Tag: Europos Sąjunga

  • ES patvirtino naujas sankcijas Rusijai: į sąrašą įtraukti „Wildberries“, „Ozon“ ir daugiau nei 40 bankų

    Europos Sąjunga patvirtino naują sankcijų paketą Rusijai, kuris jau įsigaliojo. Į ribojimų sąrašą šį kartą pateko ne tik finansų sektorius, bet ir ryškūs Rusijos e. prekybos bei su naftos sektoriumi siejami veikėjai.

    Kaip nurodoma, tarp sankcionuotų asmenų yra Tatiana Kim, siejama su platforma „Wildberries“, taip pat investuotojas Aleksandras Čačava, turintis ryšių su „Ozon“. Tai vienas pirmųjų atvejų, kai ES taip aiškiai išplėtė sankcijas įtakingiems Rusijos elektroninės prekybos atstovams.

    Naujasis paketas apima ir daugiau nei 40 Rusijos bankų bei kitų finansų institucijų. ES tikslas – dar labiau apriboti galimybes finansuoti Rusijos karą prieš Ukrainą, užkertant kelią papildomiems pinigų srautams.

    Sankcijos taip pat palietė vadinamąją „šešėlinę flotilę“ bei kelias su ja siejamas užsienio jurisdikcijose veikiančias įmones ir asmenis. Ribojimais siekiama mažinti galimybes apeiti jau galiojančias naftos eksporto ir prekybos priemones.

    E. prekyba: „Wildberries“ ir „Ozon“ sankcijų taikinyje

    Į sankcijų sąrašą įtraukta Tatiana Kim pristatoma kaip „Wildberries“ įkūrėja ir vadovė. ES nurodo, kad ši platforma veikia kaip tiekimo tinklas, susijęs su Rusijos kariuomene, sudarydama sąlygas prekiauti karinėmis prekėmis ir dvejopo naudojimo produktais.

    Ribojimai pritaikyti ir Aleksandrui Čačavai, kuris įvardijamas kaip investuotojas, turintis didžiausią dalį antroje pagal dydį Rusijos e. prekybos bendrovėje „Ozon“. Teigiama, kad ir ši įmonė prisideda prie tiekimo grandinių, sudarančių galimybes prekiauti karine įranga bei dvejopos paskirties prekėmis.

    Taip pat pažymima, kad Aleksandras Čačava turi akcijų „Yandex“ – didžiausioje Rusijos IT bendrovėje.

    Finansų sektorius ir „šešėlinė flotilė“

    Į sankcijų sąrašą patekus daugiau nei 40 Rusijos bankų ir finansų institucijų, joms taikomos papildomos priemonės, skirtos riboti finansavimą ir operacijų galimybes. Tokios priemonės laikomos vienu būdų mažinti karo ekonomikos atsparumą.

    Be to, ES nukreipė sankcijas į vadinamąją „šešėlinę flotilę“ – su neteisėtu Rusijos naftos gabenimu siejamus laivus, jų savininkus ar valdytojus, taip pat atskirus subjektus iš Jungtinių Arabų Emyratų, Kinijos, Seišelių ir Omano, kurie perka rusiškos kilmės naftos produktus.

    Propaganda ir kibernetinės atakos

    Į sąrašą įtraukta ir Maskvoje veikianti „Social Design Agency (SDA)“, kuri, ES vertinimu, vykdė plataus masto informacijos manipuliavimo operacijas. Nurodoma, kad jos veikla apėmė propagandos ir dezinformacijos sklaidą, taip pat kampanijas, nukreiptas prieš ES valstybes ir paramą Ukrainai.

    Teigiama, kad SDA veikla buvo susijusi ir su 2024 metų Europos Parlamento rinkimų laikotarpiu, o sankcijos pritaikytos ir 24 su šia agentūra siejamiems asmenims. Ribojimai paliestų asmenų sąraše minimi ir propagandos bei žiniasklaidos veikėjai.

    Atskiras blokas skirtas kibernetiniam saugumui: sankcijomis apimta prorusiška programišių grupė NoName057(16), kuri veikti pradėjo 2022 metų kovą. ES teigia, kad grupė siejama su DDoS atakomis prieš institucijas, kritinę infrastruktūrą ir privačias įmones Ukrainoje, JAV bei ES šalyse.

    Sankcionuotiems asmenims ir organizacijoms taikomas turto įšaldymas, draudimas atvykti į ES ar tranzitu kirsti jos teritoriją, o ES piliečiams ir įmonėms – draudimas jiems teikti lėšas.

  • Serbijos „Studentų sąrašas“ žada spartinti stojimą į ES: prioritetas – teisinės valstybės reformos

    Serbijos „Studentų sąrašas“ žada spartinti stojimą į ES: prioritetas – teisinės valstybės reformos

    Serbijos politinis judėjimas „Studentų sąrašas“ tvirtina spartinsiantis šalies pasirengimą stojimui į Europos Sąjungą, pirmiausia – teisinės valstybės reformas.

