Tag: Europos Sąjunga

  • COP31 Europoje kalbama apie žalią kursą, bet šalys ieško trumpalaikių naftos ir dujų sprendimų

    COP31 Europoje kalbama apie žalią kursą, bet šalys ieško trumpalaikių naftos ir dujų sprendimų

    Europos lyderiams COP31 konferencijoje diskutuojant, kaip spartinti atsitraukimą nuo iškastinio kuro, dalis ES valstybių tuo pat metu ieško būdų užsitikrinti papildomus naftos ir dujų tiekimus.

    Energijos rinkas supurtę įvykiai po JAV ir Izraelio karo su Iranu naftą ir dujas vėl pastūmėjo į Europos ekonominių ir geopolitinių sprendimų centrą, rašo „Euronews“.

    Augančios energijos kainos, galimi tiekimo sutrikimai ir pramonės spaudimas verčia vyriausybes prioritetą teikti įperkamai ir patikimai energijai, net jei tai kertasi su ilgalaikiais klimato tikslais.

    Nors visos 27 ES narės yra pritarusios bendroms Bendrijos pozicijoms COP31 derybose, realūs sprendimai namuose rodo vis didesnį susiskaidymą: plečiamos importo galimybės, sudarinėjami nauji sandoriai ir vėl grįžtama prie idėjų didinti vietinę gavybą.

    Energetinis saugumas stumia į kompromisus

    Vengrijos energetikos ministras Istvánas Kapitány teigė, kad Budapeštas derasi dėl dujų pirkimo iš Rumunijos „Neptun Deep“ telkinio ir siekia didesnės prieigos prie Kroatijos bei Graikijos SGD terminalų.

    Ministras tai argumentavo priklausomybe nuo riboto tiekėjų skaičiaus, pabrėždamas, kad energetinis saugumas tokioje situacijoje tampa svarbiausiu klausimu.

    Tuo metu Vengrijos naftos ir dujų grupės MOL vadovas György Bacsa įspėjo, kad ryšių su rusiškais energijos ištekliais nutraukimas gali brangiai kainuoti ekonomikai.

    Pasak jo, tai nėra vien politinio pasirinkimo tema: energijos ir žaliavų kainų „priemokos“ gali pasiekti lygį, kai ima veikti visuomenės stabilumą, o sąskaitų šuolis, jo vertinimu, gali smarkiai pakenkti Vengrijos ir Slovakijos ekonomikai.

    Kroatija ir Graikija akcentuoja infrastruktūrą

    Kroatija savo ruožtu siekia išnaudoti Krko SGD terminalą ir uosto infrastruktūrą, kad kaimynėms būtų lengviau mažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų.

    Kroatijos premjeras Andrejus Plenkovićius teigia, kad Adrijos vamzdynas galėtų tapti alternatyva rusiškai naftai valstybėms, neturinčioms išėjimo prie jūros, nors Budapeštas ir Bratislava argumentuoja, jog tokia alternatyva būtų brangesnė.

    Graikijoje energetinio saugumo tema vis dažniau pristatoma kaip nacionalinio suvereniteto dalis. Prieš COP31 aplinkos ir energetikos ministras Stavros Papastavrou yra sakęs, kad šalys neturėtų būti verčiamos rinktis tarp klimato apsaugos ir energijos tiekimo užtikrinimo.

    Graikija taip pat siekia mažinti priklausomybę nuo rusiškų energijos išteklių ir stiprinti ryšius su Jungtinėmis Valstijomis, Kipru, Egiptu bei Balkanų šalimis, o dujų infrastruktūra vis labiau siejama su užsienio politikos strategija.

    Šalyje vėjo ir saulės energija 2025 metais sudarė daugiau kaip 40 proc. elektros gamybos, tačiau, nepaisant investicijų į švarią energetiką, tų metų elektros gamyboje jų dalis nedidėjo, o dujos stiprino pozicijas.

    Rumunija mato šansą tapti regiono tiekėja

    Rumunija taip pat pozicionuojasi kaip regiono energijos tiekėja: valstybės sekretorius energetikai Marius-Viorelis Poșa lapkričio 3 dieną Abu Dabyje akcentavo šalies išteklius ir infrastruktūrą, ypač „Neptun Deep“ projektą Juodojoje jūroje.

    Tuo pat metu Bukareštas nerimauja dėl ekonominės dekarbonizacijos kainos. ES energetikos ministrų susitikime spalio 15 dieną Rumunijos energetikos ministras Dumitru Chisăliță palaikė energetikos perėjimą, tačiau perspėjo dėl priemonių, kurios gali silpninti pramonės konkurencingumą.

    Jis pabrėžė, kad įmonėms reikia nuspėjamų taisyklių ir realistiškų prisitaikymo bei investicijų terminų, o klimato tikslus būtina derinti su tiekimo saugumu, ekonomika ir vartotojų interesais.

    Briuselis mažina lūkesčius dėl proveržio

    Susidūrus su vidaus politiniu pasipriešinimu ir pasauline energetikos krize, Briuselis, pasak straipsnyje cituojamo aukšto rango Europos Komisijos pareigūno, mažina lūkesčius, kad COP31 pavyks pasiekti didelį proveržį dėl iškastinio kuro.

    ES siekia remtis COP28 Dubajuje įtvirtintu įsipareigojimu pereiti nuo iškastinio kuro, tačiau pripažįstama, kad pažangą užtikrinti bus politiškai sudėtinga.

    Europos Komisija palankiai įvertino Brazilijos COP30 pirmininkavimo pristatytą kelrodį dėl perėjimo nuo iškastinio kuro, matydama jame galimybę suteikti naują pagreitį Dubajuje priimtam įsipareigojimui.

