CP v2

Tag: Europos Sąjunga

  • Europą purto energijos šokas: atominė energetika vėl vadinama gelbėjimosi ratu, bet kliūčių daug

    Europą purto energijos šokas: atominė energetika vėl vadinama gelbėjimosi ratu, bet kliūčių daug

    Pastarųjų metų geopolitiniai sukrėtimai ir energijos importo rizikos Europoje atgaivino diskusiją, ar atominė energetika gali tapti patikimesniu ramščiu greta atsinaujinančių išteklių. Analitikai pabrėžia, kad branduolinė energija išlieka viena mažiausiai anglies dioksido išmetančių elektros gamybos technologijų, tačiau jos plėtra yra lėta ir brangi.

    Temą dar labiau paaštrino nauji tiekimo grandinių ir iškastinio kuro logistikos trikdžiai, parodę, kaip greitai gali išaugti energijos kainų svyravimų ir fizinio tiekimo sutrikimų grėsmė. Dėl to dalis politikų ir pramonės atstovų vis dažniau branduolinę energetiką įvardija kaip būdą sumažinti priklausomybę nuo importo.

    Kodėl atominė energija vėl svarstoma

    Branduolinės elektrinės paprastai užtikrina stabilų bazinį elektros gamybos pajėgumą, nepriklausomą nuo oro sąlygų, todėl jos dažnai pristatomos kaip atsvara nepastoviai vėjo ar saulės generacijai. Kartu tai technologija, kuri per visą gyvavimo ciklą išskiria gerokai mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei anglis ar dujos.

    Europos kontekste dažniausiai minimas Prancūzijos pavyzdys, kur branduolinė energetika istoriškai sudarė didelę elektros gamybos dalį ir tapo svarbiu kainų stabilumo veiksniu. Vis dėlto net ir ši šalis susiduria su reaktorių atnaujinimo, priežiūros ir naujų projektų vėlavimų iššūkiais.

    „Atominė energetika gali tapti svarbia Europos energetinio saugumo dalimi, tačiau ji neišsprendžia problemų greitai“, – sakė energetikos rinkas stebintys analitikai.

    Didžiausios kliūtys: kaina, terminai ir atliekos

    Pagrindinis argumentas prieš naujas atomines elektrines Europoje yra didelės pradinės investicijos ir ilgas projekto įgyvendinimo laikas. Praktika rodo, kad nuo sprendimo statyti iki realios gamybos pradžios gali praeiti dešimtmetis ar dar daugiau, o per tą laiką technologijų ir rinkos sąlygos smarkiai pasikeičia.

    Prie ekonomikos prisideda griežtas reguliavimas, sudėtingi pirkimai, kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas ir tiekimo grandinių pajėgumai. Kitas jautrus klausimas yra panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymas, kuriam reikia ilgalaikių sprendimų ir visuomenės pasitikėjimo.

    „Statyti brangu, bet svarbiausia yra rasti būdą statyti greičiau ir pigiau, neprarandant saugos“, – sakė rinkos dalyviai, vertinantys Europos projektų patirtį.

    Visuomenės nuomonė ir naujos technologijos

    Branduolinės energetikos reputaciją Europoje ilgai veikė Černobylio ir Fukušimos katastrofų atmintis, todėl kai kurios šalys ribojo ar atsisakė reaktorių. Tačiau kartojantis energijos krizėms ir augant saugumo prioritetui, dalyje visuomenių didėja pragmatiškas požiūris į technologijų derinimą.

    Pastaruoju metu dažniau aptariami ir mažieji moduliniai reaktoriai, kurie teoriškai galėtų sumažinti statybos rizikas bei leisti plėtrą etapais. Vis dėlto Europoje jų komercinis įgyvendinimas dar tik ankstyvoje stadijoje, o realūs terminai priklausys nuo licencijavimo, finansavimo ir pramonės gebėjimo masiškai gaminti komponentus.

    Ekspertai sutaria, kad artimiausiu laikotarpiu energetinis saugumas bus stiprinamas ne vienu sprendimu, o derinant energijos taupymą, tinklų plėtrą, atsinaujinančius išteklius, kaupimą, tarpsistemines jungtis ir, kai kuriose šalyse, branduolinę generaciją.

  • Lenkijos kariuomenė treniruos nuosavą DI: „SAFE“ lėšomis planuoja įsigyti superkompiuterius

    Lenkijos Kibernetinės erdvės gynybos pajėgos planuoja įsigyti superkompiuterius, kuriais būtų treniruojami nuosavi dirbtinio intelekto modeliai. Projektą ketinama finansuoti iš Europos Sąjungos saugumo ir gynybos investicijoms skirto mechanizmo SAFE lėšų, o tikslas – sukurti izoliuotą, visiškai kontroliuojamą skaičiavimo aplinką.