    Apie tai Briuselyje vykusiame ES plėtros forume kalbėjo profesorius ir naujai išrinktas parlamento narys Aleksandaras Baucalas, rašo „Euronews“.

    Jo teigimu, „europinis kelias“ šiam judėjimui pirmiausia reiškia reformas: Europos vertybių stiprinimą, veikiančių institucijų kūrimą ir realų teisės viršenybės įtvirtinimą, taip pat tvaresnę ekonomiką, integruotą į Europos rinką.

    Briuselio forumas tapo pirmuoju atveju, kai „Studentų sąrašo“ atstovas kreipėsi į tarptautinę auditoriją – po kalbos dalis salės jam plojo atsistojusi.

    Fokusas – ES derybų „pagrindai“

    A. Baucalas pabrėžė, kad vienu strateginių tikslų bus paspartinti darbai dėl tarpinių rodiklių pagal stojimo derybų 23 ir 24 skyrius. Šie skyriai apima tokias sritis kaip teisingumas, pagrindinės teisės, laisvė, saugumas ir teisingumas.

    Parlamentaras tvirtino, kad judėjimas siekia, jog Serbija būtų patikimas partneris Europos Sąjungai ir jos valstybėms narėms, o pačios reformos esą svarbios ne tik dėl narystės perspektyvos, bet ir dėl Serbijos žmonių.

    Jis taip pat akcentavo, kad stojimo procesas, jo vertinimu, prisidėtų ir prie geresnių santykių su kaimynais, ir plačiau – prie demokratiškesnės visuomenės kūrimo.

    Po pergalės rinkimuose – lūkesčiai ir neaiškumai

    „Studentų sąrašas“ praėjusį mėnesį pasiekė istorinę pergalę rinkimuose. Judėjimas, išaugęs iš beveik dvejus metus trukusių masinių protestų, po 14 metų valdžioje išstūmė Aleksandro Vučičiaus partiją.

    Prieš dvi savaites ES plėtros komisarė Marta Kos Briuselyje susitiko su „Studentų sąrašo“ delegacija – tai buvo pirmasis formalus judėjimo kontaktas su aukšto rango ES pareigūne.

    A. Baucalas teigė, kad naujoji valdžia sieks išlikti atvira dialogui ir spręsti konkrečias problemas, o ne kurti naujas, taip žadėdamas judėti į priekį vadinamųjų stojimo „fundamentų“ srityje.

    Sunkiausi klausimai: Rusija ir Kosovas

    Vis dėlto dalis „Studentų sąrašo“ atstovų išlieka atsargūs dėl visiško susiderinimo su ES užsienio politika, ypač kalbant apie sankcijas Rusijai. Straipsnyje pažymima, kad Serbijoje jos yra nepopuliarios, o visuomenėje giliai įsirėžę prisiminimai apie Vakarų sankcijas, kurios palietė gyventojus Slobodano Miloševičiaus laikais.

    Kita galima kliūtis – Kosovo pripažinimo tema, kuri ir toliau išlieka jautri Serbijos bei ES valstybių santykiuose. Albanijos ministras pirmininkas Edi Rama yra perspėjęs, kad naujoji Serbijos vyriausybė, tikėtina, šios pozicijos nekeis.

    „Studentų sąrašas“ augo kaip nevienalytis judėjimas be aiškiai apibrėžtos lyderystės, todėl Serbijos kryptis dėl stojimo ir užsienio politikos gali paaiškėti tik tuomet, kai parlamentarai apsispręs dėl naujos vyriausybės sudėties.

    Tuo metu A. Baucalas svarbiausiu artimiausiu iššūkiu laiko tai, kaip protestų metu atsiradusį solidarumą paversti ilgalaikiu pasitikėjimu valstybės institucijomis.

  • Europos maisto pramonė per metus sugeneruoja 1,5 trln. eurų – kodėl tai svarbu saugumui?

    Europos maisto pramonė per metus sugeneruoja 1,5 trln. eurų – kodėl tai svarbu saugumui?

    Maistas – didžiausia gamybos pramonės šaka Europoje: joje dirba beveik 5 mln. žmonių, o metinė apyvarta siekia apie 1,5 trln. eurų.

    Tačiau šio sektoriaus reikšmė neapsiriboja vien ekonomika – maisto grandinė vis dažniau siejama ir su žemyno saugumu bei konkurencingumu. Apie tai kalbama „Euronews“ laidoje „The Big Question“.