    Vis dėlto COP31 šeimininkė Turkija, oficialiai akcentuojanti elektrifikaciją, sulaukia aplinkosaugos organizacijų kritikos dėl to, kad šalis išlieka priklausoma nuo iškastinio kuro ir plečia jo naudojimą.

  • Lenkija iki lapkričio pabaigos spręs dėl papildomų ES SAFE lėšų gynybai – laisva 21,3 mlrd. eurų

    Lenkijos vyriausybė iki lapkričio pabaigos ketina apsispręsti, ar sieks papildomų Europos Sąjungos programos SAFE lėšų gynybai. Apie tai Briuselyje pranešė Lenkijos finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis.

    Kalbama apie vadinamąjį SAFE 2.0 etapą. Šiame etape dar liko nepaskirstyta 21,3 mlrd. eurų suma – tai lėšos, kurių dalis ES valstybių narių neplanuoja panaudoti.

    Ministras pabrėžė, kad sprendimas dėl Lenkijos dalyvavimo dar nepriimtas, tačiau terminas spaudžia: pagal numatytą tvarkaraštį iki lapkričio pabaigos šalys turi galutinai apsispręsti dėl veiksmų šioje srityje.

    Kartu Varšuva siekia platesnio tikslo – kad ES daugiau įsitrauktų į valstybių narių saugumo finansavimą ir tai nebūtų vien tik paskolos, kurias vėliau reikia grąžinti.

    Kas liko iš SAFE biudžeto

    SAFE (Security Action for Europe) programa sukurta tam, kad ES šalys galėtų greičiau finansuoti gynybos pirkimus ir investicijas. Iš pradžių 19 valstybių narių buvo paskirstyta 150 mlrd. eurų.

    Dalis šių pinigų, kaip nurodoma, liko nepanaudota – tarp šalių, kurios neketina išnaudoti visos joms numatytos sumos, minimos Italija ir Vengrija. Būtent todėl atsirado 21,3 mlrd. eurų „laisvas“ likutis, kuris gali būti perskirstytas toms valstybėms, kurios Komisijai pateiks poreikį.

    Lenkija – didžiausia SAFE gavėja

    Lenkija jau dabar yra didžiausia SAFE programos lėšų gavėja: iš pirmojo etapo ji gavo 43,7 mlrd. eurų su gynyba susijusioms investicijoms.

    A. Domańskis atkreipė dėmesį, kad didžioji dalis šių pinigų atitenka Lenkijos gynybos pramonei. Pasak jo, tai reiškia ne tik indėlį į saugumą, bet ir papildomas investicijas šalies įmonėms bei platesnę naudą ekonomikai.

    Žvilgsnis į naują ES biudžetą

    Be sprendimo dėl SAFE 2.0, Lenkijos vyriausybė kelia klausimą ir dėl kito ES daugiametės finansinės programos laikotarpio – 2028–2034 metų biudžeto. Varšuva nori, kad gynyba ir saugumas jame būtų tarp svarbiausių prioritetų.

    SAFE programa numato galimybę finansuoti ne tik pirkimus, bet ir platesnius gynybos projektus, įskaitant tuos, kurie įgyvendinami dalyvaujant Ukrainai.

  • Lenkijoje nuo 2028-ųjų keisis „neterminuoti“ vairuotojo pažymėjimai: palies iki 15 mln. žmonių

    Lenkijoje net iki 15 mln. vairuotojų laukia privalomas neterminuotų vairuotojo pažymėjimų keitimas. Tai liečia dokumentus, išduotus iki 2013 metų sausio 19 dienos.

    Apie planuojamus terminus ir tvarką skelbia dienraštis „Rzeczpospolita“. Keitimas siejamas su Europos Sąjungos reikalavimais suvienodinti vairuotojo pažymėjimų dokumentus valstybėse narėse.

    Keitimas vyks etapais: jis startuos 2028 metų sausio 19 dieną ir truks penkerius metus. Pasibaigus šiam laikotarpiui, seni neterminuoti pažymėjimai nebebus laikomi galiojančiais dokumentais.

    Svarbu tai, kad pats dokumento keitimas nereiškia, jog vairuotojai neteks turėtų teisių vairuoti – kalbama apie pažymėjimo formos ir galiojimo suvienodinimą. Vis dėlto už naujo dokumento išdavimą teks susimokėti.

    Kas turės pasikeisti vairuotojo pažymėjimą

    Privalomas keitimas bus taikomas vairuotojo pažymėjimams, išduotiems iki 2013 metų sausio 19 dienos. Keitimo terminas numatytas iki 2033 metų sausio 18 dienos.

    Po šios datos seni neterminuoti pažymėjimai praras galiojimą kaip dokumentai, todėl jų nepasikeitę vairuotojai rizikuos likti be galiojančio pažymėjimo, net jei teisė vairuoti iš esmės išliks.

    Nauji vairuotojo pažymėjimai Lenkijoje bus išduodami ne ilgesniam nei 15 metų laikotarpiui. Kartu pabrėžiama, kad vien dėl dokumento keitimo nereikės nei perlaikyti vairavimo egzamino, nei papildomai atlikti sveikatos patikros.

    Kur kreiptis ir kiek kainuos

    Norint gauti naują dokumentą, prašymą reikės pateikti miesto savivaldybėje, apskrities (powiat) administracijoje arba atitinkamame rajono biure. Tarp reikalingų dokumentų minimi nauja nuotrauka, turimo pažymėjimo kopija, asmens tapatybės dokumentas ir apmokėjimo patvirtinimas.

