CP v2

Tag: Europos Sąjunga

  • Ukraina perka 1 000 „Patriot“ raketų: ES rado 3,2 mlrd. eurų išimtį, bet laikas spaudžia

    Ukraina perka 1 000 „Patriot“ raketų: ES rado 3,2 mlrd. eurų išimtį, bet laikas spaudžia

    Ukraina skubiai ieško papildomų raketų oro gynybos sistemoms „Patriot“, nes pastarųjų mėnesių Rusijos raketų atakos parodė, kad modernių perėmėjų atsargos senka greičiau, nei spėja atkeliauti naujos siuntos. Kijevas įspėja, kad artėjant žiemai smūgių intensyvumas gali augti, o prioritetu tampa sostinės ir energetikos infrastruktūros apsauga.

    Per Ukrainos gynėjų rėmėjų susitikimą Ramšteino formatu Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas pranešė, kad su partneriais rengiami kontraktai maždaug 1 000 raketų „Patriot“ sistemoms. Šie pirkimai, pasak jo, turi sustiprinti priešraketinę gynybą nuo balistinių ir sparnuotųjų raketų, kurios šiuo metu kelia didžiausią grėsmę didmiesčiams.

    Didžioji dalis užsakytų raketų Ukrainą pasieks tik vėlesniais metais, todėl Kijevas prašo sąjungininkų nedelsiant perduoti apie 300 raketų iš esamų sandėlių. Ukraina siūlo keitimą ateityje grąžinant naujesnes raketas, kai tik bus įgyvendintos dabar pasirašomos sutartys.

    ES leido išimtį finansavimui

    Europos Sąjunga sutiko su išimtimi, leidžiančia dalį bendro paramos mechanizmo lėšų skirti „Patriot“ raketoms, kurios perkamos Jungtinėse Valstijose. Numatyta, kad šiam tikslui gali būti panaudota apie 3,2 milijardo eurų, nors įprastai akcentuojami pirkimai iš Europos ar Ukrainos gamintojų.

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pabrėžė, kad sprendimas stiprina Ukrainos gebėjimą ginti dangų nuo Rusijos smūgių, o NATO generalinis sekretorius Markas Rutte akcentavo, kad oro gynyba išlieka kritiškiausia Ukrainos poreikių dalis. Pastaruoju metu daug dėmesio skiriama būtent balistinių raketų perėmimui, nes joms neutralizuoti reikia aukščiausios klasės sistemų.

    Vokietija žada papildomas PAC-2

    Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pranešė, kad Berlynas skubiai perduos Ukrainai papildomų senesnės kartos PAC-2 raketų iš Bundesvero atsargų. Jis taip pat paragino kitas valstybes peržiūrėti savo sandėlius ir įvertinti, ką galima perduoti nedelsiant, kol nauja gamyba dar nepasiekia reikiamo tempo.

    Ši situacija atskleidžia platesnę problemą: „Patriot“ raketų gamyba pasaulyje yra ribota, o paklausą didina ne tik parama Ukrainai, bet ir sąjungininkų poreikis atkurti savo atsargas. Dėl to net ir patvirtintas finansavimas negarantuoja greitų pristatymų, jei gamintojų eilė išlieka ilga.

    Dronai ir kiti poreikiai

    Ukraina kartu nurodo ir kitus kritinius oro gynybos bei mūšio lauko poreikius: oro–oro raketas sparnuotosioms raketoms naikinti, trumpojo nuotolio priešlėktuvines sistemas ir didesnį finansavimą dronams. Ukrainos vertinimu, šiuolaikiniame kare bepilotės sistemos tampa lemiamu veiksniu, o sprendimus dėl finansavimo prašoma priimti iki lapkričio, kad poveikis būtų juntamas dar šią žiemą.

    Anksčiau skelbta, kad Ukraina pasirašė sutartį su „Raytheon“ dėl kelių šimtų PAC-2 GEM-T raketų, kurios vertė siekia apie 3,2 milijardo eurų, o finansavimą užtikrina Vokietija. Vis dėlto ir šiuo atveju pabrėžiama, kad artimiausi mėnesiai labiausiai priklausys nuo to, kiek raketų sąjungininkai galės atiduoti iš savo atsargų.

  • Kinijos plienas veržiasi į ES: popytas stringa, o energijos ir logistikos sąnaudos vėl kelia kainas

    Europos ilgųjų plieno gaminių rinkoje matyti pavieniai pagerėjimo signalai, tačiau ryškesnio lūžio kol kas nėra. Tai savo naujausioje apžvalgoje pabrėžia ilgųjų plieno gaminių gamintojus vienijanti asociacija IREPAS, išskirdama silpną paklausą ir itin nepastovią aplinką.

    Pasak IREPAS, situaciją sunkina tiekimo grandinių sutrikimai ir išaugusios gamybos sąnaudos, dėl kurių kainos kyla ne dėl didėjančio vartojimo, o dėl kaštų spaudimo. Papildomą neapibrėžtumą didina geopolitinė įtampa, ypač Juodosios jūros regione ir prie Hormūzo sąsiaurio.

