CP v2

Tag: Europos Sąjunga

  • Starmerio planas atkurti ryšius su ES braška: Britaniją drasko rinkėjai, o Briuselis laukia

    Starmerio planas atkurti ryšius su ES braška: Britaniją drasko rinkėjai, o Briuselis laukia

    Brexito šešėlis vis dar ilgas

    Artėjant dešimtmečiui nuo Jungtinės Karalystės sprendimo pasitraukti iš Europos Sąjungos, vidaus politika ir toliau sukasi aplink senąjį lūžį. Vietos rinkimai parodė, kad valdančiosios Leiboristų partijos parama skyla pagal panašias linijas kaip per referendumą.

    Didmiesčiuose, ypač Londone ir universitetiniuose miestuose, dalis jaunesnių leiboristų rinkėjų nusisuko į proeuropietiškai laikomą Žaliųjų partiją. Tuo pat metu socialiai konservatyvesni rinkėjai Velse, Škotijoje ir šiaurės Anglijoje vis dažniau renkasi Nigelio Farage’o įkurtą „Reform UK“.

    Pažadas Europai ir ribos namuose

    Ministras pirmininkas Keiras Starmeris žada liepą vyksiančiame susitikime su ES žymėti naują kryptį ir atkurti ryšius su Europa, daugiausia akcentuodamas ekonomiką, prekybą ir gynybą. Tačiau jo retorika kol kas sunkiai pasiekia tuos regionus, kuriuose leiboristai prarado pozicijas ir kur daug rinkėjų skeptiškai vertina bet kokį suartėjimą su Briuseliu.

    Starmeris taip pat signalizuoja apie jaunimui patrauklias iniciatyvas, įskaitant idėją sugrįžti prie tarptautinių studijų ir praktikos galimybių, panašių į Erasmus. Vis dėlto jis neparodė ženklų, kad ketintų atsisakyti įsipareigojimų, kurie riboja laisvą judėjimą ar grįžimą į ES bendrąją rinką bei muitų sąjungą.

    „Ankstesnė vyriausybė buvo apibrėžta tuo, kad nutraukė mūsų santykius su Europa, o ši vyriausybė bus apibrėžta tuo, kad juos atkurs“, – sakė Keiras Starmeris.

    Ką reiškia atsargus suartėjimas

    Praktiniu lygmeniu vyriausybė vis dažniau remia vadinamąjį dinaminį suderinamumą, kai Jungtinė Karalystė tam tikrose srityse artina taisykles prie ES standartų, siekdama sumažinti prekybos trintį. Viena iš krypčių yra susitarimai dėl augalinių ir gyvūninių produktų, kurie ateityje galėtų sumažinti dalį pasienio patikrų, jei būtų suderinti maisto saugos reikalavimai.

    Taip pat keliami lūkesčiai dėl pramonės konkurencingumo, nes eksporto procedūros po „Brexit“ išaugo, o reguliaciniai skirtumai brangina tiekimą. Atskiru klausimu išlieka ES anglies dioksido korekcinis mechanizmas pasienyje, kuris didina administracinę naštą į ES eksportuojančioms įmonėms, ypač taršesniuose sektoriuose.

    Politinis pavojus: puolami iš abiejų pusių

    Starmerio planas rizikingas politiškai, nes jį vienu metu atakuoja abi stovyklos. „Brexit“ šalininkai jautriai reaguoja į bet kokius žingsnius, kurie, jų nuomone, grąžina Londoną arčiau Briuselio, o daliai jaunesnių rinkėjų ir proeuropietiškų politikų toks laipsniškas kelias atrodo per lėtas.

    Spaudimą didina ir vidiniai nesutarimai: dalis Leiboristų partijos atstovų atviriau kalba apie būtinybę siekti gilesnės integracijos, net ir grįžimo į ES perspektyvos. Vis dėlto premjero pasirinktas atsargus kursas kol kas rodo, kad jis tikisi išlaviruoti tarp rinkėjų stovyklų ir išvengti temų, kurios galėtų sukelti naują „Brexit“ karą.

    Verslui ir investuotojams svarbiausias klausimas lieka ne politiniai šūkiai, o aiškus turinys: kiek konkrečiai bus sumažinta biurokratija pasienyje, ar pavyks pagerinti prieigą prie Europos rinkos ir kokią kainą už tai tektų mokėti reguliaciniais įsipareigojimais. Nuo šių atsakymų priklausys, ar planuojamas liepos mėnesio dialogas taps proveržiu, ar tik dar vienu atsargiu pažadu.

  • „Stellantis“ ir „Leapmotor“ ruošia 2028 m. ėjimą Europoje: ekspertai įspėja apie rizikas

    „Stellantis“ ir „Leapmotor“ ruošia 2028 m. ėjimą Europoje: ekspertai įspėja apie rizikas

    „Stellantis“ plečia strateginę partnerystę su Kinijos elektromobilių gamintoja „Leapmotor“ ir atveria kelią naujam gamybos etapui Europoje. Pagal naujausius planus „Leapmotor“ modelis, skirtas Europos rinkai, turėtų būti pradėtas gaminti 2028 metais.