    Keitimas bus aktualus ir tiems, kuriems vairuotojo pažymėjimas (ar tam tikra kategorija) baigia galioti anksčiau, taip pat pasikeitus pavardei, pametus dokumentą ar jį sugadinus – tokiais atvejais į įstaigą gali tekti kreiptis nelaukiant 2028 metų.

    Nurodoma, kad vairuotojo pažymėjimo išdavimo mokestis šiuo metu siekia 100 zlotų. Taip pat buvo svarstytas šio mokesčio didinimas iki 115,50 zlotų, o tarptautinio vairuotojo pažymėjimo išdavimas galėtų brangti nuo 35 iki 40,50 zlotų.

  • Naujos ES baterijų taisyklės gali pabranginti elektromobilius: vien baterija +2 100 eurų

    Naujos ES baterijų taisyklės gali pabranginti elektromobilius: vien baterija +2 100 eurų

    Planuojami Europos Sąjungos reikalavimai baterijų gamybai gali reikšti, kad europietiški elektromobiliai pirkėjams kainuos daugiau. Skaičiuojama, kad vien dėl prievolės naudoti ES pagamintas baterijų celės elektromobilis su 60 kWh baterija gali pabrangti apie 2 100 eurų.

    Apie tai kalbama Briuselyje įsikūrusio analitinio centro „Bruegel“ rugsėjo 22 dieną paskelbtame politikos dokumente, kurį cituoja „Euronews“. Pagrindinė mintis paprasta: baterijas gaminti Europoje brangiau, o skirtumą kažkam teks padengti – tikėtina, galutiniam pirkėjui.

    Skaičiavimas grindžiamas baterijų celės kaina už kilovatvalandę: jei dėl reikalavimo celėms būti pagamintoms ES kaina kiltų nuo 50 iki 85 eurų už kWh, 60 kWh baterijai papildomos sąnaudos sudarytų 2 100 eurų. Tai – tik vienas iš galimų reguliavimo scenarijų, tačiau jis parodo mastą.

    Kartu minima ir kita idėja – reikalavimas naudoti mažo anglies pėdsako plieną, kuris, kaip teigiama, galėtų pridėti dar apie 200 eurų. Kita vertus, siūlomas transporto priemonių patvirtinimo (homologavimo) supaprastinimas esą leistų gamintojams sutaupyti maždaug 61 eurą vienam automobiliui.

    Kiek iš tikrųjų mokės pirkėjai?

    Kiek galutinė kaina išaugs realybėje, priklausys nuo kelių dalykų: kaip tiksliai bus suformuluotos taisyklės, kokio dydžio subsidijos būtų taikomos ir kiek papildomų išlaidų gamintojai perkeltų vartotojams. Kitaip tariant, šie skaičiai nėra „įkalti į akmenį“.

    Vis dėlto dokumente pabrėžiama, kad didžiausią smūgį gali patirti tie, kurie elektromobilį renkasi iš pigiausio segmento. Tokiems pirkėjams net keli tūkstančiai eurų gali tapti skirtumu tarp sprendimo pirkti ir sprendimo atidėti.

    „Bruegel“ perspėja, kad pernelyg didelė apsauga gali reikšti, jog sąskaitą už pramonės rėmimą galiausiai apmokės vartotojai (ir mokesčių mokėtojai). Todėl siūloma, kad apsaugos priemonės būtų laikinos ir suteiktų gamintojams aiškų laiką pasiruošti – t. y. sukurti pigesnius elektromobilius ir sustiprinti tiekimo grandines.

    Kodėl Europa ieško apsaugos priemonių?

    Fonas – įtampa dėl konkurencijos ir gamybos apimčių Europoje. Dokumente teigiama, kad ES automobilių gamyba nuo 2019 metų sumenko 19 proc., o 2025 metais europiečiai nupirko 2,2 mln. mažiau naujų automobilių nei 2019-aisiais.

    Kartu primenama ir sektoriaus svarba: platesnė automobilių pramonė Europoje siejama maždaug su 14 mln. darbo vietų. Tai viena priežasčių, kodėl politikams patraukli idėja dalį gamybos ir kritinių komponentų – ypač baterijų – „susigrąžinti“ į žemyną.

    Tačiau vietinės baterijų gamybos plėtra, kaip rodo paminėti pavyzdžiai, nėra paprasta: kai kurių projektų nesėkmės ir atsitraukimai atskleidžia, kaip sunku Europoje pasiekti Kinijos gamintojų kaštų lygį. Net ir Europoje pagamintos baterijos neretai priklauso nuo įrangos ar technologinių žinių iš Azijos.

    Galimi kompromisai ir jų kaina

    Dokumente svarstoma, kad vienas iš kelių būtų susitarimas su Kinija laikinai riboti į Europą siunčiamų elektromobilių ir įkraunamų hibridų skaičių. Tokia priemonė, kaip teigiama, galėtų suteikti daugiau laiko Europos gamintojams „pasivyti“ kainomis, tačiau turi aiškią riziką.

    Rizika – sumažėjus konkurencijai ir pasiūlai, automobiliai gali brangti. Pateikiama analogija, kad importo ribojimai anksčiau buvo taikyti japoniškiems automobiliams Europoje, o Kanada šiuo metu riboja kiniškų elektromobilių importą – tokiais atvejais apsauga dažnai reiškia didesnes kainas pirkėjams.

    Galiausiai akcentuojama, kad Europai gali prireikti ir išorinių investicijų bei kompetencijų: nurodoma, kad Pietų Korėjos įmonės valdo 65 proc. Europos baterijų celių gamybos pajėgumų, o Kinijos bendrovės – 55 proc. šiuo metu statomų pajėgumų. Tai rodo, kad „vietinės gamybos“ tikslas realybėje glaudžiai persipina su užsienio kapitalu ir technologijomis.

