CP v2

Tag: Europos Sąjunga

  • Europa kuria kosmoso saugumo skydą: konkurse – „ICEYE“ ir Lenkijos padalinys

    Europa kuria kosmoso saugumo skydą: konkurse – „ICEYE“ ir Lenkijos padalinys

    Europos Sąjunga spartina planus sukurti savo kosmoso saugumo ir Žemės stebėjimo pajėgumus, kad kritiškai svarbūs duomenys būtų prieinami nepriklausomai nuo trečiųjų šalių. Viena iš iniciatyvų – EOGS, kuri turėtų sujungti skirtingus palydovinių duomenų šaltinius į vieną valstybinėms reikmėms skirtą paslaugą.

    EOGS, arba Earth Observation Governmental Service, šiuo metu yra architektūrinės studijos etape. Projekto tikslas – sukurti europinį modelį, leidžiantį institucijoms greitai gauti patikimus palydovinius vaizdus ir analizę, kai to reikia saugumui ar krizių valdymui.

    Europos Komisija koordinavimo vaidmenį šiame procese patikėjo Europos kosmoso agentūrai. Tai reiškia, kad būtent agentūra turėtų derinti techninius reikalavimus, partnerių įtraukimą ir praktinį skirtingų technologijų sujungimą į veikiančią paslaugą.

    Konkurse dėl dalyvavimo EOGS paraišką pateikė Suomijos bendrovė „ICEYE“ kartu su jos padaliniu Lenkijoje, įsikūrusiu Varšuvoje. Įmonė žinoma dėl sintetinės apertūros radaro palydovų, kurie leidžia stebėti Žemę ir naktį, ir esant debesuotumui, todėl tokie duomenys ypač vertingi saugumo užduotims.

    „ICEYE“ savo technologijas jau yra tiekusi gynybos sektoriui, o tokio tipo radarinių palydovų duomenys paprastai naudojami žvalgybai, infrastruktūros stebėsenai ir situacijos vertinimui po stichinių nelaimių. Vis dėlto bendrovei tektų varžytis su kitais Europos tiekėjais, nes EOGS laikomas strategiškai svarbiu projektu.

    „Tokiose programose kaip EOGS didėja šansai įmonėms, kurios turi paruoštus sprendimus ir gali per trumpą laiką pateikti patikrintą produktą“, – sakė vienas „ICEYE“ įkūrėjų.

    Projekto kontekste ryškėja ir valstybių narių investicijų svarba: didesnės įmokos į Europos kosmoso agentūros programas dažnai reiškia ir didesnes galimybes nacionalinėms įmonėms dalyvauti bendruose Europos pirkimuose. Šis aspektas tampa ypač aktualus, kai Europa siekia stiprinti strateginę autonomiją kosmose, įskaitant žvalgybinių duomenų prieinamumą visą parą.

    EOGS planuojama aprėptis peržengia vien kosmoso sektorių, nes paslauga būtų skirta ir geopolitinių rizikų stebėsenai, ir krizių valdymui. Pagal svarstomus scenarijus, pilnas operacinis pajėgumas galėtų būti pasiektas iki 2028 metų, tačiau terminai priklausys nuo finansavimo ir techninių sprendimų suderinimo.

  • Merzo siūloma Ukrainos asocijuota narystė ES kelia abejonių Briuselyje: kas pasikeistų?

    Merzo siūloma Ukrainos asocijuota narystė ES kelia abejonių Briuselyje: kas pasikeistų?

    Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo idėja suteikti Ukrainai asocijuotos narystės Europos Sąjungoje statusą Briuselyje sutikta nevienareikšmiškai. Diplomatai kelia klausimus, ar toks modelis būtų teisėtas pagal galiojančias ES sutartis ir ar jis realiai paspartintų Ukrainos kelią į narystę.

    Pasak su siūlymu susipažinusių pareigūnų, kalbama apie specialiai Ukrainai pritaikytą statusą, kuris leistų palaipsniui plėsti dalyvavimą ES formatuose. Tarp svarstomų elementų minimas priėjimas prie dalies ES finansuojamų programų ir dalyvavimas sprendimų priėmimo struktūrose be balsavimo teisės.

    Kas yra asocijuota narystė?

    Merzas siūlo tarpinį etapą tarp kandidatės statuso ir pilnateisės narystės, kad Ukraina greičiau integruotųsi į ES politinį ir ekonominį gyvenimą. Tokia schema iš esmės primintų laipsnišką įtraukimą į atskiras ES politikos sritis, tačiau formali narystė būtų pasiekiama tik proceso pabaigoje.

    Siūlymo šalininkai akcentuoja praktinę naudą: dalyvavimas programose, glaudesnė koordinacija ir aiškesnis politinis signalas dėl Ukrainos europinės perspektyvos. Kritikai savo ruožtu įspėja, kad „tarpinių statusų“ kūrimas gali sukurti naujų pilkųjų zonų ir atitolinti momentą, kai šalis gauna visas narystės teises.