    Šis žingsnis vertinamas kaip reikšmingas posūkis Europos automobilių pramonei, kuri vienu metu susiduria su didėjančiais kaštais, reguliavimo spaudimu ir sudėtingu perėjimu prie elektromobilių. Partnerystė taip pat siejama su bandymu sustiprinti „Stellantis“ pozicijas Europoje, išnaudojant Kinijos gamintojų technologinį tempą.

    Gamyba Europoje ir tarifų klausimas

    „Stellantis“ skelbė, kad kartu su „Leapmotor“ planuojama bendrai vystyti elektrinį SUV, kuris būtų siūlomas su „Opel“ prekės ženklu. Numatyta, kad gamyba vyktų „Stellantis“ gamykloje Saragosoje, Ispanijoje.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad gamyba Europos Sąjungoje gali padėti išvengti dalies rizikų, susijusių su importo muitais ir politinėmis priemonėmis, skirtomis riboti iš Kinijos atkeliaujančių elektromobilių srautą. Tokia schema taip pat leidžia Kinijos gamintojams greičiau prisitaikyti prie vietinių reikalavimų, įskaitant pramonės politiką ir tiekimo grandinių lūkesčius.

    Ne tik „Stellantis“: rinka ieško naujų modelių

    „Stellantis“ nėra vienintelė Vakarų automobilių grupė, svarstanti bendradarbiavimą su Kinijos gamintojais. Viešojoje erdvėje pastaruoju metu aptariami ir kiti galimi sandoriai bei modeliai, kai Kinijos prekės ženklai gali naudotis Europos gamyklų pajėgumais, o tradiciniai gamintojai siekia mažinti sąnaudas ir geriau išnaudoti infrastruktūrą.

    Toks bendradarbiavimas dažniausiai aiškinamas pragmatiškai: Europos gamykloms reikia užsakymų, o Kinijos bendrovėms reikia greito įėjimo į brandžią rinką su stipria konkurencija. Tačiau kartu tai kelia klausimų dėl ilgalaikės priklausomybės nuo partnerių technologijų ir dėl konkurencijos ateityje.

    Ekspertų įspėjimas: pergalė trumpam laikui?

    Transporto ir aplinkosaugos organizacijos Transport & Environment atstovė Julia Poliscanova yra sakiusi, kad tokios partnerystės trumpuoju laikotarpiu gali atrodyti kaip abipusiai naudingas sprendimas. Pasak jos, ypač tiems gamintojams, kurie atsilieka elektromobilumo ir programinės įrangos srityse, tai gali tapti būdu išlikti konkurencingiems Europos rinkoje.

    „Trumpuoju laikotarpiu Europos gamintojams reikia optimizuoti gamyklas, o Kinijos gamintojai nori patekti į rinką, todėl tai atrodo logiška. Tačiau nerimauju, ką tai reikš ilgalaikėje perspektyvoje“, – sakė Julia Poliscanova.

    Ekspertai pabrėžia, kad didžiausia rizika atsiranda tuomet, kai vartotojai pripranta prie naujų prekės ženklų ir ima juos vertinti kaip lygiaverčius pasirinkimus. Jei Kinijos gamintojai, pasitelkę Europos partnerių gamybą ir žinomus prekės ženklus, įsitvirtins, tradiciniams koncernams gali būti sunkiau susigrąžinti prarastą dalį.

    Dėl to analitikai ragina Europos gamintojus, net ir bendradarbiaujant, nemažinti savo investicijų į naujų elektrinių modelių kūrimą, baterijų tiekimo grandines ir programinės įrangos kompetencijas. Kitaip tariant, partnerystė gali būti tiltas į artimiausius metus, bet ji neturėtų tapti pakaitalu savarankiškai technologinei pažangai.

    „Stellantis“ ir „Leapmotor“ bendradarbiavimas nėra naujas: „Stellantis“ dar 2023 metais įsigijo maždaug 21 proc. „Leapmotor“ akcijų paketą. Dabartinis planų išplėtimas rodo, kad abi pusės mato prasmę kelti projektą į aukštesnį lygį, o tikrasis jo poveikis Europos rinkai labiausiai išryškės artėjant 2028 metams.

  • ES planuoja nuo rugsėjo stabdyti mėsos importą iš Brazilijos: kas nutiko po Mercosur sutarties?

    ES planuoja nuo rugsėjo stabdyti mėsos importą iš Brazilijos: kas nutiko po Mercosur sutarties?

    Kas nuspręsta ir kada

    Europos Sąjungos valstybių narių ekspertų komitetas pritarė sprendimui nuo 2026 metų rugsėjo 3 dienos uždrausti importuoti mėsą ir dalį kitų gyvūninės kilmės produktų iš Brazilijos. Pagrindinė priežastis – neatitikimai ES taisyklėms, susijusioms su antimikrobinių medžiagų naudojimu gyvūnų auginime.