  • Lenkija iš ES biudžeto 2028–2034 m. transportui siekia 15 mlrd. eurų: mažiau reikštų vėlavimus

    Lenkijos infrastruktūros ministerija siekia, kad naujame Europos Sąjungos biudžete 2028–2034 metams šalis gautų 15 mlrd. eurų transporto projektams. Pasak viceministro Piotro Malepszak, jei pavyktų išsiderėti mažiau, dalį investicijų tektų atidėti ir išskaidyti ilgesniam laikotarpiui.

    Apie šiuos planus jis kalbėjo naujienų agentūrai PAP, pabrėždamas, kad mažesnis finansavimas didintų riziką vėluoti įgyvendinti infrastruktūros projektus. Toks scenarijus, anot jo, reikštų paprastą dalyką – transporto infrastruktūrai būtų mažiau pinigų.

    Lenkijos pusė taip pat ruošiasi deryboms Briuselyje dėl būsimos finansinės perspektyvos. Tam, kaip nurodoma, ketinama suderinti bendrą poziciją su naująja fondų ir regioninės politikos ministre, kuri tuo metu dar nebuvo formaliai paskirta.

    Lygiagrečiai vyriausybė ieško ir alternatyvių šaltinių, kad sumažintų priklausomybę nuo vien ES paramos. Tarp svarstomų sprendimų – pokyčiai Geležinkelių fonde ir didesnė dalis iš degalų mokesčio, kuri būtų skiriama geležinkelių infrastruktūrai.

    Laukiama naujos fondų ministrės paskyrimo

    P. Malepszak teigė laukiantis, kol prezidentas paskirs naują fondų ir regioninės politikos ministrę, su kuria būtų galima greitai suderinti derybinę poziciją. Jis nurodė, kad yra suinteresuotas kuo greičiau pradėti šį darbą.

    Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas anksčiau pranešė, kad šias pareigas turėtų perimti Agnieszka Bartol, iki šiol buvusi Lenkijos ambasadore ES. Ji turėtų pakeisti Katarzyną Pełczyńską-Nałęcz, tačiau formalaus paskyrimo tuo metu dar trūko.

    Planuojami Geležinkelių fondo pakeitimai

    Vienas iš vidaus finansavimo planų – Geležinkelių fondo pajamų didinimas. Numatyta keisti fondo finansavimo taisykles taip, kad jo dalis degalų mokesčio įplaukose nuo 2028 metų augtų nuo 19,45 proc. iki 50 proc.

    Skelbiama, kad pagrindinė naudos gavėja būtų bendrovė „PKP Polskie Linie Kolejowe“, valdanti geležinkelių infrastruktūrą. Viceministras aiškino, kad numatoma pirmiausia užtikrinti būtent šios srities poreikius.

    Kiek pinigų numatyta 2021–2027 metų laikotarpiui

    Infrastruktūros ministerija nurodė, kad dabartinėje 2021–2027 metų ES finansinėje perspektyvoje transporto projektams, kuriuos prižiūri ES transporto projektų centras, iš viso skirta 23,3 mlrd. eurų.

    Iš šios sumos apie 14 mlrd. eurų tenka sanglaudos politikos programoms, apie 3,6 mlrd. eurų – CEF Transport priemonei, dar apie 5,7 mlrd. eurų – lėšoms iš KPO. Ministerija pridūrė, kad derybos dėl daugiamečio biudžeto dar vyksta, todėl galutinės sumos atskiroms kryptims iš anksto nuspėti neįmanoma.

    Lenkijos infrastruktūros ministras Dariuszas Klimczakas XVI Geležinkelių kongrese akcentavo, kad ES pinigai išlieka būtini įgyvendinant didelius infrastruktūros projektus. Jis taip pat pabrėžė, jog dėl pasikeitimų fondų ministerijoje svarbu greitai turėti aiškų planą ir lūkesčius deryboms.

  • Kinijos buitinė technika sparčiai išstumia lenkišką: ES rinkoje jau 38 proc., grėsmė 100 tūkst. darbo vietų

    Kinijos buitinės technikos importas į Europos Sąjungą šiemet ryškiai šoktelėjo ir vis labiau spaudžia Lenkijos gamintojus – sektorius įspėja apie galimus gamyklų uždarymus ir darbo vietų praradimą.

    Apie situaciją, remdamasis „Eurostat“ ir APPLiA Polska duomenimis, skelbia dienraštis „Rzeczpospolita“: nuo metų pradžios iki liepos į ES pristatyta daugiau kaip 26,5 mln. vienetų buitinės technikos iš Kinijos – tai 12,1 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai.

    Tuo pat metu tiekimai iš Lenkijos sumažėjo 0,8 proc. iki 9,1 mln. vienetų. Skaičiuojama, kad Kinija jau užima daugiau kaip 38 proc. ES buitinės technikos rinkos, o Lenkijos dalis siekia 13,2 proc.

    Problema gamintojams ne vien vienetų skaičius: vertės išraiška importas iš Kinijos augo dar sparčiau – 12,9 proc. ir viršijo 3,2 mlrd. eurų, kai eksportas iš Lenkijos smuko 6 proc. iki kiek daugiau nei 2 mlrd. eurų.

    Lenkijos AGD sektorius kalba apie riziką gamykloms

    Sektoriaus atstovai pabrėžia, kad tendencija aiškiai matoma nuo pandemijos laikotarpio – anksčiau Lenkija buvo pagrindinė buitinės technikos tiekėja ES rinkoms, tačiau situacija keičiasi Kinijos naudai.

