CP v2

Tag: Europos Parlamentas

  • MEPA metai finišuoja: 102 Lietuvos mokyklos telkia bendruomenę ir stiprina pilietiškumą

    MEPA metai finišuoja: 102 Lietuvos mokyklos telkia bendruomenę ir stiprina pilietiškumą

    MEPA tinklas Lietuvoje auga

    Programa Mokyklos – Europos Parlamento ambasadorės (MEPA) Lietuvoje per dešimtmetį tapo vienu stipriausių tokių mokyklų tinklų Europoje. 2025–2026 mokslo metais joje registruotos 102 Lietuvos mokyklos, o tai rodo stabilų augimą ir ilgalaikį mokyklų įsitraukimą.

    Šiemet prie iniciatyvos pirmą kartą prisijungė 17 mokyklų, o 18 jų MEPA veiklose dalyvauja nuo pat programos starto Lietuvoje. Toks tęstinumas paprastai laikomas vienu svarbiausių rodiklių, kad pilietiškumo ugdymo veiklos mokyklose tampa ne epizodinės, o sisteminės.

    Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos patirtis

    Viena ilgiausiai MEPA veiklose dalyvaujančių ugdymo įstaigų yra Zarasų „Ąžuolo“ gimnazija, kasmet įtraukianti naujus mokinius į jaunesniųjų ambasadorių veiklas. Gimnazijoje kartu su mokiniais dirba ir vyresnioji ambasadorė, mokytoja Daiva Matijošienė.

    Mokslo metų pradžioje gimnazijoje buvo suburta MEPA komanda, suplanuotos veiklos ir išsigrynintos temos, susijusios su Europos Parlamento darbu bei Europos Sąjungos prioritetais. Mokiniai rengė informacinius stendus, pristatymus apie ES institucijas, diskutavo apie jaunimo galimybes Europoje ir pilietinio aktyvumo svarbą.

    Temos, renginiai ir susitikimai

    Integruotų pamokų ir veiklų metu gimnazijoje nagrinėtos demokratijos, žmogaus teisių, klimato kaitos, dezinformacijos, lygių galimybių, savanorystės ir saugumo temos. Dėmesys skirtas kritiniam mąstymui ir tam, kaip jauni žmonės gali atsakingai vertinti informaciją bei dalyvauti sprendimų priėmime.

    Gimnazijos bendruomenė į veiklas įtraukė ir patirtinius mokymosi elementus: pristatytos „Erasmus+“ patirtys Vokietijoje ir Vengrijoje, minėta Europos kalbų diena. Spalio mėnesį mokiniai dalyvavo simuliacinėje Europos Parlamento sesijoje Strasbūre, lankėsi Telšių Žemaitės gimnazijoje, susitiko su europarlamentaru Dainiumi Žalimu.

    Į gimnaziją kelis kartus buvo pakviesti ir alumnai Arnoldas Abramavičius bei Auksė Petruškevičiūtė, kurių veikla siejasi su europinėmis iniciatyvomis. Tokie susitikimai mokiniams padeda pamatyti, kaip pilietinis aktyvumas ir domėjimasis Europa gali virsti realiais studijų ar karjeros pasirinkimais.

    Europos diena kaip metų akcentas

    Vienu ryškiausių metų akcentų tapo Europos dienos renginiai, kurių metu vyko integruotos veiklos, protmūšis ir simuliaciniai užsiėmimai. Juose dalyvavo ir Visagino bei Ignalinos gimnazijų mokiniai, o bendros veiklos stiprino mokyklų partnerystę.

    Susitikime su europarlamentaru Pauliumi Saudargu mokiniai turėjo progą aptarti, kaip priimami sprendimai Europos Parlamente ir kodėl jaunimo įsitraukimas svarbus ne tik rinkimuose, bet ir kasdienėse pilietinėse iniciatyvose. Simuliacijos leido praktiškai išbandyti argumentavimo, kompromisų paieškos ir komandinio darbo įgūdžius.

    Veiklos už mokyklos ribų

    Per mokslo metus MEPA komanda aktyviai viešino veiklas mokyklos informacinėse erdvėse ir socialiniuose tinkluose, skatindama bendruomenę sekti Europos aktualijas. Trečius metus iš eilės, minint Europos dieną, gimnazistai vyko į miesto ugdymo įstaigas ir bendruomenes, kur vedė pamokas apie ES ir Europos Parlamentą.

    Tokios veiklos vyko Zarasų „Lakštingalos“ mokykloje, Zarasų „Santarvės“ pradinėje mokykloje, Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijoje, Zarasų profesinėje mokykloje ir Trečiojo amžiaus universitete. Siekiant įtraukti platesnį mokinių ratą, gimnazijoje surengtos ir tinklinio varžybos, kurios tapo papildomu būdu telkti bendruomenę.

    „Svarbu, kad mokiniai suprastų, jog Europos Sąjunga nėra tolima institucija, o erdvė, kurioje reikšmingas kiekvieno piliečio balsas“, – sakė MEPA vyr. ambasadorė Daiva Matijošienė.