    Sprendimas reiškia, kad Brazilija bus išbraukta iš trečiųjų šalių sąrašo, kurioms leidžiama eksportuoti į ES produktus, jei jos laikosi Bendrijos sanitarinių ir fitosanitarinių reikalavimų. Formalus teisės akto priėmimas artimiausiomis dienomis turėtų įtvirtinti šią datą ir taikymo apimtį.

    Kokiems produktams tai galiotų

    Pagal Europos Komisijos pateiktą informaciją, nuo nurodytos dienos Brazilija nebegalės eksportuoti į ES galvijienos, paukštienos ir kitų maistinių gyvūnų produkcijos, taip pat kiaušinių. Apribojimai apimtų ir akvakultūros produkciją, medų bei natūralius žarnų apvalkalus.

    Nors viešojoje erdvėje dažniausiai akcentuojama „mėsa“, praktikoje tai yra platesnė priemonė, nukreipta į visą sistemą, kaip užtikrinama, kad į ES patenkantys gyvūninės kilmės produktai atitinka Bendrijos maisto saugos standartus. Tokie sprendimai paprastai daro įtaką ir tiekimo grandinėms, ir kainodarai, ypač jei rinkoje atsiranda poreikis greitai perskirstyti importo srautus.

    Kontekstas: Mercosur susitarimas ir ūkininkų spaudimas

    Laiko sutapimas yra politiškai jautrus, nes sprendimas priimtas netrukus po to, kai 2026 metų gegužės 1 dieną laikinai įsigaliojo ES ir Mercosur laisvosios prekybos susitarimas. Šis susitarimas turėjo liberalizuoti dalį žemės ūkio prekybos tarp ES ir Brazilijos, Argentinos, Paragvajaus bei Urugvajaus.

    Daugelyje ES valstybių ūkininkų organizacijos kritikuoja prekybos su Pietų Amerika plėtrą, argumentuodamos, kad skirtingi auginimo ir kontrolės standartai gali lemti nelygią konkurenciją. Dėl to ES institucijos pastaraisiais metais vis dažniau pabrėžia, kad prekybos lengvatos negali reikšti nuolaidų maisto saugai ir gyvūnų auginimo reikalavimams.

    „Tai, kad Sąjunga gali užtikrinti taisyklių laikymąsi, yra būtina pasitikėjimui, sąžiningai konkurencijai ir santykiams su prekybos partneriais“, – sakė ES diplomatas.

    Ką sako Europos Komisija

    Europos Komisija pabrėžia, kad prekybos susitarimai nekeičia ES privalomų sanitarinių ir fitosanitarinių standartų. Komisijos atstovė Eva Hrncirova patvirtino, kad nuo 2026 metų rugsėjo 3 dienos Brazilijai būtų taikomas eksporto į ES sustabdymas atitinkamoms prekių grupėms.

    Komisijos pozicija iš esmės remiasi principu, jog tiek ES ūkininkai, tiek trečiųjų šalių eksportuotojai turi laikytis tų pačių privalomų saugos taisyklių. Tai svarbu ir reputaciniu požiūriu, nes ES maisto saugos sistema yra vienas iš griežčiausių reguliavimo modelių pasaulyje, ypač kai kalbama apie antimikrobinių medžiagų naudojimą ir antimikrobinio atsparumo rizikas.

    „Prekybos susitarimai nekeičia mūsų taisyklių“, – sakė Eva Hrncirova.

    Ar draudimas gali būti atšauktas

    Sprendimas nėra negrįžtamas: jei Brazilija pateiks įrodymus, kad laikosi ES reikalavimų, importas galėtų būti atnaujintas. Tokiu atveju šalis galėtų vėl pasinaudoti tomis pačiomis tarifų lengvatomis, kurios taikomos kitoms Mercosur valstybėms.

    ES taip pat yra numačiusi apsaugos priemones, skirtas reaguoti į galimus rinkos sukrėtimus, jei importas staiga išaugtų. Be to, jautrioms prekėms, įskaitant paukštieną ir mėsą, paprastai taikomos kvotos, kurios riboja liberalizavimo mastą net ir esant galiojančiam susitarimui.

  • Graikija protestuoja: Lefkados saloje rastas nesprogęs Ukrainos jūrinis dronas kelia įtampą ES

    Graikija protestuoja: Lefkados saloje rastas nesprogęs Ukrainos jūrinis dronas kelia įtampą ES

    Graikija pareiškė diplomatinį protestą po to, kai prie turistų pamėgtos Lefkados salos aptiktas nesprogęs Ukrainos jūrinis dronas. Apie incidentą Atėnai informavo partnerius Europos Sąjungoje, pabrėždami, kad karas neturi persikelti į Viduržemio jūros regioną.

    Graikijos gynybos ministras Nikosas Dendiasas patvirtino, kad rasto įrenginio kilmė siejama su Ukraina, ir įvykį pavadino itin rimtu. Užsienio reikalų ministras Giorgos Gerapetritis taip pat pranešė, kad Atėnai imsis diplomatinių veiksmų, siekdami išsiaiškinti aplinkybes ir užkirsti kelią panašiems atvejams.