    Su šia kryptimi siejamos investicijos apimtų ne tik techninę infrastruktūrą, bet ir programinę įrangą bei didžiųjų duomenų apdorojimą. Lenkijos gynybos sektoriuje pabrėžiama, kad DI sprendimai gynyboje turi veikti patikimai, prognozuojamai ir pirmiausia saugiai, todėl prioritetas teikiamas vietinei, nuo išorinių tinklų atskirtai ekosistemai.

    Kodėl reikalingi nuosavi modeliai?

    Gynybos institucijos argumentuoja, kad bendros paskirties DI modeliai dažniausiai mokomi iš viešų šaltinių, o kariuomenei reikalingas mokymas su specializuotais duomenimis. Tai gali būti operacinė informacija, techninė dokumentacija ar medžiaga, kuriai taikomi skirtingi slaptumo režimai, todėl jos negalima apdoroti viešuose debesijos sprendimuose.

    Tokiu atveju superkompiuteriai tampa ne prabanga, o būdas užtikrinti, kad jautrūs duomenys liktų institucijos rankose, o pats DI mokymas vyktų atskirtoje infrastruktūroje. Praktikoje tai reiškia mažesnę priklausomybę nuo komercinių platformų, daugiau kontrolės auditui ir didesnes galimybes pritaikyti modelius specifinėms užduotims.

    Nuo treniravimo iki prognozių realiuoju laiku

    Be modelių mokymo, numatoma plėtoti ir vadinamąsias inferencines aplinkas, kuriose jau apmokyti modeliai būtų paleidžiami analizuoti naujus duomenis ir generuoti prognozes realiuoju laiku. Tokie sprendimai gynybos srityje dažniausiai siejami su situacijos suvokimu, incidentų analizės automatizavimu ar sprendimų priėmimo parama.

    Kitas planuojamas segmentas – DI veikimas galutiniame įrenginyje, vadinamasis Edge tipo diegimas. Tai ypač aktualu taktinėse grandyse, kai ryšys su centrine infrastruktūra gali būti nutrūkęs arba sąmoningai ribojamas dėl ryšio drausmės, o DI įrankiai vis tiek turi veikti vietoje.

    Kiek lėšų planuojama skirti?

    Pagal viešai skelbtą informaciją, SAFE mechanizmo bendra apimtis siekia 150 mlrd. eurų, o Lenkijai numatyta didžiausia dalis iš valstybių, kurios kreipėsi dėl paskolų. Didžioji dalis lėšų turėtų būti nukreipta į tradicinius ginkluotės pajėgumus, tačiau atskira dalis planuojama ir naujosioms technologijoms.

    Gynybos ministerija yra numačiusi apie 1,2 mlrd. eurų paketą kibernetinėms technologijoms, dirbtiniam intelektui ir radioelektroninei kovai. Tarp su technologijomis siejamų projektų minimi saugaus duomenų apsikeitimo sprendimai tarp skirtingo slaptumo lygio valdymo sistemų, mobilus kriptografijos valdymo centras ir naujos kartos postkvantinis IP šifravimo sprendimas.

    Gynybos sektoriuje tikimasi, kad tokios investicijos ne tik paspartins DI diegimą, bet ir padės sukurti vientisą ekosistemą, kurioje skaičiavimo pajėgumai, duomenys ir modeliai būtų pasiekiami kariuomenei, tačiau išliktų jos kontrolėje. Tai laikoma esmine sąlyga, kad DI sprendimai taptų patikima operacine priemone, o ne tik pilotiniu eksperimentu.

  • Pagėgiuose startavo Erasmus+ mokymai „Food for Thought“: kaip jaunimą sudominti mityba ir gerove

    Pagėgiuose startavo Erasmus+ mokymai „Food for Thought“: kaip jaunimą sudominti mityba ir gerove

    Kovo 9–14 dienomis Pagėgiuose vyksta tarptautiniai Erasmus+ mokymo kursai „Food for Thought“, subūrę 28 jaunimo darbuotojus iš 7 Europos šalių. Mokymų tikslas – stiprinti specialistų kompetencijas, kaip su jaunimu kalbėti apie mitybą, gerovę ir sveikesnius kasdienius pasirinkimus aiškiai bei patraukliai.

    Organizatoriai akcentuoja, kad ši tema tampa vis aktualesnė dėl informacijos pertekliaus socialiniuose tinkluose ir skirtingų mitybos madų, kurios dažnai pristatomos kaip universalūs sprendimai. Mokymuose dalyviai ieško būdų, kaip atskirti patikimą informaciją nuo klaidinančių teiginių ir kaip šį gebėjimą ugdyti jaunų žmonių grupėse.

