CP v2

Tag: Europos Sąjunga

  • JAV ribojimai „Anthropic“ modeliams priminė EU DI priklausomybę: ar Europa spės sukurti alternatyvą?

    JAV ribojimai „Anthropic“ modeliams priminė EU DI priklausomybę: ar Europa spės sukurti alternatyvą?

    Jungtinių Valstijų sprendimas apriboti užsieniečių prieigą prie naujausių bendrovės „Anthropic“ dirbtinio intelekto modelių Europoje sukėlė naują nerimą dėl technologinės priklausomybės nuo JAV. Situacija parodė, kad net kritiškai svarbios paslaugos gali būti „išjungtos“ politiniu sprendimu, o laiko mažinti riziką lieka vis mažiau.

    JAV Prekybos departamentui nurodžius riboti prieigą ne JAV piliečiams, „Anthropic“ pranešė laikinai sustabdžiusi naujausių modelių pasiekiamumą plačiau, kad užtikrintų atitiktį reikalavimams. Tai tapo precedentu, kai Europa praktiškai pajuto, kaip geopolitiniai sprendimai gali akimirksniu paveikti kasdienę prieigą prie pažangiausių DI pajėgumų.

    Technologinis saugumas tapo politiniu klausimu

    Europos Komisijos atstovai šį atvejį įvardijo kaip papildomą argumentą, kodėl Europai būtina technologinė suverenitetas. Pastaraisiais metais ES vis garsiau kalba apie priklausomybės mažinimą ne tik DI srityje, bet ir debesijos, lustų bei kritinės skaitmeninės infrastruktūros grandinėse.

    Europos politikai pabrėžia, kad problema nėra vien patogumas ar kaina. Kai pagrindinės DI priemonės priklauso nuo už ES ribų priimamų sprendimų, kyla rizika verslui, viešajam sektoriui ir mokslui, ypač jei DI įrankiai tampa būtini produktyvumui, kibernetiniam saugumui ar duomenų analizei.

    „Europa negali kurti savo technologijų pagrindo ant prieigos, kuri gali būti išjungta per naktį užsienio vyriausybės sprendimu“, – sakė Suomijos europarlamentarė Aura Salla.

    Europa ieško savo DI „čempionų“

    Diskusijose vis dažniau minimas Prancūzijoje įsikūręs „Mistral“, laikomas vienu rimčiausių europinių kandidatų kurti pažangius modelius. Rinkoje vertinimai ir finansavimo planai rodo, kad investuotojai mato potencialą, tačiau ES mastu išlieka klausimas, ar kapitalo, talentų ir infrastruktūros pakaks varžytis su JAV ir Kinijos ekosistemomis.

    Kita opi vieta yra skaičiavimo galia. Pažangiausiems DI modeliams apmokyti reikia milžiniškų duomenų centrų, specializuotų lustų ir patikimos energijos pasiūlos, todėl dalis politikų siūlo spartinti ES didelio našumo skaičiavimo projektus ir kurtis didelius DI skaičiavimo centrus.

    Ką tai reiškia verslui ir institucijoms

    Įmonėms šis atvejis yra priminimas peržiūrėti rizikų valdymą: nuo tiekėjų diversifikavimo iki atsarginių sprendimų, kai kritinės funkcijos priklauso nuo vieno modelio ar vienos platformos. Viešajam sektoriui tai kelia klausimą, kaip užtikrinti paslaugų tęstinumą, kai DI pradedamas naudoti dokumentų apdorojimui, klientų aptarnavimui ar analitikai.

    Artimiausiu metu ES diskusijos dėl technologinės suvereniteto, DI infrastruktūros ir paramos europiniams sprendimams turėtų tik stiprėti. Šis JAV sprendimas tapo aiškiu signalu, kad DI priklausomybė nėra abstrakti sąvoka, o reali strateginė rizika, kurią galima pajusti per vieną naktį.

  • Lenkiškas sūris stumia ukrainietišką: tikroji priežastis – ne tik kaina ir akcijos

    Ukrainos parduotuvių lentynose vis dažniau dominuoja lenkiški brandinti sūriai, jogurtai ir kiti rūgštaus pieno produktai, o vietos gamintojams darosi vis sunkiau konkuruoti. Ekspertai pabrėžia, kad kainos skirtumas yra tik matoma problemos dalis, o esminės priežastys slypi gamybos mastuose, finansavimo sąlygose ir rinkos struktūroje.

    Ukrainos pieno produktų importo struktūroje Lenkijos dalis per pastaruosius dešimtmečius išaugo nuo pavienių procentų iki beveik pusės. 2026 metų pradžioje fiksuotas ir tolesnis įvežamo sūrio augimas, o pieno sektoriaus prekybos balansas išliko neigiamas, rodydamas, kad šalis daugiau įsiveža nei parduoda užsieniui.

    Kodėl lenkiškas sūris pigesnis

    Viena pagrindinių priežasčių – nevienodos modernizacijos galimybės. Lenkijos perdirbimo įmonės per kelerius metus plačiai atnaujino įrangą ir technologijas, pasinaudodamos Europos Sąjungos parama, o Ukrainos gamintojai dažniau rėmėsi brangiais kreditais, todėl savikaina augo.

