CP v2

Tag: Europos Sąjunga

  • Diplomatai apžiūrėjo Karabacho atstatymą: ką regionui žada spartėjantis taikos procesas?

    Diplomatai apžiūrėjo Karabacho atstatymą: ką regionui žada spartėjantis taikos procesas?

    Vizitas į pokonfliktinį Karabachą

    JAV ir Europos šalių diplomatai, akredituoti Azerbaidžane, savaitgalį lankėsi Karabacho regione ir apžiūrėjo pokonfliktinio atstatymo projektus. Delegacija vertino infrastruktūros ir gyvenviečių atnaujinimo eigą, kai taikos procesas tarp Armėnijos ir Azerbaidžano pastaraisiais metais įgavo pagreitį.

    Vizitas vyko platesniame politiniame kontekste: po ilgus dešimtmečius trukusio konflikto abi šalys yra pasiekusios naujų susitarimų dėl santykių normalizavimo ir bendradarbiavimo. Azerbaidžanas akcentuoja, kad lygiagrečiai su diplomatiniais žingsniais regione kuriamas pagrindas ekonominiam atsigavimui.

    ES ir Nyderlandų signalai apie paramą

    Nyderlandų ambasadorė Marianne de Jong pabrėžė, kad diplomatai norėjo savo akimis pamatyti renovacijos pažangą ir aiškiau įvertinti, kokios pagalbos gali prireikti toliau. Pasak jos, Nyderlandai, kaip Europos Sąjungos dalis, remia Armėnijos ir Azerbaidžano susitaikymo procesą.

    Ambasadorė taip pat nurodė, jog Nyderlandai mato galimybių prisidėti prie regiono junglumo ir investicijų krypties. Praktikoje tai dažniausiai reiškia dėmesį transporto koridoriams, logistikai, energetikos ir ryšių infrastruktūrai, kuri gali tapti pagrindu privačiam kapitalui.

    JAV ir Ukrainos akcentai: teisė ir konkretūs veiksmai

    Ukrainos ambasadorius Yuriy Husyev taikos procesą Pietų Kaukaze įvardijo kaip pavyzdį, kaip ilgalaikis konfliktas gali būti sprendžiamas laikantis tarptautinės teisės. Jo teigimu, tokie procesai svarbūs ne tik regionui, bet ir platesnei Europos saugumo architektūrai.

    JAV ambasados Baku misijos vadovo pavaduotoja Amy Carlon akcentavo Vašingtono vaidmenį ir sakė, kad Baku ir Vašingtonas ėmėsi konkrečių veiksmų, siekdami įgyvendinti taiką ir dvišalę partnerystę. Diplomatiniame lygmenyje tai paprastai apima politinį tarpininkavimą, dialogo kanalų palaikymą ir praktinių bendradarbiavimo sričių paiešką.

    Augant taikos proceso pagreičiui, atstatymo darbai Karabache tampa vienu iš matomiausių pokyčių ženklų. Infrastruktūros projektai regione formuoja naują vystymosi etapą, tačiau jo tvarumas priklausys nuo tolesnių politinių susitarimų įgyvendinimo ir saugumo situacijos stabilumo.

  • Visagino „Žiburio“ mokykloje 60 mokinių mokėsi atpažinti dezinformaciją: kas pasiteisino labiausiai

    Visagino „Žiburio“ mokykloje 60 mokinių mokėsi atpažinti dezinformaciją: kas pasiteisino labiausiai

    2026 metais kovo ir balandžio mėnesiais Visagino „Žiburio“ pagrindinėje mokykloje 60 mokinių dalyvavo mokymuose, skirtuose atpažinti dezinformaciją ir stiprinti kritinį mąstymą. Užsiėmimai vyko įgyvendinant Europos Sąjungos finansuojamą projektą „Saugus ir pasirengęs!“.

    Mokymus vedė žurnalistas, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos vadovas Dainius Radzevičius. Pasak organizatorių, programa orientuota į 8–15 metų vaikus, kuriems medijų vartojimo įpročiai formuojasi greitai, o informacijos patikra dažnai lieka antrame plane.

    Kodėl dezinformacija taikosi į jaunimą?