    Kas stabdo ES plieno paklausą?

    Europos Sąjungoje plieno vartojimą labiausiai lemia statybų ir pramonės ciklas, o šie sektoriai pastaruoju metu atsigauti neskuba. IREPAS pažymi, kad po sezoninio vasaros sulėtėjimo rinkoje nematyti ženklų, jog artėjant ketvirtajam metų ketvirčiui vartojimas staiga šoktels.

    Rinkos dalyviai taip pat susiduria su logistikos trikdžiais ir brangesniu transportu, o tai mažina prognozuojamumą ir didina kainų svyravimus. Tokiose sąlygose pirkėjai dažniau laukia aiškesnių signalų, o sandoriai vyksta mažesniais kiekiais.

    Energijos kaštai ir Kinijos eksportas

    Vienas pagrindinių kainas stumiančių veiksnių – aukšti energijos ištekliai ir bendra gamybos sąnaudų infliacija. IREPAS atkreipia dėmesį, kad brangi energija bei dalies žaliavų pabrangimas didina spaudimą gamintojams net ir esant ribotai paklausai.

    „Rinkos situaciją artimiausiu laikotarpiu itin sunku numatyti, ypač atsižvelgiant į geopolitinių įvykių raidą Juodosios jūros regione ir Hormūzo sąsiauryje“, – teigiama IREPAS vertinime.

    Ne mažiau svarbus veiksnys – Kinijos eksporto apimtys. IREPAS nurodo, kad Kinijos plieno eksportas išlieka labai didelis ir siekia daugiau nei 10 mln. tonų per mėnesį, o tai didina pasiūlą tarptautinėje rinkoje ir spaudžia konkurentus, įskaitant Europos gamintojus.

    ES taikomos apsaugos priemonės, asociacijos vertinimu, gali perskirstyti srautus, bet nepašalina globalios disbalanso problemos. Dėl prekybos ribojimų, geopolitinių trikdžių, didesnių transporto ir energijos kaštų bei ribotos prieigos prie kai kurių rinkų realių alternatyvių tiekimo šaltinių mažėja, todėl kainos tampa ypač jautrios bet kokiems sukrėtimams.

    Tuo metu Jungtinėse Amerikos Valstijose nuotaikos kiek geresnės: IREPAS apžvalgoje minimas prognozuojamas 1,7 proc. paklausos augimas, infrastruktūros projektai ir mažesnis importas. Vis dėlto asociacija pažymi, kad net ir ten dalis gamintojų skelbia laikinas gamybos pauzes, o bendras pasaulinės paklausos atsigavimas išlieka trapus.

    IREPAS vertinimu, ryškesnis pagerėjimas globaliu mastu galėtų labiau matytis tik kitais metais ir tik atskiruose segmentuose. Tarp palankesnių krypčių minimos Indija, Pietryčių Azija, Afrika ir kai kurios JAV statybų segmentų nišos, tačiau Europa išlieka itin jautri energijos kainoms ir prekybos srautų pokyčiams.

  • Lenkijos statybininkų darbdaviai žengė į Briuselį: PZPB tapo FIEC nare ir kelia savo balsą Europoje

    Lenkijos žingsnis į Europos derybų lauką

    Lenkijos statybos darbdavių asociacija Polski Związek Pracodawców Budownictwa (PZPB) tapo Europos statybos pramonės federacijos FIEC nare. Organizacija pabrėžia, kad sprendimas priimtas siekiant aktyviau dalyvauti formuojant europines taisykles, kurios tiesiogiai lemia statybos verslo sąlygas.

    Kartu PZPB atstovas Jan Styliński FIEC struktūroje užėmė viceprezidento pareigas viename iš federacijos valdymo komitetų. Tai suteikia Lenkijos sektoriui daugiau galimybių dalyvauti diskusijose dėl prioritetinių sprendimų visos Europos mastu.

    „Norime, kad Lenkijos statybos balsas Europoje būtų ne tik girdimas, bet ir prisidėtų kuriant sprendimus visam sektoriui“, – sakė PZPB prezidentas Jan Styliński.

    Kodėl Briuselis svarbus statybų verslui?

    PZPB akcentuoja, kad didelė dalis taisyklių, kurios veikia statybų rinką, nustatomos Europos Sąjungos lygmeniu. Tai apima viešuosius pirkimus, konkurencijos principus, klimato politiką, techninius standartus, darbo rinkos reguliavimą, darbuotojų judumą, skaitmeninimą ir reikalavimus strateginėms investicijoms.

    FIEC vienija dešimtis nacionalinių statybos organizacijų ir veikia kaip sektoriaus partnerė dialoge su Europos institucijomis. Federacijos darbotvarkėje paprastai dominuoja infrastruktūros projektų įgyvendinimo sąlygos, tiekimo grandinių atsparumas, darbo jėgos trūkumo klausimai, tvarumo reikalavimai ir produktyvumo didinimas diegiant naujas technologijas.