    Dronas, siejamas su „Magura“ tipo jūrinėmis sistemomis, buvo pastebėtas žvejo ir, kaip skelbiama, buvo įstrigęs oloje, o jo varikliai dar veikė. Graikijos ginkluotosios pajėgos prižiūri tyrimą ir rengia ataskaitą, vertindamos, kaip toks įrenginys galėjo atsidurti šalies vandenyse.

    Kas tiriama ir kodėl tai jautru

    Graikijos pareigūnai tikrina kelias versijas, įskaitant galimybę, kad dronas į teritoriją pateko iš komercinio laivo, arba buvo paleistas iš kito regiono taško. Bet kuri iš šių versijų Atėnams kelia papildomų klausimų dėl jūrų kontrolės, navigacijos saugumo ir pajėgumų laiku aptikti grėsmes pakrančių zonoje.

    Incidentas ypač jautrus dėl pastaraisiais metais išaugusios rizikos civilinei laivybai. Ukrainos pastangos mažinti Rusijos pajamas iš naftos reiškia didesnį dėmesį laivams, kurie padeda eksportuoti rusišką naftą, įskaitant vadinamąjį šešėlinį laivyną, kurio nuosavybės struktūros dažnai būna neaiškios.

    Ukrainos pozicija ir politinės pasekmės

    Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Heorhii Tykhyi pareiškė, kad Kyjivas neturi informacijos apie konkretų droną ir nemato įrodymų, jog jis priklausė Ukrainos jūrinių dronų operatoriams. Jis pridūrė, kad Ukraina yra pasirengusi bendradarbiauti su Graikija, jei bus pateikti oficialūs prašymai.

    Atėnuose incidentas jau tapo vidaus politikos tema: opozicinės jėgos kritikuoja vyriausybę, teigdamos, kad teritorinių vandenų stebėsena nepakankama. Tuo pat metu Graikija per pastaruosius metus stiprino paramą Ukrainai, todėl bet kokie įtampos ženklai gali turėti įtakos ir platesniam dialogui ES bei NATO formatuose.

    Šis atvejis taip pat primena, kad jūriniai dronai sparčiai keičia saugumo situaciją regione: palyginti nebrangios, sunkiau aptinkamos sistemos didina riziką ne tik kariniams, bet ir civiliniams objektams. Europos valstybės vis aktyviau diskutuoja, kaip stiprinti pakrančių stebėseną, jūrų erdvės kontrolę ir reagavimo į tokius incidentus procedūras.

  • „Orlen“ pradeda vandenilio centro statybas Ščecine: 5 MW elektrolizė ir ES parama iki 2028 metų

    Lenkijos energetikos grupė „Orlen“ pradeda vandenilio centro Ščecine statybas. Projekte numatyta įrengti 5 MW galios elektrolizerį, vandenilio saugyklas ir infrastruktūrą kurui pakrauti bei paskirstyti transportui.

    Skelbiama, kad objektas galės pagaminti iki 90 kilogramų automobilių sektoriui tinkamo vandenilio per valandą. Bendra investicijos vertė siekia apie 17 milijonų eurų, o projektui suteiktas negrąžinamas Europos Sąjungos finansavimas.

    Statybos darbus vykdys Lenkijos bendrovė „Torpol Oil & Gas“, o tai atitinka „Orlen“ deklaruojamą siekį didinti vietos tiekėjų dalį strateginiuose energetikos projektuose. Įmonė pabrėžia, kad toks modelis turi padėti greičiau sukurti vandenilio rinkai reikalingas kompetencijas regione.

    Kaip veiks vandenilio centras?

    Pagrindinis centro elementas bus 5 MW elektrolizeris, vandenilį gaminsiantis iš vandens, naudojant elektros energiją. „Orlen“ nurodo, kad gamyba bus siejama su atsinaujinančių išteklių elektra, todėl planuojama tiekti mažesnės emisijos vandenilį, skirtą mobilumo sprendimams.

    Be gamybos įrenginių, projekte numatytos vandenilio talpyklos ir logistikos grandis, reikalinga sklandžiam kuro tiekimui. Tikslas – užtikrinti ne tik gamybą, bet ir realų paskirstymą autobusams, lengviesiems automobiliams bei sunkiajam transportui.

    „Plėtojame infrastruktūrą, kuri taps vandenilio ekonomikos pamatu Lenkijoje ir visame regione. Ščecinas, dėl ryšių su TEN-T transporto koridoriais ir stiprios logistikos bazės, yra svarbi vieta nulinės emisijos transporto rinkai kurti“, – sakė „Orlen“ biokurų ir vandenilio vykdomasis direktorius Grzegorzas Jóźwiakas.

    ES parama ir terminai

    Ščecino projektas įgyvendinamas kaip trečiasis programos „Clean Cities – Hydrogen Mobility in Poland“ etapas. Ši programa orientuota į mažataršio ir nulinės emisijos transporto plėtrą bei alternatyvių degalų infrastruktūros kūrimą.

    „Orlen“ skelbia, kad šiam etapui gautas negrąžinamas ES finansavimas siekia 62 milijonus eurų. Ši parama skirta ne tik atskiroms stotims ar gamybos taškams, bet ir vientisam vandenilio saugojimo bei paskirstymo tinklui, kuris būtų pritaikytas transportui ir pramonei.

