CP v2

Tag: Europos Parlamentas

  • Europos Parlamentas griežtina vartus Kinijos kapitalui: naujos taisyklės smogs ir elektromobiliams

    Europos Parlamentas griežtina vartus Kinijos kapitalui: naujos taisyklės smogs ir elektromobiliams

    Europos Parlamento pranešėjai rengia siūlymus, kurie reikšmingai sugriežtintų užsienio tiesioginių investicijų sąlygas Europos Sąjungoje, ypač sektoriuose, kur pasaulinėje rinkoje dominuoja Kinija. Dokumentą planuojama paskelbti rugsėjo 9 dieną, o jo turinys jau kelia įtampą platesnėse ES ir Kinijos prekybos derybose.

    Siūlymai susiję su vadinamuoju Pramonės spartinimo aktu, kuriuo siekiama sustiprinti europinę gamybą ir prioritetą viešosiose politikose teikti ES pagamintiems produktams. Ši kryptis atspindi pastaraisiais metais Briuselyje stiprėjantį požiūrį, kad strateginėse grandinėse būtina mažinti priklausomybę nuo trečiųjų šalių.

    Kas keistųsi investuotojams?

    Pagal projekte numatytą logiką, investicijoms į sektorius, kuriuose investuotojo kilmės šalis turi bent 40 proc. pasaulinės rinkos dalį, būtų taikomas griežtesnis filtras. Tarp jautriausių sričių minimi elektromobiliai, saulės moduliai, baterijos ir kritinės žaliavos, kurios svarbios tiek pramonei, tiek gynybai.

    Siūloma nuleisti ribą, nuo kurios taikomi papildomi reikalavimai, iki 50 000 000 eurų, kai Europos Komisija anksčiau buvo numačiusi 100 000 000 eurų kartelę. Tai reikštų, kad daugiau sandorių patektų į sustiprintos kontrolės zoną, o investuotojams tektų ruoštis ilgesnėms deryboms ir sudėtingesnėms sąlygoms.

    Numatoma, kad investuotojas turėtų tenkinti šešias sąlygas: neįgyti daugiau nei 49 proc. įmonės kapitalo, investuoti per bendrą įmonę su ES partneriu, perduoti technologijas Europai, užtikrinti, kad mažiausiai 60 proc. darbuotojų būtų iš ES, bent 1 proc. metinių pajamų skirti ES vykdomiems moksliniams tyrimams ir plėtrai, o mažiausiai 30 proc. gamybos įvesčių pirkti ES viduje.

    Signalas Pekinui ir platesnė apimtis

    Europos Parlamento pranešėjai siūlo prie jautrių sričių pridėti ir kitas technologijas, kurios pastaruoju metu laikomos kertinėmis žaliajai pertvarkai. Tarp jų minimos vėjo energetikos grandinės, elektrolizatoriai ir šilumos siurbliai, o šiuose sektoriuose investuotojui pakaktų atitikti bent tris iš šešių sąlygų.

    Dokumente taip pat akcentuojama viešųjų pirkimų ir paramos schemų kryptis, siejant prieigą su gamyba ES valstybėse narėse. Europos Komisijai būtų palikta galimybė taikyti išimtis trečiųjų šalių produkcijai, tačiau tik su griežtomis sąlygomis, pavyzdžiui, užtikrinant abipusiškumą, kad Europos įmonės turėtų panašias galimybes už ES ribų.

    Ši linija sustiprina žinutę, kad ES vis aktyviau derina pramonės politiką su saugumo ir konkurencingumo tikslais. Kinija šiuos planus jau ne kartą yra kritikavusi ir perspėjusi apie galimus atsakomuosius žingsnius, o Briuseliui tai reiškia sudėtingą balansą tarp atviros rinkos principų ir strateginės autonomijos.

    Tolesnis procesas priklausys nuo to, ar Europos Parlamento komitetai ir vėliau plenarinė sesija patvirtins pranešėjų poziciją, o tada prasidės derybos su ES Taryba. Jei siūlymai išliks, nauja tvarka gali tapti vienu ryškiausių barjerų dideliems investiciniams sandoriams jautriuose sektoriuose ir pakeisti taisykles ne tik Kinijos, bet ir kitų didelių rinkos žaidėjų kapitalui.

  • AfD šokas Vokietijoje: kraštutiniai dešinieji triumfuoja ir dreba ES politinis pamatas

    AfD šokas Vokietijoje: kraštutiniai dešinieji triumfuoja ir dreba ES politinis pamatas

    AfD pergalė sukėlė bangą

    Vokietijos kraštutinių dešiniųjų partija AfD Saksonijos-Anhalto žemės rinkimuose iškovojo triuškinančią pergalę, surinkusi 43,8 proc. balsų. Tai vienas ryškiausių signalų, kad tradicinės politinės jėgos praranda įtaką net ten, kur ilgai dominavo centras.

