Tag: Europos Sąjunga

  • Seimo vadovas apie Trumpo politiką ir kritines žaliavas: žada skubinti įstatymą dėl tiekimo saugumo

    Augant įtampai tarptautinėse žaliavų rinkose ir tęsiantis karui Ukrainoje, Lenkijos politikai vis garsiau kalba apie strateginių išteklių saugumą. Seimo maršalka Włodzimierzas Czarzasty viešai įspėjo, kad Donaldo Trumpo politika gali didinti neapibrėžtumą, ir pažadėjo skubinti įstatymo dėl kritinių žaliavų projektą.

    Apie tai kalbėta Valstybinio geologijos instituto konferencijoje Seime, skirtoje investiciniam klimatui mineralų sektoriuje. Renginyje akcentuota, kad žaliavų savarankiškumas vis dažniau vertinamas kaip nacionalinio saugumo dalis, ypač kai tiekimo grandines veikia geopolitiniai konfliktai ir prekybos kelių rizikos.

    Žaliavų saugumas ir energetika

    Energetikos viceministras Marianas Zmarzły pabrėžė, kad žaliavų saugumas praktiškai reiškia ir energetinį saugumą. Pasak jo, energetikos pertvarka tęsiasi, tačiau šalis dar kurį laiką išliks priklausoma nuo tradicinių energijos išteklių, o pokyčiai turi būti planuojami atsižvelgiant į realius sistemos pajėgumus.

    „Žinome, kad traukiantis nuo anglies, dujos tampa pereinamuoju kuru. Tačiau turime ramiai vertinti tai, kas vyksta pasaulyje, ir laukti naujų pajėgumų, tokių kaip branduolinės elektrinės“, – sakė Marianas Zmarzły.

    Viceministras taip pat akcentavo, kad būtina toliau optimizuoti kasybos sektoriaus vaidmenį, energijos išteklių importą ir visą energetinę ekonomiką. Tokia pozicija atspindi platesnę Europos tendenciją derinti klimatinius tikslus su tiekimo patikimumu, kai kritinių žaliavų paklausa auga dėl energetikos ir pramonės transformacijos.

    Įstatymas dėl kritinių žaliavų

    Seimo maršalka Włodzimierzas Czarzasty teigė, kad nestabili tarptautinė aplinka gali sukelti sutrikimų prekybos maršrutuose, todėl Europa turi stiprinti vietinius pajėgumus. Jo vertinimu, artimesnės tiekimo grandinės žemyne gali būti patikimesnės nei priklausomybė nuo tolimų rinkų.

    „Bijome visiškai neapibrėžtos ir daugeliu aspektų neatsakingos prezidento Donaldo Trumpo politikos. Jis yra chaoso lyderis, iš kurio galima tikėtis ir gero, ir blogo. Turime būti pasirengę įvairiems scenarijams dėl padėties Ukrainoje“, – sakė Włodzimierzas Czarzasty.

    Politikas taip pat pabrėžė, kad kasybos ir žvalgybos projektai privalo vykti dialoge su vietos bendruomenėmis. Jo teigimu, visuomenės palaikymas gali tapti lemiamu veiksniu, kai valstybė siekia greičiau įgyvendinti strateginius projektus.

    Seimo maršalka pažadėjo, kad gavus įstatymo projektą dėl nacionalinės ekonomikos aprūpinimo žaliavomis, įskaitant kritines žaliavas, jam būtų suteiktas procedūrinis prioritetas. Šis teisės aktas yra siejamas su Europos Sąjungos kritinių žaliavų reguliavimo įgyvendinimu, kuriuo siekiama mažinti priklausomybę nuo riboto skaičiaus tiekėjų ir didinti žvalgybos, gavybos, perdirbimo bei perdirbamumo apimtis Europoje.

    Šiuo metu projektas rengiamas ir derinamas vykdomosios valdžios lygiu. Politinė žinutė aiški: kritinės žaliavos, energetikos pertvarka ir geopolitinės rizikos tampa vienu paketu, kur sprendimai turi būti priimami greičiau, tačiau išlaikant socialinį ir ekonominį pagrįstumą.

  • Nvidia žada apie 2 mlrd. eurų investicijų Europoje: DI lenktynėse žemynui siūlo atviruosius modelius

    JAV lustų gamintoja Nvidia planuoja Europoje paskelbti apie maždaug 2 mlrd. eurų vertės investicijas, viešėdamas žemyne teigė bendrovės vadovas Jensenas Huangas. Jo žinutė aiški: Europa, pasak jo, turi aktyviau įsitraukti į dirbtinis intelektas plėtrą ir infrastruktūrą, jei nenori atsilikti nuo JAV.