    Pagal dabartinį grafiką Ščecino vandenilio centras operacinę veiklą turėtų pradėti 2027–2028 metų sandūroje. „Orlen“ taip pat primena, kad pirmasis toks centras Lenkijoje pradėjo veikti 2021 metais Trzebinioje, o papildomi projektai planuojami Płocke, Włocławeke ir Gdanske.

  • ES šalys remia Venecijos bienalės finansavimo stabdymą: dėl Rusijos paviljono kilęs ginčas

    ES šalys remia Venecijos bienalės finansavimo stabdymą: dėl Rusijos paviljono kilęs ginčas

    Kas įvyko Briuselyje?

    Didžioji dalis Europos Sąjungos šalių sukritikavo Rusijos paviljono sugrįžimą į Venecijos bienalę, kai šis klausimas buvo aptartas ES kultūros ministrų susitikime Briuselyje. Diplomatiniai šaltiniai teigia, kad diskusija buvo įtempta, o pozicijos dėl meno ir politikos ribų išsiskyrė.

    Iš viso 14 iš 27 valstybių narių pasmerkė Rusijos dalyvavimą, tačiau vengė tiesiogiai kritikuoti Italiją, kuri šįkart posėdyje buvo atstovaujama ambasadoriaus. Dalis šalių akcentavo, kad kultūra neturi tapti karo prieš Ukrainą „balinimo“ priemone.

    Europos Komisijos dotacija – apie 1 900 000 eurų

    Kartu buvo išreikšta parama Europos Komisijos veiksmams įšaldyti maždaug 1 900 000 eurų dotaciją Venecijos bienalės fondui. Ši suma, Komisijos vertinimu, gali būti stabdoma dėl galimo grantų sąlygų pažeidimo, jei renginys sudaro prielaidas propagandai ar neatitinka sutartyje numatytų įsipareigojimų.

    Komisija viešai pabrėžė, kad kultūra neturėtų būti naudojama kaip platforma propagandai, ir perspėjo, jog Rusijos paviljonas galėtų tapti erdve asmenims, kurie palaikė arba teisino agresiją prieš Ukrainą. Jei nustatyti pažeidimai nebūtų pašalinti, finansavimas galėtų būti ne tik sustabdytas, bet ir nutrauktas.

    Argumentai: propaganda, sankcijos ir Ukrainos atkūrimas

    Klausimą posėdyje iškėlė Latvijos kultūros ministrė Agnese Lāce, raginusi užkirsti kelią, jos žodžiais, Rusijos bandymams instrumentalizuoti kultūros institucijas. Belgija, Ispanija, Lenkija ir kitos šalys taip pat akcentavo rizikas, susijusias su sankcijų apėjimu ir galimu sankcionuotų asmenų matomumu tarptautinėje parodoje.

    Europos Komisija ir ES Tarybai tuo metu pirmininkaujanti Kipras paragino stabdomas lėšas nukreipti Ukrainos atkūrimui. Šis siūlymas atspindi platesnę ES praktiką ieškoti būdų, kaip finansiniais instrumentais didinti paramą Ukrainai ir mažinti erdves, kuriose Rusija galėtų stiprinti savo naratyvus.

    „Kultūra niekada neturėtų būti naudojama kaip platforma propagandai“, – sakė Europos Komisijos atstovai.

    Italijos ir bienalės pozicija

    Venecijos bienalės fondas laikosi pozicijos, kad renginys turi išlikti dialogo, atvirumo ir meninės laisvės erdve. Taip pat teigiama, jog organizatoriai esą negali uždrausti dalyvauti valstybei, jei ji yra pripažįstama Italijos Respublikos ir atitinka formalius dalyvavimo kriterijus.

    Rusija Venecijoje turi nuolatinį paviljoną bienalės teritorijoje, o pagal renginio taisykles pati sprendžia, ar dalyvauti konkrečioje bienalėje. Pastaraisiais metais jos dalyvavimas tapo itin jautrus: po plataus masto invazijos į Ukrainą kilo boikotai, o tarptautinė kultūros bendruomenė dažniau svarsto, kaip vertinti valstybės institucijų ar su valdžia siejamų struktūrų buvimą prestižiniuose renginiuose.

    Šių metų bienalės atidarymą lydėjo protestai dėl Rusijos ir Izraelio dalyvavimo, o dalis menininkų ir aktyvistų viešai ragino organizatorius griežtinti atrankos bei etikos kriterijus. Situaciją dar labiau įkaitino pranešimai, kad tarptautinės žiuri nariai kolektyviai atsistatydino po kritikos dėl kai kurių sprendimų, susijusių su apdovanojimų politika.

  • Londono meras šokiruoja: leiboristai raginami pažadėti grįžimą į ES jau per kitus rinkimus

    Londono meras šokiruoja: leiboristai raginami pažadėti grįžimą į ES jau per kitus rinkimus

    Londono meras Sadiqas Khanas pareiškė, kad valdančioji Leiboristų partija per kitus visuotinius rinkimus turėtų aiškiai įsipareigoti siekti Jungtinės Karalystės sugrįžimo į Europos Sąjungą. Interviu jis pabrėžė, kad dabartinės krypties nepakanka, o rinkėjai jaučia nusivylimą dėl lėto pažadų įgyvendinimo.