    Kanzlerio Friedricho Merzo vadovaujama CDU šiame regione smuko iki 17,2 proc., o koalicijos partneriai socialdemokratai SPD liko su 9,3 proc. Toks rezultatas dar labiau apsunkina ir taip nepopuliarios federalinės valdžios padėtį Berlyne.

    Ar žemę valdys kraštutiniai dešinieji?

    AfD iki absoliučios daugumos pritrūko, tačiau atsirado scenarijus, kuriame valdžia gali būti formuojama su kitų politinių jėgų parama arba joms susilaikant. Vietos lyderis Ulrichas Siegmundas galėtų tapti žemės vadovu, jei jam kelią atvertų kairiosios BSW sprendimai parlamente.

    Toks posūkis būtų istoriškai jautrus, nes Vokietijoje po Antrojo pasaulinio karo ilgai galiojo nerašyta taisyklė kraštutinių jėgų neįsileisti į valdžios centrą. Dėl to vienos žemės rinkimai tapo testu visos šalies politiniam stabilumui.

    „Šis rezultatas nėra atsitiktinumas, tai signalas visai Vokietijai ir Europai“, – sakė AfD delegacijos Europos Parlamente vadovas René Aust.

    Smūgis centrui ir signalas Briuseliui

    Reakcijos Europoje išsiskyrė: dalis populistinių ir kraštutinių dešiniųjų judėjimų skubėjo sveikinti AfD, o kiti perspėjo dėl pasekmių Europos vienybei. Europos Parlamento nariai iš tradicinių frakcijų pabrėžė, kad viena žemė nereiškia valdžios pasikeitimo Berlyne, tačiau sutiko, jog tai pavojingas perspėjimas.

    Vokietijos didžiosios koalicijos tradicija ilgus dešimtmečius buvo vienas iš Europos integracijos stabilumo ramsčių, o panašus modelis Briuselyje rėmėsi Europos liaudies partijos, socialistų ir liberalų bendradarbiavimu. Vis dėlto politinio centro erozija ir augantis radikalų palaikymas vis dažniau kelia klausimą, ar ši dauguma ateityje išliks.

    „Svarbiausia ne tai, kas su kuo gali kalbėtis, o kaip atgauti nusivylusių rinkėjų pasitikėjimą demokratija“, – sakė europarlamentaras Sergey Lagodinsky.

    Artėjantys rinkimai gali perbraižyti žemėlapį

    AfD sėkmė Vokietijoje sutapo su platesne Europos tendencija, kai dalis rinkėjų nusigręžia nuo tradicinių partijų, o politinės darbotvarkės centre atsiduria migracija, pragyvenimo kaina, energetika ir saugumas. Tai tampa terpė partijoms, kurios žada greitus sprendimus ir griežtesnę nacionalinę politiką.

    Artimiausiais metais daugelyje Europos valstybių laukia aukštos įtampos nacionaliniai rinkimai, o jų rezultatai nulems, kokia kryptimi judės ES prieš kitą Europos Parlamento kadenciją. Jei dabartinės nuotaikos išsilaikys, 2029 metais gali būti pirmi rinkimai, po kurių tradicinėms jėgoms būtų sunkiau išlaikyti tvirtą valdančiąją daugumą.

    „Tai labai stiprus perspėjimo signalas, bet iki kitų rinkimų dar yra laiko sustiprėti. Signalas jau duotas, dabar turime dirbti su savo silpnybėmis“, – sakė europarlamentarė Hildegard Bentele.

  • ES biudžeto derybos įkaista: Briuselis siekia naujų visos Europos mokesčių 2028–2034 metams

    ES biudžeto derybos įkaista: Briuselis siekia naujų visos Europos mokesčių 2028–2034 metams

    Aukšto rango Europos Sąjungos pareigūnai dar kartą pabrėžė, kad kitam ilgalaikiam bloko biudžetui gali prireikti naujų visos Europos masto mokesčių. Briuselis argumentuoja, jog ambicingiems prioritetams nepakaks vien nacionalinių įnašų, o dalis valstybių tam priešinasi.

    Diskusijos sukasi apie 2028–2034 metų Daugiametę finansinę programą, kurią Europos Komisija ir kitos institucijos sieja su papildomais vadinamaisiais nuosavais ištekliais. Tai reikštų naujus, tiesiogiai į ES biudžetą nukreipiamus pajamų šaltinius, mažiau priklausomus nuo valstybių narių pervedimų.

    Kas yra nuosavi ištekliai?

    Nuosavi ištekliai yra ES pajamos, kurios surenkamos pagal bendras taisykles ir patenka į bendrą biudžetą. Praktikoje tai gali būti įmokos, susietos su ekonomine veikla, importu ar kitais baziniais rodikliais, taip pat įvairūs ES lygio mokesčiai ar rinkliavos.

    Europos Komisija, Europos Vadovų Taryba ir Europos Parlamentas pabrėžia, kad didėjant išlaidoms saugumui, gynybai ir konkurencingumui reikės stabilesnio finansavimo. Kartu norima išlaikyti tradicines išlaidų kryptis, tokias kaip sanglauda ir žemės ūkis.