    Teisinės ir politinės kliūtys

    Diplomatiniai šaltiniai Briuselyje abejoja Merzo argumentu, kad tokią konstrukciją būtų galima įgyvendinti vien politine valia, nekeičiant ES sutarčių. Jų vertinimu, suteikti prieigą prie institucinių procesų ir kartu sukurti naują statusą be aiškaus teisinio pagrindo būtų sudėtinga, o kai kuriais atvejais galėtų reikalauti sutarčių pakeitimų.

    Laikas, kada pateiktas siūlymas, taip pat kelia klausimų: ES jau ieško būdų pajudinti stojimo derybas, kurios strigo dėl Vengrijos blokuojamų sprendimų. Briuselyje tikimasi, kad artimiausiu metu galėtų būti atvertas pirmasis derybų etapas, susijęs su vadinamaisiais pagrindais, o vėliau per metus judėtų ir kiti derybų skyriai.

    Ką sako Europos Komisija ir Ukraina

    Europos Komisija Merzo idėją vertina atsargiai, bet palankiau nei dalis valstybių narių diplomatų. Komisija pabrėžia, kad ES plėtra laikoma geostrategine investicija į žemyno saugumą, o Ukrainos narystė siejama su platesniu Europos stabilumu.

    Vis dėlto Komisija primena, kad bet kokie „kūrybiški“ sprendimai turi išlaikyti nuopelnais grindžiamą principą, kuriuo remiasi stojimo procesas. Tai reiškia, kad pažanga priklauso nuo reformų ir atitikties ES teisynui, o ne nuo politinių išimčių, kurios galėtų pakeisti vienodas taisykles visoms kandidatėms.

    Neaišku, kaip į Merzo siūlomą modelį sureaguos Ukrainos vadovybė. Prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau yra aiškiai signalizavęs, kad Ukrainai reikia pilnos, o ne simbolinės narystės, pabrėždamas, jog šalis gindamasi moka realią kainą ir tikisi atitinkamų politinių sprendimų.

    Artimiausios diskusijos tarp ES valstybių narių turėtų parodyti, ar „asocijuotos narystės“ idėja taps derybiniu instrumentu siekiant apeiti politinius blokavimus, ar liks tik viena iš daugelio alternatyvų. Kol kas Briuselyje vyrauja nuostata, kad bet koks naujas formatas neturėtų susilpninti pačios stojimo procedūros logikos ir jos patikimumo.

  • ES emisijos mažėja, bet pasaulinė kreivė kyla: Kinija ir Indija toliau didina CO2 išmetimus

    ES skaičiai gerėja, bet vaizdas nevienodas

    Europos Sąjungoje šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo tendencija išlieka, o tai ypač matyti europinėje apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje EU ETS. Naujausiais duomenimis, 2025 metais patikrintos emisijos šiame mechanizme buvo maždaug 1,3 proc. mažesnės nei 2024 metais.

    EU ETS apima energetiką, energijai imlią pramonę, dalį aviacijos ir jūrų transportą, todėl šioje sistemoje fiksuojami pokyčiai laikomi vienu svarbiausių Europos klimato politikos termometrų. Vis dėlto net ir mažėjant ES emisijoms, pasaulinė tendencija išlieka priešinga.

    Kas stumia pokyčius energetikoje?

    2025 metais ES elektros gamybos iš iškastinio kuro emisijos mažėjo, nors bendra elektros gamyba augo. Tai rodo, kad dalis paklausos buvo patenkinta mažiau taršiais šaltiniais ir efektyvesne gamyba.

    Atsinaujinančios energijos dalis ES elektros balanse nežymiai didėjo, o ryškiausias pokytis fiksuotas saulės energetikoje: jos gamyba 2025 metais šoktelėjo apie 24,6 proc. per metus. Šis augimas kompensavo prastesnius vėjo ir hidroenergijos rezultatus, susijusius su meteorologinėmis sąlygomis.

    Vienas iš reikšmingesnių poslinkių – dujos vis dažniau pakeičia anglį. Anglimi kūrenamos gamybos emisijos ES mažėjo, tačiau gamyba iš gamtinių dujų augo, o tai trumpuoju laikotarpiu gali mažinti taršą, bet kartu kelia priklausomybės ir kainų rizikų klausimus.

    Pramonė traukiasi, aviacijoje – augimas

    Energetiškai imlioje pramonėje 2025 metais emisijos mažėjo apie 2,5 proc., labiausiai prisidėjo cemento bei geležies ir plieno sektoriai. Šį kritimą sieja tiek su mažesniu aktyvumu statybų grandinėje, tiek su pereinamuoju laikotarpiu, kai įmonės investuoja į švaresnes technologijas.

