CP v2

Tag: Europos Sąjunga

  • Bulgarijos lyderis atmeta prorusiškumo etiketę: kodėl jis ragina ES grįžti prie derybų

    Bulgarijos lyderis atmeta prorusiškumo etiketę: kodėl jis ragina ES grįžti prie derybų

    Ginčas dėl derybų su Maskva

    Bulgarijos ministras pirmininkas Rumenas Radevas atmeta jam klijuojamą prorusiškumo etiketę ir tvirtina, kad tokie kaltinimai kyla vien dėl to, jog jo siūlomas kelias į taiką Ukrainoje nėra politinis mainstreamas. Interviu metu jis pabrėžė, kad viešose diskusijose neretai supaprastinama: jei pasisakai už diplomatiją, automatiškai tampi apkaltintas palankumu Kremliui.

    Pasak R. Radevo, Bulgarija, kaip ir kitos Europos Sąjungos šalys, patiria karo poveikį per energetiką, kainas ir bendrą ekonominį neapibrėžtumą, todėl taikos paieškos, jo teigimu, turi būti ne šūkis, o praktiškai išnaudojama politika. Jis pridūrė, kad tikslas yra kuo greičiau rasti realistišką kelią į karo pabaigą.

    „Įprasta ir liūdna, kad nukrypus nuo politinio mainstreamo iš karto tampi pavadintas prorusišku. Tai neatitinka realybės“, – sakė Rumenas Radevas.

    Akcentas diplomatijai, o ne tik ginklams

    R. Radevas tvirtina, kad Europa turi iš naujo subalansuoti karinius, ekonominius ir diplomatinius instrumentus, nes, jo vertinimu, šiuo metu persvara pernelyg dažnai atitenka ginklams ir finansavimui. Jis pabrėžė, kad diplomatijos galimybės, jo nuomone, dar nėra išsemtos, o pagrindinis prioritetas turėtų būti nuoseklus darbas siekiant taikos.

    Diskusija apie kontaktus su Rusija ES viduje periodiškai grįžta į darbotvarkę, ypač kai kalbama apie galimus tarpininkavimo formatus ar specialių pasiuntinių paskyrimą. Vis dėlto reikšminga dalis Bendrijos sostinių tokius siūlymus vertina skeptiškai, akcentuodamos, kad Maskvos retorika ir veiksmai neleidžia matyti patikimo pagrindo sąžiningoms deryboms.

    Politinis fonas Europoje išlieka įtemptas

    R. Radevo pozicija išsiskiria platesniame Europos kontekste, kuriame vyrauja nuostata tęsti paramą Ukrainai ir spaudimą Rusijai, kol bus pasiektos priimtinos saugumo sąlygos. Tuo pat metu atskiri lyderiai vis dažniau kelia klausimą, kaip išvengti užsitęsusio konflikto, kuris ilgainiui sekiną tiek valstybių biudžetus, tiek visuomenių kantrybę.

    Pastaruoju metu diplomatiniai bandymai atnaujinti tiesioginį dialogą su Maskva dažnai baigiasi aštriomis viešomis replikomis ir abipusiais kaltinimais, o iniciatyvos dėl laikino ugnies nutraukimo iki šiol nedavė apčiuopiamų rezultatų. Tai sustiprina įtampą tarp tų, kurie siūlo aktyvesnes derybas, ir tų, kurie ragina pirmiausia išlaikyti spaudimą Rusijai bei stiprinti Ukrainos pozicijas.

  • Portugalijos NT kainos šauna į viršų: „Eurostat“ skelbia didžiausią šuolį ES

    Portugalijos NT kainos šauna į viršų: „Eurostat“ skelbia didžiausią šuolį ES

    Portugalijoje būsto kainos vėl kopia į rekordines aukštumas, o šalies rinka išsiskiria visos Europos Sąjungos kontekste. Naujausi „Eurostat“ duomenys rodo, kad 2026 metų antrąjį ketvirtį Portugalija fiksavo sparčiausią metinį būsto kainų augimą ES.

    Portugalijos nekilnojamojo turto portalų kainų indeksai rodo, kad 2026 metų rugsėjį šalyje vidutinė prašoma kaina buvo apie 3 228 eurai už kvadratinį metrą. Per metus kainos, pagal indeksą, augo 7,9 proc., o per mėnesį – 0,6 proc., todėl rinka priartėjo prie naujo istorinio piko.

    Kur brango labiausiai?

    Didžiausi metiniai kainų šuoliai fiksuoti mažesniuose miestuose ir regionuose, kuriuose pastaraisiais metais sustiprėjo vidaus migracija ir investuotojų dėmesys. Tarp sparčiausiai brangusių teritorijų įvardijami Vila Real, Leirija, Beža, Faro ir Guarda, o ryškiausiai regioniniu mastu išsiskyrė Centro regionas.