    Modernizacija reiškia ir masto ekonomiją: didesnės gamyklos gali perdirbti kelis kartus daugiau žaliavos per parą, taip sumažindamos vieneto kaštus. Be to, nuoseklios investicijos leidžia užtikrinti stabilesnę kokybę ir mažiau svyruojančias produkto savybes, kas mažmeninėje prekyboje tampa svarbiu argumentu.

    Kas vyksta Ukrainos pieno rinkoje

    Rinkos spaudimą sustiprino ir demografiniai bei karo padariniai: šalis neteko milijonų vartotojų, o likę pirkėjai tapo ypač jautrūs kainai. Tuo pat metu mažėjo ganyklų plotai ir galvijų bandos, todėl didėjo žaliavos trūkumo rizika, o perdirbėjams tapo sunkiau planuoti ilgalaikę gamybą.

    Prie to prisideda ir rinkos sandorių struktūra: kai didelė dalis žaliavinio pieno nuperkama trumpalaikiais sandoriais, kainos ir tiekimas labiau svyruoja. Tokia aplinka apsunkina ilgalaikius kontraktus, investicijų grąžos planavimą ir konkurenciją su rinkomis, kuriose stabilūs susitarimai užima didesnę dalį.

    „Kova dėl lentynos seniai nebėra vien prekės ženklų varžybos. Vis dažniau tai rungtynės tarp skirtingų valstybių verslo rėmimo modelių“, – sakė Ukrainos pieno pramonės atstovas Arsenas Diduras.

    Kodėl vien kaina nepaaiškina visko

    Prekybininkai atkreipia dėmesį, kad importuojama produkcija dažnai atkeliauja su aiškiai prognozuojamomis charakteristikomis, ypač brandintų sūrių segmente. Pirkėjui žemesnė kaina kartu su įprasta, stabilia kokybe tampa lemiamu pasirinkimo kriterijumi, net jei vietinis produktas objektyviai nenusileidžia.

    Dar viena sisteminė problema – pridėtinės vertės grandinė. Ukraina dažniau eksportuoja santykinai pigesnes žaliavas ir paprastesnės perdirbimo produkciją, o importuoja brangesnius, gilesnės perdirbtos produktus. Lenkijos gamintojai aktyviau vysto aukštesnės vertės segmentus, pavyzdžiui, išrūgų baltymų koncentratus, kurie paklausūs sporto ir vaikų mityboje.

    Rinkos dalyviai sako, kad išeitis siejama ne su vienkartinėmis priemonėmis, o su ilgalaikiu perėjimu prie stabilaus kontraktavimo, investicijų į gilią perdirbą ir efektyvesnio eksporto kanalų atvėrimo. Nuo to priklausys, ar Ukrainos gamintojai ateityje galės konkuruoti ne tik kaina, bet ir didesne pridėtine verte bei mastu.

  • Kurczak ar kalakutas: dietologai atsakė, kuris iš tiesų sveikesnis ir kodėl kainos skiriasi

    Kurczak ar kalakutas: dietologai atsakė, kuris iš tiesų sveikesnis ir kodėl kainos skiriasi

    Vištiena daugelį metų išlieka vienu populiariausių pasirinkimų, nes yra lengvai paruošiama ir dažnai pigesnė. Tačiau dalį pirkėjų nuo jos atbaido kalbos apie intensyvią pramoninę paukštininkystę, todėl vis dažniau pasirenkama kalakutiena.

    Dietologai pabrėžia, kad tiek vištiena, tiek kalakutiena gali būti sveikos mitybos dalis, jei renkamasi tinkama mėsa ir ji ruošiama be perteklinių riebalų. Esminis skirtumas dažniausiai slypi ne pačiame paukštyje, o mėsingumo dalyje, odelėje, apdorojime ir porcijos dydyje.

    Maistinė vertė: kur daugiau naudos

    Abi rūšys yra kokybiškas baltymų šaltinis, todėl tinka svorio kontrolei ir raumenų masei palaikyti. Renkantis liesą filė, dažnai gaunama daug baltymų ir palyginti nedaug riebalų, ypač jei pašalinama odelė.

    Kalakutiena dažnai minima kaip kiek turtingesnė B grupės vitaminų, seleno ir cinko šaltiniu, nors skirtumai paprastai nėra drastiški. Praktikoje didesnę įtaką sveikatai turi bendras racionas, o ne vienas produktas, todėl verta žiūrėti į visą dienos mitybą.

    Kalorijų skirtumai tarp liesos vištienos ir kalakutienos paprastai nėra dideli, tačiau jie gali išaugti, jei pasirenkama riebesnė dalis ar kepama daug riebalų. Dėl to dietologai pataria rinktis filė, virimą, troškinimą ar kepimą orkaitėje, o ne gruzdinimą.

    Antibiotikai ir hormonai: kas yra mitas, o kas svarbu

    Dažnas mitas, kad paukštiena auginama su hormonais, tačiau Europos Sąjungoje augimo hormonų naudojimas gyvūnams yra draudžiamas. Didžiausias realus klausimas, į kurį atkreipia dėmesį sveikatos specialistai, yra atsakingas antimikrobinių vaistų naudojimas ir bendra ūkio kontrolė.

