CP v2

Tag: Europos Parlamentas

  • Įspėjimas dėl „Paramount Skydance“ sandorio: Europa žada griežtą „Warner Bros. Discovery“ patikrą

    Įspėjimas dėl „Paramount Skydance“ sandorio: Europa žada griežtą „Warner Bros. Discovery“ patikrą

    JAV ir Europos politikai perspėjo „Paramount Skydance“ vadovą Davidą Ellisoną, kad planuojamas „Warner Bros. Discovery“ įsigijimas bus atidžiai tikrinamas Europos Sąjungoje. Parlamentarai pabrėžė, jog net ir akcininkų pritarimas nereiškia, kad sandoris automatiškai įveiks reguliuotojų barjerus.

    Laiške, kurį pasirašė trys Europos Parlamento nariai ir du JAV Atstovų Rūmų demokratai, akcentuojama, kad Europos Komisija vertins rinkos apibrėžimą, rinkos dalis, vertikalios integracijos poveikį ir galimas pasekmes vidaus rinkai. Politikai taip pat ragino nekurti įspūdžio, esą sandoris sulauks greito ir lengvo pritarimo.

    Kas kelia didžiausias rizikas?

    Parlamentarų teigimu, sujungus didelius kino ir televizijos turinio gamybos bei platinimo pajėgumus, gali išaugti kliūtys konkurentams. Tokia koncentracija, jų vertinimu, galėtų mažinti vartotojų pasirinkimą ir didinti kainas, ypač turinio licencijavimo ir transliavimo paslaugų grandinėje.

    Susijungimas apimtų ne tik studijų turtą ir turinio bibliotekas, bet ir reikšmingą transliavimo bei kabelinių kanalų portfelį, taip pat populiarias srautines paslaugas. ES konkurencijos teisėje tokiais atvejais dažnai nagrinėjamas ne vien tiesioginis konkuravimas, bet ir tai, kaip vieno savininko rankose atsidūrusi tiekimo grandinė gali paveikti partnerius ir mažesnius rinkos dalyvius.

    Redakcinės nepriklausomybės klausimas

    Atskirai keliamos ir žiniasklaidos pliuralizmo bei redakcinės nepriklausomybės rizikos. Politikai ragino užtikrinti vidines apsaugas, kad redakciniai sprendimai liktų nepriklausomi nuo akcininkų interesų, ypač jei finansavimo struktūroje dalyvauja trečiųjų šalių investuotojai.

    „Visuomenės pasitikėjimas reikalauja griežto ir skaidraus peržiūros proceso“, – rašoma parlamentarų laiške.

    Finansavimas ir reguliuotojų kelias

    Pagal viešai skelbtas sandorio sąlygas „Paramount Skydance“ sutiko mokėti 31 eurą už akciją ir numatė apie 6 000 000 000 eurų sandorio nutraukimo mokestį, jei nepavyktų gauti reguliuotojų pritarimo. Finansavime minimos apie 21 000 000 000 eurų apimties lėšos iš Persijos įlankos valstybių suverenių fondų, taip pat kredito linija ir papildomas užnugaris iš Ellisonų šeimos.

    Toks modelis politikams kelia klausimų dėl galimos užsienio valstybių įtakos, nacionalinio saugumo ir jautrių duomenų koncentracijos vieno savininko ekosistemoje. ES lygiu tai gali būti vertinama ne tik per konkurencijos prizmę, bet ir per užsienio subsidijų reguliavimo mechanizmus, jei įtariama, kad valstybės remiami fondai galėtų iškreipti konkurenciją.

    D. Ellisonas anksčiau teigė, kad siekiama sandorį užbaigti iki trečiojo metų ketvirčio pabaigos, tačiau politikų signalas rodo, kad procesas gali užsitęsti. Sprendimas priklausys nuo to, kaip reguliuotojai įvertins konkurencijos, žiniasklaidos pliuralizmo ir finansavimo struktūros rizikas abiejose Atlanto pusėse.

  • Globali Europa po senų aljansų: europarlamentarai aiškinasi, ar ES tampa savarankiška galia

    Globali Europa po senų aljansų: europarlamentarai aiškinasi, ar ES tampa savarankiška galia

    Pirmasis Europos politinės bendrijos susitikimas Pietų Kaukaze parodė, kaip plečiasi Europos kontūrai ne tik geografine, bet ir politine bei strategine prasme. Renginio pasirinkta vieta ir dalyvių spektras atspindi siekį telkti platesnį demokratinių valstybių ratą už Europos Sąjungos ribų.

    Susitikimas Armėnijoje vyko augant pasauliniam nestabilumui ir ryškėjant naujiems ekonominiams bei saugumo iššūkiams. Vienas jautriausių klausimų Europai išlieka prekybos įtampa su Jungtinėmis Valstijomis, ypač dėl grasinimų didinti muitus europiniams automobiliams.

    Kodėl kalbama apie globalią Europą?