    Mokyklinio amžiaus vaikai didelę dalį informacijos gauna per socialinius tinklus ir susirašinėjimo platformas, kur turinys plinta greitai, o emocijos dažnai nugali faktus. Tokiose erdvėse lengva supainioti nuomonę su naujiena, o iš konteksto ištraukti teiginiai gali atrodyti kaip patikimi argumentai.

    Dezinformacija ypač veikia tuomet, kai ji siejama su tapatybe, priklausymu grupei ar baime būti atstumtam. Mokymų metu akcentuota, kad manipuliuojantis turinys gali ne tik klaidinti, bet ir mažinti pasitikėjimą institucijomis, didinti susipriešinimą bei skatinti rizikingą elgesį.

    „Šiandien visi vaikai gyvena ne tik mokykloje, šeimoje ar kiemo aplinkoje. Jie visi turi išmaniuosius įrenginius, o visas pasaulis jiems atsiveria vienu paspaudimu. Todėl geriausia kovos su dezinformacija priemonė yra stiprus imunitetas melui“, – sakė Dainius Radzevičius.

    Nuo hibridinių grėsmių iki praktinių simuliacijų

    Mokymų ciklą sudarė šeši teminiai užsiėmimai, kuriuose derinta teorija ir praktika. Mokiniai susipažino su hibridinių grėsmių logika, informacinio poveikio priemonėmis ir tuo, kaip kuriami naratyvai, skatinantys priešpriešą tarp „mes“ ir „jie“.

    Didžiausias dėmesys skirtas praktikai: mokiniai analizavo situacijas, ieškojo patikimų šaltinių, mokėsi atpažinti emocinius kabliukus, vertinti antraštes, nuotraukų kontekstą ir informacijos pateikimo intenciją. Taip pat buvo taikomi simuliaciniai ir komandiniai metodai, kurie padeda suprasti, kaip grupėje plinta klaidingi įsitikinimai.

    Užsiėmimų pabaigoje vyko refleksija, kur mokiniai pristatė išvadas ir aptarė, kokios klaidos pasitaiko dažniausiai. Tokia dalis svarbi tam, kad įgūdžiai persikeltų į kasdienį informacijos vartojimą, o ne liktų vien teorinė žinių patikra.

    Projektas „Saugus ir pasirengęs!“: platesnė nei vien medijų tema

    Projektas „Saugus ir pasirengęs!“ apima ne tik medijų raštingumo veiklas, bet ir pasirengimą ekstremalioms situacijoms. Numatyta, kad dalyviai gaus daugiau nei 15 praktinių užsiėmimų, orientuotų į kasdienius įgūdžius ir bendruomenės atsparumą.

    Be dezinformacijos atpažinimo, projekte numatytos civilinės saugos ir pirmosios pagalbos veiklos, savanorystės skatinimas, taip pat infrastruktūriniai sprendimai bendruomenei. Projekto tikslas įvardijamas kaip socialinės atskirties mažinimas Visagine ir vaikų pilietinio sąmoningumo stiprinimas.

    Projektą įgyvendina Visagino „Žiburio“ pagrindinė mokykla kartu su Visagino nevyriausybiniu socialinės pagalbos centru. Organizatoriai pabrėžia, kad kritinis mąstymas ir atsparumas manipuliacijoms šiandien tampa ne tik asmeniniu įgūdžiu, bet ir svarbia visuomenės saugumo dalimi.

  • Marijampolėje sparčiai įrenginėjamas socialinių paslaugų centras: aišku, kokias paslaugas teiks

    Marijampolėje sparčiai įrenginėjamas socialinių paslaugų centras: aišku, kokias paslaugas teiks

    Projektas pereina į finišo etapą

    Marijampolėje įgyvendinamas nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtros projektas Draugystės gatvėje artėja prie pabaigos. Savivaldybė praneša, kad didžioji dalis statybos ir inžinerinių darbų jau atlikta, o objektas pereina į vidaus apdailos ir galutinio įrengimo etapą.

    Planinės apžiūros metu įvertinta darbų eiga, sprendinių įgyvendinimas ir tai, kaip pastatas bei teritorija bus pritaikyti kasdieniam centro darbui. Apžiūroje dalyvavo savivaldybės vadovai, Socialinės ir sveikatos apsaugos komiteto atstovai, Marijampolės socialinės pagalbos centro vadovė, rangovo ir techninės priežiūros specialistai.