    Tuo pačiu aviacijoje EU ETS apimamos emisijos nežymiai augo dėl atsigaunančio skrydžių srauto. Jūrų transporte, remiantis preliminariais vertinimais, matytas maždaug 3 proc. mažėjimas, tačiau galutiniai skaičiai priklauso nuo ataskaitų užbaigimo.

    Pasaulinės emisijos auga: svarbiausi vaidmenys

    Globaliu mastu 2024 metais šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos didėjo apie 1,3 proc. ir pasiekė maždaug 53,2 gigatonos CO2 ekvivalento, neskaičiuojant žemės naudojimo ir miškininkystės sektoriaus. Didžiausi emitentai išlieka Kinija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Indija, ES, Rusija ir Indonezija.

    Būtent kai kurios didžiosios ekonomikos, ypač Kinija ir Indija, prisideda prie bendro augimo, nes jų energijos poreikiai ir pramonės apimtys išlieka didelės, o dalis augimo vis dar tenkinama iškastiniu kuru. Dėl to ES mažinimo pastangos, nors ir reikšmingos, pasauliniu lygiu „neperlaužia“ kreivės.

    Lenkijoje 2025 metais emisijos smuko labiau

    Vertinant regiono kontekstą, 2025 metais Lenkijoje EU ETS apimamos emisijos, įskaitant aviacijos sektorių, siekė apie 145,35 mln. tonų CO2. Tai buvo daugiau nei 3 proc. mažiau nei 2024 metais.

    Skirtinguose sektoriuose situacija išsiskyrė: dalyje pramonės šakų emisijos augo, tačiau didesnė grupė sektorių fiksavo mažėjimą, įskaitant geležies ir plieno pramonę, chemiją bei popieriaus gamybą. Tai rodo, kad emisijų dinamika priklauso ne tik nuo energetikos, bet ir nuo konkrečių pramonės ciklų bei investicijų tempo.

    ES tikslas mažinti emisijas išlieka susietas su konkurencingumo klausimu: siekiant klimato neutralumo, būtina spartinti modernizaciją, bet kartu užtikrinti, kad energijos kainos ir reguliacinė našta neišstumtų gamybos už Europos ribų. Būtent ši įtampa vis dažniau tampa pagrindine diskusijų ašimi, vertinant klimato politikos kryptį artimiausiam dešimtmečiui.

  • „Monzo“ šuolis: pajamos augo 39 proc., pelnas iki mokesčių – apie 102 mln. eurų

    „Monzo“ šuolis: pajamos augo 39 proc., pelnas iki mokesčių – apie 102 mln. eurų

    Jungtinės Karalystės skaitmeninis bankas „Monzo“ paskelbė apie ryškų finansinių rezultatų pagerėjimą: per finansinius metus iki 2026 metų kovo pabaigos banko pajamos augo, o pelnas iki mokesčių šoktelėjo iki maždaug 102 mln. eurų.

    Įmonė teigia, kad augimą labiausiai palaikė per metus prisijungę apie 3 mln. naujų klientų, didėjusios indėlių apimtys ir išaugęs skolinimas. Bendras klientų skaičius pasiekė daugiau kaip 15,2 mln.

    Kas slypi už augimo

    „Monzo“ nurodo, kad pajamų šaltiniai tampa vis labiau diversifikuoti: reikšmingą dalį sudaro einamųjų sąskaitų likučiai, skolinimas, mokėjimų paslaugos ir turto valdymo sprendimai. Pasak banko, kiekviena iš šių krypčių generuoja dideles, tarpusavyje subalansuotas pajamas.

    Klientų indėliai per metus išaugo iki maždaug 30 mlrd. eurų, tai yra apie 55 proc. daugiau nei prieš metus. Toks indėlių šuolis bankams svarbus ne tik dėl finansavimo bazės, bet ir dėl didesnių galimybių plėsti kreditavimą.

    Verslo klientai ir mokami planai

    Bankas pabrėžė, kad verslo bankininkystė sudaro vis didesnę bendrų pajamų dalį ir šiuo metu siekia apie 14 proc. Kartu auga ir prenumeruojamų paslaugų segmentas: apie 1,6 mln. klientų renkasi mokamus planus.

    Dar vienu svarbiu rodikliu „Monzo“ įvardijo tai, kad apie 50 proc. aktyvių klientų banką jau naudoja kaip pagrindinį. Toks įprotis paprastai reiškia, kad klientai į sąskaitas perveda atlyginimus, dažniau naudojasi kortelėmis ir kitomis paslaugomis, todėl pajamos tampa stabilesnės.

