CP v2

Tag: Europos Sąjunga

  • Briuselis perspėja: dialogo su Kinija neužteks – ruošia vienašales priemones iki spalio

    Briuselis perspėja: dialogo su Kinija neužteks – ruošia vienašales priemones iki spalio

    ES žada griežtinti prekybos apsaugą

    Europos Komisijos prekybos direktorato vadovybės atstovas Denisas Redonnet Europos Parlamento nariams pareiškė, kad Europos Sąjunga iki spalio ketina suaktyvinti priemones prieš pigų importą iš Kinijos. Pasak jo, vien derybos su Pekinu nebus pakankamos, jei ES rinka ir pramonė patirs dar didesnį spaudimą.

    Įtampa tarp Briuselio ir Pekino išlieka aukšta, nes ES siekia apčiuopiamų rezultatų mažinant prekybos disbalansą ir stabdant perteklinių Kinijos gamybos pajėgumų poveikį. Kinija tuo metu perspėja dėl galimų atsakomųjų veiksmų, jei ES imsis ribojimų.

    „Vien dialogo neužteks“, – sakė Denisas Redonnet.

    Taikinys – sektoriai, kuriuos spaudžia importas

    Europos Komisija pabrėžia, kad problema apima ne vieną šaką: spaudimą jaučia plieno, chemijos, staklių, elektronikos ir kiti gamintojai. ES institucijų vertinimu, kai kuriose rinkose kainas lemia didelis subsidijuojamų ar itin pigiai siūlomų prekių srautas.

    Komisija signalizuoja, kad iki spalio gali būti priimami sprendimai, kurie veiktų lygiagrečiai deryboms su Kinija. Praktikoje tai gali reikšti greitesnį prekybos gynybos instrumentų taikymą, kai kyla grėsmė Europos pramonės bazei ir darbo vietoms.

    Kvotos, muitai ir antidempingo tyrimai

    Plieno sektoriuje ES jau ėmėsi griežtesnio režimo: nuo liepos 1 dienos kai kuriems importuojamo plieno srautams padidinti muitai, taip pat koreguotos kvotos. Komisija leidžia suprasti, kad panašūs apsaugos mechanizmai gali būti pritaikyti ir kitose pramonės šakose, jei importo šuolis bus laikomas žalingu.

    Vis dėlto tokios priemonės ES viduje nėra automatinės: joms dažnai reikia valstybių narių daugumos pritarimo, o interesai skiriasi. Vienos šalys akcentuoja vietos gamintojų apsaugą, kitos labiau rūpinasi pramone, kuri priklauso nuo pigesnių įvežtinių žaliavų ar komponentų.

    Lygiagrečiai Komisija dirba su solidarumo mechanizmu, kuris galėtų amortizuoti poveikį toms valstybėms ar regionams, kuriuos labiausiai paliestų importo banga. Taip pat numatoma intensyvinti darbą „produktas po produkto“ principu, remiantis antidempingo ir antisubsidijų procedūromis.

    Pastaruoju metu ES jau pradėjo naują antidempingo tyrimą dėl kiniškų Pekino anties produktų, argumentuodama, kad rinkoje gali formuotis perteklinis ir kainas iškreipiantis pasiūlos spaudimas. Tokie tyrimai, jei pažeidimai nustatomi, gali baigtis papildomais muitais konkrečioms prekių grupėms.

  • ES sankcijos Rusijos FSB siejamai Turla grupei: taikinyje ES šalys ir Ukraina nuo 2010 metų

    ES sankcijos Rusijos FSB siejamai Turla grupei: taikinyje ES šalys ir Ukraina nuo 2010 metų

    Europos Sąjunga liepos 13 dieną išplėtė kibernetinių sankcijų sąrašą ir į jį įtraukė asmenis bei subjektus, siejamus su Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FSB) kuruojamomis ilgalaikėmis kibernetinio šnipinėjimo operacijomis. ES teigimu, šios kampanijos buvo nukreiptos į ES valstybes nares ir Ukrainą, o dalis veiklos fiksuojama nuo 2010 metų.

    Pagrindinis sankcijų taikinys – su valstybės remiama grupe Turla siejami veikėjai. ES institucijų vertinimu, ši grupė buvo naudojama žvalgybai ir kenkėjiškoms operacijoms prieš valstybines institucijas, strategines pramonės šakas bei kritinę infrastruktūrą, o dalis atakų galėjo sukelti sutrikimų ir finansinių nuostolių.

    Ką reiškia kibernetinės sankcijos?

