CP v2

Tag: Europos Sąjunga

  • ES smogia plieno importui: kvotos ir 50 proc. tarifai jau nuo liepos 1 dienos – kas laimės?

    ES smogia plieno importui: kvotos ir 50 proc. tarifai jau nuo liepos 1 dienos – kas laimės?

    Europos Sąjunga nuo liepos 1 dienos įveda naują plieno importo kvotų paskirstymo tvarką prekybos partneriams, siekdama pristabdyti į Bendrijos rinką plūstančius srautus ir apsaugoti vietos gamintojus. Priemonė siejama su augančiu pasauliniu plieno pertekliumi ir baimėmis, kad pigesnis importas gali spausti kainas bei darbo vietas Europos plieno pramonėje.

    Pagal anksčiau suderintą politinį sprendimą, į ES be muito galės patekti iki 18,3 mln. tonų plieno per metus, o viršijus šią ribą bus taikomi gerokai griežtesni muitai. Numatoma, kad tarifai už kvotų ribų didės iki 50 proc., taip signalizuojant rinkai, kad papildomi srautai taps ekonomiškai mažiau patrauklūs.

    Kas skatina sugriežtinimą?

    Sprendimas priimtas augant įtampai su Kinija, iš kurios, ES vertinimu, kyla didelė dalis pasaulinio plieno pertekliaus. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija prognozuoja, kad pasaulinė plieno perteklinė gamyba iki 2027 metų gali išaugti iki 721 mln. tonų, o tai didina spaudimą rinkoms ieškoti apsaugos priemonių.

    Papildomu veiksniu tapo Jungtinių Valstijų sprendimas praėjusiais metais smarkiai padidinti plieno importo tarifus, dėl ko dalis eksporto srautų, kurie anksčiau keliavo į JAV, galėjo būti nukreipti į Europą. ES pareigūnai tokį efektą apibūdina kaip prekybos nukreipimą, kai užsidarius vienai didelei rinkai, perteklius ieško alternatyvų kitur.

    Kam bus taikomos lengvatos?

    Su nauja kvotų sistema siejama ir politinė žinutė artimiausiems partneriams: pusė leidžiamo 18,3 mln. tonų metinio kiekio bus paskirstyta šalims, su kuriomis ES yra sudariusi laisvosios prekybos susitarimus. Tarp minimų partnerių yra Jungtinė Karalystė, Šveicarija ir Indija, kurios pastarosiomis savaitėmis aktyviai siekė palankesnių sąlygų.

    Dalies valstybių kvotos bus nustatomos pagal realius prekybos srautus 2022–2024 metais, kad paskirstymas būtų kuo artimesnis ankstesniems rinkos įpročiams. Atskirą statusą gauna Ukraina, kuriai numatytas specialus režimas, siekiant išlaikyti jos eksportą į ES karo sąlygomis.

    „Suteikiame rinkos dalyviams nuspėjamumą, nustatydami aiškias ir skaidrias kvotų paskirstymo taisykles ir taikydami sąžiningą bei objektyvią metodiką“, – sakė ES prekybos komisaras Marošas Šefčovičius.

    Ką tai gali reikšti rinkai?

    Praktiškai kvotos ir aukštesni tarifai virš jų gali mažinti staigius importo šuolius, tačiau kartu kelti įtampą su tais tiekėjais, kuriems patekti į ES rinką taps sunkiau. Plieno kainų dinamika priklausys nuo to, ar tiekėjai persiorientuos į kitas rinkas, ar bandys išlaikyti pozicijas Europoje, prisiimdami papildomus kaštus.

    Europos Komisija pabrėžia, kad tai nėra vienkartinė priemonė: ES jau taiko apie 80 prekybos gynybos priemonių, įskaitant antidempingo muitus, ir dalis jų nukreiptos į, Bendrijos vertinimu, nesąžiningai pigų importą. Artimiausiais mėnesiais verslui svarbiausia bus aiškumas, kaip kvotos veiks praktikoje, ir ar išimtys partneriams sumažins riziką tiekimo grandinėms.

  • Maisto saugumas ES: kodėl priklausomybė nuo sojų pašarų didėja, o Kinija stato ant naujų baltymų

    Maisto saugumas ES: kodėl priklausomybė nuo sojų pašarų didėja, o Kinija stato ant naujų baltymų

    Maisto saugumas daugeliui europiečių atrodo savaime suprantamas, tačiau karai ir su klimato kaita siejami ekstremalūs orai vis dažniau trikdo derlių bei tiekimo grandines. Dėl to brangsta žaliavos, o kartu ir maistas, ypač gyvūninės kilmės produktai, kurių gamyba priklauso nuo pašarų rinkų.

    Šiame kontekste ryškėja skirtingos Europos Sąjungos ir Kinijos kryptys. Kinija naujus baltymus, įskaitant kultivuotą mėsą ir fermentacijos technologijomis gaminamus baltymus, vis labiau traktuoja kaip strateginį atsparumo klausimą, o ES sprendimai dažnai koncentruojasi į rinkodaros ir ženklinimo ribojimus.

    Naujieji baltymai kaip strategija

    Kinijos politiniuose planavimo dokumentuose nauji baltymų šaltiniai vis dažniau įvardijami kaip priemonė mažinti priklausomybę nuo importuojamų pašarų ir stabilizuoti vidaus pasiūlą. Pagrindinė idėja paprasta: jei dalį baltymų galima pagaminti vietoje iš augalų, mikroorganizmų ar ląstelių kultūrų, mažėja spaudimas žemės ūkiui ir importo poreikiui.