    Pasak mero, po prastų vietos rinkimų rezultatų partija turi būti ryžtingesnė ir drąsesnė, nes priešingu atveju rizikuoja skaudžiai pralaimėti kitus rinkimus. Jungtinėje Karalystėje visuotinis balsavimas pagal įstatymą turi įvykti ne vėliau kaip iki 2029 metų rugpjūčio.

    „Žmonės yra nusivylę, kad sprendimai juda per lėtai“, – sakė Sadiqas Khanas.

    Jis taip pat palankiai įvertino ministro pirmininko Keiro Starmerio signalus, kad Vyriausybė sieks atkurti ryšius su Europos Sąjunga. Tarp minimų krypčių įvardijamas glaudesnis suderinamumas su bendrąja rinka ir muitų sąjunga, nors tai nebūtinai reikštų pilną narystės atkūrimą.

    Brexitas ir ekonomikos kaina

    Jungtinė Karalystė iš Europos Sąjungos pasitraukė 2020 metais, po 2016 metais vykusio referendumo, kuriame pasitraukimą palaikė 52 proc. balsavusiųjų. Sadiqas Khanas teigė, kad „Brexitas“ buvo itin skaudus sprendimas ekonomikai ir konkurencingumui.

    Jo vertinimu, pragyvenimo kainų spaudimą mažinti būtų lengviau didinant ekonomikos augimą ir prekybos apimtis su artimiausiais partneriais. Mero argumentas paprastas: ES yra didžiausias Jungtinės Karalystės kaimyninis prekybos blokas, todėl mažesnės kliūtys eksportui ir importui galėtų greičiau atsispindėti verslo investicijose bei darbo vietose.

    Tarifai, konfliktai ir rinkėjų nuotaikos

    Sadiqas Khanas atkreipė dėmesį, kad geopolitinė aplinka pastaruoju metu smarkiai pablogėjo, o tai didina neapibrėžtumą ir sąnaudas. Jis minėjo, kad JAV tarifų politika daro žalą pasaulinei prekybai, o konfliktai Irane ir Ukrainoje prisideda prie energijos kainų ir bendro pragyvenimo brangimo.

    Kalbėdamas apie santykius su JAV, Londono meras pabrėžė dabartinės administracijos nenuspėjamumą ir teigė, kad tokioje situacijoje Jungtinei Karalystei svarbu turėti kuo tvirtesnius ryšius ir Europoje. Jis pridūrė, kad tarptautiniams investuotojams itin svarbus stabilumas, o politinės krizės ir kalbos apie lyderio keitimą gali kelti papildomų abejonių.

    „Žmonės visame pasaulyje į Jungtinę Karalystę žiūri kaip į vietą, kuri gali pasiūlyti ramybę, stabilumą ir užtikrintumą“, – sakė Sadiqas Khanas.

    Diskusijos dėl santykių su Europos Sąjunga Jungtinėje Karalystėje pastaraisiais metais vis dažniau grįžta į viešąją erdvę, tačiau politinė kaina išlieka didelė: dalis rinkėjų baiminasi naujo referendumo ar ilgų derybų, kiti akcentuoja prekybos barjerus, darbo jėgos trūkumą ir investicijų stagnaciją po pasitraukimo. Todėl artėjant kitam rinkimų ciklui vis daugiau dėmesio bus skiriama ne tik šūkiams, bet ir konkrečiam planui, ką realiai reikštų artėjimas prie ES arba sugrįžimas į ją.

  • Šiaurės Makedonijos ministras: JAV lyderystė sustiprino NATO, bet ES kelias stringa dėl Bulgarijos

    Šiaurės Makedonijos ministras: JAV lyderystė sustiprino NATO, bet ES kelias stringa dėl Bulgarijos

    Šiaurės Makedonijos užsienio reikalų ministras Timčo Mucunskis teigia, kad JAV lyderystė pastaraisiais metais sustiprino NATO ir paskatino sąjungininkus rimčiau žiūrėti į gynybos finansavimą. Interviu metu jis pabrėžė, kad, nepaisant aštrios retorikos, aljansas esą šiandien yra tvirtesnis nei anksčiau.

    Ministras tai sieja su didėjančiais įsipareigojimais gynybai, kuriuos NATO šalys įtvirtino po pastarųjų viršūnių susitikimų. Pasak jo, spaudimas didinti išlaidas yra reakcija į Rusijos karą prieš Ukrainą, taip pat į platesnį saugumo neapibrėžtumą Artimuosiuose Rytuose ir Indijos ir Ramiojo vandenyno regione.

    „Mano požiūriu, dėl prezidento Donaldo Trumpo, Marco Rubio ir viso JAV užsienio politikos aparato NATO yra stipresnė nei bet kada“, – sakė Timčo Mucunskis.