    Ekspertai taip pat primena, kad saugą lemia higiena virtuvėje: žalia mėsa neturi liestis su gatavais produktais, būtina plauti rankas ir įrankius, o mėsą iškepti iki saugios vidaus temperatūros. Taip sumažinama maisto kilmės infekcijų rizika, nepriklausomai nuo to, ar pasirinkta vištiena, ar kalakutiena.

    Kodėl kalakutiena dažnai brangesnė

    Kaina dažnai skiriasi dėl auginimo ypatumų, skerdenos išeigos ir paklausos. Kalakutai užauga didesni, tačiau jų auginimas ir skerdimo logistika gali būti sudėtingesni, o rinkoje kalakutiena neretai pozicionuojama kaip aukštesnės kokybės pasirinkimas.

    Jei biudžetas ribotas, vištienos filė gali būti visiškai racionalus sprendimas, ypač renkantis patikimo gamintojo produkciją. Tuo tarpu norint įvairesnių skonių, kalakutiena dažnai pasiūlo ryškesnį, švelniai salstelėjusį poskonį ir tinka tiems patiems patiekalams kaip vištiena.

    Virtuvėje abi mėsos rūšys yra universalios: tinka kepsniams, maltinukams, troškiniams, su daržovėmis ir kruopomis, taip pat salotoms ar makaronų patiekalams. Sveikesnis pasirinkimas dažniausiai bus tas, kuris yra liesesnis, mažiau perdirbtas ir paruoštas paprasčiau.

  • ES ieško alternatyvų JAV technologijoms: stiprina skaitmeninę partnerystę su Brazilija ir Pietų Korėja

    ES ieško alternatyvų JAV technologijoms: stiprina skaitmeninę partnerystę su Brazilija ir Pietų Korėja

    Europos Sąjunga spartina skaitmeninę diplomatiją ir siekia mažinti priklausomybę nuo JAV technologijų, todėl plečia partnerystes su Brazilija ir Pietų Korėja. Europos Komisijos technologijų politiką kuruojanti pareigūnė Henna Virkkunen vyksta į Braziliją, kur planuojama pradėti naują skaitmeninę partnerystę.

    Tuo pat metu ES ir Pietų Korėja per aukščiausio lygio susitikimą sutiko stiprinti bendradarbiavimą dirbtinio intelekto srityje. Tai dera su platesne Briuselio kryptimi kurti daugiau savų pajėgumų debesijos, lustų ir kritinių skaitmeninių paslaugų grandinėse.

    Ko ES tikisi iš Brazilijos

    Brazilija ES akyse yra didelė ir sparčiai skaitmenėjanti rinka, kurioje, kaip pabrėžiama, internetą naudoja apie 160 milijonų žmonių. Europos Komisija siekia, kad bendradarbiavimas apimtų duomenų politiką, ryšio infrastruktūrą, kibernetinį saugumą, interneto platformų reguliavimą ir nepilnamečių apsaugą.

    Planuojama, kad su partneriais ES reguliariai rengs skaitmeninės partnerystės tarybas, kuriose bus derinami konkretūs projektai ir taisyklių suderinamumas. Tokia schema jau taikoma su Japonija, Pietų Korėja, Singapūru ir Kanada, o Brazilija turėtų tapti dar vienu svarbiu mazgu.

    Pietų Korėja ir skaitmeninės prekybos taisyklės

    ES ir Pietų Korėja pasirašė skaitmeninės prekybos susitarimą, kuriuo siekiama atnaujinti prekybos bendradarbiavimą skaitmeninėje ekonomikoje. Dokumente akcentuojami duomenų srautai, asmens duomenų apsauga, taip pat sprendimai, palengvinantys verslą, pavyzdžiui, skaitmeniniai kontraktai.

    Lygiagrečiai numatoma plėsti DI bendradarbiavimą ne tik reguliavimo ir saugos temomis, bet ir per mokslinius tyrimus bei inovacijas. Briuselis tikisi, kad tai padės stiprinti konkurencingumą ir kurti patikimesnę, taisyklėmis grindžiamą skaitmeninę aplinką.

    Kodėl šios partnerystės svarbios

    Europos Komisija neslepia ambicijos kurti platesnį partnerių tinklą už JAV ir Kinijos ribų, kad būtų sumažinta rizika tiekimo grandinėms ir strateginėms technologijoms. Ši kryptis papildo ES siekį didinti technologinį suverenitetą ir išplėsti vietinius pajėgumus, ypač debesijos paslaugų ir puslaidininkių srityse.

    Skirtingai nei su kai kuriais kitais partneriais, ES technologijų dialogas su JAV pastaruoju metu susiduria su daugiau įtampos dėl europinių skaitmeninių taisyklių. Todėl naujos sutartys ir partnerystės su tokiomis valstybėmis kaip Brazilija ir Pietų Korėja tampa praktiniu instrumentu diversifikuoti ryšius ir stiprinti Europos derybinę poziciją globalioje technologijų rinkoje.