    Maisto raštingumas ir kritinis mąstymas

    Viena pagrindinių kursų krypčių – maisto raštingumas: gebėjimas suprasti, kas yra produkto sudėtyje, ką reiškia etiketėse nurodomi ingredientai ir maistingumo deklaracijos. Daug dėmesio skiriama praktiniams pavyzdžiams, kaip atpažinti stipriai perdirbtus produktus, paslėptas cukraus formas ir įvertinti porcijų dydžių įtaką kasdieniam racionui.

    Taip pat analizuojama, kaip rinkodara ir reklama formuoja pasirinkimus, ypač kai turinys pritaikomas jaunų žmonių auditorijai. Mokymų metu aptariama, kaip kalbėti apie mitybą ne moralizuojant, o kuriant suprantamą ryšį tarp kasdienių sprendimų, energijos lygio, nuotaikos ir bendros savijautos.

    Neformalus ugdymas ir praktiniai metodai

    Mokymo kursai orientuoti į jaunimo darbuotojų profesinį tobulėjimą ir tarptautinio bendradarbiavimo stiprinimą, todėl daug laiko skiriama patirties mainams. Dalyviai atstovauja skirtingoms organizacijoms ir dirba su įvairiomis jaunimo grupėmis, tad mokymuose lyginami darbo kontekstai ir ieškoma metodų, kuriuos galima pritaikyti skirtingose bendruomenėse.

    Programoje taikomi neformaliojo ugdymo metodai, leidžiantys temą nagrinėti per patirtį: diskusijos, refleksijos, kūrybinės užduotys ir komandiniai iššūkiai. Toks formatas padeda išbandyti priemones praktiškai ir įsivertinti, kaip jas perkelti į kasdienį darbą su jaunimu, kai reikia kalbėti apie įpročius jautriai, be spaudimo ar stigmos.

    Sveika gyvensena plačiau nei mityba

    Mokymuose sveika gyvensena nagrinėjama plačiau nei vien maisto pasirinkimai, įtraukiant fizinį aktyvumą, emocinį valgymą, streso poveikį sprendimams ir bendrą emocinę gerovę. Dalyviai aptaria, kaip atpažinti situacijas, kai maistas tampa emocijų reguliavimo priemone, ir kaip tokiomis temomis kalbėti saugiai bei atsakingai.

    Mokymų pradžioje dalyviai susitiko su Pagėgių savivaldybės vicemere Greta Bušniauskaite ir mero patarėja Viktorija Ūseliene. Susitikimo metu pristatytos dalyvaujančių organizacijų veiklos kryptys, pasidalinta patirtimi dirbant su jaunimu ir įvardytos aktualiausios problemos, su kuriomis susiduria jaunimo darbuotojai skirtingose šalyse.

    Projektas orientuotas į tęstinumą: numatoma parengti sklaidos medžiagą ir praktinius išteklius, kurie būtų naudojami pasibaigus mobilumui partnerių organizacijose. Kursai finansuojami Europos Sąjungos lėšomis.

  • UE priėmė sprendimą dėl vyresnių vairuotojų: privalomų patikrų nebus, bet teisės keisis

    UE priėmė sprendimą dėl vyresnių vairuotojų: privalomų patikrų nebus, bet teisės keisis

    Kas nuspręsta Briuselyje

    Europos Sąjunga užbaigė ilgai trukusias diskusijas dėl vyresnio amžiaus vairuotojų sveikatos patikrų ir pasirinko kompromisinį kelią. Privalomų medicininių testų vien pagal amžių nenumatoma, tačiau keičiama pati vairuotojo pažymėjimų sistema.

    Naujoji kryptis numato, kad visoje ES palaipsniui neliks neterminuotų vairuotojo pažymėjimų. Vietoje jų bus taikomas ribotas galiojimo terminas, o dokumentą reikės periodiškai atnaujinti.

    Neterminuotoms teisėms – pabaiga

    Pagal politiniu lygmeniu suderintą ES reformos modelį, B kategorijos (lengvųjų automobilių) ir A kategorijos (motociklų) pažymėjimai turėtų galioti iki 15 metų. Ši logika būtų taikoma ne tik naujai išduodamiems dokumentams, bet ir anksčiau išduotiems neterminuotiems.

    Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, tai reikštų, kad daliai vairuotojų ateityje teks pasikeisti seną pažymėjimą į naują su galiojimo pabaigos data. ES siekia suvienodinti praktiką, kad skirtingų šalių dokumentai būtų lengviau administruojami ir atitiktų tas pačias taisykles.