    Šios lėšos, skaičiuojant kartu su per pastaruosius metus Europoje jau nukreiptomis investicijomis, sudarytų apie 8 mlrd. eurų. Nvidia investicijas sieja su sparčiai augančia DI paklausa, ypač duomenų centruose, kuriems reikia galingų grafinių procesorių ir specializuotų akceleratorių.

    Kur keliaus pinigai?

    Pasak J. Huango, dalis naujo finansavimo turėtų pasiekti Prancūzijos startuolius, tarp jų „Doctolib“, „Genesis AI“, „Pigment“ ir „Entalpic“. Tai signalas, kad Nvidia Europoje mato ne tik infrastruktūros, bet ir programinės įrangos bei taikomųjų DI sprendimų augimo potencialą.

    Europoje DI ekosistemai itin svarbūs ne vien pinigai, bet ir skaičiavimo pajėgumai, prieiga prie modernių lustų bei kompetencijų telkimas. Būtent todėl Nvidia strategija dažnai remiasi partnerystėmis su vietos įmonėmis ir tyrimų centrais, o ne tik tiesioginėmis investicijomis.

    DI plėtra susiduria su pasipriešinimu

    Nvidia vadovo vizitas vyksta tuo metu, kai dirbtinis intelektas Europoje sulaukia vis daugiau klausimų dėl saugumo ir poveikio aplinkai. Kritikai atkreipia dėmesį į nepakankamai kontroliuojamus modelius, galimą piktnaudžiavimą ir didelį energijos poreikį, kurį sukuria duomenų centrai.

    Šiame kontekste vis garsiau skamba raginimai lėtinti DI diegimą arba griežtinti priežiūrą, kad technologijų plėtra neaplenktų saugumo standartų. Europa ir Jungtinė Karalystė bando rasti balansą tarp inovacijų skatinimo ir rizikų valdymo, o reguliavimo kryptį jau ženklina Europos Sąjungos DI taisyklės.

    Atvirieji modeliai kaip Europos šansas

    J. Huangas nepritaria siūlymams stabdyti DI plėtrą ir akcentuoja ekonominę naudą, kurią, jo teigimu, atneš spartesnis technologijos diegimas. Jis taip pat išskiria atviruosius modelius kaip galimą kelią Europai greičiau vytis lyderius, nes tokie sprendimai gali būti pigesni naudoti ir lengviau pritaikomi.

    „Europa turi įsitraukti į lenktynes“, – sakė Jensenas Huangas.

    Nvidia Europoje jau turi svarbių partnerių, o ryškiausias pavyzdys yra Prancūzijos bendrovė „Mistral AI“, kuri kuria atvirus DI sprendimus. Nvidia yra viena iš jos partnerių: investuoja ir tiekia akceleratorius, reikalingus dideliems modeliams mokyti bei diegti.

    „Atvirieji modeliai svarbūs, nes juos galima pritaikyti kalboms, programavimo aplinkoms ir savo suverenitetui“, – sakė Jensenas Huangas.

    Ekspertai pabrėžia, kad Europos konkurencingumui lemiami keli veiksniai: energijos ir tinklų infrastruktūra, duomenų centrų plėtra, kvalifikuotų specialistų trūkumo mažinimas ir aiškios taisyklės, kurios užtikrina pasitikėjimą DI. Nvidia investicijų planai šias temas iškelia į pirmą planą ir gali tapti postūmiu regiono technologijų rinkai.

  • Vokietija ir Italija siūlo ES avarinį stabdį: valstybės galėtų sustabdyti per daug slegiančius įstatymus

    Vokietija ir Italija siūlo ES avarinį stabdį: valstybės galėtų sustabdyti per daug slegiančius įstatymus

    Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni ir Belgijos ministras pirmininkas Bartas de Weveras ragina suteikti ES sostinėms daugiau galios stabdyti naujus Briuselio teisės aktus. Laiške Europos Vadovų Tarybos pirmininkui António Costa jie siūlo vadinamąjį avarinį stabdį, jei nauji reikalavimai, valstybių vertinimu, tampa per didele našta valdžiai ir verslui.

    Politikų argumentas aiškus: ES konkurencingumas silpsta, o biurokratinės procedūros ir reguliavimo kaina ypač smarkiai smogia smulkiajam ir vidutiniam verslui. Laiške pabrėžiama, kad tikslas turėtų būti užkirsti kelią nereikalingoms reguliavimo išlaidoms, kurios ilgainiui gali lemti gamybos pajėgumų mažėjimą ir investicijų traukimąsi iš Europos.

    Kas yra avarinis stabdis?