    Didėjant konkurencijai tarp didžiųjų valstybių, Europa vis dažniau pristatoma kaip erdvė, su kuria kiti nori sietis, derinti interesus ar bent jau laikytis arčiau. Nuo Kanados ir Jungtinės Karalystės iki Islandijos bei Balkanų šalys ieško naujų formatų, kurie leistų stiprinti ekonominius ryšius ir politinį saugumą.

    Tokioje aplinkoje vis dažniau keliami klausimai, ar Europos Sąjunga gali tapti savarankišku geopolitiniu žaidėju, o ne tik reaguoti į kitų sprendimus. Diskusijose pabrėžiama, kad tam gali prireikti gilesnės integracijos, spartesnio sprendimų priėmimo ir didesnių investicijų į gynybą bei pramonės konkurencingumą.

    Europarlamentarų ginčas dėl krypties

    Šias temas laidoje The Ring aptarė du Europos Parlamento nariai: vokietis Damian Boeselager (Volt), dirbantis su žaliųjų frakcija, ir austras Helmut Brandstätter iš Renew. Abu kalbėjo apie glaudesnio koordinavimo poreikį, kad Europa galėtų stiprinti demokratinį atsparumą tiek savo viduje, tiek kaimynystėje.

    Diskusijoje akcentuota, kad geopolitiniai pokyčiai verčia Europą vienu metu spręsti kelias užduotis: didinti karinį pasirengimą, mažinti priklausomybes kritinėse tiekimo grandinėse ir kurti patikimesnius prekybos susitarimus. Tokie sprendimai tampa ypač aktualūs, kai protekcionizmas grįžta į svarbiausių partnerių darbotvarkę.

    Kanados signalas ir Armėnijos pasirinkimai

    Europos politinės bendrijos susitikime dalyvavusi Kanada tapo vienu ryškiausių pavyzdžių, kaip keičiasi partnerystės. Kanados ministras pirmininkas Mark Carney delegatams perdavė žinią, kad šalis sieks naujo prekybos ir diplomatinių ryšių tinklo, kai dalis prieigos prie JAV rinkos tampa mažiau patikima.

    „Esu pasiryžęs kurti naują prekybos ir diplomatinių aljansų tinklą, nes dalis JAV rinkų tampa mažiau prieinama“, – sakė Mark Carney.

    Carney dalyvavimas kartu buvo ir politinis signalas paremti Armėniją, kuri pastaraisiais metais siekia stiprinti demokratines reformas ir atsargiai tolsta nuo Rusijos įtakos. Tai įgauna papildomo svorio tuo metu, kai Vakarų laikysena Rusijos oponentų, įskaitant Ukrainą, atžvilgiu ne visada yra vienodai aiški.

    Nors Kanados diplomatai atmetė prielaidas, kad Otava galėtų siekti Europos Sąjungos narystės, abu europarlamentarai tokią idėją vertino palankiai kaip politinę viziją. Vis dėlto praktikoje tai reikštų precedento neturintį sprendimą ir reikalautų politinės valios bei teisinio kelio, kuriam šiandien nėra aiškaus mandato.

    Laidą The Ring veda Stefanas Grobe, ją prodiusavo Luis Albertos ir Amaia Echevarria, redagavo Vassilis Glynos. Diskusija atskleidžia, kad klausimas dėl globalios Europos šiandien yra ne tiek šūkis, kiek bandymas rasti veiksmingą atsaką į kintančią pasaulio tvarką.

  • ES ir JAV prekybos sandoris braška: EP rado stabdį, bet Trumpo ultimatumas jau ant stalo

    ES ir JAV prekybos sandoris braška: EP rado stabdį, bet Trumpo ultimatumas jau ant stalo

    Europos Parlamento (EP) ir ES valstybių narių derybininkai pasiekė preliminarų susitarimą dėl vienos jautriausių ES ir JAV prekybos susitarimo dalių – vadinamojo apsaugos mechanizmo, kuris leistų laikinai sustabdyti susitarimą, jei JAV importo šuolis išbalansuotų Europos rinką. Apie tai pranešama remiantis deryboms artimais šaltiniais.

    Šis žingsnis laikomas bandymu sumažinti rizikas, kurios išryškėjo po to, kai buvo sutarta mažinti muitus JAV pramonės prekėms iki nulio. EP nariai pastaraisiais mėnesiais akcentavo, kad susitarimas negali tapti spaudimo priemone prieš ES ir turi turėti aiškius saugiklius.

    Stabdis importo šuolio atveju

    Derybose suderėta kryptis, kad ES galėtų vėl įvesti muitus JAV pramonės prekėms, jei importo augimas sukeltų reikšmingą rinkos sutrikdymą, pavyzdžiui, staigų kainų kritimą, gamybos nuostolius ar konkurencijos iškraipymą. Formuluotės detalės dar derinamos, todėl galutinė mechanizmo apimtis priklausys nuo kompromiso tarp EP, Europos Komisijos ir valstybių narių.

    Toks saugiklis yra įprasta prekybos susitarimų praktika, tačiau šiuo atveju jis tapo politiškai ypač svarbus dėl įtempto transatlantinių santykių fono. EP siekia aiškesnio ir greitesnio instrumentų įjungimo, kad ES nereikėtų ilgai laukti, kol žala vietos pramonei taps negrįžtama.