    ES diskusijose tuo pat metu daug dėmesio sulaukia terminų, susijusių su mėsa, vartojimas alternatyvių produktų pavadinimuose. Kritikai įspėja, kad tokie ribojimai gali apsunkinti naujų produktų pristatymą vartotojams ir mažinti investuotojų norą finansuoti sektorių, kuris galėtų prisidėti prie maisto sistemos atsparumo.

    ES gyvulininkystės silpnoji vieta

    Nors ES yra reikšminga mėsos ir pieno produktų eksportuotoja, intensyvi gyvulininkystė remiasi pašarais, kurių dalis atkeliauja iš už Europos ribų. Didžiausias jautrumas kyla dėl aukšto baltymingumo pašarų, pirmiausia sojų produktų, ir dalies kukurūzų importo.

    Tokiose sistemose kainų šuoliai pasaulinėse rinkose greitai persiduoda į visą grandinę: nuo pašarų gamintojų iki ūkių ir galutinių vartotojų. Kai tiekimą sutrikdo geopolitinės krizės ar derliaus sumažėjimas pagrindiniuose regionuose, mėsos kainos gali kilti sparčiau, nei vartotojai tikisi.

    Kaip sutrikimai virsta kainų kilimu

    Pastaraisiais metais Europoje aiškiai matyti, kad maisto kainas veikia ne vien vietinė gamyba, bet ir energijos kainos, logistika, draudimo kaštai, prekybos ribojimai bei valiutų svyravimai. Gyvulininkystėje tai ypač juntama, nes didelę savikainos dalį sudaro pašarai, o jų kainos priklauso nuo pasaulinės pasiūlos.

    Strateginis atsakas dažnai siejamas su baltymų diversifikacija, kai šalia tradicinės gyvulininkystės kuriami alternatyvūs vietiniai baltymų šaltiniai. Tokia kryptis teoriškai galėtų sumažinti importo spaudimą ir amortizuoti kainų bangavimą krizėse.

    Ar ES turi antrą šansą?

    Europos institucijose lygiagrečiai vyksta diskusijos apie biotechnologijų ir biogamybos skatinimą, siekiant išlaikyti kompetencijas bei gamybą žemyne. Šalininkai pabrėžia, kad biogamyba gali apimti ne tik vaistus ar pramonines medžiagas, bet ir maisto bei pašarų ingredientus, pavyzdžiui, fermentacijos būdu gaminamus baltymus ar fermentus.

    Jei tokia politika apimtų ir maisto bei pašarų grandinę, ES galėtų mažinti priklausomybę nuo importo, kurti aukštos pridėtinės vertės pramonę ir didinti maisto sistemos atsparumą. Priešingu atveju kyla rizika, kad naujų baltymų technologijų lyderystė persikels į kitus regionus, o Europa taps labiau priklausoma ne tik nuo žaliavų, bet ir nuo technologijų.

  • Europa priklausoma nuo Kinijos, bet štai kur Pekinas vis dar priklausomas nuo ES – netikėta

    Europa priklausoma nuo Kinijos, bet štai kur Pekinas vis dar priklausomas nuo ES – netikėta

    Nors Europos priklausomybė nuo Kinijos tiekimo grandinių dažnai aptariama, mažiau pastebima priešinga kryptis. Kinija, siekdama technologinio savarankiškumo, vis dar remiasi Europos kompetencijomis keliose strategiškai svarbiose srityse.

    Pekino tikslas mažinti priklausomybes įtvirtintas naujausiuose pramonės politikos planuose, orientuotuose į vietinę gamybą ir technologijų kūrimą iki 2030 metų. Tačiau net ir spartinant importo pakeitimą, kai kuriose grandyse Europa išlieka sunkiai pakeičiama.

    Ekspertai pabrėžia, kad šios priklausomybės nebūtinai virsta lengvai panaudojamu politiniu svertu. Kinijos įtaka retųjų žemių ir kitų kritinių žaliavų rinkose Europai dažnai laikoma stipresne atsakomąja priemone, galinčia nusverti ES spaudimo galimybes.

    Puslaidininkiai ir „ASML“

    Europos puslaidininkių ekosistemoje išskirtinę vietą užima Nyderlandų „ASML“, praktiškai dominuojanti pažangiausių litografijos įrenginių segmente. Tokios sistemos yra būtinos modernių lustų gamybai, kurie reikalingi tiek DI sprendimams, tiek elektromobiliams ir gynybos pramonei.

    Dalis pažangiausių technologijų eksporto į Kiniją jau ribojama, tačiau Kinija vis dar gali įsigyti mažiau pažangius litografijos sprendimus ir, svarbiausia, išlaiko priklausomybę nuo įdiegtos įrangos aptarnavimo. Pramonėje būtent priežiūra ir remontas laikomi jautria grandimi, kuri sutrikus gali greitai paveikti gamybos apimtis.

    Kinija tuo pat metu agresyviai investuoja į vietinių įrenginių ir procesų kūrimą, o naujose gamybos linijose vis dažniau keliami reikalavimai didinti vietinės kilmės įrangos dalį. Tai reiškia, kad ES langas įtakai gali siaurėti, net jei šiandien priklausomybė dar išlieka didelė.