    Avarinio stabdžio idėja reikštų mechanizmą, leidžiantį valstybėms narėms įsikišti ir laikinai sustabdyti naujų ES teisės aktų priėmimą ar taikymą, jei šie, jų nuomone, neproporcingai apsunkina ekonomiką. Tokia priemonė būtų skirta ne vien pavienėms išimtims, o sisteminiam filtro principui, kai politinis signalas iš sostinių galėtų pristabdyti procesą Briuselyje.

    Šis siūlymas siejamas su platesne kryptimi supaprastinti reguliavimą ir mažinti administracinę naštą, apie kurią pastaraisiais metais vis dažniau kalba tiek pramonė, tiek politikai. Praktikoje tai reikštų daugiau politinio svorio nacionaliniam vertinimui, kad teisėkūros tempas nepralenktų valstybių gebėjimo įgyvendinti pokyčius.

    Supaprastinimas, leidimai ir laikinas pristabdymas

    Be avarinio stabdžio, lyderiai ragina ženkliai pagreitinti planavimo ir leidimų išdavimo procedūras. Jų vertinimu, ilgi derinimai stabdo investicinius projektus, didina kaštus ir mažina ES patrauklumą pramonei, ypač sektoriams, kuriems svarbus greitas pajėgumų plėtimas.

    Laiške taip pat keliama idėja tam tikrose reguliavimo srityse numatyti galimybę laikinai sustabdyti reikalavimų taikymą konkrečiam laikotarpiui, taikant prioriteto taisyklę. Tai būtų politinis bandymas suteikti ekonomikai daugiau kvėpavimo, kai įmonės susiduria su kelių reformų našta vienu metu.

    Kontekstas prieš ES lyderių susitikimą

    Raginimas pasirodė prieš artėjantį Europos Vadovų Tarybos susitikimą Briuselyje, kuriame lyderiai ketina aptarti ilgalaikį ES biudžetą, energijos kainas ir paramą Ukrainai. Konkurencingumo klausimas tapo vienu iš centrinių ES darbotvarkėje, ypač matant pramonės aktyvumo svyravimus ir investicijų konkurenciją su kitais regionais.

    Toliau lieka atviras esminis klausimas, kaip toks avarinis stabdis derėtų su įprasta ES teisėkūros tvarka ir institucijų pusiausvyra. Vis dėlto pats siūlymas rodo didėjantį spaudimą Komisijai ieškoti greitesnių ir verslui paprastesnių sprendimų, kad bendrosios rinkos taisyklės padėtų augti, o ne taptų papildomu barjeru.

  • Prancūzija imasi drastiško žingsnio: degalai pigs iki 18 centų už litrą, žada 10 eurų sutaupymą

    Prancūzija imasi drastiško žingsnio: degalai pigs iki 18 centų už litrą, žada 10 eurų sutaupymą

    Prancūzijos vyriausybė paskelbė apie planą mažinti degalų kainas, panaudojant strategines atsargas. Premjeras Sébastienas Lecornu teigia, kad nuo lapkričio 1 dienos dyzelinas galėtų pigti iki 18 centų už litrą, o pilnas bakas vairuotojui kainuotų maždaug 10 eurų mažiau.

    Apie sprendimą S. Lecornu pranešė po susitikimo su degalų platintojais. Priemonė numatyta taikyti iki sausio pabaigos, o valstybė ketina rinkai parduoti dyzelino iš sukauptų rezervų savikaina, taip tikėdamasi greitai nuspausti kainas degalinėse.

    „Susidūrę su krize, kurios nepasirinkome, valstybė prisiima savo atsakomybę“, – sakė Sébastienas Lecornu.

    Vyriausybės teigimu, laikinas atpigimas apims ne tik dyzeliną degalinėse, bet ir dyzeliną transporto sektoriui, žemės ūkio bei statybų technikai, taip pat namų ūkiams skirtą šildymo kurą. Šis aspektas ypač svarbus artėjant šaltajam sezonui, kai išlaidos energijai tradiciškai auga.

    Degalų kainų spaudimas Prancūzijoje pastaruoju metu yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje. Skelbiama, kad spalio pradžioje dyzelino litro kaina šalyje vidutiniškai siekė apie 2,355 euro ir viršijo Europos Sąjungos vidurkį, todėl politinis spaudimas imtis greitų priemonių tik stiprėjo.

    Vis dėlto vien kainos degalinėse neparodo realios naštos gyventojams, nes ją lemia ir atlyginimų lygis. Vertinant perkamąją galią, skaičiuojama, kad už vienos dienos vidutinį uždarbį Prancūzijoje galima įsigyti apie 52,8 litro dyzelino, o pilnas bakas sudaro maždaug 4,4 proc. vidutinio mėnesio grynojo atlygio.