    Ar reikės sveikatos patikros?

    ES nenumatė vieno privalomo medicininio patikrinimo modelio visoms šalims, todėl sprendimas dėl reikalavimų atnaujinant pažymėjimą liks valstybėms narėms. Kitaip tariant, viena šalis gali rinktis medicininę pažymą, o kita gali apsiriboti vairuotojo deklaracija.

    Diskusijose taip pat svarstyta idėja griežčiau trumpinti pažymėjimų galiojimą vyresniems nei 70 metų vairuotojams, tačiau šis pasiūlymas nebuvo įtvirtintas. Tai reiškia, kad vien amžius savaime neturėtų tapti pagrindu atskiroms, griežtesnėms taisyklėms.

    Skaitmeninės teisės ir pokyčiai jauniems vairuotojams

    Reformos pakete numatyta ir ES mastu pripažįstama skaitmeninė vairuotojo pažymėjimo versija. Tai turėtų palengvinti dokumento naudojimą keliaujant, taip pat sudaryti sąlygas greičiau atnaujinti duomenis ir mažinti administracinę naštą.

    Be to, siūloma peržiūrėti taisykles pradedantiesiems vairuotojams, ypač pirmaisiais metais po teisių gavimo. Skirtingose šalyse tai gali virsti griežtesniais reikalavimais dėl eismo taisyklių laikymosi, pavyzdžiui, greičio viršijimo tolerancijos.

    Galutinės detalės dar turės būti patvirtintos ES teisėkūros procedūrose, o vėliau perkeltos į nacionalinę teisę. Todėl konkretūs terminai, mokesčiai ir tai, ar Lietuvoje bus reikalaujama medicininės pažymos, paaiškės tik priėmus galutinius įgyvendinimo sprendimus.

  • Lyderiai renkasi Jerevane į 8-ąjį EPC susitikimą: ką armėnų posūkis į Europą reiškia ES

    Lyderiai renkasi Jerevane į 8-ąjį EPC susitikimą: ką armėnų posūkis į Europą reiškia ES

    8-asis EPC susitikimas Jerevane

    Jerevane sekmadienį pradėjo rinktis beveik 50 valstybių lyderiai, atvykę į aštuntąjį Europos politinės bendrijos (EPC) susitikimą. Renginys vyksta geopolitinių pokyčių fone, o darbotvarkėje numatytos saugumo ir strateginės politikos temos.

    Pirmadienį prie diskusijų prisijungs visos 27 Europos Sąjungos valstybės narės, o dalis pokalbių, kaip tikimasi, bus skirta ir įtampoms tarp Jungtinių Valstijų ir Irano. Formatui būdingi tiesioginiai lyderių pokalbiai, kuriuose ieškoma bendrų sprendimų be ilgų procedūrų.

    Į Jerevaną atvyko Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas. Susitikimui bendrai pirmininkaus Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa ir Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas.

    V. Zelenskis taip pat turėtų surengti dvišalius susitikimus paraštėse, nes EPC dažnai tampa platforma greitiems politiniams derinimams dėl paramos Ukrainai ir saugumo Europoje. Tokie susitikimai paprastai išnaudoja progą sutarti dėl praktinių sprendimų, kurie vėliau persikelia į ES ar NATO darbotvarkes.

    Kanada EPC formate

    Tarp svečių šį kartą išsiskiria Kanados ministras pirmininkas Markas Carney, kurio dalyvavimas įvardijamas kaip pirmas kartas, kai šiame formate dalyvauja ne Europos valstybė. Tai sustiprina signalą, kad EPC vis labiau matomas kaip platesnės politinės koalicijos erdvė, o ne vien regioninis susitikimas.

    „Europa ir Kanada yra daugiau nei bendraminčiai partneriai, kartu kuriame pasaulinį aljansą, ginantį taiką, bendrą gerovę ir daugiašališkumą“, – sakė António Costa.

    M. Carney anksčiau yra akcentavęs, kad tarptautinės tvarkos stabilumas patiria lūžį, todėl vidutinės galios šalys turi glaudžiau telktis, gindamos tarptautinių taisyklių sistemą. Pastaraisiais metais Europos ir Kanados ryšiai įgavo papildomą pagreitį, ypač saugumo ir ekonominio atsparumo srityse.

    EPC buvo įkurta 2022 metais po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą, siekiant sukurti politinių ir strateginių diskusijų platformą platesnei Europai. Šiame formate dalyvauja ir ES narės, ir valstybės už bloko ribų, todėl jis dažnai pasitelkiamas jautrioms regioninėms temoms aptarti.