    „Norime dirbti su šalimis, kurios remia atvirą rinką, saugias technologijas ir yra įsipareigojusios taisyklėmis grindžiamam skaitmeniniam pasauliui“, – sakė Henna Virkkunen.

  • ES ir Pietų Korėja pasirašė skaitmeninės prekybos susitarimą: kas keisis verslui ir gynybai

    ES ir Pietų Korėja pasirašė skaitmeninės prekybos susitarimą: kas keisis verslui ir gynybai

    Europos Sąjunga ir Pietų Korėja 2026 metų birželio 10 dieną Briuselyje vykusiame viršūnių susitikime pasirašė skaitmeninės prekybos susitarimą, kuris turėtų supaprastinti įmonių veiklą abiejose rinkose. Ceremonijoje dalyvavo Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa ir Pietų Korėjos prezidentas Lee Jae-myung.

    Tai buvo 11-asis ES ir Pietų Korėjos viršūnių susitikimas, kuriame darbotvarkėje dominavo prekyba, ekonominis saugumas, tiekimo grandinės ir gynyba. Abi pusės pabrėžė, kad geopolitinei įtampai augant, patikimos partnerystės Indijos ir Ramiojo vandenyno regione tampa vis svarbesnės.

    „Korėja yra viena artimiausių Europos partnerių Indijos ir Ramiojo vandenyno regione ir pasaulinėje arenoje“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Bendrame pareiškime ES ir Pietų Korėja įsipareigojo stiprinti taisyklėmis grįstą ekonominę tvarką ir daugiašališkumą. Praktine prasme tai reiškia pastangas mažinti neapibrėžtumą verslui ir kartu geriau apsisaugoti nuo staigių išorinių šokų, kurie pastaraisiais metais paveikė tiek prekybą, tiek strateginių žaliavų ir komponentų tiekimą.

    Kas numatyta skaitmeninėje prekyboje

    Skaitmeninės prekybos susitarimas turėtų papildyti platesnę ES ir Pietų Korėjos prekybos partnerystę, kuri remiasi dar 2011 metais įsigaliojusiu laisvosios prekybos susitarimu. Europos Komisijos duomenimis, nuo 2015 metų ES ir Pietų Korėjos prekių prekybos apimtis išaugo maždaug dvigubai ir 2025 metais siekė apie 124,25 mlrd. eurų.

    Pagal susitikime aptartas gaires, susitarimu siekiama mažinti nereikalingas kliūtis skaitmeninei prekybai ir suteikti daugiau teisinio aiškumo įmonėms, veikiančioms abiejose jurisdikcijose. Tarp akcentuotų principų – tarpvalstybiniai duomenų srautai, kartu numatant, kad nebūtų reikalaujama privalomai perduoti programų išeities kodo.

    Abi pusės taip pat pabrėžė, kad sieks užtikrinti tvirtas vartotojų apsaugos taisykles internete. Kartu akcentuota, jog asmens duomenų ir privatumo apsaugos lygis turėtų išlikti aukštas pagal kiekvienos pusės teisės aktus, kad skaitmeninės paslaugos galėtų plėstis neprarandant pasitikėjimo.

    Puslaidininkiai ir tiekimo grandinės

    Vienas svarbiausių ES prioritetų – puslaidininkių tiekimo grandinių saugumas, nes lustai tapo kritiniu komponentu nuo automobilių iki gynybos pramonės ir DI sprendimų. Pietų Korėja šioje srityje yra laikoma viena globalių lyderių, todėl Briuselis tikisi ir didesnio Korėjos įmonių investicinio aktyvumo Europoje.

    Susitikime taip pat sutarta įsteigti aukšto lygio dialogą dėl tiekimo grandinių atsparumo, siekiant geriau koordinuoti veiksmus galimų sutrikimų atveju. Pastaraisiais metais tiekimo grandines ypač veikė strateginių medžiagų eksporto ribojimai ir didėjanti konkurencija dėl kritinių žaliavų, reikalingų žaliajai transformacijai bei gynybos sektoriui.

    „Korėja užima pasaulinės lyderės poziciją puslaidininkių srityje“, – teigė vienas ES pareigūnas.

    Gynyba ir saugumas darbotvarkėje

    Be ekonomikos klausimų, didelė dėmesio dalis skirta saugumui ir gynybai, tęsiant 2024 metais pasirašytos saugumo ir gynybos partnerystės kryptį. Joje numatyta plėsti bendradarbiavimą jūrų saugumo, hibridinių grėsmių atgrasymo, užsienio informacijos manipuliavimo ir kišimosi prevencijos srityse.

    Vis dėlto per šį susitikimą nebuvo galutinai sutarta dėl informacijos saugumo susitarimo, kuris leistų saugiau dalytis įslaptinta informacija tarp Briuselio ir Seulo. Pietų Korėjos vadovas viešai išreiškė viltį, kad šis dokumentas bus patvirtintas artimiausiu metu.

    „Tikiuosi, kad informacijos saugumo susitarimas netrukus bus priimtas, kad Korėja ir ES galėtų saugiai dalytis konfidencialia informacija“, – sakė prezidentas Lee Jae-myung.