    Plėtra Europoje

    „Monzo“ taip pat patvirtino planus aktyviau žengti į Europos Sąjungos rinkas. Bankas siekia augti ne tik Jungtinėje Karalystėje, bet ir kurti pasiūlą, kuri naujose šalyse nuo pirmos dienos atrodytų vietinė ir pritaikyta konkrečiai rinkai.

    „Pasiekėme stiprų, pelningą augimą, kartu investuodami į pagrindus, kurie užtikrins mūsų ateitį“, – sakė šiemet „Monzo“ vadovės pareigas perėmusi Diana Layfield.

    „Toliau kursime daugiau produktų privatiems ir verslo klientams, auginsime veiklą Jungtinėje Karalystėje ir plėsime „Monzo“ Europoje taip, kad tai nuo pirmos dienos jaustųsi išties vietiška“, – sakė ji.

  • Europos reaktyvinių degalų įtampa slūgsta: kainos perskirstė srautus, vasaros skrydžiai turėtų vykti

    Europos reaktyvinių degalų įtampa slūgsta: kainos perskirstė srautus, vasaros skrydžiai turėtų vykti

    Kas pasikeitė degalų rinkoje

    Europos oro linijos ir valdžios institucijos pastarosiomis savaitėmis pastebi mažėjantį nerimą dėl reaktyvinių degalų trūkumo, kuris dar visai neseniai buvo vadinamas realia grėsme vasaros skrydžiams. Situacijos tonas keitėsi tada, kai rinkoje šoktelėjus kainoms tiekėjai ir prekiautojai ėmė aktyviau nukreipti degalų krovinius į Europą.

    Padidėjusi kaina suveikė kaip signalas rinkai: naftos perdirbimo įmonės didino gamybą, o logistika persitvarkė taip, kad Europa greičiau kompensuotų sumažėjusius tiekimus iš Persijos įlankos regiono. Dalis trūkumo, kurį stiprino sutrikęs judėjimas per Hormūzo sąsiaurį, buvo sušvelninta alternatyviais srautais.

    Tiekimo kryptys ir gamybos didinimas

    Tarptautinė energetikos agentūra naujausiose įžvalgose pažymi, kad augo reaktyvinių degalų gamyba ir eksportas iš JAV bei Vakarų Afrikos. Tai padėjo užpildyti spragas, kurios atsirado dėl riboto tanklaivių judėjimo per vieną svarbiausių pasaulio energetinių „butelio kakliukų“.

    Prie stabilizacijos prisideda ir Europos perdirbėjai, didinantys reaktyvinių degalų išleidimą į rinką. Pavyzdžiui, Ispanijos bendrovė „Repsol“ viešai skelbė planus didinti reaktyvinių degalų gamybą apie 15–20 proc., siekdama padėti apsaugoti turizmui ypač svarbų kelionių sezoną.

    Oro linijų planai ir rizikos rudenį

    Rinkai nurimus, kai kurios oro bendrovės peržiūri ankstesnius sprendimus mažinti maršrutų apimtis, ypač trumpųjų skrydžių segmente, kur pelningumą greitai „suvalgo“ degalų kaina. Tuo pat metu Europos skrydžių srautų valdytojai prognozes koreguoja atsargiau, nes nežinomųjų dėl geopolitinės įtampos išlieka.

    „Mūsų degalų tiekėjai dar šią savaitę patvirtino, kad iki liepos vidurio tiekimo sutrikimų nesitiki, o situacija toliau gerėja“, – sakė „Ryanair“ vadovas Michaelas O’Leary.

    Vis dėlto analitikai ir institucijos pabrėžia, kad dabartinis palengvėjimas nebūtinai reiškia ilgalaikį stabilumą. Jei JAV ir Izraelio karas prieš Iraną užsitęstų, o naftos ir degalų gabenimas per Hormūzo sąsiaurį negrįžtų į įprastą ritmą, didesnė įtampa gali atsinaujinti ankstyvą rudenį.

    Europos Komisija teigia, kad šiuo metu ES degalų stygiaus nefiksuojama, tačiau įspėja apie galimus regioninius apribojimus, jei sutrikimai tęstųsi. Kraštutiniu atveju valstybės gali panaudoti strategines atsargas, tačiau toks sprendimas paprastai siejamas ir su degalų taupymo priemonėmis, kad atsargos tarnautų kuo ilgiau.

    Kainų dinamika taip pat signalizuoja apie įtampos mažėjimą: po staigaus šuolio aukščiau nei 180 eurų už barelį, pastaruoju metu kainos slinko žemyn iki maždaug 150 eurų už barelį. Tai nereiškia, kad rizika dingo, tačiau rodo, jog rinka bent laikinai rado būdų perskirstyti tiekimą ir amortizuoti šoką.