    Apibendrindama mokslo metų veiklas gimnazijos bendruomenė pabrėžia, kad dalyvavimas MEPA padeda stiprinti atsakomybės, organizavimo, bendruomeniškumo ir europietiškos tapatybės jausmą. Ilgalaikis įsitraukimas rodo, jog pilietiškumo ugdymas gali būti paremtas ne vien teorija, bet ir realiomis patirtimis, diskusijomis bei bendradarbiavimu.

  • Virginijus Sinkevičius Lazdijų rajone: nuo abiturientų šventės iki diskusijų su Trečiojo amžiaus universiteto studentais

    Virginijus Sinkevičius Lazdijų rajone: nuo abiturientų šventės iki diskusijų su Trečiojo amžiaus universiteto studentais

    Europos Parlamento narys, laikinasis Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Virginijus Sinkevičius penktadienį lankėsi Lazdijų rajone. Kartu su juo atvyko padėjėjas Henrikas Grigutis, o vizito metu europarlamentaras susitiko su bendruomenių atstovais ir rajono gyventojais.

    Vizito darbotvarkė sutapo su svarbia proga abiturientams – Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijoje vyko paskutinio skambučio šventė. Kartu su savivaldybės mere Ausma Miškiniene svečias dalyvavo renginyje, pasveikino moksleivius ir palinkėjo drąsos bei sėkmingo starto savarankiškame gyvenime.

    Vėliau europarlamentaras apsilankė Lazdijų švietimo centre ir susitiko su Trečiojo amžiaus universiteto studentais. Pokalbyje daug dėmesio skirta Europos Parlamento darbui, aktualiausiems politiniams procesams Lietuvoje ir Europoje, taip pat saugumo situacijai regione.

    Susitikimo metu dalyviai aktyviai uždavinėjo klausimus ir dalijosi savo įžvalgomis apie vietos bendruomenėms svarbius sprendimus, ES politikos įtaką kasdieniams klausimams ir pilietinį įsitraukimą. Tokie susitikimai savivaldybėse dažnai tampa proga tiesiogiai aptarti, kaip ES darbotvarkės temos persikelia į švietimą, socialinę politiką ir regionų plėtrą.

    Vizito programoje buvo ir Laisvės kovų muziejus, kuriame svečiai susipažino su ekspozicijomis bei įstaigos veikla. Savivaldybė pažymi, kad muziejus laikomas vienu iš išskirtinių tokio pobūdžio objektų regione, o jo patirtimi domisi ir kitų savivaldybių delegacijos.

    Simboliniu akcentu tapo muziejuje esanti kėdė Kokio dydžio yra laisvė?, kviečianti lankytojus apmąstyti laisvės kainą ir prasmę šiandien. Pasak savivaldybės atstovų, tokie kultūriniai ir istorinės atminties taškai vizitų metu padeda kalbėti ne tik apie dabarties politiką, bet ir apie vertybinį kontekstą, kuriame priimami sprendimai.

  • Briuselio žaliųjų lyderis Bas Eickhout traukiasi: neišviešinti santykiai ir partijos taisyklių pažeidimas

    Briuselio žaliųjų lyderis Bas Eickhout traukiasi: neišviešinti santykiai ir partijos taisyklių pažeidimas

    Europos Parlamento Žaliųjų frakciją sukrėtė netikėta žinia: vienas ryškiausių jos veidų Bas Eickhout pasitraukė iš europarlamentaro pareigų ir frakcijos pirmininko posto. Sprendimas paskelbtas po vidinių procedūrų, kai paaiškėjo, kad politikas buvo pažeidęs partijos taisykles dėl santykių deklaravimo.

    Apie pasitraukimą pranešta frakcijos susitikimo metu Strasbūre, o dalis dalyvių vėliau pasakojo, kad atmosfera buvo įtempta ir emocinga. Eickhout viešame pareiškime pripažino, jog praeityje elgėsi netinkamai ir prisiima atsakomybę už sprendimus, susijusius su santykiais, kurie, jo teigimu, neatitiko užimamų pareigų standartų.

    „Anksčiau ne visada elgiausi teisingai. Turėjau santykių, kurie nebuvo tinkami mano vaidmeniui. Neturėjau taip daryti, ir prisiimu atsakomybę“, – sakė Bas Eickhout.

    Žaliųjų frakcijos elgesio kodeksas leidžia santykius tarp politikų ir darbuotojų, tačiau reikalauja juos deklaruoti, kad būtų išvengta interesų konflikto, galimo spaudimo ar nelygių galios santykių. Šįkart, frakcijos viduje iškilus klausimams dėl anksčiau neatskleistų darbinių santykių, buvo konstatuota, kad taisyklės galėjo būti pažeistos, o tai tapo pagrindu pasitraukimui.

    Situacija pateko į platesnį Europos Parlamento vidaus politikos kontekstą, kuriame pastaraisiais metais daugiau dėmesio skiriama elgesio standartams, priekabiavimo prevencijai ir skaidrumui. Po kelių rezonansinių istorijų įvairiose politinėse grupėse, frakcijos griežtino vidines gaires, o deklaravimo taisyklės tapo svarbia reputacinės rizikos valdymo dalimi.