    Lenkijoje šiuo metu veikia apie 30 stambios buitinės technikos gamyklų, be to, yra įmonių, gaminančių smulkią buitinę techniką. Skaičiuojama, kad visas sektorius su tiekėjais ir susijusiomis veiklomis įdarbina daugiau kaip 100 tūkst. darbuotojų, nors šis skaičius mažėja.

    „Deja, atrodo, kad ES valdžios institucijos vis dar nesupranta, kokiame sudėtingame taške atsidūrė buitinės technikos pramonė Europoje“, – teigė „Amica“ grupės vadovas Robertas Stobińskis, priminęs, kad vien pernai Europoje uždarytos penkios gamyklos, vieną gamintoją Ispanijoje įsigijo Kinijos bendrovė „Midea“, o vienas gamintojas Prancūzijoje bankrutavo.

    „Beko Europe“ atstovas Maurizio David Sberna taip pat akcentavo, kad be greitų sprendimų diskusijos apie konkurencingumą gali virsti diskusijomis apie gamyklų uždarymus ir darbo vietų praradimą, todėl reikalingi sprendimai, stiprinantys „Made in Europe“ gamybą.

    Vilčių dedama į CBAM ir ETS kaštų suvienodinimą

    Gamybos sektorius daug vilčių sieja su ES rengiamu anglies dioksido korekciniu mechanizmu (CBAM), kurio tikslas – suvienodinti CO2 emisijų kaštus su tais, kuriuos ES įmonės patiria per apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ETS).

    Kadangi buitinės technikos gamyboje plačiai naudojamos žaliavos, kurioms taikomi tokie mechanizmai kaip CBAM (pavyzdžiui, plienas ar aliuminis), vietos gamintojai moka su tarša susijusius kaštus, o įvežamai produkcijai iš trečiųjų šalių šie kaštai ne visada atsispindi analogiškai.

    Vis dėlto pabrėžiama, kad darbai dėl naujos sistemos tęsiasi jau apie dvejus metus, o konkurencija iš Tolimųjų Rytų tuo metu stiprėja. APPLiA Polska vadovas Wojciechas Koneckis viešai kalbėjo, kad vien „vienodų sąlygų“ retorikos jau nepakanka – esą reikia tiesioginės paramos sektoriui, kuris svarbus užimtumui ir eksportui.

    Per pastaruosius penkerius metus stambios buitinės technikos gamyba ES, kaip nurodoma, sumažėjo 22 proc. Tuo metu pati Europos buitinės technikos pramonė išlieka didelė: kalbama apie maždaug 1 mln. darbo vietų ir daugiau nei 130 gamybos įmonių, tačiau konkurencinis spaudimas iš Azijos rinkų auga.

  • ES šalys sutarė atidėti metano reglamento reikalavimus: sprendimas dėl termino dar derinamas

    Europos Sąjungos valstybės narės pritarė idėjai metano reglamento reikalavimus importuotojams atidėti vieniems metams. Galutinis terminas dar nėra nustatytas – dėl jo bus deramasi su Europos Parlamentu.

    Kaip nurodoma, kalbama apie naujus įpareigojimus, susijusius su metano emisijų ataskaitomis ir reikalavimais importuojamiems energijos ištekliams bei žaliavoms. Europos Komisija siūlo, kad pareigos neprasidėtų 2027 metų sausio 1 dieną, o būtų nukeltos 12 mėnesių.

    Diskusijos dėl atidėjimo siejamos su nuogąstavimais dėl žaliavų tiekimo saugumo ir energijos kainų stabilumo Europoje. Pats reglamentas įsigaliojo 2024 metais kaip vienas iš Europos žaliojo kurso elementų.

    Pagal reglamentą nuo 2027 metų pradžios importuotojai turėtų įrodyti, kad jų sutartyse dėl tokių žaliavų kaip nafta ar dujos numatyta, jog kuras pagamintas laikantis griežtų ES standartų.

    Ką numato Europos Komisijos siūlymas

    Europos Komisija atidėjimą pasiūlė spalio 14 dieną. Tai reikštų, kad metano emisijų ataskaitų teikimo pareiga importuotojams neprasidėtų 2027 metų sausio 1 dieną ir būtų perkelta į 2028 metus.

    Penktadienį valstybės narės šiai krypčiai pritarė, tačiau jos taip pat nori papildomos peržiūros. Numatyta, kad iki kitų metų rugsėjo pabaigos Komisija turėtų įvertinti, ar yra visos būtinos sąlygos reglamentui įgyvendinti vėlesniu laiku.

    Tarp praktinių klausimų įvardijamas nepriklausomų subjektų, galinčių tikrinti ir verifikuoti metano emisijas, prieinamumas.

    Europos Parlamentas siūlo ilgesnį atidėjimą

    Toliau pozicijų derinimas persikels į derybas su Europos Parlamentu, kuriame nuomonė griežtesnė. Parlamentas, savo poziciją priėmęs spalio 22 dieną, pasisako už trejų metų atidėjimą.

    Skirtingi terminai reiškia, kad galutinis sprendimas bus pasiektas tik po tarpinstitucinių derybų, kurias valstybių narių vardu ves Airijos pirmininkavimas.

  • „Tax Justice Network“: JK mokesčių rojus siejamas su 8 mlrd. eurų ES netektimis

    „Tax Justice Network“: JK mokesčių rojus siejamas su 8 mlrd. eurų ES netektimis

    Europos Sąjungos šalys kasmet netenka apie 59,3 mlrd. eurų mokesčių pajamų, kai tarptautinės bendrovės perkelia pelną per sienas, skelbia „Tax Justice Network“. Organizacija teigia, kad maždaug 8 mlrd. eurų šių nuostolių siejami su Jungtine Karalyste ir jos užjūrio teritorijomis bei Karūnos valdomomis priklausomybėmis.

