    Tuo pačiu balsavimu Europos Parlamentas nusprendė nepanaikinti neliečiamybės dar trims europarlamentarams iš Maltos, Italijos ir Bulgarijos. Sprendimas priimtas atsižvelgus į teisininkų išvadą, kad pateiktų duomenų nepakanka pagrįsti analogiškam tyrimo išplėtimui jų atžvilgiu.

    Ši byla vyksta jautriame kontekste, kai ES institucijos vis griežčiau vertina interesų konfliktus ir lobistinę veiklą, ypač susijusią su geopolitinę riziką keliančiomis technologijomis. Pastaraisiais metais didesnis dėmesys skiriamas ryšiams su trečiųjų šalių įmonėmis, jų įtakos bandymams ir skaidrumo užtikrinimui priimant sprendimus.

    Tyrimą lydi kritika dėl klaidų

    Kartu europarlamentarai viešai reiškė nepasitenkinimą dėl, jų vertinimu, tyrime pasitaikiusių Belgijos institucijų klaidų. Tarp minėtų epizodų buvo atvejai, kai veiksmai priskirti ne tam asmeniui dėl sutampančių pavardžių, taip pat situacijos, kai procedūros pradėtos neįvertinus, ar asmuo tuo metu išvis turėjo europarlamentaro statusą.

    Vis dėlto šie nesklandumai nepanaikina pagrindinio klausimo, kurį dabar turės atsakyti tyrimas: ar Europos Parlamente buvo mėginta daryti neteisėtą įtaką sprendimams, o jei taip, kokie asmenys ir kokiais kanalais galėjo būti įtraukti.

  • Europos Parlamentas atmetė ilgalaikio ES biudžeto juodraštį: ginčas dėl 32,8 mlrd. eurų karpymo

    Europos Parlamentas atmetė ilgalaikio ES biudžeto juodraštį: ginčas dėl 32,8 mlrd. eurų karpymo

    Europos Parlamentas atmetė valstybių narių parengtą pirmąjį ilgalaikio Europos Sąjungos biudžeto 2028–2034 metų projektą, kuriame numatyti 32,8 mlrd. eurų išlaidų mažinimai. Apie tai po spaudos konferencijos pranešė europarlamentarai Carla Tavares ir Siegfriedas Mureșanas.

    Projektą praėjusią savaitę pateikė Kipras, šiuo metu pirmininkaujantis deryboms dėl biudžeto tarp valstybių narių. Pasiūlyti karpymai buvo pristatyti kaip kompromisas tarp šalių, siekiančių griežtesnės taupymo linijos, ir tų, kurios ragina didinti finansavimą žemės ūkiui bei sanglaudos politikai.

    Europos Parlamento teigimu, siūlomi mažinimai dar labiau susilpnintų ir taip nepakankamą biudžetą. Įtampos kelia ir tai, kad dar 2025 metų liepą Europos Komisijos pristatytas maždaug 2 trln. eurų planas daliai europarlamentarų jau tuomet atrodė per menkai ambicingas, atsižvelgiant į augančias ES užduotis.

    „Europos Parlamentas griežtai atmeta šiuos karpymus“, – sakė Siegfriedas Mureșanas.

    Parlamentas savo pozicijoje ragina bendrą biudžetą didinti 10 proc. ir siūlo, kad su bendru skolinimusi susijusios Next Generation EU grąžinimo išlaidos nebūtų skaičiuojamos taip, jog automatiškai mažintų tradicines politikos sritis. Tai ypač svarbu diskusijose dėl žemės ūkio ir sanglaudos programų, kurios daugelyje valstybių narių yra jautrios politiškai ir ekonomiškai.

    Kipro pateiktame kompromisiniame tekste taip pat nebuvo paliestos kelios itin ginčytinos temos. Tarp jų – biudžeto korekcijų mechanizmai, vadinamosios nuolaidos, ES lygmens pajamos iš mokesčių ir kitų šaltinių, vadinamos nuosavais ištekliais, bei principas, siejantis lėšų skyrimą su teisės viršenybės laikymusi.

    „Turime pajudėti dėl nuosavų išteklių, tačiau to šiame projekte nematyti. Sunku sukurti stiprų atnaujintą biudžetą, jei jis karpomas ir neatsiranda naujų pajamų šaltinių“, – sakė Carla Tavares.

    Kas dabar spręsis derybose

    Ilgalaikio biudžeto derybos tęsiasi jau nuo 2025 metų vasaros, o institucijų pozicijos išlieka nutolusios. ES biudžetas yra tvirtinamas bendru sprendimu, todėl be Europos Parlamento pritarimo susitarimo pasiekti neįmanoma, o tai didina spaudimą ieškoti kompromiso iki 2026 metų pabaigos.

    Dar vienas įtampos taškas – siūlomos struktūrinės permainos, kaip būtų skirstomos regioninės, žemės ūkio ir žuvininkystės lėšos. Europos Komisija yra pasiūliusi daugiau lėšų planavimo perkelti į nacionalinius ir regioninius partnerystės planus, pritaikytus kiekvienai valstybei narei, o kritikai baiminasi dėl skaidrumo ir kontrolės, kaip būtų užtikrinamas vienodas taisyklių taikymas visoje ES.

    Kipro pirmininkavimo parengtas tekstas taps pagrindu ES vadovų diskusijai Briuselyje, kuri numatyta birželio 18 ir 19 dienomis. Nuo to, ar pavyks suartinti Tarybos ir Europos Parlamento pozicijas, priklausys ne tik biudžeto dydis, bet ir tai, kiek lėšų realiai pasieks pagrindines ES programas artėjančiu finansiniu laikotarpiu.