    Tuo metu didmiesčiuose kainų augimas buvo nuosaikesnis. Mažesnis metinis brangimas fiksuotas Aveire, Setubalyje, Porte, Castelo Branco, Ponta Delgada, Funšalyje ir Lisabonoje, tačiau net ir lėtesnis augimas čia vyksta jau aukšto kainų lygio fone.

    Lisabona išlieka brangiausia

    Lisabona ir toliau išlaiko brangiausio miesto titulą: vidutinė prašoma kaina sostinėje siekė apie 6 256 eurus už kvadratinį metrą. Platesnis Lisabonos regionas taip pat yra brangiausia šalies zona, kur vidutinė prašoma kaina siekė apie 4 501 eurą už kvadratinį metrą.

    Toks kainų atotrūkis tarp sostinės ir kitų regionų tampa vienu svarbiausių rinkos bruožų, ypač vertinant būsto įperkamumą. Didesnė paklausa brangiausiose vietovėse dažnai siejama su darbo rinka, turizmu, trumpalaikės nuomos segmentu ir ribota naujos statybos pasiūla.

    „Eurostat“: didžiausias augimas ES

    „Eurostat“ skelbia, kad 2026 metų antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, Portugalijos būsto kainos augo 16,5 proc. Pagal šį rodiklį Portugalija aplenkė Bulgariją, kur augimas siekė 15,5 proc., ir Lietuvą, kur metinis augimas sudarė 14,3 proc.

    „Didžiausias metinis kainų augimas užfiksuotas Portugalijoje, po jos rikiuojasi Bulgarija ir Lietuva“, – skelbiama „Eurostat“ pranešime.

    Tuo pačiu laikotarpiu kai kuriose šalyse kainos mažėjo: kritimą fiksavo Suomija, Liuksemburgas ir Prancūzija. Bendras vaizdas rodo, kad euro zonoje 2026 metų antrąjį ketvirtį būsto kainos per metus padidėjo 4,0 proc., o visoje ES – 4,7 proc.

    Lyginant su 2026 metų pirmuoju ketvirčiu, kainos antrąjį ketvirtį kilo 1,1 proc. euro zonoje ir 1,2 proc. ES. Tai signalizuoja, kad rinkoje išlieka augimo inercija, o kainų spaudimą palaiko pasiūlos trūkumas ir ilgalaikiai demografiniai bei ekonominiai veiksniai.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokie šuoliai dažnai sustiprina diskusijas apie būsto prieinamumą vietos gyventojams ir skatina valdžios institucijas ieškoti sprendimų dėl nuomos rinkos reguliavimo, socialinio būsto plėtros bei naujų projektų skatinimo. Portugalijos rinkos dinamika išlieka viena atidžiau stebimų temų ES, nes kainų augimo tempai išsiskiria iš bendro regiono vidurkio.

  • Iraną supurtęs karas smogė Europai: kai kur 50 litrų bakui reikia net 15,4 proc. algos

    Iraną supurtęs karas smogė Europai: kai kur 50 litrų bakui reikia net 15,4 proc. algos

    Degalų kainų šuolis Europoje po karo eskalacijos Irano regione vis aiškiau atsispindi gyventojų piniginėse. Kai kuriose šalyse 50 litrų dyzelino bako pripildymas jau sudaro dviženklę dalį minimalų atlyginimą gaunančio žmogaus mėnesio pajamų.

    Pagal Europos Komisijos skelbiamą ES savaitinį naftos biuletenį, vidutinės vartotojams taikomos kainos ES per kelis mėnesius išaugo reikšmingai. Skaičiuojama, kad benzino vidutinė litro kaina pakilo iki maždaug 2,092 euro, o dyzelino – iki 2,226 euro.

    Toks brangimas ypač jautriai paliečia mažas pajamas gaunančius namų ūkius, nes didesnę biudžeto dalį jie skiria būtinoms išlaidoms. Europos profesinių sąjungų instituto vyresnysis tyrėjas Torstenas Mülleris pabrėžia, kad transporto kaštai žemesnių pajamų grupėms tampa neproporcingai dideli.

    „Mažesnes pajamas gaunantys žmonės didesnę savo pajamų dalį išleidžia būtiniausioms reikmėms, tokioms kaip būstas, maistas ir transportas“, – sakė Torstenas Mülleris.

    Kur bakas kainuoja brangiausiai?

    Skirtingose Europos valstybėse 50 litrų bako kaina, lyginant su minimaliu mėnesio atlyginimu, skiriasi kardinaliai. Pavyzdžiui, Bulgarijoje 50 litrų dyzelino bakui gali prireikti apie 15,4 proc. minimalios mėnesio algos, kai Liuksemburge – apie 3,8 proc.