    Susitikimo pareiškime taip pat aptarti branduolinio ginklo neplatinimo klausimai ir situacija dėl Šiaurės Korėjos, kuri, ES vertinimu, išlieka rimtu saugumo iššūkiu regione. ES ir Pietų Korėja pasmerkė veiksmus, kurie prisideda prie Rusijos karo prieš Ukrainą tęstinumo, ir paragino laikytis Jungtinių Tautų Chartijos bei atitinkamų JT Saugumo Tarybos rezoliucijų.

    ES ir Pietų Korėjos susitarimų paketas rodo platesnę tendenciją: skaitmeninė prekyba, tiekimo grandinės ir gynyba vis dažniau vertinami kaip tarpusavyje susiję klausimai. Verslui tai gali reikšti aiškesnes taisykles dėl duomenų, o politikos formuotojams – didesnį spaudimą suderinti atvirą prekybą su ekonominio saugumo prioritetais.

  • Naujoji „Apple“ Siri su DI šokiruoja: lietuvių kalbos nėra, o naudotis galės tik keli

    Naujoji „Apple“ Siri su DI šokiruoja: lietuvių kalbos nėra, o naudotis galės tik keli

    Per WWDC 2026 pristatytame iOS 27 atnaujinime „Apple“ pagaliau parodė atnaujintą Siri su DI, kuri turėtų gerokai praplėsti balso asistentės galimybes. Tačiau daliai vartotojų entuziazmą greitai atšaldo dvi kliūtys: lietuvių kalbos palaikymo vis dar nėra, o prieiga prie funkcijų – ribojama.

    Naujoji Siri kuriama jau ne vienerius metus, o apie ambicingesnę jos versiją bendrovė kalbėjo ir anksčiau, tačiau realus perėjimas prie generatyvaus DI sprendimų užtruko. iOS 27 Siri žadama geresnė užduočių supratimo logika, asmeninis kontekstas ir gilesnė integracija su programomis, kad komandas būtų galima vykdyti tiksliau ir su mažiau rankinių veiksmų.

    Kas iš tiesų pasikeitė?

    „Apple“ pabrėžia, kad Siri su DI turėtų geriau suprasti sudėtingesnes užklausas, sekti dialogo kontekstą ir pasiūlyti daugiau automatizavimo kasdienėse situacijose. Praktikoje tai reiškia ne tik atsakymus į klausimus, bet ir veiksmų grandines, kai asistentė pati suderina kelis žingsnius tarp skirtingų programų.

    Dar vienas pokytis – DI funkcijų veikimas įvairiuose „Apple“ įrenginiuose. Dalį užduočių ketinama apdoroti pačiame įrenginyje, o sudėtingesnėms užklausoms gali būti naudojami debesijos sprendimai, priklausomai nuo funkcijos, regiono ir techninių reikalavimų.

    Lietuvių kalbos vis dar nėra

    Nepaisant lūkesčių, Siri su DI šiuo metu nepasiūlo lietuvių kalbos palaikymo. Tai reiškia, kad vartotojams Lietuvoje, net ir turint suderinamą įrenginį, natūralus naudojimas lietuviškai išlieka neįmanomas, o realiai tenka pereiti prie anglų ar kitų palaikomų kalbų.

    Tokie ribojimai nėra naujiena: „Apple“ tradiciškai naujas kalbas diegia etapais, o mažesnėms rinkoms palaikymas dažnai atsiranda vėliau. Vis dėlto iOS 27 kontekste tai ypač krinta į akis, nes Siri su DI pristatoma kaip viena svarbiausių metų naujovių.

    Prieinamumas ribojamas ir dėl Europos Sąjungos

    „Apple“ nurodo, kad dalies DI funkcijų diegimą Europoje komplikuoja reguliaciniai klausimai, susiję su Europos Sąjungos Skaitmeninių rinkų aktu. Dėl to iPhone ir iPad vartotojai Europos Sąjungoje gali susidurti su vėlavimu ar ribotu funkcionalumu, net jei techninės įrenginio galimybės atitinka reikalavimus.

    „Tikimės, kad ateityje Siri su DI bus prieinama Europos Sąjungoje, tačiau šiuo metu neturime aiškaus prieinamumo grafiko iOS ir iPadOS sistemose“, – sakė Craigas Federighi.

    Tuo pat metu „Apple“ signalizuoja, kad kituose įrenginiuose, pavyzdžiui, kompiuteriuose „Mac“ ar „Vision Pro“, prieiga gali skirtis. Vartotojams tai reiškia nevienodą patirtį tarp platformų ir papildomą neapibrėžtumą planuojant atnaujinimus.

    Be regiono ribojimų, dalis DI galimybių priklauso ir nuo techninių parametrų, pavyzdžiui, atminties kiekio ar konkrečių modelių. Todėl net ir išleidus iOS 27, ne visi suderinami iPhone automatiškai gaus pilną Siri su DI funkcijų paketą.