    Frugalų skeptiškumas ir pagrindinė įtampa

    Derybose ryškėja susidūrimas tarp šalių, kurios nori didesnio biudžeto ir naujų pajamų šaltinių, bei vadinamųjų taupiųjų valstybių, siekiančių mažinti bendrą apimtį. Taupiosios šalys taip pat abejoja, ar nauji ES lygio mokesčiai iš tiesų sugeneruos pakankamas pajamas ir ar nepadidins naštos verslui bei gyventojams.

    Prancūzijos Europos reikalų ministras Benjaminas Haddadas derybų kontekste teigė, kad nuosavų išteklių klausimas yra būtina sąlyga priimant biudžetą. Jis akcentavo siekį laikytis Europos Komisijos iš pradžių siūlytos krypties, kai dalis pajamų būtų gaunama iš veikėjų už ES ribų.

    „Nuosavų išteklių klausimas mums yra absoliuti būtina sąlyga, kad galėtume priimti šį biudžetą“, – sakė Benjaminas Haddadas.

    Ispanijos atstovai pabrėžia, kad vien taupymas problemos neišspręs, nes ES susiduria su didesniais iššūkiais nei anksčiau. Be naujų pajamų šaltinių, jų vertinimu, neišeis suderinti investicijų į konkurencingumą, saugumą ir gynybą su įsipareigojimais tradicinėms politikoms.

    „Iššūkiai didesni nei anksčiau, todėl nebegalime padaryti daugiau turėdami mažiau. Tam reikalingas ambicingas biudžetas ir nauji nuosavi ištekliai“, – sakė Fernando Sampedro.

    Europos Parlamento spaudimas ir terminai

    Europos Parlamentas derybose laikosi griežtesnės pozicijos ir ragina didinti pagrindines biudžeto eilutes, kad būtų realiai finansuojami nauji prioritetai. Taip pat keliama idėja, kad su ekonomikos gaivinimu susijusių įsipareigojimų grąžinimas neturėtų „suvalgyti“ kasmetinių programų finansavimo.

    ES institucijos ir valstybės narės siekia susitarti iki metų pabaigos, kad procesas neįstrigtų 2027 metais, kai kai kuriose šalyse vyks rinkimai ir politinis neapibrėžtumas gali apsunkinti kompromisą. Galutiniam susitarimui būtinas visų 27 valstybių narių pritarimas, o biudžetui taip pat reikalingas Europos Parlamento sutikimas.

    Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa tuo metu tęsia konsultacijas su valstybių lyderiais, siekdamas išgryninti jų raudonąsias linijas ir kompromiso ribas. Pirmininkaujanti Airija rengiasi pateikti atnaujintą kompromisinį tekstą iki spalio vidurio, kai Briuselyje rinksis Europos Vadovų Taryba.

    Europos Komisijos biudžeto komisaras Piotras Serafinas pabrėžia, kad Europa siekia platesnės ekonominės transformacijos ir didesnių investicijų į konkurencingumą. Jo teigimu, be tvaresnių pajamų šaltinių ambicingas planas rizikuoja likti deklaracija.

    „Jei norime patys spręsti savo likimą ateityje, turime turėti stiprią ekonomiką ir investuoti į konkurencingumą“, – sakė Piotras Serafinas.

    Derybų ašis išlieka paprasta: ar ES sutars dėl didesnių bendrų ambicijų ir kaip už tai sumokės. Atsakymas nulems ne tik 2028–2034 metų biudžeto dydį, bet ir tai, kokiu mastu Briuselis gaus naujų fiskalinių instrumentų, keičiančių jėgų pusiausvyrą tarp ES institucijų ir valstybių narių.

  • Ceutos migrantų krizė kelia audrą Briuselyje: EP dešinieji kaltina Pedro Sánchez ir rodo į Maroką

    Ceutos migrantų krizė kelia audrą Briuselyje: EP dešinieji kaltina Pedro Sánchez ir rodo į Maroką

    Protestas prie Europos Parlamento

    Apie 500 žmonių rugsėjo 2 dieną susirinko prie Europos Parlamento Briuselyje protestuoti dėl Ispanijos vyriausybės veiksmų, reaguojant į krizę Seutoje. Ispanijai priklausančiame Šiaurės Afrikos anklave po liepos 30 dienos masinio atvykimo vis dar yra keli tūkstančiai iš daugiau nei 70 000 atvykusių migrantų.

    Į mitingą atvyko dalis Europos Parlamento narių ir jų darbuotojų, siejamų su Europos liaudies partija bei dešiniųjų pažiūrų frakcija Patriots for Europe. Jie mojavo Ispanijos ir Seutos vėliavomis, o pagrindiniu taikiniu tapo ministras pirmininkas Pedro Sánchez.

    „Sánchez perdavė atsakomybę už Seutos saugumą trečiajai valstybei“, – žurnalistams sakė Europos liaudies partijos vicepirmininkė Dolors Montserrat.