    Laikrodis tiksi: kada pradėti taikyti?

    Didžiausia įtampa, derybų dalyvių teigimu, kyla dėl vadinamosios įsigaliojimo pradžios nuostatos, kuri apibrėžtų, nuo kada susitarimas realiai pradedamas taikyti. EP pozicija – susitarimo taikymas turi startuoti tik tada, kai Vašingtonas laikosi sutartų muitų lubų ir neviršija 15 proc. ribos.

    Europos Komisija, savo ruožtu, nepritaria sąlygai, kuri susietų įsigaliojimą su JAV muitų praktika, ir siekia kuo greitesnio susitarimo pritaikymo. Skirtumas tarp šių požiūrių gali lemti, ar EP spės laiku surengti balsavimą ir išvengti naujo muitų eskalavimo.

    Numatomas galiojimo terminas ir ginčas dėl apsaugos priemonių

    Derybininkai taip pat iš esmės sutarė dėl nuostatos, kuri automatiškai nutrauktų susitarimą, jeigu jis nebūtų atnaujintas po nustatyto laikotarpio. EP iš pradžių siekė, kad susitarimas baigtų galioti 2028 metų kovą, tačiau galutinis terminas dar nėra galutinai įtvirtintas.

    Kartu Komisija, anot šaltinių, siekia iš susitarimo teksto pašalinti nuorodas į ES Kovos su ekonomine prievarta priemonę, kuri laikoma vienu griežčiausių ES rinkos gynybos instrumentų. EP daliai šis įrankis svarbus kaip atgrasymas, jei prekyba būtų naudojama spaudimui ar grasinimams.

    „Europos Parlamentas nori aiškaus principo: susitarimas negali veikti tol, kol kita pusė jo pati nesilaiko“, – sakė deryboms artimas šaltinis.

    Pagal derybose minimą grafiką, ES institucijos siekia užbaigti kompromisą iki birželio, kad tą patį mėnesį EP galėtų balsuoti plenariniame posėdyje. Spaudimą didina ir tai, kad JAV pusė yra siejusi greitesnį įgyvendinimą su grasinimais dar labiau didinti muitus Europos automobiliams, jei iki liepos 4 dienos sprendimas nebus priimtas.

  • Europos Parlamente kyla ginčas dėl ES–JAV prekybos susitarimo: kodėl derybos nepaankstinamos?

    Europos Parlamente kyla ginčas dėl ES–JAV prekybos susitarimo: kodėl derybos nepaankstinamos?

    Skirtingos stovyklos dėl termino

    Europos Parlamente aštrėja nesutarimai dėl ES ir JAV prekybos susitarimo įgyvendinimo tempo. Didžiausia frakcija Europos liaudies partija siekia paankstinti kitą derybų etapą, tačiau socialistai tam nepritaria.

    Ginčas kilo po to, kai praėjusią savaitę bandymas judėti į priekį įstrigo, o dabar diskusijos persikėlė į klausimą, kada tiksliai tęsti derinimus tarp Europos Parlamento ir ES valstybių narių. Šis kalendoriaus konfliktas atskleidė platesnį požiūrių skirtumą dėl skubos.

    Socialistai laikosi gegužės 19 dienos

    Europos Parlamento Tarptautinės prekybos komiteto pirmininkas, Vokietijos socialdemokratas Berndas Lange, atmetė siūlymą paankstinti derybas. Jo pozicija aiški: kitas derybų raundas turi vykti gegužės 19 dieną.

    Socialistų ir demokratų frakcija argumentuoja, kad sprendimai turi būti priimami laikantis įprastų demokratinių procedūrų, o spaudimas iš už Atlanto neturėtų tapti pagrindu skubinti procesų. Frakcija taip pat remiasi pastaruoju metu JAV teisminėje sistemoje kilusiomis abejonėmis dėl plataus masto tarifų politikos teisėtumo.

    „Naujausi įvykiai parodė, kad buvome teisūs nepasiduodami amerikietiškai grasinimų kampanijai. Europos teisėkūros negali formuoti grasinantys įrašai socialiniuose tinkluose iš Vašingtono“, – sakė Berndas Lange.

    Trumpas spaudžia: liepos 4 dienos riba

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas europiečiams yra nurodęs terminą iki liepos 4 dienos galutinai užbaigti susitarimo įgyvendinimą. Pagal aptariamą schemą ES tarifai JAV prekėms būtų sumažinti iki nulio, o JAV tarifams europinėms prekėms būtų nustatyta 15 proc. riba.

    Europos liaudies partija teigia, kad verslui būtinas kuo greitesnis aiškumas, nes užsitęsęs neapibrėžtumas didina rizikas pramonei ir investicijoms. Be to, primenama, kad D. Trumpas yra viešai kėlęs grėsmę didinti muitus, įskaitant galimus 25 proc. tarifus europietiškiems automobiliams ir sunkvežimiams, jei ES nedels.