    Eickhout ilgą laiką buvo laikomas vienu svarbiausių Žaliųjų politikų Briuselyje, ypač dirbant su klimato ir pramonės pertvarkos darbotvarke. Jis į Europos Parlamentą buvo išrinktas 2009 metais, o 2019–2024 metų kadencijoje tapo viena centrinių figūrų ginant ambicingesnius Europos žaliojo kurso sprendimus, įskaitant transporto emisijų mažinimo politiką ir planus dėl naujų vidaus degimo variklius turinčių automobilių pardavimo ribojimo nuo 2035 metų.

    Vis dėlto politinis fonas Žaliesiems pastaruoju metu tapo sudėtingesnis: po 2024 metų Europos Parlamento rinkimų frakcija neteko dalies mandatų, o dešiniųjų įtaka išaugo. Tai reiškia, kad dalis anksčiau patvirtintų žaliųjų iniciatyvų gali būti peržiūrimos, švelninamos arba grąžinamos į derybų stadiją, ypač ten, kur susikerta klimato tikslai ir pramonės konkurencingumas.

    Pats Eickhout savo pasitraukimą siejo ir su asmeniniu išsekimu po ilgų metų politikoje, tačiau lemiamu veiksniu tapo būtent vidaus taisyklių laikymosi klausimas. Žaliųjų atstovai viešai pabrėžė, kad į galimus kodekso pažeidimus žiūri rimtai, nes skaidrumas jiems yra esminis politinio pasitikėjimo elementas.

    Tuo pat metu Nyderlandų politiniame lauke vyksta kairiųjų jėgų persigrupavimas, kuris gali keisti ir nacionalinių partijų kryptį Europos lygmeniu. Ši dinamika svarbi ir Žaliesiems, nes nuo būsimų sprendimų gali priklausyti, kokį vaidmenį jie atliks Europos partijų šeimų struktūroje ir kaip bandys atkurti įtaką naujoje politinėje realybėje.

  • Stażai Europos Parlamente: paraiškas galima teikti iki gegužės pabaigos, numatyta ir stipendija

    Stażai Europos Parlamente: paraiškas galima teikti iki gegužės pabaigos, numatyta ir stipendija

    Iki gegužės 31 dienos dar priimamos paraiškos į Europos Parlamento Roberto Schumano vardu pavadintas stažuotes, kurios prasidės spalio mėnesį. Tai viena geidžiamiausių praktikų Europos Sąjungos institucijose, tačiau atranka išlieka konkurencinga, o reikalavimai kandidatams – gana aiškiai apibrėžti.

    Stažuotė trunka penkis mėnesius ir gali vykti Briuselyje, Strasbūre, Liuksemburge arba Europos Parlamento ryšių biuruose valstybėse narėse. Tokia praktika dažnai laikoma patogiu startu norintiems karjeros ES politikoje, teisėje, komunikacijoje ar viešajame administravime.

    Kas gali pretenduoti?

    Paraiškas gali teikti Europos Sąjungos piliečiai nuo 18 metų, atitinkantys kalbų mokėjimo kriterijus. Paprastai tikimasi mokėti bent dvi ES oficialiąsias kalbas: vieną labai gerai, kitą gerai, o tai realiai dažnai reiškia gimtąją kalbą ir dar vieną plačiai vartojamą ES darbo kalbą.

    Taip pat būtinas bent bakalauro ar jam prilygintas išsilavinimas ir pažyma dėl neteistumo. Be to, stažuotė skirta tiems, kurie anksčiau ES institucijose ar agentūrose nėra dirbę ir nėra atlikę ilgesnės nei du mėnesiai praktikos, taip siekiant išlaikyti programą kaip įėjimo į profesinę sritį galimybę.

    Ką veikia stažuotojai?

    Stažuotojai gali būti priskiriami įvairioms Europos Parlamento sritims: nuo komunikacijos ir viešųjų ryšių iki vidaus ir užsienio politikos, teisės, finansų, administravimo ar su skaitmenine darbotvarke susijusių komandų. Praktikoje tai dažnai reiškia darbą su dokumentais, analize, renginių organizavimu, informacijos rengimu ir kasdienių procesų palaikymu.

    Stažuotojai taip pat stebi plenarinį darbą ir politinių grupių veiklą, o dirbantieji Briuselyje ar Liuksemburge gali turėti progą nuvykti į sesijas Strasbūre. Tai suteikia realų vaizdą, kaip priimami sprendimai ir kaip derinami skirtingų valstybių bei frakcijų interesai.

    Kokia finansinė dalis ir sąlygos?

    Europos Parlamentas nurodo, kad stažuotė yra apmokama, o mėnesinė stipendija siekia beveik 1 500 eurų. Iš šios sumos stažuotojai paprastai turi padengti apgyvendinimo ir kasdienes išlaidas, todėl planuojant dalyvavimą svarbu įvertinti gyvenimo kainas, ypač Briuselyje ir Liuksemburge.

    Programa taip pat pritaikoma žmonėms su negalia: jei nustatytas ilgalaikis sveikatos sutrikimas ir atitinkami kriterijai patvirtinami Europos Parlamento medicinos tarnybų, gali būti skiriamas papildomas priedas, kai kuriais atvejais siekiantis iki 50 proc. bazinės stipendijos.