    Du mitingai vienoje vietoje

    Protestai Briuselyje buvo rengiami Seutos dienos proga ir formaliai organizuoti atskirai: vieną inicijavo Ispanijos Liaudies partija, kitą – „Vox“. Tačiau abu susibūrimai vyko tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, o politikai stovėjo greta, pabrėždami bendrą kritiką Madrido vyriausybei.

    Demonstracijų dalyviai teigė, kad Ispanija nepakankamai ryžtingai gina savo teritorinį vientisumą ir suverenitetą, o krizė Seutoje tapo politinės atsakomybės testu ir šalies viduje, ir Europos Sąjungos institucijose.

    Žiniasklaidos pranešimas ir tyrimas

    Diskusijas dar labiau įkaitino Ispanijos žiniasklaidoje pasirodęs pranešimas, kad Nacionalinis imigracijos ir sienų centras, tyręs masinio atvykimo aplinkybes, galėjo pateikti išvadą apie Maroko saugumo pajėgų vaidmenį. Toks vertinimas kertasi su premjero pozicija, jog įrodymų apie Rabato institucijų įsitraukimą nėra.

    Madridas iki šiol viešai vengė tiesiogiai kaltinti Rabatą ir dažniau pabrėžė, kad Maroką laiko bendradarbiaujančiu partneriu migracijos valdymo klausimais. Vis dėlto politinis spaudimas didėja, ypač kai migracijos tema tampa viena jautriausių ir Ispanijos vidaus politikoje, ir Europos lygmeniu.

    Pranešama, kad Ispanijos vidaus reikalų ministras Fernando Grande-Marlaska paprašė policijos vadovo patikrinti viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją. Tuo pat metu tęsiasi teisiniai ir administraciniai procesai, susiję su liepos 30 dienos įvykių vertinimu.

    „Vox“ siekia griežtesnio atsako

    „Vox“ pareiškė, kad vyriausybė esą „išdavė“ šalį, ir ėmė raginti aktyvuoti Ispanijos Konstitucijos 102 straipsnį, kuris numato galimybę inicijuoti baudžiamąjį procesą prieš ministrą pirmininką ir ministrų kabinetą. Partija krizę Seutoje vadina viena rimčiausių pastarųjų metų politinių įtampų akimirkų.

    „Situacija nepakeliama. Ši vyriausybė negali toliau vadovauti Ispanijai“, – žurnalistams sakė „Vox“ europarlamentaras Jorge Buxadé Villalba.

    „Vox“ europarlamentarai taip pat kreipėsi į Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen, ES užsienio politikos vadovę Kają Kallas ir už vidaus reikalus atsakingą komisarą Magnusą Brunnerį. Laiške raginama griežčiau vertinti Maroko veiksmus, svarstyti sankcijas, taip pat peržiūrėti ES ir Maroko susitarimus bei vizų politiką.

    Europos Komisija nurodė nekomentuojanti nutekintos informacijos, o galimą Maroko institucijų vaidmenį įvardijo kaip klausimą, kurį turi vertinti nacionalinės institucijos ir vykdomas tyrimas. Kol kas Briuselis viešai akcentuoja procedūrinį atsargumą, vengdamas išankstinių politinių išvadų.

  • Baltarusija „Euronews“ paskelbė ekstremistine: Europa kyla į kovą dėl žodžio laisvės

    Baltarusija „Euronews“ paskelbė ekstremistine: Europa kyla į kovą dėl žodžio laisvės

    Baltarusijos valdžia šią savaitę apribojo prieigą prie „Euronews“ turinio, o kanalo interneto svetainę įtraukė į vadinamąjį Respublikinį ekstremistinių medžiagų sąrašą. Toks žingsnis reiškia ne tik blokavimą šalies viduje, bet ir riziką auditorijai: už turinio laikymą ar platinimą gali grėsti administracinės nuobaudos.

    Sprendimas išprovokavo platų Europos politikų ir žiniasklaidos laisvės gynėjų palaikymą transliuotojui. Kritikai pabrėžia, kad „ekstremizmo“ etiketė autoritarinėse valstybėse dažnai naudojama kaip teisinė priemonė nutildyti nepriklausomą žurnalistiką ir atgrasyti visuomenę nuo alternatyvių informacijos šaltinių.

    „Lukašenkos režimo sprendimas „Euronews“ pavadinti ekstremistine žiniasklaida nėra stiprybės ženklas, tai baimės pripažinimas“, – sakė George’as Papandreou.

    Jo teigimu, autoritariniai režimai labiausiai bijo tos žiniasklaidos, kurios negali kontroliuoti, nes faktai mažina propagandos poveikį. Panašiai pasisakė ir Vokietijos liberalų atstovai, pabrėžę, kad Baltarusijos pilietinei visuomenei tai yra skaudus smūgis, nes mažėja galimybių gauti nepriklausomą informaciją.