  • ES finansų ministrai ragina JAV stabdyti karą Artimuosiuose Rytuose: įspėja dėl naftos ir maisto kainų

    ES finansų ministrai ragina JAV stabdyti karą Artimuosiuose Rytuose: įspėja dėl naftos ir maisto kainų

    Europos Sąjungos finansų ministrai Paryžiuje vykusiame Didžiojo septyneto susitikime už uždarų durų perdavė Jungtinių Valstijų iždo sekretoriui Scottui Bessentui aiškią žinią: karas Artimuosiuose Rytuose turi baigtis kuo greičiau. Pasak kelių derybų detales žinančių pareigūnų, europiečiai akcentavo, kad užsitęsus konfliktui ekonominės pasekmės Europoje gali dar labiau pagilėti.

    Ministrų vertinimu, eskalacija su Iranu didina naftos kainų spaudimą ir kuria naują infliacijos bangos riziką, ypač energijai imlioms Europos ekonomikoms. Kartu įspėjama, kad brangstant energijai ir trikdantis tiekimo grandinėms gali stiprėti ir maisto kainų augimas, o labiausiai nukentėtų pažeidžiamiausi namų ūkiai.

    Hormūzo sąsiauris ir energijos kainos

    Susitikimuose daug dėmesio skirta Hormūzo sąsiauriui, per kurį teka reikšminga pasaulinės naftos ir suskystintų gamtinių dujų dalis. Bet koks plaukiojimo ribojimas šiame maršrute rinkoms paprastai reiškia didesnį neapibrėžtumą, aukštesnes draudimo ir logistikos sąnaudas, o galiausiai tai persiduoda degalų ir šildymo kainoms.

    Europos Komisija taip pat signalizuoja apie galimą ekonominių prognozių peržiūrą, nes brangesnė energija mažina vartojimą ir didina įmonių kaštus. ES šalys jau ir taip susiduria su didelėmis skolomis bei spaudimu finansuoti pagalbą gyventojams ir verslui, todėl papildomas energijos šokas gali apsunkinti biudžetus.

    Skirtingos pozicijos G7 viduje

    Europos pusė teigė, kad JAV turi didesnę politinę ir karinę įtaką konflikto dinamikai, todėl tikisi greitesnio deeskalacijos kelio. Tuo metu JAV atstovai, remiantis viešai cituotomis pozicijomis, kritiką atmetė ir argumentavo, kad dalį vidaus ekonominių problemų Europos vyriausybės linkusios aiškinti išoriniais veiksniais.

    „Tai ne tik europiečių nuomonė. Mes visi manome, kad tai turi baigtis kuo greičiau“, – sakė Prancūzijos finansų ministras Rolandas Lescure.

    JAV delegacija tuo pat metu ragino sąjungininkus griežtinti ekonominį spaudimą Iranui, įskaitant papildomas sankcijas ir priemones kovai su neteisėtu finansavimu. Šis akcentas atskleidžia, kad G7 partneriai sutaria dėl rizikų, bet ne visada sutampa dėl recepto, kaip tas rizikas mažinti.

    Naštos perskirstymas ir sankcijų dilemos

    Diskusijose taip pat išryškėjo platesnis kontekstas: Europa, mažiau apsaugota nuo importuojamos energijos kainų svyravimų, konfliktus regione dažnai jaučia greičiau per kainas degalinėse ir sąskaitas už energiją. JAV ekonomika paprastai laikoma mažiau pažeidžiama tokiems šokams, nes jos energijos struktūra ir vidaus gavyba suteikia daugiau amortizacijos.

    G7 galutiniame pareiškime šalys pripažino, kad Artimųjų Rytų konfliktas didina pasaulinį ekonominį neapibrėžtumą ir kelia riziką augimui bei infliacijai. Atskirai pabrėžta energijos, maisto ir trąšų tiekimo grandinių įtampa, kuri ypač skaudžiai veikia pažeidžiamiausias valstybes.

    Tuo pat metu aptartos ir kitos ekonominės temos, įskaitant finansinių nusikaltimų prevenciją bei naujų dirbtinio intelekto modelių reguliavimo kryptis. Tačiau ministrų žinutė dėl Artimųjų Rytų išliko dominuojanti: Europa siekia greito politinio sprendimo, nes kainų šuoliai ir augimo lėtėjimas didina socialinę bei fiskalinę įtampą visame žemyne.

  • ES patvirtino 3,2 mlrd. eurų paramą Ukrainai: pirmoji išmoka numatyta birželio viduryje

    ES patvirtino 3,2 mlrd. eurų paramą Ukrainai: pirmoji išmoka numatyta birželio viduryje

    Kada ir kokia suma pasieks Ukrainą?