    Nors stažuotė Europos Parlamente automatiškai negarantuoja darbo pasiūlymo, ji dažnai padeda sukaupti patirties, užmegzti profesinių ryšių ir geriau pasirengti vėlesnėms atrankoms. Panašias praktikas siūlo ir kitos ES institucijos, pavyzdžiui, Europos Komisija, kuri taip pat periodiškai renka stažuotojus į vadinamąją Blue Book programą.

  • Daugiau lėšų Europos gynybai: EP nariai ginčijasi, ar tai strategija, ar nuolaida Trumpui

    Daugiau lėšų Europos gynybai: EP nariai ginčijasi, ar tai strategija, ar nuolaida Trumpui

    Gynybos biudžetai auga

    Europos Sąjunga vis dažniau gynybą įvardija kaip skubiausią politinį prioritetą, o valstybių biudžetuose ryškėja lūžis po dešimtmečius trukusio taupymo. Spaudimą didinti išlaidas stiprina Rusijos karas prieš Ukrainą, įtampa Artimuosiuose Rytuose ir platesnė geopolitinė konkurencija.

    Kartu auga ir nerimas, ar didesnis finansavimas taps ilgalaike strategine investicija, ar tik fragmentiška reakcija į krizes. Ši dilema vis dažniau persikelia į Europos Parlamento diskusijas, kur susiduria požiūriai į socialinių išlaidų ir gynybos balansą.

    EP diskusija: „taip“ ir „ne“

    Laidoje „The Ring“ aštriai susikirto du Europos Parlamento nariai: austras Lukas Mandl iš Europos liaudies partijos ir belgas Marc Botenga iš Kairiųjų frakcijos. Jie ginčijosi, ar milijardai eurų naujai ginkluotei yra būtina atgrasymo priemonė, ar klaidinga kryptis, kai gyventojai tikisi investicijų į viešąsias paslaugas.

    Botenga kritikavo valstybių sprendimus sparčiai didinti gynybos biudžetus, argumentuodamas, kad tai gali vykti mokyklų, ligoninių ir kitų vidaus poreikių sąskaita. Mandl laikėsi priešingos pozicijos ir teigė, kad modernios technologijos, įskaitant bepiločius, tampa būtinos, jei Europa nori patikimai atgrasyti Rusiją ir reaguoti į naujas grėsmes.

    „Europa negali statyti saugumo ant vilties, kad grėsmės išnyks pačios“, – sakė Lukas Mandl.

    „Milijardai ginklams nėra atsakymas, jei tuo pat metu silpnėja visuomenės atsparumas ir viešosios paslaugos“, – sakė Marc Botenga.

    JAV, NATO ir „strateginė autonomija“

    Diskusijoje svarbią vietą užėmė ir transatlantiniai ryšiai: NATO, žvalgybos bendradarbiavimas bei prekybinės priklausomybės. EP nariai nesutarė, ar ES turėtų dar labiau remtis JAV, ar spartinti vadinamąją strateginę autonomiją, kai Europa pati užsitikrina kritinius pajėgumus, tiekimą ir sprendimų priėmimą.

    Šį klausimą dar labiau paaštrino Donaldo Trumpo sugrįžimas į Baltuosius rūmus ir jo labiau sandorinis požiūris į sąjungininkų įsipareigojimus. Dalis Europos lyderių tokį foną vertina kaip signalą, kad gynybos planavimas turi būti grindžiamas ne vien politine valia Vašingtone, bet ir ilgalaikėmis Europos investicijomis.

    Gynybos išlaidų didinimas taip pat reiškia praktinius sprendimus: ką pirkti, iš ko pirkti ir kaip stiprinti Europos gynybos pramonę, kad užsakymai nevirstų vien importu. Vis garsiau kalbama apie bendrus pirkimus, gamybos pajėgumų plėtrą ir greitesnį inovacijų diegimą, kad lėšos virstų realiais pajėgumais, o ne vien politiniais pažadais.

  • Europos kraštutinė dešinė bando stabdyti atsinaujinančią energetiką: prisidengia gamtos apsauga

    Europos kraštutinė dešinė bando stabdyti atsinaujinančią energetiką: prisidengia gamtos apsauga

    Kai gamtos argumentas tampa politiniu įrankiu

    Europos Parlamente dalis kraštutinių dešiniųjų frakcijų vis dažniau save pristato kaip gamtos buveinių gynėjas, tačiau jų tikslas neretai susijęs su noru pristabdyti Europos Komisijos siūlymus spartinti atsinaujinančios energetikos projektus. Šis posūkis Briuselyje kuria neįprastas sąjungas, kai dalis žaliųjų ir kairiųjų, kritikuodami leidimų reformą, kai kuriais klausimais atsiduria greta politinių oponentų.

    Diskusijų centre atsidūrė Komisijos siekis supaprastinti ir pagreitinti leidimų išdavimą vėjo, saulės, elektros tinklų ir kitos energetikos infrastruktūros projektams. Europos Sąjungos institucijos argumentuoja, kad dabartinės procedūros kai kuriose valstybėse gali užtrukti iki devynerių metų, todėl energetikos transformacija stringa.

    Leidimų reforma: daugiau greičio, mažiau saugiklių?