    Armėnijos kelias arčiau ES

    Jerevane taip pat laukiama dešimčių Europos lyderių pirmajame tokio tipo ES ir Armėnijos viršūnių susitikime. Armėnija tikisi, kad šis vizitas sustiprins jos ryšius su Europa ir padės aiškiau įtvirtinti politinį posūkį, kai šalis mėgina mažinti priklausomybę nuo Rusijos.

    Armėnijos ir Rusijos santykiai pastaraisiais metais įtempti, o Jerevane kritikuota, kad Rusijos taikdariai neparodė ryžtingesnės laikysenos per konfliktus su kaimyniniu Azerbaidžanu. Šis nepasitikėjimas tapo viena priežasčių, kodėl Armėnijos užsienio politika vis dažniau remiasi alternatyvų paieška.

    „Armėnijai šis susitikimas su ES reiškia paprastą žinutę: mes esame čia ir esame pasirengę“, – sakė saugumo Pietų Kaukaze analitikė Olesya Vartanyan.

    Premjeras N. Pašinianas šalies kryptį apibūdina kaip diversifikaciją, kai ryšiai plėtojami ir su Vakarais, ir su Rusija, tačiau prioritetai tampa lankstesni. Armėnija 2017 metais pasirašė išsamų partnerystės susitarimą su Europos Sąjunga, kuris sustiprino bendradarbiavimą prekybos ir kitose srityse.

    Praėjusiais metais Armėnija priėmė teisės aktą, formaliai deklaruojantį ketinimą siekti narystės Europos Sąjungoje. Kovo mėnesį Armėnijoje viešėjusi už plėtrą atsakinga eurokomisarė Marta Kos pabrėžė, kad Armėnija ir ES dar niekada nebuvo taip arti, o dabartinis etapas gali tapti svarbiu atskaitos tašku tolesnėms deryboms.

  • Zelenskio teigimu, po skambučio Fico žada remti Ukrainos narystę ES: laukiama susitikimo

    Zelenskio teigimu, po skambučio Fico žada remti Ukrainos narystę ES: laukiama susitikimo

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad po pokalbio telefonu Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico esą patikino remsiąs Ukrainos siekį tapti Europos Sąjungos nare. Pasak Zelenskio, lyderiai taip pat apsikeitė kvietimais susitikti Kyjive ir Bratislavoje.

    Ši žinia išsiskiria Slovakijos politiniame kontekste: R. Fico pastaraisiais mėnesiais dažnai pabrėžė atsargesnę laikyseną Ukrainos atžvilgiu ir kai kuriais klausimais derino pozicijas su Vengrijos ministru pirmininku Viktoru Orbánu. Vis dėlto Slovakijos retorika Briuselyje ne kartą skyrėsi nuo Budapešto, kuris dažniau ėmėsi blokuojančios taktikos.

    Kas buvo pasakyta po skambučio?

    V. Zelenskis savo pareiškime akcentavo, kad Ukrainai svarbu išlaikyti stiprius santykius su Slovakija ir girdėti aiškų palaikymą dėl narystės ES. Jis taip pat teigė, jog Slovakija esą pasirengusi dalintis stojimo į ES patirtimi, kuri Ukrainai aktuali dėl reformų ir derybų proceso.

    „Mums svarbūs tvirti mūsų šalių santykiai, ir abu esame tam įsipareigoję. Buvo svarbu išgirsti, kad Slovakija remia Ukrainos narystę ES ir yra pasirengusi dalintis savo stojimo patirtimi“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Tuo metu R. Fico viešame komentare detaliau neatskleidė, ar ir kaip buvo aptarta Ukrainos narystė ES. Jis tik pabrėžė, kad, nepaisant nuomonių skirtumų kai kuriais klausimais, Slovakija esą suinteresuota stabilia ir demokratiška Ukraina bei draugiškais dvišaliais ryšiais.

    Susitikimas gali įvykti netrukus

    Slovakijos premjeras yra užsiminęs, kad susitikimas su V. Zelenskiu galėtų įvykti artimiausiu metu Europos politinės bendrijos viršūnių susitikimo metu Jerevane. Jei susitikimas įvyktų, jis būtų svarbus signalas apie bandymą atnaujinti dialogą po įtemptesnių mėnesių regione.

    Kvietimų apsikeitimas taip pat rodo, kad abi pusės ieško tiesioginio politinio kanalo, o ne vien apsiribojimo pareiškimais per tarptautinius formatus. Tokie vizitai, jei būtų suderinti, paprastai tampa proga aptarti ne tik politines deklaracijas, bet ir praktinius klausimus, nuo pasienio logistikos iki energetikos.