    Energetikos kainų šuoliai fiksuojami ir kaimyninėse valstybėse, todėl Prancūzijos sprendimas gali tapti precedentu, kaip trumpuoju laikotarpiu sušvelninti šoką vartotojams. Tokios intervencijos paprastai vertinamos kaip laikinas amortizatorius, nes ilgalaikes kainas daugiausia lemia naftos kaina, mokesčiai, logistika ir geopolitinė rizika.

    Ypatingas dėmesys krypsta į šildymo kurą, kurio kainos Prancūzijoje, palyginti su Europos Sąjungos vidurkiu, išlieka gerokai didesnės. Europos Komisijos skelbiami duomenys rodo, kad 1 000 litrų šildymo kuro Prancūzijoje kainavo apie 1 907 eurus, o tai viršijo Europos Sąjungos vidurkį daugiau nei 160 eurų.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokios priemonės paprastai veikia greitai, bet trumpai, todėl gyventojams ir verslui svarbiausia stebėti, ar kainų kritimas realiai pasieks degalines. Rinkoje dažnai keliami klausimai, kaip bus užtikrinta kontrolė ir ar laikinas valstybės įsikišimas nepaskatins vėlesnio kainų atšokimo, kai priemonė baigsis.

  • Europa ant lūžio: EAA įvardijo 6 žingsnius, kurie gali sustiprinti ekonomiką nepjaunant šakos

    Europa ant lūžio: EAA įvardijo 6 žingsnius, kurie gali sustiprinti ekonomiką nepjaunant šakos

    Geopolitinė įtampa, technologijų lūžiai ir klimato kaita vis dažniau verčia Europą rinktis tarp greito augimo ir ilgalaikio stabilumo. Europos aplinkos agentūra (EAA) naujoje analizėje teigia, kad konkurencingumą įmanoma stiprinti neatsisakant tvarumo.

    EAA ataskaitoje pabrėžiama, kad trumpalaikė nauda, grindžiama intensyviu išteklių vartojimu ir ekosistemų alinimu, didina pažeidžiamumą. Alternatyva vadinama no regret kryptis, kai investicijos į gamtą, žmones ir technologijas duoda naudą net ir pasikeitus ekonominėms ar politinėms sąlygoms.

    Ataskaita, pavadinta Competitive by nature: Europe’s long-term competitiveness through the lens of sustainability, paskelbta 2026 metų spalio 13 dieną. Joje išskiriami šeši sprendimai, galintys vienu metu mažinti rizikas ir kelti produktyvumą.

    Prisitaikymas prie klimato

    EAA akcentuoja, kad Europa šyla sparčiausiai iš visų žemynų, todėl ekonominiai nuostoliai dėl karščio bangų, sausrų, potvynių ir gaisrų auga. Prisitaikymas prie klimato pokyčių, agentūros vertinimu, tampa ne tik aplinkosaugos, bet ir konkurencingumo klausimu.

    Kaip praktiški sprendimai įvardijami gamta grįsti projektai, tokie kaip šlapynių, upių užliejamų teritorijų atkūrimas ar daugiau žaliųjų zonų miestuose. Tokios priemonės padeda sugerti potvynių vandenį, mažina karščio salų efektą ir ilgainiui gali sumažinti infrastruktūros remonto bei sveikatos išlaidas.

    Ištekliai, žiediškumas ir DI

    Kitas akcentas yra efektyvesnis išteklių naudojimas, nes Europa reikšmingą dalį žaliavų ir energijos importuoja, o tiekimo grandinės pastaraisiais metais patyrė ne vieną sukrėtimą. EAA siūlo spartinti žiedinės ekonomikos modelį, kai daugiau taisoma, pakartotinai naudojama ir perdirbama, taip mažinant priklausomybę nuo pirminių žaliavų.

    Ataskaitoje nurodoma, kad dirbtinis intelektas ir kiti skaitmeniniai įrankiai gali padėti sekti medžiagas tiekimo grandinėse, geriau valdyti kintančią atsinaujinančios energetikos gamybą elektros tinkle ir realiu laiku stebėti aplinkos žalą. Vis dėlto EAA atkreipia dėmesį ir į augantį duomenų centrų energijos bei vandens poreikį, kuris pats tampa nauju politikos galvosūkiu.

    Greta to aptariama ir naujos kartos biotechnologijų kryptis, kai medžiagos ar kuras gaminami iš biologinių žaliavų, o ne iš naftos ir dujų. Agentūra pabrėžia, kad ši kryptis gali mažinti iškastinio kuro vartojimą, tačiau jos poveikis žemei ir vandeniui turi būti valdomas, kad nepersvertų naudos.

    Įgūdžiai, pasitikėjimas ir taisyklės

    EAA teigimu, perėjimas prie mažiau taršios ekonomikos neįvyks be žmonių įgūdžių, todėl siūloma daugiau investuoti į švietimą, profesinį rengimą ir mokymąsi visą gyvenimą. Tai ypač aktualu energetikos pertvarkai, pramonei ir statyboms, kur dažnai pritrūksta parengtų specialistų.

