Tag: Europos Sąjunga

  • Darbdaviai muša pavojaus varpais: ES trūksta žmonių su įgūdžiais, kai kur – jau 82 proc.

    Darbdaviai muša pavojaus varpais: ES trūksta žmonių su įgūdžiais, kai kur – jau 82 proc.

    Europoje ryškėja įgūdžių atotrūkis: vis daugiau darbdavių skelbia nerandantys darbuotojų, atitinkančių pareigų reikalavimus. Eurostato duomenimis, 2023 metais 54 proc. Europos Sąjungos smulkių ir vidutinių įmonių teigė, kad tinkamų kompetencijų stoka yra viena rimčiausių jų problemų.

    Kita tarptautinė apklausa rodo panašią kryptį. „ManpowerGroup“ vertinimu, 2023 metais vidutiniškai 75 proc. darbdavių 21 Europos šalyje susidūrė su sunkumais užpildydami laisvas darbo vietas, o 2018 metais šis rodiklis siekė 42 proc.

    Skirtumai tarp šalių išlieka dideli. Apklausose fiksuota, kad 2023 metais darbdavių, negalinčių rasti reikiamų įgūdžių turinčių kandidatų, dalis svyravo nuo 59 proc. Suomijoje iki 82 proc. Vokietijoje ir Graikijoje.

    Kur šuolis didžiausias?

    Per penkerius metus kai kuriose valstybėse situacija pasikeitė itin sparčiai. Apklausų duomenimis, Airijoje rodiklis šoktelėjo nuo 18 proc. 2018 metais iki 81 proc. 2023 metais, o Jungtinėje Karalystėje – nuo 19 proc. iki 80 proc.

    Didesnis nei Europos vidurkis augimas fiksuotas ir Nyderlanduose, Norvegijoje, Šveicarijoje, Belgijoje bei Italijoje. Tai siejama su sparčia ekonomikos transformacija ir įmonių konkurencija dėl kvalifikuotų specialistų.

    Įgūdžių trūkumą gilina ir demografinės tendencijos. Europos Komisija yra pabrėžusi, kad darbo jėgos ir kompetencijų stygius daugelyje valstybių narių didėja beveik dešimtmetį, o tam įtakos turi visuomenės senėjimas ir mažėjantis darbingo amžiaus gyventojų skaičius.

    Labiausiai trūksta technikų

    Eurobarometro apklausa, atlikta 2023 metų pabaigoje, parodė, kad įmonės dažniausiai susiduria su techninių specialistų stygiumi. Beveik 42 proc. Europos smulkių ir vidutinių įmonių nurodė, kad joms trūksta technikų, pavyzdžiui, mechanikų ar laboratorijų darbuotojų.

    Kita dažna spraga – klientų aptarnavimo ir pardavimų sritis. Apklausose fiksuota, kad maždaug 23 proc. įmonių, kuriose tokios pareigybės yra, jaučia kompetencijų trūkumą pardavimų specialistų, konsultantų ar registratūros darbuotojų pozicijose.

    Darbdaviai taip pat išskiria dvi pagrindines priežastis. Viena jų – paprasčiausiai per mažas kandidatų skaičius, kita – kandidatų kvalifikacijos, įgūdžių ar patirties neatitikimas darbo vietų poreikiams.

    Kodėl problema auga ir ką tai reiškia?

    Įgūdžių trūkumas dažnai aiškinamas kelių veiksnių sąveika. Prie demografijos prisideda ir spartus technologijų diegimas, ypač DI sprendimų plėtra, dėl kurios keičiasi pareigybių turinys ir reikalingos kompetencijos.

    Prie iššūkių priskiriamos ir darbo sąlygos bei atlygio lūkesčiai, ypač profesijose, kuriose darbas fiziškai sunkus arba reikalauja pamaininio grafiko. Kai kuriais atvejais minimas ir švietimo programų atotrūkis nuo darbo rinkos poreikių, kai parengimas neatitinka realių įmonių lūkesčių.

    Ekspertai pabrėžia, kad spaudimas nemažės ir artimiausiais metais. Dėl to vis didesnę reikšmę įgauna kvalifikacijos kėlimas, persikvalifikavimas ir įmonių investicijos į mokymus, kad darbuotojų kompetencijos neatsiliktų nuo rinkos pokyčių.

    „Investicijos į įgūdžių stiprinimą ir persikvalifikavimą tampa svarbiausiu darbotvarkės klausimu, nes darbo rinka yra įtempta, o reikiamų kompetencijų paklausa auga“, – sakė „ManpowerGroup“ atstovė Mara Stefan.

    Tuo pat metu valstybės ieško sprendimų per aktyvesnes užimtumo, migracijos ir švietimo politikos priemones. Siekiama, kad profesinis rengimas, aukštasis mokslas ir neformalusis mokymasis greičiau reaguotų į tai, kokių darbuotojų realiai reikia ekonomikai.

  • ES susiduria su spaudimu užpildyti Ukrainos „Starlink“ spragą: skubina alternatyvias palydovines ryšio galimybes

    ES susiduria su spaudimu užpildyti Ukrainos „Starlink“ spragą: skubina alternatyvias palydovines ryšio galimybes

    Europos Sąjunga patiria vis didesnį politinį spaudimą užtikrinti, kad Ukrainos kariuomenė išlaikytų patikimą ryšį fronte, po to, kai pastarosiomis dienomis fiksuoti „Starlink“ ryšio apribojimai. Europos Parlamento nariai ragina Europos Komisiją paspartinti sprendimus, kurie leistų Ukrainai greičiau pasinaudoti europinėmis palydovinio ryšio priemonėmis.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po ES vadovų susitikimo Briuselyje teigė, kad ryšio spartos sumažinimas turėjo tiesioginių pasekmių gynybai. Pasak jo, „Starlink“ buvo naudojamas padedant atremti atakas, įskaitant bepiločius orlaivius, smogiančius civilinei infrastruktūrai.