    Kodėl tai svarbu Ukrainos keliui į ES?

    Ukrainos narystės ES procesas priklauso ne tik nuo Kyjivo reformų tempo, bet ir nuo vieningo politinio palaikymo tarp valstybių narių. Kiekvienas aiškesnis signalas iš šalių, kurios anksčiau siuntė prieštaringus pranešimus, Ukrainai yra reikšmingas dėl derybų atmosferos ir sprendimų priėmimo ES Taryboje.

    R. Fico pastaruoju metu siekė balansuoti tarp įsipareigojimų Vakarų partneriams ir vidaus auditorijos, kurioje yra prorusiškų nuotaikų. Tai dažnai reiškia atsargią, bet ne visiškai priešišką politiką Ukrainos atžvilgiu, o konkrečiais atvejais sprendimai būna labiau pragmatiniai nei ideologiniai.

    Anksčiau Slovakija buvo atsidūrusi ginčų epicentre dėl energetikos ir tiekimo grandinių regione, o diskusijose skambėjo ir griežtesnių priemonių Ukrainos atžvilgiu. Dėl to bet koks pareiškimas apie paramą Ukrainos narystei ES, net jei jis ateina per Kyjivo interpretaciją, Briuselyje bus vertinamas kaip svarbus indikatorius, kur link juda Slovakijos pozicija.

  • Trumpas grasina 25 proc. muitu ES automobiliams: ką tai reikštų Europos gamintojams ir kainoms

    Donaldas Trumpas savo socialiniame tinkle „Truth Social“ paskelbė ketinantis nuo kitos savaitės padidinti muitus Europos Sąjungos lengviesiems automobiliams ir sunkvežimiams, įvežamiems į JAV. Pasak jo, tarifas esą kiltų iki 25 proc., argumentuojant, kad ES neva nevisiškai laikosi sutartos prekybos tvarkos.

    „Su malonumu pranešu, kad kitą savaitę padidinsiu muitus automobiliams ir sunkvežimiams iš Europos Sąjungos iki 25 proc.“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Kartu jis pasiūlė alternatyvą: jei Europos gamintojai automobilius ir sunkvežimius gamintų JAV gamyklose, muitai nebūtų taikomi. Tarptautinės žiniasklaidos vertinimu, toks žingsnis galėtų tapti nauju spaudimo instrumentu derybose ir padidinti neapibrėžtumą pasaulio ekonomikai jautriu metu.

    Kas sutarta dėl ES ir JAV prekybos?

    Priminta, kad 2025 metais Donaldas Trumpas ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen buvo sutarę dėl ES ir JAV prekybos susitarimo. Jame numatyta, kad muitai daugumai prekių sudarytų 15 proc., įskaitant automobilius.

    Europos Komisijos vertinimu, toks režimas Europos automobilių gamintojams būtų leidęs sutaupyti apie 500–600 mln. eurų per mėnesį. Tuo metu „Eurostat“ duomenys rodo, kad 2024 metais ES ir JAV prekių prekybos vertė siekė apie 1 700 000 000 000 eurų, arba vidutiniškai 4 600 000 000 eurų per dieną.

    Ką reikštų 25 proc. muitas?

    Jei 25 proc. tarifas būtų įvestas, jis pirmiausia smogtų automobilių eksportuotojams, kurių pardavimai JAV yra reikšmingi. Praktikoje tai dažnai reiškia spaudimą rinktis vieną iš kelių scenarijų: kelti galutines kainas, mažinti maržas arba spartinti gamybos perkėlimą į JAV.

    Vartotojams toks pokytis paprastai atsiliepia per kainą ir pasiūlos struktūrą, nes didesni muitai brangina importą ir keičia gamintojų modelių bei komplektacijų strategiją. Be to, rinkos dalyviai paprastai įskaičiuoja riziką iš anksto, todėl kainų korekcijos gali prasidėti dar iki formalaus sprendimo įsigaliojimo.

    Ar sprendimas jau priimtas?

    Kol kas oficialūs JAV institucijų veiksmai dėl naujo tarifo nebuvo patvirtinti, o spaudoje atkreiptas dėmesys, kad Donaldas Trumpas neretai skelbia griežtas žinutes socialiniuose tinkluose siekdamas derybinio efekto. Tuo pat metu ES prekybos komisaras Marošas Šefčovičius balandžio 24 dieną Vašingtone susitiko su JAV finansų sekretoriumi Scottu Bessentu ir viešai teigė besitikintis, kad JAV laikysis 2025 metais suderėto principo dėl ne didesnių kaip 15 proc. muitų daugumai prekių, įskaitant automobilius.