    Panaši tendencija matoma ir benzino segmente: dalyje šalių minimalų atlyginimą gaunantys žmonės turi skirti daugiau nei 10 proc. mėnesio pajamų vienam 50 litrų bakui. Tarp labiausiai pažeidžiamų išlieka kai kurios Vidurio ir Rytų Europos valstybės, kur atlyginimų lygis gerokai mažesnis, o degalų kainos dažnai skiriasi tik nežymiai.

    Kodėl skirtumai tokie dideli?

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad skirtumus labiausiai lemia ne vien degalų kainos, o minimalios algos dydis. Net jei dyzelino litras Bulgarijoje kainuoja tik šiek tiek pigiau nei turtingesnėse šalyse, pajamų atotrūkis reiškia, kad reali našta gyventojui tampa gerokai didesnė.

    Skaičiuojant perkamąją galią, skirtumai taip pat išlieka: šalyse, kur pragyvenimo lygis ir atlyginimai aukštesni, minimalus atlyginimas leidžia įsigyti gerokai daugiau degalų. Dėl to, net esant panašiam kainų lygiui degalinėse, socialinis poveikis skurdesnėse valstybėse būna smarkesnis.

    Rizikos darbo rinkai ir verslui

    Europos profesinių sąjungų konfederacijos generalinė sekretorė Esther Lynch įspėja, kad degalų kainų šokas gali tapti ne tik buitine, bet ir ekonomine problema. Jos teigimu, regionuose, kur nėra patikimo viešojo transporto, žmonės gali būti priversti atsisakyti darbo vien todėl, kad kelionės į darbą tampa neįkandamos.

    „Kai vidutinė nuomos kaina jau viršija trečdalį minimalios algos, dar papildomai skirti apie 15 proc. viso atlyginimo degalams tampa tiesiog neįmanoma“, – sakė Esther Lynch.

    Analitikai pažymi, kad tokia dinamika stiprina infliacinį spaudimą ir per netiesioginius kanalus, nes brangesnis kuras didina logistikos ir paslaugų kainas. Valstybės dažniausiai reaguoja per laikinus akcizų sprendimus, paramą pažeidžiamiausiems ar viešojo transporto stiprinimą, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje problemą spręsti gali tik pajamų augimas ir didesnis energetinis atsparumas.

  • Bumblauskas Zarasuose kels aštrų klausimą: kas iš tiesų yra Europa ir kur joje Lietuva?

    Bumblauskas Zarasuose kels aštrų klausimą: kas iš tiesų yra Europa ir kur joje Lietuva?

    Spalio 1 dieną 16 valandą Zarasuose vyks vieša Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesoriaus Alfredo Bumblausko paskaita apie Lietuvos vietą Europoje. Renginys organizuojamas Zarasų kupolėje, Salos gatvėje.

    Paskaitos tema suformuluota kaip klausimas, kviečiantis žvelgti plačiau nei kasdienės politinės naujienos. Bus aptariama, kaip istorijoje kito Europos samprata ir kokiais argumentais Lietuva savo tapatybę siejo su Vakarų politine ir kultūrine erdve.

    Tema ypač aktuali artėjant Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai. Tokiais laikotarpiais į viešą diskusiją dažniau grįžta klausimai apie tai, ką reiškia atstovauti visai ES ir kaip nacionaliniai interesai derinami su bendrais Europos sprendimais.

    Paskaitoje tikėtina bus paliestos ir šiandienos dilemos, su kuriomis susiduria Europa: saugumo architektūra, demokratijos atsparumas, migracijos ir ekonomikos konkurencingumo iššūkiai. Šie procesai lemia ir tai, kaip valstybės, tarp jų ir Lietuva, apibrėžia savo vaidmenį bendroje erdvėje.

    Renginys atviras visiems besidomintiems istorija, politika ir Europos raidos klausimais. Organizatoriai kviečia atvykti gyvai ir diskusiją tęsti po paskaitos, įtraukiant vietos bendruomenę ir svečius.

  • Europos policija stabdo „Oxygen Forensics“ naudojimą: po tyrimo keliose šalyse pradedamos peržiūros

    Europos policija stabdo „Oxygen Forensics“ naudojimą: po tyrimo keliose šalyse pradedamos peržiūros

    Kelių Europos valstybių teisėsaugos institucijos pranešė stabdančios arba peržiūrinčios darbą su skaitmeninės kriminalistikos bendrove „Oxygen Forensics“ po žiniasklaidos tyrimo ir JAV teisėsaugos įtarimų dėl galimų nuslėptų ryšių su Rusija. Programinė įranga naudojama iš mobiliųjų telefonų ir kitų įrenginių išgautiems duomenims nuskaityti bei analizuoti ikiteisminiuose tyrimuose.

    Rumunijos Nacionalinis kovos su korupcija direktoratas pradėjo procedūras nutraukti sutartinius įsipareigojimus dėl šio produkto. Institucija nurodė, kad sprendimas priimtas reaguojant į viešai pasirodžiusią informaciją apie programinės įrangos gamintoją, o vidiniai patikrinimai kol kas neparodė požymių, jog anksčiau apdoroti duomenys būtų buvę kompromituoti.