    Europos Sąjunga patvirtino, kad jau kitą mėnesį Ukrainai planuoja pervesti 3,2 mlrd. eurų biudžetinės paramos. Tai būtų pirmoji išmoka pagal balandį patvirtintą didelės apimties finansinės pagalbos mechanizmą, skirtą stabilizuoti Ukrainos viešuosius finansus ir užtikrinti valstybės veiklos tęstinumą.

    Už ekonomiką atsakingas Europos Komisijos atstovas Valdis Dombrovskis nurodė, kad pirmoji makrofinansinės paramos dalis numatoma apie birželio vidurį. Esminė sąlyga – kad Ukraina operatyviai ratifikuotų susitarimą ir būtų užbaigtos techninės procedūros, reikalingos lėšoms išmokėti.

    Kaip veikia šis finansavimo modelis?

    Ši išmoka yra dalis balandį suderinto maždaug 90 mlrd. eurų dydžio paskolų paketo, kuriame numatyta parama tiek biudžetui, tiek su gynyba susijusiems poreikiams. Europos Komisija šias lėšas skolinsis kapitalo rinkose valstybių narių vardu, o tada paskirstys Ukrainai pagal sutartas sąlygas.

    Europos Sąjunga skaičiuoja, kad toks finansavimo paketas galėtų padengti apie du trečdalius Ukrainos bendrų finansavimo poreikių šiais ir kitais metais. Praktinis tikslas – sumažinti bankroto riziką karo sąlygomis ir užtikrinti, kad valstybė galėtų mokėti atlyginimus, pensijas bei finansuoti būtiniausias viešąsias paslaugas.

    Grąžinimas ir politiniai niuansai

    Pagal aptartą modelį Ukraina paskolą grąžintų tik tuomet, kai Rusija kompensuotų karo žalą. Tokia logika siekiama išlaikyti Ukrainos skolinimosi tvarumą ir kartu stiprinti principą, kad agresijos kaina turi tekti agresoriui, o ne užpultai šaliai.

    Tuo pat metu Briuselis ir Kyjivas dar derina dalį sąlygų bei techninių detalių, susijusių su likusia paketo dalimi, įskaitant gynybai skirtų lėšų išmokėjimo tvarką. Dombrovskis pabrėžė, kad svarbu ir kitų G7 partnerių indėlis, nes Ukrainos finansavimo poreikiai išlieka dideli, o situacija fronte ir energetikoje gali greitai keistis.

    Sprendimų priėmimas ES lygmeniu taip pat turi politinį kontekstą: makrofinansinė parama paprastai reikalauja plataus valstybių narių sutarimo, o atskirų sostinių pozicijos gali daryti įtaką terminams. Vis dėlto šiuo metu signalas iš Briuselio aiškus – pirmoji išmoka planuojama artimiausiomis savaitėmis, jei neatsiras naujų procedūrinių kliūčių.

  • Kinijos eksporto banga smogia Vokietijos pramonei: per kelerius metus dingo 400 000 darbo vietų

    Kinijos eksporto banga smogia Vokietijos pramonei: per kelerius metus dingo 400 000 darbo vietų

    Antrasis Kinijos šokas Vokietijai

    Kinijos eksportas vis labiau spaudžia Vokietijos ekonomiką ir ypač jos pramonę, teigiama Londone veikiančio analitinio centro Center for European Reform įžvalgose. Autoriai situaciją lygina su pirmuoju vadinamuoju Kinijos šoku, kuris Vakarų pramonę palietė po Kinijos įstojimo į Pasaulio prekybos organizaciją 2001 metais.

    Skirtumas tas, kad dabartinis spaudimas kyla ne tik iš pigesnės gamybos, bet ir iš technologinio proveržio bei didėjančios Kinijos įmonių konkurencijos aukštos pridėtinės vertės sektoriuose. Dėl to Vokietijoje vis dažniau kalbama apie riziką prarasti pramonės svorį ekonomikoje, o tai reikštų silpnesnį augimą ir lėtesnį atlyginimų kilimą.

    „Berlynas nesiima pakankamų veiksmų, nors situacija kelia grėsmę ekonominiam saugumui svarbiausiose šakose“, – teigiama ataskaitoje.

    Kuriose šakose prarandamos pozicijos

    Analitikų vertinimu, Kinijos bendrovės sparčiai didina rinkos dalį ten, kur anksčiau dominavo Vokietijos gamintojai. Dažniausiai minimos automobilių pramonė, mašinų gamyba, chemijos sektorius ir aviacijos pramonė, kur konkurencinis spaudimas juntamas tiek Europoje, tiek trečiosiose rinkose.

    Pramonės gamybos apimtys Vokietijoje jau kelerius metus svyruoja žemyn, o eksportas į Kiniją tampa mažiau patikimu augimo šaltiniu. CER skaičiavimu, šios tendencijos siejamos su maždaug 400 000 darbo vietų sumažėjimu, kai dalis gamybos traukėsi arba buvo išstumta konkurentų.