    „Tai buvo labai pavojinga ir nemaloni staigmena“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Ukraina nuo plataus masto karo pradžios plačiai rėmėsi „Starlink“ palydoviniu internetu, kuris tapo kritiškai svarbus ryšiui, dronų operacijoms ir dalinių koordinavimui, ypač ten, kur antžeminė infrastruktūra pažeista. Ši priklausomybė kelia riziką, kai paslaugos sąlygos ar techniniai parametrai gali keistis dėl politinių sprendimų ar tiekėjo nustatytų ribojimų.

    Situacija paskatino griežtesnes diskusijas Briuselyje dėl to, ar Europos saugumas gali priklausyti nuo vieno privataus tiekėjo ir JAV politinės krypties. Kai kurie europarlamentarai pabrėžia, kad Ukrainos ryšio stabilumas yra tiesiogiai susijęs ir su Europos saugumo interesais, todėl būtina turėti daugiau nei vieną patikimą sprendimą.

    Govsatcom ir derybos su Ukraina

    Europos įstatymų leidėjai ragina Europos Komisiją greičiau užbaigti derybas, kad Ukraina galėtų prisijungti prie ES telkiamų saugaus ryšio pajėgumų, kurie vystomi per Govsatcom iniciatyvą. Ši programa sukurta tam, kad dalyvaujančios valstybės turėtų prieigą prie saugių vyriausybinių ryšio paslaugų, įskaitant krizių valdymą ir gynybos poreikius.

    Europos Komisija viešai patvirtino, kad vyksta pokalbiai su Ukraina dėl glaudesnio įtraukimo į Govsatcom. Tačiau proveržio kol kas nėra, o tai ir didina spaudimą greičiau suderinti teisinius bei techninius klausimus, kad sprendimai įsigaliotų ne po mėnesių, o per kuo trumpesnį laiką.

    Alternatyvų paieška ir IRIS² grafikas

    Kartu su trumpalaikiais sprendimais ES politikai vis garsiau kelia klausimą apie ilgalaikę Europos alternatyvą komerciniams JAV tinklams. Dėl to dažniau minima IRIS² programa, kuri turėtų sukurti europinį daugiapaskirtį palydovinio ryšio tinklą, tačiau šiuo metu planuojama, kad sistema pilnu pajėgumu veiks tik apie 2030 metus.

    Dėl tokio termino dalis politikų akcentuoja, kad vien tik IRIS² neatsakys į neatidėliotinus Ukrainos poreikius, todėl būtina derinti kelias kryptis: spartinti prieigą prie jau turimų europinių pajėgumų, stiprinti bendradarbiavimą su sąjungininkais ir mažinti kritinę priklausomybę nuo vieno tiekėjo. Tuo pat metu Ukrainos vadovybė teigia dirbanti dvišaliu formatu su atskiromis ES valstybėmis, siekdama papildomų ryšio galimybių.

    Ši istorija Briuselyje taip pat vėl iškelia platesnę temą apie strategines technologines priklausomybes: nuo ryšio ir kosmoso infrastruktūros iki gynybos tiekimo grandinių. ES institucijos vis dažniau pabrėžia, kad saugumas priklauso ne tik nuo ginkluotės, bet ir nuo atsparių, europiniais sprendimais paremtų ryšio technologijų.

  • MFW posėdyje Bankoke delegatai demonstratyviai paliko salę, kai kalbėjo Rusijos finansų ministras

    Tarptautinio valiutos fondo (MFW) Tarptautinio pinigų ir finansų komiteto posėdyje Bankoke dalis delegatų demonstratyviai paliko salę, kai pasisakyti pradėjo Rusijos finansų ministras Antonas Siluanovas. Apie incidentą, remdamasi trimis su situacija susipažinusiais šaltiniais, pranešė agentūra „Reuters“.

    Vienas šaltinių nurodė, kad tarp išėjusiųjų buvo ir Europos Sąjungos šalių atstovai. Toks gestas laikomas politiniu signalu, kuriuo siekiama pabrėžti nepritarimą Rusijos vaidmeniui tarptautinėse finansų institucijose.

    Nuo 2022 metais pradėtos plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą MFW konsultaciniame formate išryškėjo gilūs nesutarimai tarp valstybių narių. Dėl jų komitetui dažnai sudėtinga priimti bendrus pareiškimus konsensusu, o jautrūs klausimai persikelia į užkulisinę diplomatinę darbotvarkę.

    „Atvykome čia su konkrečiu tikslu ir jį pasiekėme. Pažiūrėkite į pareiškimą – iš jo aiškiai matyti, kad visi nariai su dokumentu sutiko, ir tai yra svarbiausia“, – sakė IMFC pirmininkas Mohammedas Al-Jaadanas.