    Aviacija ir civilinis sertifikavimas

    Kinijos civilinės aviacijos ambicijas simbolizuoja siauro fiuzeliažo lėktuvas „Comac C919“, kuriuo siekiama konkuruoti su „Boeing“ ir „Airbus“. Vis dėlto jo tiekimo grandinė, ypač variklių ir orlaivio sistemų segmentuose, vis dar glaudžiai susijusi su Europos gamintojais ir jų subrangovais.

    Analitikai teigia, kad kritinės įrangos ir komponentų tiekimas yra svarbus Kinijos civilinės aviacijos programų tęstinumui, nes saugos standartai ir sertifikavimo reikalavimai reikalauja ilgamečių kompetencijų. Kita vertus, Europos įmonėms Kinijos rinka ilgą laiką buvo reikšminga pajamų dalis, todėl staigūs ribojimai smogtų ir Europos pramonei.

    Ne mažiau svarbi sritis yra sertifikavimas: norint, kad Kinijos orlaiviai galėtų plačiau veikti tarptautiniu mastu, jiems reikia pripažinimo ir atitikties procedūrų. Tai gali tapti politizuojamu klausimu, tačiau Kinija taip pat turi atsakomųjų mechanizmų, pavyzdžiui, vilkinti konkurentų modelių patvirtinimus savo rinkoje.

    Farmacija, biotechnologijos ir medicinos įranga

    Farmacijos ir biotechnologijų sektoriuje Europa tradiciškai stipri patentų, vakcinų kūrimo ir aukštos pridėtinės vertės vaistų gamybos srityse. Kinijos investicijos į mokslinius tyrimus auga, tačiau technologijų brandos ir tarptautinių reguliacinių standartų patirtis dar kurį laiką išliks Europos pranašumu.

    Europos bendrovės taip pat yra tarp medicinos įrangos lyderių, ypač vaizdinimo technologijose, kur svarbūs ne tik įrenginiai, bet ir sudėtingi komponentai bei programinė įranga. Nors gamyba vis dažniau lokalizuojama Kinijoje, kritinėse grandyse, tokiose kaip aukštos klasės komponentai ir algoritmai, Kinijos gamintojai dar atsilieka.

    Tuo pat metu ES verslui riziką kelia bendradarbiavimo modeliai, kai kuriamos jungtinės veiklos ar tyrimų partnerystės. Kritikai atkreipia dėmesį, kad tokie projektai neretai paspartina technologijų perėmimą Kinijoje, o ilgainiui stiprina būsimus konkurentus globalioje rinkoje.

    Automobilių lustai, robotika ir kvantas

    Elektromobilių bumo sąlygomis Kinijos gamintojams svarbūs automobilių pramonei skirti lustai ir galios elektronika, kur reikšmingas vaidmuo tenka Europos įmonėms, tarp jų „Infineon“, „NXP“ ir „STMicroelectronics“. Vis dėlto pati Europa išlieka pažeidžiama tam tikrose tiekimo grandinės dalyse, ypač lustų surinkimo, testavimo ir pakavimo etapuose.

    Robotikos srityje Kinija demonstruoja greitą progresą, tačiau judesio valdymo, pavarų ir kitų precizinių komponentų segmente europietiški sprendimai vis dar plačiai naudojami. Ši priklausomybė mažiau matoma, nes dalis įmonių viešai nedetalizuoja tiekėjų, tačiau pramonės ekspertai ją vertina kaip reikšmingą.

    Kvanto technologijose ES valstybės narės laikosi nevienodos pozicijos: vienos griežtina eksporto kontrolę, kitos skatina mokslinius projektus ir partnerystes. Analitikų vertinimu, būtent vieningo požiūrio stoka gali susilpninti Europos galimybes formuoti taisykles, kai technologija pereis iš laboratorijų į komercinį pritaikymą.

    Bendras vaizdas rodo, kad tarpusavio priklausomybės tarp ES ir Kinijos yra dvišalės ir daugiasluoksnės. Net ir tada, kai Europa tam tikrose technologijose turi aiškų pranašumą, bandymai šį pranašumą paversti spaudimo priemone gali turėti kainą pačiai Europai, ypač pramonės pajamoms ir investicijoms.

  • ESMA įspėja: Europos gyventojų santaupos „miega“ – kas stabdo 37 trilijonų eurų proveržį?

    ESMA įspėja: Europos gyventojų santaupos „miega“ – kas stabdo 37 trilijonų eurų proveržį?

    Europos Sąjungoje sukaupta milžiniška gyventojų finansinė „pagalvė“, tačiau didelė jos dalis vis dar laikoma menkai uždirbančiose priemonėse. Euronews kalbinta Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos vadovė Verena Ross teigia, kad vien ES mastu neįdarbintų santaupų suma siekia apie 37 trilijonus eurų.

    Pasak jos, problema nėra vien žmonių nenoras rizikuoti. Europoje iki šiol veikia fragmentuota rinka, kur praktiškai egzistuoja 27 atskiros nacionalinės kapitalo rinkos, o ne vieninga europinė erdvė, todėl gyventojams ir įmonėms sudėtingiau naudotis platesnėmis investavimo ir finansavimo galimybėmis.

    Kodėl Europa atsilieka nuo JAV?

