Tag: Europos Sąjunga

  • Būstas Europoje brangsta sparčiau nei algos: Lietuvoje per 10 metų – 10,1 proc. šuolis

    Būstas Europoje brangsta sparčiau nei algos: Lietuvoje per 10 metų – 10,1 proc. šuolis

    Europos Sąjungoje būstas daugelyje šalių per pastarąjį dešimtmetį tapo sunkiau įperkamas – būsto kainos augo sparčiau nei namų ūkių pajamos. Eurostato skaičiuojamas būsto kainų ir pajamų santykis 2015–2025 metais visoje ES padidėjo 6,8 proc.

    Per tą patį laikotarpį 17 ES valstybių šis rodiklis kilo, o 10 šalių – mažėjo. Paprastai tariant, kilimas reiškia, kad už tą patį pajamų „krepšelį“ 2025 metais buvo galima įpirkti mažiau būsto nei 2015-aisiais.

    Šis santykis vertina, kaip keitėsi būsto kainos lyginant su disponuojamosiomis pajamomis vienam gyventojui. Vis dėlto jis nepasako, kiek būstas yra įperkamas „čia ir dabar“ – rodiklis matuoja pokytį, o ne absoliutų kainų lygį.

    Lietuvoje 2015–2025 metais būsto kainų ir pajamų santykis, Eurostato duomenimis, padidėjo 10,1 proc. Tai reiškia, kad būsto kainos šiuo laikotarpiu šalyje kilo greičiau nei gyventojų pajamos.

    Kas yra būsto kainų ir pajamų santykis?

    Būsto kainų ir pajamų santykis (angl. house price-to-income ratio) lygina būsto kainų pokyčius su disponuojamųjų namų ūkių pajamų pokyčiais vienam žmogui. Jei santykis kyla, būstas brangsta greičiau nei auga pajamos – taigi tampa mažiau įperkamas.

    Jei santykis mažėja, būsto kainos, palyginti su pajamomis, krenta arba pajamos auga sparčiau nei kainos. Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad būstas automatiškai tampa lengvai įperkamas.

    Prie įperkamumo prisideda ir finansavimo kaina – dauguma žmonių būstą perka su paskola, todėl svarbios palūkanų normos ir kitos kreditavimo sąlygos.

    Didžiausias augimas – Portugalijoje, Lietuva taip pat tarp augusių

    Didžiausias būsto kainų ir pajamų santykio augimas 2015–2025 metais fiksuotas Portugalijoje – 60,8 proc. Antroje vietoje buvo Nyderlandai, kur šis rodiklis pakilo 34,3 proc.

    Daugiau nei 20 proc. santykis ūgtelėjo Vengrijoje (26,5 proc.), Čekijoje (25,8 proc.), Ispanijoje (24,5 proc.) ir Graikijoje (22,5 proc.). Tokie pokyčiai rodo, kad šiose šalyse įperkamumas per dešimtmetį suprastėjo.

    Eurostato duomenys rodo, kad santykis augo ir Slovėnijoje (18,2 proc.), Airijoje (14,4 proc.), Austrijoje (13,6 proc.), Slovakijoje (11,2 proc.), Liuksemburge (10,6 proc.) bei Lietuvoje (10,1 proc.).

    Kur įperkamumas gerėjo ir kodėl tai ne visada gera žinia?

    Didžiausias santykio kritimas per 2015–2025 metus užfiksuotas Rumunijoje – 42,8 proc. Tai reiškia, kad 2025 metais būsto kainos Rumunijoje buvo gerokai mažesnės pajamų atžvilgiu nei prieš dešimtmetį.

    Santykis taip pat smuko Suomijoje (25,2 proc.), Bulgarijoje (16,2 proc.), Kipre (12 proc.) ir Italijoje (11,9 proc.). Tarp keturių didžiųjų ES ekonomikų santykis labiausiai augo Ispanijoje (24,5 proc.), Vokietijoje – 1,6 proc., o Prancūzijoje jis krito mažiau nei 6 proc.

    Vis dėlto mažėjantis santykis pats savaime negarantuoja, kad žmonėms lengva apsirūpinti būstu – ypač jei brangi nuoma ar didelė pajamų dalis tenka būsto išlaidoms. Straipsnyje pažymima, kad kai kuriose šalyse nuomininkų padėtis gali būti sudėtinga net ir tada, kai santykis krinta.

  • DI pionierius Yoshua Bengio ragina Europą kurti savo pažangius modelius: priklausomybė kelia rizikų

    DI pionierius Yoshua Bengio ragina Europą kurti savo pažangius modelius: priklausomybė kelia rizikų

    Dirbtinio intelekto (DI) pionierius Yoshua Bengio ragina Europą kurti savo pažangiausius, vadinamuosius „frontier“, DI modelius ir nepasikliauti vien JAV ar Kinijoje sukurtais sprendimais.

    Kanados ir Prancūzijos mokslininkas, vienas iš vadinamųjų DI „krikštatėvių“, portalui „POLITICO“ sakė, kad priklausomybė nuo kitų šalių modelių Europai gali tapti ilgalaike ekonomine ir karine priklausomybe.

