Tag: Europos Parlamentas

  • ES siūlo metano reglamento atidėjimą: degalų importuotojų ataskaitos vėluotų iki 2028 metų

    Europos Komisija pasiūlė metano emisijų reglamento nuostatas, taikomas degalų importuotojams, atidėti vieniems metams. Jei pakeitimui pritars ES Taryba ir Europos Parlamentas, importuotojų pareiga stebėti, teikti ataskaitas ir atlikti patikras pradėtų galioti ne 2027 metų sausio 1 dieną, o 2028 metais.

    Šis pasiūlymas susijęs su reikalavimais importuojant gamtines dujas, naftą ir anglį į Europos Sąjungą. Reglamentas numato, kad tiekimo grandinėje turės atsirasti aiškūs duomenys apie metano emisijų intensyvumą, o importuotojai privalės pateikti patvirtintą informaciją apie stebėseną, ataskaitų teikimą ir verifikavimą.

    Kodėl siūlomas atidėjimas

    Europos Komisija argumentuoja, kad tikslinis atidėjimas sumažintų galimų netiesioginių neigiamų pasekmių riziką dabartinėje energetikos rinkų aplinkoje. Metanas laikomas viena reikšmingiausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų, todėl energetikos sektoriui keliami griežtesni reikalavimai, tačiau kartu siekiama išvengti papildomų trikdžių tiekimo grandinėse.

    „Siūlomas tikslinis pakeitimas susijęs su importuotojų pareigomis stebėti, teikti ataskaitas ir tikrinti, taip pat su metano emisijų intensyvumo atskaitomybe importuotojams ir ES gamintojams“, – sakė Europos Komisija.

    Praktikoje tai reiškia, kad įmonėms būtų suteikta daugiau laiko pasiruošti duomenų rinkimo sistemoms, tiekėjų auditams ir trečiųjų šalių patikroms. Energetikos rinkoje tokie procesai dažnai reikalauja suderintų metodikų, duomenų prieigos ir sutarčių pakeitimų, ypač kai tiekimas vyksta iš ne ES šalių.

    Kokia buvo kai kurių valstybių pozicija

    Dalies valstybių narių nuomone, vienerių metų gali nepakakti. Tarp šalių, kurios ragino taikymą atidėti ilgesniam laikui, minima ir Lenkija: ji kartu su kitomis valstybėmis prašė atidėti importuotojams taikomus reikalavimus trejiems metams.

    Toks spaudimas aiškinamas baime, kad pernelyg greitas įgyvendinimas gali padidinti administracinę naštą ir sukelti papildomų kaštų, kurie galiausiai atsispindėtų degalų kainose arba tiekimo lankstume. Kita vertus, Europos Komisija laikosi pozicijos, kad atidėjimas turėtų būti ribotas, o per papildomus metus valstybės ir verslas privalo pasiekti pilną pasirengimą.

    Kas toliau

    Pasiūlytas pakeitimas dar nėra galutinis sprendimas. Kad atidėjimas įsigaliotų, jam turės pritarti ES valstybės narės ES Taryboje ir Europos Parlamentas, o derybose gali atsirasti ir papildomų korekcijų dėl terminų ar taikymo apimties.

    Metano mažinimas energetikos sektoriuje yra vienas svarbių ES klimato politikos elementų, nes metanas trumpuoju laikotarpiu atmosferą šildo gerokai intensyviau nei anglies dioksidas. Dėl to Briuselis siekia, kad tiek vietinė gavyba, tiek importas būtų skaidresni, o nuotėkiai ir rutininis dujų deginimas būtų mažinami sparčiau.

  • ES palydovų suverenitetas ties lūžio tašku: baigiasi kosmoso biudžetas, sprendžia spektras ir investicijos

    ES palydovų suverenitetas ties lūžio tašku: baigiasi kosmoso biudžetas, sprendžia spektras ir investicijos

    Biudžeto ciklo pabaiga – naujas išbandymas

    Europos Parlamento diskusijoje Briuselyje nacionaliniai ryšių reguliuotojai, ES pareigūnai ir Barselonoje įsikūrusi palydovų bendrovė „Sateliot“ aptarė, kaip radijo dažniai ir investicijos lems Europos ryšių kontrolę orbitoje. Pokalbio fonas aiškus: dabartinis ES kosmoso finansavimo laikotarpis baigiasi 2027 metais, o kartu artėja ir naujų prioritetų derybos.

    2021–2027 metų ES kosmoso programa siekia 14,8 milijardo eurų ir finansuoja tokias kertines sistemas kaip „Galileo“ ir „Copernicus“. Artėjant naujam daugiametės finansinės programos etapui, kosmoso politika vis labiau siejama su saugumu, technologiniu atsparumu ir kritinės infrastruktūros apsauga.

    Europos Komisija yra pasiūliusi 2028–2034 metų laikotarpiu kosmoso ir gynybos kryptis finansuoti per planuojamą Europos konkurencingumo fondą. Pagal pateiktą sumanymą gynybai ir kosmosui būtų numatoma 131 milijardas eurų, tačiau galutinės sumos ir prioritetai priklausys nuo valstybių narių derybų.