    Didėjanti priklausomybė ir spaudimo svertai

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad augant priklausomybei nuo Kinijos importo mažėja Vokietijos ekonomikos atsparumas išorės sukrėtimams. Tai reiškia ne tik didesnę riziką tiekimo grandinėms, bet ir platesnes galimybes Kinijai daryti politinį ar ekonominį spaudimą, jei santykiai paaštrėtų.

    Ekspertai taip pat kritikuoja požiūrį, kad problemą išspręs vien vidaus reformos, pavyzdžiui, darbo rinkos ar mokesčių pakeitimai. Jų vertinimu, vien nacionalinių priemonių gali nepakakti, kai konkurencija susijusi su masto ekonomija, valstybinėmis subsidijomis ir strategine pramonės politika.

    „Vokietijai vertėtų aktyviau remti Europos Sąjungos priemones Kinijos atžvilgiu, net jei Kinija išlieka svarbi prekybos partnerė“, – pažymi ataskaitos autoriai.

    Diskusijų centre atsiduria ir Kinijos pramonės rėmimo modelis: dotacijos, lengvatinis finansavimas, palankios sąlygos žemei bei infrastruktūrai, leidžiančios išlaikyti mažesnius kaštus. CER vertinimu, dėl šių veiksnių Kinijos eksportas 2026 metų pirmąjį ketvirtį augo 15 proc. sparčiau nei pasaulinė prekyba, todėl spaudimas Europos gamintojams gali išlikti ilgalaikis.

    Vokietijai ir Europos Sąjungai tai reiškia sudėtingą užduotį: stiprinti konkurencingumą, spartinti inovacijas ir kartu mažinti strategines priklausomybes, neperžengiant atviro pasaulio prekybos principų. Sprendimai, anot analitikų, vis labiau persikelia į bendrą Europos prekybos, investicijų ir pramonės politiką.

  • „Stellantis“ ir „Dongfeng“ susitarimas: kiniški elektromobiliai bus gaminami Europoje, kad išvengtų muitų

    „Stellantis“ ir „Dongfeng“ susitarimas: kiniški elektromobiliai bus gaminami Europoje, kad išvengtų muitų

    Gamyba Europoje vietoj importo

    Automobilių koncernas „Stellantis“ paskelbė kuriantis bendrą įmonę su Kinijos gamintoju „Dongfeng“, kuri apims gamybos, pardavimų ir technologijų bendradarbiavimą Europoje. Pagrindinis tikslas – greičiau įsitvirtinti rinkoje, kuriai tenka vis daugiau reikalavimų dėl perėjimo prie elektromobilių.

    Pagal skelbiamą planą „Dongfeng“ valdomo prekių ženklo „Voyah“ elektromobiliai turėtų būti surenkami „Stellantis“ gamykloje Rene, vakarų Prancūzijoje. Tokia schema reikštų, kad automobiliai į Europos rinką patektų kaip Europoje pagaminta produkcija, o ne kaip tiesioginis importas iš Kinijos.

    Kaip tai siejasi su ES muitais?

    Europos Sąjunga 2024 metų pabaigoje pradėjo taikyti papildomus muitus daliai iš Kinijos importuojamų elektromobilių, argumentuodama siekiu apsaugoti vietos gamintojus. Dėl to gamyba ES teritorijoje tampa vienu praktiškiausių būdų išlaikyti konkurencingą kainą ir stabilų tiekimą.

    Šis žingsnis išryškina platesnę tendenciją: Kinijos gamintojai vis dažniau svarsto surinkimą ar gamyklas Europoje, kad sumažintų prekybos barjerų įtaką. Tuo pat metu Europos gamintojai ieško partnerystės, kuri leistų greičiau gauti baterijų, programinės įrangos ir elektrinių pavarų technologijas.

    Ką laimi „Stellantis“ ir „Dongfeng“?

    „Stellantis“ tikisi, kad partnerystė padės geriau išnaudoti gamybos pajėgumus ir sustiprinti pozicijas Europoje, kur vidaus degimo variklių era artėja prie pabaigos. Rene gamykla, kaip nurodoma, pastaraisiais metais dirbo ne visu pajėgumu, nes automobilių paklausa regione negrįžo į ikipandeminį lygį.

    „Dongfeng“ tikslas – didinti eksportą ir pardavimus už Kinijos ribų, kur vietinėje rinkoje konkurencija aštrėja, o vartojimas tampa labiau nepastovus. „Stellantis“ pranešė valdysianti bendrą įmonę su 51 proc. akcijų, o „Dongfeng“ turės 49 proc., tačiau finansinės detalės neatskleidžiamos.