    Kokios paslaugos bus teikiamos?

    Skelbiama, kad centre veiks kelios skirtingos kryptys, orientuotos į kasdienę pagalbą, užimtumą ir šeimų stiprinimą. Pirmame korpuse planuojama įrengti 30 vietų dienos socialinės globos paslaugas suaugusiems asmenims su intelekto ir ar psichikos negalia, taip pat 10 vietų socialines dirbtuves.

    Antrame korpuse numatytas psichosocialinių paslaugų skyrius, pagalbos šeimai erdvės ir globos centras. Šios paslaugos dažniausiai apima konsultacijas, mokymus, emocinės ir praktinės pagalbos teikimą šeimoms bei globėjams, kai sprendžiami kasdieniai rūpesčiai ar krizės situacijos.

    Akcentas – prieinamumas ir realus kasdienis patogumas

    Lygiagrečiai su vidaus įrengimu vertinama ir išorės aplinka: privažiavimai, įėjimai, judėjimo patogumas, sprendiniai žmonėms su negalia. Tokie elementai kaip patogūs takai, aiškūs patekimai į pastatą ir saugi teritorija praktikoje lemia, ar paslaugos bus lengvai pasiekiamos tiems, kam jų labiausiai reikia.

    Savivaldybė pabrėžia, kad šis projektas skirtas ne vien naujoms patalpoms sukurti, bet ir paslaugų kokybei didinti: kad žmonės galėtų greičiau gauti pagalbą, turėtų daugiau užimtumo galimybių, o šeimos ir globėjai rastų aiškesnę atramą vienoje vietoje.

    Patikslintas projekto biudžetas siekia daugiau nei 4 mln. eurų. Didžiąją dalį lėšų sudaro Europos Sąjungos finansavimas, o 15 proc. prisideda Marijampolės savivaldybė.

  • Europos diena Marijampolėje: orientacinės varžybos suvienijo bendruomenę ir miesto svečius

    Europos diena Marijampolėje: orientacinės varžybos suvienijo bendruomenę ir miesto svečius

    Marijampolėje Europos diena šiemet buvo minima aktyviai: miesto erdvės trumpam virto pažintiniu maršrutu, o dalyviai varžėsi orientacinėse varžybose „Pažink Europą – atrask savo miestą“. Renginys subūrė bendruomenę ir pakvietė Europą pažinti ne per formalias kalbas, o per judėjimą, komandą ir užduotis.

    Orientacinį žaidimą surengė EUROPE DIRECT Alytaus ir Marijampolės apskritys. Komandos keliavo po skirtingas Marijampolės vietas, sprendė klausimus apie Europos Sąjungą, jos vertybes ir valstybes nares, o kartu turėjo greitai priimti sprendimus ir pasiskirstyti vaidmenimis.

    Užduotys, kurios tikrina ne tik žinias

    Organizatorių sumanymas buvo paprastas, bet veiksmingas: užduotys turėjo ir edukacinį, ir praktinį tikslą, todėl dalyviams reikėjo ne tik atsakyti teisingai, bet ir rasti reikiamas vietas mieste. Tokia forma ypač patraukli šeimoms ir jaunimui, nes leidžia mokytis per patirtį ir bendradarbiavimą.

    Europos dienos renginiai Lietuvoje kasmet ieško naujų būdų įtraukti žmones, o orientacinės varžybos tapo viena populiariausių formų regionuose. Jos leidžia kalbėti apie pilietiškumą, europinę tapatybę ir bendras taisykles kasdieniame, miestui artimame kontekste.

    Prizus įteikė vicemeras

    Renginyje dalyvius pasveikino Marijampolės savivaldybės vicemeras Ričardas Bagdanavičius. Jis geriausiai pasirodžiusioms komandoms įteikė prizus ir padėkojo už aktyvų įsitraukimą, pabrėždamas, kad tokios iniciatyvos stiprina bendruomeniškumą ir skatina domėtis tuo, kas vyksta Europoje.