    Nors dalis europarlamentarų tikisi, kad sprendimas bus pasiektas iki JAV nustatyto termino, dabartinis ginčas rodo, jog politinis sutarimas dėl derybų tempo dar nėra garantuotas. Artimiausios savaitės taps testu, ar Parlamentas sugebės suderinti verslo lūkesčius, politinį principingumą ir išorinį spaudimą.

  • Prancūzija stabdo ES biudžeto derybų skubinimą: svarbiau kokybė nei terminas iki 2026 metų

    Prancūzija stabdo ES biudžeto derybų skubinimą: svarbiau kokybė nei terminas iki 2026 metų

    Prancūzija nepritaria spaudimui iki 2026 metų pabaigos užbaigti derybas dėl naujo Europos Sąjungos daugiametės finansinės programos. Šalies Europos reikalų ministras Benjaminas Haddadas teigia, kad dirbtinai sutrumpinti terminai gali pakenkti galutinio susitarimo kokybei.

    Pasak ministro, pagrindinis Paryžiaus tikslas yra „geras biudžetas“, o ne greitas susitarimas bet kokia kaina. Jo teigimu, derybose neturėtų dominuoti politiniai kalendoriai ar baimė dėl galimų pokyčių atskirose valstybėse.

    Kas siūloma naujame ES biudžete

    Europos Komisija yra pateikusi siūlymą 2028–2034 metų laikotarpiui numatyti apie 1 800 000 000 000 eurų ES prioritetams. Greta to planuojama apie 166 000 000 000 eurų skirti bendros po pandemijos susidariusios skolos grąžinimui.

    Šios lėšos apimtų tradicines sritis, tokias kaip žemės ūkis ir sanglauda, bet taip pat didesnį dėmesį saugumui, gynybai ir ekonominiam atsparumui. Derybose vienu jautriausių klausimų išlieka, kiek pinigų turėtų keliauti į ūkininkų subsidijas ir kokiu mastu ES galėtų remtis naujais bendrais pajamų šaltiniais.

    Terminus spaudžia rinkimai ir politinė rizika

    Dalis ES lyderių ragina susitarti iki 2026 metų pabaigos, kad liktų pakankamai laiko techniniam planavimui ir deryboms su Europos Parlamentu. Papildomą įtampą kelia tai, kad 2027 metais Prancūzijoje vyks prezidento rinkimai, o kai kurios sostinės baiminasi, jog politiniai pokyčiai galėtų sulėtinti arba perorientuoti derybas.

    Prancūzijoje vienas iš rizikos veiksnių siejamas su Nacionalinio sambūrio pozicijomis dėl ES biudžeto ir bendrų įsipareigojimų. Tokios nuotaikos, Paryžiaus vertinimu, neturėtų tapti priežastimi skubėti ir priimti Prancūzijai nepalankius sprendimus.

    „Mūsų vienintelis prioritetas yra geras biudžetas. Nesikeliame dirbtinių terminų vien tam, kad paspartintume procesą“, – sakė Benjaminas Haddadas.

    Ar susitarimas vis tiek įmanomas 2027 metais

    Prancūzija pabrėžia, kad realu susitarti ir 2027 metų antroje pusėje, svarbiausia užsitikrinti stabilų ir ilgalaikį sprendimą. Galutinis terminas Europos Parlamento balsavimui siejamas su 2027 metų pabaiga, nes naujasis biudžeto laikotarpis turėtų startuoti 2028 metų pradžioje.

    Tuo metu kitos šalys argumentuoja, kad greitesnis susitarimas leistų anksčiau pasirengti konkrečioms programoms ir išvengti vėlavimų, kai finansavimas turėtų pradėti veikti. Diskusija dėl tempo tampa platesnės įtampos dalimi: kaip subalansuoti naujus saugumo poreikius, tradicines išlaidas ir valstybių narių įnašų ribas.

    Artimiausiais mėnesiais derybas gali pagreitinti Tarybai pirmininkaujančios šalies siūlomi tarpiniai skaičiai ir kompromisiniai scenarijai. Vis dėlto Prancūzijos pozicija rodo, kad ES biudžeto derybose greitis nėra vienintelis kriterijus, o kova dėl prioritetų, įmokų ir taisyklių tik intensyvės.

  • ES įspėja Trumpą: „grasinimai socialiniuose tinkluose“ nespartins prekybos susitarimo

    ES įspėja Trumpą: „grasinimai socialiniuose tinkluose“ nespartins prekybos susitarimo

    Europos Parlamento tarptautinės prekybos komiteto vadovas Berndas Lange sukritikavo Vašingtono spaudimą kuo greičiau įgyvendinti Europos Sąjungos ir JAV prekybos susitarimą. Jo teigimu, ES teisėkūros procesas negali būti diktuojamas ultimatumais ir grasinimais socialiniuose tinkluose.

    Įtampa kilo po JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimų, kad ES iki liepos 4 dienos turi sumažinti tarifus JAV prekėms iki nulio, kaip numatyta praėjusiais metais pasirašytame susitarime. Kitu atveju grasinama naujais muitais Europos produkcijai, įskaitant automobilius.