    Pagal ES kibernetinių sankcijų režimą į sąrašą įtrauktiems asmenims taikomas turto įšaldymas, o jiems patiems – draudimas atvykti į ES. Be to, ES subjektams draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai teikti lėšas ar ekonominius išteklius įtrauktiems asmenims ir organizacijoms.

    Šis režimas ES lygmeniu taikomas nuo 2020 metų ir palaipsniui plečiamas, reaguojant į atakas, kurias Bendrija priskiria Rusijos valstybinėms struktūroms ar su jomis susijusiems tinklams. Pastaraisiais metais ES sankcijas vis dažniau sieja su platesnėmis vadinamosiomis hibridinėmis grėsmėmis, įskaitant sabotažą ir dezinformaciją.

    Prancūzija: bus kviečiamas Rusijos ambasadorius

    Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noël Barrot pranešė, kad dėl įvardytų kibernetinių kampanijų Prancūzija ketina iškviesti Rusijos ambasadorių. Paryžius viešai sieja Turla veiklą su incidentais, apėmusiais valstybinių institucijų sistemas ir strateginiams sektoriams svarbias organizacijas.

    „Šios operacijos nukreiptos į kariškius, įmones ir operatorius – siekiama perimti komunikaciją arba trikdyti veiklą, pavyzdžiui, infrastruktūrą“, – sakė Jeanas-Noël Barrot.

    Taikiniai – nuo valstybinių sistemų iki infrastruktūros

    ES pareiškimuose pabrėžiama, kad atakos buvo vykdomos ne vien tiesiogiai: operacijose galėjo būti pasitelkiami kibernetiniai nusikaltėliai, privačios bendrovės ir vadinamieji hacktivistai. Toks modelis, ekspertų vertinimu, leidžia maskuoti tikruosius užsakovus, išskaidyti vykdytojus ir apsunkinti techninį bei teisinį priskyrimą.

    Be asmenų, sankcijos taip pat palietė Rusijos technologijų bendroves, kurios, ES vertinimu, teikė paramą žvalgybos struktūroms. Tai reiškia, kad joms bus užkirstas kelias vykdyti verslą su ES partneriais, o tai gali turėti tiesioginį poveikį tiekimo grandinėms ir technologijų paslaugų pirkimui Europoje.

    Lygiagrečiai apie naują sankcijų paketą paskelbė ir Jungtinė Karalystė, taikydama ribojimus asmenims ir subjektams, siejamiems su Rusijos žvalgybos tarnybomis. Toks derinimas tarp sąjungininkų didina sankcijų efektyvumą, nes ribojimai apima platesnę finansinių ir kelionių kanalų geografiją.

  • ES visiškai uždraus Sudano aukso prekybą: tikslas – atimti karo finansavimo šaltinį

    Europos Sąjungos valstybių užsienio reikalų ministrai pritarė priemonėms, kuriomis numatomas visiškas draudimas pirkti, importuoti ir perleisti iš Sudano kilusį auksą. ES tikslas – sumažinti konfliktą palaikančių grupių pajamas ir apsunkinti karo finansavimą.

    Kartu su aukso embargu numatyti ribojimai ir medžiagoms, plačiai naudojamoms aukso gavyboje. ES ketina uždrausti eksportuoti į Sudaną gyvsidabrį ir cianidą, kurie padeda išgauti bei apdoroti auksą pramoniniu mastu.

    Apribojimai apima ne tik fizinę prekybą, bet ir paslaugas, kurios ją palengvina. Bus draudžiama teikti techninę pagalbą, tarpininkavimo paslaugas bei finansinę paramą sandoriams, susijusiems su Sudano auksu.

    „Ribodama prekybą Sudano auksu ir prieigą prie chemikalų, naudojamų jo gavybai, ES siekia sumažinti išteklius tiems, kurie palaiko smurtą“, – teigiama ES pozicijoje.

    Sprendime numatytos ir išimtys: gyvsidabrio bei cianido apribojimai neturėtų būti taikomi prekėms, skirtoms humanitariniams tikslams, visuomenės sveikatos grėsmėms suvaldyti ar reagavimui į nelaimes. Tokios nuostatos dažniausiai taikomos siekiant, kad sankcijos nepablogintų civilių padėties.

    Pats konfliktas Sudane tęsiasi nuo 2023 metais balandžio ir kilo dėl kovos dėl valdžios tarp Sudano ginkluotųjų pajėgų ir greitojo reagavimo pajėgų. Jungtinės Tautos skelbia, kad smurtas privertė apie 14 mln. žmonių palikti namus, o situacija vertinama kaip viena sunkiausių humanitarinių krizių pasaulyje.