    Kas paskatino sprendimus?

    Viešojoje erdvėje suaktyvėję klausimai kilo po to, kai JAV prokurorai viešai teigė, jog bendrovės kontrolė galėjo būti slepiama, o technologijų kūrimas ir valdymas tęsiamas Rusijoje ir po plataus masto karo Ukrainoje pradžios. Kartu pabrėžiama, kad patys kaltinimai nereiškia automatinės išvados, jog įrankiuose būtinai buvo kenkėjiško kodo ar jog jis naudotas neleistinai pasiekti klientų sistemas.

    Latvijoje policija paskelbė laikinai sustabdžiusi programos naudojimą, kol įvertins rizikas ir nuspręs dėl tolimesnio taikymo. Jungtinėje Karalystėje Londono Metropoliteno policija taip pat pristabdė naudojimą ir pradėjo išsamų vidinį vertinimą, o nacionalinio lygmens policijos vadovų struktūros paragino kitas pajėgas atlikti analogiškas patikras.

    Ką tai reiškia skaitmeninei kriminalistikai?

    Skaitmeninės kriminalistikos priemonės yra itin jautri grandis, nes jos dažnai dirba su konfiskuotais įrenginiais, asmens duomenimis, tyrimų medžiaga ir kartais įslaptinta informacija. Dėl to viešieji pirkimai ir technologijų pasirinkimas vis dažniau vertinami ne vien per kainos ar funkcionalumo prizmę, bet ir per tiekimo grandinės saugumo, kilmės šalies, valdymo struktūros bei kibernetinių rizikų filtrą.

    Praktikoje tokios peržiūros dažniausiai apima programinės įrangos diegimo architektūrą, atnaujinimų kanalus, licencijavimo modelį, techninės priežiūros prieigas ir tai, ar įrankiai buvo naudojami izoliuotoje aplinkoje. Kai kurios institucijos pabrėžia, kad tokie sprendimai mažina riziką, jog jautrūs duomenys galėtų būti netiesiogiai paveikti per trečiųjų šalių tiekėjus.

    Politinis spaudimas ir tolesni veiksmai

    Situacija sulaukė ir politinių reakcijų Europos Sąjungos lygmeniu, raginant vyriausybes įvertinti, ar nėra sisteminės rizikos, kai jautrioms užduotims naudojamos priemonės, dėl kurių kyla klausimų dėl nuosavybės ar kontrolės skaidrumo. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad vieno tiekėjo atvejis gali tapti precedentu griežtesnėms viešųjų pirkimų ir saugumo patikrų taisyklėms.

    Kol kas skirtingos šalys renkasi nevienodą taktiką: vienos sustabdo naudojimą nedelsiant, kitos pradeda etapines peržiūras ir prašo papildomos informacijos iš tiekėjų bei platintojų. Tikėtina, kad artimiausiu metu daugės ir alternatyvų paieškų, ypač ten, kur tokie įrankiai yra kritiškai svarbūs kasdienei tyrimų praktikai.

  • NATO vadovas: ginčas dėl europinės gynybos pirkimų pirmenybės – prabanga, kai trūksta gamybos

    NATO vadovas: ginčas dėl europinės gynybos pirkimų pirmenybės – prabanga, kai trūksta gamybos

    Kodėl „pirkti europietiška“ nepakanka

    NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pareiškė, kad Briuselyje vykstantis ginčas dėl europinės pirmenybės gynybos pirkimuose šiuo metu yra „prabangos“ diskusija. Jo teigimu, esminė problema yra ne tai, ar valstybės perka Europoje ar JAV, o tai, ar apskritai įmanoma greitai nupirkti reikiamus kiekius.

    Pasak M. Rutte, tiek Europos, tiek JAV gynybos pramonė susiduria su ribotais pajėgumais, o paklausa auga sparčiau nei gamyba. Dėl to politiniai sprendimai, kurie vienoje rinkoje nustatytų prioritetą „saviems“, realybėje nepašalina pagrindinio trūkumo – nepakankamo gamybos tempo.

    Skirtingos ES pozicijos ir NATO argumentas

    Europos Sąjungoje pastaraisiais mėnesiais intensyvėjo diskusijos, ar viešuosiuose gynybos kontraktuose reikėtų labiau remti Europoje pagamintą produkciją. Šis požiūris paprastai siejamas su siekiu stiprinti strateginę autonomiją, mažinti priklausomybę nuo importo ir užtikrinti, kad didėjantys biudžetai kurtų darbo vietas Europoje.

    Tačiau dalis valstybių pasisako už atviresnį modelį, kuris leistų lanksčiau pirkti iš NATO sąjungininkių ir greičiau užpildyti kritines spragas. NATO vadovo logika paprasta: kai pramonė nespėja, pernelyg siauri kriterijai gali dar labiau sulėtinti įsigijimus, o ne juos paspartinti.