    „Europos teisėkūros negalima diktuoti grasinančiais įrašais socialiniuose tinkluose iš Vašingtono“, – sakė Berndas Lange.

    Europos Parlamente kritika susitarimui išlieka stipri, nes dalis europarlamentarų jį laiko asimetrišku: ES esą susitaiko su iki 15 proc. tarifų lubomis, o kartu įsipareigoja didesnėms investicijoms JAV, kai tuo metu savo muitus amerikietiškoms prekėms mažina iki nulio. Dėl šių abejonių Parlamentas siekia papildomų saugiklių, kurie apsaugotų ES interesus, jei JAV vėl pakeistų kursą.

    Derybos tarp ES institucijų įstrigo ir dėl konkrečių Parlamento reikalavimų. Tarp jų minima galiojimo pabaigos nuostata, pagal kurią susitarimas nustotų galioti 2028 metų kovo mėnesį, taip pat mechanizmas, leidžiantis greitai pristabdyti jo taikymą, jei JAV imtųsi naujų ekonominio spaudimo priemonių.

    Teisinis neapibrėžtumas JAV

    Berndas Lange akcentavo, kad papildomi saugikliai reikalingi ir dėl augančio teisinio neapibrėžtumo JAV, susijusio su tarifų politika. Viešojoje erdvėje daugėja signalų, kad dalis tarifų sprendimų gali būti ginčijami teismuose, o tai didina riziką, jog verslas abiejose Atlanto pusėse atsidurs nuolat besikeičiančių taisyklių aplinkoje.

    „Visa tai parodo, kaip svarbu turėti stabilų europinį saugiklį“, – sakė Berndas Lange.

    Europarlamentaras pabrėžė, kad ES turi išlaikyti gebėjimą veikti greitai: laikytis susitarimo, bet kartu turėti aiškų atsako planą, jei JAV pozicija vėl keistųsi arba būtų imamasi naujų tarifų grasinimų. Jo vertinimu, priešingu atveju ES rizikuotų priimti sprendimus, kurie būtų trumparegiški ir politiškai pažeidžiami.

    Naujas derybų raundas tarp Europos Parlamento ir ES valstybių narių atstovų numatytas gegužės 19 dieną. Tikimasi, kad kompromisas galėtų būti patvirtintas birželio mėnesį, dar iki Vašingtono nurodyto termino.

  • Milijonas parašų ir 7 šalys: kaip piliečių iniciatyvos priverčia Briuselį reaguoti

    Milijonas parašų ir 7 šalys: kaip piliečių iniciatyvos priverčia Briuselį reaguoti

    Instrumentas, galintis keisti darbotvarkę

    Europos piliečių iniciatyva (EPI) yra vienas nedaugelio mechanizmų, leidžiančių ES gyventojams tiesiogiai iškelti klausimą Europos Komisijai ir priversti ją oficialiai atsakyti. Tam reikia per vienus metus surinkti 1 000 000 parašų ir pasiekti minimalias ribas mažiausiai septyniose ES valstybėse.

    Šis instrumentas veikia nuo 2012 metų, tačiau sėkmingų atvejų iki šiol nedaug. Ekspertai pabrėžia, kad iniciatyvos dažnai „užstringa“ dėl sudėtingų taisyklių, ribotų kampanijų resursų ir nevienodų nacionalinių reikalavimų parašų rinkimui.

    Iniciatyva dėl abortų prieinamumo

    Pastaruoju metu daug dėmesio sulaukė iniciatyva „My Voice, My Choice“, siekianti gerinti saugaus ir legalaus aborto prieinamumą Europoje. Ją pradėjo Slovėnijos antropologė Nika Kovač ir organizacija „8 March“, telkusi partnerius keliose šalyse.

    Iniciatyvos šalininkai argumentuoja, kad ribota prieiga prie aborto dalyje Europos kelia riziką moterų sveikatai ir didina ekonominę bei psichologinę naštą šeimoms. Akcentuojama, kad labiausiai nukenčia socialiai pažeidžiamos grupės, kurioms sunkiausia gauti paslaugas ar keliauti į kitas šalis.

    „Svarbu, kad turime balsą ir galime prisidėti formuojant demokratiją, nes ji veikia ne vien per institucijas, bet ir per tiesioginį dalyvavimą“, – sakė EPI ambasadorė Nino Kavelashvili.

    Surinkus 1 124 513 parašus, iniciatyva buvo pateikta Europos Komisijai, o vėliau aptarta Europos Parlamente. Parlamentas ragino Komisiją svarstyti savanorišką finansavimo mechanizmą, kuris galėtų padėti žmonėms iš valstybių, kuriose prieiga prie legalaus aborto ribota, gauti paslaugas kitose ES šalyse pagal jų nacionalinę teisę.

    Komisija privalo atsakyti, bet ne priimti įstatymą

    Esminė EPI ypatybė ta, kad Europos Komisija privalo pateikti rašytinį ir argumentuotą atsakymą, tačiau nėra teisiškai įpareigota teikti įstatymo projektą. Dėl to iniciatyvų poveikis dažniau matuojamas politinės darbotvarkės pokyčiais, o ne greitais teisėkūros rezultatais.