    Pasak jo, incidento reikšmė neturėtų būti pervertinama, nes susitikimo pabaigoje šalys vis tiek pritarė baigiamajam pareiškimui. Vis dėlto pats epizodas parodė, kad geopolitinė įtampa ir toliau veikia net techninio pobūdžio diskusijas apie pasaulio ekonomikos perspektyvas, skolą ir finansinį stabilumą.

  • Europos startuolių finansavimas: „ID Finance“ pritraukė 545 mln. eurų, o EU Inc planas braška

    Europos startuolių finansavimas: „ID Finance“ pritraukė 545 mln. eurų, o EU Inc planas braška

    Šią savaitę Europoje fiksuota daugiau nei 65 technologijų sektoriaus finansavimo sandoriai, kurių bendra vertė viršijo 1,8 mlrd. eurų. Kartu įvyko keli reikšmingi įsigijimai ir susijungimai, o investuotojai vis aktyviau ieško nišų nuo DI iki sveikatos technologijų.

    Didžiausiu akcentu tapo Ispanijoje veikianti finansinių paslaugų bendrovė „ID Finance“, pritraukusi apie 545 mln. eurų skolos ir nuosavo kapitalo finansavimą. Toks dydis rodo, kad rinkoje atsargumas išlieka, tačiau stambiems, pajamas generuojantiems žaidėjams kapitalo vis dar atsiranda.

    Ne mažiau dėmesio sulaukė ir Jungtinės Karalystės robotinės chirurgijos bendrovės CMR Surgical sandoris, vertinamas maždaug 350 mln. eurų. Sveikatos technologijos ir toliau laikomos viena atsparesnių krypčių, nes investuotojai vertina aiškų produktų pritaikomumą ir ilgalaikę paklausą.

    EU Inc reforma silpsta?

    Europos Sąjungoje jau ne vienerius metus diskutuojama, kaip supaprastinti startuolių plėtrą tarpvalstybiniu mastu. Vienas ambicingiausių sumanymų buvo EU Inc idėja: sukurti vieningesnį, visoje ES atpažįstamą įmonės steigimo ir veikimo modelį, kuris sumažintų biurokratiją ir teisinius skirtumus.

    Tačiau po mėnesių derybų iniciatyvos šalininkai perspėja, kad dalis esminių nuostatų buvo sušvelnintos ar išbrauktos, todėl reforma gali netekti prasmės dar iki realaus įgyvendinimo. Technologijų ekosistemos dalyviai ragina steigėjus ir investuotojus aktyviau spausti politikos formuotojus, kad galutinis sprendimas būtų praktiškas, o ne simbolinis.

    „Europa rizikuoja praleisti progą sukurti aiškias taisykles, kurios iš tiesų padėtų startuoliams augti per sienas“, – sakė vienas iniciatyvos šalininkų, komentuodamas derybų eigą.

    Investuotojų kryptys: DI ir įtrauktis

    Tarp investuotojų iniciatyvų išsiskyrė Jungtinėje Karalystėje paskelbtas į pabėgėlių kuriamus ar įdarbinančius verslus orientuotas rizikos kapitalo fondas. Pradinė suma siekia apie 350 000 eurų, o tokie modeliai signalizuoja, kad dalis rinkos nori derinti grąžą su aiškiai apibrėžtu socialiniu poveikiu.

    Taip pat suaktyvėjo valstybinių ar pusiau valstybinių institucijų vaidmuo: British Business Bank paskelbė apie maždaug 210 mln. eurų investicijas į DI ir giliųjų technologijų fondus. Tai atspindi plačiau matomą tendenciją Europoje, kai viešasis kapitalas vis dažniau naudojamas kaip svertas pritraukti privačias investicijas į strategiškai svarbias sritis.

    Rinka tuo pat metu išlaiko dvi kryptis: vienoje pusėje – dideli, struktūruoti sandoriai, dažnai paremti skolos finansavimu, kitoje – augantis spaudimas kurti aiškesnę reguliacinę aplinką. Jei EU Inc idėja bus susilpninta, startuoliams gali tekti ir toliau brangiai mokėti už teisinius skirtumus, lėtinančius plėtrą visoje ES.

  • ES ir Turkija rengia aukšto lygio susitikimą: sieks atnaujinti derybas dėl Kipro ir santykių

    ES ir Turkija rengia aukšto lygio susitikimą: sieks atnaujinti derybas dėl Kipro ir santykių

    Europos Sąjunga ir Turkija 2026 metais spalio mėnesį planuoja aukšto lygio susitikimą, kurio pagrindinis tikslas – sukurti prielaidas atnaujinti derybas dėl Kipro. Apie tai žurnalistams pranešė Kipro prezidentas Nikosas Christodulidis, pabrėžęs, kad politinis impulsas ateina ir iš Jungtinių Tautų pusės.

    Pasak Kipro vadovo, apie planuojamą susitikimą jis buvo informuotas po pokalbių Niujorke su JT generaliniu sekretoriumi António Guterresu ir po jo kontaktų su ES vadovais. Kipro prezidento teigimu, iniciatyva dėl susitikimo organizavimo kilo JT generaliniam sekretoriui siekiant įvertinti, kokiomis sąlygomis būtų realu sugrįžti prie derybų stalo.

    „Džiaugiuosi, nes po vakar gautos informacijos iš ES institucijų vadovų toks susitikimas vyks spalio mėnesį, JT generalinio sekretoriaus prašymu, kad įvertintume, kaip sudaryti sąlygas atnaujinti derybas“, – sakė Nikosas Christodulidis.