    Šie ministro žodžiai kontrastuoja su nuotaikomis dalyje Europos sostinių, kur JAV prezidento pasisakymai apie sąjungininkų indėlį ir grasinimai mažinti karinį buvimą Europoje vertinami kaip rizikos veiksnys. Vis dėlto Mucunskis tvirtina, kad strateginiai pagrindai išlieka, o nesutarimai tarp narių nėra naujiena.

    Šiaurės Makedonija į NATO įstojo 2020 metais, o tai, ministro teigimu, suteikė šaliai daugiau stabilumo politiškai jautriame Vakarų Balkanų regione. Jo vertinimu, kolektyvinė gynyba išlieka stipriausias atgrasymo mechanizmas, ypač kai kaimynystėje tęsiasi karas Ukrainoje.

    ES narystė: sena paraiška, naujos kliūtys

    Kalbėdamas apie Europos Sąjungą, ministras pripažino, kad integracijos kelias juda gerokai lėčiau, nei tikėtasi. Šiaurės Makedonija yra viena pirmųjų Vakarų Balkanų valstybių, pateikusių paraišką, tačiau realios derybų pažangos trūksta, o visuomenėje auga nusivylimas.

    Pasak Mucunskio, pagrindinė politinė kliūtis šiuo metu yra Bulgarijos pozicija, susijusi su tapatybės ir kalbos klausimais bei reikalavimu atlikti konstitucinius pakeitimus, kad būtų įtvirtintas bulgarų mažumos pripažinimas. Jis ragina Sofiją atverti dialogą ir ieškoti sprendimų, kurie leistų atnaujinti derybų tempą.

    Hibridinės grėsmės ir visuomenės nuotaikos

    Ministras įspėjo, kad ilgai užsitęsusi stagnacija ES plėtros procese kuria terpę hibridinėms grėsmėms, nes nusivylimas mažina pasitikėjimą institucijomis. Jo teigimu, regione juntama Rusijos ir Kinijos įtaka, o tokios įtakos formos dažniausiai stiprėja ten, kur žmonės nemato aiškios politinės perspektyvos.

    Vis dėlto, anot Mucunskio, Šiaurės Makedonijos kryptis išlieka proeuropietiška ne tik deklaracijose, bet ir siekiant įgyvendinti europines vertybes šalies vidaus politikoje. Jis taip pat remiasi naujausiais visuomenės tyrimais, rodančiais, kad didelė gyventojų dalis ir toliau palaiko narystės ES tikslą, nors pasitikėjimas proceso realistiškumu silpnėja.

    Artimiausiu metu NATO darbotvarkėje numatyti tolesni narių susitikimai, kuriuose bus vertinama, kaip šalys vykdo prisiimtus įsipareigojimus. Šiaurės Makedonijai tai reiškia siekį išlaikyti patikimos sąjungininkės statusą NATO rėmuose, tuo pačiu ieškant politinio proveržio ES plėtros kelyje.

  • Eurokomisarė Marta Kos siekia proveržio: iki liepos atverti Ukrainos derybų su ES skyrius

    Eurokomisarė Marta Kos siekia proveržio: iki liepos atverti Ukrainos derybų su ES skyrius

    Europos Komisijos plėtros komisarė Marta Kos paragino ES valstybes nares iki liepos mėnesio formaliai atverti visus Ukrainos ir Moldovos stojimo derybų klasterius. Taip Briuselis siekia nutraukti kelis mėnesius trukusį sąstingį ir pasinaudoti politiniu momentu, kuris, Komisijos vertinimu, galėtų pagreitinti procesą.

    Stojimo derybose klasteriai apjungia atskiras derybų sritis ir reformas, kurias kandidatė turi įgyvendinti, kad jos teisė ir praktika atitiktų ES standartus. Galutiniams sprendimams reikia vieningo visų 27 valstybių narių pritarimo, todėl net ir vienos šalies prieštaravimai gali sustabdyti judėjimą į priekį.

    Kas yra derybų klasteriai?

    Klasterių sistema sugrupuoja derybų skyrius į platesnes temas, tokias kaip teisinės valstybės stiprinimas, teismų reforma, viešojo sektoriaus skaidrumas, ekonomikos ir konkurencijos taisyklės, taip pat žemės ūkio, energetikos ar aplinkosaugos reikalavimai. Paprastai pirmiausia atveriami su teisės viršenybe susiję klausimai, nes jie laikomi viso proceso pamatu.

    Europos Komisija pabrėžia, kad procesas išlieka grindžiamas nuopelnais: klasterių atvėrimas ir uždarymas priklauso nuo to, ar pasiekti konkretūs kriterijai. Kartu tai yra ir politinis signalas rinkoms bei visuomenei, kad integracija juda, net jei faktinis derybų kelias dažnai trunka ne vienerius metus.

    Vengrijos veiksnys ir naujas politinis langas

    Iki šiol vienu svarbiausių stabdžių laikyta Vengrijos pozicija, kai Budapeštas ne kartą blokavo sprendimus, susijusius su Ukrainos integracija ir finansavimu. Europos Komisija teigia matanti galimybę mažinti įtampą pasikeitus šalies politinei vadovybei ir tikisi konstruktyvesnio tono derybų darbotvarkėje.