    Vis dėlto praktikoje tai gali reikšti didesnį matomumą, viešą spaudimą ir naujas diskusijas tiek Briuselyje, tiek nacionaliniu lygmeniu. EPI rėmėjai teigia, kad net ir be tiesioginio teisėkūros „finalo“ iniciatyvos keičia prioritetus, o kai kuriais atvejais tampa pagrindu vėlesnėms politikos priemonėms.

    Kodėl sėkmę pasiekia ne visi

    N. Kavelashvili atkreipia dėmesį, kad didžiausia kliūtis dažnai yra ne pati tema, o kampanijos organizavimas keliose šalyse vienu metu. Reikia ne tik vertimų, bet ir kultūrinio pritaikymo, vietinių partnerių, gebančių mobilizuoti bendruomenes, bei aiškios komunikacijos socialiniuose tinkluose.

    Jos teigimu, 1 000 000 parašų riba daugeliui atrodo atgrasanti, ypač mažesnėms organizacijoms. Dėl to vis dažniau keliama idėja supaprastinti komunikaciją apie EPI, daugiau apie ją kalbėti mokyklose ir ieškoti būdų, kaip piliečiams aiškiau parodyti, ką realiai suteikia šis demokratinis įrankis.

    Šiuo metu Europos Komisijoje registruota dešimtys aktyvių iniciatyvų įvairiomis temomis – nuo transporto sprendimų iki gyvūnų gerovės ir kailinių žvėrelių auginimo ribojimo. Tai rodo, kad piliečių noras daryti įtaką ES politikai auga, nors kelias iki realių pokyčių dažnai lieka ilgas.

  • ES reikalavimai DI aukštos rizikos sistemoms nukeliami: nauji terminai ir draudimai jau šiemet

    Europos Komisija, ES Taryba ir Europos Parlamentas pasiekė politinį susitarimą dėl vadinamojo Skaitmeninio „Omnibuso“ paketo dalies, susijusios su dirbtiniu intelektu. Esminė žinia rinkai – dalis terminų, kada turės būti įgyvendinti griežtesni reikalavimai, stumiami į vėlesnius metus.

    Pagal sutartas kryptis, aukštos rizikos DI sistemoms, kurios apima biometrinius sprendimus ir taikymus tokiose srityse kaip kritinė infrastruktūra, švietimas ar užimtumas, reikalavimai turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip 2027 metų gruodžio 2 dieną. Tai reiškia, kad įmonės ir institucijos gauna papildomo laiko pasirengti atitikties procedūroms, dokumentacijai ir rizikų valdymui.

    Kas laikoma aukštos rizikos DI?

    Aukštos rizikos kategorija ES sistemoje paprastai apima sprendimus, kurie gali turėti apčiuopiamą poveikį žmonių teisėms, saugumui ar galimybėms gauti paslaugas. Tokiose srityse DI klaidos, šališkumas ar netinkamas duomenų tvarkymas gali lemti diskriminaciją, neteisingus sprendimus ar padidėjusias saugumo grėsmes.

    Praktikoje tai reiškia, kad organizacijos turės stiprinti valdymą nuo pat kūrimo iki naudojimo: užtikrinti duomenų kokybę, vertinti šališkumo riziką, numatyti žmogaus priežiūrą, registruoti incidentus ir gebėti pagrįsti, kaip sistema priima sprendimus. Kuo didesnė įtaka žmogui, tuo didesni lūkesčiai skaidrumui ir kontrolei.

    Dar vėliau – DI kaip saugos komponentai

    Atskira data numatoma DI sistemoms, kurios laikomos saugos komponentais ir patenka į ES sektorinius reglamentus. Šiai grupei reikalavimai, pagal susitarime aptartą kryptį, turėtų būti taikomi nuo 2028 metų rugpjūčio 2 dienos, t. y. dar vėliau nei daugumai kitų aukštos rizikos sprendimų.

    Ankstesniame plane abiem šioms kategorijoms buvo minimas 2026 metų rugpjūčio 2 dienos terminas. Verslui tai reikštų greitesnes investicijas į atitikties komandas, auditą, tiekėjų patikrą ir vidines procedūras, todėl terminų nukėlimas rinkoje vertinamas kaip palengvinimas, tačiau ne kaip reikalavimų atsisakymas.

    Kokie draudimai įsigalios greičiau?

    Nors dalis aukštos rizikos terminų nukeliama, kai kurie ribojimai turėtų pradėti galioti anksčiau. Tarp jų – draudimas generuoti intymius atvaizdus be asmens sutikimo ir priemonės, nukreiptos prieš turinį, susijusį su seksualiniu vaikų išnaudojimu.