    „Euronews“ nurodė, kad toks statusas iš esmės kriminalizuoja auditoriją ir riboja galimybę pasiekti faktinę, patikrintą informaciją. Redakcija teigia nebuvusi oficialiai informuota apie sprendimą ir laukianti Baltarusijos institucijų argumentų, kuriais remiantis priimtas blokavimas.

    „Valstybė, kuri „Euronews“ vadina ekstremistine ir blokuoja nepriklausomą žurnalistiką, parodo savo baimę laisvai informacijai“, – sakė Clausas Strunzas.

    Pasak jo, redakcija ketina ir toliau teikti faktinį, nepriklausomą turinį Baltarusijos auditorijai, kiek tai įmanoma. Tokia laikysena atspindi platesnę Europos žiniasklaidos tendenciją ieškoti alternatyvių kanalų, kai valstybės riboja prieigą prie nepriklausomų naujienų, įskaitant veidrodines svetaines, programėles ar kitus sklaidos būdus.

    Sprendimo fonas siejamas su ilgalaikiu spaudimu žiniasklaidai Baltarusijoje po 2020 metų politinės krizės, kai šalyje sugriežtėjo kontrolė informacijos erdvėje, uždaryta ar apribota dalis nepriklausomų redakcijų. 2021 metais Baltarusijos institucijos jau buvo sustabdžiusios „Euronews“ televizijos transliaciją, o po Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą pradžios žiniasklaidos ribojimai regione dar labiau suintensyvėjo.

    Europos Parlamento nariai ir žurnalistų organizacijos tokius veiksmus vertina kaip dar vieną smūgį spaudos laisvei ir laisvam informacijos judėjimui. Jie ragina Europos Sąjungą išlaikyti paramą nepriklausomiems žurnalistams ir demokratinei opozicijai, o Baltarusijos visuomenei užtikrinti prieigą prie patikimos informacijos.

  • Eurokomisarė Teresa Ribera kirto klimato neigėjams: jų žodžiai per gaisrus Europoje kainuoja gyvybes

    Eurokomisarė Teresa Ribera kirto klimato neigėjams: jų žodžiai per gaisrus Europoje kainuoja gyvybes

    Įspėjimas gaisrų fone

    Europos Komisijos vykdomoji pirmininkės pavaduotoja Teresa Ribera interviu teigė, kad politikai, menkinantys klimato kaitos vaidmenį Europą alinant gaisrams, klaidina visuomenę ir didina riziką žmonių saugumui. Pasak jos, klimato mokslo neigimas viešojoje politikoje tampa ne nuomone, o pavojingu elgesiu.

    T. Ribera kalbėjo gaisrams apėmus dalį Ispanijos, Prancūzijos ir Graikijos regionų, kai karščio bangos išaugina tiek užsiliepsnojimų tikimybę, tiek jų plitimo greitį. Europos institucijos pastaraisiais metais vis dažniau pabrėžia, kad ekstremalūs karščiai ir sausros sudaro palankesnes sąlygas dideliems gaisrams.

    Ką pasakė apie neigėjus

    Komisarė kritiką nukreipė į dalį naujai išrinktų Europos Parlamento narių ir nacionalinių politikų, kurie, jos teigimu, garsiai priešinasi klimato mokslui bei klimato politikai. Ji tvirtino, kad toks naratyvas mažina visuomenės pasirengimą ir politinę valią investuoti į prevenciją.

    „Tai pavojinga, jie meluoja žmonėms“, – sakė Teresa Ribera.

    Komisarė pateikė palyginimą, kad klimato kaitos ryšio su gaisrais neigimas prilygsta raginimui ignoruoti akivaizdžias rizikas. Jos teigimu, kai ekstremalūs reiškiniai stiprėja, visuomenę raminti aiškinant, kad tai tik natūralus sezoniškumas, reiškia atidėti sprendimus iki kitos nelaimės.

    Politinis posūkis Briuselyje

    T. Ribera pasisakymai nuskambėjo jautriu metu Briuselyje, kai Europos Sąjungos darbotvarkėje vis daugiau vietos užima konkurencingumo, pramonės ir administracinės naštos mažinimo temos. Dalis valstybių narių ir politinių grupių ragina švelninti kai kuriuos aplinkosaugos reikalavimus, argumentuodami spaudimu konkuruoti su JAV ir Kinija.

    Tarp diskusijų objektų minima ir metano emisijų mažinimo bei stebėsenos kryptis, taip pat gamtos atkūrimo politika, laikoma svarbia ekosistemoms ir anglies sankaupoms, pavyzdžiui, durpynams. T. Ribera pozicija aiški: taisykles galima paprastinti, tačiau klimato politikos pagrindų atsisakymas, jos nuomone, būtų klaida.

    Kodėl gaisrai vis sudėtingesni

    Europos ir tarptautinės klimato institucijos nurodo, kad šylantis klimatas didina gaisrų riziką per vadinamąjį gaisrų orą: karštį, sausras, mažą oro drėgnumą ir stipresnius vėjus. Tokios sąlygos padeda ugniai plisti greičiau, o gesinimo darbai tampa sunkesni ir brangesni.