    Viena iš labiausiai ginčijamų idėjų yra siūlymas atsinaujinančios energetikos projektus leidimų išdavimo procese nuosekliai laikyti viršesnio viešojo intereso klausimu. Praktikoje tai suteiktų tokiems projektams didesnį teisinį svorį, kai valdžios institucijos vertina konfliktą tarp energetikos plėtros ir aplinkosaugos, kraštovaizdžio ar vietos bendruomenių interesų.

    Aplinkosaugos organizacijos ir dalis europarlamentarų perspėja, kad per didelis supaprastinimas gali silpninti poveikio aplinkai vertinimo standartus. Jų teigimu, greitis pats savaime neužtikrina geresnių sprendimų, jei kartu mažėja galimybės iš anksto identifikuoti rizikas saugomoms buveinėms, paukščių migracijos keliams ar vandens telkinių būklei.

    „Turime paspartinti energetikos pertvarką, tačiau tai neturi vykti Europos gamtos apsaugos taisyklių sąskaita“, – sakė žaliųjų europarlamentaras Rasmus Nordqvist.

    Neįprasti blokai ir skirtingi motyvai

    Kraštutinės dešinės atstovai, teikdami siūlymų pataisas, viešai akcentuoja būtinybę saugoti gamtą ir vengti procedūrų, kurios galėtų apriboti išsamų poveikio aplinkai vertinimą. Tačiau kritikai atkreipia dėmesį, kad šios politinės jėgos anksčiau dažnai pasisakė prieš Europos žaliąjį kursą, ragino švelninti su klimato politika susijusius įsipareigojimus ir skeptiškai vertino atsinaujinančių išteklių plėtrą.

    Šiandien dalis jų argumentų sutampa su nuosaikesnių politikų išsakomomis pastabomis: kad valstybės narės turėtų išlaikyti daugiau diskrecijos sprendžiant, kur ir kokias technologijas plėtoti, o ypač jautriose teritorijose taikyti griežtesnę apsaugą. Skirtumas tas, kad vieni tai mato kaip saugiklių stiprinimą, kiti kaip galimybę sulėtinti bendrą atsinaujinančios energetikos tempą.

    Debatą dar labiau komplikuoja ginčai dėl elektros tinklų plėtros. Energetikos transformacijai būtina nauja infrastruktūra, tačiau kai kurie pasiūlymai siekia dalį projektų atleisti nuo tam tikrų vandens apsaugos reikalavimų, argumentuojant, kad perteklinis dokumentavimas ir ilgi vertinimai sukuria brangius vėlavimus be apčiuopiamos naudos aplinkai.

    Europos Komisija tvirtina, kad tik spartesnės procedūros leis greičiau išstumti iškastinį kurą iš energetikos sistemos ir įgyvendinti klimato tikslus, kurie tiesiogiai susiję ir su biologinės įvairovės apsauga. Europos Parlamente sprendimai dėl leidimų reformos ir su ja susijusių pataisų turėtų būti priimami artimiausiais mėnesiais, o politinės stovyklos ieškos pusiausvyros tarp greičio, teisinio aiškumo ir gamtosauginių saugiklių.

  • Žaliųjų lyderis Bas Eickhout traukiasi iš Europos Parlamento: pripažino netinkamus santykius

    Žaliųjų lyderis Bas Eickhout traukiasi iš Europos Parlamento: pripažino netinkamus santykius

    Europos Parlamento Žaliųjų frakcijos vienas vadovų Bas Eickhout paskelbė nedelsdamas atsistatydinantis iš europarlamentaro pareigų. Politikas teigė pripažįstantis, kad anksčiau turėjo santykių, kurie buvo nesuderinami su jo vaidmeniu ir atsakomybe.

    Savo pareiškime jis nurodė kritiškai įvertinęs pastarojo laikotarpio elgesį ir prisiimantis atsakomybę. B. Eickhout taip pat akcentavo, kad organizacija įžengia į naują etapą, todėl, jo vertinimu, jai reikalingi atstovai, galintys dirbti su visa energija.

    Kas lėmė sprendimą

    Nyderlandų PRO partija, su kuria siejamas B. Eickhout, pranešė, kad viena iš atsistatydinimo priežasčių buvo anksčiau buvę santykiai darbovietėje, apie kuriuos nebuvo informuota pagal vidines taisykles. Partija pabrėžė, kad profesionali ir atvira darbo aplinka yra esminė jos elgesio kodekso dalis.

    Žaliųjų frakcija Europos Parlamente taip pat paskelbė gerbianti šį sprendimą ir pažymėjo, kad į galimus elgesio normų pažeidimus žiūri rimtai. Frakcija nurodė tęsianti darbą stiprinant pagarbos, pasitikėjimo ir atvirumo kultūrą darbo aplinkoje.

    Viešai minėtas ryšys ir reakcijos

    Anksčiau žiniasklaidoje buvo skelbta, kad B. Eickhout kolegoms atskleidė esąs santykiuose su europarlamentare Lena Schilling. Pats politikas per atstovą tikino, jog atsistatydinimas nėra susijęs su šiuo konkrečiu ryšiu, daugiau detalių nepateikta.