    Tokios nuostatos didina spaudimą platformoms ir paslaugų teikėjams stiprinti turinio moderavimą, diegti apsaugas nuo piktnaudžiavimo generatyviniais įrankiais ir aiškiai apibrėžti atsakomybes tiek kūrėjams, tiek naudotojams. Kartu rinkai tai signalas, kad jautriausiose srityse ES ketina veikti greičiau nei bendroje atitikties darbotvarkėje.

    DI valdymo prasme šis susitarimas rodo dvigubą kryptį: daugiau laiko sudėtingiausioms atitikties dalims, tačiau griežtesnis požiūris į piktnaudžiavimo scenarijus, kurie kelia tiesioginę žalą žmonėms. Įmonėms tai proga ne tik „laukti terminų“, bet ir anksčiau susitvarkyti procesus, kurie vėliau taps privalomi.

  • Europos Parlamentas kietina poziciją dėl ES ir JAV prekybos sutarties: kodėl derybos stringa

    Europos Parlamentas kietina poziciją dėl ES ir JAV prekybos sutarties: kodėl derybos stringa

    Europos Komisija gegužės 7 dieną tikino, kad vėlyvose derybose su europarlamentarais ir valstybių narių atstovais dėl ES ir JAV prekybos sutarties įgyvendinimo padaryta pažanga. Tačiau už uždarų durų pozicijos išlieka toli viena nuo kitos, o kompromiso kol kas nematyti.

    Ginčas tęsiasi devintą mėnesį po to, kai Briuselis ir Vašingtonas susitarė dėl politiniu požiūriu jautraus sandorio. Sutarties įgyvendinimas įstrigo trišalėse derybose tarp Europos Parlamento, Komisijos ir ES šalių, o įtampą dar labiau didina Donaldo Trumpo spaudimas ir nauji grasinimai tarifais.

    Kas numatyta susitarime?

    Pagal aptariamą modelį ES turėtų atsisakyti tarifų JAV pramonės prekėms, o JAV tarifai europietiškoms prekėms būtų ribojami iki 15 proc. Vis dėlto JAV pusė, nepatenkinta delsimu, viešai grasina sugriežtinti priemones ir įvesti 25 proc. tarifą iš Europos importuojamiems automobiliams ir sunkvežimiams, jei susitarimas nebus greitai įgyvendintas.

    Europos Komisija ir dauguma ES valstybių narių siekia kuo spartesnio patvirtinimo, argumentuodamos verslui būtinu aiškumu ir prognozuojamumu. Tačiau Europos Parlamente stiprėja nuostata, kad skubėjimas be aiškių saugiklių galėtų paversti susitarimą pažeidžiamu, jei Vašingtonas vėliau vėl grįžtų prie spaudimo tarifais.

    Europarlamentarai reikalauja saugiklių

    Gegužės 7 dieną vykusios trišalės derybos, kuriose dalyvavo už prekybą atsakingas eurokomisaras Marošas Šefčovičius, europarlamentarai ir nacionalinių vyriausybių atstovai, nutrūko po maždaug šešių valandų. Nors Komisijos atstovai kalbėjo apie konstruktyvią atmosferą, sprendimų nepasiekta, o kitas derybų etapas numatytas gegužės 19 dieną.

    Europos Parlamento politinės grupės spaudžia į susitarimą įrašyti aiškias apsaugos priemones. Pirmiausia siekiama mechanizmų, kurie leistų greitai reaguoti, jei JAV vienašališkai įvestų naujus tarifus ar kitus ribojimus, pažeisdama susitarimo dvasią.

    Kitas reikalavimas susijęs su galimybe sustabdyti sutarties taikymą, jei JAV vadovybė vėl imtų kelti grėsmes, susijusias su Europos teritoriniu vientisumu. Ši tema iškilo po to, kai anksčiau šiais metais viešojoje erdvėje buvo pasigirdę svarstymai apie galimą Grenlandijos aneksiją.

    Taip pat keliama idėja dėl apsaugos priemonės, jei į ES rinką staiga plūstelėtų JAV importas ir iškreiptų konkurenciją bendrojoje rinkoje. Europos Parlamento derybininkai papildomai siūlo ir vadinamąją galiojimo pabaigos nuostatą, pagal kurią tarifų lengvatos nustotų galioti 2028 metų kovo pabaigoje, jei šalys aiškiai nenuspręstų jų pratęsti.

    Politinis spaudimas auga

    Europarlamentarai atmeta raginimus „patvirtinti automatiškai“ ir pabrėžia, kad parlamentinis procesas negali būti pakeistas grasinimais. Jų teigimu, būtent griežta JAV retorika yra argumentas, kodėl būtina įtvirtinti saugiklius, užkertančius kelią spaudimui ateityje.

    „Mes nesame čia tam, kad mus stumdytų. Tai užtrunka, bet tai yra įprastas ES teisėkūros procesas, ir dirbame konstruktyviai“, – sakė vienas S&D frakcijai artimas šaltinis.

    „Parlamentas neblokuoja susitarimo, mes dirbame ties jo įgyvendinimu“, – sakė Žaliųjų frakcijos europarlamentarė Anna Cavazzini.