    Viešojoje erdvėje taip pat priminta, kad po JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimo, panaikinusio didžiąją dalį ankstesnių muitų, iki liepos galioja 10 proc. tarifas, o pasibaigus atskiroms prekybos praktikų patikroms jis galėtų grįžti prie 15 proc. lygio. Todėl grasinimas 25 proc. tarifu reikštų aiškų nukrypimą nuo anksčiau deklaruotos krypties.

  • ES kritikuoja JAV planą didinti muitus automobiliams iki 25 proc.: Briuselis žada aiškų atsaką

    Europos Parlamento Tarptautinės prekybos komiteto pirmininkas, vokiečių europarlamentaras Berndas Lange sukritikavo JAV prezidento Donaldo Trumpo planą padidinti muitus iš Europos Sąjungos importuojamiems automobiliams iki 25 proc. Jo teigimu, toks žingsnis ES yra nepriimtinas ir kirstų per abiejų pusių prekybos santykių patikimumą.

    „JAV prezidento Donaldo Trumpo planas nustatyti 25 proc. muitus automobiliams iš ES yra nepriimtinas“, – sakė Berndas Lange.

    Pasak europarlamentaro, Europos Sąjunga akcentuoja įsipareigojimų laikymąsi, o Vašingtono veiksmai esą rodo priešingą kryptį. Jis priminė ankstesnius muitus plienui ir aliuminiui bei teigė, kad panašūs sprendimai, taikomi net partneriams, silpnina pasitikėjimą taisyklėmis grįsta prekyba.

    Berndas Lange pabrėžė, kad tokioje situacijoje ES turėtų aiškiai ir tvirtai komunikuoti savo poziciją. Jo vertinimu, automobilių muitai paliestų vieną jautriausių Europos pramonės sektorių, todėl reakcija turi būti vieninga ir greita.

    Donaldas Trumpas pranešė, kad kitą savaitę ketina padidinti muitus lengviesiems ir krovininiams automobiliams iš ES iki 25 proc. JAV prezidentas taip pat teigė, kad ES neva nesilaiko prekybos susitarimo su JAV, tačiau konkrečiai neįvardijo, kokią jo dalį, JAV vertinimu, Briuselis būtų pažeidęs.

    Europos Komisijos prekybos komisaras Marošas Šefčovičius dar praėjusią savaitę po susitikimo Vašingtone su JAV iždo sekretoriumi Scottu Bessentu teigė, kad JAV ketina laikytis 2025 metais su ES sudaryto susitarimo. Jame buvo numatyta, kad daugumai ES prekių, įskaitant automobilius, muitai neturėtų viršyti 15 proc.

    Situaciją komplikuoja ir JAV teisiniai sprendimai dėl ankstesnių tarifų. Skelbiama, kad po JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimo, kuriuo panaikinta didelė dalis anksčiau taikytų muitų, iki liepos mėnesio taikomas 10 proc. tarifas, o vėliau, pasibaigus tyrimams dėl nesąžiningos prekybos praktikų, tarifai gali būti peržiūrėti.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad automobilių muitai dažnai tampa derybų svertu platesnėse prekybos diskusijose, tačiau trumpuoju laikotarpiu jie didina neapibrėžtumą tiek gamintojams, tiek tiekimo grandinėms. ES ir JAV automobilių bei komponentų prekyba glaudžiai susijusi, todėl bet koks staigus tarifų šuolis gali atsiliepti kainoms, investicijų planams ir gamybos apimtims abiejose Atlanto pusėse.

  • Sikorskis apie D. Trumpo planą kelti muitus ES automobiliams iki 25 proc.: žinia neraminanti

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė ketinantis artimiausiu metu padidinti muitus iš Europos Sąjungos importuojamiems automobiliams iki 25 proc. Šį žingsnį jis aiškino teigdamas, kad ES esą nesilaiko prekybos susitarimo su Jungtinėmis Valstijomis.

    Į šias žinias sureagavo Lenkijos užsienio reikalų ministras ir vicepremjeras Radosławas Sikorskis. Jo teigimu, tokie tarifai būtų nepalankūs ir regiono ekonomikai, nes Lenkija yra reikšminga automobilių pramonės tiekimo grandinės dalis, ypač gaminant komponentus ir mazgus.

    „Lenkija yra didelė automobilių detalių tiekėja, todėl tai nėra mums gera žinia“, – sakė Radosławas Sikorskis.