    „Lenkija yra penkta pagal gyventojų skaičių Europos Sąjungos valstybė narė, todėl PZPB prisijungimas padeda FIEC dar pilniau atstovauti Europos statybų sektoriui ir pabrėžia Lenkijos rinkos strateginę reikšmę“, – sakė FIEC prezidentas Jean-Pierre Paseri.

    Investicijų banga ir sektoriaus pajėgumai

    PZPB į FIEC įstoja tuo metu, kai Europa planuoja ir vykdo didelės apimties investicijas, susijusias su energetikos transformacija, transporto modernizavimu, gynybos infrastruktūra, pramonės atnaujinimu, būsto plėtra ir galimu Ukrainos atstatymu. Organizacijos vertinimu, būtent statybų sektoriaus pajėgumai taps kritiniu veiksniu, ar šie planai bus įgyvendinti laiku.

    PZPB taip pat pabrėžia, kad statybos turėtų būti vertinamos ne tik kaip ekonomikos šaka, bet ir kaip strateginis vykdomasis pajėgumas, būtinas įgyvendinti svarbiausias Europos politikos kryptis. Anot organizacijos, be finansiškai stabilių rangovų ir prognozuojamos investicijų aplinkos rizika vėluoti projektams didės, o kaštai bus sunkiau kontroliuojami.

    „Europa turi atkurti savo gebėjimą įgyvendinti investicijas. Dabartinis poreikių mastas reikalauja daugiau dėmesio praktinėms sąlygoms, kurios leidžia projektus įgyvendinti sklandžiai“, – sakė FIEC prezidentas Jean-Pierre Paseri.

    Kaip prioritetus PZPB įvardija stabilesnes ir labiau prognozuojamas investicijų programas, viešųjų pirkimų reformą bei subalansuotesnį rizikų pasidalijimą. Tarp tikslų taip pat minimas sąžiningos konkurencijos stiprinimas, atsparesnės tiekimo grandinės ir našumo didinimas per industrializaciją, skaitmeninimą bei naujų technologijų diegimą.

  • Italija stumia naują skaitmeninio euro taisyklę: už pirkinius iki 10 eurų – jokio mokesčio?

    Italija stumia naują skaitmeninio euro taisyklę: už pirkinius iki 10 eurų – jokio mokesčio?

    Italija derybose Briuselyje siūlo įtvirtinti išimtį: už skaitmeninio euro mokėjimus iki 10 eurų prekybininkams būtų taikomi nuliniai arba beveik nuliniai mokesčiai. Pasak su situacija susipažinusių šaltinių, ši idėja pirmiausia skirta apsaugoti smulkųjį verslą nuo papildomų kaštų.

    Skaitmeninis euras kuriamas kaip papildoma atsiskaitymo priemonė greta grynųjų, o sprendimas dėl jo įvedimo priklausys nuo to, ar bus priimtas reikalingas ES reguliavimas. Europos Centrinis Bankas yra nurodęs, kad technologiškai siektų būti pasirengęs galimam pirmajam išleidimui apie 2029 metus.

    Kas slepiasi už mokesčių klausimo

    Didžiausias ginčas derybose susijęs su vadinamuoju kompensavimo modeliu, tai yra kaip mokesčiai ir sąnaudos būtų paskirstytos tarp bankų, mokėjimų paslaugų teikėjų ir prekybininkų. Kadangi skaitmeninis euras turėtų teisėtos mokėjimo priemonės statusą, daugeliu atvejų prekybininkai privalėtų jį priimti, todėl mokesčių dydis tampa ypač jautrus.

    Vienas ES diplomatinių šaltinių teigė, kad svarstomas labai žemas aptarnavimo mokesčio „lubų“ variantas, o reali baigtis gali būti ir nulinis tarifas mažos vertės pirkiniams. Tokia schema, anot jo, supaprastintų visą modelį ir sumažintų riziką mažiausioms įmonėms.

    „Siūloma nustatyti prekybininko aptarnavimo mokesčio ribą mažos vertės mokėjimams, ypač smulkiesiems prekybininkams, bet esame atviri ir nulinio tarifo sprendimui, nes praktikoje tai galėtų būti galutinis rezultatas“, – sakė ES diplomatinis šaltinis.

    Kodėl akcentuojamas smulkusis verslas

    Diskusijų fonas paprastas: maži prekybininkai paprastai turi silpnesnes derybines pozicijas, todėl už kortelių atsiskaitymus neretai moka daugiau nei stambieji. Europos Centrinio Banko analizė yra nurodžiusi, kad smulkiesiems mokesčiai gali būti kelis kartus didesni, nes jie neturi masto efekto ir derasi individualiai.

    Mokesčių klausimas siejamas ir su platesne ES kryptimi mažinti priklausomybę nuo JAV mokėjimų schemų, tokių kaip „Visa“ ir „Mastercard“. Skaitmeninis euras šioje strategijoje įvardijamas kaip viena priemonių didinti Europos mokėjimų sistemos savarankiškumą ir atsparumą.