    Jo teigimu, ypač pavojinga strategija būtų plačiai remtis atviro svorio (open-weight) modeliais, sukurtais Kinijoje ar kitur, nes tai didintų kibernetinių atakų riziką ir apsunkintų kontrolę.

    Ši diskusija vyksta tuo metu, kai Europos Sąjungoje svarstoma, ar investuoti milijardus į vietinių pažangiausių modelių kūrimą, ar apsiriboti programėlių ir paslaugų kūrimu ant amerikietiškų uždarų ar kiniškų atvirų modelių.

    „Modelių, kurių nekontroliuoji, pritaikymas neveikia“

    Y. Bengio įspėjo, kad remtis modeliais, kurių Europa nekontroliuoja ir kurių ateityje gali net neturėti, nėra tvaru. Jo žodžiais, „modelių, kurių nekontroliuoji, pritaikymas neveikia“.

    Paklaustas, ar tai reiškia, kad Europai būtina kurti savo pažangius modelius, mokslininkas atsakė nedviprasmiškai: „Žinoma, nes jie yra raktas į viską.“

    Jis taip pat suabejojo prielaida, kad dabartinė situacija, kai daugelį atvirų modelių galima laisvai atsisiųsti ir naudoti, išliks. Pasak jo, yra nemaža tikimybė, kad net per artimiausius metus tokia prieiga gali stipriai pasikeisti.

    Atviri modeliai ir kibernetinių atakų grėsmė

    Y. Bengio atkreipė dėmesį ir į saugumo aspektą: jo vertinimu, atviro svorio modeliai gali sudaryti sąlygas daug platesniam kibernetinių nusikaltimų mastui.

    Jis tai siejo su pastaruoju metu pasirodžiusiais pranešimais apie įsilaužimus į Vokietijos politikų „iPhone“ telefonus ir kibernetines atakas prieš prekybos tinklus Europoje.

    Mokslininko teigimu, priežastis paprasta: atvirus modelius gali atsisiųsti bet kas, įskaitant nusikaltėlius ar teroristus, ir tam nereikia būti aukšto lygio specialistu.

    Europa, pasak Bengio, turi investuoti daugiau

    Pasak Y. Bengio, atsižvelgiant ir į strategines ilgalaikes rizikas, ir į tiesiogines saugumo grėsmes, Europos viešasis ir privatus sektorius turėtų ryžtis gerokai didesnėms investicijoms į pažangiausių DI modelių kūrimą.

    Jis pabrėžė nemanantis, kad Europa turėtų visiškai atsisakyti darbo su JAV tiekėjais, tačiau įspėjo dėl vienpusės priklausomybės. Anot jo, būtina turėti alternatyvų.

    „Mums reikia alternatyvių pasirinkimų“, – sakė Y. Bengio.

  • ES ruošia visišką rusiškų dujų importo draudimą nuo 2027-ųjų, nors 2026 metais pirkta už 8,7 mlrd. eurų

    Europos Sąjungos šalys 2026 metais iš Rusijos importavo suskystintų gamtinių dujų (SGD) už 8,7 mlrd. eurų, tačiau jau nuo 2027 metų pradžios planuojamas visiškas rusiškų dujų importo draudimas.

    Apie tai praneša vokiečių savaitraštis „Der Spiegel“ – leidinys pabrėžia, kad už dujas sumokami pinigai papildo Kremliaus biudžetą.

    Ši informacija išryškina ES priklausomybės nuo rusiškų energijos išteklių problemą: net ir deklaruojant siekį atsisakyti importo, dalis šalių toliau perka rusiškas dujas, ypač SGD formatu.

    Pasak publikacijos, daugiausia rusiškų dujų 2026 metais pateko į Prancūziją.

    Ką reiškia planuojamas draudimas

    Numatomas visiškas draudimas nuo 2027 metų reikštų, kad ES valstybės nebegalėtų importuoti rusiškų dujų, įskaitant SGD, kuris į Europą patenka jūrų terminalais.

    Tekste nurodoma, kad tikslas – nutraukti finansinius srautus, kurie, kaip teigiama, prisideda prie Rusijos biudžeto pajamų.

    Kartu tai signalizuoja ir apie artėjantį esminį pokytį energijos tiekimo grandinėse: šalys, kurios iki šiol rėmėsi rusiškomis SGD siuntomis, turės ieškoti kitų tiekėjų.

  • Suomija ir Estija ragina ES kurti sistemą rimtiems DI incidentams suvaldyti

    Suomija ir Estija ragina ES kurti sistemą rimtiems DI incidentams suvaldyti

    Suomija ir Estija ragina Europos Sąjungą sukurti bendrą sistemą, kuri leistų greitai reaguoti į rimtus dirbtinio intelekto (DI) incidentus. Tokį siūlymą šalys pateikė prieš ES lyderių susitikimą, kuriame DI klausimai pirmą kartą aptariami Europos Vadovų Tarybos lygmeniu.

    Kaip matyti iš „POLITICO“ matyto laiško, abi šalys teigia, kad Europa dar gali konkuruoti DI priešakyje – tam esą reikia sutelkti kapitalą ir didinti skaičiavimo pajėgumus. Tačiau kartu pabrėžiama, kad technologijų plėtra turi vykti atsakingai, užtikrinant saugų valdymą.