    Studijoje vedėja Angela Barnes diskutavo su Willemu Brandtu – „Kraft Heinz“ prezidentu Europai ir išsivysčiusioms Ramiojo vandenyno regiono rinkoms. Jo teigimu, maistas yra pačiame Europos politikos darbotvarkės centre, nes tiesiogiai paliečia tiek stabilumą, tiek ekonomikos atsparumą.

    W. Brandtas pabrėžė, kad Europoje svarbu išlaikyti stiprią vertės grandinę – nuo ūkininkų iki prekybos tinklų. Jo manymu, būtent tai ilgainiui lemia, ar europiečiai ir toliau galės būti tikri dėl maisto tiekimo.

    Maistas kaip saugumo ir konkurencingumo dalis

    Laidoje nuskambėjo ir plačiai cituojama mintis, kad visuomenės stabilumas gali būti trapus, jei sutrinka elementariausių poreikių tenkinimas. Nors tiksli citatos kilmė nėra aiški, ji pasirinkta kaip iliustracija, kodėl maisto klausimai dažnai vertinami per nacionalinio ir regioninio saugumo prizmę.

    W. Brandto teigimu, Europos politikos formuotojai vis labiau akcentuoja saugumą ir konkurencingumą, o maistas šiuos du tikslus jungia. Jo žodžiais, be stiprios ir patikimos maisto sistemos sunku kalbėti apie ilgalaikį stabilumą.

    Kalbėdamas apie tai, ko reikėtų sektoriui, pašnekovas ragino mažinti susiskaidymą Europos Sąjungoje, kad vartotojams visur būtų užtikrinami aukščiausi standartai. Kartu jis siūlė peržiūrėti kai kurias taisykles, kurios, jo nuomone, turėtų būti taikomos ne tik mažesniems, bet ir didesniems rinkos dalyviams.

    Konkrečiai minėta direktyva, skirta apsaugoti smulkius gamintojus, pavyzdžiui, ūkininkus, nuo nesąžiningų prekybos praktikų. Tarp jų – paskutinės minutės greitai gendančių produktų užsakymų atšaukimai ar vėluojantys mokėjimai.

    Vis dėlto pašnekovas kritikavo tai, kad tokia apsauga taikoma tik įmonėms, kurių apyvarta nesiekia 350 mln. eurų. Jo manymu, sąžiningumo principas turėtų galioti visiems, nepriklausomai nuo įmonės dydžio.

    Europa formuoja ir pasaulines maisto madas

    Diskusijoje pabrėžta, kad Europos rinka daro įtaką ne tik vietos vartotojams – čia išbandomos ir naujos produktų kategorijos, kurios vėliau gali būti pristatomos kitur pasaulyje. W. Brandtas teigė, kad Europoje ypač ryškiai matyti sveikatingumo tendencijų poveikis pasirinkimams.

    Pasak jo, 40 proc. Europos vartotojų stengiasi mažinti cukraus vartojimą. Tai, anot „Kraft Heinz“ atstovo, keičia ir produktų pasiūlą, ir tai, kaip kuriami nauji skoniai ar receptūros.

    Kaip pavyzdį jis pateikė kečupą be pridėtinio cukraus ir druskos. W. Brandto teigimu, šis produktas demonstravo 26 proc. augimą, o daugiau nei pusė tokio augimo, kaip teigiama, atėjo iš naujų pirkėjų – žmonių, kurie anksčiau kečupo apskritai nepirkdavo.

    Pašnekovas sakė, kad vėliau šis produktas buvo pristatytas ir už Europos ribų, įskaitant Braziliją. Ten, pasak jo, net 80 proc. pirkėjų anksčiau taip pat nebuvo kečupo vartotojai, todėl nauja pasiūla esą „pasiekė“ naują auditoriją.

    150 metų „Heinz“ kečupui: sėkmės receptas – pastovumas ir pokyčiai

    Kalbėdamas apie „Heinz“ pomidorų kečupo istoriją, W. Brandtas priminė, kad prekės ženklas mini 150 metų sukaktį. Jo teigimu, produkto ilgaamžiškumą padėjo išlaikyti balansas tarp nuoseklumo ir gebėjimo prisitaikyti.

    Pasak pašnekovo, kečupas išsaugojo atpažįstamą skonį ir identitetą, tačiau per laiką atsirado ir naujų variantų – ekologiškų, be cukraus ar įvairių skonių. Tai esą leidžia neprarasti ištikimų pirkėjų ir kartu pritraukti naujų.

    Jis taip pat akcentavo kainos ir kokybės santykį – augant spaudimui namų ūkių biudžetams, žmonės tampa jautresni kainoms, bet nenori atsisakyti kokybės. Anot W. Brandto, kokybę padeda užtikrinti visos grandinės kontrolė – nuo sėklų iki gamybos procesų.