  • Triukšmas dėl SAFE pinigų Ukrainai: valdžia atrėžė, kas iš tiesų bus finansuojama Lenkijoje

    Triukšmas dėl SAFE pinigų Ukrainai: valdžia atrėžė, kas iš tiesų bus finansuojama Lenkijoje

    Lenkijoje pastarosiomis dienomis įsiplieskė diskusijos dėl ES iniciatyvos SAFE lėšų: socialiniuose tinkluose ir dalyje viešosios erdvės ėmė sklisti teiginiai, kad pinigai iš šio instrumento esą gali būti pervesti Ukrainai. Vyriausybės atstovai tokią versiją viešai atmetė, pabrėždami, kad SAFE mechanizmas nenumato pinigų pervedimų trečiosioms šalims.

    Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas Seime pareiškė, kad pagal SAFE planuojami pirkimai skirti tik Lenkijos ginkluotųjų pajėgų modernizacijai. Pasak jo, sprendimai dėl įsigijimų priimami pagal nacionalinius teisės aktus ir kariuomenės poreikius, kuriuos suformuluoja Generalinis štabas.

    „Jokia įranga nebus perduota Ukrainai“, – sakė Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Kilus ginčams, ar gali būti pervedami bent pinigai, vyriausybės įgaliotinė SAFE programai Magdalena Sobkowiak-Czarnecka pabrėžė, kad tokio scenarijaus nėra. Ji nurodė, kad SAFE struktūra sukurta kaip finansavimo priemonė Europos gynybos pajėgumų stiprinimui, o ne kaip kanalas tiesioginiams pervedimams kitoms valstybėms.

    „Pinigai nebus pervedami. SAFE nenumato pinigų perdavimo“, – sakė Magdalena Sobkowiak-Czarnecka.

    Kas yra SAFE ir kam skirtos lėšos?

    SAFE, arba Security Action for Europe, yra Europos Sąjungos instrumentas, skirtas spartinti gynybos pajėgumų stiprinimą ir bendrus įsigijimus, ypač augant saugumo rizikoms regione. Viešai skelbiamuose planuose nurodoma, kad tai iki 150 milijardų eurų vertės paskolų mechanizmas, kuriuo valstybės narės gali finansuoti prioritetinius gynybos projektus.

    Lenkijos pareigūnai akcentuoja, kad SAFE lėšos susiejamos su nacionaliniais modernizacijos planais ir vietos pramonės įtraukimu, o ne su paramos paketais kitoms šalims. Toks modelis ES mastu siejamas su pastangomis didinti Europos gynybos pramonės pajėgumus, trumpinti tiekimo grandines ir greičiau užpildyti kritines spragas, pavyzdžiui, amunicijos, oro gynybos ar ryšių sistemų srityse.

    Dezinformacijos fonas išlieka

    Lenkijos valdžios teigimu, SAFE tema tapo informacinių manipuliacijų objektu: anksčiau viešojoje erdvėje esą buvo keliamos versijos, kad pinigai bus skirti ne Lenkijos, o kitų valstybių pramonei, o vėliau atsirado naujas naratyvas apie lėšų nutekėjimą Ukrainai. Ministerijos linija šiuo klausimu išlieka griežta: priemonė skirta tik Lenkijos gynybinių pajėgumų didinimui.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokio pobūdžio ginčai dažnai kyla dėl painiavos tarp skirtingų ES instrumentų: vieni skirti bendriems įsigijimams ir finansavimui pačiose valstybėse narėse, kiti gali būti susiję su parama partnerėms per atskiras programas. Dėl to institucijos vis dažniau pabrėžia aiškias finansavimo taisykles ir skaidrumo principus, kad būtų užkirstas kelias klaidinančioms interpretacijoms.

  • Armėnijoje skaičiuojami balsai po lemiamų rinkimų: prognozės skiriasi, įtampa auga

    Armėnijoje skaičiuojami balsai po lemiamų rinkimų: prognozės skiriasi, įtampa auga

    Balsų skaičiavimas prasidėjo

    Armėnijoje prasidėjo oficialus balsų skaičiavimas po parlamento rinkimų, kurie laikomi lemiančiais šalies kryptį Pietų Kaukaze. Rinkimų apylinkėms užsidarius vakare, socialiniuose tinkluose ėmė plisti skirtingos ir tarpusavyje prieštaraujančios neoficialios apklausų po balsavimo prognozės.

    Rinkimų administracija ir stebėtojai ragino vertinti informaciją atsargiai ir laukti oficialių rezultatų, nes ankstyvos prognozės šalyje dažnai tampa politinės kovos įrankiu. Galutiniai skaičiai turėtų paaiškėti tik susumavus apylinkių protokolus ir išsprendus galimus ginčus.

    Akys krypsta į Pašinianą

    Ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas po balsavimo pabaigos socialiniuose tinkluose paskelbė vaizdo įrašą, kuriame demonstravo pasitikėjimą savo vadovaujamos provakarietiškos Jėga ir sutartis partijos perspektyvomis. Jo žinutė rinkėjams buvo interpretuojama kaip signalas, kad valdančioji stovykla tikisi pergalės.

    „Gero vakaro, myliu jus visus“, – sakė Nikolas Pašinianas.

    Opozicija kalba apie lūžį

    Prorusiškai laikoma opozicija taip pat skelbė optimistines žinutes ir bandė rinkėjų aktyvumą pateikti kaip argumentą prieš valdžią. Vienas opozicijos lyderių Narekas Karapetianas teigė, kad neva didelis aktyvumas rodo prastėjančias valdančiųjų pozicijas, nors šių teiginių nepatvirtino oficialūs duomenys.