    Žaliųjų frakcija pridūrė, kad tiems, kuriuos gali paveikti tokie sprendimai, yra prieinami konfidencialūs konsultantai ir kita pagalba. Tokia praktika pastaraisiais metais tampa vis dažnesnė Europos institucijose, siekiant užtikrinti saugesnę darbo aplinką ir aiškesnį interesų konfliktų valdymą.

    Ką tai reiškia Žaliesiems

    B. Eickhout Europos Parlamente dirbo nuo 2009 metais, o 2024 metų Europos Parlamento rinkimuose buvo vienas ryškiausių Europos žaliųjų kampanijos veidų. Jo pasitraukimas reiškia, kad frakcijoje prasidės vidinės diskusijos dėl lyderystės, ypač artėjant vadinamajam kadencijos vidurio postų perskirstymui 2027 metų sausį.

    Žiniasklaida taip pat atkreipia dėmesį, kad po 2024 metų rinkimų Žaliųjų šeimoje didėja Baltijos ir Rytų Europos atstovų ambicijos užimti daugiau vadovaujančių pozicijų. Todėl atsistatydinimas gali paspartinti platesnę kovą dėl įtakos frakcijos viduje ir naujų prioritetų formavimo.

    „Kritiškai apmąsčiau savo veiksmus per pastarąjį laikotarpį. Ne visada pasielgiau teisingai. Turėjau santykių, kurie netiko mano vaidmeniui, ir prisiimu atsakomybę“, – sakė Bas Eickhout.

    „Profesionali ir atvira darbo aplinka yra būtina visiems ir sudaro mūsų elgesio kodekso pagrindą“, – teigė PRO partija.

    „Į bet kokius elgesio kodekso pažeidimų įtarimus žiūrime labai rimtai“, – nurodė Žaliųjų frakcija Europos Parlamente.

  • ES ir JAV prekybos susitarimas artėja prie finišo: kaip Briuselis bando jį apsaugoti nuo Trumpo

    ES ir JAV prekybos susitarimas artėja prie finišo: kaip Briuselis bando jį apsaugoti nuo Trumpo

    Europos Sąjunga artėja prie sprendimo dėl transatlantinio prekybos susitarimo su Jungtinėmis Valstijomis, tačiau svarbiausias iššūkis dabar – nebe susitarti su Vašingtonu, o rasti formulę, kuri išlaikytų politinius ginčus pačioje ES. Šią savaitę Europos Parlamento, Tarybos ir Europos Komisijos derybininkai renkasi Strasbūre, siekdami užbaigti kompromisą.

    Diskusijų esmė – kaip vadinamąjį susitarimą padaryti atsparų JAV vidaus politikos posūkiams ir galimiems prezidento Donaldo Trumpo sprendimams. Europos Parlamentas siekia daugiau saugiklių, kad ES įsipareigojimai mažinti muitus JAV prekėms būtų aiškiai susieti su JAV įsipareigojimu riboti muitus daugumai ES eksporto iki 15 proc.

    „Per pastarąsias dienas vyko daug diskusijų ir apmąstymų, ir aš gana optimistiškas, kad rasime tvirtą kompromisą, kuris atitiks Europos interesą ir būtų atsparus Trumpo sprendimams“, – sakė Europos Parlamento prekybos komiteto pirmininkas Berndas Lange.

    Europos Parlamente centro kairės, liberalų ir žaliųjų grupės anksčiau kelis kartus stabdė greitą pritarimą, prašydamos aiškių mechanizmų, kurie leistų sustabdyti susitarimo taikymą, jei JAV neįvykdytų savo dalies. Tuo pat metu dalis valstybių narių ir Europos Komisija ragina užbaigti procesą kuo greičiau, baiminantis galimo JAV atsako.

    Įtampą didina ir grasinimai didinti muitus Europos automobiliams, jei ES iki nustatyto termino nepasieks susitarimo dėl įgyvendinimo. Ši rizika ypač jautri eksportuojančioms ES ekonomikoms, nes automobilių sektorius tiesiogiai priklauso nuo stabilios prieigos prie JAV rinkos.

    Tekste svarstomi keli instrumentai. Vienas jų – vadinamoji įsigaliojimo atidėjimo nuostata, pagal kurią susitarimas pilnai įsibėgėtų tik tuomet, kai JAV sumažintų muitus Europos plieno ir aliuminio gaminiams iki 15 proc., nes kai kuriais atvejais jie išlieka gerokai didesni.

    Taip pat aptariama ir galiojimo pabaigos nuostata, kuri numatytų, kad susitarimas automatiškai baigtų galioti 2028 metais, taip sumažinant ilgalaikę priklausomybę nuo nenuspėjamos JAV prekybos politikos. Kritikai ES sostinėse sako, kad tokios sąlygos tik didintų neapibrėžtumą ir atbaidytų verslą.

    Europos Komisija gegužės pradžioje pasiūlė kompromisinį modelį: suteikti Komisijai teisę sustabdyti ES muitų lengvatas, jei iki 2026 metų pabaigos JAV nesumažintų tarifų Europos metalams. Šis mechanizmas būtų tarsi automatinis saugiklis, leidžiantis reaguoti be naujų ilgų politinių derybų.