    Ne mažiau svarbus, pasak agentūros, yra visuomenės pasitikėjimas. Kai klimato politika visuomenėje suvokiama kaip neteisinga ar pernelyg brangi, didėja rizika, kad sprendimai bus atidėliojami, švelninami arba visai stabdomi.

    Galiausiai EAA primena, kad Europos Sąjungos vidaus rinka leidžia formuoti tarptautinius aplinkosaugos ir socialinius standartus, o tai tampa ekonominiu svertu pasaulinėje konkurencijoje. Agentūra ragina siekti aiškių ir nuspėjamų taisyklių, kurios skatintų verslą investuoti, o gyventojams suteiktų daugiau tikrumo dėl permainų krypties.

    „Tvarumas neturi būti konkurencingumo kaina, jis gali tapti jo pagrindu“, – teigiama EAA ataskaitoje.

  • Visagino jaunimui – forumas ir koncertas: spręs, kas priverstų likti mieste ar sugrįžti

    Visagino jaunimui – forumas ir koncertas: spręs, kas priverstų likti mieste ar sugrįžti

    Spalio 16 dieną Visagine vyks jaunimo politikos forumas, skirtas 14–30 metų miesto gyventojams. Renginys numatytas Visagino kultūros centro salėje „Sedulina“, o dalyvavimas nemokamas, tačiau reikalinga išankstinė registracija.

    Forumo organizatoriai kviečia jaunus žmones atvirai įvardyti, ko trūksta, kad Visagine norėtųsi pasilikti ar vėliau sugrįžti. Diskusijose bus kalbama apie darbą, laisvalaikį, atviras erdves, įsitraukimą į sprendimus ir tai, kaip savivaldybės pasirinkimai ilgainiui veikia jaunimo kasdienybę.

    Planuojama, kad renginio metu bus ne tik klausomasi pranešimų, bet ir dirbama praktinėse dirbtuvėse. Dalyviai komandose bandys problemas paversti siūlymais, kurie galėtų tapti jaunimo politikos gairėmis ir realiais veiksmais vietos lygmeniu.

    Kas numatyta programoje?

    Pirmoji renginio dalis vyks nuo 10.00 iki 16.00 valandos ir apims pranešimus, įvadinę diskusiją bei kelias dirbtuvių sesijas. Organizatoriai numato komandinį darbą, prioritetų išgryninimą ir gairių projekto parengimą, taip pat pertraukas ir pietus.

    Forume žadama aptarti ir finansavimo galimybes jaunimo iniciatyvoms. Tai aktualu visoje Lietuvoje, nes savivaldybėms vis dažniau tenka spręsti, kaip mažinti jaunų žmonių migraciją ir kaip įgalinti juos kurti vietos bendruomenės pokyčius per projektus, neformalų ugdymą ir verslumo iniciatyvas.

    Renginio finalas – gyvas koncertas

    Antroji dalis numatyta nuo 17.00 iki 18.30 valandos ir bus skirta koncertui. Organizatoriai skelbia, kad pasirodys grupės LOAFERS ir PIEMUO.

    Forumas rengiamas įgyvendinant projektą „Youth For Smart And Inclusive Tourism In Visaginas“, kuris vykdomas pagal „Erasmus+“ programą ir finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis. Projekto iniciatoriumi įvardijamas Visagino turizmo plėtros centras, o partneriu – VšĮ „Urbanistinės istorijos“.

  • „Scarlet“ pritraukė apie 47 mln. eurų: žada paspartinti DI medicinos prietaisų sertifikavimą Europoje

    „Scarlet“ pritraukė apie 47 mln. eurų: žada paspartinti DI medicinos prietaisų sertifikavimą Europoje

    Londone įsikūrusi bendrovė „Scarlet“, teikianti programinės įrangos ir dirbtinio intelekto medicinos prietaisų sertifikavimo paslaugas, pranešė užbaigusi B serijos investicijų raundą. Įmonė pritraukė apie 47 mln. eurų, o raundui vadovavo fondas „Headline“, prisijungė „Notion Capital“ ir dalis ankstesnių investuotojų.

    „Scarlet“ tikslas – sutrumpinti laiką nuo DI sprendimo sukūrimo iki jo patekimo į rinką. Bendrovė akcentuoja, kad DI modelius galima apmokyti per kelias savaites, tačiau vertinimas ir sertifikavimo procesai dažnai užtrunka gerokai ilgiau, o net nedideliems atnaujinimams kartais prireikia papildomų mėnesių.