    Kada laukti sprendimų

    Pagal derybų dokumentus, pradinis mokesčių modelis galėtų būti laikinas, kad būtų surinkta pakankamai duomenų apie realias sąnaudas ir rinkos poveikį. Europos Audito Rūmai anksčiau yra pabrėžę, kad ES institucijoms trūko patikimų duomenų apie prekybininkų mokesčius ir kaštus, todėl laikina schema gali būti pasirinkta kaip tarpinis sprendimas.

    Artimiausiu metu pasiūlymą vertins ES valstybių narių atstovai, Europos Parlamentas ir Europos Komisija. Kita derybų sesija Briuselyje numatyta rugsėjo 10 dieną, kur tikimasi detaliau susitarti dėl mokesčių ribų ir kitų techninių parametrų, įskaitant skaitmeninio euro laikymo limitus.

  • Vokietijos ekonomika rodo atsigavimo ženklus, bet rinkimai Saksonijoje-Anhalte gali pakeisti kryptį

    Vokietijos ekonomika po kelerių vangios plėtros metų rodo atsargius atsigavimo signalus, tačiau diskusijos šalyje vis dažniau sukasi ne tik apie skaičius, bet ir apie politikos kryptį. Reikšmingu nuotaikų barometru laikomi Saksonijos-Anhalto žemės rinkimai, kuriuose apklausos prognozuoja stiprų populistinių jėgų pasirodymą.

    Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad naujausias augimo impulsas siejamas su valstybės skatinimo priemonėmis ir investicijomis, taip pat su išorės paklausos pagerėjimu. Vis dėlto Vokietijos pramonė tebepatiria spaudimą dėl energijos kainų, konkurencingumo ir lėtesnės pasaulio prekybos, o tai didina neapibrėžtumą verslui.

    Rytų Vokietijos iššūkiai

    Saksonija-Anhaltas dažnai minimas kaip regionas, kuriame ekonominis atsigavimas juntamas silpniau nei šalies vidurkis. Čia svarbi pramonės dalis yra energiškai imli chemijos sektoriaus gamyba, todėl energetikos kainų šokai ir struktūriniai pokyčiai smogė stipriau.

    Vietos rinkimų kampanijoje ryškėja pažadai „perkrauti“ ekonomiką, griežtinti migracijos politiką ir keisti Europos integracijos taisykles. Tokių siūlymų kritikai pabrėžia, kad dalis jų reikštų didesnes kliūtis prekybai ir investicijoms, o tai Vokietijai, kaip eksportu paremta ekonomikai, būtų skausminga.

    „Populistinių jėgų stiprėjimą regione lemia ilgalaikis vietinis įsišaknijimas, rytų vokiečių tapatybės akcentavimas ir efektyvi komunikacija internete“, – teigiama analitikų vertinimuose.

    Kodėl tai svarbu Lietuvai?

    Vokietija yra svarbiausia Lietuvos ir Lenkijos eksporto kryptis Europos Sąjungoje, todėl bet kokie politiniai svyravimai Berlyne ar didesnis neapibrėžtumas verslo aplinkoje greitai persiduoda tiekėjų grandinėms. Jei Vokietijos pramonė lėtėja, pirmieji tai pajunta komponentų, logistikos ir paslaugų eksportuotojai regione.

    Kita vertus, dalis verslo atstovų situaciją vertina pragmatiškai: net ir esant aštresnei retorikai, strateginės sritys paprastai remiasi privačiais kontraktais ir ilgalaikiais interesais. Vokietijos paklausos persiskirstymas gali tapti galimybe kaimyninėms šalims, jei jos geba pasiūlyti konkurencingą kainos ir kokybės santykį bei dirbti pagal vokiškus standartus.

  • Fotovoltikos pamoka Europai: kodėl vietinis turinys be gamybos dažnai reiškia priklausomybę nuo Kinijos

    Diskusijos apie vietinį turinį atsinaujinančios energetikos projektuose Europoje vis dažniau grįžta prie fotovoltikos pavyzdžio. Ekspertai pabrėžia, kad vien ekonominė projekto nauda šalyje dar negarantuoja technologinės nepriklausomybės, jei kritiniai komponentai atkeliauja iš importo.

    Instituto Energetyki Odnawialnej vadovas Grzegorzas Wiśniewskis teigia, kad vietinis turinys, skaičiuojamas kartu su projektavimu, statyba ir montavimo paslaugomis, gali klaidinti. Pasak jo, svarbiausia yra tai, ar šalis geba užsitikrinti vietines pagrindinių įrenginių tiekimo grandines.

    Kas yra vietinis turinys?

    Vietinis turinys šiuo atveju suprantamas kaip prekių ir paslaugų dalis, sukuriama šalies viduje visoje projekto vertės grandinėje. Fotovoltikoje kritiniais laikomi elementai, nuo kurių priklauso technologijos veikimas ir kurių trūkumas gali sustabdyti plėtrą.

    2021 metais IEO paskelbė analizę apie vietinį turinį fotovoltikos įrangoje, vertindamas 2020 metų situaciją. Pagal tą skaičiavimą Lenkijoje vietinis turinys 1 MW galios saulės elektrinės įrangos dalyje galėjo siekti apie 26 proc., jei būtų naudojami vietinės kilmės tiekimo grandinės elementai.