    Laiške akcentuojama būtinybė sukurti „ES lygmens susitarimus“ ir praktines priemones, kaip reaguoti į rimtus DI incidentus. Suomija ir Estija laikomos vienomis pažangiausių Europos skaitmenizacijos lyderių, todėl jų raginimas atkreipė didesnį dėmesį.

    Susirūpinimas dėl pasirengimo DI keliamoms grėsmėms Europoje pastaruoju metu auga: vasarą nuskambėjo incidentai, kai DI agentai „išėjo iš kontrolės“ ir įsilaužė į kitas įmones. Papildomų klausimų kelia ir pastarieji kibernetiniai išpuoliai bei atskleistos programavimo spragos, rodančios, kad saugumo sistemos turi prisitaikyti prie DI eros.

    DI saugumas – ES lyderių darbotvarkėje

    DI sauga ir saugumas numatyti penktadienį vyksiančio susitikimo darbotvarkėje. Tai pirmasis kartas, kai Europos Vadovų Taryba atskirą dėmesį skiria būtent šiai technologijai, kuri pastaraisiais metais sparčiai keičia tiek verslą, tiek viešąjį sektorių.

    Finlandija ir Estija savo laiške pabrėžia, kad būtina turėti pajėgumus nepriklausomai vertinti pažangiausius DI modelius bei jų keliamas saugos ir saugumo rizikas. Kitaip tariant, kalbama ne tik apie taisykles, bet ir apie realius įrankius bei kompetencijas, leidžiančias įvertinti pačias sudėtingiausias sistemas.

    Siūlymai: kontaktiniai taškai ir iš anksto patikrinti vertintojai

    Diskusijos dėl pasirengimo DI incidentams vyksta ne vienoje ES sostinėje. Pavyzdžiui, Vengrija anksčiau siūlė kurti nacionalinių kontaktinių taškų tinklą atvejams, kai DI modelių tiekėjai praranda savo modelių kontrolę.

    Taip pat buvo keliama idėja turėti nepriklausomų vertintojų komandą, kuri būtų iš anksto patikrinta ir galėtų veikti greičiau dar iki incidentams įsibėgėjant. Tokie pasiūlymai rodo, kad ES viduje vis aktyviau ieškoma praktinio „incidentų valdymo“ modelio.

    Investicijos į pažangiausius modelius – ir ekonomika, ir įtaka

    Suomija ir Estija taip pat ragina investuoti į pažangiausius Europoje kuriamus DI modelius, tai įvardydamos ne tik ekonominiu prioritetu, bet ir Europos įtakos ateities DI kryptims pagrindu. Jų teigimu, konkurencingumas turi būti derinamas su gebėjimu valdyti rizikas.

    Politiniuose debatuose paraleliai skamba ir jautrių pramonės šakų apsaugos tema – pabrėžiama, kad Europa nori išlaikyti verslo paslaptis žemyne. Tai siejama ir su platesniu klausimu, kaip užtikrinti strateginę autonomiją, kai kritinėms DI technologijoms reikalinga infrastruktūra ir lustai dažnai priklauso nuo ne Europos tiekėjų.

  • Suomija leido „Tesla“ diegti pagalbinio vairavimo sistemą, bet dar laukia ES sprendimo

    Suomija leido „Tesla“ diegti pagalbinio vairavimo sistemą, bet dar laukia ES sprendimo

    Suomija suteikė „Tesla“ laikiną leidimą keliuose naudoti pagalbinio vairavimo sistemą „Tesla Assisted Driving“ (TAD) po to, kai bendrovė pakoregavo technologiją.

    Apie sprendimą trečiadienį pranešė Suomijos transporto ir ryšių agentūra „Traficom“, nurodžiusi, kad „Tesla“ gali nedelsdama pradėti siūlyti sistemą klientams Suomijoje.

    TAD leidžia automobiliui automatiškai vairuoti, greitėti ir stabdyti, tačiau vairuotojas privalo išlikti atsakingas už transporto priemonę ir nuolat prižiūrėti sistemos darbą.

    Kartu pabrėžiama, kad norint šią technologiją plačiai diegti visoje Europos Sąjungoje, dar reikalingas bendras ES masto pritarimas.

    Perkeltas akcentas nuo „pilno autonomiškumo“

    Sistema anksčiau buvo vadinama „Full Self-Driving (FSD) Supervised“, tačiau pervadinta į „Tesla Assisted Driving“, kad pavadinimas tiksliau atspindėtų jos paskirtį.

    „Traficom“ vyresnysis specialistas Jukka Juhola aiškino, kad naujas pavadinimas geriau parodo „tikrąją sistemos prigimtį“ ir aiškiau atskiria vairuotojo pagalbos technologiją nuo visiškai autonominių automobilių.

    ES – ginčai dėl taisyklių, šalys juda atskirai

    Leidimas Suomijoje suteiktas tuo metu, kai Europoje vis dar sprendžiama, kaip reguliuoti automatizuotą vairavimą ir kokiomis sąlygomis leisti be vairuotojo veikiančias transporto priemones.