    Spektras tampa strateginiu ištekliumi

    Diskusijos centre atsidūrė radijo dažnių spektras, be kurio neįmanomi nei palydoviniai ryšiai, nei mobilusis ryšys. Europos Komisija 2026 metais pasiūlė bendrą ES licenciją mobiliosioms palydovinėms paslaugoms 2 GHz ruože, kurio dabartinės teisės baigia galioti 2027 metų gegužę.

    Siūlyme numatyta dalį šio ruožo rezervuoti Europos operatoriams bei saugiam ryšio sprendimui, siejamam su IRIS² programa. Tokia kryptis atspindi augantį ES siekį, kad ryšio tinklai ir duomenų srautai būtų valdomi kuo mažiau priklausant nuo išorinių tiekėjų.

    Europos Parlamento vicepirmininkas Javieras López renginyje pabrėžė, kad laikas diskusijai parinktas taikliai dėl geopolitinės įtampos ir technologinės konkurencijos.

    „Europa, kuri kontroliuoja savo tinklą ir duomenis, gali veikti savarankiškai ir pati priimti sprendimus“, – sakė Javieras López.

    Nuo „SpaceX“ priklausomybės iki europietiškų raketų

    „Sateliot“ modelis remiasi ryšiu iš kosmoso su daiktų internetu, kai palydovai veikia tarsi mobiliojo ryšio bokštai orbitoje ir jungia jutiklius bei sekimo įrenginius vietovėse, kur nėra antžeminio ryšio. Bendrovė praneša, kad 2026 metų spalio 1 dieną į orbitą iškėlė penkis palydovus, taip padidindama praskridimų virš konkrečių vietų dažnį.

    Vis dėlto kelias į orbitą Europoje vis dar dažnai priklauso nuo neeuropietiškų paleidimo paslaugų. „Sateliot“ vadovas Jaume Sanpera teigė matantis potencialą Europai užsiauginti daugiau savų paleidimo pajėgumų, tačiau pripažino, kad realybėje tai yra kelių įmonių lenktynės, reikalaujančios ir laiko, ir kapitalo.

    „Turime kurti ir remti Europos čempionus, galinčius konkuruoti pasaulinėje kosmoso rinkoje“, – sakė „Sateliot“ vadovas Jaume Sanpera.

    Bendrovė nurodo, kad kitas jos palydovų paleidimas planuojamas 2027 metų liepą, o vėliau numatomas ir skrydis su Ispanijos įmone PLD Space, kuri rengia mažosios orbitinės raketos „Miura 5“ debiutą. PLD Space pagal Europos kosmoso agentūros iniciatyvą yra gavusi sąlyginę 158,9 milijono eurų sutartį, skirtą europietiškų raketų vystymui.

    Lygiagrečiai „Sateliot“ skelbia pritraukianti iki 150 milijonų eurų investicijų, iš kurių 100 milijonų eurų sudarytų nuosavas kapitalas, o iki 50 milijonų eurų – skola. Tikslas ambicingas: iki 2028 metų išplėsti žvaigždyną iki daugiau nei 500 palydovų ir pasiūlyti ryšį, artėjantį prie 5G tiesiogiai į įrenginius.

  • Jaunimas užplūdo Vilkaviškio savivaldybę: naktį sprendė dezinformacijos ir demokratijos galvosūkius

    Šeštadienį Vilkaviškio rajono savivaldybėje vyko jaunimui skirtas renginys Naktis savivaldybėje, į kurį susirinko daugiau nei 30 jaunuolių. Visą dieną ir vakarą dalyviai įsitraukė į diskusijas, praktines veiklas ir sprendimų priėmimo simuliacijas, leidusias iš arčiau pamatyti, kaip veikia savivalda ir demokratiniai procesai.

    Renginio pradžioje jaunuolius pasveikino Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka, pabrėžęs jaunimo balso svarbą priimant sprendimus vietos bendruomenei. Pasak jo, tokios iniciatyvos padeda ne tik geriau suprasti institucijų darbą, bet ir ugdo drąsą siūlyti idėjas bei argumentuotai jas ginti.

    „Labai svarbu, kad jaunimas jaustųsi išgirstas ir suprastų, jog jo nuomonė yra reikšminga“, – sakė Algirdas Neiberka.

    Dalis programos buvo skirta Europos Sąjungos siūlomoms galimybėms jaunimui, ypač toms, kurios padeda įgyti tarptautinės patirties ir praktinių kompetencijų. Jaunuoliams pristatytos studijų, savanorystės ir jaunimo mainų kryptys, kurios dažniausiai siejamos su mobilumu, kalbinių įgūdžių stiprinimu ir pilietiniu aktyvumu.

    Vienu iš svarbiausių renginio akcentų tapo Piliečių forumas, kuriame diskutuota apie dezinformaciją ir jos poveikį visuomenės pasitikėjimui institucijomis. Jaunuoliai aptarė, kodėl klaidinanti informacija ypač sparčiai plinta socialiniuose tinkluose, kaip atpažinti manipuliacijas ir kuo kritinis mąstymas svarbus priimant kasdienius sprendimus.

    Vėliau surengta Europos Parlamento simuliacija, kurioje dalyviai pasiskirstė į frakcijas, derėjosi dėl sprendimų ir balsavo, ieškodami kompromisų. Tokia praktika padėjo geriau suprasti, kad demokratija remiasi ne tik nuomonės reiškimu, bet ir gebėjimu išklausyti kitą, argumentuoti bei rasti bendrą vardiklį.

