Tag: Europos Sąjunga

  • ES misija Raudonojoje jūroje stringa: dėl hučių atakų Kaja Kallas prašo daugiau laivų

    ES misija Raudonojoje jūroje stringa: dėl hučių atakų Kaja Kallas prašo daugiau laivų

    Europos Sąjungos jūrinė misija „Aspides“, skirta apsaugoti laivybą Raudonojoje jūroje, susiduria su pajėgumų stygiumi, nors saugumo situacija regione prastėja. Prie papildomų pajėgų kol kas įsipareigojo prisidėti tik Nyderlandai ir Belgija, pažadėjusios po vieną laivą.

    Misija pradėta 2024 metais, kai po karo tarp Izraelio ir „Hamas“ išaugo išpuolių prieš prekybinius laivus rizika. Pagrindinis „Aspides“ tikslas – užtikrinti saugią laivybą strategiškai svarbiose atkarpose, ypač Bab el Mandebo sąsiauryje, kuriuo juda reikšminga pasaulinės prekybos ir energijos tiekimo dalis.

    Po ES Užsienio reikalų tarybos posėdžio Bendrijos vyriausioji diplomatė Kaja Kallas pripažino, kad misijai trūksta laivų, kad ji galėtų veikti patikimai ir nuolat. Pasak jos, norint išlaikyti nuolatinę apsaugą ir eskorto pajėgumus, reikėtų mažiausiai dešimties karo laivų, tačiau realus skaičius iki šiol atsilieka nuo šio poreikio.

    „Mums reikia bent dešimties laivų, ir šiandien jų neturime. Tačiau girdėjome, kad kai kuriose valstybėse narėse diskusijos tęsiasi“, – sakė Kaja Kallas.

    „Tikiuosi, kad misijai iš tiesų reikalingi laivai atsiras, nes jei norime būti patikimi saugumo užtikrintojai regione, turime turėti patikimą misiją“, – pridūrė ji.

    Raginimai stiprinti „Aspides“ suaktyvėjo po to, kai Italijos fregatai teko lydėti italų prekybinį laivą prie Jemeno krantų. Italija laikoma viena pagrindinių šios operacijos varomųjų jėgų, tačiau Roma signalizuoja, kad didinti indėlį yra pasirengusi tik tuomet, jei panašų ryžtą parodys ir kitos ES šalys.

    Įtampa auga ir dėl hučių, Irano remiamos ginkluotos grupuotės Jemene, veiksmų. Pastarosiomis dienomis jie surengė virtinę smūgių Saudo Arabijoje, tarp jų – ataką prieš Rijado tarptautinį oro uostą. Pranešama apie 14 žuvusiųjų ir daugiau kaip 300 sužeistųjų, o tai didina spaudimą europiečiams greičiau sutelkti papildomus pajėgumus.

    Šiuo metu pagrindinius misijos laivus tiekia Italija ir Graikija, o Vokietija, Prancūzija, Ispanija, Nyderlandai ir Belgija prisideda rotacijos principu, todėl operacijoje vienu metu veikiančių karo laivų skaičius nuolat kinta. Nyderlandai žada skirti fregatą asocijuotu vaidmeniu, orientuotą į situacijos stebėseną ir informacijos rinkimą, o Belgijos fregata „Leopold I“ dėl techninių problemų į misiją, tikėtina, įsijungs tik kitais metais.

    Dalis valstybių narių savo laivus renkasi laikyti arčiau Europos, Baltijos ir Juodosios jūrų regione, kur daugėja Rusijos hibridinių veiksmų ir infrastruktūros saugumo iššūkių. Tai atskleidžia, kaip plačiai ištempti Europos gynybos pajėgumai, kai tuo pačiu metu tenka reaguoti į kelis skirtingus židinius.

    ES institucijose taip pat pripažįstama, kad jūrinių pajėgumų spragos yra struktūrinės. Konfidencialioje 2026 metų metinėje gynybos parengties ataskaitoje, su kuria susipažino žiniasklaida, teigiama, kad kritinių jūrinių pajėgumų trūkumai realiai gali būti užpildyti tik po 2030 metų, net jei investicijos didėtų.

    Kaja Kallas pabrėžė, kad Raudonosios jūros maršrutų saugumas yra tiesioginis Europos strateginis interesas, susijęs ir su energijos tiekimo stabilumu, ir su prekių srautais. Pasak jos, papildomi laivai būtų būtini tam, kad misija galėtų ne tik reaguoti į incidentus, bet ir iš anksto mažinti riziką bei užtikrinti prekybinių laivų palydą.

  • Macronas Paryžiuje meta iššūkį Kinijai: Europa raginama rinktis savus automobilius

    Macronas Paryžiuje meta iššūkį Kinijai: Europa raginama rinktis savus automobilius

    Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas Paryžiaus automobilių parodoje ragina Europos Sąjungą ryžtingiau ginti savo gamintojus ir valstybės paramą labiau sieti su realia gamyba Europoje. Paryžiuje jis akcentuoja, kad konkurencija iš Kinijos jau tapo sisteminiu iššūkiu, o Europos pramonė turi išmokti remti tai, ką pati pagamina.