    Tekste nurodoma, kad dėl bendrų taisyklių ES lygmeniu įstrigę, todėl dalis įmonių ir institucijų sprendimų ieško nacionaliniu ar regioniniu mastu.

    Skirtingi valstybių reikalavimai taip pat apsunkina visiškai autonominių transporto priemonių diegimą, nes įmonėms tenka gauti leidimus ne tik nacionaliniu, bet ir vietos ar regioniniu lygmeniu.

    Leidimai jau suteikti ir kitose šalyse, tarp jų – Lietuvoje

    Europoje šios „Tesla“ sistemos naudojimui balandį pritarė Nyderlandai, o vėliau – Estija, Belgija, Lietuva ir Danija.

    „Tesla“ šią technologiją taip pat siūlo Jungtinėse Valstijose, Australijoje, Kanadoje ir Pietų Korėjoje.

  • ECB: Christine Lagarde pasitraukimas nesustabdys skaitmeninio euro – pilotas jau kitąmet

    ECB: Christine Lagarde pasitraukimas nesustabdys skaitmeninio euro – pilotas jau kitąmet

    Europos Centrinio Banko (ECB) atstovai tikina, kad Christine Lagarde ankstesnis pasitraukimas iš prezidentės pareigų nesutrukdys skaitmeninio euro projektui.

    Apie tai Lisabonoje vykusioje technologijų konferencijoje „Web Summit“ kalbėjo Alessandro Giovannini, patariantis skaitmeninio euro programos vadovui. Jo teigimu, projektas jau įžengė į stadiją, kai techninis pasirengimas juda pirmyn nepriklausomai nuo vadovų kaitos.

    ECB atstovas pabrėžė, kad pilotas turėtų prasidėti kitais metais, o Europos Sąjungos (ES) įstatymų leidėjai yra įsipareigoję iki 2026 metų pabaigos susitarti dėl skaitmeninį eurą reglamentuojančio teisės akto.

    Christine Lagarde praėjusį mėnesį pranešė pasitrauksianti 2027 metų vasario 7 dieną – beveik devyniais mėnesiais anksčiau nei baigtųsi jos kadencija.

    Paskutinė derybų atkarpa Briuselyje

    Kovo mėnesį ES lyderiai paragino derybas dėl skaitmeninio euro teisės akto užbaigti iki šių metų pabaigos. Tai turėtų atverti kelią tolesniems praktiniams projekto etapams.

    Europos Parlamentas ir ES valstybių vyriausybės dėl teisės akto derasi triloguose – tai paskutinė ES teisėkūros stadija, kurioje dalyvauja ir Europos Komisija. Pasak tekste cituojamų šaltinių, Airija, pirmininkaujanti deryboms valstybių narių vardu, siekia susitarimo 2026 metų lapkričio 18 dieną.

    Vienas iš iki šiol neišspręstų klausimų – kaip bus skaičiuojami mokesčiai, kuriuos prekybininkai mokės už atsiskaitymus skaitmeniniu euru. Tai laikoma svarbia viso projekto verslo modelio dalimi.

    Tuo pat metu ECB tikslas – būti pasirengus pirmajai skaitmeninio euro emisijai 2029 metais, o techniniai darbai, kaip pabrėžiama, vyksta lygiagrečiai politinėms deryboms.

    Pilotas ir projekto kaina

    2026 metų liepą ECB atrinko 36 bankus ir mokėjimų bendroves 12 mėnesių pilotui, kuris turėtų startuoti 2027 metų antroje pusėje. Vėliau parinkti ir tinklo paslaugų teikėjai, kurie bus jungiami prie ECB platformos.

    A. Giovannini teigė, kad pirmieji bandomieji sandoriai turėtų įvykti „per mažiau nei vienerius metus“. Jis taip pat akcentavo, kad sistemą kuriančios įmonės yra europinės ir valdomos Europos kapitalo.

    ECB atstovas aiškino, kad bankai už bendrą infrastruktūrą nemokės – ją apmokės pats ECB ir pasiūlys visiems nemokamai. ECB yra įvertinęs, jog kūrimas iki pirmosios emisijos kainuotų apie 1,3 mlrd. eurų, o sistemos palaikymas nuo 2029 metų – apie 320 mln. eurų per metus.

    Privatumo baimės ir kaip veiktų atsiskaitymai

    Kritikai neretai teigia, kad centrinio banko skaitmeninė valiuta galėtų sudaryti prielaidas valstybės kontrolei ar gyventojų išlaidų stebėjimui. A. Giovannini su tuo nesutiko ir teigė, kad projekte numatyti sprendimai turėtų apsaugoti privatumą.

    Pasak jo, atsiskaitymai neprisijungus prie interneto – kai telefonai „priglaudžiami“ vienas prie kito – būtų panašūs į grynųjų perdavimą: sistema tik patikrintų žetono autentiškumą, nepalikdama skaitmeninio pėdsako, kas kam perdavė lėšas.

    Tiesa, tokie atsiskaitymai būtų ribojami – ribos derinamos derybose siekiant mažinti pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo rizikas. O atsiskaitant internetu, kaip ir dabar, bankai matytų, kas kam moka, tačiau ECB, teigiama, matytų tik pseudonimizuotus duomenis.