    Parlamento pareigūnai neatmeta, kad sprendimai gali būti priimti per artimiausias dvi savaites, jei pavyktų suderinti esminius saugiklius. Taip pat svarstoma galimybė surengti neeilinį posėdį, kad procedūros neužsitęstų ir verslas greičiau gautų aiškumą dėl būsimų tarifų taisyklių.

    „Kuo anksčiau užbaigsime šias derybas, tuo anksčiau suteiksime aiškumo verslui ir daugiau prognozuojamumo neramioje situacijoje“, – sakė Europos liaudies partijos europarlamentaras Jörgen Warborn.

  • Trumpas davė ES terminą iki liepos 4 dienos: jei prekybos susitarimas neįsigalios, tarifai augs

    Trumpas davė ES terminą iki liepos 4 dienos: jei prekybos susitarimas neįsigalios, tarifai augs

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Europos Sąjunga iki liepos 4 dienos turi užbaigti įgyvendinti prekybos susitarimą su Jungtinėmis Valstijomis, kitaip esą bus taikomi gerokai didesni muitai. Apie tai jis paskelbė po telefoninio pokalbio su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen.

    Šis pareiškimas nuskambėjo augant įtampai tarp Vašingtono ir Briuselio, ypač dėl tarifų automobiliams ir platesnių prekybos taisyklių. Anksčiau Trumpas buvo užsiminęs, kad muitai ES pagamintiems automobiliams galėtų būti didinami nuo 15 proc. iki 25 proc., jei pažanga nebus pakankama.

    „Laukiau kantriai, kol ES įvykdys savo istorinės prekybos sutarties dalį ir sumažins tarifus iki nulio“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Pagal praėjusią vasarą pasiektą susitarimą ES įsipareigojo panaikinti likusius muitus JAV prekėms. Mainais Jungtinės Valstijos sutiko daugumai ES produktų taikyti bendrą 15 proc. tarifą, kuris turėjo užkirsti kelią papildomų muitų kaupimuisi ir sumažinti eskalacijos riziką.

    Vis dėlto susitarimo įgyvendinimas Europoje stringa dėl vidaus politinių derybų. Europos Parlamentas ir ES valstybės narės derasi dėl teisės aktų, kurie leistų formaliai sumažinti tarifus, o pastarasis derybų etapas, pasak publikacijos, baigėsi be galutinio sprendimo, nors parlamentarai kalba apie pažangą.

    Kas kelia didžiausią ginčą?

    Pagrindinė trinties vieta – Europos Parlamento dalies reikalavimas į sutarties įgyvendinimo mechanizmą įrašyti papildomas apsaugos priemones. Parlamentarai siekia, kad atsirastų aiškūs saugikliai, jei JAV pažeistų bendrus įsipareigojimus arba imtųsi politinio spaudimo priemonių.

    Tuo metu dalis valstybių narių linkusios laikytis pirminės sutarties formuluočių ir procesą užbaigti kuo greičiau, vengiant papildomų sąlygų. Kritikai sako, kad nauji Trumpo grasinimai muitais tik stiprina nuomonę, jog Vašingtonas ateityje gali siekti dar daugiau nuolaidų.

    Įtampą, pasak publikacijos, didina ir Baltųjų rūmų kritika ES skaitmeninio reguliavimo bei aplinkosaugos taisyklėms. JAV administracija ne kartą yra užsiminusi, kad šios taisyklės, jų manymu, riboja JAV įmonių veiklą Europos rinkoje.

    Von der Leyen: matome pažangą

    Ursula von der Leyen po pokalbio viešai pareiškė, kad darbas juda į priekį ir iki nustatyto termino sprendimai gali būti priimti. Ji taip pat pabrėžė, kad abi pusės išlieka įsipareigojusios įgyvendinti susitarimą.

    „Abi pusės lieka visiškai įsipareigojusios susitarimo įgyvendinimui. Daroma gera pažanga, kad tarifai būtų mažinami iki liepos pradžios“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Europos Komisijos vadovė anksčiau yra pabrėžusi principą, kad susitarimo sąlygos turi būti gerbiamos, o pagal 15 proc. bendrą tarifų ribą Jungtinės Valstijos neturėtų vienašališkai didinti muitų. Vis dėlto Trumpo retorika rodo, kad terminas iki liepos 4 dienos tampa politiniu spaudimo įrankiu, susietu ir su JAV simboline data.

    Kalbėjo ir apie Iraną

    Telefoninio pokalbio metu aptarti ne tik prekybos, bet ir Artimųjų Rytų klausimai. Trumpas teigė, kad abi pusės sutaria dėl pozicijos, jog Iranas negali turėti branduolinio ginklo.

    „Esame visiškai vieningi, kad Iranas niekada negali turėti branduolinio ginklo“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Von der Leyen atkartojusi mintį apie rizikas regioniniam stabilumui teigė, kad pastarieji įvykiai rodo per didelę grėsmę tiek regiono saugumui, tiek globaliam stabilumui. Kol kas neaišku, ar prekybos derybų suintensyvėjimas iki liepos 4 dienos leis išvengti naujos tarifų eskalacijos.