    Pašnekovas teigė, kad „Kraft Heinz“ turi savo sėklų padalinį, dirbantį su pomidorais, o ilgalaikės partnerystės su augintojais leidžia pasiekti geresnius derlius. Tuo pačiu jis užsiminė apie patentuotą receptūrą ir gamybos procesus, kurie, jo žodžiais, yra kruopščiai saugoma paslaptis.

  • ES leido „UniCredit“ perimti „Commerzbank“: žalia šviesa ambicingam bankų sandoriui

    ES leido „UniCredit“ perimti „Commerzbank“: žalia šviesa ambicingam bankų sandoriui

    Europos Sąjunga pirmadienį pritarė Italijos banko „UniCredit“ planui perimti Vokietijos „Commerzbank“.

    Šis sprendimas laikomas žingsniu, kuriuo siekiama stiprinti Europos bankų sektorių ir didinti jo konkurencingumą. Apie tai skelbia „Euronews“.

    „UniCredit“ siekia įtvirtinti savo, kaip vieno svarbiausių Europos bankų, pozicijas, o Briuselis tokiuose tarpvalstybiniuose susijungimuose mato galimybę geriau integruoti rinką.

    Europos Komisija sandorį patvirtino įvertinusi, kad jis neturėtų kelti konkurencijos problemų ir riboti pasirinkimo klientams.

    Riberos argumentas: Europai reikia stipresnių bankų

    Europos Komisijos konkurencijos politiką kuruojanti Teresa Ribera pareiškė, kad Europai reikia stipresnių bankų, galinčių konkuruoti, augti ir remti verslą bei šeimas.

    Jos teigimu, tarpvalstybiniai bankų susijungimai gali padėti veikti efektyviau ir geriau atlaikyti ekonominius sukrėtimus.

    Kas jau buvo patvirtinta ir kodėl kilo įtampa Vokietijoje

    Prieš Europos Komisijos sprendimą Europos Centrinis Bankas jau buvo pritaręs „UniCredit“ priešiškam perėmimui.

    „UniCredit“ „Commerzbank“ aktyviai siekė pastaruosius dvejus metus, o Vokietijoje tai kėlė nerimą, nes šis bankas laikomas svarbiu smulkiojo ir vidutinio dydžio pramonės įmonių finansavimo šaltiniu.

    Nepaisant pasipriešinimo iš Berlyno ir paties Vokietijos banko, „UniCredit“ buvo sukaupęs beveik 50 proc. „Commerzbank“ akcijų paketą.

    „Europos čempionų“ idėja

    Europos Sąjunga šiais metais taip pat paskelbė planus peržiūrėti įmonių susijungimų taisykles, siekdama sudaryti sąlygas kurtis vadinamiesiems „Europos čempionams“.

    Šis „UniCredit“ ir „Commerzbank“ sandoris tampa vienu ryškiausių pavyzdžių, kaip tokia politika galėtų atrodyti praktikoje.

  • ES pajėgos Viduržemio jūroje įlipo į įtariamą Rusijos „šešėlinio laivyno“ tankerį

    ES pajėgos Viduržemio jūroje įlipo į įtariamą Rusijos „šešėlinio laivyno“ tankerį

    Europos Sąjungos pajėgos Viduržemio jūroje šią savaitę įlipo į įtariamą Rusijos vadinamojo „šešėlinio laivyno“ tanklaivį, pranešė ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas.

    Anot jos, penktadienį ES operacijos „Irini“ kariai patikrino tanklaivį „MV Midag“ ir patvirtino, kad jis plaukė su suklastota vėliava. Apie tai K. Kallas sekmadienį parašė socialiniuose tinkluose.

    Ji taip pat pabrėžė, kad ES ir toliau sieks trikdyti Rusijos „šešėlinio laivyno“ veiklą tiek jūroje, tiek diplomatinėmis priemonėmis. Kartu buvo užsiminta apie naujų sankcijų paketą.

    Pasak K. Kallas, ES užsienio reikalų ministrai pirmadienį turėtų patvirtinti naujas sankcijas Rusijai, nukreiptas į bankus, pirkėjus ir bendroves, remiančias „šešėlinį laivyną“.

    Kaip veikia Rusijos „šešėlinis laivynas“

    Rusija „šešėlinio laivyno“ laivus naudoja siekdama apeiti Vakarų sankcijas savo naftos pramonei. Tokia praktika leidžia tęsti naftos gabenimą, kai oficialiais kanalais tai daryti tampa sudėtinga.

    Straipsnyje aiškinama, kad sankcijoms apeiti pasitelkiamos sudėtingos nuosavybės schemos, vadinamosios patogios vėliavos bei kitos priemonės, skirtos užmaskuoti krovinio kilmę.