    Naujasis Vengrijos ministras pirmininkas Peteris Magyaras yra viešai pabrėžęs paramą Ukrainos teritoriniam vientisumui pagal tarptautinę teisę, tačiau taip pat pasisakė prieš pagreitintą Ukrainos narystės kelią. Jis yra akcentavęs, kad bet koks santykių „perkrovimas“ būtų siejamas su Kyjivo sprendimais dėl tautinių mažumų, įskaitant etninių vengrų teisių, apsaugos.

    Laiko planas ir finansinė parama

    Komisarė nurodė, kad pirmasis derybų klasteris galėtų būti atvertas jau birželį, o likusieji penki, jei valstybės narės pritartų, galėtų sekti iki liepos. Tokia seka reikštų, kad techniniai sprendimai diplomatiniais kanalais turėtų būti priimti sparčiau nei įprastai, o politinė valia turėtų virsti formaliais balsavimais.

    Šalia derybų klausimų Briuselyje aptariamas ir finansinis paketas Ukrainai. Komisarė taip pat sakė besitikinti, kad artimiausiu metu Ukraina gaus pirmąją maždaug 90 000 000 000 eurų paskolos, paremtos ES valstybių narių garantijomis, dalį, kai buvo panaikintas iki tol taikytas blokavimas.

    „Raginsiu visas valstybes nares formaliai atverti visus klasterius. Esame daug ką paruošę iš anksto, tad viskas tam pasirengta“, – sakė Marta Kos.

    Ukraina tuo pat metu siekia aiškesnio politinio grafiko ir nori, kad stojimo kelias būtų apibrėžtas konkretesniais etapais. Europos Komisija, savo ruožtu, vengia įvardyti narystės datą ir kartoja, kad sprendimai priklausys nuo reformų įgyvendinimo bei vieningo valstybių narių sutarimo.

  • ES šalys svarsto švelninti gamtosaugą pramonei: leistų tyčia žudyti ar trikdyti saugomas rūšis

    ES šalys svarsto švelninti gamtosaugą pramonei: leistų tyčia žudyti ar trikdyti saugomas rūšis

    Europos Sąjungos valstybės narės svarsto, ar švelninti paukščių ir buveinių apsaugos taisykles, kad būtų greičiau įgyvendinami pramonės projektai. Diskusijų centre atsidūrė siūlymas sudaryti daugiau išimčių net tais atvejais, kai statybos ar eksploatacija galėtų lemti saugomų rūšių žūtį ar trikdymą.

    Šios idėjos išryškina augančią įtampą tarp ES siekio spartinti pramonės ir infrastruktūros plėtrą bei ilgalaikių biologinės įvairovės apsaugos įsipareigojimų. Praktikoje tai paliestų įvairius projektus, nuo atsinaujinančios energetikos ir elektros tinklų iki duomenų centrų bei DI infrastruktūros.

    Europos Komisija dar 2025 metų gruodį pateikė pasiūlymą, kuriuo siekiama pagreitinti poveikio aplinkai vertinimo ir leidimų išdavimo procesus. Viena jautriausių nuostatų susijusi su sąvoka, kas laikoma tyčiniu saugomų rūšių žudymu ar trikdymu, kai projekto vystytojai taiko mažinimo priemones.

    Pagal dabartinę logiką ES gamtosaugos teisėje tyčinis saugomų rūšių žudymas ar trikdymas paprastai draudžiamas, išskyrus aiškiai apibrėžtus atvejus. Išimtys dažniausiai siejamos su visuomenės sveikata ir saugumu arba reikšmingos žalos prevencija, pavyzdžiui, žemės ūkiui, gyvulininkystei ar miškams.

    Vis dėlto Kipras, šiuo metu pirmininkaujantis ES Tarybai, pasiūlė žengti dar toliau ir tikslinti pačias Paukščių ir Buveinių direktyvas. Pagal gegužės 5 dieną parengtą dokumentą valstybės galėtų autorizuoti tyčinį paukščių žudymą ar trikdymą, jei tai susiję su planų įgyvendinimu arba projektų statyba, veikla ar uždarymu, o vystytojai taiko tinkamas ir proporcingas mažinimo priemones.

    Dokumente argumentuojama, kad taisyklių peržiūra padidintų teisinį aiškumą, kartu išlaikant aukštą rūšių apsaugos lygį. Kritikai paprastai įspėja, kad platesnės išimtys gali tapti precedentu, kai apsaugos standartai realiai silpnėja, o poveikio mažinimo priemonės ne visada užtikrina, kad žala rūšims bus išvengta.

    ES pareigūnai šį pasiūlymą artimiausiu metu aptars ES Tarybos Antici grupėje, kuri koordinuoja teisės aktų supaprastinimo darbus. Tolimesnė kryptis priklausys nuo to, ar valstybės narės ir Europos Parlamentas sutars, kaip suderinti spartesnį leidimų išdavimą su esminiais ES biologinės įvairovės apsaugos principais.