    ES yra smerkusi abi konflikto puses ir taiko sankcijas pagal 2023 metais sukurtą mechanizmą, skirtą spaudimui didinti tiems, kurie eskaluoja smurtą. Naujas draudimas dėl aukso išskiriamas kaip bandymas taikyti priemones į vieną svarbiausių pajamų srautų, nes auksas regione tapo patraukliu ir lengviau realizuojamu ištekliumi nei dauguma kitų eksporto prekių.

    Praktikoje tai reikš, kad ES rinkoje Sudano kilmės auksas turėtų tapti nepageidaujamas visoje tiekimo grandinėje – nuo importuotojų iki finansavimo ir tarpininkavimo paslaugų. Tokie sprendimai paprastai skatina ir griežtesnę patikrą, kad būtų nustatoma kilmė, o rizikingi tiekėjai būtų eliminuojami dar prieš sandorį.

  • Europa ieško bendro pasakojimo: kodėl vieningos atminties idėja ES gali tapti spąstais

    Europa ieško bendro pasakojimo: kodėl vieningos atminties idėja ES gali tapti spąstais

    Europa dešimtmečiais bando atsakyti į klausimą, ką reiškia būti europiečiu, tačiau vieno aiškaus apibrėžimo taip ir neatsirado. Priežastis paprasta: žemynas nėra vienalytė valstybė, o bendras politinis projektas, sukurtas iš skirtingų, kartais prieštaringų istorinių patirčių.

    Autoriaus mintis – Europa turi bendrą istoriją, bet ne visada vienodą tos istorijos atmintį. Tai, kas vienoms šalims buvo išsilaisvinimas, kitoms galėjo reikšti pralaimėjimą, okupaciją ar prarastas teritorijas, todėl bandymas sukurti vieną „teisingą“ pasakojimą rizikuoja dar labiau gilinti skirtis.

    Bendra istorija, skirtinga atmintis

    Tekste pabrėžiama, kad politinė tapatybė gimsta ne vien iš to, ką visi turi vienodai, bet ir iš gebėjimo priimti kitų patirtis kaip bendro visumos kūrimo dalį. Todėl Europos užduotis nėra „pagaminti“ vieningą atmintį, o sukurti bendrą pasakojimą, kuriame skirtingos patirtys tampa suprantamos ir pripažįstamos.

    Toks požiūris ypač aktualus šiandien, kai Europoje auga politinė poliarizacija, o istorijos interpretacijos vis dažniau tampa vidaus politikos įrankiu. Kai atmintis naudojama kaip ginklas, bendras pasakojimas tampa ne kultūriniu priedu, o politinio stabilumo sąlyga.

    Ispanijos paradoksas ir Atlanto dimensija

    Autorius kaip pavyzdį pasitelkia Ispaniją ir jos transatlantinę patirtį, kuri ilgą laiką kėlė dviprasmiškus jausmus: pasididžiavimą, kaltę, priklausymo klausimus ir istorines žaizdas. Ši „nepatogi“ patirtis, teksto logika, gali būti ne silpnybė, o pranašumas, jei ji suprantama kaip indėlis į bendrą Europos gebėjimą veikti pasaulyje.

    Mintis išplečiama ir kitoms Europos kryptims: Viduržemio jūros, Baltijos, Balkanų, Vidurio Europos patirtys tampa vertingos tada, kai nustoja būti uždarais nacionaliniais pasakojimais. Tuomet jos gali veikti kaip bendri įrankiai, padedantys Europai kalbėtis su kaimynais, partneriais ir platesniu pasauliu.

    Kodėl kultūra tampa infrastruktūra

    Tekste akcentuojama, kad šiuolaikiniame fragmentuotame pasaulyje įtaka matuojama ne vien ekonomika ar karine galia, bet ir pasitikėjimu, legitimumu bei gebėjimu jungti skirtingas visuomenes. Dėl to kultūra, švietimas, universitetai, paveldas ir kūrybinės industrijos turėtų būti laikomi strategine infrastruktūra, o ne dekoracija.

    Autoriaus teigimu, tai svarbu ir integracijos diskusijoms: neįmanoma sėkmingai įtraukti naujų bendruomenių į projektą, kuris pats nesugeba aiškiai paaiškinti, kas jis yra. Europa, prieš klausdama, kaip integruoti atvykstančius, turi susitarti, kokį atvirą, bet suprantamą pasakojimą siūlo.

    Galiausiai siūloma alternatyva dviem kraštutinumams – nostalgijai ir kaltei. Bendra Europos tapatybė, pasak autoriaus, turėtų ne tirpdyti skirtumus, o paversti juos stiprybe: Europa bus labiau Europa ne tada, kai visi prisimins tą patį, o tada, kai skirtingos atmintys taps bendros ateities pažadu.