    Eliziejaus rūmai pabrėžia, kad automobilių pramonė Prancūzijoje išlieka strateginė ir, valdžios teigimu, suteikia apie 400 000 tiesioginių darbo vietų. Prezidentūra kaip vieną svarbiausių pastarųjų metų pasiekimų įvardija elektromobilių gamybos augimą ir nacionalinės baterijų pramonės kūrimą.

    Vis dėlto Prancūzijos rinka vis dar labiau vartotoja nei gamintoja. INSEE duomenimis, 2025 metais šalyje buvo įregistruota apie 331 000 naujų elektrinių lengvųjų automobilių, kai tuo metu Prancūzijos gamyklose pagaminta apie 216 000 tokių automobilių.

    Situaciją dar labiau komplikuoja tai, kad didelė dalis Prancūzijoje pagamintų elektromobilių iškeliauja į eksportą. Dėl šios priežasties, remiantis viešai skelbiamais skaičiavimais, tik maždaug ketvirtadalis naujų Prancūzijoje perkamų elektromobilių yra pagaminti šalies teritorijoje, o likusią paklausą padengia importas.

    Kas yra europinė preferencija?

    Paryžius siekia, kad ES subsidijos ir kitos viešosios paskatos aiškiau prioritetizuotų automobilius, pagamintus Bendrijoje, įskaitant visą tiekimo grandinę. Prancūzijos pozicija tokia, kad neužtenka galutinio surinkimo Europoje, jeigu baterijos, pagrindiniai komponentai ar didžioji pridėtinės vertės dalis sukuriama už ES ribų.

    Eliziejaus rūmai pabrėžia, kad Prancūzija iš principo neatmeta kokybiškų investicijų iš Kinijos, ypač kai jos apima technologijų perdavimą ir realų gamybos perkėlimą į Europą. Tačiau kartu perspėjama dėl rizikos kurti vadinamąsias atsuktuvų gamyklas, kai Europoje atliekamas tik paskutinis surinkimo etapas.

    Derybos su Vokietija tęsiasi

    Vienas jautriausių šio klausimo taškų yra Prancūzijos ir Vokietijos interesų skirtumai. Eliziejaus rūmai atkreipia dėmesį, kad Vokietija eksportuoja gerokai daugiau automobilių nei Prancūzija, todėl ir požiūris į galimas atsakomąsias priemones bei prekybos rizikas su Kinija skiriasi.

    Vokietijos žiniasklaidoje pasirodė pranešimų apie tariamą kompromisą, kuriuo Prancūzija esą sutiktų su lankstesniais CO2 mažinimo tikslais naujiems automobiliams, o Vokietija paremtų griežtesnes Made in Europe nuostatas. Vis dėlto Eliziejaus rūmai tai paneigė ir nurodė, kad jokio galutinio susitarimo nėra, nors derybos dėl europinės preferencijos vyksta.

    Paryžiaus automobilių parodoje prezidento vizitas tradiciškai derinamas su susitikimais su sektoriaus atstovais, o darbotvarkėje numatyti sustojimai prie „Stellantis“, „Renault“ ir „Valeo“ stendų. Vizito pabaigoje planuojama diskusija apie autonominius automobilius, kuri pastaraisiais metais tapo vienu svarbiausių Europos technologinės konkurencijos laukų.

    Pati paroda, laikoma viena seniausių ir geriausiai lankomų pasaulyje, šįkart Paryžiuje vyksta Porte de Versailles parodų centre. Organizatoriai skelbia, kad po dienos, skirtos žiniasklaidai ir oficialiems vizitams, lankytojams ji atveriama spalio 13–18 dienomis.

  • „BYD“ taikosi į Prancūziją: po gamyklos Vengrijoje svarsto ir antrą, ir trečią Europoje

    „BYD“ taikosi į Prancūziją: po gamyklos Vengrijoje svarsto ir antrą, ir trečią Europoje

    Kinijos elektromobilių gamintoja „BYD“ svarsto galimybę atidaryti gamyklą Prancūzijoje. Apie tai Paryžiaus automobilių parodos metu kalbėjo bendrovės viceprezidentė Stella Li, pabrėžusi, kad Prancūzija yra tarp realiausių variantų.

    Pasak jos, tikslas neapsiriboja vien pardavimais: „BYD“ nori, kad vietos vairuotojai prekės ženklą imtų suvokti kaip artimą ir įsitvirtinusį Europoje. Ši žinutė ypač svarbi tuo metu, kai Europos Sąjungoje griežtėja diskusijos dėl konkurencijos ir importo sąlygų automobilių rinkoje.

    „Prancūzija yra trumpajame sąraše. Labai atidžiai vertiname galimybę čia įkurti gamyklą“, – sakė Stella Li.

    „Noriu, kad žmonės Prancūzijoje manytų, jog „BYD“ yra vietinė įmonė, ir kad ji jiems patiktų“, – pridūrė ji.