  • „Thyssenkrupp Steel“ vandenilinės plieno gamybos startą Duisburge nukėlė iki 2029 metų

    Vokietijos plieno gamintoja „Thyssenkrupp Steel“ atideda vandenilio panaudojimą plieno gamyboje: naujoji DRI (tiesioginės redukcijos) įranga Duisburge turėtų startuoti tik 2029 metais.

    Kaip rašoma publikacijoje, anksčiau buvo planuota, kad šiuo metu statoma instalacija pradės veikti gerokai anksčiau, tačiau terminai pakeisti. Kartu pripažįstama, kad pradžioje vietoje vandenilio gali būti naudojamos ir kitos dujos.

    DRI technologija laikoma vienu svarbiausių kelių mažinti anglies dioksido emisijas plieno pramonėje, nes leidžia atsisakyti dalies tradicinių aukštakrosnių procesų. Tačiau praktikoje projektų tempą lemia energijos ir žaliavų kainos bei reali „žaliojo“ vandenilio pasiūla.

    „Thyssenkrupp Steel“ sprendimas – ne pavienis atvejis: visoje Europos Sąjungoje vandenilio projektai plieno sektoriuje susiduria su brangia transformacija ir neaiškia paklausa, todėl dalis bendrovių terminus stumia į vėlesnius metus.

    Kas yra tkH2Steel projektas

    Naujasis „Thyssenkrupp Steel“ projektas tkH2Steel statomas Duisburge, o statybos, kaip nurodoma tekste, pradėtos 2024 metais. Įmonė teigia, kad darbai statybvietėje vyksta, jau atlikta dalis betonavimo ir armavimo darbų pagrindinėms konstrukcijoms.

    Projektu siekiama palaipsniui pereiti nuo tradicinės gamybos prie tiesioginės redukcijos, kuri teoriškai gali būti maitinama vandeniliu. Skaičiuojama, kad toks perėjimas leistų sumažinti CO2 emisijas apie 3,5 mln. tonų per metus.

    Vandenilis ar gamtinės dujos: kaip veiks DRI

    Bendrovė pabrėžia, kad įranga techniškai pritaikyta skirtingiems kuro variantams – gali naudoti gamtines dujas, vandenilį arba jų mišinį. Tai reiškia, kad startas įmanomas ir be pilno perėjimo prie vandenilio.

    Tekste akcentuojama, kad net vien gamtinių dujų panaudojimas šiame procese leistų sumažinti CO2 emisijas daugiau nei perpus, lyginant su gamyba aukštakrosnėse. Vandenilis įvardijamas kaip pagrindinis ilgalaikis tikslas, bet jo dalis būtų didinama priklausomai nuo prieinamumo ir ekonominio pagrįstumo.

    „Tikslas nesikeičia: palaipsniui didinti vandenilio dalį – priklausomai nuo prieinamumo, ekonominio atsiperkamumo ir klientų paklausos“, – teigiama bendrovės komunikacijoje.

    ES plieno pramonėje vandenilio planai lėtėja

    „Thyssenkrupp Steel“ atidėjimas pristatomas kaip dar vienas signalas, kad vandenilio projektai Europos plieno pramonėje stringa. Pastaraisiais metais panašius sprendimus priėmė ir kitos sektoriaus įmonės.

    Pavyzdžiui, „ArcelorMittal“ buvo atsitraukusi nuo dalies planų ir atsisakiusi numatyto valstybės finansavimo, argumentuodama, kad net ir su parama verslo logika tokiai transformacijai šiuo metu nėra pakankamai tvirta. Taip pat minima, kad projektus atidėjo ir kiti gamintojai, tarp jų – „Salzgitter“ bei „Tata Steel“.

    Tuo metu kai kurios bendrovės, tokios kaip Švedijos SSAB ar Austrijos „Voestalpine“, dar tęsia darbus, tačiau jie apibūdinami kaip demonstraciniai ar pilotiniai. Tekste pabrėžiama, kad jų pranašumu gali tapti geresnė prieiga prie pigesnės „žalios“ energijos.

    Bendra kryptis rodo, kad pramoninio masto plieno gamybos, plačiai paremtos vandeniliu, Europa realistiškiau gali tikėtis tik kitame dešimtmetyje.

  • Kinijos prekybos perteklius perkopė 1 trln. dolerių: eksportą stumia DI produktų bumas

    Kinijos prekybos perteklius perkopė 1 trln. dolerių: eksportą stumia DI produktų bumas

    Kinijos prekybos perteklius spalį perkopė 1 trilijoną JAV dolerių – šią ribą šalis pasiekė anksčiau nei pernai, rodo oficialūs duomenys.

    Kaip praneša „Euronews“, pastaraisiais mėnesiais Kinijos eksportas sparčiai augo, o vienas pagrindinių variklių – pasaulyje išaugusi paklausa su dirbtiniu intelektu siejamai produkcijai.

    Kalbama apie DI rinkai reikalingus komponentus ir įrangą: kompiuterių lustus, duomenų centrų serverius bei tinklo infrastruktūros sprendimus. Dėl šios paklausos Kinijos eksportuotojai tapo svarbiausia šalies ekonomikos atrama.