    Kipro klausimas siejamas su ES ir Turkijos darbotvarke

    Kipro vadovas akcentavo, kad pažanga ES ir Turkijos santykiuose, jo vertinimu, yra tiesiogiai susijusi su Kipro klausimo sprendimu pagal jau sutartą tarptautinį derybų pagrindą. Tai reiškia, kad politinės diskusijos dėl platesnio bendradarbiavimo su Ankara – nuo ekonomikos iki migracijos – ES viduje ir toliau bus matuojamos per Kipro derybų perspektyvą.

    „Bet kokia pažanga ES ir Turkijos santykiuose priklauso nuo derybų atnaujinimo pagal sutartą pagrindą“, – teigė Nikosas Christodulidis.

    Jis taip pat pranešė, kad 2026 metais spalio pabaigoje Kipre laukiama JT generalinio sekretoriaus asmeninio pasiuntinio vizito. Kipro prezidento teigimu, šie žingsniai galėtų padėti sukonkretinti, ar artimiausiais mėnesiais įmanoma pasiekti proveržį.

    Migracija ir energetika – paralelinės derybų temos

    Kalbėdamas apie platesnę ES darbotvarkę, Nikosas Christodulidis atkreipė dėmesį į migracijos klausimą ir ragino valstybes nares vengti viešų tarpusavio konfliktų. Jo vertinimu, nesutarimai gali siųsti prastą signalą visuomenei, nors migracijos spaudimas skirtingoms ES šalims pasiskirsto nevienodai.

    Jis teigė, kad Kipras pastaruoju metu fiksavo ryškų atvykimų mažėjimą ir didesnį grąžinimų skaičių, o ES lygmeniu tęsiamos diskusijos, kaip užpildyti esamas spragas. Tarp aptariamų idėjų – ir mechanizmas, kuris leistų greičiau reaguoti į atvejus, kai migracija naudojama kaip politinio spaudimo priemonė.

    Energetikos temoje Kipro prezidentas išskyrė aukštas kainas ir anglies dioksido emisijų prekybos sistemos plėtrą, vadinamą ETS2. Jo teigimu, Europos Komisijoje matomas didesnis supratimas, kad spartus naujų taisyklių įvedimas gali papildomai apsunkinti namų ūkius ir verslą, ypač jei energijos kainų nestabilumas užsitęstų.

    Biudžeto derybos ir nauji ES pajamų šaltiniai

    Be geopolitinių klausimų, aptartos ir derybos dėl ES daugiametės finansinės programos. Nikosas Christodulidis pažymėjo, kad susitarimą rasti sudėtinga, o diskusijose vis dažniau pereinama prie konkretesnių siūlymų, kaip didinti ES nuosavus išteklius ir tuo pačiu išvengti gilesnių biudžeto karpymų.

    Kipro prezidento teigimu, dalis valstybių narių dėl tokių pasiūlymų reiškia rezervų, pirmiausia dėl nacionalinių prioritetų. Vis dėlto, jo vertinimu, kai kurios idėjos sutinkamos palankiau, o derybų kryptį toliau formuos Europos Vadovų Tarybos pirmininko tarpininkavimas.

    Planuojamas ES ir Turkijos susitikimas spalio mėnesį gali tapti vienu svarbiausių šio politinio sezono bandymų atgaivinti Kipro derybas. Kartu jis parodys, ar ES ir Turkija pasirengusios ieškoti praktinių sprendimų platesniame kontekste, kuriame persipina migracijos kontrolė, energetikos kainos ir strateginis stabilumas Rytų Viduržemio regione.

  • „Shein“ plečia logistikos centrą prie Vroclavo: po ES muitų pokyčių žada dar tūkstančius darbo vietų

    Kinijos e. prekybos platforma „Shein“ pranešė plečianti Europos logistikos centrą netoli Vroclavo. Bendrovė teigia, kad 2026 metais šiame objekte sukurta apie 3 000 naujų darbo vietų, o artimiausiu metu planuojama įdarbinti dar kelis tūkstančius žmonių.

    Plėtra siejama su pasikeitusiu reguliavimu Europos Sąjungoje: nuo 2026 metų liepos 1 dienos visoje ES nebetaikoma ilgą laiką galiojusi muitų lengvata siuntoms, kurių vertė iki 150 eurų, importuojamoms iš trečiųjų šalių. Pokytis aktualus tiek siuntoms iš Kinijos, tiek iš kitų ne ES rinkų.

    Vienas pagrindinių sprendimo tikslų – suvienodinti konkurencijos sąlygas ES veikiančioms įmonėms ir ne Bendrijoje įsikūrusiems pardavėjams. Iki šiol mažos vertės siuntos dažnai pasiekdavo pirkėjus be muitų, todėl už ES ribų veikiančios platformos galėjo išlaikyti mažesnes kainas.

    Lenkija tampa e. prekybos logistikos tašku

    Pasikeitus taisyklėms, e. prekybos platformoms tampa mažiau patrauklu siųsti pavienes mažos vertės siuntas tiesiai pirkėjams. Vietoje to vis dažniau pasirenkamas modelis, kai prekės iš anksto atgabenamos į didelius sandėlius ES viduje, o vėliau paskirstomos regiono klientams.

    Dėl geografinės padėties, išvystytos kelių infrastruktūros ir didelės sandėliavimo pasiūlos Lenkija per pastaruosius metus sustiprino pozicijas kaip vienas svarbiausių e. prekybos logistikos centrų regione. Šią kryptį renkasi ne tik „Shein“ – rinkoje aktyviai ieškoma didelių sandėlių plotų, o dalis įmonių plečia jau turimas bazes.