    Tuo metu Europos Sąjungos vidutinis vietinis turinys įrangos tiekime buvo vertinamas didesnis ir siekė apie 37 proc. Skirtumą daugiausia lėmė platesnė regioninė gamybos ir tiekėjų bazė, ypač tam tikrose įrangos grupėse.

    Kur dingsta vietinė vertė?

    Pasak G. Wiśniewskio, problema prasideda tada, kai krenta importuojamos technologijos kainos ir didėja jų prieinamumas. Tuomet bendras vietinio turinio rodiklis gali net augti, nes daugiau darbų atliekama vietoje, tačiau priklausomybė nuo importuotų pagrindinių komponentų nesumažėja.

    „Vietinis turinys, suprantamas vien ekonomiškai, be vietinių kritinių komponentų tiekimų, iš esmės reiškia tik užsienio technologijų tiekėjų aptarnavimą“, – sakė G. Wiśniewskis.

    Jo teigimu, fotovoltikoje labiausiai pažeidžiama grandis yra elementai, nuo kurių priklauso įrenginių gamyba ir atnaujinimas, pirmiausia fotovoltiniai elementai, vėliau moduliai ir inverteriai. Jei šie segmentai lieka už Europos ribų, vietiniai rangos darbai neapsaugo nuo strateginės priklausomybės.

    Kinijos dominavimas ir Europos reakcija

    Ekspertas primena, kad Europos fotovoltikos pramonės nuosmukis siejamas su laikotarpiu po 2007–2009 metų krizės. Tuomet, jo vertinimu, Europos gamintojai negavo pakankamo valstybių palaikymo, o technologijos ir gamybos linijos dalinai atsidūrė Kinijoje, kuri sparčiai didino mastą ir konkurencingumą.

    Svarbią reikšmę turėjo ir Kinijos valstybės subsidijos, dėl kurių importuojami komponentai tapo sunkiai konkuruojami kainos prasme. Europos Sąjunga buvo įvedusi antidempingo priemones ir muitus, tačiau vėliau dalis ribojimų nebeliko, o rinkos spaudimas gamybai Europoje išliko.

    G. Wiśniewskis pastebi, kad politinis prioritetas ilgą laiką buvo greitas ir pigus atsinaujinančių išteklių augimas, o ne pramonės stiprinimas. Dėl to fotovoltikos rinka tapo itin patraukliu realizacijos kanalu importuotojams, o vietiniai gamintojai prarado masto efektą.

    Šiandien vietinio turinio tema Europoje siejama su naujomis pramonės politikos priemonėmis, tokiomis kaip Net-Zero Industry Act, taip pat su platesnėmis iniciatyvomis, nukreiptomis į konkurencingumą ir tiekimo grandinių atsparumą. Tačiau ekspertai pabrėžia, kad be nuoseklių, ilgalaikių instrumentų vien deklaracijos nepakeis realios komponentų gamybos geografijos.

  • Alaus gamyba ES traukiasi, bet „0.0“ auga: kas 2025 metais verda daugiausia ir kodėl?

    Alaus gamyba ES traukiasi, bet „0.0“ auga: kas 2025 metais verda daugiausia ir kodėl?

    Naujausi Eurostato duomenys rodo, kad 2025 metais Europos Sąjungoje buvo pagaminta 34,4 mlrd. litrų alaus. Daugiau nei 60 proc. visos gamybos sutelkta penkiose šalyse, o bendras tradicinio alaus kiekis po truputį mažėja.

    Tuo pat metu ryškėja kita kryptis: auga nealkoholinio ir mažo alkoholio alaus segmentas. Eurostatas skaičiuoja, kad 2025 metais ES pagaminta 2,1 mlrd. litrų alaus, kurio alkoholio koncentracija mažesnė nei 0,5 proc., o tai sudaro kiek daugiau nei 6 proc. visos rinkos.

    Didžiausi gamintojai 2025 metais

    Pagal Eurostato statistiką didžiausia alaus gamintoja ES išlieka Vokietija, kuri tvirtai pirmauja pagal apimtis. Antroje vietoje išsilaiko Ispanija, kuri, skirtingai nei nemaža dalis kitų rinkų, pastaraisiais metais demonstravo atsparumą ir net augimą.

    Ispanijos alaus sektoriaus ataskaitose, kurias rengia nacionalinės organizacijos, nurodoma, kad 2025 metais šalyje pagaminta apie 4,15 mlrd. litrų alaus, tai yra maždaug 0,5 proc. daugiau nei 2024 metais. Vis dėlto skaičiai ne visada sutampa su Eurostatu, nes Eurostatas vertina parduotą produkciją pagal PRODCOM metodiką, o nacionalinės asociacijos taiko savo skaičiavimo principus.

    Ką rodo skaičiai apie rinkos kryptį?

    Eurostato duomenys leidžia daryti aiškią išvadą: tradicinio alaus gamyba ES pamažu slenka žemyn, o augimą vis dažniau kuria nealkoholinis alus. 2025 metais alaus su daugiau nei 0,5 proc. alkoholio pagaminta 32,3 mlrd. litrų, tad didžioji rinkos dalis išlieka klasikinė, tačiau struktūra po truputį keičiasi.