    T. Ribera interviu akcentavo, kad Europoje formuojasi intensyvesni, sunkiau suvaldomi gaisrai, keliantys grėsmę bendruomenėms, infrastruktūrai, biologinei įvairovei ir žmonių gyvybėms. Ji taip pat priminė, kad karščio bangos turi ir tiesioginių sveikatos pasekmių, įskaitant perteklinių mirčių šuolius per ekstremalius laikotarpius.

    „Teisingas atsakymas nėra visko atsisakyti, kas padėjo sukurti žaliąsias šaknis, kurios palaiko gerovę“, – sakė Teresa Ribera.

  • Po „Google“ baudos Trumpo grasinimai sukrėtė ES ir JAV susitarimą: ar gresia prekybos karas?

    Po „Google“ baudos Trumpo grasinimai sukrėtė ES ir JAV susitarimą: ar gresia prekybos karas?

    Praėjus metams po ES ir JAV prekybos susitarimo, pasiekto Turnberyje Škotijoje, įtampa vėl auga. Europos Komisijai skyrus „Google“ 890 mln. eurų baudą dėl dominavimo skaitmeninėse rinkose, JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai pagrasino atsakomosiomis priemonėmis.

    Šis susitarimas buvo laikomas kompromisu, stabilizavusiu transatlantinę prekybą: JAV taiko 15 proc. muitų lubas daliai ES prekių, o Europos Sąjunga yra numačiusi panaikinti muitus JAV pramonės produktams. Vis dėlto baudų ir skaitmeninio reguliavimo tema tapo jautriausia ašimi, galinčia išbalansuoti visą paketą.

    Reaguodamas į Komisijos sprendimą, Trumpas pranešė apie ketinimą inicijuoti tyrimą pagal JAV 1974 metų Prekybos įstatymo 301 skyrių. Šis mechanizmas leidžia JAV administracijai imtis atsakomųjų veiksmų, jei nustatoma, kad užsienio praktikos laikomos nesąžiningomis ir kenkia JAV interesams.

    Kas įvyko po „Google“ baudos?

    Vašingtono signalai buvo dviejų lygių. Pirmiausia JAV prekybos atstovas Jamiesonas Greeras perspėjo, kad bauda didina neapibrėžtumą ir gali apsunkinti dialogą dėl ES skaitmeninių taisyklių įgyvendinimo.

    Kitą dieną Trumpas socialiniame tinkle „Truth Social“ pareiškė, kad JAV nebus Europos piniginė ir žadėjo, kad ES „sumokės didelę kainą“. Tokia retorika Briuselyje vertinama kaip spaudimo taktika, tačiau ji gali peraugti į konkrečius sprendimus dėl tarifų ar paslaugų ribojimų.

    „Pažiūrėsime, ką atneš laikas“, – sakė Europos Parlamento Tarptautinės prekybos komiteto vadovas Berndas Lange.

    Kiek realūs Trumpo grasinimai?

    Europos institucijos pastaraisiais metais ne kartą susidūrė su kritika, kad Skaitmeninių paslaugų aktas ir Skaitmeninių rinkų aktas esą veikia kaip netarifinės kliūtys. JAV pusė teigia, kad šios taisyklės neproporcingai paveikia didžiąsias JAV technologijų bendroves, nors ES argumentuoja, jog reguliavimas taikomas pagal rinkos galią ir elgseną, o ne pagal kilmės šalį.

    Analitikų vertinimu, didžiausia rizika kyla ne vien dėl prekių muitų, o dėl paslaugų sektoriaus, ypač skaitmeninių paslaugų. Jei JAV nuspręstų riboti prieigą prie savo rinkos arba taikyti papildomus reikalavimus ES įmonėms, tai galėtų paliesti finansines, technologijų, konsultacines ir kūrybines industrijas.

    Ką galėtų daryti Europos Sąjunga?

    Įgyvendinant Turnberio susitarimą ES teisės aktuose numatyti saugikliai, leidžiantys sustabdyti susitarimo taikymą, jei JAV viršytų 15 proc. muitų ribą arba imtųsi veiksmų, kurie diskriminuotų ar taikytųsi į ES ekonomikos operatorius. Europos Komisija taip pat turi teisę reaguoti, jei būtų sutrikdyti prekybos ir investicijų santykiai.

    Europos Parlamente vis garsiau kalbama, kad spaudimas skaitmeninėmis priemonėmis neturėtų būti toleruojamas, o atsakas turi remtis faktais ir proporcingumu. Pasak B. Lange, jei susitarimo sustabdymas taptų būtinas, Komisija turėtų atsižvelgti į Parlamento poziciją, o politinės valios tokiam žingsniui galėtų pakakti.