    Vis dėlto politinė aritmetika Europos Parlamente išlieka trapi. Jei kompromisas pernelyg priartėtų prie valstybių narių pozicijos ir saugiklių būtų per mažai, dokumentas rizikuoja neperžengti plenarinio balsavimo, kurio laikotarpis siejamas su birželio viduriu.

    Transatlantiniai ekonominiai ryšiai išlieka vieni svarbiausių pasaulyje, o ginčai dėl muitų greitai atsiliepia tiekimo grandinėms, investicijoms ir kainoms. Dėl to abi pusės formaliai deklaruoja norą išvengti eskalacijos, tačiau ES derybose vis labiau akcentuojama, kad susitarimas turi būti ne tik pasiektas, bet ir patikimai įgyvendinamas.

    Pasak derybose dalyvaujančių pareigūnų, siekiama kompromiso, kuris didintų gamintojų ir eksportuotojų tikrumą, net jei Briuselis negali garantuoti, kad Vašingtonas visada laikysis politinių įsipareigojimų. Galutinis rezultatas turėtų paaiškėti artimiausiuose derybų etapuose.

  • ES ir JAV prekybos kompromisas po Trumpo spaudimo: daugiau aiškumo verslui, bet liko saugikliai

    ES ir JAV prekybos kompromisas po Trumpo spaudimo: daugiau aiškumo verslui, bet liko saugikliai

    Europos Sąjunga ankstyvą trečiadienio rytą pasiekė kompromisą dėl teisės akto, kuris įgyvendintų su Jungtinėmis Valstijomis suderėtą prekybos susitarimą. Derybos Strasbūre užtruko ilgiau nei penkias valandas, o susitarimas laikomas žingsniu, galinčiu padėti išvengti naujos muitų eskalacijos tarp abiejų ekonominių blokų.

    Pagal pernai suderėtą politinį susitarimą ES sutiko panaikinti tarifus daliai JAV pramonės ir kai kurioms žemės ūkio prekėms, o Vašingtonas turėjo apriboti muitus daugumai Europos eksporto iki 15 proc. Vis dėlto šio plano įtvirtinimas teisėje strigo, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas pastaraisiais mėnesiais viešai didino spaudimą, grasindamas naujais tarifais.

    Kas sutarta ir kodėl tai svarbu

    Europos Komisijai suteikiama galimybė, Europos Parlamentui ar valstybei narei paprašius, stabdyti susitarimo taikymą, jei Jungtinės Valstijos iki 2026 metų pabaigos nesumažintų muitų Europos plieno ir aliuminio produkcijai. Būtent metalų sektorius tapo didžiausiu ginčo tašku, nes šioje srityje JAV muitai, remiantis paskutiniais sprendimais, gali siekti iki 50 proc.

    Galutiniame tekste taip pat numatyta, kad Europos Komisija metų pabaigoje pateiks ataskaitą Parlamentui ir Tarybai apie JAV plieno tarifų taikymą. Jei būtų konstatuota neatitiktis, Komisija vertintų, ar pagrįsta laikinai sustabdyti susitarimą, kad būtų apsaugoti ES interesai.

    Susitarime įrašyta ir vadinamoji galiojimo pabaigos nuostata: planuojama, kad jis baigtų galioti 2029 metų gruodį. Toks terminas mažina ilgalaikę reguliacinę riziką, bet kartu palieka erdvės politinėms permainoms ateityje.

    Įtampa dėl automobilių ir politiniai riboženkliai

    Derybų foną stiprino Vašingtono signalai, kad kantrybė senka: buvo viešai grasinta nuo liepos 4 dienos įvesti 25 proc. tarifą europietiškiems automobiliams. Toks scenarijus būtų skaudžiausiai palietęs eksportuotojus ir tiekimo grandines, nes transatlantinė prekyba apima milžinišką prekių srautą ir tiesiogiai veikia pramonės planavimą bei investicijas.

    Į tekstą taip pat įtraukti apsauginiai mechanizmai, leidžiantys Komisijai pradėti tyrimus, jei importo srautai keltų rimtą grėsmę vietos pramonei. Tyrimai galėtų būti inicijuoti pačios Komisijos sprendimu arba kelių ES valstybių prašymu, o jų išvada galėtų baigtis daliniu ar visišku susitarimo stabdymu.

    Kita vertus, Parlamentas siekė papildomų sąlygų, susietų su politine įtampa dėl Trumpo pareiškimų apie Danijai priklausantį Grenlandijos regioną, tačiau ši nuostata į galutinį kompromisą nebuvo įtraukta. ES valstybių sostinės argumentavo, kad susitarime turi likti tik prekybos klausimai, o ne platesni geopolitiniai įsipareigojimai.

    Kas laukia toliau

    Dokumentas keliaus į Europos Parlamento plenarinį balsavimą, kuris numatytas birželio 15–18 dienomis Strasbūre. Nors didžiausia frakcija Europos Parlamente signalizuoja paramą, dalis liberalų ir kairiųjų europarlamentarų išlieka kritiški ir neatmeta galimybės balsuoti prieš.