    V. Ross aiškina, kad JAV investavimo kultūra istoriškai stipresnė, nes ten didesnė dalis žmonių senatvei kaupia per privačias investicijas, o ne per valstybės garantuojamas einamojo finansavimo pensijų schemas. Dėl to amerikiečiai dažniau nei europiečiai tiesiogiai domisi kapitalo rinkomis ir jų veikimu.

    „Europoje žmonės dažnai yra kiek mažiau finansiškai raštingi, bet tai nėra dėl gebėjimų ar noro stokos“, – sakė Verena Ross.

    Jos vertinimu, didžiausias skirtumas tas, kad europiečiams reikia daugiau aiškios, palyginamos informacijos apie investavimo rizikas, kaštus ir galimybes. Be to, vis dar trūksta patogių įrankių, padedančių suprantamai palyginti skirtingus produktus ir paslaugų teikėjus tarpvalstybiniu mastu.

    Nuo bankų kreditų prie kapitalo rinkų

    ES ekonomika vis dar labiau nei JAV remiasi bankų kreditais, o tai reiškia didesnį pažeidžiamumą, kai griežtėja skolinimo sąlygos ar kyla palūkanos. V. Ross pabrėžia, kad daugiau kapitalo rinkų finansavimo galėtų sumažinti priklausomybę nuo bankų ir suteikti įmonėms įvairesnių alternatyvų augimui.

    Ši logika yra vienas svarbiausių ES siekių, vystant vadinamąją kapitalo rinkų sąjungą, kuri pastaraisiais metais vis dažniau pristatoma kaip taupymo ir investicijų sąjunga. Tikslas paprastas: sudaryti sąlygas, kad europiečių santaupos lengviau virstų investicijomis, o kapitalas laisviau judėtų tarp valstybių.

    „Kapitalas turėtų tekėti taip laisvai, kaip žmonės gali judėti Europos Sąjungoje“, – sakė Verena Ross.

    Finansų patarimai, DI ir rizikos

    Kalbėdama apie ateitį, ESMA vadovė atkreipia dėmesį ir į naują rizikos šaltinį: socialinių tinklų finansų „nuomonės formuotojus“ bei automatizuotus patarimus. Jos teigimu, dirbtinis intelektas gali padėti žmonėms greičiau rasti informaciją ir suprasti sudėtingus dalykus, tačiau kartu didina klaidinimo riziką.

    „DI įrankiai turi didelį potencialą, bet jie gali turėti šališkumų ir pateikti neteisingą informaciją, todėl investuotojai neturėtų aklai pasitikėti tuo, ką gauna iš naudojamo DI“, – sakė Verena Ross.

    V. Ross, kuri planuoja pasitraukti iš ESMA vadovės pareigų 2026 metų spalį, tikisi, kad per artimiausią dešimtmetį Europa priartės prie gilesnės, likvidesnės ir labiau integruotos kapitalo rinkos. Anot jos, tai padėtų ne tik pritraukti daugiau investicijų į Europos įmones, bet ir sustiprintų regiono konkurencingumą pasaulyje.

  • Nuo liepos 1 dienos ES griežtina plieno importą: mažesnės kvotos ir 50 proc. muitas viršijus limitą

    Nuo liepos 1 dienos Europos Sąjungoje įsigalios atnaujintos plieno importo apsaugos taisyklės. Jose numatytos mažesnės importo kvotos, o viršijus nustatytus limitus bus taikomas 50 proc. muitas.

    Šių pokyčių tikslas – sustiprinti ES vidaus rinkos apsaugą nuo plieno srautų iš trečiųjų šalių ir sumažinti riziką, kad į Europą nukreiptas pigesnis plienas spaustų kainas bei mažintų vietos gamintojų konkurencingumą. Tačiau kartu įspėjama, kad poveikį gali pajusti ir Ukrainos metalurgijos sektorius.

    Kas keičiasi nuo liepos 1 dienos

    Pagal naują tvarką bendra metinė importo kvota mažinama iki 18,3 mln. tonų. Palyginti su ankstesniais nustatymais, tai reikšmingas sumažinimas, kuriuo siekiama griežčiau kontroliuoti į ES patenkantį plieno kiekį.

    Kartu didinamas ir finansinis barjeras tiems, kurie kvotas viršys: muitas už importą virš kvotos sieks 50 proc. Anksčiau tokio tipo priemonėse dažniau buvo taikomas mažesnis, 25 proc. tarifas, todėl naujas dydis rinkoje vertinamas kaip gerokai griežtesnis signalas.

    Kodėl tai aktualu Ukrainai

    Nors priemonių kryptis dažniausiai siejama su plieno srautų ribojimu iš Rusijos ir kitų trečiųjų šalių, Ukrainos pramonė pabrėžia, kad ES yra svarbiausia jos eksporto rinka. Dėl to net ir netiesioginiai ribojimai gali reikšmingai paveikti gamybos apimtis bei investicijas.

    Europos Komisijos siūlymu Ukrainai numatyta be muito įvežama kvota – 713 000 tonų per metus. Toks dydis Ukrainos gamintojų vertinamas kaip ribotas, ypač turint omenyje, kad pastaraisiais metais eksportas į ES buvo gerokai didesnis.

    „ES yra vienintelė didelė Ukrainos metalurgijos eksporto rinka, todėl staigus kvotų sumažinimas gali smarkiai sumažinti gamybą“, – sakė Ukrainos metalurgijos sektoriaus atstovai, komentuodami galimas pasekmes.