    K. Kallas taip pat pasidalijo vaizdais, kurie, kaip teigiama, rodo įlaipinimą į laivą.

    Operacija „Irini“ ir jos išplėstas mandatas

    Operacija „Irini“ pradėta 2020 metų kovą. Pagrindinė jos užduotis buvo užtikrinti Jungtinių Tautų nustatyto ginklų embargo Libijai laikymąsi Antrojo Libijos pilietinio karo kontekste.

    Iš pradžių operacijos mandatas apėmė kovą su neteisėta prekyba ginklais, informacijos rinkimą apie naftos kontrabandą, pastangas trikdyti žmonių kontrabandą bei Libijos institucijų, atsakingų už teisėsaugą ir paieškos bei gelbėjimo darbus, mokymus.

    2026 metų spalį operacijos „Irini“ mandatas pratęstas iki 2029 metų kovo 31 dienos. Tarp tikslų įvardyta ir ES interesų Viduržemio jūroje apsauga bei tolesnis indėlis į taiką ir stabilumą Libijoje.

    Vienu iš naujų operacijos uždavinių tapo ir pagalba „suvaržant“ Rusijos „šešėlinį laivyną“, nes, kaip teigiama, Viduržemio jūra jam yra svarbi tranzito ir perkrovimo zona.

  • Tuskas: susivienijusi ES gali tapti „27 kartus produktyvesnė“ ir atsigriebti DI lenktynėse

    Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas sako, kad Europos Sąjunga, suderinusi 27 valstybių narių veiksmus dirbtinio intelekto (DI) srityje, galėtų šoktelėti produktyvumu ir sustiprinti savo pozicijas pasaulinėse DI lenktynėse.

    Apie tai jis kalbėjo po neformalaus Europos Vadovų Tarybos posėdžio Dubline, kuriame viena pagrindinių temų buvo DI potencialas didinant Europos konkurencingumą. Kaip skelbia portalas WNP.pl, tai buvo pirmoji tokio lygio strateginė ES lyderių diskusija šia tema.

    Savo įraše socialiniame tinkle „X“ D. Tuskas pabrėžė masto svarbą: jo teigimu, veikdama kartu Europa įgytų didesnę galią ir įtaką, o koordinacija leistų tapti „27 kartus produktyvesnei“ bei pasiekti „27 kartus platesnį paslaugų spektrą“.

    Premjeras akcentavo, kad Jungtinės Valstijos ir Kinija pranašumą įgyja būtent dėl didelės veiklos apimties, todėl Europa turi ieškoti būdų veikti vieningiau ir greičiau paversti mokslinius pasiekimus pramoniniu potencialu.

    Ką siūlo D. Tuskas

    Vienas iš D. Tusko siūlymų – kurti lyderiaujančius DI mokslinių tyrimų institutus, kurie padėtų sutelkti išteklius ir paspartinti inovacijų perkėlimą į verslą bei pramonę.

    Kita jo minima kryptis – efektyviau organizuoti finansavimą. Premjeras ragino atsisakyti išskaidyto ambicijų finansavimo modelio ir daugiau veikti bendromis ES pastangomis.

    Taip pat jis paragino užtikrinti, kad realiai veiktų 27 valstybių narių bendradarbiavimo mechanizmas, vadinamas „28-uoju teisiniu režimu“ – Europos Komisijos siūlomas vieningas, pasirenkamas įmonių teisės režimas, skirtas palengvinti verslo kūrimą ir plėtrą per valstybių sienas.

    Su kuo kalbėjosi ES lyderiai

    Dubline ES lyderiai susitiko ir su Arthuru Menschu, Prancūzijos bendrovės „Mistral AI“ generaliniu direktoriumi. Ši įmonė laikoma vienu svarbiausių Europos žaidėjų DI srityje ir siekia kurti modelius kaip alternatyvą JAV technologijų milžinų sprendimams.

    Dar vienas susitikimo svečias – Geoffrey Hintonas, laikomas vienu iš DI srities pradininkų. Tekste nurodoma, kad 2024 metais jis kartu su Johnu Hopfieldu gavo Nobelio fizikos premiją.

  • Tuskas: Lenkija įtraukta į E5 formatą deryboms dėl taikos Ukrainoje su JAV ir Rusija

    Po neformalaus Europos Sąjungos viršūnių susitikimo Dubline Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pranešė, kad šalis bus įtraukta į naują E5 formatą. Ši grupė, pasak jo, turėtų atstovauti Europai taikos derybose dėl karo Ukrainoje, kuriose dalyvautų ir JAV, Ukraina bei Rusija.

    E5 apibūdinamas kaip neformalus penkių valstybių formatas, skirtas užtikrinti vieningą Europos poziciją. Į jį įtrauktos Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija, Italija ir Lenkija.