    Priežasčių kelių: griežtėjantis požiūris į alkoholio vartojimą, sveikatingumo tendencijos ir tai, kad „0.0“ produktai vis dažniau konkuruoja su premium gaiviaisiais gėrimais. Technologiškai aludariai taip pat pasistūmėjo į priekį, todėl nealkoholinio alaus skonis ir kokybė tapo artimesni įprastam alui.

    Nealkoholinis alus: kas daugiausia gamina ir kas daugiausia geria?

    Įdomiausia dalis ta, kad didžiausias nealkoholinio alaus gamintojas ir didžiausias jo vartotojas nėra ta pati šalis. Vokietija pirmauja pagal nealkoholinio alaus gamybą, o segmentas šioje rinkoje per pastarąjį dešimtmetį augo itin sparčiai.

    Tuo metu Ispanija išsiskiria kaip ryškiausia nealkoholinio alaus vartotoja Europoje. Pagal Ispanijos sektoriaus duomenis, būtent šioje šalyje suvartojama reikšminga dalis viso ES nealkoholinio alaus, o pardavimai 2025 metais augo ir pasiekė rekordines apimtis.

    Eurostato statistika rodo ir dar vieną tendenciją: tarptautinėje prekyboje pastaraisiais metais tvyro daugiau neapibrėžtumo, o eksporto apimtys 2025 metais, vertinant bendrą kryptį, smuko iki žemiausių lygių per daugiau nei dešimtmetį. Tai signalas, kad Europos aludariai vis daugiau dėmesio gali skirti vidaus rinkai ir produktų diferenciacijai, ypač „0.0“ kategorijoje.

  • Belgrade – Mladičiaus laidotuvės be valstybės pagarbos: Briuselis perspėja Serbiją

    Belgrade – Mladičiaus laidotuvės be valstybės pagarbos: Briuselis perspėja Serbiją

    Belgrade šeštadienį prasidėjo buvusio Bosnijos serbų kariuomenės vado Ratko Mladičiaus pagerbimo renginiai. Nors dalis jo rėmėjų jį vadina karo didvyriu, tarptautiniai teismai Mladičių yra nuteisę už genocidą, karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui.

    Pasak šeimos ir žiniasklaidos, laidotuvės numatytos pirmadienį, o jose gali dalyvauti dešimtys tūkstančių žmonių. Serbijos valdžia pabrėžia, kad valstybinių ir karinių pagerbimo elementų nebus, o aukščiausi pareigūnai ceremonijoje nedalyvaus.

    Laidotuvės be valstybės ceremonijų

    R. Mladičius mirė atlikdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę Hagoje, o jo palaikai į Serbiją buvo pargabenti praėjusią savaitę. Karinės struktūros dalyvavo logistikoje, tačiau Belgrade aiškinama, kad tai nereiškia valstybinių laidotuvių.

    Skelbiama, kad nebus nei artilerijos salvių, nei iškilmingos karinės rikiuotės, taip pat jis nebus laidojamas vadinamosiose nusipelniusių asmenų kapavietėse. Serbijos institucijos taip pat tikina, kad šeštadienio minėjimas nėra valstybės organizuotas renginys, jį inicijavo atsargos karininkų organizacija.

    Kontekstas: Srebrenica ir Sarajevo apgultis

    Tarptautinis baudžiamasis tribunolas buvusiai Jugoslavijai ir jo teisinis perėmėjas yra pripažinę R. Mladičių kaltu dėl Srebrenicos genocido. 1995 metų liepą Srebrenicoje buvo nužudyta daugiau kaip 8 000 bosnių vyrų ir berniukų, o šie įvykiai laikomi didžiausiomis masinėmis žudynėmis Europoje po Antrojo pasaulinio karo.

    Teismas taip pat konstatavo jo atsakomybę už Sarajevo apgulties metu vykdytus nusikaltimus. Miestas buvo apšaudomas ir snaiperių terorizuojamas beveik ketverius metus, o Bosnijos karas nusinešė per 100 000 gyvybių ir privertė milijonus žmonių palikti namus.

    Europos spaudimas Serbijai auga

    Po R. Mladičiaus mirties Serbijoje vyko vigilijos ir eisenos, kurios sulaukė kritikos iš Europos Sąjungos atstovų. ES plėtros kryptį kuruojanti eurokomisarė Marta Kos viešai pareiškė, kad nuteisto karo nusikaltėlio šlovinimas nesuderinamas su vertybėmis, kuriomis grindžiamas Serbijos kelias į ES.

    Įtampa sustiprėjo ir dėl Serbijos vidaus politikų reakcijų, kai kurie jų kritiką iš Briuselio atmetė kaip nepagrįstą. Tuo pat metu Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras Michaelas O’Flaherty ragino valdžias aktyviai priešintis nuteistų karo nusikaltėlių šlovinimui, pabrėždamas, kad tai nėra saviraiškos laisvės saugomas reiškinys pagal Europos žmogaus teisių konvenciją.