    Pasak analizės, ši suma sudaro 13,6 proc. visų ES įvertintų praradimų dėl pelno perkėlimo. Taip pat nurodoma, kad Jungtinės Karalystės tinklas sudaro daugiau nei 30 proc. pasaulinės rizikos, susijusios su piktnaudžiavimu pelno apmokestinimu.

    Pelno perkėlimu vadinamos schemos, kai pelnas apskaitoje registruojamas mažesnių mokesčių jurisdikcijose, o ne ten, kur realiai vykdoma veikla. Tai gali būti grupės įmonių tarpusavio mokėjimai, pavyzdžiui, palūkanos ar autoriniai mokesčiai, mažinantys apmokestinamąjį pelną didesnių mokesčių šalyse.

    EBPO yra pažymėjusi, kad didelė dalis tokių praktikų nėra neteisėtos, nors dalis gali pažeisti taisykles. Vis dėlto akcentuojama, kad tokios schemos mažina mokesčių sistemų teisingumą, o pasauliniu mastu vyriausybėms gali kainuoti nuo 89 mlrd. iki 214 mlrd. eurų per metus.

    Kur ES praranda daugiausia?

    „Tax Justice Network“ savo skaičiavimus paskelbė kartu su lapkričio 5 dieną atnaujintu „Corporate Tax Haven Index“. Pateikiami duomenys yra už 2022 metus ir apima su tarptautinėmis įmonėmis siejamus nuostolius, o ne individualių asmenų mokesčių vengimą.

    Didžiausi nuostoliai ES fiksuojami Prancūzijoje – 13,1 mlrd. eurų, antroje vietoje yra Vokietija su 11,8 mlrd. eurų. Kartu šios dvi šalys sudaro 24,9 mlrd. eurų, arba 42 proc. viso ES įvertinto nuostolio.

    Daugiau nei 4 mlrd. eurų per metus praranda Ispanija (4,8 mlrd.), Lenkija (4,7 mlrd.) ir Belgija (4,1 mlrd.). Daugiau nei 3 mlrd. eurų netektys įvardijamos Italijoje (3,6 mlrd.), Nyderlanduose (3,5 mlrd.) ir Liuksemburge (3,2 mlrd.).

    Lietuva priskiriama prie mažiausiai prarandančių ES valstybių – organizacijos vertinimu, 2022 metais nuostolis siekė apie 59 mln. eurų. Mažiau nei 100 mln. eurų taip pat priskiriama Maltai, Latvijai, Estijai ir Kroatijai.

    Kiek nuostolių siejama su JK tinklu?

    Organizacija teigia, kad tai pirmasis kartas, kai įvertinta, kiek kiekviena ES šalis praranda dėl pelno perkėlimo, siejamo būtent su Jungtinės Karalystės mokesčių rojų tinklu. Bendras įvertis – apie 8 mlrd. eurų.

    Didžiausia dalis, siejama su šiuo tinklu, įvardijama Prancūzijoje: 2,8 mlrd. eurų, arba 21,3 proc. šalies nuostolių dėl pelno perkėlimo. Vokietijoje atitinkamai nurodoma 1,4 mlrd. eurų ir 11,9 proc.

    Taip pat skaičiuojama, kad su Jungtinės Karalystės tinklu siejami nuostoliai sudaro apie 570 mln. eurų Liuksemburge, 475 mln. eurų Ispanijoje, po 438 mln. eurų Lenkijoje ir Italijoje bei 415 mln. eurų Belgijoje.

    Indekse – britiškos jurisdikcijos tarp lyderių

    „Corporate Tax Haven Index“ jurisdikcijas reitinguoja pagal riziką, kad jų mokesčių taisyklės ir finansinė veikla leidžia tarptautinėms korporacijoms sumažinti mokesčius kitose šalyse. Vertinime derinamas teisinių reguliavimų įvertinimas ir užsienio tiesioginių investicijų srautų mastas.

    Skelbiama, kad keturios britiškos jurisdikcijos patenka į pirmąjį dešimtuką: Britų Mergelių salos, Kaimanų salos ir Bermudai užima pirmąsias tris vietas, o Džersis – aštuntą. Dar dvi – Gernsis ir Meno sala – patenka į dvidešimtuką, o pati Jungtinė Karalystė reitinge yra 19-oje vietoje.

    Organizacijos vertinimu, Jungtinė Karalystė ir šešios minėtos jurisdikcijos kartu sudaro 31 proc. pasaulinės rizikos, o įtraukus dar keturias britų užjūrio teritorijas – 33,3 proc.

    Tuo pat metu „Tax Justice Network“ pabrėžia, kad Jungtinė Karalystė pati taip pat priskiriama prie šalių, kurios patiria didelius nuostolius dėl pelno perkėlimo: vertinama, kad vidutiniškai 2018–2022 metais ji kasmet netekdavo apie 12,8 mlrd. svarų (14,7 mlrd. eurų).

    Įtraukus turtingus asmenis, skaičiai dar didesni

    Organizacija atkreipia dėmesį, kad pelno perkėlimas yra tik dalis bendros problemos. Įtraukus ir turtingų asmenų mokesčių vengimą per nedeklaruotą užsienyje laikomą turtą, pasauliniai nuostoliai vertinami gerokai didesni.

    „State of Tax Justice 2024“ ataskaitoje pasauliniai praradimai įvertinti 416 mlrd. eurų per metus. Joje nurodoma, kad įmonių pelno perkėlimas sudaro apie 71 proc. šio dydžio.