    Įmonė veikia kaip paskirtoji atitikties vertinimo įstaiga pagal Europos Sąjungos Medicinos prietaisų reglamentą, o taip pat turi pripažinimą Jungtinėje Karalystėje ir JAV. Tokios įstaigos tikrina, ar medicinos prietaisai ir jų gamintojai atitinka taikomus saugos, kokybės bei klinikinių įrodymų reikalavimus, be kurių produktai negali būti teisėtai tiekiami rinkai.

    Kur stringa DI medicinos prietaisai?

    DI medicinos prietaisų rinka auga, tačiau reguliacinė aplinka išlieka sudėtinga dėl dažnų modelių iteracijų ir nuolatinių programinės įrangos atnaujinimų. Skirtingai nei tradiciniai prietaisai, DI sprendimai dažnai tobulinami nuosekliais leidimais, o kiekvienas pakeitimas gali turėti įtakos saugai, veikimui ir klinikiniam tikslumui.

    Europos Sąjungoje pagrindinį teisinį pagrindą sudaro Medicinos prietaisų reglamentas ir In vitro diagnostikos medicinos prietaisų reglamentas, o DI sistemoms papildomą kontekstą suteikia DI aktas. Praktikoje įmonėms svarbu suderinti rizikos valdymą, duomenų kokybę, klinikinį vertinimą, kibernetinį saugumą ir po pateikimo į rinką vykdomą stebėseną.

    „Scarlet“ teigia, kad jos kuriama metodika labiau pritaikyta programinės įrangos ciklams: klientai pateikia techninę dokumentaciją, o kvalifikuoti vertintojai ją tikrina pagal reikalavimus ir priima sertifikavimo sprendimą. Bendrovė taip pat siūlo nuolatinės priežiūros modelį, apimantį periodinius auditus, stebėseną ir produktų pokyčių vertinimą.

    Plėtra į JAV ir Azijos regioną

    Bendrovė nurodo, kad naujos investicijos bus skirtos plėtrai JAV ir Azijos bei Ramiojo vandenyno regione, taip pat ekspertų komandos augimui. „Scarlet“ planuoja didinti kvalifikuotų vertintojų ir inžinierių pajėgumus, kad galėtų aptarnauti daugiau sparčiai besivystančių DI projektų.

    Pasak „Scarlet“, jos klientai kuria įvairius sprendimus, tarp jų ir paremtus dideliais kalbos modeliais bei kompiuterinės regos technologijomis. Įmonė pabrėžia, kad tikslas nėra supaprastinti reikalavimus, o padaryti procesą greitesnį ir nuoseklesnį, išlaikant reguliacinį griežtumą.

    „Kiekviena diena, kai saugi ir veiksminga medicinos technologija nepasiekiama, kažkieno gyvenimą pakreipia kita linkme“, – sakė „Scarlet“ vienas iš įkūrėjų ir vadovas Jamesas Dewaras.

    „Mes kuriame sertifikavimą, kuris iš esmės pritaikytas dirbtiniam intelektui, kad klientai galėtų pažangias inovacijas greičiau atnešti pacientams visame pasaulyje“, – sakė bendrovės atstovai.

  • Vokietija mažina elektros mokestį iki ES minimumo: ko tikėtis sąskaitose ir verslui?

    Sprendimas apima visus vartotojus

    Vokietijos vyriausybė paskelbė mažinanti elektros energijos mokesčio tarifą visiems klientams iki mažiausio lygio, kurį leidžia Europos Sąjungos taisyklės. Tikimasi, kad sprendimas prisidės prie mažesnio kainų spaudimo ir pagerins ekonomikos konkurencingumą.

    Apie planą po valdančiosios CDU vadovybės susitikimo pranešė kancleris Friedrichas Merzas. Jo teigimu, tai turėtų būti ne vienkartinė lengvata, o ilgalaikė priemonė, kuri aiškiau įtvirtintų valdžios pažadus mažinti energijos kaštus.

    Kiek mažės mokestis

    Vokietijoje elektros energijos mokestis buvo įvestas 1999 metais kaip platesnės aplinkosauginės politikos dalis. Iki šiol jis buvo pridedamas prie galutinės sąskaitos ir darė tiesioginę įtaką tiek namų ūkių, tiek įmonių išlaidoms.

    Dabar skelbiama, kad galiojantis tarifas bus sumažintas iki mažiausio ES leidžiamo lygio. Vyriausybės komunikacijoje pabrėžiama, kad taip Vokietija priartės prie režimo, kurį jau taiko dalis energijai imlių pramonės sektorių, turinčių specialias sąlygas.

    Kodėl sprendimas priimtas dabar

    Anksčiau panašus sprendimas buvo planuotas įgyvendinti 2025 metais, tačiau tam sutrukdė federalinio biudžeto deficitas. Pastaruoju metu, pasak kanclerio, ekonominės augimo prognozės pagerėjo, todėl atsirado daugiau erdvės finansuoti mažesnes įplaukas iš šio mokesčio.