    Vakarinėje dalyje vyko atvira diskusija su jaunimu, kurioje dalyvavo Vilkaviškio rajono savivaldybės vicemerė Daiva Riklienė. Joje aptarti jauniems žmonėms aktualūs klausimai: kokių galimybių trūksta rajone, kas paskatintų aktyviau įsitraukti į vietos gyvenimą ir ką savivalda galėtų daryti, kad daugiau jaunų žmonių savo ateitį sietų su gimtuoju kraštu.

    „Tokie susitikimai leidžia išgirsti, kas jaunimui iš tikrųjų svarbu, ir padeda savivaldai tiksliau planuoti sprendimus“, – sakė Daiva Riklienė.

    Renginio metu su dalyviais dirbo ir savivaldybės administracijos jaunimo reikalų koordinatorė Danguolė Gudeliauskienė. Po intensyvios programos jaunimo laukė muzikinis vakaras ir bendras dienos patirčių aptarimas, o renginį organizavo Jaunimo Europos komanda ir Vilkaviškio rajono savivaldybė.

  • Bezdonių gimnazijoje startavo MEPA: moksleiviai mini Europos kalbų dieną ir kelia svarbius klausimus

    Bezdonių gimnazijoje startavo MEPA: moksleiviai mini Europos kalbų dieną ir kelia svarbius klausimus

    2026 metais rugsėjo 25 dieną Bezdonių Julijaus Slovackio gimnazijos vyresniųjų klasių mokiniai kartu su anglų kalbos mokytoja Inga Kondratovič oficialiai prisijungė prie programos „Mokyklos – Europos Parlamento ambasadorės“ (MEPA). Ši iniciatyva siekia ugdyti jaunų žmonių pilietiškumą, stiprinti jų žinias apie Europos Sąjungą ir paskatinti aktyviau įsitraukti į demokratinius procesus mokykloje bei bendruomenėje.

    Programos pradžia gimnazijoje sutapo su Europos kalbų dienos minėjimu, kuris kasmet pažymi Europos kalbų įvairovę ir skatina mokytis kalbų visą gyvenimą. Ši diena Europoje siejama su platesniu tikslu stiprinti tarpkultūrinį dialogą ir geriau suprasti kaimynines kultūras, o mokyklose ji dažnai tampa proga kalbų mokymąsi pristatyti kūrybiškai.

    Jaunesniųjų klasių mokiniai šią progą paminėjo pažintinėmis veiklomis apie Europos šalis, jų simbolius ir kalbas. Pamokose ir užsiėmimuose skambėjo skirtingomis kalbomis tariamos frazės, vyko užduotys, padėjusios ne tik pasitikrinti žinias, bet ir pajusti, kad kalbų mokymasis yra praktinis įrankis ryšiams kurti, kelionėms planuoti ir ateities profesijoms rinktis.

    Vyresniųjų klasių mokiniai dalyvavo „Kahoot“ viktorinoje apie Europos kalbas, o geriausiai pasirodę dalyviai buvo apdovanoti. Prizus skyrė nacionalinis Europos kalbų dienos koordinatorius Lietuvoje, veikiantis Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos struktūroje, taip pabrėžiant, kad kalbų mokėjimas vertinamas kaip svarbi švietimo kryptis ir nacionaliniu mastu.

    Šios dienos veiklos tapo ir praktiniu MEPA startu. Pasitelkę programos mokomąją medžiagą mokiniai atnaujino žinias apie Europos istorijos kontekstą, Europos Parlamento vaidmenį, jo funkcijas ir pagrindines veiklos kryptis, taip pat aptarė, kaip ES sprendimai veikia kasdienį gyvenimą.

    Diskusijose mokiniai rėmėsi aktualijomis, keliamomis Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen metinėje kalboje, ir ieškojo sąsajų su jaunimui svarbiais klausimais. Tarp temų, kurios sulaukė daugiausia dėmesio, buvo klimato kaita, vaikų saugumas skaitmeninėje erdvėje ir socialinėse medijose bei Europos saugumas, o mokiniai bandė įvardyti, ką šiose srityse galima keisti tiek vietos bendruomenėje, tiek asmeninių pasirinkimų lygmeniu.

    Pasak mokykloje programą koordinuojančių mokytojų, šis pirmasis renginys tapo atspirties tašku tolesnėms MEPA veikloms, kurios turėtų padėti mokiniams geriau suprasti ES institucijų darbą ir savo pačių vaidmenį demokratijoje.

    „Norime, kad mokiniai ne tik žinotų, kaip veikia Europos Parlamentas, bet ir jaustų, kad jų balsas svarbus, o sprendimai prasideda nuo kasdienių pasirinkimų ir aktyvumo bendruomenėje“, – sakė programos MEPA ambasadorė Inga Kondratovič.

    Gimnazija planuoja tęsti MEPA veiklas mokslo metų eigoje, įtraukiant daugiau diskusijų, praktinių užduočių ir iniciatyvų, kurios skatintų kritinį mąstymą, medijų raštingumą ir atsakingą pilietiškumą.