  • Ilija Srdanovičius – kardiologas, tapęs Serbijos studentų judėjimo veidu Briuselyje ir Paryžiuje

    Ilija Srdanovičius – kardiologas, tapęs Serbijos studentų judėjimo veidu Briuselyje ir Paryžiuje

    Serbijoje iškilusio „Studentų sąrašo“ tarptautiniu veidu tapo kardiologas ir universiteto profesorius Ilija Srdanovičius. Pastarosiomis dienomis jis sulaukia skambučių iš Europos lyderių, tačiau kol kas neaišku, ar jis pats taps būsimos Serbijos valdžios vadovu.

    Apie tai rašo „Euronews“, apžvelgdamas, kaip per palyginti trumpą laiką anksčiau plačiau nežinotas Novi Sado universiteto dėstytojas atsidūrė pačiame politinių permainų epicentre. I. Srdanovičius tapo pagrindiniu judėjimo kontaktu tiek Briuselyje, tiek Europos sostinėse.

    Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį socialiniame tinkle „X“ pranešė kalbėjęs su I. Srdanovičiumi, kurį įvardijo „Studentų sąrašo“ Serbijoje vadovu. Anot E. Macrono, pokalbyje jis pakartojo Prancūzijos draugystę Serbijai ir paramą jos europiniam keliui.

    I. Srdanovičiaus vaidmuo išryškėjo po spalio 25 dieną vykusių rinkimų, kuriuose „Studentų sąrašas“ nugalėjo Aleksandro Vučičiaus Serbijos pažangos partiją (SNS), valdžiusią 14 metų. Judėjimas laimėjo 140 mandatų iš 250 ir, pagal paskelbtus rezultatus, gali formuoti Vyriausybę vienas.

    Kaip iškilo I. Srdanovičius

    56 metų kardiologas tapo viena ryškiausių figūrų po studentų protestų, kilusių dėl Novi Sado geležinkelio stoties nelaimės. Per ją 2024 metų lapkričio 1 dieną žuvo 16 žmonių.

    I. Srdanovičius gimė Novi Sade, augo Vrbase. Nuo 1997 metų jis dirba Vojvodinos širdies ir kraujagyslių ligų institute Sremska Kamenicoje ir dėsto Novi Sado universiteto Medicinos fakultete.

    Nelaimė tapo masinių protestų katalizatoriumi: ji imta sieti su viešųjų institucijų korupcija ir valdžios koncentracija per SNS valdymo laikotarpį. I. Srdanovičius tapo atviru A. Vučičiaus kritiku, ypač dėl, kaip teigiama, smurtinio protestų slopinimo ir kišimosi į akademinę autonomiją.

    2025 metų rugsėjį serbų dienraščiui „Nova“ jis sakė, kad tie, kurie nemato visuomenėje kylančios „nesustabdomos bangos“, esą „neverti laiko, kuriame gyvena“. Ši citata vėliau dažnai kartota, apibūdinant judėjimo retoriką.

    Signalai Briuseliui: ES kursas ir jautrios temos

    Užsienio politikos klausimais I. Srdanovičius viešai patvirtino judėjimo siekį stoti į Europos Sąjungą ir akcentavo kovą su korupcija, teismų nepriklausomybę bei žiniasklaidos laisvę. Interviu „Radio Free Europe“, publikuotame spalio 27 dieną, jis teigė, kad „išlieka įsipareigojęs Europos integracijai“.

    Vis dėlto pats „Studentų sąrašas“ susiformavo iš nevienalytės protesto koalicijos – joje esama ir radikalesnių kairiųjų, ir konservatyvesnių veikėjų. Judėjimą labiau vienijo ne ideologija, o reikalavimas keisti šalies kursą vidaus politikoje ir pasipriešinimas SNS valdymui.

    Tekste pabrėžiama, kad rinkimų kampanijoje daugiausia kalbėta apie vidaus klausimus, o Serbijos tarptautinė orientacija liko antrame plane. Nors I. Srdanovičius jau pareiškė, kad geresni santykiai su kaimynais bus prioritetas, kai kuriomis kryptimis pokyčiai gali būti riboti.

    Vienas svarbiausių klausimų Briuseliui – Serbijos nesuderinamumas su ES sankcijomis Rusijai. Straipsnyje primenama, kad dalis serbų visuomenės vis dar prisimena, kaip Vakarų sankcijos Slobodano Miloševičiaus režimui paveikė gyventojus.

    Kosovo tema taip pat išlieka jautri: Albanijos ministras pirmininkas Edi Rama „Euronews“ sakė manantis, kad „Studentų sąrašas“ nenusiteikęs svarstyti pripažinimo, o „muzika Belgrade nepasikeis“. I. Srdanovičius yra sakęs, kad dialogas su Priština turi tęstis, tačiau paliko atvirą galimybę peržiūrėti iki šiol pasiektus susitarimus.

    Ar jis taps premjeru?

    I. Srdanovičius nėra vienintelis ryškus „Studentų sąrašo“ veidas, o pats judėjimas dar nėra iki galo susitaręs dėl lyderystės struktūros ir būsimos Vyriausybės sudėties. Sprendimus dėl to priims išrinkti judėjimo atstovai.

    Tekste nurodoma, kad jis nebuvo keturių asmenų delegacijoje, kuri pirmadienį Briuselyje susitiko su už plėtrą atsakinga Europos Komisijos nare Marta Kos. Susitikimas iš anksto nebuvo anonsuotas, o Europos Komisija atsisakė įvardyti dalyvius.

    Toks atsargumas siejamas su tuo, kad delegacijos nariai dar nėra parlamento nariai, o senoji, A. Vučičiaus vadovauta politinė struktūra formaliai vis dar lieka valdžioje. Respublikos rinkimų komisija galutinius rezultatus paskelbė tik ketvirtadienį, nuo to momento pradėjo tiksi terminai parlamento sušaukimui ir Vyriausybės formavimui.