    Kancleris taip pat akcentavo politinį aspektą, kad po pernai priimtų sprendimų buvo susiformavęs visuomenės ir verslo nepasitikėjimas dėl ankstesnių deklaracijų. Vyriausybė tikisi, kad mokesčio mažinimas padės atkurti patikimumą ir sumažins įtampą dėl energijos kainų.

    „Mūsų tikslas yra ne tik suteikti lengvatų, bet ir užpildyti patikimumo spragą, kuri atsirado po praėjusių metų sprendimo“, – sakė Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas.

    Praktinis poveikis vartotojams priklausys nuo tiekėjų kainodaros, suvartojimo ir kitų sąskaitos dedamųjų, tačiau mažesnis mokestis turėtų mažinti bendrą galutinę kainą. Verslui tai gali reikšti mažesnius veiklos kaštus, o kai kuriems sektoriams ir didesnes galimybes konkuruoti tarptautinėse rinkose.

  • Trumpas skelbia susitarimą su Putinu dėl dyzelino: Europa kritikuoja, o kainų kritimas neaiškus

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė pasiekęs susitarimą su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu dėl dyzelino tiekimo, kuris, anot Baltųjų rūmų šeimininko, turėtų prisidėti prie mažesnių degalų kainų. Vis dėlto energetikos rinkos analitikai ir dalis Europos politikų pabrėžia, kad skelbiami kiekiai yra per maži, jog greitai pakeistų situaciją JAV ar pasaulinėse rinkose.

    Trumpas viešai teigė, kad Rusija artimiausiu metu esą galėtų tiekti šimtus tūkstančių tonų dyzelino, o vėliau apimtis didinti. Tačiau rinkoje tokie srautai vertinami kaip trumpalaikis signalas rinkėjams, o ne sprendimas, galintis stabilizuoti kainas ilgesniam laikui.

    Kodėl susitarimas kelia abejonių?

    Energetikos sektoriaus specialistai atkreipia dėmesį, kad net ir optimistiškai vertinant paskelbtus skaičius, jie padengtų tik kelių dienų JAV dyzelino poreikį. Be to, realų poveikį riboja logistika: eksportui reikalingi laivybos pajėgumai, uostų infrastruktūra ir draudimo bei atsiskaitymų mechanizmai, kuriuos gali apsunkinti sankcijų režimai.

    Ekspertai taip pat primena, kad Rusijos naftos perdirbimo infrastruktūra pastaraisiais metais patiria spaudimą dėl karo ir dažnų atakų prieš energetikos objektus. Tai didina riziką, kad pažadėti kiekiai gali būti neįgyvendinti arba atidėti, o tuomet politinis susitarimo efektas Vašingtone gali virsti reputacine problema.

    Europa įžvelgia politinę kainą

    Dalies Europos sostinių reakcija buvo kritiška: baiminamasi, kad toks žingsnis silpnina bendrą transatlantinę laikyseną Rusijos atžvilgiu ir siunčia dviprasmišką signalą dėl spaudimo Maskvai. Kai kurie Europos pareigūnai pabrėžė, kad kiekvienas papildomas finansinis srautas į Rusijos energetikos sektorių gali netiesiogiai stiprinti jos galimybes tęsti karą Ukrainoje.

    Viešojoje erdvėje skambėjo ir argumentas, kad Europai pačiai ne visur pavyko greitai atsisakyti rusiškų išteklių, todėl kritika JAV gali būti vertinama kaip politiškai jautri. Tuo pat metu Europos Sąjungoje tęsiamos diskusijos dėl importo ribojimų užkardymo spragų, kai rusiškos kilmės žaliava į Bendriją patenka per trečiąsias šalis.

    Ar degalų kainos iš tiesų mažės?

    Rinkos dalyviai pabrėžia, kad degalų kainas lemia ne vien papildomos dyzelino siuntos, o platesnis veiksnių rinkinys: naftos kaina, perdirbimo maržos, atsargų lygis, paklausos ciklai ir geopolitinės rizikos. Net ir gavus papildomų kiekių, trumpalaikis atpigimas gali būti ribotas, ypač jei išlieka įtampa svarbiuose logistikos maršrutuose.

    Trumpui degalų kainų tema yra politiškai itin reikšminga dėl vidaus politikos darbotvarkės ir rinkėjų lūkesčių, tačiau susitarimo su Rusija tvarumas priklausys nuo realių tiekimų, o ne nuo viešų pareiškimų. Jei pažadai nevirs apčiuopiamais srautais, kainų spaudimas gali išlikti, o JAV ir Europos santykiuose atsirasti papildomos įtampos.