    Situaciją komplikuoja ir platesnis fonas: ES siekia užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas skaitmeninėje ekonomikoje, o JAV administracija vis dažniau skaitmeninį reguliavimą traktuoja kaip prekybos politikos klausimą. Artimiausiais mėnesiais lemiamas taps tai, ar grasinimai virs oficialiomis procedūromis ir ar Briuselis ryšis panaudoti susitarimo saugiklius, kad apgintų savo reguliavimo autonomiją.

  • Europarlamentarė Ewa Zajączkowska nustebino: vakarais su vyru neria į „Diablo II“

    Europarlamentarė Ewa Zajączkowska nustebino: vakarais su vyru neria į „Diablo II“

    Europos Parlamento narė Ewa Zajączkowska socialiniame tinkle „Facebook“ atskleidė netikėtą laisvalaikio pomėgį: viena jos mėgstamiausių pramogų yra žaidimas „Diablo II: Resurrected“. Politikė teigė, kad į niūrų Sanktuariumo pasaulį ji neria vakarais, kai atsiranda laiko atsitraukti nuo darbų ritmo.

    Įdomiausia tai, kad šis hobis nėra vienišas. Pasak politikės, žaidimas tapo bendru laiku su vyru, o kartu praleistos valandos prie ekrano jiems yra būdas pabūti dviese ir trumpam atitrūkti nuo kasdienių pareigų.

    Šis prisipažinimas greitai sulaukė internautų dėmesio ir komentarų. Nors politikai vis dažniau dalijasi asmeninio gyvenimo detalėmis, vaizdo žaidimai vis dar retai įvardijami kaip aukštas pareigas einančių žmonių pomėgis, todėl įrašas išsiskyrė iš įprasto turinio.

    „Diablo II: Resurrected“ yra atnaujinta kultinio „Blizzard“ klasiko versija, išlaikiusi originalo atmosferą, bet papildyta šiuolaikine grafika ir patogumo sprendimais. Dėl to žaidimas išlieka aktualus ir seniesiems serijos gerbėjams, ir naujai auditorijai, ieškančiai tamsios fantastikos veiksmo vaidmenų žanro klasikos.

    Ši istorija dar kartą parodo, kad vaizdo žaidimai seniai peržengė stereotipą, jog tai tik paauglių pramoga. Vis dažniau jie tampa įprasta laisvalaikio forma skirtingo amžiaus žmonėms, o bendras žaidimas poroje ar šeimoje neretai virsta kasdieniu ritualu, stiprinančiu ryšį.

  • ES iki 2028 metų pratęs žinučių skenavimo išimtį: šifruotos programėlės lieka už ribų

    ES iki 2028 metų pratęs žinučių skenavimo išimtį: šifruotos programėlės lieka už ribų

    Europos Sąjungos valstybės narės patvirtino laikiną teisinį režimą, leidžiantį ryšių ir žinučių paslaugų teikėjams savanoriškai taikyti priemones, skirtas aptikti vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagą internete. Ši išimtis nuo elektroninių ryšių privatumo taisyklių pratęsta iki 2028 metų balandžio 3 dienos.

    Sprendimas priimtas taikant rašytinę procedūrą, kuri paprastai naudojama, kai siekiama greitai užfiksuoti valstybių pozicijas be atskiro posėdžio. Už pratęsimą balsavo 25 šalys, viena buvo prieš, dar viena susilaikė.

    Į patvirtintą tekstą įtraukta svarbi išlyga: išimtis netaikoma visapusiškai šifruotoms nuo galo iki galo žinutėms. Tai reiškia, kad tokios programėlės kaip „WhatsApp“ ir „Signal“, kuriose žinučių turinį gali perskaityti tik siuntėjas ir gavėjas, nepatenka į šio laikino režimo taikymo sritį.

    Laikinasis režimas jau kelerius metus kelia aštrias diskusijas tarp vaikų apsaugos šalininkų ir privatumo gynėjų. Kritikai jį vadina bandymu įtvirtinti principą, kad privačios žinutės gali būti tikrinamos masiškai, o tai, jų teigimu, kurtų pavojingą precedentą ir didintų piktnaudžiavimo riziką.

    Europos Parlamentas anksčiau buvo pasisakęs prieš pratęsimą, todėl priemonė buvo nustojusi galioti, tačiau klausimas sugrąžintas į darbotvarkę ir galiausiai pritarta naujam terminui. Tuo pat metu ES institucijose toliau derinamas nuolatinis sprendimas, kuris, skirtingai nei laikinasis, galėtų numatyti privalomas, o ne savanoriškas taisykles.

    Centro kairės europarlamentarė Birgit Sippel po balsavimo pabrėžė, kad parlamente buvo siekta labiau apriboti priemonių taikymą ir orientuotis į jau žinomą neteisėtą turinį bei tikslines priemones.

    „Aiški dauguma norėjo apriboti taikymą iki žinomos vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagos ir numatyti tik tikslines priemones“, – sakė Birgit Sippel.