  • Europos Parlamente prabilo žvejai: 24 val. pamainos, sulaikyti dokumentai ir troškulys jūroje

    Europos Parlamente prabilo žvejai: 24 val. pamainos, sulaikyti dokumentai ir troškulys jūroje

    Liudijimai apie išnaudojimą jūroje

    Europos Parlamento Žuvininkystės komitete aptartos itin sunkios žvejų darbo sąlygos, kurios kai kurių liudytojų buvo įvardytos kaip šiuolaikinė vergovė. Diskusijoje skambėjo pasakojimai apie ilgas pamainas, prastą maistą, vandens stygių ir spaudimą, kai darbuotojai faktiškai praranda galimybę laisvai išvykti.

    Vienas ryškiausių liudijimų buvo indoneziečio jūreivio Fredi Seprizal pasakojimas apie 16 mėnesių darbą Kinijos laive. Jis teigė dirbęs po 16–20 valandų per parą, o kai kada ir ištisas 24 valandas be realaus poilsio, miegui gaudamas tik 3–6 valandas.

    „Maistas buvo labai prastos būklės, o gerti galėjau tik filtruotą jūros vandenį. Kitos išeities neturėjau“, – sakė Fredi Seprizal.

    Ką siekia pakeisti Europos Sąjunga?

    Susitikimo tikslas buvo įvertinti žvejų darbo sąlygas ir ieškoti priemonių, kaip veiksmingiau kovoti su priverstiniu darbu tiek ES, tiek importo grandinėse. Diskusiją inicijavo Europos Parlamento Žuvininkystės komiteto pirmininkė Carmen Crespo kartu su Europos Komisijos nario, atsakingo už žuvininkystę ir vandenynus, kabineto atstove Virginia Battu-Henriksson.

    C. Crespo pabrėžė, kad ES neturėtų konkuruoti mažindama standartus, o priešingai – paversti juos pranašumu, užtikrinant tvarumą, saugą ir darbuotojų teises. Pasak jos, konkurencingas žvejybos sektorius neatsiejamas nuo skaidrių tiekimo grandinių ir apsaugos nuo išnaudojimo.

    „Europa negali konkuruoti mažindama standartus, ji turi juos paversti didžiausiu savo pranašumu“, – sakė Carmen Crespo.

    Tyrimai rodo sistemines problemas

    Diskusijoje pristatyti ir akademinių tyrimų rezultatai, paremti interviu su 121 žveju ir 32 jų šeimų nariais iš Filipinų, Indonezijos, Kambodžos ir Fidžio. Tyrime nurodyta, kad 94 proc. apklaustųjų buvo susidūrę su atlygio nemokėjimu, o visi be išimties teigė patyrę jiems nepalankius sutarčių pakeitimus.

    Taip pat akcentuota, kad maždaug kas ketvirtas apklaustas žvejys teigė matęs kolegos mirtį, o mirties atvejai buvo fiksuoti kas ketvirtame analizuotame laive. Tai, ekspertų vertinimu, rodo ne pavienius incidentus, bet pasikartojančias rizikas, susijusias su sauga, pervargimu ir kontrole laivuose.

    Tarptautinės darbo organizacijos atstovai priminė, kad Darbo žvejybos sektoriuje konvencija nustato minimalius reikalavimus darbui laivuose, tačiau ją yra ratifikavusi tik dalis valstybių. Žmogaus teisių ir profesinių sąjungų atstovai ragino neapsiriboti formaliu atitikties tikrinimu ir pereiti prie realiai veikiančių kontrolės mechanizmų.

    „Turime pereiti nuo formalaus atitikimo prie realios darbuotojų teisių apsaugos, įskaitant atlyginimų patikrą ir atsakomybę įdarbinimo tarpininkams“, – sakė tyrėja Sallie Yea.

    ES tuo pat metu įgyvendina priverstinio darbo reglamentą, kuris etapais bus taikomas iki 2027 metų pabaigos. Tikimasi, kad šios taisyklės sustiprins patikrą ir sumažins riziką, jog į Europos rinką pateks žuvies produkcija, susijusi su priverstiniu darbu.

    F. Seprizal liudijime nuskambėjo ir kita, su išnaudojimu dažnai siejama detalė – dokumentų sulaikymas. Jis teigė, kad kapitonas laikė jo dokumentus, todėl pabėgimas buvo praktiškai neįmanomas, o norint juos atgauti, esą teko mokėti papildomai.

    „Man kilo minčių šokti nuo laivo ar jį padegti, bet pabėgti negalėjau, nes kapitonas laikė mano dokumentus“, – sakė Fredi Seprizal.

  • Europos Parlamentas ragina griežtinti veiksmus prieš Kiniją: svarstomas Antiprievartos instrumentas

    Europos Parlamentas ragina griežtinti veiksmus prieš Kiniją: svarstomas Antiprievartos instrumentas

    Europos Parlamentas paragino Europos Sąjungą ryžtingiau reaguoti į Kinijos ekonominį spaudimą ir Pekino vaidmenį remiant Rusiją, perspėdamas, kad ES ir Kinijos santykiai pasiekė kritinį tašką. Parlamentarai akcentuoja, kad įtampa jau peržengė vien prekybos ginčus ir persimetė į strateginių priklausomybių bei saugumo sritį.