    Renginio atmosferą papildė muzika ir galimybė gyvai išvysti Marijampolės rožinį chorą. Organizatoriai džiaugėsi, kad į kvietimą buvo atsiliepta gausiai, o miestas vienai dienai tapo erdve, kurioje Europa pristatoma per veiksmą, smalsumą ir gerą nuotaiką.

  • Panevėžys jungiasi prie projekto „Istorija kalba“: 24 mėnesių veiklos pilietiškumui ir atminčiai

    Panevėžys įsitraukia į tarptautinį projektą „Istorija kalba“ (REMEM-RED), kuriuo siekiama stiprinti istorinę atmintį ir skatinti pilietinį aktyvumą. Sprendimui dalyvauti projekte pritarė Panevėžio miesto savivaldybės taryba.

    Projektas orientuotas į gyventojų įtraukimą per edukacines, kultūrines ir istorijos pažinimo veiklas, pritaikytas skirtingoms amžiaus grupėms. Numatyta, kad veiklos ugdys kritinį mąstymą, padės geriau suprasti demokratines vertybes ir paskatins bendruomeniškumą.

    Partneriai ir finansavimas

    Panevėžys projekte dalyvaus partnerio teisėmis kartu su pagrindiniu vykdytoju Talino technologijos universitetu ir dar dešimčia organizacijų iš įvairių Europos šalių. Tokia partnerystė sudaro prielaidas dalintis patirtimi, metodikomis ir gerosiomis praktikomis, kaip istorijos temas pateikti šiuolaikiškai ir patraukliai.

    Paraiška buvo teikta pagal Europos Sąjungos programos Piliečiai, lygybė, teisės ir vertybės priemonę Atmintis. Bendra projekto vertė siekia 262 380 eurų, o Panevėžio miesto savivaldybei numatyta 15 000 eurų suma.

    Kada prasidės veiklos?

    Projektas bus įgyvendinamas bendradarbiaujant su savivaldybės įstaigomis ir užsienio partneriais. Konkreti renginių apimtis ir turinys paaiškės pasirašius partnerystės sutartis ir patvirtinus veiklų planą.

    Projekto įgyvendinimo laikotarpis numatytas 24 mėnesiams. Finansavimo sutartį planuojama pasirašyti iki 2026 metų birželio 18 dienos, o veiklos startuos po sutarties pasirašymo.

    Panevėžio miesto savivaldybė tikisi, kad dalyvavimas iniciatyvoje sustiprins tarptautinius ryšius ir suteiks daugiau galimybių miesto bendruomenei įsitraukti į europines pilietines bei atminties puoselėjimo veiklas.

  • JAV svarsto iki 25 proc. muitus ES automobiliams: ką tai reikštų Europos gamintojams

    JAV signalas Europai

    Jungtinės Valstijos svarsto padidinti muitus iš Europos Sąjungos importuojamiems automobiliams ir sunkvežimiams iki 25 proc., nors tuo pat metu vyksta derybos su Europos partneriais. Apie tai viešai kalbėjo JAV prekybos atstovas Jamiesonas Greeris, akcentuodamas, kad automobilių muitai tėra viena platesnio prekybinio ginčo dalių.

    Pasak jo, Vašingtonas sieja galimą sprendimą su neva per lėtai įgyvendinamais ankstesniais abipusiais įsipareigojimais ir reguliaciniais klausimais. Greeris teigė, kad per savaitgalį bendravo su Europos ir Vokietijos pareigūnais, aiškindamas JAV poziciją ir primindamas derybose aptartas sąlygas.

    Kas būtų paveikta labiausiai?

    25 proc. muitas automobiliams reikštų pastebimai brangesnį ES gamintojų eksportą į JAV, ypač aukštesnės vertės segmentuose, kur kainos jautrumas pirkėjams vis tiek išlieka. Tokios priemonės paprastai didina spaudimą peržiūrėti kainodarą, akcijų strategijas ir tiekimo grandines, o dalis kaštų gali būti perkelta galutiniam vartotojui.

    Europos automobilių pramonė JAV rinkoje remiasi tiek tiesioginiu eksportu, tiek gamyba vietoje, tačiau muitai dažniausiai labiausiai smogia tiems modeliams ir komplektacijoms, kurios įvežamos iš ES. Papildoma rizika išryškėja ir tiekėjams, nes automobilių pramonė yra glaudžiai susijusi su detalių, logistikos ir paslaugų sektoriumi.