    Kritikos ES institucijoms net ir po šifruotų pokalbių išėmimo nemažėja. Žaliųjų frakcijos atstovai pabrėžia, kad bet koks privataus susirašinėjimo turinio tikrinimas turėtų būti siejamas tik su konkrečiais įtariamaisiais, o ne taikomas plačiai visiems naudotojams.

    „Bet koks privataus bendravimo turinio skenavimas turi būti ribojamas tik konkretiems įtariamiesiems“, – sakė europarlamentaras Ignazio Marino.

    Diskusijų foną stiprina ir teisinė rizika: skeptikai įspėja, kad pernelyg platus susirašinėjimo tikrinimas gali prieštarauti pagrindinėms teisėms, įskaitant susirašinėjimo slaptumą, todėl ateityje tokios priemonės gali atsidurti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo akiratyje. Dėl to artimiausiais metais lemiamu taps klausimas, ar pavyks suderinti vaikų apsaugos tikslus su proporcingumo ir privatumo principais.

  • Europos Parlamentas siunčia signalą Kinijai: net menki ribojimai gali sukrėsti Pekiną

    Europos Parlamentas siunčia signalą Kinijai: net menki ribojimai gali sukrėsti Pekiną

    Europos Parlamento narys Enginas Eroglu, vadovaujantis EP delegacijai ryšiams su Kinija, teigia, kad Pekino ekonominis modelis turi rimtų spragų. Jo vertinimu, net nedidelis Kinijos prekių patekimo į ES rinką ribojimas galėtų smarkiai paveikti eksportu grindžiamą šalies augimą.

    Politikas pabrėžė, kad ES, turinti apie 450 mln. vartotojų rinką, turi realų svertą derybose su Pekinu. Pasak jo, Kinijos vidaus vartojimas stringa, todėl eksportas į Europą išlieka kritiškai svarbus daugeliui sektorių.

    „Jeigu Europa nors kiek apribotų patekimą į savo rinką, nukentėtų Kinijos įmonės, ypač kai vidaus vartojimas stagnuoja“, – sakė Enginas Eroglu.

    Pastarosiomis savaitėmis įtampa tarp Briuselio ir Pekino auga, o Europos Komisija signalizuoja, kad vien dialogo gali nepakakti. ES pusė yra numačiusi terminą iki spalio, per kurį tikimasi apčiuopiamų rezultatų siekiant mažinti prekybos disbalansą.

    Europos Komisija yra pranešusi apie ketinimą iki nustatyto termino taikyti vienašales prekybos gynybos priemones, jei importo srautas ir toliau spaustų Europos gamintojus. Praktikoje tai gali reikšti tarifus, kvotas ar papildomas antidempingo priemones konkretiems produktams ir sektoriams.

    Kas keičiasi ES prekybos politikoje

    ES prekybos gynybos priemonės dažniausiai remiasi antidempingo ir antisubsidijų tyrimais, kai nustatoma, kad importas daro žalą vietos pramonei. Pastaruoju metu Briuselis vis dažniau kalba ir apie platesnę riziką: perteklinę gamybą, valstybės subsidijas bei nelygias konkurencijos sąlygas.

    Kontekstas susijęs ir su tuo, kad po JAV 2025 metais įvestų griežtesnių tarifų dalis Kinijos pramonės pertekliaus persiorientavo į Europą. Dėl to didėja spaudimas tokioms šakoms kaip plieno gamyba, automobilių pramonė ir chemijos sektorius.

    Ekonomistai taip pat atkreipia dėmesį į Kinijos įmonių struktūrines problemas, įskaitant valstybės remiamas neefektyvias bendroves. OECD yra konstatavusi, kad Kinijos įmonės gauna kelis kartus daugiau subsidijų nei įmonės daugelyje OECD šalių, o tai iškraipo tarptautinę konkurenciją.

    Kodėl Pekinui tai jautru

    Enginas Eroglu akcentuoja socialinės įtampos riziką, jei dėl ribojimų įmonės būtų priverstos mažinti gamybą ir atleisti darbuotojus. Jo teigimu, tai galėtų tapti politiniu išbandymu Kinijos valdžiai, ypač turint omenyje jaunimo nedarbo problemą.

    „Jau dabar matome didelį jaunimo nedarbą, o Kinijos pasitikėjimas savimi ne visada atspindi realią situaciją“, – sakė Enginas Eroglu.

    Lygiagrečiai ES griežtina ir priežiūrą dėl galimai nesąžiningų praktikų, o skundų dėl importo daromos žalos skaičius auga. Pastaruoju metu ES institucijos ėmėsi tyrimų ir žemės ūkio segmente, kas rodo, kad dėmesys nebėra sutelktas tik į tradiciškai jautrius pramonės sektorius.

    Tuo pat metu Briuselis pabrėžia, kad tikslas nėra plataus masto prekybos karas, o taisyklėmis grindžiama prekyba ir konkurencijos sąlygų suvienodinimas. Vis dėlto, jeigu sprendimai nebus rasti iki spalio, didesni ribojimai Kinijos eksportui į ES tampa vis realesniu scenarijumi.