    Rezoliucijai pritarė 454 europarlamentarai, 86 balsavo prieš, 110 susilaikė. Dokumente pabrėžiama, kad ES institucijos ir valstybės narės turėtų būti pasirengusios pasitelkti griežtesnes priemones, jei Kinija bandytų išnaudoti Europos priklausomybę nuo kritinių žaliavų ar kitų svarbių tiekimo grandinių.

    Kinijos svertas dėl kritinių žaliavų

    Rezoliucijoje daug dėmesio skiriama kritinėms žaliavoms, kurios yra būtinos automobilių pramonei, gynybai ir švariųjų technologijų plėtrai. Europos Parlamentas primena, kad pastaraisiais metais Kinija ėmėsi eksporto ribojimų retųjų žemių ir kitų strateginių išteklių srityse, o tokie sprendimai išryškino Europos pažeidžiamumą.

    Briuselis pastaruoju metu vis labiau orientuojasi į rizikų mažinimą tiekimo grandinėse, o ne į visišką atsiskyrimą nuo Kinijos. Vis dėlto europarlamentarai pažymi, kad kai kurios priklausomybės tapo struktūrine problema, todėl būtina spartinti tiekėjų diversifikavimą ir didinti žaliavų perdirbimo pajėgumus Europoje.

    Raginimas naudoti Antiprievartos instrumentą

    Vienas svarbiausių akcentų rezoliucijoje yra raginimas svarstyti Antiprievartos instrumento taikymą, jei Kinija imtųsi ekonominės prievartos prieš ES. Šis mechanizmas leidžia Europos Sąjungai reaguoti priemonėmis, kurios gali apimti ribojimus licencijoms, viešiesiems pirkimams ar intelektinės nuosavybės teisių naudojimui.

    Europos Parlamentas nurodo, kad tokio instrumento stiprybė yra galimybė greitai pereiti nuo diplomatinio spaudimo prie apčiuopiamų atsakomųjų veiksmų. Kartu pabrėžiama, kad ES turi išlaikyti proporcingumą ir aiškius kriterijus, kad priemonė netaptų vien politiniu signalu be realaus poveikio.

    Ne tik prekyba, bet ir Ukraina

    Įtampa tarp Briuselio ir Pekino, europarlamentarų vertinimu, didėja ir dėl Kinijos santykių su Maskva. Rezoliucijoje teigiama, kad Kinija yra lemiamas Rusijos karo prieš Ukrainą įgalintojas, nes jos diplomatinė laikysena ir materialinė parama padeda palaikyti Rusijos karinį pramoninį kompleksą.

    „Santykiai dabar pasiekė kritinį tašką, daugiausia dėl Kinijos nesąžiningų ekonominių praktikų ir jos pozicijos Rusijos agresijos kare prieš Ukrainą“, – rašoma Europos Parlamento priimtoje rezoliucijoje.

    Rezoliucija priimta tuo metu, kai ES vadovai spaudžia Europos Komisiją derybose su Pekinu pasiekti apčiuopiamų rezultatų, o prekybos disbalansas išlieka opi problema daugumai valstybių narių. Tikimasi, kad artimiausiais mėnesiais ES pateiks daugiau sprendimų dėl strateginių sektorių apsaugos ir įmonių skatinimo mažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo.

  • Europos Parlamentas kerta per perdegimą: siūlo teisę atsijungti ir griežtesnę darbdavių atsakomybę

    Europos Parlamentas kerta per perdegimą: siūlo teisę atsijungti ir griežtesnę darbdavių atsakomybę

    Europos Parlamentas spalio 6 dieną paragino Europos Komisiją imtis griežtesnių priemonių prieš perdegimą, stresą ir kitas su darbu susijusias psichikos sveikatos problemas. Europarlamentarai pabrėžė, kad spartėjanti skaitmenizacija ir DI diegimas darbo vietose keičia darbo tempą bei lūkesčius, o tai didina psichosocialines rizikas.

    Rezoliucijoje akcentuojama, kad psichosocialiniai veiksniai, tokie kaip priekabiavimas, pertekliniai darbo krūviai ir nenuspėjamas darbo laikas, turi būti aiškiai pripažįstami galimomis profesinių ligų priežastimis. Tai reikštų, kad darbuotojų sveikatos sutrikimai, susiję su ilgalaikiu stresu, būtų vertinami panašiai kaip kitos su darbu susijusios ligos.

    „Ligos, susijusios su psichosocialinėmis rizikomis, pavyzdžiui, perdegimas, turi būti pripažįstamos profesinėmis ligomis“, – sakė Belgijos socialistė Estelle Ceulemans.

    Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros EU-OSHA duomenimis, 2025 metais 29 proc. ES darbuotojų patyrė stresą, depresiją ar nerimą, kuriuos sukėlė arba paaštrino darbas. Tarp 25–39 metų darbuotojų šis rodiklis siekė 32 proc., o tai siejama ir su intensyvesniu skaitmeninių priemonių naudojimu, ir su didesniu darbo nesaugumu.

    Europos Parlamentas ragina suvienodinti apsaugą visoje ES, nes šiuo metu taisyklės skirtingose valstybėse narėse gerokai varijuoja. Rezoliucijoje išskiriamas poreikis nustatyti įpareigojančias darbdavių pareigas, stiprinti darbo inspekcijų vaidmenį ir įtvirtinti darbuotojų teisę atsijungti nuo darbo ne darbo metu.