    Trūksta ne pinigų, o pajėgumų

    M. Rutte pabrėžė, kad finansavimo gynybai pastaruoju metu didėja, tačiau tai savaime nereiškia, kad rinkoje atsiras reikiamas kiekis sistemų, šaudmenų ir komponentų. Gamybos didinimui reikia laiko, investicijų, kvalifikuotos darbo jėgos, žaliavų ir ilgalaikių užsakymų, kurie pramonei suteikia stabilumo.

    Jo teigimu, pramonė turi spartinti pajėgumų plėtrą ir daugiau investuoti į naujas technologijas, kad būtų galima tiekti modernią įrangą ilgesnį laiką. Kartu tai turi ir platesnį ekonominį poveikį – inovacijos bei tiekimo grandinių plėtra dažnai persikelia ir į civilinį sektorių.

    „Problema yra ne tai, ar perki Europoje, ar JAV. Problema yra tai, ar apskritai gali nupirkti“, – sakė Markas Rutte.

    Kalbėdamas apie transatlantinį bendradarbiavimą, NATO vadovas akcentavo, kad dalis Europos įmonių investuoja JAV, o JAV bendrovės plečia gamybą Europoje. Tokį modelį jis apibūdino kaip bendrą transatlantinę gynybos pramonės bazę, kuri, jo vertinimu, turėtų veikti kaip vieninga sistema.

    Kaip vieną ryškiausių pavyzdžių M. Rutte išskyrė Ukrainos poreikį priešraketinės gynybos sprendimams. Jo teigimu, kai kurių sistemų, įskaitant „Patriot“ ar europinį SAMP/T, vienu metu pagaminti tiek, kiek reikia operaciniams poreikiams, yra sudėtinga, todėl atsiranda ilgos eilės ir konkurencija dėl tų pačių pajėgumų.

    NATO vadovas taip pat leido suprasti, kad ilgalaikė paklausa gynybos pramonei išliks, todėl investicijos į gamybos plėtrą nėra vien trumpalaikis atsakas į krizę. Jo vertinimu, augant užsakymams formuosis ir vadinamasis gynybos dividendų efektas – didesnė grąža visuomenei per inovacijas, technologijų perdavimą ir ekonominį aktyvumą.

  • IEA svarsto naują naftos rezervų išleidimą: Europai gresia brangus dyzelinas žiemą

    IEA svarsto naują naftos rezervų išleidimą: Europai gresia brangus dyzelinas žiemą

    IEA signalas rinkoms

    Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) leidžia suprasti, kad prireikus gali vėl pasitelkti strategines naftos atsargas, jei dėl tiekimo sutrikimų rinkoje dar labiau pritrūktų žaliavos. Agentūros vadovas Fatihas Birolis pabrėžė, kad toks sprendimas įmanomas tik suderinus jį su IEA narėmis.

    Pasak jo, nuo kovo mėnesio iš strateginių atsargų jau buvo išleista apie 400 mln. barelių naftos, tačiau dalis šio kiekio dar nėra pilnai pasiekusi rinkos. IEA akcentuoja, kad papildomas išleidimas šiuo metu nėra svarbiausias darbotvarkės klausimas, bet išlieka kaip priemonė krizinėms situacijoms.

    Europa prieš žiemą – pažeidžiamiausia dėl dyzelino

    Didžiausias Europos galvos skausmas artėjant šaltajam sezonui – dyzelino pasiūlos įtampa. Europa istoriškai yra didelė dyzelino importuotoja, o tiekimo grandinės tapo trapesnės dėl geopolitinių sukrėtimų ir pasikeitusių srautų po sankcijų Rusijos naftos produktams įsigaliojimo.

    Prie rizikų prisideda ir sutrikimai per Hormūzo sąsiaurį, kuris iki karo regione buvo vienas svarbiausių pasaulinių naftos gabenimo kelių. Dėl to brangsta ne tik nafta, bet ir perdirbti produktai, o dyzelino kainos ypač jautriai reaguoja į bet kokius logistikos trikdžius.

    „Europa yra viena labiausiai pažeidžiamų pasaulio vietų dėl dyzelino, nes jo importuojama labai daug, o mes įžengiame į žiemos sezoną“, – sakė Fatihas Birolis.

    Importo sąskaita auga, naudos mažai

    Europos Komisijos narys Danas Jørgensenas, kalbėdamas apie karo regione pasekmes, nurodė, kad Europos Sąjungos šalys nuo karo pradžios už energijos importą sumokėjo daugiau kaip 100 mlrd. eurų papildomai. Pasak jo, net ir išleidus šias sumas Europa negavo papildomų naftos ar dujų kiekių – mokama daugiau už tą patį ar net mažesnį tiekimą.