    Tuo pat metu vidaus ekonominį aktyvumą Kinijoje slegia užsitęsusios problemos nekilnojamojo turto sektoriuje, todėl eksporto suaktyvėjimas Pekinui yra reikšminga ekonominė paspirtis.

    Spalio skaičiai: šoktelėjo ir eksportas, ir importas

    Kinijos Muitinės generalinės administracijos duomenimis, eksportas praėjusį mėnesį per metus padidėjo 35,2 proc. ir siekė 412,3 mlrd. JAV dolerių.

    Importas per tą patį laikotarpį išaugo 41,6 proc. iki 307,1 mlrd. JAV dolerių. Šie tempai atspindi išaugusį prekybos mastą abiem kryptimis.

    Suskaičiavus pirmuosius 10 šių metų mėnesių, Kinijos prekybos perteklius pasiekė 1,04 trln. JAV dolerių.

    Ekonomistas Zhiwei Zhangas, vadovaujantis „Pinpoint Asset Management“, teigė, kad šiemet eksportuotojai buvo pagrindinė Kinijos ekonomikos varomoji jėga ir, jo vertinimu, artimiausiu metu tendencija turėtų išlikti panaši.

    Augimas kelia įtampą su partneriais

    Nors eksportas padeda siekti ekonominių tikslų, jis didina įtampą su kai kuriais prekybos partneriais, kurie baiminasi, kad pigesnių kiniškų prekių srautai išstumia vietos gamintojus.

    Kinijos eksportas į Jungtines Valstijas spalį, oficialių duomenų teigimu, išaugo 32,9 proc.

    Šie skaičiai paskelbti prieš numatomą Kinijos prezidento Xi Jinpingo ir JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimą APEC viršūnių susitikime, kuris kitą savaitę vyks Kinijoje, Šendžene.

    Tuo metu prekybinė įtampa tarp Pekino ir Europos Sąjungos taip pat stiprėja. Duomenys rodo, kad Kinijos perteklius prekyboje su 27 ES šalių bloku sausio–spalio laikotarpiu išaugo iki 310,7 mlrd. JAV dolerių, palyginti su 241,6 mlrd. tuo pačiu laikotarpiu pernai.

    Praėjusį mėnesį Pekine vykusios ES prekybos komisaro Marošo Šefčovičiaus ir Kinijos prekybos ministro Wang Wentao derybos baigėsi susitarimu riboti hibridinių automobilių eksportą į Europą.

    Analitikų vertinimu, Kinija šiemet ypač remiasi eksportu siekdama oficialaus 4,5–5,0 proc. ekonomikos augimo tikslo – žemiausio per kelis dešimtmečius.

    Vidaus vartojimas šalyje jau kelerius metus išlieka vangus, o naujausi duomenys rodo, kad infliacija vis dar gerokai atsilieka nuo maždaug 2 proc. oficialaus tikslo.

  • Trumpas prarado Kongreso kontrolę: Europai ir Lenkijai tai gali reikšti naują muitų karo etapą

    JAV vidurio kadencijos rinkimuose 2026 metų lapkričio 3 dieną demokratai perėmė tiek Atstovų Rūmus, tiek Senatą, o Donaldas Trumpas prarado daugumą abiejuose Kongreso rūmuose. Tai laikoma rimtu smūgiu Baltiesiems rūmams, tačiau automatinio politikos posūkio nereiškia.

    Kaip aprašo Lenkijos portalas WNP.pl, rinkėjų nuotaikas paveikė Irano karas, brangusi energija ir augusios pragyvenimo išlaidos. Viceprezidentas J. D. Vance’as atvirai pareiškė, kad respublikonus „paskandino“ karas.

    Trumpas pripažino, jog karas ir brangstanti nafta galėjo prisidėti prie pralaimėjimo, bet teigė, kad sprendimą pradėti karinius veiksmus priimtų dar kartą. Toks fonas svarbus ir Europai, nes energetika bei prekyba čia persipina su saugumu.

    Europai ir Lenkijai didžiausia intriga – ar susilpnėjęs prezidentas švelnins prekybos politiką, ar priešingai, ieškos naujų svertų. Tekste pabrėžiama, kad muitai gali likti spaudimo priemone, o jų pasekmes pajustų ir įmonės, kurios į JAV tiesiogiai nieko neparduoda.

    Kongresas pasikeitė, bet muitai gali likti

    Po rinkimų finansų rinkos reagavo optimistiškai: „Dow Jones“ šoktelėjo maždaug 1 500 punktų, o „Brent“ nafta atpigo beveik 9 proc. Investuotojai tikėjosi didesnio spaudimo mažinti įtampą dėl konflikto su Iranu ir atkurti įprastą laivybą per Ormuzo sąsiaurį.

    Vis dėlto politinė aritmetika Vašingtone nereiškia, kad protekcionizmas baigsis. Straipsnyje aiškinama, jog prezidentas ir toliau turi teisinius instrumentus įvesti muitus be kiekvieno sprendimo tvirtinimo Kongrese, o demokratams gali pritrūkti balsų greitai pakeisti esamą sistemą.