    Ši istorija Serbijai tampa dar vienu politiniu testu santykiuose su Europos Sąjunga, ypač kai šalis siekia išlaikyti derybų dėl narystės tempą. Briuselis signalizuoja, kad ne tik formalūs sprendimai, bet ir viešoji tolerancija istorijos revizionizmui bei karo nusikaltimų relativizavimui gali turėti pasekmių.

    Viešosios tvarkos užtikrinimas laidotuvių dieną Belgrade laikomas vienu svarbiausių artimiausių dienų iššūkių. Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius yra sakęs, kad tarnybos ruošiasi dideliam žmonių srautui ir žada panaudoti turimus resursus saugumui užtikrinti.

  • Lenkija ieškos kritinių žaliavų: startuoja 200 mln. zlotų programa, rezultatai po 2033 metų

    Lenkijos vyriausybė patvirtino nacionalinę kritinių žaliavų paieškos programą, kuria siekiama įvertinti, kokių strategiškai svarbių išteklių šalis dar gali turėti savo gelmėse. Šis žingsnis tiesiogiai siejamas su Europos Sąjungos kritinių žaliavų politika ir didėjančia pasauline konkurencija dėl metalų bei mineralų.

    Numatoma, kad programa kainuos apie 43 000 000 eurų ir bus įgyvendinama per aštuonerius metus. Pirmieji tyrimai turėtų prasidėti dar šiais metais, o galutiniai rezultatai, pagal planą, paaiškės jau kitoje dekadoje, po 2033 metų.

    Kodėl kritinės žaliavos svarbios?

    Kritinės žaliavos laikomos esminėmis moderniai pramonei, nes be jų sudėtinga užtikrinti energetikos transformaciją, baterijų ir elektronikos gamybą, atsinaujinančios energetikos įrangos tiekimą, taip pat gynybos ir medicinos technologijų plėtrą. Dalis šių išteklių pasaulyje išgaunami ribotuose regionuose, todėl tiekimo grandinės yra jautrios geopolitikai ir prekybos apribojimams.

    Europos Sąjunga pastaraisiais metais stiprino reikalavimus valstybėms narėms turėti aiškius planus, kaip bus identifikuojami ir vystomi kritinių žaliavų šaltiniai. Lenkijos programa yra vienas iš atsakų į šiuos įsipareigojimus, siekiant mažinti priklausomybę nuo importo ir didinti tiekimo saugumą.

    Ką Lenkija tikisi rasti?

    Lenkija jau turi reikšmingų išteklių, iš kurių svarbiausios yra vario rūdų sankaupos Žemutinėje Silezijoje. Tačiau programos tikslas yra ne tik patikslinti turimus duomenis, bet ir patikrinti, ar pažangesnės žvalgybos technologijos nepadėtų aptikti naujų telkinių ar anksčiau neįvertintų perspektyvių zonų.

    „Pradedame Lenkijoje kritinių žaliavų paieškos programą, reikalingą, be kita ko, baterijų, elektronikos, elektromobilių, atsinaujinančios energetikos įrangos, medicinos prietaisų ar modernios ginkluotės gamybai“, – sakė klimato ir aplinkos ministrė Paulina Hennig-Kloska.

    Programos prioritetai bus skirstomi pagal tikėtiną geologinį potencialą. Aukščiausio prioriteto kryptimis įvardijamos naujų vario rūdų šaltinių paieškos, taip pat platinos grupės metalai, grafitas, baritas, fluoritas, helis ir kai kurios pramoninės mineralinės žaliavos.

    Tyrimus įgyvendins Lenkijos valstybinė geologijos tarnyba, o pagrindiniu vykdytoju numatytas Lenkijos geologijos institutas. Institucijos pabrėžia, kad programa remsis ankstesniais duomenimis, bet bus plečiama naujais metodais, o rezultatų praktinė reikšmė priklausys ir nuo to, ar atrasti telkiniai būtų ekonomiškai pagrįsti eksploatuoti.

  • Sufotografavo užsienyje? Štai kada bauda vis tiek pasieks namus ir ką keičia ES taisyklės

    Sufotografavo užsienyje? Štai kada bauda vis tiek pasieks namus ir ką keičia ES taisyklės

    Kodėl blykstelėjo, bet baudos nėra

    Fotoradaro blykstelėjimas užsienyje dar nereiškia, kad pažeidimas tikrai užfiksuotas jūsų automobiliui. Kai kurios sistemos fotografuoja kelis kartus, kad patikrintų važiavimo juostą, atstumą ir tiksliai priskirtų greitį konkrečiai transporto priemonei.

    Pasitaiko ir priešinga situacija: dalis modernių kamerų, ypač dirbančių infraraudonųjų spindulių režimu, pažeidimus fiksuoja be matomo blyksnio. Galutiniam sprendimui svarbiausia, kad nuotraukoje būtų įskaitomi valstybiniai numeriai ir aiškiai matytųsi vieta bei laikas.