    „Europa turi bendrą istoriją, bet ne visada vienodą tos istorijos atmintį“, – teigiama tekste.

    „Tik Europa, kuri nebijo pažvelgti savo istorijai į akis, gali ją naudoti sąžiningai“, – pabrėžia autorius.

  • Rusijos LNG importas į ES pasiekė rekordą: per pusmetį sumokėta beveik 6 mlrd. eurų

    Naujausi duomenys rodo, kad 2026 metų pirmąjį pusmetį suskystintų gamtinių dujų (LNG) srautai iš Rusijos į Europos Sąjungą pasiekė rekordines apimtis. Į ES iš Jamaalo projekto eksporto taško atplaukė 136 kroviniai, iš viso beveik 10 mln. tonų LNG.

    Toks kiekis yra apie 16 proc. didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau. Skaičiuojama, kad ES valstybės už rusišką LNG šiemet jau sumokėjo beveik 6 mlrd. eurų, o didžiausi pirkėjai buvo Prancūzija, Belgija ir Ispanija.

    Kaip tai dera su ribojimais?

    Nors po Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą ES nuosekliai mažino priklausomybę nuo rusiškų energijos išteklių, dujų importas ilgą laiką išliko sudėtingiausia grandis. Dalis rusiškų dujų į Europą ir toliau patenka tiek LNG pavidalu jūrų maršrutais, tiek vamzdynais per likusius veikiančius kelius.

    Pagal viešai skelbiamą ES ribojimų kryptį numatyta, kad trumpalaikiai nauji LNG užsakymai turi būti stabdomi, o ilgalaikės sutartys palaipsniui nutraukiamos, pereinant prie visiško atsisakymo. Praktikoje rinkos dalyviai vis dar remiasi anksčiau pasirašytais kontraktais, o dalis tiekimo grandinių prisitaikė prie teisinių išimčių ir pereinamųjų laikotarpių.

    Kodėl importas gali augti prieš draudimus?

    Energetikos rinkų analitikai tokį šuolį dažnai aiškina pasirengimu šildymo sezonui ir siekiu užpildyti saugyklas tada, kai kainos ir logistika palankesni. Kuo arčiau įsigalioja griežtesni ribojimai, tuo labiau auga motyvacija kaupti atsargas ir užsitikrinti tiekimą pagal dar galiojančias sutartis.

    ES energetikos reguliuotojų bendradarbiavimo agentūros ACER skelbiami suvestiniai rodikliai taip pat rodo augimą: 2026 metų sausio–gegužės mėnesiais bendras rusiškų dujų importas į ES buvo didesnis, o LNG segmentas augo sparčiau nei vamzdynais tiekiamos dujos.

    Ką tai reiškia ES energetikai?

    Rekordinis importas išryškina įtampą tarp politinio tikslo atsisakyti rusiškų energijos išteklių ir realių rinkos poreikių trumpuoju laikotarpiu. Kol vyksta perėjimas prie alternatyvių tiekėjų, infrastruktūros plėtra ir sutarčių peržiūra, importo statistika gali svyruoti, ypač prieš sezoninius paklausos pikus.

    Ilgesnėje perspektyvoje ES kryptis išlieka aiški: diversifikacija, didesnės LNG importo galimybės iš kitų regionų, energijos taupymas ir atsinaujinančių išteklių plėtra. Tačiau 2026 metų pirmojo pusmečio skaičiai rodo, kad visiškas atsisakymas gali būti nelygus ir priklausomas nuo sutarčių terminų bei rinkos sąlygų.

  • Verslo signalas Europai: „BusinessEurope“ vadovas įspėja – bendros rinkos nebaigsite, prarasite milijardus

    Verslo signalas Europai: „BusinessEurope“ vadovas įspėja – bendros rinkos nebaigsite, prarasite milijardus

    Europos darbdavių konfederacijos „BusinessEurope“ prezidentas Maciejus Wituckis ragina Europos Sąjungą kuo greičiau užbaigti bendrosios rinkos projektą. Jo teigimu, planų ir teisės aktų pasiūlymų netrūksta, tačiau didžiausia problema yra lėtas įgyvendinimas.

    Pasak jo, pokyčių laukia ne tik įmonės, bet ir piliečiai, kuriems svarbu matyti apčiuopiamą rezultatą kasdienybėje: mažiau kliūčių dirbti, teikti paslaugas ar plėsti veiklą kitose ES šalyse. Verslo atstovai akcentuoja, kad neužbaigta rinka reiškia mažesnį produktyvumą ir lėtesnį augimą.