    Politinis fonas ir ES pramonės argumentai

    Diskusijose dėl naujo mechanizmo dalyvavo ir valstybės narės, tarp jų – Lenkija, kuri ragino Ukrainą įtraukti į bendrą apsaugos priemonių taikymo apimtį. Ši pozicija argumentuota siekiu užtikrinti vienodas konkurencines sąlygas ES rinkoje.

    ES pramonės atstovai pabrėžia, kad griežtesnės priemonės turi sumažinti staigių importo šuolių riziką ir padėti stabilizuoti rinką. Tuo pat metu Ukrainos pusė perspėja, kad per griežtas ribojimas gali turėti platesnių ekonominių ir socialinių pasekmių šaliai, kuri karo sąlygomis remiasi eksporto pajamomis.

  • Lenkija pertvarko kibernetinę diplomatiją: atsiras kiberatašė, o valdžia žada dialogą su verslu

    Lenkija imasi permainų kibernetinės diplomatijos srityje – Užsienio reikalų ministerija planuoja diplomatinėse atstovybėse įtvirtinti kiberatašė pareigybę, o valdžios atstovai žada glaudesnį dialogą su verslu. Tema plačiai aptarta Katovicuose vykusiame CYBERSEC EXPO & FORUM, kur susitiko politikos, institucijų ir kibernetinio saugumo rinkos lyderiai.

    Diskusijose akcentuota, kad kibernetinė diplomatija šiandien reiškia ne vien politinius pareiškimus ar tarptautinius susitarimus. Tai ir praktinės priemonės, padedančios šalies įmonėms užsienyje įgyvendinti projektus, valdyti geopolitines rizikas, atsilaikyti prieš dezinformaciją ir kurti pasitikėjimą su partneriais, ypač už Europos ribų.

    Kodėl verslas nepatenkintas?

    Verslo atstovai konferencijoje pabrėžė, kad dabartinės Lenkijos valstybės siūlomos priemonės ne visuomet atitinka sparčiai augančio kibernetinio saugumo sektoriaus poreikius. Kritikuota, jog dalis valstybės pastangų per dažnai apsiriboja matomumu parodose ir reprezentacinėmis veiklomis, o įmonėms labiau reikia kryptingo eksporto skatinimo ir konkrečių kontaktų su užsienio užsakovais.

    Kalbėta ir apie žmogiškųjų išteklių trūkumą: net ir turint stiprių ekspertų, jų gali būti per mažai, kad būtų galima nuosekliai padėti įmonėms atverti rinkas, derėtis dėl didelių projektų ar reaguoti į situacijas, kai būtinas politinis užnugaris. Verslas taip pat pasigenda didesnio ambicingumo, kai kalbama apie Lenkijos kibernetinio saugumo sprendimų tarptautinį „įpakavimą“ ir rinkodarą.

    Valdžios pažadas: sėsti prie vieno stalo

    Lenkijos plėtros ir technologijų ministerijos atstovai pripažino, kad kibernetinė diplomatija turi būti kuriama kartu su rinka, o ne tik administraciniu lygmeniu. Viceministras Michałas Baranowskis deklaravo pasirengimą susitikti su verslo atstovais ir aptarti, kas veikia, o kas neveikia kibernetinio saugumo sprendimų eksporto ir tarptautinės sklaidos grandinėje.

    „Siūlau kartu susitikti ir atvirai aptarti, kas veikia, o kas ne – kaip geriau reklamuoti ir remti kibernetinį saugumą“, – sakė Michałas Baranowskis.

    Jis taip pat akcentavo, kad skirtingose rinkose valstybės ir diplomatinių kanalų vaidmuo nevienodas. Kai kur užtenka verslo ryšių, tačiau kitur, ypač ten, kur pirkėjas yra valstybė ar strategiškai svarbios institucijos, politinis ir diplomatinis „durų atvėrimas“ tampa kritiniu veiksniu.

    Kiberatašė ir ES priemonės prieš kibernetines grėsmes

    Užsienio reikalų ministerijos atstovė Joanna Pawełek-Méndez pabrėžė, kad kiberatašė įvedimas ambasadose yra naujas valstybės ir verslo bendradarbiavimo etapas. Pasak jos, dalis panašių funkcijų kai kuriose atstovybėse jau atliekamos neformaliai, tačiau dabar siekiama sukurti aiškų, nuoseklų modelį ir sutvirtinti koordinavimą su institucijomis, atsakingomis už eksporto ir investicijų skatinimą.

    Diskusijose išskirta ir Europos Sąjungos dimensija: ES vis aktyviau naudoja politines ir teisines priemones kovai su kibernetinėmis atakomis, įskaitant galimybę taikyti ribojamąsias priemones asmenims ar subjektams, siejamiems su reikšmingais kibernetiniais incidentais. Tokie mechanizmai, anot dalyvių, didina atgrasymą, bet kartu verslui svarbu turėti aiškias gaires ir greitus koordinavimo kanalus, kai atakos ar dezinformacija nukreipiama į tarptautines plėtros iniciatyvas.