    Kokių specialistų ieškos „Shein“

    „Shein“ nurodo, kad daugiausia naujų darbuotojų reikės logistikos, tiekimo grandinės valdymo ir sandėlio operacijų srityse. Tarp prioritetinių krypčių minimos muitinės procedūros, projektų valdymas, kelių transportas, duomenų ir kaštų analizė bei pirkimų funkcijos.

    Sandėlio operacijų komandoms planuojama samdyti žmones, kurie dirbtų su atsargų valdymu, inventorizacija ir kokybės užtikrinimu. Taip pat numatomos pozicijos darbuotojų saugos ir aplinkosaugos srityse, nuostolių prevencijoje, automatikos sistemų priežiūroje bei procesų optimizavime.

    Įmonė taip pat akcentuoja technologinę centro pusę: teigiama, kad objekte naudojami robotizuoti užsakymų komplektavimo sprendimai ir automatizuotos rūšiavimo linijos, leidžiančios sparčiau apdoroti didelius siuntų srautus. Tokia automatizacija tampa viena ryškiausių tendencijų Europos e. prekybos sandėliuose, kur svarbiausi rodikliai – greitis, klaidų mažinimas ir kaštų kontrolė.

    „Per pastaruosius ketverius metus veiklą Žemutinėje Silezijoje išplėtojome iki vieno svarbiausių „Shein“ logistikos centrų pasaulyje. Mūsų augimo mastas ir tempas rodo, kokį svarbų vaidmenį Lenkija įgijo „Shein“ veikloje Europoje“, – sakė „Shein“ atstovas Lenkijoje Michałas Kania.

    Bendrovė taip pat tikina, kad plėtra turi platesnį poveikį vietos verslams: su „Shein“ veikla siejama tiek tiekimo, tiek paslaugų grandinė, o dalis smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių dalyvauja kaip partneriai. „Shein“ primena, kad Lenkijos rinkoje veikia nuo 2022 metų, kai pradėjo siūlyti vietinę svetainės ir programėlės versiją.

  • Startuolis „Matters“ išlindo iš šešėlio su 4,6 mln. eurų: kuria DI paremtą vartotojų banką

    Startuolis „Matters“ išlindo iš šešėlio su 4,6 mln. eurų: kuria DI paremtą vartotojų banką

    Asmeninių finansų startuolis „Matters“ po darbo „stealth“ režimu viešai pristatė planus kurti DI paremtą vartotojų bankininkystės platformą. Kartu bendrovė pranešė užsitikrinusi 4,6 mln. eurų ikisėklinio etapo investiciją, kuri turėtų paspartinti produkto kūrimą ir plėtrą.

    Finansavimo etapui vadovavo Švedijos verslo angelas Jakob Johansson, o prie jo prisidėjo ir keli ryškūs vardai iš Europos finansų bei technologijų sektoriaus. Tarp investuotojų minimi buvęs „Klarna“ operacijų vadovas Knut Frängsmyr, „Voi“ bendraįkūrėjas Douglas Starkas, „Röko“ vadovas Johan Bladh, „Validio“ vadovas Patrik Tran ir „Evoke“ vadovas Per Widerstrom.

    „Matters“ įkūrėjas Per Österström sako, kad bendrovė siekia sukurti „DI gimtą“ banką, kuris sujungtų automatizavimą ir personalizuotas finansines įžvalgas. Idėja paprasta: padėti klientams geriau suprasti, kur dingsta pinigai, lengviau valdyti išlaidas ir nuosekliau kaupti santaupas.

    Planuojamas pasiūlymas apimtų neobankui būdingas paslaugas ir DI konsultantą, kuris turėtų siūlyti praktiškus sprendimus kasdieniams finansiniams įpročiams. Bendrovė ketina taikyti fiksuotą mėnesinį abonentinį mokestį, o dalį įprastai bankams atitenkančių pajamų, pavyzdžiui, iš kortelių atsiskaitymų ar valiutų keitimo, žada grąžinti klientams per kaupiamojo pinigų grąžinimo mechanizmą.

    Pasak įkūrėjo, tradiciniai bankų modeliai ne visuomet skatina priimti geresnius finansinius sprendimus, todėl „Matters“ bando apversti logiką ir sulyginti verslo bei kliento interesus. Bendrovė teigia, kad toks modelis turėtų stiprinti vartotojų lojalumą ir ilgalaikį pasitikėjimą, o ne skatinti trumpalaikę banko naudą.

    „Mūsų tikslas – sukurti banką, kuris aktyviai padėtų finansinę gerovę padaryti prieinamą kiekvienam, o ne tik tiems, kurie ją jau turi“, – sakė Per Österström.

    Kartu su investicijų naujiena „Matters“ paskelbė apie valdybos pirmininko paskyrimą: juo tapo Lars-Åke Norling, anksčiau vadovavęs investavimo ir taupymo platformai „Nordnet“. Tokia patirtis ypač svarbi, nes vartotojų bankininkystė reiškia griežtą reguliavimą, licencijavimo procesus ir aukštus rizikos valdymo standartus.

    Bendrovė į rinką taikosi tuo metu, kai ypač jaunesniems vartotojams finansų valdymas išlieka sudėtingas. „Matters“ cituojami duomenys rodo, kad dalis Z kartos ir tūkstantmečio kartos atstovų nėra tikri, kur tiksliai išleidžia pinigus, o reikšminga dalis jaunuolių reguliariai patiria finansinį stresą.