    Kas stabdo bendrąją rinką

    ES bendroji rinka kuriama nuo praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio, tačiau paslaugų sektoriuje, finansuose ir skaitmeninėje ekonomikoje iki šiol išlieka daug nacionalinių taisyklių skirtumų. Praktikoje tai reiškia papildomus leidimus, skirtingas licencijavimo sąlygas, nevienodas vartotojų ar duomenų tvarkymo taisykles.

    Wituckis pabrėžia, kad tokios kliūtys ypač brangiai kainuoja mažesnėms įmonėms, kurios neturi didelių teisės ir atitikties komandų. Dėl to dalis verslų atsisako plėtros už savo šalies ribų, nors teoriškai ES turėtų veikti kaip viena vidaus rinka.

    „Jei nesuteiksime žmonėms vilties dėl ateities, Europos politinis pasaulis kentės“, – sakė Maciejus Wituckis.

    Energija, pramonė ir žaliasis kursas

    Kitas jo išskiriamas prioritetas yra energija: kainos, tiekimo patikimumas ir geopolitinės rizikos. Po pastarųjų metų sukrėtimų Europoje išaugo supratimas, kad priklausomybė nuo importuojamų iškastinių išteklių kelia ir ekonominių, ir saugumo grėsmių.

    „BusinessEurope“ vadovas pripažįsta, kad ekonomikos dekarbonizacija yra būtina, tačiau pabrėžia balansą: be konkurencingos pramonės mažėja pajamos, mokesčių bazė ir investicinės galimybės. Jo teigimu, klimato tikslai turi eiti kartu su realiomis sąlygomis investuoti, gaminti ir kurti darbo vietas Europoje.

    Talentai yra, trūksta masto

    Kalbėdamas apie konkurenciją su JAV ir kitais ekonominiais centrais, Wituckis teigia, kad Europa turi talentų, stiprų švietimą ir universitetus, tačiau dažnai pritrūksta masto, kapitalo ir vienodų taisyklių, kurios leistų greitai auginti tarptautines bendroves. Jo vertinimu, tam svarbios iniciatyvos, susijusios su bankų sąjunga, investicijų ir santaupų nukreipimu į produktyvias sritis.

    Kaip pavyzdį jis mini Lenkijos pastarųjų metų ekonominį tempą ir deregulacijos pastangas, kai teisės aktų supaprastinimas tapo politine darbotvarke. Pasak jo, panašaus greičio ir ryžto reikia ir ES lygmeniu, jeigu Europa nori išlikti konkurencinga ir išvengti investicijų nutekėjimo į kitas rinkas.

  • Ukraina ir Moldova pradėjo stojimo į ES derybas: kodėl svarbiausios reformos dar tik priešakyje

    Birželio mėnesį Liuksemburge įvyko tarpvyriausybinės konferencijos, kuriose Europos Sąjunga su Ukraina ir Moldova oficialiai pradėjo stojimo derybas. Startas žymi perėjimą nuo politinių pažadų prie techninio proceso, kuriame teks suderinti teisę, institucijų veikimą ir praktinį ES taisyklių įgyvendinimą.

    Pirmasis derybų etapas apima vadinamąsias pagrindines sritis: teisės viršenybę, kovą su korupcija, demokratinių institucijų stabilumą ir viešojo administravimo kokybę. Tai laikoma kertiniu kriterijumi, nuo kurio priklauso, ar bus atveriami vėlesni derybų klasteriai ir kaip greitai judės visa integracijos darbotvarkė.

    Procesas pagreitėjo po to, kai Bendrijoje sumažėjo politinių kliūčių sprendimams dėl derybų starto. Vis dėlto Briuselis pabrėžia, kad vien pradžia nereiškia greitos narystės, nes Ukrainai ir Moldovai teks įgyvendinti tūkstančius ES teisės aktų bei standartų, o dalis valstybių narių siekia papildomų saugiklių.

    Kas stabdo kelią į narystę?

    Ukrainos atveju didžiausias dėmesys tenka antikorupcinėms priemonėms, teismų sistemos patikimumui ir institucijų atsparumui karo sąlygomis. ES vertinimu, pažanga yra matoma, tačiau kai kuriose srityse reformų tempas laikomas per lėtu, o rezultatų tvarumas turi būti įrodytas praktikoje.

    Diskusijose ES viduje taip pat išlieka jautrūs klausimai dėl būsimos Bendrijos sienos priartėjimo prie Rusijos, taip pat dėl ekonominės konkurencijos. Ukrainos žemės ūkio ir transporto sektoriai dėl masto bei kaštų struktūros gali kelti įtampą, todėl tikėtini ilgi pereinamieji laikotarpiai ir detalūs rinkos apsaugos mechanizmai.