    Pastaruosius dvejus metus studentų judėjimas veikė kolegialiai – be aiškaus vieno lyderio ir sąmoningai vengiant kovą suasmeninti. Todėl I. Srdanovičiaus iškilimas nėra savaime suprantamas: Belgrado savaitraštis „Vreme“ rašė, kad pirmasis sąrašo numeris iš pradžių galėjo atitekti Belgrado universiteto rektoriui Vladanui Djokičiui, tačiau judėjimo plenumas jo kandidatūros galiausiai atsisakė.

    Tarp kitų galimų pretendentų į svarbiausius postus minimi buvęs Serbijos nacionalinio banko vadovas Dejan Šoškić ir universiteto profesorius Radomiras Saičić. Tuo metu I. Srdanovičius „Radio Free Europe“ interviu sakė, kad sutiktų būti nominuotas premjeru, tačiau pabrėžė, jog judėjimas neturi vieno lyderio, o kandidatai bus renkami kolektyviai.

    Ar jam pavyks įtikinti iš apačios susiformavusį judėjimą, kad būtent jis turėtų vadovauti šaliai, kol kas lieka atviras klausimas. Šiuo metu jis – labiausiai tarptautiniu mastu atpažįstamas „Studentų sąrašo“ veidas.

  • JT ekspertai įspėja: „Big Tech“ įtaka gali silpninti Airijos privatumo priežiūrą

    JT ekspertai įspėja: „Big Tech“ įtaka gali silpninti Airijos privatumo priežiūrą

    Jungtinių Tautų paskirti žmogaus teisių ekspertai kreipėsi į Airijos valdžią, perspėdami dėl galimos didžiųjų technologijų bendrovių įtakos šalies privatumo priežiūrai ir kliūčių, trukdančių žmonėms efektyviai ginti savo teises teismuose.

    Ekspertai pabrėžia, kad nepriklausoma duomenų apsaugos priežiūra ir reali galimybė kreiptis į teismą yra esminės teisės į privatumą garantijos, ypač kai kalbama apie galingas technologijų įmones.

    Airija yra viena svarbiausių Europos technologijų centrų – čia įsikūrusios tokių bendrovių kaip „Apple“, „Google“, „Meta“ ir „Microsoft“ Europos būstinės. Dėl to Airijos Duomenų apsaugos komisija (DPC) dažnai tampa pagrindine ES privatumo teisės vykdytoja, nagrinėjančia skundus ir tyrimus, galinčius turėti pasekmių visoje Europos Sąjungoje.

    JT ekspertai išskyrė vadinamųjų „sukamųjų durų“ riziką, kai žmonės juda tarp reguliuotojų ir tų pačių sektorių, kuriuos prižiūri, ir teigė, kad atrankos į tokias pareigas turėtų remtis objektyviais kriterijais bei padėti iš anksto identifikuoti galimus interesų konfliktus.

    Airijos reguliuotojas: esame nepriklausomi

    Airijos duomenų apsaugos institucija ir Vyriausybė ne kartą atmetė kaltinimus dėl netinkamos įtakos. Į JT ekspertų pastabas sureagavęs DPC atstovas Evanas O’Leary pakartojo, kad komisija yra nepriklausoma nuo Airijos valdžios.

    Jo teigimu, nepriklausomumą esą atspindi ir institucijos veiklos rezultatai – po tyrimų skirta baudų už daugiau nei 4,4 mlrd. eurų.

    DPC atstovas taip pat akcentavo, kad dabartinės trijų asmenų komisijos narių profesiniai ir asmeniniai ryšiai reglamentuojami etikos, tarnybos paslapčių ir lobistinės veiklos reguliavimo normomis bei Duomenų apsaugos įstatymo nuostatomis.

    Teisminės kliūtys: brangu bylinėtis su gerai finansuojamomis įmonėmis

    Be privatumo priežiūros nepriklausomumo, JT ekspertai atkreipė dėmesį ir į finansines kliūtis, kurios gali riboti galimybes siekti teisinės gynybos Airijoje. Jie teigė, kad tokios kliūtys ypač apsunkina žmones, norinčius bylinėtis su gerai finansuojamais korporaciniais atsakovais.

    Tekste pažymima, kad Airijoje galiojantys istoriniai teisiniai apribojimai riboja trečiųjų šalių finansavimą grupiniams ieškiniams, įskaitant bylas prieš didžiąsias technologijų bendroves.

    Ekspertai priminė, jog ankstesnė privati patirtis savaime nereiškia, kad pareigūnas praranda nepriklausomumą, tačiau profesiniai ryšiai, finansiniai interesai ir tęstiniai įsipareigojimai turi būti tinkamai įvertinti, o prireikus – užtikrintos atskleidimo ir nusišalinimo apsaugos.

    Kodėl tai svarbu visai ES

    JT specialiosios pranešėjos Ana Brian Nougrères ir Margaret Satterthwaite akcentavo, kad Airijos DPC sprendimai gali paveikti žmones visoje Europos Sąjungoje, todėl institucijos nepriklausomumas tampa ypač reikšmingas.

    Jos pabrėžė, kad priežiūros institucijos turi turėti galimybę priimti sprendimus be netinkamo spaudimo – įskaitant ir prižiūrimos pramonės įtaką.

    JT ekspertai yra nepriklausomi Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos paskirti asmenys, o jų nuomonė nebūtinai atspindi JT poziciją. Airijos Vyriausybė į prašymą pakomentuoti iš karto neatsakė.