    Tokia dinamika kelia riziką infliacijai, nes dyzelinas yra kritiškai svarbus krovinių pervežimui, žemės ūkiui ir daliai pramonės. Dėl to energijos kainų šuoliai greitai persiduoda į prekių ir paslaugų kainas.

    JAV dyzelino eksporto ribojimai – didžiausia baimė

    Po to, kai ES sumažino priklausomybę nuo rusiškos energetikos, reikšmingai išaugo importas iš JAV, ypač dyzelino segmente. Skelbiama, kad vasaros pabaigoje JAV sudarė apie pusę ES dyzelino importo, todėl bet koks Vašingtono sprendimas riboti eksportą Europai būtų itin skausmingas.

    Ekonomistai perspėja, kad griežtas JAV eksporto ribojimas galėtų ženkliai pakelti didmenines dyzelino kainas Europoje, o dalis šio šoko pasiektų vartotojus degalinėse. Tuo pat metu net ir JAV perdirbėjai viešai signalizuoja, kad eksporto ribojimai gali atsisukti bumerangu – mažėjant galimybei eksportuoti perteklinį dyzeliną, kristų perdirbimo apimtys, o tai reikštų spaudimą ir benzino bei aviacinių degalų kainoms.

    „Turime būti budrūs. Negalime būti ramūs“, – sakė Airijos energetikos ministras Darraghas O’Brienas.

    Ką gali daryti Europa

    Europos Komisija ir dalis valstybių narių akcentuoja, kad ilgalaikė išeitis – spartesnės investicijos į elektros gamybą, tinklų plėtrą ir energijos infrastruktūrą, kad ekonomika mažiau priklausytų nuo importuojamų iškastinių degalų. Vis dėlto artimiausiu laikotarpiu, ypač žiemą, dyzelino rinka išlieka viena jautriausių, o IEA rezervai tampa svarbia draudimo priemone, jei sutrikimai gilėtų.

    Rinkos dalyviai dabar stebi du pagrindinius veiksnius: geopolitikos raidą naftos gabenimo maršrutuose ir JAV politinius sprendimus dėl eksporto. Nuo jų priklausys, ar Europa į žiemą eis su valdoma rizika, ar su nauju kainų šoku degalų rinkoje.

  • Dyzelinas Europoje brangsta iki rekordų: štai kur mokesčiai didžiausi, Lietuva – sąraše

    Dyzelinas Europoje brangsta iki rekordų: štai kur mokesčiai didžiausi, Lietuva – sąraše

    Dyzelinas – brangiausias degalas

    Dyzelinas Europos Sąjungoje 2026 metais tapo brangiausiu degalu degalinėse, aplenkęs benziną. Europos Komisijos savaitiniame naftos biuletenyje fiksuota, kad svertinė ES dyzelino litro kaina rugsėjo 21 dieną pasiekė 2,226 euro – aukščiausią lygį nuo 2005 metų.

    Tuo pat metu 95 oktanų benzinas ES vidutiniškai kainavo apie 13,4 cento mažiau. 50 litrų dyzelino bakas, pagal ES vidurkį, atsieina maždaug 111 eurų, o didelę dalį šios sumos sudaro mokesčiai.

    Kiek sudaro mokesčiai?

    Vidutiniškai ES dyzelino mokesčiai siekia apie 0,861 euro už litrą, tai yra maždaug 38,6 proc. galutinės kainos. Benzino atveju vidutinė mokestinė našta yra didesnė – apie 0,981 euro už litrą, arba maždaug 12 centų daugiau nei dyzelinui.

    Dyzelino apmokestinimas paprastai susideda iš dviejų dalių: pirmiausia taikomas fiksuotas akcizas, o vėliau pridėtinės vertės mokestis, kuris skaičiuojamas nuo visos sumos, įskaitant akcizą. Dėl to PVM iš esmės tampa mokesčiu nuo mokesčio.

    Kodėl dyzelinui taikomos lengvatos?

    ES lygmeniu dyzelinui nustatytas mažesnis minimalus akcizas nei benzinui: 0,33 euro už litrą dyzelinui ir 0,359 euro benzinui. Daug valstybių šį skirtumą išlaiko ir nacionaliniuose tarifuose, argumentuodamos parama vežėjams, žemės ūkiui ir verslams, kurių veikla priklauso nuo dyzelino.

    Vis dėlto diskusijos dėl dyzelino mokestinių privilegijų tęsiasi: Europos Komisija buvo siūliusi energijos produktus apmokestinti pagal energinę vertę, o ne litrą, tačiau tokiai reformai reikia vieningo visų ES valstybių pritarimo. Kompromisinis variantas 2025 metais nesurinko reikiamo palaikymo.

    Kas kelia kainas ir kas galėtų jas mažinti?