    Bendrovė tuo pat metu ruošiasi iki šių metų pabaigos paleisti gamybą Vengrijoje, o tai būtų vienas svarbiausių „BYD“ žingsnių lokalizuojant gamybą Europoje. Pasak Stellos Li, tai tik pradžia: įmonė svarsto atidaryti ir antrą bei trečią gamyklas skirtingose Europos šalyse, kad sumažintų logistikos kaštus ir greičiau reaguotų į paklausą.

    Gamybos plėtra sutampa su jautriu laikotarpiu tarptautinėje prekyboje. Europos Komisija pastaraisiais metais vis aktyviau vertina, kaip subsidijos ir kainodara veikia sąžiningą konkurenciją, o europinė automobilių pramonė ieško būdų apsaugoti tiekimo grandines ir darbo vietas.

    „BYD“ salonai plečiasi Prancūzijoje

    Prancūzijoje „BYD“ jau remiasi sparčiai augančiu pardavėjų ir aptarnavimo partnerių tinklu. Bendrovė bendradarbiauja su didelėmis vietos automobilių grupėmis, kurios užtikrina ne tik pardavimus, bet ir garantinį bei pogarantinį servisą pagrindiniuose šalies miestuose.

    „BYD“ yra skelbusi, kad vasarą Prancūzijoje turėjo apie 115 prekybos vietų, o tinklas toliau plečiamas per vietos rinkoje įsitvirtinusius atstovus. Bendrovės duomenimis, 2026 metų pirmąjį pusmetį Prancūzijoje buvo įregistruoti 13 935 „BYD“ lengvieji automobiliai, tai yra 136 proc. daugiau nei prieš metus.

    Elektromobilių paklausą Europoje didina ne vien nauji modeliai, bet ir ekonominiai veiksniai: degalų kainų svyravimai, griežtėjantys taršos reikalavimai bei valstybių taikomos paskatos nulinės ar mažos taršos transportui. Dėl to gamintojams vis dažniau tenka spręsti, kaip greitai perkelti dalį gamybos ar tiekimo arčiau galutinės rinkos.

  • Graikijos sala per 10 mėnesių apsivertė: 91 proc. elektros iš saulės ir vėjo

    Graikijos sala per 10 mėnesių apsivertė: 91 proc. elektros iš saulės ir vėjo

    Agios Efstratios, dar vadinama Ai Stratis, per maždaug 10 mėnesių iš esmės pakeitė elektros tiekimą: sala, anksčiau visiškai priklausiusi nuo iškastinio kuro, dabar apie 91 proc. elektros pasigamina iš atsinaujinančių šaltinių. Nedidelėje ugnikalninės kilmės saloje šiaurės rytų Egėjo jūroje gyvena apie 250 žmonių.

    Projektas įgyvendintas pagal Europos Sąjungos finansuotą programą Ai Stratis – Green Island. Skaičiuojama, kad dėl perėjimo prie žaliosios energijos kasmet į atmosferą nepatenka apie 1 000 tonų anglies dioksido, o elektros gamybos savikaina tapo stabilesnė ir lengviau prognozuojama.

    „Dabar elektros gamybos kaina yra stabili ir prognozuojama. Agios Efstratios žmonėms neberūpi naftos rinkos, nes tai jų nebeveikia“, – sakė Dimitrios Kardomateas.

    Pasak jo, sala pasirinkta kaip bandomoji bendruomenė dėl nedidelio masto ir izoliacijos nuo nacionalinio elektros tinklo. Pagrindinis tikslas buvo pasiekti beveik nulinį balansą, kai daugiau nei 90 proc. energijos poreikio padengiama atsinaujinančia energija.

    „Tai ideali maža bendruomenė pilotiniam projektui. Sala nėra prijungta prie tinklo, todėl tikslas buvo padengti daugiau nei 90 proc. gyventojų energijos poreikio atsinaujinančiais šaltiniais“, – sakė Dimitrios Kardomateas.

    Kaip veikia hibridinė sistema

    Energijos ūkio pagrindas – hibridinė schema: 900 kilovatų vėjo turbina, 225 kilovatų saulės elektrinė ir baterijų sistema energijai kaupti. Visa tai sujungta su automatizuotu realaus laiko energijos valdymu, kuris subalansuoja gamybą, vartojimą ir kaupimą.

    Pagamintos energijos perteklius pirmiausia kaupiamas baterijose, o kai gamyba sumažėja, sukaupta elektra grąžinama į tinklą. Toks sprendimas ypač svarbus saloms, kur tiekimo patikimumas anksčiau priklausė nuo dyzelinių generatorių ir kuro logistikos.

    Šiluma be mazuto

    Žiemos laikotarpiu dalis perteklinės atsinaujinančios energijos panaudojama šilumai gaminti. Ji sukaupiama keturiuose karšto vandens rezervuaruose, kurių bendra talpa siekia 500 kubinių metrų, taip mažinant priklausomybę nuo šildymui skirto kuro.

    Vietos gyventojai pastebi kasdienę naudą: šildymas tapo tylesnis ir ekonomiškesnis, o namuose nebereikia eksploatuoti katilų. Tai svarbu ne tik nuolatiniams gyventojams, bet ir apgyvendinimo paslaugas teikiantiems verslams, kurių sąnaudas anksčiau smarkiai veikdavo kuro kainų svyravimai.