    Kita svarbi tema – pasitikėjimo kūrimas trečiosiose šalyse. Verslo atstovai pateikė pavyzdžių, kad dirbant su užsienio valstybės institucijomis sprendimą dažnai lemia ne vien technologinis pranašumas, bet ir politinis patikimumas bei gebėjimas užtikrinti ilgalaikę partnerystę. Todėl kibernetinė diplomatija vis dažniau suprantama kaip praktinis instrumentas, padedantis įmonėms išvengti klaidingos informacijos, reputacinių atakų ir neskaidrių konkurencinių žaidimų.

  • MiCA laikrodis jau tiksi: tik 210 kripto įmonių gavo licencijas, kitos rizikuoja pasitraukti

    MiCA laikrodis jau tiksi: tik 210 kripto įmonių gavo licencijas, kitos rizikuoja pasitraukti

    MiCA įsigalioja nuo liepos 1 dienos

    Nuo liepos 1 dienos Europos Sąjungoje pilna apimtimi pradeda galioti Kriptoturto rinkų reglamentas MiCA. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, įmonės be leidimo turės nutraukti paslaugas ES klientams arba tvarkingai uždaryti veiklą.

    MiCA laikomas pirmuoju išsamiu ES teisės aktu kriptoturto sektoriui, apimančiu biržas, brokerius ir skaitmeninių piniginių teikėjus. Reglamentas pakeičia skirtingas nacionalines taisykles vienu rinkos standartu visose 27 valstybėse narėse.

    Kodėl tiek daug įmonių nespėja?

    Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA) yra pabrėžusi, kad pereinamasis laikotarpis nebus pratęstas. Institucijos duomenimis, iki gegužės mėnesio pilną autorizaciją buvo gavusios maždaug 210 įmonių iš daugiau nei 1 200 anksčiau nacionaliniu lygiu registruotų kripto paslaugų teikėjų.

    Toks santykis reiškia, kad gerokai mažiau nei penktadalis rinkos spėjo prisitaikyti prie naujų reikalavimų. Praktikoje tai rodo, kad daliai verslų licencijos gavimo ir palaikymo kaštai, kapitalo bei valdymo standartai ar pinigų plovimo prevencijos prievolės tapo ekonomiškai per sunkūs.

    „Susiformuoja tikra bendra rinka, pakeičianti seną 27 nacionalinių režimų mozaiką“, – sakė kripto bendroves dėl MiCA konsultuojantis Yamal Kalaf.

    Kas keičiasi klientams ir rinkai

    Gavus licenciją vienoje ES šalyje, įmonė įgyja vadinamąjį pasą ir gali teikti paslaugas visame bloke. Tačiau mainais ji turi atitikti reikalavimus dėl kapitalo pakankamumo, įmonės valdymo, klientų lėšų apsaugos, skaidrumo ir pinigų plovimo prevencijos.

    Nacionalinės priežiūros institucijos yra įspėjusios, kad po termino paslaugos be MiCA leidimo gali užtraukti sankcijas. ESMA taip pat ragina neautorizuotus teikėjus pasirengti tvarkingam veiklos nutraukimui, įskaitant klientų turto perkėlimą į licencijuotas platformas ar savarankišką saugojimą.

    „Po liepos 1 dienos rinka bus mažesnė, bet labiau institucinė ir su realiu paslaugų pasu“, – sakė kripto infrastruktūros bendrovės „Crossmint“ teisininkas Miguel Zapatero.

    Didieji žaidėjai stiprėja, mažieji traukiasi

    Dalį licencijų jau užsitikrino gerai žinomi vardai: „Coinbase“ autorizuota Airijoje, o „Kraken“ licencijas gavo Airijoje ir Liuksemburge. Tuo metu finansinių paslaugų programėlė „Revolut“ licenciją gavo Kipre, taip išplėsdama galimybes teikti kripto paslaugas visoje ES.

    Rinkos dalyviai tikisi, kad licencijuotos įmonės perims dalį klientų iš tų platformų, kurios nebeatitiks reikalavimų. Analitikai prognozuoja konsolidaciją, aukštesnes įėjimo į rinką kliūtis ir didesnį paslaugų sutelktumą, tačiau kartu ir didesnę vartotojų apsaugą.

    Vienas ryškiausių pastarojo meto pavyzdžių siejamas su „Binance“. Bendrovė viešai paskelbė atsiėmusi paraišką Graikijoje ir nurodė, kad sieks licencijos kitur, o iki liepos 1 dienos imsis priemonių laikytis taikomų reikalavimų, todėl daliai vartotojų paslaugos gali keistis.

    „Mastelis nesuteikia jokių trumpesnių kelių iki licencijos, ir būtent toks yra tikslas“, – sakė mokėjimų bendrovės „Fipto“ vadovas Patrick Mollard.

  • „Anthropic“ po JAV draudimo vėl atveria „Mythos 5“: kas gaus prieigą ir kodėl Europa sunerimo

    „Anthropic“ po JAV draudimo vėl atveria „Mythos 5“: kas gaus prieigą ir kodėl Europa sunerimo

    Leidimas sugrąžinti prieigą

    JAV dirbtinio intelekto bendrovė „Anthropic“ pranešė gavusi JAV valdžios leidimą iš dalies atkurti prieigą prie vieno galingiausių savo modelių „Mythos 5“. Pasak įmonės, prieiga bus grąžinama atrinktoms JAV organizacijoms, susijusioms su kritinės infrastruktūros apsauga.

    „Anthropic“ teigimu, sprendimas priimtas po intensyvių konsultacijų su valdžios institucijomis, kurios vyko nuo birželio 12 dienos. Įmonė pabrėžė, kad modelis laikomas ypač svarbiu kibernetinio saugumo užduotims.