    Kainų šuolį pastaraisiais mėnesiais sustiprino geopolitiniai sukrėtimai ir energijos tiekimo trikdžiai, kurie ypač paveikė dyzelino rinką. Europos Centrinio Banko ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į rafinavimo maržų įtaką: trečią rugsėjo savaitę jos, vertinimais, galėjo sudaryti apie 0,41 euro už litrą, arba apie 19 proc. to, ką moka vairuotojai.

    „Kad kainos mažėtų, svarbiausia būtų karo veiksmų pabaiga, srautų normalizavimas per Hormūzo sąsiaurį ir pasaulinių rafinavimo pajėgumų atsigavimas“, – teigia ECB ekspertai.

    Kur dyzelinas apmokestinamas labiausiai?

    Lyginant ES valstybes, reitinguose paprastai skaičiuojama, kiek mokesčių sumokama už litrą, o ne kokia kainos dalis tenka mokesčiams. Pagal tokią metodiką tarp daugiausiai dyzeliną apmokestinančių šalių minimos Danija, Italija, Suomija, Vokietija, Belgija, Nyderlandai ir Prancūzija.

    Lietuva šiame sąraše taip pat patenka tarp aukštesnių pozicijų: nurodoma, kad mokesčiai dyzelinui siekia apie 0,945 euro už litrą. Struktūroje akcentuojamas fiksuotas akcizas, papildoma CO2 dedamoji ir 21 proc. PVM, o laikinos lengvatos, taikytos metų pirmoje pusėje, buvo riboto laikotarpio.

    Valstybių reakcija – laikinos lengvatos

    Degalų kainoms pasiekus rekordus, dalis Europos valstybių imasi trumpalaikių sprendimų, kad sumažintų smūgį gyventojams ir verslui. Pavyzdžiui, Vokietijoje 2026 metais patvirtintas laikinas energijos mokesčio sumažinimas, kuris, įskaitant PVM efektą, gali sumažinti kainą apie keliolika centų už litrą.

    Tokios priemonės dažniausiai yra laikinos, nes degalų akcizai ir PVM sudaro reikšmingą biudžeto pajamų dalį, o ilgalaikiai pokyčiai ES mastu stringa dėl būtinybės suderinti skirtingus valstybių interesus.

  • Vokietija išsiderėjo išimtį „Deutsche Börse“: dalį priežiūros Briuselis praranda

    Vokietija išsiderėjo išimtį „Deutsche Börse“: dalį priežiūros Briuselis praranda

    Europos Sąjungoje derinama kapitalo rinkų reformos dalis, kuri turėtų sumažinti finansų rinkų priežiūros fragmentaciją ir sustiprinti bendrą kontrolę. Tačiau derybose Vokietijai pavyko pasiekti, kad dalis „Deutsche Börse“ prekybos vietų ir toliau liktų prižiūrimos nacionaliniu, o ne ES lygmeniu.

    Su derybų eiga susipažinę šaltiniai teigia, kad tokia išimtis įrašyta į naujausią kompromisinį tekstą, kurį ES valstybių narių vardu koordinuoja Airija. Kritikai įspėja, kad tai gali susilpninti bendrą reformos ambiciją ir apsunkinti susitarimą dėl galutinio teksto iki metų pabaigos.

    Kas iš esmės keičiama?

    Pagrindinis planuojamas pokytis yra didesnių priežiūros galių perdavimas Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai ESMA. Idėja paprasta: kuo daugiau taisyklių ir priežiūros suvienodinimo, tuo lengviau finansų įstaigoms veikti per sienas, o investuotojams lyginti rizikas ir sąnaudas visoje ES.

    Vis dėlto reformos projekte numatyta, kad dalis prekybos vietų, kurios beveik nevykdo tarpvalstybinės veiklos, galėtų likti prižiūrimos nacionalinių institucijų. Ginčas kilo dėl to, kad į šią kategoriją galėtų patekti ir kai kurios „Deutsche Börse“ prekybos platformos, nors grupė laikoma viena svarbiausių Europos finansų rinkos infrastruktūros dalyvių.

    „Kompromisas nėra išimtis visai „Deutsche Börse“ grupei: kliringo rūmai ir centrinių vertybinių popierių depozitoriumai bus prižiūrimi ESMA nuo pirmos dienos“, – sakė Vokietijos finansų ministerijos atstovas spaudai.

    Kodėl tai svarbu visai Europai?

    Kapitalo rinkos yra vieta, kur įmonės ir valstybės pritraukia ilgalaikį finansavimą, o investuotojai perka akcijas ar skolos vertybinius popierius. ES jau seniai siekia, kad kapitalas lengviau judėtų tarp šalių, nes dabar įmonės Europoje dažnai labiau priklausomos nuo bankų paskolų nei nuo kapitalo rinkų finansavimo.

    Europos Komisija savo analizėse yra pabrėžusi, kad reikšminga dalis europiečių santaupų kasmet nuteka investicijoms už ES ribų, ypač į Jungtines Valstijas. Tai laikoma viena iš priežasčių, kodėl sparčiai augančios bendrovės neretai renkasi didesnio likvidumo ir gilesnio kapitalo rinkas už Atlanto, o ne pirminį viešą akcijų siūlymą Europoje.