    Šalies institucijos primena, kad vien aktyvumo rodiklis pats savaime neleidžia daryti patikimų išvadų apie rezultatą: jis gali reikšti tiek valdančiųjų mobilizaciją, tiek protesto balsą. Skaičiuojant balsus dėmesys krypsta į galimus pažeidimų skundus ir tai, kaip greitai bus patvirtinti galutiniai protokolai.

    Rinkimų fonas: Rusija, Vakarai ir regiono saugumas

    Šie rinkimai vyksta įtemptame geopolitiniame kontekste, kai Armėnija balansuoja tarp tradicinės priklausomybės nuo Rusijos ir atsargesnio suartėjimo su Europos Sąjunga bei Jungtinėmis Valstijomis. Maskva viešai perspėjo Jerevaną dėl galimo „Ukrainos scenarijaus“, o tai Armėnijoje vertinama kaip spaudimo priemonė dėl užsienio politikos krypties.

    Tuo pat metu Armėnijos politinėje darbotvarkėje svarbus išlieka santykių su Azerbaidžanu klausimas ir saugumo architektūra po pastarųjų metų sukrėtimų regione. Rinkimų baigtis gali nulemti, ar Jerevanas toliau stiprins ryšius su Vakarais ir diversifikuos saugumo partnerystes, ar bandys grįžti prie glaudesnio koordinavimo su Rusija.

    Rinkėjų aktyvumas, remiantis pranešimais, buvo didesnis nei per 2021 metais vykusius rinkimus, tačiau mažesnis nei 2012 ir 2017 metais. Analitikai pabrėžia, kad galutinis vaizdas priklausys ne tik nuo mandatų pasiskirstymo, bet ir nuo to, ar abi stovyklos pripažins rezultatus bei kaip bus valdoma įtampa po rinkimų.

  • Ar Europa bejėgė kosmose? Ekspertas įspėja: rusų palydovai gali klausytis ir trikdyti ryšį

    Ar Europa bejėgė kosmose? Ekspertas įspėja: rusų palydovai gali klausytis ir trikdyti ryšį

    Rusijos manevrai orbitoje

    Vakarų žiniasklaidoje vis dažniau aptariami Rusijos palydovų manevrai, kai šie priartėja prie Europos ryšių infrastruktūrai svarbių aparatų. Toks elgesys kelia įtarimų dėl galimo signalų perėmimo, trikdymo ar bandymų rinkti jautrią informaciją.

    Kosmoso saugumas šiandien nebėra vien techninis klausimas. Ryšių palydovai aptarnauja kritines sritis, pradedant aviacijos ir jūrų navigacija, baigiant valstybinių institucijų ryšiu bei dalimi gynybos poreikių.

    Interviu apie šias rizikas kalbėjęs kibernetinio saugumo ekspertas, „EY“ partneris Piotras Ciepiela atkreipė dėmesį, kad dalis sistemų vis dar pažeidžiamos dėl istorinių sprendimų. Palydovai kuriami ilgam, o galimybės juos modernizuoti orbitoje yra labai ribotos.

    Kodėl šifravimas ne visur

    Viena iš labiausiai nerimą keliančių temų yra tai, kad ne visi palydoviniai sprendimai ar jų ekosistemos elementai turi vienodą duomenų apsaugos lygį. Net jei pats palydovas suprojektuotas patikimai, silpnoji grandis gali būti antžeminė infrastruktūra arba duomenų perdavimo grandinė.

    Ekspertai pabrėžia, kad dalis palydovinių sprendimų buvo kuriami, kai grėsmių modelis buvo kitoks, o šiuolaikinės kibernetinės atakos sparčiai evoliucionuoja. Dėl ilgo palydovų gyvavimo ciklo atsiranda situacijų, kai naudojami sprendimai, kuriuos šiandien būtų sunku laikyti pakankamais.

    „Palydovas yra tarsi kompiuteris kosmose, kuris turi veikti ir išlikti saugus daugelį metų, o saugumo aplinka per tą laiką pasikeičia iš esmės“, – sakė Piotras Ciepiela.

    Kaip atakuojami palydovai

    Grėsmės palydovams apima ne tik pasiklausymą. Vienas dažnų scenarijų yra signalų trikdymas arba signalų klastojimas, kai užpuolikas bando priversti sistemą priimti netikrus duomenis ir taip sutrikdyti paslaugą.

    Kitas kelias yra bandymai paveikti valdymo kanalus, per kuriuos palydovui siunčiamos komandos. Dar platesniame vaizde rizika apima antžemines stotis, tinklus, telemetriją ir su palydovų paleidimu bei eksploatacija susijusią tiekimo grandinę.

    Tokiose sistemose labai svarbus principas yra saugumas nuo pat projektavimo pradžios. Vėliau bandyti „užlopyti“ nesaugiai suprojektuotą sprendimą dažnai yra brangiau ir techniškai sudėtingiau, ypač kai dalis įrangos jau veikia orbitoje.