    Taip pat siūloma keisti įrodinėjimo naštą profesinių ligų bylose. Idėja tokia: jei darbuotojas pateikia pagrįstų įrodymų apie patirtas psichosocialines rizikas ir su tuo suderinamus sveikatos sutrikimus, darbdavys turėtų įrodyti, kad būklė nebuvo sukelta darbo aplinkos.

    Dar vienas akcentas – nuotolinis darbas turėtų būti savanoriškas. Europarlamentarai pripažįsta, kad darbas iš namų gali didinti lankstumą, tačiau kartu gali ištrinti ribą tarp darbo ir privataus gyvenimo, ypač jei tokia forma primetama ir kai lūkesčiai dėl pasiekiamumo lieka neapibrėžti.

    Rezoliucijai nepritarė dalis kraštutinių dešiniųjų frakcijų, teigusių, kad siūlymai darbdaviams sukurtų per didelę administracinę naštą. Europos Parlamente pabrėžta, kad būtina rasti pusiausvyrą tarp tinkamų darbo sąlygų ir įmonių galimybių organizuoti veiklą.

    Tolimesni sprendimai dabar priklausys Europos Komisijai, kuri raginama pateikti teisėkūros pasiūlymus dėl psichosocialinių rizikų, streso ir psichikos sveikatos darbe. Iki šiol ES mastu jau yra nustatyti minimalūs poilsio laiko standartai, siekiant apsaugoti darbuotojų sveikatą ir saugą, tačiau psichosocialinių rizikų reguliavimas tebėra fragmentiškas.

  • Keičiame laiką į žiemos: kada sukti laikrodžius 2026 metais ir kodėl tai dar ne pabaiga Europoje

    Keičiame laiką į žiemos: kada sukti laikrodžius 2026 metais ir kodėl tai dar ne pabaiga Europoje

    Artėjant rudeniui vis dažniau kyla klausimas, kada bus grąžinamas žiemos laikas ir ar tai gali būti paskutinis kartas. 2026 metais laikrodžių sukimas vis dar numatytas, nors Europos Sąjungoje apie šios praktikos atsisakymą diskutuojama jau ne vienerius metus.

    Pagal dabar galiojančią tvarką žiemos laikas 2026 metais įsigalios naktį iš spalio 24 į spalio 25 dieną. Trečią valandą ryto laikrodžius reikės pasukti viena valanda atgal, į antrą valandą, todėl naktis taps viena valanda ilgesnė.

    Dauguma telefonų ir kompiuterių laiką atnaujina automatiškai, tačiau mechaninius laikrodžius ir kai kuriuos buities prietaisus dažnai tenka sureguliuoti ranka. Šis pokytis svarbus ir dirbantiems naktinę pamainą, nes daliai žmonių darbo laikas realiai pailgėja viena valanda.

    Kas numatyta 2026 metais?

    Lenkijoje, kaip ir daugelyje Europos valstybių, sezoninis laiko keitimas taikomas pagal iš anksto nustatytą grafiką. Šiuo metu galiojantis nacionalinis teisinis reguliavimas apima datas iki 2026 metų, todėl rudenį numatomas perėjimas į žiemos laiką yra paskutinis aiškiai įrašytas šiame kelių metų grafike.

    Vis dėlto tai nereiškia, kad nuo 2027 metų laiko sukimas automatiškai bus panaikintas. Vien tai, kad baigiasi dokumente numatytas terminų sąrašas, dar nereiškia politinio sprendimo atsisakyti sezoninių korekcijų, tam reikėtų naujų sprendimų ir suderinimo.

    Kodėl Europa vis dar nesusitarė?

    Diskusijos dėl laiko keitimo nutraukimo Europos Sąjungoje įsibėgėjo po to, kai Europos Parlamentas 2019 metais pritarė siūlymui atsisakyti sezoninio laikrodžių sukimo. Tačiau bendro sprendimo Europos Sąjungos Taryboje iki šiol nepavyko pasiekti, todėl taisyklės realiai nepasikeitė.

    Esminė kliūtis yra koordinavimas tarp valstybių narių, nes skirtingai pasirinktas nuolatinis laikas galėtų sukelti praktinių problemų. Tai paliestų tarptautinį transportą, darbo grafikų planavimą, logistiką, verslo procesus ir paslaugas, kurios priklauso nuo suderintų laiko juostų.

    Kol nėra bendro europinio sutarimo, laikrodžių sukimas daugelyje šalių, įskaitant Lenkiją, išlieka realia kasmetine rutina. Todėl tikėtina, kad artėjant 2026 metų pabaigai vėl bus grįžtama prie klausimo, ar Europa pasirengusi galutinai apsispręsti dėl nuolatinio laiko.

  • Kaip ES išgyveno pandemiją ir karą: bendros skolos dilema, Kinijos spaudimas ir kas laukia 2026

    Kaip ES išgyveno pandemiją ir karą: bendros skolos dilema, Kinijos spaudimas ir kas laukia 2026

    ES penkmetis, kurį sujaukė krizės

    2019–2024 metų Europos Sąjungos institucijų kadenciją pažymėjo viena po kitos užgriuvusios krizės: COVID-19 pandemija, Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą, energijos kainų šokas ir rekordiškai įsibėgėjusi infliacija. Šie sukrėtimai privertė Briuselį per trumpą laiką peržiūrėti taisykles, kurios anksčiau atrodė nekintamos.