    Kiek kainavo projektas

    Bendra Ai Stratis – Green Island biudžeto vertė siekė 7,23 milijono eurų. Iš jų 85 proc. finansuota Europos Sąjungos sanglaudos politikos lėšomis, o likę 15 proc. – Graikijos nacionaliniu finansavimu.

    Įgyvendinant projektą teko spręsti sudėtingus logistikos klausimus, įskaitant 77 metrų aukščio, beveik 30 tonų svorio vėjo turbinos transportavimą ir montavimą aukščiausiame salos taške. Projekto vadovai pabrėžė, kad ne mažesnis iššūkis buvo pritaikyti reguliavimą sistemai, kuri iš esmės skirta izoliuotai salai ir kombinuoja kelias technologijas.

    Agios Efstratios pavyzdys vis dažniau minimas kaip modelis kitoms saloms, siekiančioms mažinti priklausomybę nuo importuojamo kuro ir didinti energetinį saugumą. Graikijoje panašios krypties sprendimai jau taikomi ir kitose salose, o Europoje plačiai testuojami mikro tinklai bei baterijų kaupimas, kad atsinaujinančios energijos dalis augtų neaukojant patikimumo.

  • Jaunųjų ūkininkų nykimas nesustoja: kas 15 valandų Lietuvoje minus vienas, o parama – milijardinė

    Lietuvoje jaunųjų ūkininkų skaičius per kiek daugiau nei dešimtmetį sumažėjo 30,6 proc., o tai reiškia, kad statistiškai maždaug kas 15 valandų šalyje jaunųjų ūkininkų sumažėja vienu. Šie skaičiai vėl kelia klausimą, ar valstybės ir ES politika iš tiesų užtikrina kartų kaitą žemės ūkyje.

    Tuo pat metu žemės ūkiui kasmet išmokama daugiau kaip 1 milijardas eurų viešosios paramos, o atskiroms priemonėms skiriamos papildomos tikslinės lėšos. Kritikai pabrėžia, kad vien išmokų dydis dar negarantuoja ilgalaikio rezultato, jei jaunam žmogui neužtikrinamas realus startas: prieinama žemė, investicijos, stabilios pajamos ir aiškios taisyklės keliems metams į priekį.

    Diskusiją aštrina ir tai, kad regionuose socialinė bei ekonominė atskirtis išlieka didelė, o ūkių struktūroje ryškėja koncentracijos tendencijos. Praktikoje tai dažnai reiškia, kad didesni ūkiai lengviau randa apyvartinių lėšų, greičiau įgyvendina investicinius projektus ir paprasčiau atlaiko kainų svyravimus, o smulkesniems ir pradedantiems tenka didžiausia rizika.

    Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga kartu su Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmais spalio 12 dieną Vilniuje rengia spaudos konferenciją, kurioje ketina pristatyti jaunųjų ūkininkų mažėjimo duomenis. Organizacijos taip pat žada kelti klausimus dėl paramos politikos rezultatyvumo ir to, ar priemonės iš tiesų pasiekia tuos, kam jos deklaruojamos.

    Aptarimo centre numatyta ir 19,576 mln. eurų skubios paramos dėl pabrangusio kuro ir trąšų paskirstymo tema, taip pat skaidrumo bei prioritetų klausimai. Iš šios sumos 9,788 mln. eurų sudaro valstybės biudžeto lėšos, o organizatoriai akcentuoja, kad pagal pristatomą modelį į išmokas gali pretenduoti ir gerokai didesnio ekonominio pajėgumo ūkiai.

    „Svarbu ne tik tai, kiek paramos išmokama šiandien, bet ir kokias galimybes ji sukuria ateities kartoms“, – sakė Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkas dr. Paulius Astrauskas.

    Ilgalaikė dilema išlieka paprasta, bet aštri: jei jaunų žmonių žemės ūkyje mažėja, kas Lietuvoje gamins maistą po 20, 30 ar 50 metų. Atsakymas priklausys ne vien nuo išmokų eilutės biudžete, bet ir nuo to, ar parama taps realiu tramplinu jauniesiems ūkininkams, o ne vien trumpalaikiu kainų šoko amortizatoriumi.

  • Lenkai reikia naujo valstybės „operacinio“: DI, verslas ir politika kurs planą po 2027-ųjų

    Lenkai reikia naujo valstybės „operacinio“: DI, verslas ir politika kurs planą po 2027-ųjų

    Lenkijoje vis garsiau kalbama apie būtinybę atnaujinti valstybės veikimo modelį, tarsi „operacinę sistemą“. Spalio 19 dieną Varšuvoje, Koperniko mokslo centre, vyks trečiasis forumas, kuriame verslo, politikos, administracijos ir technologijų atstovai ieškos sprendimų kitam dešimtmečiui.

    Renginio organizatoriai skelbia, kad susitikime planuojama apie 500 dalyvių, tačiau tikslas nėra vien diskusijos. Numatyta dirbti taip, kad būtų suformuluotos konkrečios rekomendacijos dėl Lenkijos raidos po 2027 metų.