    „Derybos bus ilgos, nes daliai ES valstybių svarbu ne pažadai, o realiai veikiantys pokyčiai teismuose ir kovoje su korupcija“, – sakė Ukrainos analitikas Valerijus Borovikas.

    Ukrainos argumentas: pramonė ir gynyba

    Kyjivas pabrėžia, kad karas paskatino gynybos pramonės proveržį, o Ukrainoje sparčiai auga dronų, elektroninės kovos ir kitų modernių sprendimų kūrimas. Ukrainos pareigūnai ir rinkos dalyviai šią kryptį pristato kaip praktinę naudą Europai: technologijos išbandomos realiomis sąlygomis, o dalis sprendimų gali būti pigesni nei analogai Vakaruose.

    Kitas dažnai minimas Ukrainos pranašumas yra aukštos kvalifikacijos specialistai energetikos srityje, įskaitant branduolinę energetiką. ES šalims siekiant energetinio saugumo ir infrastruktūros atsparumo, tokios kompetencijos laikomos svarbiu ilgalaikės partnerystės pagrindu.

    Greta to išlieka ir praktinis energetinis klausimas: dujų sistemos jungtys su Europa, interkonektorių plėtra ir didelės požeminės dujų saugyklos Vakarų Ukrainoje. Karo metu jų potencialas ribojamas, tačiau infrastruktūra vertinama kaip strategiškai reikšminga ateities regiono rinkai.

    Moldovos iššūkiai: teismai ir regionai

    Moldovai stojimo derybos yra galimybė įtvirtinti europinę kryptį, tačiau raktinis reikalavimas išlieka teisingumo sistemos pertvarka. Kišiniovas siekia užbaigti teisėjų ir prokurorų patikros procesus iki metų pabaigos, nes būtent pasitikėjimas teismų nepriklausomumu ES laikomas vienu svarbiausių rodiklių.

    Moldovos ekonomika ES mastu nėra laikoma didele konkurencine grėsme, todėl politinis pasipriešinimas jos integracijai paprastai mažesnis. Vis dėlto šalies viduje išlieka skirtingos nuostatos dėl eurointegracijos, o papildomą riziką kelia separatistinis Padniestrės regionas ir autonominė Gagaūzija, kur įtaką tradiciškai stiprina prorusiška informacinė erdvė.

    „Moldovai narystė ES reiškia ne tik galimybes, bet ir pareigas, todėl visuomenei svarbu suprasti, kad teisės derinimas nebus nei paprastas, nei greitas“, – sakė Moldovos analitikas Vlorelis Čivryga.

    Dar vienas praktinis aspektas yra derybų sinchronizavimas su Ukraina. Nors formaliai procesai gali būti atskiri, realybėje sprendimai dažnai derinami kartu, nes šalių ekonominiai ryšiai ir regioninis saugumas yra glaudžiai susiję.

    Artimiausiu laikotarpiu pagrindinis abiejų šalių tikslas bus įrodyti, kad reformos neapsiriboja įstatymų priėmimu, o veikia kasdienėje praktikoje. Būtent nuo to priklausys, ar stojimo derybos išliks politiniu prioritetu visoje ES ir ar bus atveriami kiti derybų etapai.

  • Maia Sandu siūlo verslininką Vasile Tofan į Moldovos premjerus: ar tai paspartins kelią į ES?

    Maia Sandu siūlo verslininką Vasile Tofan į Moldovos premjerus: ar tai paspartins kelią į ES?

    Moldovos prezidentė Maia Sandu šeštadienį pateikė parlamento svarstymui kandidatą į ministrus pirmininkus – proeuropietiškai nusiteikusį verslininką Vasile Tofan. Jis turėtų pakeisti Alexandru Munteanu, kuris liepos pradžioje atsistatydino po nesutarimų su valdančiąja dauguma.

    Prezidentė socialiniuose tinkluose paskelbtame vaizdo įraše teigė, kad pagrindinė būsimo premjero užduotis būtų stumti šalį toliau europinės integracijos kryptimi. Kartu ji akcentavo poreikį stiprinti valstybės institucijų ir visuomenės atsparumą bei gaivinti ekonomiką.

    „Pagrindinis naujos Vyriausybės uždavinys – priartinti Moldovą prie Europos Sąjungos ir sustiprinti mūsų institucijų atsparumą“, – sakė Maia Sandu.

    Kas laukia kandidato parlamente

    Pagal Moldovos procedūras V. Tofan turi ribotą laiką suburti politinę paramą ir pateikti parlamento daugumai savo Vyriausybės programą bei ministrų kandidatūras. Jei Seimo dauguma jo nepalaikytų, politinis procesas gali užsitęsti, o tai didintų neapibrėžtumą šaliai jautriu laikotarpiu.