    D. Tuskas pabrėžė, kad Lenkijos įtraukimas reiškia didesnį šalies vaidmenį sprendžiant regiono saugumo klausimus. Jo teigimu, tai signalas, kad Varšuvos balsas dėl Ukrainos ir rytinio Europos flango bus girdimas prie derybų stalo.

    Kartu akcentuojama ir platesnė europinė dimensija: E5 turėtų padėti kalbėti „vienu balsu“, kad derybose nebūtų išskaidytų, tarpusavyje konkuruojančių Europos pozicijų.

    E5 formatas ir Lenkijos vaidmuo

    Naujasis formatas pristatomas kaip siauresnė lyderių grupė, kuri koordinuotų Europos dalyvavimą derybose. Skelbiama, kad prie E5 darbo taip pat prisidėtų pagrindinių Europos institucijų vadovai.

    Lenkijai tai reikšmingas diplomatinis laimėjimas: būdama E5 dalimi, ji patenka į valstybių ratą, kuris, tikėtina, turės didžiausią įtaką formuojant europinę poziciją ir derybų darbotvarkę.

    Sąlygos deryboms: „teisinga taika“, o ne bet kokia kaina

    D. Tuskas aiškiai nurodė, kad derybų tikslas – teisinga taika, o ne susitarimas bet kokia kaina. Jo teigimu, esminė E5 laikysena – nesutikti su nuolaidomis Rusijai, kurios galėtų pažeisti dabartinę Europos saugumo tvarką.

    Tokia pozicija reiškia siekį išlaikyti tvirtą ir vieningą kursą, kad derybose nebūtų grįžtama prie principų, kuriais remiasi Europos saugumo architektūra, peržiūrėjimo.

    Kas kalbės Europos vardu

    Kaip nurodoma, jei reikėtų vieno oficialaus Europos balso, juo turėtų tapti Europos Vadovų Tarybos pirmininkas. Vis dėlto pabrėžiama, kad didžioji dalis darbo vyks ekspertiniu lygiu, kur sprendžiamos techninės detalės ir formuluojami konkretūs derybų rėmai.

    Pasak D. Tusko, tokia struktūra turėtų užtikrinti, kad Lenkijos pozicija bus atstovaujama ne tik politiniuose pareiškimuose, bet ir rengiant realius sprendimus, turinčius įtakos saugumui regione.

  • Apklausa: 71 proc. europiečių remia ES kariuomenę, Lietuvoje – 78 proc.

    Apklausa: 71 proc. europiečių remia ES kariuomenę, Lietuvoje – 78 proc.

    Didžioji dalis europiečių norėtų, kad Europos Sąjunga turėtų savo kariuomenę – taip mano 71 proc. apklaustųjų. Tokius duomenis rodo nauja visuomenės nuomonės apklausa, fiksuojanti augantį nerimą dėl saugumo ir Vašingtono patikimumo.

    Kaip skelbia „POLITICO“, šios nuotaikos pateikiamos GLOBSEC analitikos centro „2026 Trends“ ataskaitoje. Joje teigiama, kad beveik 8 iš 10 respondentų taip pat pasisako už stipresnius Europos gynybos pajėgumus.

    Apklausoje išryškėjo ir skirtumai tarp valstybių: didžiausias palaikymas ES kariuomenei fiksuotas Rumunijoje (82 proc.), Lietuvoje (78 proc.) ir Prancūzijoje (75 proc.).

    Net šalyse, kurios tradiciškai atsargiau vertina gilesnę gynybos integraciją, idėja surenka daugumų palaikymą: Lenkijoje ir Bulgarijoje ES kariuomenę remia po 70 proc., Vokietijoje – 69 proc. respondentų.

    Parama ES gynybai – greta NATO

    Ataskaita pabrėžia, kad palankumas Europos kariniams pajėgumams nebūtinai reiškia nusigręžimą nuo NATO. Tarp NATO šalių respondentų 77 proc. teigė balsuotų už išlikimą Aljanse.

    Tuo pat metu 78 proc. apklaustųjų ES šalyse pritarė tam, kad Bendrija stiprintų savo gynybos gebėjimus greta NATO – kaip papildomą, o ne konkuruojantį saugumo ramstį.

    Šie rezultatai skelbiami Europos vyriausybėms ieškant būdų, kaip didinti karinius pajėgumus Rusijai tęsiant agresiją prieš Ukrainą ir augant neapibrėžtumui dėl JAV įsipareigojimų Europos saugumui.

    Šaukimas į kariuomenę vėl grįžta į diskusijas

    Apklausa palietė ir vieną jautriausių gynybos klausimų – privalomąją karo tarnybą. Šalyse, kuriose jos nėra, 64 proc. respondentų pasisakė už šaukimo sugrąžinimą.

    Daugiausia tokių palaikančiųjų fiksuota Čekijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Slovakijoje, nurodoma ataskaitoje.