    Gautos lėšos bus skirtos licencijavimo planams, komandos plėtrai ir pasirengimui augti Europos Sąjungoje. „Matters“ taip pat neatmeta galimų strateginių įsigijimų, kurie galėtų padėti greičiau išplėsti funkcionalumą ar įeiti į naujas rinkas.

    Bendrovė teigia, kad pirmąjį vartotojams skirtą produktą planuoja pristatyti artimiausiomis savaitėmis. Jei pažadai pasiteisins, „Matters“ bandys įrodyti, kad DI finansų konsultantas gali tapti ne tik funkcija programėlėje, bet ir realiu kasdienių sprendimų įrankiu.

  • Nemenčinėje atidengta įspūdinga neofreska: „Bendrystės ženklai“ jau tampa nauju miesto simboliu

    Nemenčinėje atidengta įspūdinga neofreska: „Bendrystės ženklai“ jau tampa nauju miesto simboliu

    Nemenčinėje pristatyta nauja viešojo meno iniciatyva – neofreska „Bendrystės ženklai“, sukurta menininko Tado Šimkaus. Kūrinys atsirado įgyvendinant Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje ir Vilniaus rajono savivaldybės projektą, kuriuo siekiama stiprinti ryšį su Europos Sąjunga per vietos tapatybę.

    Neofreska nutapyta ant etnografinės architektūros pastato Švenčionių gatvėje Nemenčinėje. Pasak organizatorių, pasirinkta vieta pabrėžia dialogą tarp istorinio paveldo ir šiuolaikinės vizualinės kultūros, kuri vis dažniau tampa miestų atpažinimo ženklu.

    Kas vaizduojama neofreskoje?

    Kūrinio kompozicijoje atsiranda Nemenčinei svarbūs architektūros ir gamtos akcentai: tiltas, bažnyčia, kultūros centras, senamiesčio mediniai pastatai ir gimnazija. Vaizdą papildo Nemenčinės piliakalnio ir netoliese esančio Gėlos ežero motyvai, leidžiantys miestą skaityti per jo kasdienybę ir aplinką.

    Pasirinkta žaisminga iliustratyvi stilistika, retro detalės ir spalvos kuria dinamišką, augančio miesto nuotaiką. Subtiliai integruota Europos Sąjungos simbolika primena, kad vietos savitumas ir bendros europinės vertybės gali būti matomos viename pasakojime.

    Akcentas – bendruomenei ir tapatybei

    Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič pabrėžė, kad naujasis kūrinys yra daugiau nei dekoras viešojoje erdvėje. Jo vertinimu, neofreska pasakoja apie krašto istoriją, gamtą ir žmones, o viešosiose erdvėse atsirandantis menas gali tapti bendruomenės telkimo priemone.

    „Tai ne tik meno kūrinys viešojoje erdvėje, bet ir pasakojimas apie mūsų kraštą, jo išskirtinumą bei bendruomenę, kuriančią savo miesto dabartį ir ateitį“, – sakė Robert Duchnevič.

    Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Rytis Martikonis pažymėjo, kad tokie projektai kuria progą susitikti su vietos bendruomene ir įprasminti europines idėjas per konkrečią vietą. Anot jo, siekiama, kad kūrinys taptų natūralia Nemenčinės miesto dalimi, atpažįstama tiek gyventojams, tiek svečiams.

    „Tikiuosi, kad „Bendrystės ženklai“ taps kūriniu, kurį žmonės atpažins kaip miesto dalį“, – sakė Rytis Martikonis.

    Pats neofreskos autorius Tadas Šimkus sako, kad piešinyje sąmoningai palikta erdvės interpretacijoms, kad kiekvienas galėtų rasti artimus ženklus. Jo teigimu, skirtingos detalės kuria bendrą kompoziciją, kurioje įvairovė tampa autentiškumo stiprybe.

    „Nors ir kiekvienas langelis skirtingas, bet bendroje kompozicijoje įvairovė tampa privalumu ir autentika“, – sakė Tadas Šimkus.

    Neofreskų serija artėjant svarbiam laikotarpiui

    „Bendrystės ženklai“ yra antrasis Europos Sąjungai skirtų neofreskų serijos kūrinys, pristatomas artėjant Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai. Pirmasis serijos darbas „Vienybės fortas“ buvo pristatytas Vilniuje, šalia Neries.

    Organizatorių teigimu, ši gatvės meno iniciatyva orientuota į ilgalaikį poveikį: kūriniai viešojoje erdvėje turi ne tik puošti, bet ir kurti atpažįstamą pasakojimą apie bendrystę, pagarbą vietos šaknims ir gebėjimą susitelkti dėl bendrų tikslų.

    Viešojo meno projektai pastaraisiais metais vis dažniau pasirenkami kaip miestų atnaujinimo priemonė, prisidedanti prie vietos identiteto, kultūrinio turizmo ir bendruomeninio pasididžiavimo. Nemenčinėje pristatytas darbas šią kryptį papildo lokaliais simboliais ir aiškia žinute apie žmones kaip svarbiausią miesto stiprybę.