    Europos Komisijos ekonomikos komisaras Paolo Gentiloni situaciją apibūdino kaip du išskirtinai retus sukrėtimus iš eilės. Toks fonas tapo vienu svarbiausių klausimų artėjant Europos Parlamento rinkimams, kai rinkėjai vertina, ar ES sprendimai buvo pakankamai greiti ir veiksmingi.

    NextGenerationEU: istorinis posūkis

    Ryškiausias atsakas į pandemiją buvo NextGenerationEU planas, kurio apimtis siekė apie 800 mlrd. eurų. Pinigai skirti ekonomikos atsigavimui, žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai, o esminis lūžis buvo pirmą kartą taip plačiai pritaikytas bendras skolinimasis ES lygiu.

    Tačiau kartu pandemija privertė laikinai atsitraukti nuo griežtų fiskalinių ribų. Dalis valstybių per kelerius metus smarkiai padidino skolos ir BVP santykį, o 2022 metais dėl energijos krizės ir infliacijos spaudimas biudžetams dar labiau išaugo.

    „Tai, kas prasidėjo nuo viruso, kurio akimis nepamatysi, virto ekonomikos krize, kurios nepastebėti neįmanoma“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

    Bendra skola: sėkmės receptas ar Pandoros skrynia?

    Po kelerių metų ginčas persikėlė į politinį lygmenį: ar bendras skolinimasis turėtų tapti nuolatiniu įrankiu, ar tai tik vienkartinė išimtis. Dalies europarlamentarų vertinimu, NextGenerationEU parodė, kad krizėse ES gali veikti greičiau, kai investicijos finansuojamos bendromis priemonėmis.

    „Niekada nebūtume pagalvoję, kad pirmą kartą istorijoje susitarsime dėl bendro skolinimosi“, – sakė europarlamentarė Stéphanie Yon-Courtin.

    Žaliųjų atstovai ir dalis socialdemokratų teigia, kad po 2026 metais numatomos NextGenerationEU pabaigos ES vis tiek reikės naujo investicijų mechanizmo. Jų argumentas paprastas: vien nacionalinių biudžetų gali nepakakti klimato pertvarkai, pramonei modernizuoti, skaitmenizacijai ir gynybos poreikiams.

    Tuo metu dalis dešiniųjų politikų bendrą skolą vadina rizikingu precedentu, galinčiu paskatinti pernelyg įsiskolinusias valstybes atidėti reformas. Jie pabrėžia, kad augančios palūkanų sąnaudos riboja ateities galimybes ir gali brangiai kainuoti mokesčių mokėtojams.

    „Kaip galime dalyvauti pasaulinėse varžybose dėl švarių technologijų be nė vieno euro bendro finansavimo? Manau, tai neįmanoma“, – sakė Paolo Gentiloni.

    Naujos fiskalinės taisyklės ir klausimas, kas mokės

    Atnaujintos ES fiskalinės taisyklės grąžina orientyrus, pagal kuriuos biudžeto deficitas turėtų neviršyti 3 proc., o skola neturėtų peržengti 60 proc. BVP ribos. Skirtumas tas, kad valstybėms numatyta daugiau lankstumo, kaip jos planuos skolos mažinimo trajektorijas.

    Didžiausia politinė įtampa kyla dėl to, kaip suderinti du tikslus: mažinti skolą ir kartu rasti lėšų investicijoms. Europos liaudies partijos atstovai pabrėžia, kad neribotas skolinimasis nėra išeitis, ypač kai palūkanų aplinka pasikeitė ir skolinimasis tapo brangesnis.

    „Niekas dabar tiksliai nežino, kaip bus apmokėtos palūkanos. Skola reiškia mažiau galimybių kitai kartai investuoti“, – sakė Manfred Weber.

    Santykiai su Kinija: tarp derisk ir rinkos gynybos

    Be vidaus finansų, ES vis ryškiau mato išorinius ekonominius iššūkius. Vienas jautriausių klausimų yra prekyba su Kinija, ypač dėl subsidijų strateginiams sektoriams ir ribotos prieigos prie Kinijos rinkos.

    Europos Komisija pastaraisiais metais akcentuoja derisk politiką, kuri reiškia priklausomybių mažinimą kritinėse tiekimo grandinėse, bet ne visišką atsitraukimą. Vieni europarlamentarai ragina elgtis griežčiau ir ginti ES rinką, kiti siūlo ieškoti pragmatiškų susitarimų, ypač žaliosios energetikos technologijų srityje.

    „Europos Sąjunga turi nustoti būti naivi. Santykiai turi būti partnerystė, paremta mūsų taisyklėmis“, – sakė Stéphanie Yon-Courtin.

    Diskusijoje ryškėja bendra kryptis: net ir išlaikant prekybą, ES sieks labiau subalansuoti santykius, kad vietos pramonė neatsidurtų nevienodose konkurencijos sąlygose.

    Ar artėja stabilizacija?