    DI klausimas taps centriniu

    Viena ryškiausių programos krypčių bus skaitmeninė ateitis ir dirbtinis intelektas. Čia akcentuojama dilema, kuri aktuali visoms Europos valstybėms: kas ir kaip nustatys DI naudojimo taisykles, kad jos būtų ir saugios, ir skatintų inovacijas.

    Europos Sąjungoje šią kryptį jau keičia įsigaliojęs DI aktas, nustatantis rizikos lygiais grįstą reguliavimą ir griežtesnes taisykles didelės rizikos sistemoms. Tai reiškia, kad viešasis sektorius, švietimas ir verslas turi ruoštis ne tik technologiniams pokyčiams, bet ir atitikties reikalavimams.

    Forume bus pristatomos dvi skirtingos perspektyvos: viena labiau pabrėžianti ribas, kai sprendimų negalima patikėti algoritmams, kita kviečianti drąsiau peržiūrėti žmogaus ir mašinų galimybių santykį. Diskusijose numatoma kelti klausimą, ar algoritmai gali prognozuoti mūsų ateitį tiksliau už mus pačius.

    Nuo debatų prie konkrečių siūlymų

    Numatyti praktiniai užsiėmimai, kuriuose dalyviai ieškos atsakymo į provokuojantį klausimą, nuo ko pradėtų, jei turėtų metus „sutaisyti“ valstybę. Tarp temų bus ne tik DI, bet ir sveikata, gynyba, demografija bei ekologija ir energetika.

    DI kontekste svarbiausi akcentai siejami su valstybės investicijomis į technologinę pažangą, švietimo pertvarka ir darbo rinkos prisitaikymu. Pastaraisiais metais ES šalys DI vis dažniau vertina kaip produktyvumo ir konkurencingumo klausimą, tačiau kartu pripažįsta, kad be aiškių taisyklių didėja reputacinės, saugumo ir diskriminacijos rizikos.

    Renginio organizatoriai pabrėžia, kad ieškos balanso tarp reguliavimo ir eksperimentavimo. Praktikoje tai reiškia sprendimą, kur būtinos griežtos taisyklės, pavyzdžiui, kritinėse paslaugose ar viešajame sektoriuje, o kur galima greičiau testuoti naujas priemones, kad valstybė neprarastų tempo.

    Naujas valstybės ir verslo susitarimas

    Kita svarbi ašis bus vadinamasis naujas valstybės ir verslo kontraktas, kuriame daug dėmesio skiriama teisės stabilumui ir reguliavimo prognozuojamumui. Forume bus keliama mintis, kad be veiksmingos valstybės sunku kurti stiprią ekonomiką, tačiau ir valstybė negali projektuoti ekonomikos neįtraukdama tų, kurie ją kuria.

    Programoje taip pat numatyta geopolitikos linija, skirta Lenkijos vaidmeniui regione ir jos galimybėms didinti įtaką remiantis geografija, ekonomikos mastu bei planuojamomis investicijomis. Diskusijose bus svarstoma, ar šalis gali tapti svarbiu transporto ir energetikos centru Vidurio Europoje.

    Organizatorių teigimu, forumo rezultatas turėtų būti ne vien idėjų apsikeitimas, bet ir aiškiai suformuluoti pasiūlymai, kuriuos būtų galima pateikti politiniams lyderiams. Toks modelis rodo siekį, kad valstybinės reformos būtų planuojamos ne fragmentiškai, o kaip ilgalaikė strategija, apimanti technologijas, ekonomiką ir institucijų efektyvumą.

  • Vokietijos žiniasklaida apie Lenkijos sėkmę: transformacija be turtingo brolio tapo pranašumu

    Vokietijos dienraštis „Berliner Zeitung“ atkreipė dėmesį, kad Rytų Vokietijos gyventojai šiandien vis dažniau lygina savo regiono raidą su Vidurio ir Rytų Europa, o kai kuriais aspektais net pavydi. Leidinys kaip pavyzdžius mini Lenkiją, Čekiją ir Lietuvą, kurios po 1990 metų pertvarkas vykdė neturėdamos vadinamojo turtingo brolio.

    Pasak publikacijos, Rytų Vokietija po suvienijimo gavo didžiulę Vakarų paramą: greitai perkeltą teisinę ir administracinę sistemą, institucijų modelį, investicijas ir kapitalą. Tačiau kartu, anot autoriaus, dalis gyventojų prarado jausmą, kad patys kontroliuoja savo ateitį, nes sprendimų priėmime dominavo Vakarų Vokietijos elitas.

    Tuo metu Lenkijos, Čekijos ir Lietuvos kelias buvęs kitoks: valstybės turėjo kurti rinkos ekonomiką ir demokratines institucijas pačios, dažnai esant ribotiems ištekliams. „Berliner Zeitung“ pabrėžia, kad būtent ši atsakomybė ir būtinybė greitai prisitaikyti ilgainiui tapo šių šalių stiprybe, nes leido greičiau išsiugdyti konkurencingumą ir lankstesnį ekonomikos modelį.

    Kas lėmė spartesnį augimą?