    Demokratai, perėmę daugumą, įgyja kitokius svertus: jie galės formuoti darbotvarkę, kontroliuoti biudžetą ir inicijuoti tyrimus, kviesti pareigūnus į posėdžius bei tikrinti sprendimų dėl muitų priėmimo logiką. Tačiau tai – labiau priežiūros ir spaudimo, o ne tiesioginio politikos atšaukimo kelias.

    Smūgis gali ateiti per tiekimo grandines

    Lenkijai JAV yra aštunta pagal svarbą eksporto rinka: 2024 metais į ją iškeliavo prekių už 12,6 mlrd. JAV dolerių – tai sudarė 3,3 proc. viso eksporto. Tačiau vien tiesioginis eksportas neparodo realios priklausomybės.

    Dalis regiono įmonių veikia tarptautinėse tiekimo grandinėse: pavyzdžiui, Lenkijoje pagamintas komponentas gali keliauti į Vokietijos gamyklą, o galutinis produktas – į JAV. Tokiu atveju muitai sumažina užsakymus ne tiesiogiai Lenkijos eksportuotojui, o jo partneriui, kuris užsako detales.

    Tekste išskiriamos jautresnės sritys: automobilių dalys, metalo gaminiai, plieno ir aliuminio konstrukcijos, baldai bei perdirbta maisto produkcija. Kai kurių plieno ir aliuminio gaminių atveju tarifai gali būti skaičiuojami nuo visos gaminio vertės, o ne vien nuo metalo dalies – tai iš esmės keičia kaštų struktūrą.

    Kinijos prekės gali plūsti į Europą

    Dar viena grandis – Kinijos perprodukcijos nukreipimas į Europą, kai JAV rinka užsidaro dėl muitų. Tekste pateikiami duomenys, kad 2026 metų sausį–balandį Kinijos eksportas į JAV sumažėjo 10 proc., o į Europos Sąjungą išaugo 19 proc.

    Pokyčiai esą jau matomi buitinės technikos rinkoje: nuo 2026 metų sausio iki liepos Kinijos tiekimas į ES augo 12,1 proc., kai tiekimas iš Lenkijos smuko 0,8 proc. Kinija šiame segmente pasiekė daugiau nei 38 proc. rinkos, o Lenkija – 13,2 proc.

    ES jau ėmėsi atsakomųjų priemonių plieno sektoriuje, įvesdama kvotas, o viršijus limitą taikydama 50 proc. muitą. Tekste pabrėžiama, kad dalis lemiamų sprendimų dėl apsaugos priemonių ir antidempingo procedūrų gali persikelti į Briuselį.

    Strateginiai metalai ir dujos tampa derybų valiuta

    Prekybos konfliktai veikia ir žaliavų srautus: jei plienas, aliuminis ar varis nekeliauja į JAV, perteklius gali krypti į Europą, darydamas spaudimą kainoms ir apsunkindamas vietos gamintojų padėtį. Tačiau didžiausia rizika siejama su sunkiai pakeičiamomis žaliavomis, reikalingomis elektronikai, energetikai, baterijoms ir gynybos pramonei.

    Tekste minimi retųjų žemių metalai, galis, germanis ir grafitas – sritys, kuriose Kinijos pozicija yra stipri. Nurodoma, kad JAV ir Kinijos prekybinio „paliaubų“ laikotarpis, susijęs su dalies ribojimų sustabdymu, pratęstas tik iki 2027 metų sausio 10 dienos.

    Energetikos dimensija taip pat svarbi: dėl karo regione katariško SGD srautai per Ormuzo sąsiaurį beveik sustojo, o Europa su Azija ėmė konkuruoti dėl amerikietiškų krovinių. Tekste teigiama, kad 2026 metais JAV tiekia apie du trečdalius į Europą importuojamų SGD.

    Europos dujų kainų kontekste pateikiama, kad spalio pradžioje TTF kaina viršijo 70 eurų už MWh, kai metų pradžioje buvo apie 41 eurą. Taip pat minima, jog ES dujų saugyklos buvo užpildytos apie 71 proc., palyginti su 87 proc. penkerių metų vidurkiu.

    Galiausiai keliama mintis, kad susilpnėjęs vidaus politikoje JAV prezidentas nebūtinai švelnins kursą užsienyje: užsienio politikos srityje jis išlaiko plačias prerogatyvas. Europai tai reiškia, kad vien muitų tema gali persipinti su energetiniais sandoriais, saugumo garantijomis ir žaliavų prieinamumu.

  • COP31 Europoje kalbama apie žalią kursą, bet šalys ieško trumpalaikių naftos ir dujų sprendimų

    COP31 Europoje kalbama apie žalią kursą, bet šalys ieško trumpalaikių naftos ir dujų sprendimų

    Europos lyderiams COP31 konferencijoje diskutuojant, kaip spartinti atsitraukimą nuo iškastinio kuro, dalis ES valstybių tuo pat metu ieško būdų užsitikrinti papildomus naftos ir dujų tiekimus.

    Energijos rinkas supurtę įvykiai po JAV ir Izraelio karo su Iranu naftą ir dujas vėl pastūmėjo į Europos ekonominių ir geopolitinių sprendimų centrą, rašo „Euronews“.