    „Šiandien vyriausybė mums pranešė, kad „Mythos 5“, mūsų stipriausias kibernetinio saugumo modelis, gali būti vėl diegiamas JAV organizacijoms, kurios valdo ir gina kritinę infrastruktūrą“, – sakė „Anthropic“.

    Kodėl prieiga buvo užblokuota

    Anksčiau šį mėnesį Donaldo Trumpo administracija paskelbė direktyvą, kuria uždrausta užsienio piliečiams, įskaitant „Anthropic“ darbuotojus, naudotis modeliais „Fable 5“ ir „Mythos 5“. Sprendimas aiškintas nacionalinio saugumo argumentais ir rizika, kad pažangūs DI įrankiai gali būti panaudoti jautrioms sistemoms.

    Reaguodama į direktyvą, „Anthropic“ buvo priversta stabdyti paslaugą plačiau, nes, kaip nurodė pati bendrovė, technologiškai ir teisiškai sudėtinga užtikrinti, kad prieiga būtų visiškai atribota tik pagal pilietybę ar kitus kriterijus, nepažeidžiant įpareigojimų.

    Kas keičiasi dabar

    Atnaujintas leidimas reiškia, kad „Mythos 5“ galės naudoti ribotas JAV organizacijų ratas, kuris, pasak bendrovės, yra tiesiogiai atsakingas už kritinės infrastruktūros eksploatavimą ir apsaugą. Tai gali apimti energetikos, vandentvarkos, ryšių, transporto ir panašius sektorius, kuriuose kibernetinės atakos kelia didžiausią riziką.

    „Anthropic“ nurodė sieksianti kuo greičiau atkurti prieigą šioms organizacijoms ir toliau derėtis su JAV valdžia dėl platesnio „Mythos 5“ naudojimo. Taip pat teigiama, kad bendrovė siekia, jog „Fable 5“ vėl būtų prieinamas bendram naudojimui.

    „Greitai atkuriame prieigą šioms organizacijoms ir toliau dirbame su vyriausybe, kad išplėstume „Mythos 5“ prieinamumą ir vėl sudarytume sąlygas „Fable 5“ naudoti plačiai“, – sakė „Anthropic“.

    Europos reakcija ir platesnis kontekstas

    JAV sprendimas anksčiau blokuoti „Mythos“ ir „Fable“ sukėlė nerimą Europos Sąjungoje, nes tai išryškino priklausomybę nuo už Europos ribų kuriamų ir kontroliuojamų pažangių DI technologijų. Diskusijose vis dažniau keliama tema, kad technologinė priklausomybė gali tapti geopolitinės įtakos priemone.

    Prancūzijos Europos reikalų ministras delegatas Benjaminas Haddad tuo metu ragino Europą daugiau investuoti, remti inovatorius ir stiprinti gebėjimą savarankiškai valdyti technologijas, kurios lems galią XXI amžiuje. Jo pasisakymas atspindi augantį spaudimą ES spartinti investicijas į skaitmeninį saugumą, pažangius skaičiavimus ir DI infrastruktūrą.

    „Europa negali susitaikyti su tuo, kad yra atvira rinka, priklausoma nuo technologijų, sukurtų, finansuotų ir valdomų kitur“, – sakė Benjaminas Haddad.

    Ši istorija įsilieja į platesnę tendenciją, kai DI modeliai vis dažniau vertinami ne tik kaip verslo produktai, bet ir kaip strateginiai pajėgumai. Dėl to daugėja reguliacinių ribojimų, eksporto kontrolės priemonių ir specialių taisyklių, kurios apibrėžia, kas, kur ir kokiomis sąlygomis gali naudoti pažangiausius modelius.

  • Kas perims Europolo vadovavimą: trumpajame sąraše lietuvis ir dar du aukšto rango pareigūnai

    Kas perims Europolo vadovavimą: trumpajame sąraše lietuvis ir dar du aukšto rango pareigūnai

    Europos Sąjungos policijos agentūra Europolas artėja prie vieno svarbiausių sprendimų: baigiantis dabartinės vadovės kadencijai, formuojamas trumpasis kandidatų sąrašas į vykdomojo direktoriaus pareigas. Su atranka susipažinę šaltiniai nurodo tris pagrindinius pretendentus, tarp jų yra ir Lietuvos atstovas.

    Į trumpąjį sąrašą, kaip teigiama, pateko Jürgenas Ebneris, šiuo metu einantis Europolo vadovo pareigas ir dirbantis agentūros vadovybės komandoje, taip pat Alicia Malo, Ispanijos nacionalinės policijos tarptautinio bendradarbiavimo vadovė. Trečiasis kandidatas – Linas Pernavas, vadovaujantis Lietuvos pagrindinei antikorupcinei teisėsaugos institucijai, Specialiųjų tyrimų tarnybai.

    Kas sprendžia dėl vadovo?

    Europolo vadovo paskyrimas yra kelių institucijų procesas. Galutinį sprendimą priima ES valstybės narės Taryboje, o Europos Parlamentas rengia oficialią patariamąją nuomonę dėl kandidatūros.

    Pats Europolas viešai neskuba tvirtinti pavardžių, pabrėždamas, kad kol procesas vyksta, agentūra negali komentuoti kandidatų. Tikimasi, kad patvirtintas trumpasis sąrašas artimiausiu metu bus oficialiai pateiktas Tarybai ir tuomet taps viešas.