    Leidinys primena ir politinius sprendimus, kurie, vertinant iš šiandienos perspektyvos, padėjo sumažinti visuomenės susipriešinimą pereinamuoju laikotarpiu. Kaip vienas pavyzdžių pateikiamas pirmojo nekomunistinio Lenkijos ministro pirmininko Tadeuszo Mazowieckio pasirinktas kursas, siejęs demokratijos kūrimą su žvilgsniu į priekį, o ne su kerštu ar plataus masto politinėmis represijomis.

    „Buvo siekiama kurti ateitį, o demokratiją pasiūlyti visiems visuomenės sluoksniams, net ir buvusiems komunistų partijos nariams“, – rašoma apibendrinant leidinio pateikiamą argumentą.

    Kalbėdamas apie dabartį, „Berliner Zeitung“ akcentuoja, kad Lenkija šiandien laikoma viena didžiausių Europos Sąjungos ekonomikų. Leidinys taip pat teigia, kad po įstojimo į Europos Sąjungą 2004 metais šalies ekonomikos augimo tempas buvo gerokai spartesnis nei Europos Sąjungos vidurkis, o nedarbo rodikliai kai kuriais laikotarpiais buvę mažesni nei Vokietijoje.

    Publikacijoje Lenkijos raida apibūdinama kaip plačiau Europoje matoma sėkmės istorija, pabrėžiant ryškų gyvenimo lygio ir ekonomikos modernizacijos šuolį per kelis dešimtmečius. Kartu išvada aiški: ilgainiui svarbus ne vien išorinis finansinis užnugaris, bet ir tai, kiek visuomenė jaučia galinti pati priimti sprendimus ir prisitaikyti prie pokyčių.

  • Abbasas nukėlė Palestinos parlamento rinkimus iki 2027 metų: ES ragina atnaujinti institucijų legitimumą

    Abbasas nukėlė Palestinos parlamento rinkimus iki 2027 metų: ES ragina atnaujinti institucijų legitimumą

    Palestinos prezidentas Mahmoudas Abbasas pasirašė dekretą, kuriuo parlamento ir prezidento rinkimai nukeliami į 2027 metų rugsėjo 11 dieną. Apie tai pranešė Palestinos naujienų agentūra Wafa, nurodžiusi, kad sprendimas grindžiamas saugumo, logistinėmis ir vietos sąlygomis, esą neleidžiančiomis sukurti tinkamų rinkimų organizavimo aplinkybių.

    Pagal anksčiau skelbtą planą parlamento rinkimai turėjo vykti 2026 metų lapkričio 28 dieną, tačiau dabar ši data atšaukta. Wafa taip pat pranešė, kad Palestinos išlaisvinimo organizacijos Vykdomasis komitetas pritarė nukėlimui, teigdamas, jog nuo rinkimų paskelbimo situacija „iš esmės pasikeitė“.

    Rinkimai nevyko nuo 2006 metų

    Palestinos teritorijose parlamento rinkimai paskutinį kartą surengti 2006 metais, kai pergalę iškovojo islamistinis judėjimas „Hamas“, aplenkęs „Fatah“. Vėlesniais metais politinis susiskaldymas tarp Gazos Ruožo ir Vakarų Kranto, taip pat saugumo padėtis tapo pagrindiniais argumentais, kodėl visuotiniai rinkimai nebuvo organizuojami.

    Dabartinis sprendimas rinkimus nukelti iki 2027 metų reiškia, kad politinio atsinaujinimo klausimas atidedamas dar beveik metams nuo planuotos datos. Toks terminas tarptautinėje arenoje paprastai vertinamas kaip reikšmingas, nes rinkimai laikomi vienu svarbiausių institucijų legitimumo atnaujinimo instrumentų.

    Europos Sąjungos pozicija

    Europos Sąjunga anksčiau buvo signalizavusi paramą tam, kad rinkimai įvyktų 2026 metų lapkritį. ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams Kaja Kallas yra pabrėžusi, kad rinkimai galėtų tapti ilgai laukta galimybe atnaujinti Palestinos institucijų legitimumą, o palestiniečiai turi teisę rinkti atstovus patikimuose, įtraukiuose ir skaidriuose rinkimuose.

    Panašią žinutę anksčiau skelbė ir už Viduržemio jūros regioną atsakinga Europos Komisijos narė Dubravka Šuica, pabrėžusi, kad sąžiningas ir patikimas rinkimų procesas yra būtinas stiprinant institucijas. Nukėlus balsavimą, Briuselio lūkesčiai dėl greitesnio politinio atsinaujinimo susiduria su nauja realybe, kurią palestiniečių vadovybė aiškina saugumo ir praktinėmis kliūtimis.

    Izraelio kritika ir politinės pasekmės

    Tuo metu Izraelio užsienio reikalų ministras Gideonas Sa’aras kritikavo Abbasą, teigdamas, kad šis tarptautinei bendruomenei esą kartoja pažadus dėl rinkimų, bet vėliau juos atšaukia. Izraelio pusės pareiškimai pasirodė dar iki oficialaus sprendimo paskelbimo, kai viešojoje erdvėje jau sklandė kalbos apie nukėlimą.