    Požiūris į JAV ir išskirtinis Vokietijos atvejis

    Tyrimas taip pat rodo augančią transatlantinę takoskyrą: daugiau nei trečdalis apklaustųjų Europos šalyse JAV įvardijo kaip grėsmę saugumui. Vokietijoje, Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje taip manė maždaug pusė respondentų.

    Vokietija išsiskyrė tuo, kad tai buvo vienintelė apklausta šalis, kurioje dauguma respondentų JAV įvardijo kaip saugumo grėsmę.

    Vokietijoje ryškesni ir nuomonių skirtumai dėl karo Ukrainoje: 40 proc. respondentų sutiko su teiginiu, kad Ukrainos elgesys su rusakalbiais pateisino invaziją, o 39 proc. manė, kad karą išprovokavo Vakarai.

    Šios nuostatos sutapo su atsargesne parama Kyjivui: kiek daugiau nei pusė apklaustųjų sakė, kad Ukrainos kova svarbi Vokietijos saugumui, o beveik 6 iš 10 pritartų Ukrainos teritorinėms nuolaidoms taikos mainais.

    Bendras ataskaitos vaizdas atskleidžia paradoksą: rinkėjai visoje Europoje nori stipresnės Europos gynybos, tačiau kartu išlieka prisirišę prie NATO net ir silpstant pasitikėjimui svarbiausiu Aljanso nariu.

  • Tuskas: suvienijusi DI pajėgas ES galėtų tapti „27 kartus produktyvesnė“

    Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas teigia, kad Europos Sąjunga, suvienijusi pastangas dirbtinio intelekto (DI) srityje ir geriau koordinuodama veiksmus, galėtų tapti „27 kartus produktyvesnė“.

    Apie tai jis kalbėjo po penktadienį Dubline vykusio neformalaus Europos Vadovų Tarybos posėdžio, kuriame DI ir jo potencialas stiprinant Europos konkurencingumą tapo pagrindine tema. Tai buvo pirmoji strateginė ES lyderių diskusija šiuo klausimu.

    D. Tuskas pabrėžė, kad DI lenktynės yra dar vienas „varžymasis“, kuriame dalyvauja ir Europos Sąjunga. Pasak jo, pranašumą dažnai lemia mastas, todėl atskirų valstybių veiksmai, veikdami pavieniui, sunkiau konkuruoja su didžiosiomis pasaulio galiomis.

    Ministro pirmininko teigimu, koordinuotos 27 valstybių narių pastangos galėtų suteikti didesnį paslaugų pasirinkimą ir paspartinti augimą. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad JAV ir Kinija įgauna persvarą būtent dėl galimybės veikti dideliu mastu.

    Siūlo bendras DI institucijas ir „28-ąjį režimą“

    D. Tuskas ragino stiprinti Europos pozicijas per konkrečius sprendimus – kurti lyderiaujančius DI tyrimų institutus ir geriau paversti mokslo rezultatus pramoniniu potencialu.

    Be to, jis paragino, kad realiai pradėtų veikti 27 valstybių bendradarbiavimo mechanizmas, vadinamas „28-uoju teisiniu režimu“. Tai Europos Komisijos siūlomas vieningas, pasirenkamas įmonių teisės modelis, kuris turėtų palengvinti verslo kūrimą ir plėtrą per valstybių sienas.

    Ministro pirmininko žinia – Europai verta atsisakyti išskaidyto ambicijų finansavimo ir daugiau veikti kartu, kad žemynas užimtų jam priklausančią vietą DI revoliucijoje.

    Susitikimai su „Mistral AI“ vadovu ir Geoffrey Hintonu

    Dubline ES lyderiai taip pat susitiko su Arthuru Menschu, Prancūzijos bendrovės „Mistral AI“ generaliniu direktoriumi. Ši įmonė laikoma vienu svarbiausių Europos žaidėjų DI srityje ir siekia kurti alternatyvius modelius JAV kuriamiems sprendimams.

    Kitas susitikimo svečias – Geoffrey Hintonas, laikomas vienu iš DI srities pradininkų. Straipsnyje primenama, kad 2024 metais jis kartu su Johnu Hopfieldu buvo apdovanotas Nobelio premija fizikos srityje.

  • Azerbaidžanas EPC viršūnių susitikime žada didinti energijos tiekimą Europai

    Azerbaidžanas EPC viršūnių susitikime žada didinti energijos tiekimą Europai

    Azerbaidžanas planuoja didinti ir įvairinti energijos tiekimą Europai, o apie tai per 9-ąjį Europos politinės bendrijos (EPC) viršūnių susitikimą Dubline pranešė šalies prezidentas Ilhamas Alijevas.