    Europa ieško bendrų taisyklių

    Augant komercinių technologijų vaidmeniui gynyboje, ryšių ir duomenų infrastruktūra vis dažniau įgauna dvejopos paskirties statusą. Tai reiškia, kad civiliniai sprendimai gali tapti karinių operacijų dalimi, o kartu išauga ir reikalavimai jų kibernetiniam atsparumui.

    Europos Sąjungoje vis aktyviau kalbama apie bendrų standartų ir vieningesnio požiūrio poreikį, nes skirtingų valstybių narių saugumo lygis gali būti nevienodas. Bendras standartas mažintų riziką, kad silpniausia grandis nulems visos sistemos pažeidžiamumą.

    „Jei viena šalis turi aukštą saugumo lygį, o kita neturi, bendram ryšiui tai tampa problema visai Bendrijai“, – sakė Piotras Ciepiela.

    Lietuvos kontekste diskusija dažnai siejasi su tuo, kokią nišą šalis gali užimti kosmoso ekonomikoje: kurti komponentus, programinę įrangą ar specializuotis kibernetinio saugumo sprendimuose. Ekspertai pažymi, kad kylančių grėsmių akivaizdoje būtent saugumo kompetencijos tampa vienu svarbiausių konkurencinių pranašumų.

  • DI tampa per pavojingas viešai: „Anthropic“, „OpenAI“ ir „Google“ riboja modelius kaip ginklą

    DI tampa per pavojingas viešai: „Anthropic“, „OpenAI“ ir „Google“ riboja modelius kaip ginklą

    Dirbtinio intelekto rinkoje ryškėja lūžis: dalis pažangiausių modelių pradedami platinti ne viešai, o tik griežtai atrinktiems partneriams. Technologijų kūrėjai tai aiškina vadinamuoju dvigubos paskirties rizikos veiksniu, kai tie patys įrankiai tinka ir gynybai, ir nusikaltimams.

    Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie modelius, kurie gali padėti automatizuoti pažeidžiamumų paiešką, spartinti kenkėjiško kodo kūrimą ar didinti sukčiavimo kampanijų mastą. Tokios galimybės ypač aktualios kibernetinio saugumo srityje, kur puolėjai naujas priemones gali pritaikyti greičiau nei gynėjai spėja užlopyti spragas.

    Ribojama prieiga ir patikra

    Kai kurios bendrovės jau renkasi ribotą leidimą ir prieigą tik patikrintoms organizacijoms, o ne masinį išleidimą vartotojams. Praktikoje tai reiškia tapatybės patikrą, naudojimo sąlygų sugriežtinimą, veiklos žurnalų kaupimą ir aiškesnę atsakomybę už tai, kam ir kokiomis sąlygomis suteikiamos galimybės.

    Tokie sprendimai keičia iki šiol vyravusį požiūrį, kai inovacijos siejamos su kuo platesniu prieinamumu. Kritikai perspėja, kad uždarumas gali pristabdyti tyrimus ir mažinti skaidrumą, tačiau šalininkai pabrėžia, kad kai kurių DI gebėjimų pasekmės gali būti per didelės, kad juos būtų galima paleisti be kontrolės.

    Dvigubos paskirties dilema

    Dvigubos paskirties tema jau seniai pažįstama gynybos pramonei, tačiau dabar ji vis labiau persikelia į programinę įrangą. DI gali vienu metu stiprinti saugumą, pavyzdžiui, padėti aptikti pažeidžiamumus, ir kartu sudaryti sąlygas efektyvesnėms atakoms, socialinei inžinerijai ar dezinformacijos gamybai.

    Rizikos diskusija plečiasi ir už kibernetinio saugumo ribų, apimdama biologijos bei chemijos sritis, kur žinių generavimas ir eksperimentų planavimas taip pat gali turėti nepageidaujamų pritaikymų. Dėl to vis dažniau keliami klausimai, ar dalis pažangiausių sistemų neturėtų būti vertinamos panašiai kaip jautrios technologijos.

    Reguliavimas ir privatumo kaina

    JAV ir Europos Sąjungoje stiprėja spaudimas nustatyti aiškesnes taisykles, kaip testuojami ir prieš pateikiant rinkai vertinami galingi modeliai. Europos Sąjungoje papildomą foną suteikia DI aktas, kuris įtvirtina rizikos valdymo logiką ir skatina griežtesnius reikalavimus jautriausioms taikymo sritims.

    Vis dėlto praktinis įgyvendinimas gali kainuoti privatumą: siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui, didėja tikimybė, kad prieiga bus suteikiama tik identifikuotiems naudotojams, o veikla bus labiau stebima. Ši įtampa tarp inovacijų, nacionalinio saugumo ir asmens duomenų apsaugos, tikėtina, bus viena svarbiausių artimiausių metų DI politikos temų.

    Rinkos kryptis vis labiau primena gynybos sektoriaus praktiką: mažiau viešų leidimų ir daugiau licencijavimo, patikrų bei kontrolės. Tai gali pakeisti ir pačią konkurenciją, nes prie pažangiausių galimybių pirmiausia prieis valstybės institucijos ir didelės organizacijos, o platesnei visuomenei liks ribotos, saugesnės versijos.