    Europos Komisija: ramybė, bet yra priemonių

    Europos Komisijos atstovas Thomas Regnier pareiškė, kad Komisija reaguoja ramiai ir toliau laikosi pozicijos, jog ES yra patikimiausias partneris, o susitarimai su ja yra įgyvendinami nuosekliai. Kartu pabrėžta, kad prireikus ES turi galimybių ginti savo interesus.

    „Tai nieko nepakeitė iš mūsų pusės. Kodėl? Nes esame patikimiausias partneris pasaulyje. Kai pasirašai susitarimą su ES, žinai, kad gausi būtent tai, dėl ko susitarta“, – sakė Europos Komisijos atstovas Thomas Regnier.

    Europos Komisija taip pat signalizuoja, kad muitų tema nėra vien techninis klausimas, o derybų dėl platesnio prekybinio paketo dalis. Praktikoje tai reiškia, kad artimiausiu metu sprendimai gali priklausyti nuo politinių kompromisų, o rinkos dalyviai turės vertinti padidėjusį neapibrėžtumą planuodami eksportą ir investicijas.

    Kol kas galutinių dokumentų dėl muitų padidinimo nėra, tačiau pati vieša komunikacija jau veikia lūkesčius: automobilių gamintojai ir investuotojai paprastai įskaičiuoja tarifų riziką į prognozes, o tai gali atsiliepti ir užsakymų planavimui, ir tiekimo sutarčių sąlygoms.

  • 25 proc. JAV muitai europietiškiems automobiliams: Lenkija perspėja dėl smūgio tiekėjams ir kainoms

    JAV planas kelia įtampą

    Lenkijos finansų ministras Andrzejus Domańskis Briuselyje pareiškė, kad JAV planuojami 25 proc. muitai automobiliams iš Europos Sąjungos pakenktų abiem pusėms. Jo teigimu, papildomi tarifai didintų verslo sąnaudas, o galiausiai būtų perkeliami vartotojams per didesnes kainas.

    Ministras šią temą ketino aptarti euro zonos finansų ministrų susitikimo kuluaruose, daugiausia dvišaliuose pokalbiuose. Pasak jo, ES ir JAV prekybiniai santykiai dabar yra jautrioje fazėje, todėl svarbiausia išvengti eskalacijos.

    Kodėl tai aktualu Lenkijai?

    Nors Lenkija į JAV reikšmingų automobilių kiekių tiesiogiai neeksportuoja, jos ekonomika glaudžiai įsipynusi į Europos automobilių pramonės tiekimo grandines. Lenkijos įmonės tiekia dalis ir komponentus automobiliams, kurie surenkami kitose ES valstybėse ir vėliau parduodami JAV rinkoje.

    Dėl to bet koks staigesnis muitų padidėjimas gali sumažinti europietiškų automobilių konkurencingumą Amerikoje, atšaldyti užsakymus ir netiesiogiai smogti komponentų gamintojams. Domańskio vertinimu, tai būtų nepalanku ir Lenkijos ekonomikai, ir Europos pramonei plačiąja prasme.

    „Muitai kenkia įmonėms ir iš esmės kenkia namų ūkiams, nes būtent klientai galiausiai sumoka didesnių muitų kainą“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    ES ir JAV susitarimas dar ant stalo

    Ministras priminė, kad ES ir JAV jau buvo išderėję prekybinį susitarimą, kuris, jo manymu, turėtų būti kuo greičiau priimtas. Pasak jo, pastarosiomis savaitėmis susitarimo įgyvendinimo procedūros pastebimai paspartėjo, tačiau neaiškumų dėl JAV pozicijos vis dar išlieka.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra pareiškęs, kad ketina pakelti muitus automobiliams iš ES iki 25 proc., teigdamas, jog Europos Sąjunga neįgyvendino anksčiau sutartų sąlygų. Tuo metu JAV prekybos atstovas Jamiesonas Greeras viešai patvirtino, kad muitų didinimo planas bus vykdomas, nors derybos su europiniais partneriais tęsiasi.