    Rinkimų nukėlimas gali turėti tiesioginių pasekmių tiek Palestinos vidaus politikai, tiek santykiams su tarptautiniais partneriais, kurie legitimumo klausimą sieja su institucijų reformomis ir gebėjimu atstovauti visuomenei. Artimiausiais mėnesiais tikėtina, kad didžiausias spaudimas bus susijęs su tuo, ar bus pateiktas aiškus veiksmų planas, kaip iki 2027 metų užtikrinti sąlygas rinkimams ir ar realiai bus laikomasi naujo termino.

  • ES ir Kinija sutarė dėl automobilių: ką tai reikš europietiškoms kainoms ir pramonei?

    ES ir Kinija sutarė dėl automobilių: ką tai reikš europietiškoms kainoms ir pramonei?

    Europos Sąjunga ir Kinija po įtemptų derybų pasiekė susitarimą, kuriuo siekiama pristabdyti kiniškų hibridinių ir įkraunamų hibridinių automobilių srautą į ES bei supaprastinti retųjų žemių eksporto licencijavimą. Apie tai pranešė už prekybą atsakingas Europos Komisijos narys Marošas Šefčovičius.

    Pasak jo, susitarimas žymi pirmojo derybų etapo pabaigą ir rodo, kad Briuselis kol kas renkasi diplomatinį kelią, tačiau kartu spaudžia Pekiną dėl struktūrinio prekybos santykių perbalansavimo. Kitą savaitę susitarimo detales ketinama aptarti ES vadovų susitikime Briuselyje.

    ES pastaraisiais metais vis garsiau kalba apie išaugusį prekybos disbalansą su Kinija ir riziką Europos pramonei, kai rinką užlieja pigesnė importinė produkcija. Ši įtampa ypač aštri automobilių sektoriuje, kuriame Europoje svarbi ne tik gamyba, bet ir plati tiekimo grandinė bei darbo vietos.

    Kas sutarta dėl automobilių?

    Pagal paskelbtą informaciją, šalys sutarė „moderuoti“ Kinijos hibridų ir įkraunamų hibridų eksportą į Europos Sąjungą. M. Šefčovičius teigė, kad tai atvertų galimybę mažinti tokių automobilių eksportą daugiau nei perpus.

    Europos Komisija tokį žingsnį pristato kaip dalį platesnės politikos, kuria siekiama suvienodinti konkurencines sąlygas. Europos sostinėse daugėja raginimų turėti priemonių, kurios leistų greitai reaguoti, jei būtų nustatomos nesąžiningos prekybos praktikos ar valstybinė parama, iškreipianti konkurenciją.

    Susitarimo fone Europos Sąjunga taip pat yra užsiminusi apie galimas atsakomąsias priemones, jei pažanga pasirodytų nepakankama. Todėl galutinis susitarimo poveikis priklausys nuo to, kaip tiksliai bus įgyvendintos kvotos, kontrolės mechanizmai ir priežiūra.

    Retosios žemės: jautriausia grandis

    Antra susitarimo dalis susijusi su retosiomis žemėmis ir nuolatiniais magnetais, kurie svarbūs elektromobilių pavaroms, vėjo jėgainių generatoriams, elektronikai ir gynybos pramonei. M. Šefčovičius teigė, kad Kinija sutiko toliau palengvinti eksporto licencijavimą.

    ES seniai pripažįsta, kad priklausomybė nuo Kinijos kritinėse žaliavose yra strateginė rizika. Pastarųjų metų sprendimai riboti kai kurių žaliavų eksportą, taip pat geopolitinė įtampa, paskatino Europą spartinti tiekimo diversifikavimą, investicijas į perdirbimą ir atsargų kaupimo modelius.

    Vis dėlto trumpuoju laikotarpiu būtent licencijų režimas ir realus žaliavų srautas į Europą gali turėti tiesioginės įtakos gamybos planams. Automobilių ir atsinaujinančios energetikos sektoriai ypač jautriai reaguoja į bet kokius tiekimo trikdžius.

    Ką tai gali reikšti vartotojams?

    Vairuotojams svarbiausias klausimas išlieka kainos ir pasirinkimas. Jei importo ribojimai sumažins pigesnių kiniškų modelių pasiūlą, dalyje segmentų konkurencija gali silpnėti, o kainos spaudimas mažėti.

    Kita vertus, ES siekia apsaugoti vietos gamintojus ir tiekėjus, kad šie galėtų investuoti į elektrifikaciją, baterijų tiekimo grandines ir naujas technologijas. Ilgainiui tai gali reikšti stabilesnę pramonės bazę Europoje, tačiau pereinamuoju laikotarpiu sprendimų kaina dažnai pasimato rinkoje.

    Europos Komisija pabrėžia, kad derybose svarbus ir abipusis rinkos atvėrimas. Teigiama, jog susitarimas turėtų pagerinti ES produktų patekimą į Kinijos rinką, o tai aktualu tiek automobilių komponentų gamintojams, tiek maisto ar vartojimo prekių eksportuotojams.

    Artimiausiu metu dėmesys kryps į tai, kokias konkrečias taisykles patvirtins ES lyderiai ir ar abi pusės laikysis numatytų įsipareigojimų. Nuo to priklausys, ar susitarimas taps realiu lūžio tašku, ar tik laikinu kompromisu prieš naują įtampos etapą.