    V. Tofanas viešojoje erdvėje kaip galimas premjeras minėtas dar pernai, dar prieš A. Munteanu paskyrimą. Valdančiosios Veiksmų ir solidarumo partijos lyderis Igor Grosu penktadienį patvirtino, kad pasirinko jį kandidatu, pabrėždamas sutampančius tikslus dėl narystės ES, institucinių reformų ir ekonomikos augimo.

    Verslo patirtis ir reformų lūkesčiai

    44-erių V. Tofanas yra baigęs „Harvard Business School“, taip pat studijavęs viešąjį valdymą Nyderlanduose. Jis dirba vadovaujančiu partneriu „Horizon Capital“ – privataus kapitalo fonde, kurio investicijos daugiausia susijusios su Ukraina ir Moldova.

    Jis taip pat yra vadovavęs Moldovos vyno gamintojos „Purcari“ valdybai – įmonei, dažnai įvardijamai kaip vienai svarbiausių šalies vyno sektoriaus eksporto istorijų. Tokia biografija leidžia tikėtis akcento ekonominei politikai, investicijų pritraukimui ir viešojo sektoriaus efektyvinimui, tačiau politinė realybė priklausys nuo koalicinių susitarimų parlamente.

    ES derybos ir politinė turbulencija

    A. Munteanu, taip pat verslo atstovas, buvo pasirinktas siekiant sustiprinti ekonomikos kryptį ir priartinti šalį prie Europos Sąjungos, tačiau jo Vyriausybė išsilaikė trumpiau nei metus. Atsistatydindamas liepos 3 dieną jis teigė nebegalįs vykdyti mandato pagal savo principus ir įsitikinimus.

    Ši kaita vyksta Moldovai pradėjus naują etapą santykiuose su ES: Europos Sąjunga neseniai oficialiai pradėjo pirmąjį stojimo derybų etapą su Ukraina ir Moldova. Abi šalys oficialiomis kandidatėmis tapo 2022 metais birželio 23 dieną, o derybų progresas glaudžiai siejamas su teismų, antikorupcinėmis ir viešojo administravimo reformomis.

  • ES verslas prašė mažiau biurokratijos, bet dabar piktinasi: kodėl supaprastinimas stringa Briuselyje

    ES verslas prašė mažiau biurokratijos, bet dabar piktinasi: kodėl supaprastinimas stringa Briuselyje

    Europos Sąjunga, reaguodama į pramonės spaudimą ir lėtėjantį ekonomikos augimą, pastaraisiais mėnesiais ėmėsi vadinamosios taisyklių supaprastinimo darbotvarkės. Jos tikslas – mažinti įmonėms tenkančią administracinę naštą, ypač ataskaitų teikimo ir dubliuojamų reikalavimų srityse.

    Tačiau dalis įmonių ir verslo asociacijų, kurios anksčiau ragino Briuselį „pjauti biurokratiją“, dabar teigia nematančios realios naudos. Jų teigimu, supaprastinimo procesas tampa lėtas, brangus ir painus, o praktinis efektas gali pasirodyti tik po metų ar dar vėliau.

    Supaprastinimas, kuris nejaučiamas

    Europos Komisija yra pateikusi paketą pasiūlymų, kuriais siekiama peržiūrėti galiojančius teisės aktus ir atsisakyti dalies įpareigojimų. Daugiausia dėmesio skiriama sritims, kuriose verslas ilgai skundėsi pertekliniu dubliavimu: tvarumo ir emisijų atskaitomybė, tiekimo grandinių informacija, cheminių medžiagų reguliavimas, duomenų apsauga.

    Vis dėlto įmonės pabrėžia, kad net ir priėmus pakeitimus Briuselyje, jie dar turi pereiti ilgą kelią per derybas ir įgyvendinimą valstybėse narėse. Mažoms ir vidutinėms įmonėms tai reiškia, kad administracinė našta realiame gyvenime iš esmės nesikeičia, nors politinė žinutė skelbia priešingai.

    Kur procesas užstringa?

    Verslo atstovai dažnai kartoja tą pačią problemą: ES sistema puikiai sukurta naujoms taisyklėms priimti, tačiau daug sunkiau „atgaline eiga“ panaikinti tai, kas jau įtvirtinta. Supaprastinimo projektai, kaip teigiama, įstringa tarp skirtingų Komisijos padalinių, Europos Parlamento pataisų ir valstybių narių interesų.

    Prie to prisideda ir politinė įtampa tarp dviejų tikslų: konkurencingumo didinimo ir visuomenės interesų apsaugos. Mokslininkai bei pilietinės organizacijos perspėja, kad skubotas reguliavimo „atlaisvinimas“ gali silpninti sveikatos, aplinkos ir privatumo apsaugą, todėl dalis įstatymų pakeitimų derybose praranda pirminį mastą.