    Lygiagrečiai „Stellantis“ viešai kalba ir apie mažesnių, pigesnių elektromobilių gamybą Europai, siekiant atsilaikyti prieš Kinijos modelių kainų spaudimą. Europos rinkoje būtent kaina ir baterijos vertės grandinė tampa esminiais veiksniais, nulemiančiais, kurie prekių ženklai pajėgs augti, o kurie bus priversti trauktis.

  • ES ir JAV prekybos susitarimas artėja prie finišo: kaip Briuselis bando jį apsaugoti nuo Trumpo

    ES ir JAV prekybos susitarimas artėja prie finišo: kaip Briuselis bando jį apsaugoti nuo Trumpo

    Europos Sąjunga artėja prie sprendimo dėl transatlantinio prekybos susitarimo su Jungtinėmis Valstijomis, tačiau svarbiausias iššūkis dabar – nebe susitarti su Vašingtonu, o rasti formulę, kuri išlaikytų politinius ginčus pačioje ES. Šią savaitę Europos Parlamento, Tarybos ir Europos Komisijos derybininkai renkasi Strasbūre, siekdami užbaigti kompromisą.

    Diskusijų esmė – kaip vadinamąjį susitarimą padaryti atsparų JAV vidaus politikos posūkiams ir galimiems prezidento Donaldo Trumpo sprendimams. Europos Parlamentas siekia daugiau saugiklių, kad ES įsipareigojimai mažinti muitus JAV prekėms būtų aiškiai susieti su JAV įsipareigojimu riboti muitus daugumai ES eksporto iki 15 proc.

    „Per pastarąsias dienas vyko daug diskusijų ir apmąstymų, ir aš gana optimistiškas, kad rasime tvirtą kompromisą, kuris atitiks Europos interesą ir būtų atsparus Trumpo sprendimams“, – sakė Europos Parlamento prekybos komiteto pirmininkas Berndas Lange.

    Europos Parlamente centro kairės, liberalų ir žaliųjų grupės anksčiau kelis kartus stabdė greitą pritarimą, prašydamos aiškių mechanizmų, kurie leistų sustabdyti susitarimo taikymą, jei JAV neįvykdytų savo dalies. Tuo pat metu dalis valstybių narių ir Europos Komisija ragina užbaigti procesą kuo greičiau, baiminantis galimo JAV atsako.

    Įtampą didina ir grasinimai didinti muitus Europos automobiliams, jei ES iki nustatyto termino nepasieks susitarimo dėl įgyvendinimo. Ši rizika ypač jautri eksportuojančioms ES ekonomikoms, nes automobilių sektorius tiesiogiai priklauso nuo stabilios prieigos prie JAV rinkos.

    Tekste svarstomi keli instrumentai. Vienas jų – vadinamoji įsigaliojimo atidėjimo nuostata, pagal kurią susitarimas pilnai įsibėgėtų tik tuomet, kai JAV sumažintų muitus Europos plieno ir aliuminio gaminiams iki 15 proc., nes kai kuriais atvejais jie išlieka gerokai didesni.

    Taip pat aptariama ir galiojimo pabaigos nuostata, kuri numatytų, kad susitarimas automatiškai baigtų galioti 2028 metais, taip sumažinant ilgalaikę priklausomybę nuo nenuspėjamos JAV prekybos politikos. Kritikai ES sostinėse sako, kad tokios sąlygos tik didintų neapibrėžtumą ir atbaidytų verslą.

    Europos Komisija gegužės pradžioje pasiūlė kompromisinį modelį: suteikti Komisijai teisę sustabdyti ES muitų lengvatas, jei iki 2026 metų pabaigos JAV nesumažintų tarifų Europos metalams. Šis mechanizmas būtų tarsi automatinis saugiklis, leidžiantis reaguoti be naujų ilgų politinių derybų.

    Vis dėlto politinė aritmetika Europos Parlamente išlieka trapi. Jei kompromisas pernelyg priartėtų prie valstybių narių pozicijos ir saugiklių būtų per mažai, dokumentas rizikuoja neperžengti plenarinio balsavimo, kurio laikotarpis siejamas su birželio viduriu.

    Transatlantiniai ekonominiai ryšiai išlieka vieni svarbiausių pasaulyje, o ginčai dėl muitų greitai atsiliepia tiekimo grandinėms, investicijoms ir kainoms. Dėl to abi pusės formaliai deklaruoja norą išvengti eskalacijos, tačiau ES derybose vis labiau akcentuojama, kad susitarimas turi būti ne tik pasiektas, bet ir patikimai įgyvendinamas.

    Pasak derybose dalyvaujančių pareigūnų, siekiama kompromiso, kuris didintų gamintojų ir eksportuotojų tikrumą, net jei Briuselis negali garantuoti, kad Vašingtonas visada laikysis politinių įsipareigojimų. Galutinis rezultatas turėtų paaiškėti artimiausiuose derybų etapuose.