  • Airija siūlo nukirpti 141 mlrd. eurų ES biudžeto: kam klius skaudžiausiai?

    Airija siūlo nukirpti 141 mlrd. eurų ES biudžeto: kam klius skaudžiausiai?

    Airija, šiuo metu pirmininkaujanti ES Tarybai, pateikė siūlymą mažinti kitą daugiametį ES biudžetą 141 mlrd. eurų. Taip Dublinas siekia priartinti susitarimą su vadinamųjų taupiųjų valstybių grupe, kuriai toną dažnai užduoda Vokietija.

    Siūlomas 2028–2034 metų daugiametės finansinės programos biudžetas sudarytų apie 1 622 mlrd. eurų 2025 metų kainomis. Tai būtų maždaug 8 proc. mažiau, nei buvo siūliusi Europos Komisija, tačiau vis dar gerokai daugiau nei dabartinis ES ilgalaikis biudžetas.

    Daugiausia karpoma konkurencingumui

    Pagal pirmininkaujančios šalies parengtą vadinamąją derybų dėžutę didžiausia mažinimų našta tektų konkurencingumo, mokslinių tyrimų ir gynybos programoms. Šių sričių finansavimas siūlomas apkarpyti apie 13 proc., iki 456 mlrd. eurų.

    Globalios partnerystės ir pagalbos trečiosioms šalims kryptis Global Europe būtų mažinama apie 17 proc., iki 157 mlrd. eurų. Tuo metu administracinės ES institucijų išlaidos siūlomos mažinti apie 8,8 proc., iki 95 mlrd. eurų.

    Ūkininkams ir regionams mažiau, bet švelniau

    Didžiausia ES išlaidų dalis – sanglaudos, žemės ūkio ir žuvininkystės finansavimas – būtų apkarpyta palyginti nedaug. Šiai krypčiai siūloma mažinti apie 3 proc., iki 914 mlrd. eurų, siekiant apsaugoti jautriausias valstybių narių prioritetų sritis.

    Airijos valstybės ministras Europos reikalams Thomas Byrne pabrėžė, kad dokumentas skirtas suartinti skirtingas pozicijas ir rasti pusiausvyrą tarp naujų prioritetų, tokių kaip konkurencingumas ir gynyba, bei tradicinių politikų, ypač žemės ūkio ir sanglaudos.

    „Derybų dėžutė siekia suartinti labai skirtingas valstybių narių pozicijas ir priartinti sprendimą dėl biudžeto trilemų“, – sakė Thomas Byrne.

    Nauji ES pajamų šaltiniai

    Airijos kompromisiniame tekste numatomas ir naujas vadinamųjų nuosavų išteklių paketas, iš kurio į ES biudžetą kasmet galėtų įplaukti apie 55 mlrd. eurų. Nuosavi ištekliai reiškia ES mastu surenkamas įmokas ar mokesčius, kurie tiesiogiai papildo bendrą kasą.

    Vienas didžiausių pokyčių – siūlymas didinti anglies dioksido korekcinio mechanizmo pasienyje įplaukų dalį, kuri keliautų į ES biudžetą, nuo 75 proc. iki 90 proc. Taip pat siūloma lankstesnė taršos leidimų prekybos sistemos įplaukų integracija toms valstybėms, kurios remiamos Modernizavimo fondo lėšomis.

    Tekste išlaikomi ir Europos Komisijos siūlymai dėl tabako akcizo nuosavo ištekliaus, įmonių ištekliaus bei elektroninių atliekų įmokos, taip pat numatoma, kad ES pasiliktų 90 proc. muitų pajamų. Tačiau neįtraukti Europos Parlamento siūlyti nauji ištekliai, susiję su skaitmeninėmis paslaugomis, internetiniais lošimais ir kriptoturtu.

    Politinis spaudimas auga

    Biudžeto derybas apsunkina artėjantys rinkimų ciklai keliose didžiosiose ES valstybėse, todėl siekiama politinį susitarimą pasiekti iki metų pabaigos. Skirtingos stovyklos jau dabar siunčia priešingus signalus: vieni ragina ryškiai mažinti biudžeto apimtį, kiti reikalauja pirmiausia saugoti paramą regionams ir ūkininkams.

    Švedijos ES reikalų ministrė Jessica Rosencrantz viešai pareiškė, kad siūlomas derybų dokumentas, jos vertinimu, vis dar reiškia per didelį ir sunkiai įperkamą biudžeto augimą. Tai rodo, kad net ir kompromisinis variantas gali neįtikinti taupiųjų šalių.

    Artimiausiomis dienomis Airijos siūlymą aptars ES ambasadoriai ir Bendrųjų reikalų taryba, o galutinį politinį impulsą turėtų suteikti Europos Vadovų Taryba, kuri planuoja diskusijas spalio 15 dieną ir spalio 16 dieną. Nuo šių pokalbių priklausys, ar ES biudžeto derybos pajudės iš aklavietės, ar įtampa tarp prioritetų tik didės.