  • Europos Vadovų Tarybos susitikimas Briuselyje: ką stebėti dėl biudžeto, Kinijos ir energijos kainų

    Europos Vadovų Tarybos susitikimas Briuselyje: ką stebėti dėl biudžeto, Kinijos ir energijos kainų

    Susitikimas, kuriame darbotvarkę perrašo krizės

    Europos Sąjungos lyderiai Briuselyje renkasi į dviejų dienų Europos Vadovų Tarybos susitikimą, kuris iš pradžių turėjo koncentruotis į būsimą daugiametį biudžetą. Tačiau derybų foną vis labiau užgožia geopolitinės įtampos, energijos kainų svyravimai, migracijos klausimai ir saugumo situacija Europoje.

    Tokie susitikimai dažnai turi aiškią temą, bet šįkart darbotvarkė tapo ypač tanki. Valstybių vadovams tenka spręsti, kaip suderinti trumpalaikį reagavimą į krizes su ilgalaikiais ES ekonomikos, gynybos ir plėtros tikslais.

    Energijos kainos ir konkurencingumas: kas pasikeis realiai

    Vienas politiškai jautriausių klausimų yra energijos kainos ir jų poveikis pramonei bei gyventojams. Dalis valstybių sieks greitesnių priemonių kainų spaudimui mažinti, o Europos Komisija bus spaudžiama pasiūlyti konkretesnius sprendimus, o ne vien bendrą kryptį.

    Kartu su energija į darbotvarkę grįžta ES konkurencingumo tema: kaip apsaugoti Europos gamybą, išvengti deindustrializacijos ir sumažinti priklausomybes tiekimo grandinėse. Šiose diskusijose neišvengiami ir ginčai dėl to, ar nereikėtų stabdyti dalies naujų reguliavimo iniciatyvų, kurios, kai kurių sostinių vertinimu, didina administracinę naštą.

    Kinija, prekyba ir apsaugos priemonės

    Atskirą bloką sudaro santykiai su Kinija ir ES prekybos disbalansas. Lyderiai aptars, kokių papildomų prekybos gynybos priemonių reikėtų, kad Europos įmonės nebūtų nustumiamos pigesnės produkcijos ir valstybės remiamų konkurentų.

    Šioje temoje svarbi ir politinė dilema: kaip griežtinti apsaugą neprarandant galimybių eksportui ir neprisidedant prie platesnės prekybos konfrontacijos. Todėl daug dėmesio bus skiriama ne tik muitams ar tyrimams, bet ir strateginių sektorių apsaugai bei investicijų rizikų valdymui.

    ES biudžetas: svarbiausia tampa ne skaičiai, o terminai

    Lyderiai grįžta prie ES 2028–2034 metų biudžeto derybų, kuriose jau ryškėja tradicinė takoskyra. Viena stovyklą sudaro valstybės, siekiančios riboti išlaidas, kita gina paramos apimtis sanglaudai ir kitoms programoms, nuo kurių tiesiogiai priklauso regionų investicijos.

    Vis dėlto šįkart esminė intriga yra laikas. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa siekia spartinti procesą, kad susitarimas būtų pasiektas prieš 2027 metais kai kuriose valstybėse vyksiančius rinkimus, kurie gali dar labiau apsunkinti kompromisą.

    Tačiau dalis sostinių skeptiškai vertina griežtus terminus, nes baiminasi, kad jie sumažins derybinę galią. Todėl verta stebėti, ar bus užsiminta apie papildomą neeilinį susitikimą vėlyvą rudenį ir ar metų pabaigos tikslas išliks realus.

    Plėtra, Ukraina ir saugumas jūroje

    Per vakarienę planuojama aptarti ES plėtrą ir vidaus reformas, kurios būtinos, jei Bendrija priimtų naujas nares. Kai kurios kandidatės artėja prie derybų pabaigos, tačiau tuo pat metu kyla klausimas, ar ES instituciškai ir finansiškai pasirengusi plėstis.

    Antrąją dieną daug dėmesio teks Ukrainai ir tolesnei paramai, ypač oro gynybai, finansavimui ir papildomoms priemonėms spaudžiant Rusiją. Diskusijose gali iškilti ir ilgalaikis klausimas, kaip užtikrinti paramą po 2026 metų, kai dabartiniai finansavimo sprendimai jau bus priartėję prie pabaigos.

    Lyderiai taip pat aptars hibridines grėsmes, jūrų saugumą ir padėtį Artimuosiuose Rytuose, nes rizika svarbiausiems laivybos maršrutams gali tiesiogiai veikti Europos ekonomiką ir energijos rinkas. Vienas praktinis kriterijus bus paprastas: ar valstybės pasirengusios ne tik deklaruoti paramą misijoms, bet ir skirti joms daugiau realių pajėgumų.

    Migracija: mažėjant srautams, ginčai niekur nedingsta

    Nors nereguliarios migracijos atvykimų rodikliai kai kuriose kryptyse yra sumažėję, politinė įtampa išlieka. Valstybės nesutaria dėl solidarumo mechanizmų, reagavimo į pasienio krizes ir kontrolės griežtinimo, todėl migracijos tema vėl gali tapti viena labiausiai skaldančių.

    Šiame kontekste susitikimas Briuselyje taps ir testu, ar ES lyderiai sugeba suderinti vidaus politikos spaudimą su bendrais sprendimais. Derybų baigtį dažnai nulemia ne iš anksto paruošti dokumentai, o tai, ar lyderiams pavyks susitarti dėl kelių konkrečių politinių signalų ir veiksmų krypties.