    Kaip skelbia „Euronews“, Baku siekia plėsti tiekimą už dabartinių 10 Europos Sąjungos valstybių narių ribų ir kalba apie ilgalaikius kontraktus bei platesnį bendradarbiavimą su ES.

    Susitikime I. Alijevas taip pat aptarė santykius su Europos Vadovų Tarybos pirmininku António Costa. Pastarasis teigė, kad naujų derybų dėl ES ir Azerbaidžano susitarimo atnaujinimas yra gera žinia piliečiams.

    Azerbaidžano ir ES strateginė partnerystė energetikos srityje buvo įkurta 2022 metais. Ši tema Europoje ypač jautri dėl energetinio saugumo, tiekimo patikimumo ir alternatyvų paieškos.

    Energija: dujos ir atsinaujinantys šaltiniai

    I. Alijevas nurodė, kad Azerbaidžanas padidino dujų tiekimą Europos Sąjungai nuo 8 mlrd. iki 13 mlrd. kubinių metrų. Pasak jo, tai sudaro beveik pusę viso Azerbaidžano eksporto, o atradus naujų telkinių planuojama auginti tiekimą dar labiau.

    Prezidentas taip pat akcentavo, kad dujotiekis nuo Baku iki Italijos, kertantis septynių šalių teritorijas, šiuo metu veikia visu pajėgumu. Per jungtis Bulgarijoje dujos pasiekia 10 ES valstybių narių, o Azerbaidžanas ketina toliau didinti transportuojamus kiekius.

    Be dujų, bendradarbiavimas krypsta ir į atsinaujinančią energetiką. I. Alijevas priminė susitarimą su Sakartvelu, Turkija ir Bulgarija dėl atsinaujinančios energijos eksporto į Europos rinkas.

    Transporto projektai ir „Vidurinis koridorius“

    Susitikimuose Dubline buvo kalbama ir apie transporto jungčių plėtrą. A. Costa ir I. Alijevas teigė, kad netrukus turėtų būti užbaigtas Europos Sąjungos vertinimas dėl Nachičevanės geležinkelio projekto.

    Kartu aptartos platesnės junglumo iniciatyvos, susijusios su vadinamuoju „Viduriniu koridoriumi“ – maršrutu, jungiančiu Aziją ir Europą per Pietų Kaukazą bei Vidurinę Aziją Juodosios jūros kryptimi.

    A. Costa taip pat pakvietė I. Alijevą atvykti į Briuselį tęsti diskusijų apie Azerbaidžano vaidmenį Europos energetikos tiekimo ir saugumo klausimais.

    Susitarimai su JK, Ukraina ir derybos su Armėnija

    Dublino susitikimo metu Azerbaidžano prezidentas su Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Andy Burnhamu pasirašė bendrą strateginės partnerystės deklaraciją. Joje numatytos kryptys – gynybos ir saugumo bendradarbiavimas, prekybos ir investicijų plėtra, atsinaujinanti energetika, infrastruktūra, taip pat dirbtinis intelektas ir pažangios technologijos.

    Taip pat vyko I. Alijevo pokalbis su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Skelbiama, kad aptarta skubi parama Ukrainos energetikos infrastruktūrai artėjant žiemai ir pokario atstatymo planai.

    V. Zelenskis pranešė, kad pagal vadinamąjį „dronų susitarimą“ pasirašyti kontraktai ir siekiama didinti užsakymus. Taip pat nurodyta, kad teikiamas 1,35 mln. eurų vertės skubios paramos paketas Ukrainos elektros tinklui – įranga ir generatoriai.

    Azerbaidžanas teigia, jog bendra humanitarinė pagalba Ukrainai pasiekė 48 mln. eurų, daugiausia orientuojantis į civilinę energetikos infrastruktūrą ir medicininę reabilitaciją.

    Galiausiai, I. Alijevas susitiko ir su Armėnijos ministru pirmininku Nikolu Pašinianu. Pranešama, kad kalbėta apie taikos proceso stiprinimą, sienų delimitaciją, vandens bendradarbiavimą, elektros tinklų sujungimą bei papildomas pasitikėjimo stiprinimo priemones.

    Taip pat aptartas TRIPP junglumo projektas, įskaitant planuojamas geležinkelio ir greitkelio dalis. Skelbiama, kad nuo 2025 metų lapkričio per Azerbaidžano teritoriją į Armėniją pervežta 105 000 tonų krovinių.

    Be to, Azerbaidžano vadovas Dubline surengė dvišalius susitikimus ir su kitų šalių lyderiais – tarp jų Graikijos ministru pirmininku Kyriakosu Mitsotakiu, Moldovos prezidente Maia Sandu bei pirmą kartą susitiko su Rumunijos vadovu Nicușoru Danu, daugiausia dėmesio skirdamas energetikos ir junglumo projektams.