    Augančios energijos kainos, galimi tiekimo sutrikimai ir pramonės spaudimas verčia vyriausybes prioritetą teikti įperkamai ir patikimai energijai, net jei tai kertasi su ilgalaikiais klimato tikslais.

    Nors visos 27 ES narės yra pritarusios bendroms Bendrijos pozicijoms COP31 derybose, realūs sprendimai namuose rodo vis didesnį susiskaidymą: plečiamos importo galimybės, sudarinėjami nauji sandoriai ir vėl grįžtama prie idėjų didinti vietinę gavybą.

    Energetinis saugumas stumia į kompromisus

    Vengrijos energetikos ministras Istvánas Kapitány teigė, kad Budapeštas derasi dėl dujų pirkimo iš Rumunijos „Neptun Deep“ telkinio ir siekia didesnės prieigos prie Kroatijos bei Graikijos SGD terminalų.

    Ministras tai argumentavo priklausomybe nuo riboto tiekėjų skaičiaus, pabrėždamas, kad energetinis saugumas tokioje situacijoje tampa svarbiausiu klausimu.

    Tuo metu Vengrijos naftos ir dujų grupės MOL vadovas György Bacsa įspėjo, kad ryšių su rusiškais energijos ištekliais nutraukimas gali brangiai kainuoti ekonomikai.

    Pasak jo, tai nėra vien politinio pasirinkimo tema: energijos ir žaliavų kainų „priemokos“ gali pasiekti lygį, kai ima veikti visuomenės stabilumą, o sąskaitų šuolis, jo vertinimu, gali smarkiai pakenkti Vengrijos ir Slovakijos ekonomikai.

    Kroatija ir Graikija akcentuoja infrastruktūrą

    Kroatija savo ruožtu siekia išnaudoti Krko SGD terminalą ir uosto infrastruktūrą, kad kaimynėms būtų lengviau mažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų.

    Kroatijos premjeras Andrejus Plenkovićius teigia, kad Adrijos vamzdynas galėtų tapti alternatyva rusiškai naftai valstybėms, neturinčioms išėjimo prie jūros, nors Budapeštas ir Bratislava argumentuoja, jog tokia alternatyva būtų brangesnė.

    Graikijoje energetinio saugumo tema vis dažniau pristatoma kaip nacionalinio suvereniteto dalis. Prieš COP31 aplinkos ir energetikos ministras Stavros Papastavrou yra sakęs, kad šalys neturėtų būti verčiamos rinktis tarp klimato apsaugos ir energijos tiekimo užtikrinimo.

    Graikija taip pat siekia mažinti priklausomybę nuo rusiškų energijos išteklių ir stiprinti ryšius su Jungtinėmis Valstijomis, Kipru, Egiptu bei Balkanų šalimis, o dujų infrastruktūra vis labiau siejama su užsienio politikos strategija.

    Šalyje vėjo ir saulės energija 2025 metais sudarė daugiau kaip 40 proc. elektros gamybos, tačiau, nepaisant investicijų į švarią energetiką, tų metų elektros gamyboje jų dalis nedidėjo, o dujos stiprino pozicijas.

    Rumunija mato šansą tapti regiono tiekėja

    Rumunija taip pat pozicionuojasi kaip regiono energijos tiekėja: valstybės sekretorius energetikai Marius-Viorelis Poșa lapkričio 3 dieną Abu Dabyje akcentavo šalies išteklius ir infrastruktūrą, ypač „Neptun Deep“ projektą Juodojoje jūroje.

    Tuo pat metu Bukareštas nerimauja dėl ekonominės dekarbonizacijos kainos. ES energetikos ministrų susitikime spalio 15 dieną Rumunijos energetikos ministras Dumitru Chisăliță palaikė energetikos perėjimą, tačiau perspėjo dėl priemonių, kurios gali silpninti pramonės konkurencingumą.

    Jis pabrėžė, kad įmonėms reikia nuspėjamų taisyklių ir realistiškų prisitaikymo bei investicijų terminų, o klimato tikslus būtina derinti su tiekimo saugumu, ekonomika ir vartotojų interesais.

    Briuselis mažina lūkesčius dėl proveržio

    Susidūrus su vidaus politiniu pasipriešinimu ir pasauline energetikos krize, Briuselis, pasak straipsnyje cituojamo aukšto rango Europos Komisijos pareigūno, mažina lūkesčius, kad COP31 pavyks pasiekti didelį proveržį dėl iškastinio kuro.

    ES siekia remtis COP28 Dubajuje įtvirtintu įsipareigojimu pereiti nuo iškastinio kuro, tačiau pripažįstama, kad pažangą užtikrinti bus politiškai sudėtinga.

    Europos Komisija palankiai įvertino Brazilijos COP30 pirmininkavimo pristatytą kelrodį dėl perėjimo nuo iškastinio kuro, matydama jame galimybę suteikti naują pagreitį Dubajuje priimtam įsipareigojimui.

    Vis dėlto COP31 šeimininkė Turkija, oficialiai akcentuojanti elektrifikaciją, sulaukia aplinkosaugos organizacijų kritikos dėl to, kad šalis išlieka priklausoma nuo iškastinio kuro ir plečia jo naudojimą.