    Kodėl šis postas dabar ypač svarbus?

    Europolas pastaraisiais metais stipriai augino technologinius pajėgumus ir vaidmenį koordinuojant tarpvalstybines operacijas, ypač kovoje su organizuotu nusikalstamumu ir skaitmeninėmis grėsmėmis. Agentūros veikla apima analitinę paramą valstybėms narėms, duomenų apdorojimą, bendras tyrimų grupes ir operacijų koordinavimą.

    Tuo pat metu ES institucijos siekia dar labiau stiprinti bendrą atsaką į kibernetines atakas, hibridines grėsmes ir geopolitinės įtampos keliamus iššūkius. Europos Komisija yra pristačiusi planus didinti Europolo galimybes, todėl naujajam vadovui teks spręsti ne tik operacinius klausimus, bet ir augančių kompetencijų, atsakomybių bei kontrolės pusiausvyrą.

    Auganti galia ir privatumo klausimai

    Didėjant Europolo darbui su didelės apimties duomenimis, vis dažniau keliamas klausimas, kaip užtikrinamos privatumo ir duomenų apsaugos garantijos. Agentūra ne kartą yra atsidūrusi diskusijų epicentre dėl to, kokiu mastu ir kokiomis sąlygomis ji gali kaupti, susieti ir analizuoti informaciją, ypač kai duomenys gaunami iš skirtingų valstybių ir sistemų.

    Prie reputacinių iššūkių prisidėjo ir viešumoje aptarti incidentai, susiję su vidinių dokumentų ir personalo informacijos saugumu. Tokios istorijos sustiprina lūkestį, kad naujasis vadovas turės vienodai dėmesio skirti ir operatyviniam efektyvumui, ir griežtai vidaus kontrolei.

    Vienas ryškesnių šio paskyrimo aspektų – galimas Lietuvos atstovo šansas užimti vieną aukščiausių postų ES agentūroje. Jei kandidatūra pasiektų finišo tiesiąją, tai būtų retas atvejis, kai Lietuvos pareigūnas pretenduoja vadovauti tokio svorio institucijai, kurios sprendimai tiesiogiai veikia visos Europos teisėsaugos bendradarbiavimą.

  • Lenkijos aplinkos fondas siūlo modelį Ukrainai: kaip veiks principas „teršėjas moka“ atkūrimui

    URC Gdanske: pasirašytas ketinimų protokolas

    Gdanske vykusioje Ukrainos atkūrimo konferencijoje URC Lenkijos Nacionalinis aplinkos apsaugos ir vandentvarkos fondas bei Ukrainos ministerija pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo.

    Dokumentas orientuotas į aplinkosaugos finansavimo sistemos kūrimą ir žaliąją transformaciją, remiantis Lenkijos praktika. Pabrėžiama, kad tai yra ekspertinio bendradarbiavimo pagrindas, o ne tiesioginis finansinis įsipareigojimas.

    Kas slypi už principo teršėjas moka?

    Susitarimo ašis – principas „teršėjas moka“, kai taršos mokesčiai ir baudos tampa šaltiniu, iš kurio finansuojamos aplinkosauginės ir energetikos pertvarkos priemonės.

    Toks modelis leidžia stabiliau planuoti ilgalaikes investicijas: nuo taršos mažinimo iki efektyvesnės energetikos ir infrastruktūros atnaujinimo. Praktikoje tai reiškia, kad žalą sukeliantys veikėjai prisideda prie jos prevencijos ir padarinių mažinimo.

    Planas Ukrainai: institucija, taisyklės ir lėšų derinimas

    Numatoma dalintis žiniomis apie teisinius, finansinius ir institucinius sprendimus, kurie Lenkijoje padeda surinktas lėšas paversti programomis savivaldybėms, įmonėms ir gyventojams.

    Ypatingas dėmesys skiriamas idėjai Ukrainoje sukurti arba sustiprinti nepriklausomą instituciją, kuri kauptų ir skirstytų įplaukas iš aplinkosauginių mokesčių bei sankcijų.

    Taip pat akcentuojamas skirtingų šaltinių derinimas: nacionalinių lėšų, Europos Sąjungos paramos, atkūrimo programų ir tarptautinių finansų institucijų instrumentų. Tikslas – kad vidaus pajamos taptų svertu pritraukti daugiau išorinio finansavimo.

    Lenkijos fondo vadovė Dorota Zavadzka-Stępniak pabrėžė, kad Lenkijos modelio stiprybė yra gebėjimas sujungti įvairius finansavimo srautus ir nukreipti juos į realias investicijas.

    „Šis modelis yra palyginti paprastas, bet kartu labai stiprus ir efektyvus: jis integruoja nacionalines lėšas, Europos fondus ir finansinius instrumentus, paversdamas juos programomis savivaldybėms, verslui ir namų ūkiams“, – sakė Dorota Zavadzka-Stępniak.

    Abi pusės pažymi, kad ketinimų protokolas yra deklaratyvus ir savaime nesukuria finansinių prievolių. Jo paskirtis – atverti kelią ekspertinei partnerystei, sprendimų analizei ir praktinei patirčiai perimti, kad žaliasis Ukrainos atkūrimas turėtų aiškesnį, tvaresnį finansavimo pagrindą.