    Vieningos viešos europinės duomenų bazės, kur vairuotojas galėtų pats patikrinti nuotrauką, nėra. Aiškumas paprastai atsiranda tik gavus oficialų pranešimą iš atsakingos institucijos arba susisiekus su tuo padaliniu, kuris administruoja konkrečią kamerą.

    Kas ir kada gauna jūsų duomenis

    Jei pažeidimas patvirtinamas, institucija per tarpvalstybinę keitimosi transporto priemonių registracijos duomenimis sistemą gauna informaciją, reikalingą pranešimui išsiųsti. Vis dėlto transporto priemonės savininkas ne visada automatiškai laikomas pažeidėju, nes atsakomybės taisyklės priklauso nuo tos valstybės teisės.

    Vieni kraštai iš karto atsiunčia sprendimą su baudos suma ir apmokėjimo tvarka, kiti pirmiausia prašo nurodyti, kas vairavo. Tai ypač aktualu šeimoms ar įmonėms, kai tuo pačiu automobiliu gali naudotis keli asmenys.

    Nuomoto automobilio atveju procedūra dažniausiai prasideda nuo kreipimosi į nuomos bendrovę, kaip transporto priemonės savininkę. Nuomotojas gali nurašyti administracinį mokestį už užklausos apdorojimą, tačiau tai paprastai nėra pati bauda, kuri vėliau ateina tiesiai iš institucijos.

    Nauja ES direktyva: daugiau pažeidimų ir trumpesni terminai

    Europos Sąjungoje priimta direktyva 2024/3237 skirta pagerinti dokumentų įteikimą ir duomenų mainus, kai pažeidimai padaromi kitoje valstybėje. Valstybės narės šias taisykles turi perkelti į nacionalinę teisę iki 2027 metų liepos 20 dienos.

    Planuojama, kad bus apimamas platesnis pažeidimų sąrašas, neapsiribojant vien greičiu ar raudonu šviesoforo signalu. Tarp minimų krypčių yra pavojingas lenkimas, važiavimas prieš eismą, saugaus atstumo nesilaikymas ir taisyklių pažeidimai formuojant gelbėjimo koridorių.

    Direktyva taip pat numato bendresnį laiko rėmą, kada turėtų būti parengtas pranešimas dėl pažeidimo, kad procesas neužsitęstų. Tačiau tai nereiškia vienodo senaties termino visoje ES, nes tolesnės procedūros, įskaitant skundimą ir išieškojimą, priklausys nuo konkrečios šalies teisės.

    Senatis ir terminai: kodėl nereikia skaičiuoti „nuo nuotraukos“

    Užsienio baudos senatis nėra vienoda visoje Europoje. Skirtingose šalyse gali skirtis terminai pažeidimui tirti, pirmajam pranešimui įteikti ir jau galutinai priteistai baudai išieškoti.

    Terminų skaičiavimą gali pakeisti ir institucijos veiksmai, pavyzdžiui, pradėta administracinė procedūra ar išsiųsta užklausa dėl vairuotojo nurodymo. Dėl to vien skaičiuoti laiką nuo fiksavimo datos dažnai klaidina, o vertinti reikia ir dokumento surašymo bei įteikimo datas.

    Praktikoje skirtumai ypač matomi lyginant valstybes, kuriose institucijoms suteikiamas ilgesnis terminas įteikti pranešimą asmeniui, gyvenančiam užsienyje. Todėl pranešimas gali pasiekti ir gerokai po kelionės, ypač jei reikėjo tikslinti savininko ar vairuotojo duomenis.

    Ką patikrinti gavus pranešimą

    Pirmiausia įsitikinkite, kad dokumente nurodyta data, vieta ir transporto priemonės numeriai sutampa su jūsų kelione, o nuomoto automobilio atveju ir su nuomos laikotarpiu. Pranešime turi būti aiškiai įvardytas pažeidimas, apmokėjimo terminas ir skundimo tvarka.

    Mokant rekomenduojama naudoti tik dokumente nurodytą būdą ir kruopščiai palyginti gavėjo pavadinimą, IBAN ir kitus rekvizitus su oficialiai skelbiamais tos institucijos duomenimis. Mokėjimo paskirtyje paprastai reikia įrašyti bylos ar nuorodos numerį, o patvirtinimą išsaugoti iki procedūros pabaigos.

    Skųsti verta, jei akivaizdžiai neteisingi duomenys, pavyzdžiui, klaidingas valstybinis numeris, netiksli data, automobilis tuo metu buvo parduotas ar pavogtas, o nuotrauka neleidžia patikimai identifikuoti transporto priemonės. Tačiau vien teiginio, kad nevairavote, gali nepakakti, jei vietos teisė įpareigoja nurodyti faktinį vairuotoją.

    Svarbu nepraleisti skunde nurodytų terminų ir veikti pagal pranešimo instrukcijas, dažnai dar prieš sumokant. Kai kuriais atvejais galutinė bauda gali būti perduota vykdyti ir Lietuvoje, o tam tikra suma eurais gali turėti reikšmės vykdymo procedūroms, bet tai savaime nereiškia, kad ignoruojamas pranešimas „anuliuoja“ skolą.