    Reforma taip pat siejama su platesne ES Santaupų ir investicijų sąjungos kryptimi, kurios tikslas yra paskatinti daugiau privačių pinigų nukreipti į investavimą, o ne laikyti indėliuose. Tokiame kontekste priežiūros modelis tampa politiniu klausimu, nes dalis valstybių narių nenori prarasti kontrolės svarbiose finansų rinkos srityse.

    Kas laukia toliau?

    ES ekonomikos ir finansų ministrai reformos klausimą planuoja aptarti spalio 9 dieną. Derybų dalyviai tikisi pasistūmėti link bendro sutarimo, tačiau kelių valstybių nepritarimas dėl „Deutsche Börse“ išimties rodo, kad susitarimas gali pareikalauti papildomų kompromisų.

    Vienas svarbiausių klausimų dabar yra precedentas: jei didelės valstybės išsidera išimtis vienam reikšmingam rinkos dalyviui, kitos šalys gali siekti analogiškų nuolaidų. Tokiu atveju kyla rizika, kad ESMA centralizuotos priežiūros idėja liks siauresnė, nei planuota, o kapitalo rinkų integracijos pažanga sulėtės.

  • Andy Burnham apie „Brexit“ peržiūrą: kokius JK ir ES santykių scenarijus jis žada pateikti šiemet

    Andy Burnham apie „Brexit“ peržiūrą: kokius JK ir ES santykių scenarijus jis žada pateikti šiemet

    Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Andy Burnham pažadėjo imtis ambicingiausios „Brexit“ peržiūros nuo tada, kai šalis paliko Europos Sąjungą. Kalbėdamas Liverpulyje vykusioje metinėje partijos konferencijoje jis teigė, kad dabartiniai planai taisyti ankstesnės vyriausybės susitarimą yra nepakankami.

    Burnhamas akcentavo, kad pasitraukimas iš ES, jo vertinimu, Jungtinei Karalystei atnešė daugiau žalos nei naudos. Tačiau jis kol kas neįvardijo greitų sprendimų ir neskelbė, kurį konkretų kelią rinksis jo vyriausybė.

    „Vėliau šiais metais JK ir ES viršūnių susitikime išdėstysiu, kokias matau skirtingas ilgalaikių santykių su Europos partneriais galimybes“, – sakė Andy Burnhamas.

    Ministras pirmininkas pabrėžė sieksiantis rasti politinį sutarimą dėl vieno pasirinkimo, kuris suteiktų aiškumo tiek vidaus politikai, tiek ekonomikai. Jo teigimu, dabar svarbiausia apibrėžti kryptį, o ne toliau gyventi neapibrėžtumo sąlygomis.

    Nors Burnhamas viešai neįvardijo konkrečių variantų, politinėje erdvėje minimi keli keliai: grįžimas į bendrąją ES rinką, prisijungimas prie muitų sąjungos arba platesnė reintegracija į ES struktūras. Bet kuris iš šių sprendimų reikštų reikšmingą dabartinių politinių įsipareigojimų peržiūrą ir tikėtina taptų būsimų rinkimų programos dalimi.

    Vyriausybės atstovai kol kas vengia iš anksto nubrėžti raudonąsias linijas, todėl viešojoje erdvėje daugėja interpretacijų, ką iš tiesų reiškia pažadas, kad „niekas nėra nubraukta nuo stalo“. Tuo pat metu dalis partijos narių ragina neapsiriboti kosmetinėmis pataisomis ir siekti gilesnio santykių perkrovimo.

    Numatomas JK ir ES viršūnių susitikimas turėtų apimti ir praktinius klausimus, kurie tiesiogiai veikia verslą ir gyventojus: žemės ūkio prekybos taisykles, jaunimo vizų režimą bei bendradarbiavimą dėl anglies dioksido emisijų mažinimo. Šios temos gali tapti tramplinu platesnėms deryboms dėl naujo politinio ir ekonominio santykių modelio.

    Europos pusėje Burnhamo signalai sutinkami atsargiai, bet su aiškiu lūkesčiu, kad Londonas apsispręs, ko siekia ilgalaikėje perspektyvoje. Tuo metu Jungtinės Karalystės vidaus politikoje aštrėja kritika, jog bet koks artėjimas prie Briuselio gali atgaivinti senus konfliktus ir gilinti visuomenės susiskaldymą.

    Artimiausi mėnesiai parodys, ar Burnhamui pavyks suformuluoti realistišką planą, kuriame būtų suderinti ekonominiai interesai, migracijos ir reguliavimo klausimai bei politinė valia parlamente. Sprendimų laukiama iki metų pabaigos, kai abi pusės tikisi susitikimą surengti dar šiais metais.