    Platesniame kontekste tokie tarifai paprastai veikia keliais kanalais: brangsta importuojami automobiliai, dalis paklausos persiskirsto į vietinius ar kitų regionų gamintojus, o gamintojai Europoje gali peržiūrėti gamybos apimtis ir investicijų planus. Būtent todėl, kaip pabrėžia Lenkijos pusė, klausimas svarbus ne tik automobilių eksportuojančioms valstybėms, bet ir visam regionui, kuris uždirba iš dalių gamybos bei tiekimo logistikos.

  • „Regio-Silience“ konferencija Olštyne: kaip ES rytiniai pasienio regionai ieško atsparumo ir augimo

    „Regio-Silience“ konferencija Olštyne: kaip ES rytiniai pasienio regionai ieško atsparumo ir augimo

    2026 metais balandžio 28–29 dienomis Olštyne, Lenkijoje, surengta tarptautinė „Regio-Silience“ konferencija Stronger and Safer Together – From Challenges to Opportunities. Renginys sutelkė dėmesį į Europos Sąjungos rytinių pasienio regionų atsparumą, saugumą ir plėtros galimybes.

    Konferencijoje susitiko regionų ir savivaldybių, ministerijų bei tarptautinių organizacijų atstovai iš kelių Europos valstybių. Diskusijose aptarta, kaip geopolitinės įtampos ir besikeičiančios ekonominės sąlygos keičia pasienio teritorijų prioritetus: nuo kasdienių paslaugų užtikrinimo iki kritinės infrastruktūros ir pasirengimo krizėms.

    Ko tikimasi iš naujo ES finansavimo

    Vienas pagrindinių konferencijos akcentų buvo būsimi Europos Sąjungos finansavimo instrumentai ir jų kryptys pasienio teritorijoms. Dalyviai svarstė, kaip paramą labiau orientuoti į atsparumą didinančias investicijas, kurios vienu metu sprendžia ir saugumo, ir ekonominio gyvybingumo klausimus.

    Praktiniame lygmenyje daug dėmesio skirta infrastruktūrai, viešosioms paslaugoms ir inovacijoms, kurios gali padėti regionams pritraukti verslą bei išlaikyti gyventojus. Aptarta, kad pasienio savivaldybėms aktualūs ne tik keliai ar ryšiai, bet ir civilinės saugos sprendimai, energijos tiekimo patikimumas, sveikatos paslaugų pasiekiamumas.

    Švenčionių rajono dalyvavimas

    Švenčionių rajonui konferencijoje atstovavo savivaldybės Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vyriausioji specialistė Ingrida Vaitkevičiūtė ir Švenčionių verslo ir turizmo informacijos centro direktorė Rasa Turlienė. Delegacija akcentavo, kad tokie susitikimai padeda savivaldybėms geriau pasirengti naujiems kvietimams ir partnerystėms.

    Dalyvavimas suteikė galimybę pasidalyti patirtimi su kitais regionais ir užmegzti kontaktus, kurie vėliau gali virsti bendrais projektais. Pranešimuose ir diskusijose kartota, kad pasienio teritorijoms svarbu ne pavienės iniciatyvos, o nuoseklus projektų portfelis, apimantis ekonomiką, turizmą, inovacijas ir paslaugas gyventojams.

    Bendras įsipareigojimas bendradarbiauti

    Konferencijos metu pasirašytas bendras įsipareigojimo pareiškimas, kuriuo dar kartą patvirtintas dalyvaujančių regionų siekis stiprinti bendradarbiavimą, atsparumą ir tvarią plėtrą Europos rytiniuose pasienio regionuose. Dokumentą pasirašė Suomijos, Norvegijos, Latvijos, Lenkijos, Estijos ir Lietuvos atstovai.

    Renginio dalyviai pabrėžė, kad rezultatus lemia trys dalykai: kryptingos investicijos, bendri standartai pasirengimui krizėms ir reguliarus institucijų dialogas tarp regionų. Pasak jų, būtent ši kombinacija leidžia pasienio teritorijoms iš iššūkių pereiti prie galimybių ir išlaikyti konkurencingumą.