    Praktinė kompromiso reikšmė verslui yra dvejopa: iš vienos pusės, atsiranda daugiau aiškumo dėl bendrų tarifų lubų ir prekybos krypties, iš kitos pusės, išlieka priklausomybė nuo JAV sprendimų dėl plieno ir aliuminio. Dėl to galutinę susitarimo vertę lems ne tik balsavimas Parlamente, bet ir tai, ar iki 2026 metų pabaigos bus realiai sumažinti ginčijami muitai.

    „ES dar kartą parodė, kad esame patikimas prekybos partneris, kuris laikosi įsipareigojimų“, – sakė ES prekybos vadovas Marošas Šefčovičius.

  • Europos Parlamentas nusileido Trumpo spaudimui: kas slypi už naujo muitų sandorio su JAV

    Europos Parlamentas nusileido Trumpo spaudimui: kas slypi už naujo muitų sandorio su JAV

    Kas patvirtinta Strasbūre

    Europos Parlamento derybininkai ir ES valstybių narių atstovai susitarė dėl vadinamojo Turnberry susitarimo įgyvendinimo – prekybos paketo, kuriuo daugumai JAV pramoninių prekių, importuojamų į Europą, būtų panaikinti muitai.

    Sprendimas priimtas po kelias savaites trukusios politinės įtampos, kai dalis europarlamentarų ragino susitarimą laikyti įšaldytą, kol Vašingtonas aiškiai patvirtins savo įsipareigojimus.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas prieš dvi savaites viešai grasino įvesti 25 proc. muitus ES automobiliams, jei susitarimas nebus pradėtas taikyti iki liepos 4 dienos.

    Šis terminas tapo pagrindiniu spaudimo svertu, o derybos įgavo skubos režimą, nes automobilių sektorius yra vienas jautriausių transatlantinei prekybai.

    Kas kelia daugiausia ginčų

    Susitarimą kritikuojantys europarlamentarai teigia, kad paketas yra asimetriškas, nes kartu numato JAV muitų ES prekėms didinimą iki 15 proc. ribos.

    Tokio masto tarifas gali reikšmingai paveikti Europos eksportuotojus, ypač pramonės šakas, kurių pelningumas jautrus net nedideliems prekybos kaštų pokyčiams.

    Europarlamentarai taip pat siekė įtvirtinti aiškius saugiklius, kad ES nuolaidos muitų srityje būtų tiesiogiai susietos su tuo, ar JAV realiai įgyvendina savo dalį.

    Galutiniame kompromisiniame tekste šie saugikliai, dalies parlamentarų vertinimu, buvo susilpninti, todėl išlieka rizika, kad birželį plenarinėje sesijoje susitarimas sulauks kritiško balsavimo.

    „Stabili, nuspėjama ir subalansuota transatlantinė partnerystė yra abiejų pusių interesas, o šiandien Europos Sąjunga vykdo savo įsipareigojimus“, – sakė Kipro prekybos ministras Michaelis Damianos.

    Sąlygos ir galimi stabdžiai

    Kompromisas numato, kad Europos Komisija galėtų sustabdyti susitarimo taikymą, jei JAV iki 2026 metų pabaigos nepanaikintų muitų Europos plieno ir aliuminio produkcijai.

    Tačiau tokia stabdymo galimybė priklausytų nuo politinio sprendimo ir procedūrų, todėl dalis europarlamentarų ją vertina kaip nepakankamai automatinę.

    Diskutuota ir dėl vadinamosios galiojimo pabaigos sąlygos, kuri nutrauktų susitarimą 2028 metų kovą, jei jis nebūtų atnaujintas.

    Galiausiai sutarta, kad sprendimą, ar JAV pažeidė Turnberry susitarimą, formaliai vertintų Komisija ir prireikus teiktų teisėkūros siūlymą dėl reglamento galiojimo pratęsimo.

    Platesnis kontekstas: kodėl santykiai trapūs

    Briuselyje išlieka nuogąstavimų, kad muitai ir toliau bus naudojami kaip politinio spaudimo priemonė, net jei konkretus prekybos paketas pradėtų veikti.

    Įtampą didina nesutarimai dėl saugumo ir užsienio politikos, o taip pat skirtingi lūkesčiai dėl Europos vaidmens NATO ir kitose regioninio saugumo iniciatyvose.

    Anot derybų aplinką išmanančių šaltinių, ankstesnės Trumpo užuominos dėl Grenlandijos ir vėlesni JAV tarifų pakeitimai po šalies Aukščiausiojo Teismo sprendimo buvo viena priežasčių, kodėl Europos Parlamentas kurį laiką delsė.

    Tik gavus patikinimus, kad JAV laikysis 15 proc. muitų viršutinės ribos, parlamentarai sutiko grįžti prie derybų su ES Tarybai pirmininkaujančiu Kipru.

    Pagal Turnberry susitarimą ES taip pat įsipareigojo iki 2028 metų skatinti investicijas JAV strateginiuose sektoriuose, kurių bendra vertė siektų apie 540 mlrd. eurų, bei pirkti JAV energijos išteklių maždaug už 680 mlrd. eurų.

    Šie skaičiai išlieka vieni labiausiai aptariamų, nes kelia klausimų, kiek tokie įsipareigojimai yra realistiški, kaip jie būtų matuojami ir kokią įtaką turėtų Europos energetikos ir pramonės politikai.