    Galutiniai sprendimai paaiškės tik susitikimui pasibaigus, tačiau stebint diskusijas verta sekti tris dalykus: ar bus pateikta apčiuopiama kryptis dėl energijos kainų, ar biudžeto deryboms bus nustatytas realus grafikas ir ar Ukraina gaus ne tik paramos deklaracijas, bet ir konkretesnius įsipareigojimus.

  • JSW Koks ant ribos: „Solidarumas“ prašo skubios Vyriausybės intervencijos dėl darbo vietų

    Lenkijos profesinė sąjunga „Solidarumas“ įspėja, kad bendrovė „JSW Koks“ atsidūrė itin sudėtingoje padėtyje: prastėja finansiniai rodikliai, kyla problemų palaikant einamąją gamybą, o rizika darbo vietoms, anot profsąjungų, didėja.

    Regiono Śląsko-Dąbrowskiego „Solidarumo“ vadovybė kreipėsi į valstybės turto ministrą Wojciechą Balczuną, ragindama nedelsiant įsikišti ir imtis sprendimų dėl įmonės valdymo bei viso koksavimo sektoriaus stabilizavimo.

    Profsąjungų teigimu, „JSW Koks“ jau ne vieną mėnesį susiduria su likvidumo įtampa, o tai, jų vertinimu, gali tiesiogiai paveikti įmonės gebėjimą užtikrinti nepertraukiamą koksavimo procesą ir vykdyti įsipareigojimus rinkai.

    „Ryžtingų sprendimų stoka gali sukelti negrįžtamų ekonominių ir socialinių nuostolių, kuriuos pajus ne tik darbuotojai ir jų šeimos, bet ir visas pramonės aplinkos ekosistemų tinklas“, – sakė profesinės sąjungos atstovai.

    Spaudimas gelbėti koksavimo sektorių

    „Solidarumas“ siūlo skubiai parengti sisteminę paramos programą visam koksavimo sektoriui. Profsąjungų požiūriu, tokia programa turėtų užtikrinti įmonėms apyvartinių lėšų stabilumą, finansinį atsparumą ir investicijas, reikalingas saugai bei įrangos patikimumui palaikyti.

    Koksas yra svarbi žaliava metalurgijai, ypač aukštakrosnių technologijoms, todėl tiekimo sutrikimai gali turėti platesnių pasekmių plieno gamybos grandinei. Profsąjungos pabrėžia, kad šis klausimas, jų vertinimu, susijęs ne vien su vienos įmonės balansu, bet ir su pramonės saugumu.

    Taip pat keliama importo iš ne Europos Sąjungos šalių tema. „Solidarumas“ ragina Lenkijos valdžią aktyviau siekti sprendimų Europos Sąjungos lygmeniu, kad rinka būtų apsaugota nuo, profsąjungų vertinimu, perteklinio kokso importo, kuris vietos gamintojams kelia kainų ir konkurencingumo spaudimą.

    Profsąjunga akcentuoja, kad Europos Sąjungoje veikiančios koksavimo įmonės patiria papildomas su klimato ir energetikos politika susijusias sąnaudas, todėl konkuruoti su trečiųjų šalių produkcija, anot jų, tampa vis sudėtingiau.

    Kritika valdymui ir taupymo priemonėms

    Kreipimesi kritikuojamas ir „JSW Koks“ valdymas. Dalis atsakomybės dėl dabartinės situacijos, profsąjungų teigimu, tenka bendrovės vadovybei, o ypač laikinai pareigas einančiam vadovui Jacekui Albrechtui.

    „Solidarumas“ tvirtina, kad nuo 2025 metų gruodžio, kai pasikeitė vadovybė, nebuvo pateiktas aiškus krizinio laikotarpio planas ar nuosekli strategija, suteikianti darbuotojams daugiau apibrėžtumo. Taip pat teigiama, jog dialogas su socialiniais partneriais esą nėra pakankamai konstruktyvus.

    Profsąjunga taip pat atkreipia dėmesį į taupymo priemones, kurios, jų vertinimu, labiausiai palietė darbuotojus. Skelbiama apie sumažintas pamainų sudėtis, mažintas išmokas ir situacijas, kai dalies darbuotojų pajamos priartėjo prie minimalios algos lygio.

    Anot darbuotojų atstovų, problemos esą matomos ir kasdienėje veikloje: gali trūkti lėšų einamiesiems remontams bei įrangos priežiūrai. Profsąjunga perspėja, kad tai yra ne tik gamybos tęstinumo, bet ir darbuotojų saugos klausimas.

    „Negalima leisti, kad dėl netinkamo įmonės valdymo kiltų reali grėsmė žmonių sveikatai ir gyvybei“, – sakė profsąjungos atstovai.

    „JSW Koks“ yra „Jastrzębska Spółka Węglowa“ grupės dalis ir, viešai skelbiamais duomenimis, iš viso įdarbina apie 2 400 žmonių. Bendrovę sudaro trys koksavimo gamyklos: Przyjaźń Dąbrowoje Górniczoje, Radlin ir Jadwiga Zabrzėje.

    Skelbiama, kad 2024 metais „JSW Koks“ pagamino apie 3 mln. tonų kokso, o tam sunaudojo daugiau kaip 5 mln. tonų koksinės anglies, išgaunamos „Jastrzębska Spółka Węglowa“ kasyklose. Profsąjungų vertinimu, būtent todėl sprendimai dėl įmonės stabilizavimo gali turėti reikšmę platesnei pramonės grandinei.