    Ekspertai pabrėžia, kad automobilių prekyba tarp ES ir JAV yra viena didžiausių transatlantinės ekonomikos sričių, o tarifų didinimas paprastai persiduoda į galutines kainas ir gamintojų planus. Tokie sprendimai dažnai didina neapibrėžtumą tiek Europos gamintojams, tiek jų tiekėjams Vidurio Europoje, kur yra daug gamyklų, dirbančių eksportui.

    Europos Parlamento tarptautinės prekybos komiteto vadovas Berndas Lange viešai įvertino, kad 25 proc. muitų planas yra ES nepriimtinas. ES institucijos tokiais atvejais paprastai svarsto atsakomąsias priemones, tačiau kartu siekia derybų, kad būtų išvengta platesnio masto prekybos konflikto.

    Tuo pat metu Sikorskis akcentavo, kad gynybos srityje Lenkijos ir JAV bendradarbiavimas vertinamas teigiamai. Jo teigimu, būtent saugumo dimensija išlieka vienu svarbiausių Varšuvos ir Vašingtono santykių ramsčių, net jei ekonominėje darbotvarkėje atsiranda įtampos.

    Ministras taip pat komentavo D. Trumpo viešus svarstymus apie galimą JAV karių skaičiaus Europoje mažinimą. Pasak jo, tokie pareiškimai naudingi Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, nes gali kurti lūkesčius dėl Vakarų vienybės silpnėjimo, o strateginius klausimus geriau aptarti už uždarų durų.

    „Tai suteikia Putinui viltį suskaldyti mūsų vienybę ir tai man nekelia džiaugsmo“, – sakė Radosławas Sikorskis.

    Aptardamas energetinį saugumą Sikorskis pabrėžė, kad Lenkijai svarbus stabilus suskystintųjų gamtinių dujų tiekimas, įskaitant ilgalaikius įsipareigojimus Katarui. Jo teigimu, bet kokie trikdžiai strateginiuose jūrų keliuose, įskaitant Ormūzo sąsiaurį, gali turėti tiesioginių pasekmių tiekimo grandinėms ir kainoms Europoje.

  • Trumpas žada 25 proc. muitus ES automobiliams: Vokietijos pramonė perspėja apie kainų šuolį

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad artimiausią savaitę ketina didinti muitus iš Europos Sąjungos importuojamiems lengviesiems ir krovininiams automobiliams iki 25 proc. Apie tai jis paskelbė socialiniame tinkle „Truth Social“, kritikuodamas ES prekybos politiką.

    Į šią žinią sureagavo Vokietijos automobilių pramonės asociacija VDA, pabrėžusi, kad papildomi muitai smogtų ne vien Europos gamintojams. Pasak VDA vadovės Hildegardos Mueller, didžiausią kainą galiausiai gali pajusti ir JAV rinka, įskaitant vartotojus.

    VDA: pasekmės jaustųsi abipus Atlanto

    VDA primena, kad tai ne pirmas kartas, kai pramonė įspėja dėl eskaluojamų prekybos ribojimų. Asociacijos vertinimu, didesni muitai didintų automobilių kainas, trikdytų tiekimo grandines ir mažintų investicijų stabilumą.

    „Papildomų muitų sąnaudos būtų milžiniškos Vokietijos ir Europos pramonei, ypač kai ir taip gyvename sudėtingu laikotarpiu“, – sakė Hildegarda Mueller.

    Ką reiškia 25 proc. tarifas?

    Trumpas nurodė, kad naujas tarifas būtų taikomas į JAV įvežamiems ES lengviesiems ir krovininiams automobiliams, o galutinis dydis siektų 25 proc. Vis dėlto jis nepatikslino, kokiomis konkrečiomis nuostatomis ar prekybos susitarimo dalimis grindžia šį sprendimą.

    Remiantis viešai skelbta informacija, šiuo metu taikomi muitai siekia 10 proc. ir galioja iki liepos mėnesio. JAV pareigūnų komentaruose taip pat minėta, kad po atskirų tyrimų dėl galimai nesąžiningų prekybos praktikų muitai galėtų būti peržiūrėti ir didinami.

    Kodėl tai svarbu Europai ir JAV?

    Automobilių pramonė yra viena didžiausių transatlantinės prekybos sričių, todėl net ir keliolikos procentų pokyčiai tarifuose gali greitai atsispindėti kainodaroje. Pramonės atstovai paprastai pabrėžia, kad muitai veikia ne tik galutinį automobilio pirkėją, bet ir atsarginių dalių, logistikos bei gamybos planavimo kaštus.

    VDA teigimu, muitų didinimas gali išprovokuoti atsakomąsias priemones ir dar labiau padidinti neapibrėžtumą sektoriuje, kuris jau susiduria su lėtesne paklausa, technologine transformacija ir griežtėjančiais reguliavimo reikalavimais.