    „Nurodymai dėl tolesnio reguliacinės naštos mažinimo skęsta darbinio lygmens diskusijų inercijoje“, – sakė BusinessEurope atstovas Martynas Barysas.

    Verslui reikia ne tik mažiau taisyklių

    Kai kurios įmonės teigia, kad pats supaprastinimo naratyvas kartais maskuoja gilesnes konkurencingumo bėdas. Pramonės sektoriai akcentuoja, jog investicijas ir gamybą labiau lemia energijos kainos, mokesčių politika, anglies dioksido kaštai ir galimybė prognozuoti taisykles ilgesniam laikui.

    Šiame kontekste vis dažniau skamba raginimai po supaprastinimo bangos pereiti prie „nuspėjamumo bangos“: nustoti dažnai perrašinėti naujai priimtus reikalavimus, kad įmonės turėtų laiko prisitaikyti. Verslo požiūriu, nuolat keičiamos taisyklės didina riziką ir kaštus ne mažiau nei pati biurokratija.

    Tuo pat metu Europos Komisija tvirtina, kad pasiūlymai rengiami derinant skirtingus interesus, identifikuojant dubliavimą ir šalinant neefektyvias nuostatas. Tačiau realus politinis testas dar priešakyje: ar ES institucijos ir valstybės narės gebės susitarti taip, kad supaprastinimas netaptų dar vienu ilgu, sudėtingu reguliavimo procesu.

  • „PGE“ grupei priklausanti „Bestgum Polska“ plečiasi: ES skiria apie 3,5 mln. eurų gamybai

    „PGE“ grupei priklausanti bendrovė „Bestgum Polska“ sulauks Europos Sąjungos paramos investicijoms į gamybą. Kaip pranešė PGE Górnictwo i Energetyka Konwencjonalna, projektui skiriama apie 3,5 mln. eurų dotacija, o bendra investicijų vertė siekia maždaug 7 mln. eurų.

    Finansavimas skiriamas pagal regioninę programą Fundusze Europejskie dla Łódzkiego 2021–2027, kuri orientuota į pramonės modernizavimą ir konkurencingumo didinimą. Įmonė už gautas lėšas planuoja įsigyti ir įdiegti dvi technologines linijas, kurios leis išplėsti produktų portfelį ir padidinti gamybos apimtis.

    Dvi naujos linijos ir skirtingos rinkos

    Pirmoji technologinė linija bus skirta gumos gaminių, naudojamų kelių ir geležinkelių infrastruktūroje, gamybai. Tokie sprendimai taikomi ir sporto bei rekreacijos objektuose, kur reikalingos atsparios, amortizuojančios dangos ar jų elementai.

    Ši linija taip pat numato gamybos atliekų perdirbimą, todėl investicija siejama ir su žiedinės ekonomikos kryptimi. Pastaraisiais metais ES ir nacionalinės programos vis dažniau remia projektus, kurie kartu didina gamybos pajėgumus ir mažina atliekų kiekį.

    Antroji linija turėtų sudaryti sąlygas gaminti specializuotus konvejerių juostų ritinėlius. Tokie komponentai plačiai naudojami logistikos centruose, sandėliuose, jūrų transporte, atliekų rūšiavimo įrenginiuose, taip pat kai kuriose pramonės šakose, įskaitant cukraus pramonę.

    Projektas iki 2028 metų pabaigos

    PGE Górnictwo i Energetyka Konwencjonalna nurodo, kad visas projektas bus įgyvendinamas iki 2028 metų pabaigos. Toks terminas įprastas didesnės apimties pramonės investicijoms, nes laiko reikalauja įrangos pirkimai, įdiegimas, darbuotojų apmokymai ir gamybos paleidimas.

    Įmonių investicijos į automatizavimą ir naujas linijas šiuo metu dažnai siejamos su keliais tikslais vienu metu: didesniu našumu, stabilesne kokybe ir mažesniais vieneto kaštais. Be to, gamybos modernizacija yra būdas sumažinti priklausomybę nuo importuojamų komponentų ir užsitikrinti patikimesnes tiekimo grandines.

    Nors PGE grupė plačiau žinoma kaip energetikos sektoriaus žaidėja, šis projektas rodo ir diversifikacijos kryptį, kai grupės valdomos bendrovės investuoja į pramoninius produktus, susijusius su infrastruktūra ir logistika. Tokie segmentai Europoje išlieka paklausūs dėl transporto tinklų atnaujinimo ir didėjančių logistikos srautų.