    Po infliacijos šuolio 2022 metais euro zonoje kainų augimas pradėjo slopti, o tai palaipsniui gerina namų ūkių perkamąją galią. Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad mažėjanti infliacija ir atlyginimų prisivijimas gali tapti svarbiu vidaus paklausos varikliu, jei ekonominis neapibrėžtumas nepadidės.

    Kartu ES laukia sprendimas, kaip po 2026 metų finansuoti ilgalaikes programas, kai dalis atsigavimo lėšų baigsis. Dėl to rinkimų kampanijose vis dažniau skamba klausimas, ar bendra skola buvo vienkartinė priemonė, ar naujas europinės ekonomikos politikos standartas.

    „Reakcija į pandemiją ir į karą buvo precedento neturinti. Jei 2024 metais matysime veiklos pagreitį, galėsime sakyti, kad su šiais sukrėtimais susitvarkėme teisingai“, – sakė Paolo Gentiloni.

    Europos ekonomikos kryptis dabar priklausys nuo to, ar naujoji institucijų kadencija sugebės suderinti investicijas, fiskalinę drausmę ir konkurencingumą pasaulyje, kuriame vis daugiau valstybių remia savo pramonę protekcionistinėmis priemonėmis.

  • Europos Parlamente prisimintas nužudytas reperis Pavlos Fyssas: spektaklis apie smurtą ir kraštutinius

    Europos Parlamente prisimintas nužudytas reperis Pavlos Fyssas: spektaklis apie smurtą ir kraštutinius

    Europos Parlamentas Briuselyje surengė minėjimą, skirtą graikų reperiui ir antifašistinės scenos simboliui Pavlos Fyssui, nužudytam 2013 metais. Renginys vyko praėjus 13 metų nuo išpuolio, kuris Graikijoje tapo lūžio tašku kalbant apie kraštutinių dešiniųjų smurtą ir organizuotų grupių atsakomybę.

    Minėjimo centre buvo teatrinis monologas, kuriame aktorė Dora Chrysikou įkūnijo jaunos moters, mačiusios išpuolį ir vėliau liudijusios teisme, istoriją. Kūrinio tekstas parengtas remiantis realiais liudytojų parodymais, o pasakojimas apima ne tik patį nužudymą, bet ir vėlesnį teisinį procesą prieš „Auksinę aušrą“.

    Kodėl minėjimas vyko dabar

    Europos Parlamento nariai renginį siejo su pastaraisiais metais ryškėjančiu kraštutinių dešiniųjų stiprėjimu dalyje Europos valstybių. Organizatoriai pabrėžė, kad kultūra ir viešas atminties įprasminimas tampa būdu kalbėti apie politinį smurtą, radikalizaciją ir demokratijos apsaugą ne tik per rezoliucijas ar debatus.

    Graikijos europarlamentaras Nikolas Farantouris, inicijavęs kvietimą pristatyti kūrinį Europos Parlamente, ragino neperimti baimės politikos ir neteikti legitimumo jėgoms, kurios, jo teigimu, siekia ardyti demokratines institucijas.

    „Ne kraštutinių dešiniųjų darbotvarkei. Turime siūlyti sprendimus neįsitraukdami į dialogą su tais, kurie nori griauti demokratiją“, – sakė Nikolas Farantouris.

    Liudijimas kaip istorijos dalis

    Monologo herojė vaizduojama ne kaip idealizuotas simbolis, o kaip paprastas žmogus, kuriam tenka susidurti su baime ir spaudimu prieš duodant parodymus. Pasak kūrėjų, būtent tokia perspektyva leidžia aiškiau parodyti, kaip politinis smurtas paliečia ne vien aukas ar jų artimuosius, bet ir liudytojus, bendruomenes bei pačią visuomenės savijautą.

    Aktorė Dora Chrysikou yra sakiusi, kad P. Fyssas jai buvo bendraamžis, todėl 2013 metų rugsėjo 18 dienos įvykiai ir vėlesnis teismo procesas tapo asmeniškai svarbiu impulsu kurti spektaklį. Ji akcentavo ir šeimos vaidmenį, pabrėždama norą pasakoti istoriją su pagarba artimiesiems ir supratimu, kas buvo P. Fyssas kaip žmogus.

    „Dauguma mūsų įsivaizduoja, kad tai mūsų neliečia, kol žala nepasiekia slenksčio. Blogis dažnai būna arčiau, nei atrodo“, – sakė Dora Chrysikou.

    Bylos reikšmė platesniame kontekste

    P. Fyssas buvo nužudytas Pirejo regione, o byla tapo viena svarbiausių šiuolaikinės Graikijos politinio smurto istorijoje. Ji taip pat prisidėjo prie ilgo ir plačiai stebėto teisinio proceso, kuriame „Auksinė aušra“ siekta vertinti ne tik kaip politinė jėga, bet ir kaip struktūruota organizacija, susijusi su smurtiniais išpuoliais.

    Europos Parlamento minėjimas siunčia signalą, kad kova su politiniu smurtu ir neapykantos ideologijomis nėra vien nacionalinis klausimas. Pasak renginio dalyvių, demokratinės visuomenės atsparumas priklauso ir nuo to, ar valstybės institucijos, pilietinė visuomenė bei kultūros laukas geba laiku atpažinti radikalizacijos požymius ir reaguoti dar prieš smurtui tampant „naujaja norma“.