  • JK premjeras Andy Burnham: santykiai su ES nebetenkina – ko Londonas tikisi lapkričio viršūnių susitikime

    JK premjeras Andy Burnham: santykiai su ES nebetenkina – ko Londonas tikisi lapkričio viršūnių susitikime

    Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Andy Burnham pareiškė, kad dabartinis santykių su Europos Sąjunga modelis Londonui „nėra pakankamai geras“, ir prieš artėjantį JK–ES viršūnių susitikimą paragino atvirai kalbėtis dėl naujo bendradarbiavimo formato. Premjeras teigė, kad pokyčiai būtini, jei šalis rimtai siekia spartinti ekonomikos augimą, geriau valdyti migraciją ir stiprinti saugumą.

    Kalbėdamas parlamente, A. Burnham pabrėžė, kad vyriausybė neturėtų „nusisukti“ nuo galimybių priartinti JK prie ES, o svarbiausias artimiausias tikslas – pasiekti apčiuopiamą rezultatą lapkričio 20 dieną numatytame viršūnių susitikime. Jis taip pat akcentavo, kad dėl esminių sprendimų visuomenė turės lemiamą žodį kiekviename etape.

    Kas bus ant stalo?

    Premjero teigimu, derybų darbotvarkėje daugiausia dėmesio planuojama skirti ekonomikos augimui ir nelegalios migracijos kontrolei. Tarp konkrečių klausimų, kuriuos JK mato kaip realistiškus susitarimams, minimi maisto ir gėrimų prekybos palengvinimai, energetikos sistemų sujungimas, bendradarbiavimas dėl emisijų prekybos ir jaunimo mainų ar patirties įgijimo schema.

    A. Burnham pastaraisiais mėnesiais ne kartą signalizavo norą ilgainiui glaudinti ryšius su Bendrija, o viename iš pasisakymų buvo užsiminęs, kad tarp svarstomų krypčių gali būti ir platesnės integracijos scenarijai. Jo vertinimu, „Brexit“ padarė daugiau žalos nei naudos, o aiški ilgalaikė strategija dėl santykių su didžiausia JK rinka esą yra būtina.

    „Aiškaus kelio į šio amžiaus pabaigą neturėsime, kol neapsispręsime dėl ilgalaikių santykių su didžiausia mūsų rinka“, – sakė A. Burnham.

    Vidaus politika ir kritika

    Tuo pat metu JK viduje stiprėja politinė trintis: dešiniojo sparno politikai ir dalis opozicijos kaltina leiboristų vadovaujamą vyriausybę bandymu iš naujo atverti visuomenę skaldžiusias „Brexit“ diskusijas. Konservatorių lyderė Kemi Badenoch viešai teigė, kad premjeras esą ardo pasitraukimo susitarimo pamatus ir nesugebės išsiderėti geresnių sąlygų.

    Šis ginčas atspindi platesnę dilemą, su kuria JK susiduria po pasitraukimo iš ES: verslo bendruomenė ir dalis visuomenės tikisi mažiau biurokratijos prekyboje ir stabilesnių taisyklių, tačiau politiškai jautrūs klausimai, tokie kaip judėjimo laisvė ar teismų kompetencijos, išlieka raudonos linijos daliai rinkėjų.

    Incidentas RAF Fairford bazėje

    A. Burnham parlamente palietė ir saugumo temą, komentuodamas incidentą RAF Fairford oro bazėje, įvykusį rugsėjo pabaigoje. Premjeras sakė, kad šis atvejis „beveik neabejotinai“ buvo nukreiptas ir koordinuotas Irano Islamo revoliucijos gvardijos korpuso, ir pabrėžė, kad JK netoleruos tokių grėsmių.

    Po įvykio buvo sulaikyti keli asmenys, įtariami veikla, susijusia su sprogmenimis, taip pat galimu teroro akto rengimu. Policija vėliau patvirtino, kad visi įtariamieji paleisti už užstatą, o specializuotos pajėgos tęsia tyrimą ir tikrina visas įmanomas versijas.

    RAF Fairford bazė yra reikšmingas JAV karinių oro pajėgų infrastruktūros taškas Europoje, siejamas su logistika ir sąjungininkų operaciniu pasirengimu. JAV šiuo metu iš bazės yra išvedusios bombonešius, o incidentas papildomai paaštrino Londono retoriką dėl priešiškų valstybių veiklos ir vidaus saugumo grėsmių.

    Artėjantis JK–ES viršūnių susitikimas, vyriausybės teigimu, bus bandymas vienu metu spręsti dvi jautrias darbotvarkes: atkurti pragmatiškesnę ekonominę sąveiką su Bendrija ir parodyti, kad saugumo bei migracijos klausimais Londonas sieks griežtesnio, o ne laisvesnio režimo.