    Konferencijoje taip pat akcentuota, kad atsparumo stiprinimas vis dažniau siejamas su inovacijomis, įskaitant DI taikymą planavime, rizikų vertinime ir viešųjų paslaugų organizavime. Tikimasi, kad artimiausiais metais tokie sprendimai taps reikšminga dalimi projektų, finansuojamų pagal tarpregioninio bendradarbiavimo programas.

  • Lazdijuose tvarkomi dviračių takai: kur atsiras naujos atkarpos ir kiek kainuos beveik 2,1 km darbų

    Lazdijuose tvarkomi dviračių takai: kur atsiras naujos atkarpos ir kiek kainuos beveik 2,1 km darbų

    Trys atkarpos Lazdijuose

    Lazdijuose įrengiamos ir atnaujinamos trys pėsčiųjų ir dviračių takų atkarpos, kurios turėtų pagerinti susisiekimą mieste ir padidinti eismo saugumą. Savivaldybė skelbia, kad darbai vyksta keliose Turistų gatvės vietose ir jungtyje tarp Turistų ir Vilniaus gatvių.

    Projektu siekiama, kad kelionės dviračiu ar pėsčiomis tarp gyvenamųjų kvartalų, paslaugų vietų ir pagrindinių gatvių būtų patogesnės, o judėjimas taptų aiškesnis visiems eismo dalyviams. Tokie sprendimai ypač aktualūs šiltuoju sezonu, kai dviratininkų srautai miestuose išauga.

    Naujas takas tarp Turistų ir Vilniaus gatvių

    Tarp Turistų ir Vilniaus gatvių įrenginėjama maždaug 400 metrų ilgio atkarpa. Numatyta atskirti pėsčiųjų ir dviratininkų srautus: pėstiesiems bus klojamos trinkelės, o dviratininkams – asfalto danga.

    Šioje vietoje taip pat planuojamos poilsio zonos su suoliukais, apšvietimas ir sprendimai, pritaikyti žmonėms su negalia. Praktikoje tai reiškia ne tik patogesnį pravažiavimą, bet ir didesnį saugumo jausmą tamsiu paros metu.

    Turistų gatvėje atnaujinamos dvi atkarpos

    Turistų gatvėje, šalia sodininkų bendrijos SB „Baltajis“, atnaujinama daugiau nei 800 metrų tako atkarpa. Skelbiama, kad bus tvarkoma sankasa, klojama nauja asfalto danga ir įrengiamas ženklinimas.

    Dar viena atkarpa Turistų gatvėje, apie 900 metrų ilgio, jungs žiedines sankryžas. Numatoma taką praplatinti, pakloti naują dangą ir atnaujinti ženklinimą, kad eismas būtų sklandesnis ir patogesnis prasilenkti.

    Iš viso darbai apima apie 2 100 metrų takų infrastruktūros. Savivaldybė pabrėžia, kad atnaujinimai turėtų sumažinti konfliktines situacijas, kai pėstieji ir dviratininkai dalijasi ta pačia erdve, ypač intensyvesnio judėjimo vietose.

    Darbai vykdomi pagal projektą Lazdijų rajono bevariklio transporto infrastruktūros įrengimas. Bendra projekto vertė siekia beveik 779 000 eurų, iš jų 662 000 eurų skiria Europos Sąjunga, o apie 117 000 eurų prisideda Lazdijų rajono savivaldybė.

    Projektas finansuojamas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano Naujos kartos Lietuva lėšomis. Savivaldybė nurodo, kad įgyvendinus numatytus darbus mieste bus sudarytos geresnės sąlygos judėti be variklio transporto, o takai taps patogesni kasdieniams maršrutams.

  • Vaikų darbas, miškų naikinimas ir brangstantis kakavos pupelių auksas: tikrasis šokolado skonis?

    Vaikų darbas, miškų naikinimas ir brangstantis kakavos pupelių auksas: tikrasis šokolado skonis?

    Šokoladas Europoje dažnai pristatomas kaip nekaltas malonumas, tačiau jo kaina neretai slepia skaudžią realybę: vaikų darbą, ūkininkų išnaudojimą ir miškų naikinimą kakavos auginimo regionuose. Didžiausia pasaulio kakavos dalis užauginama Vakarų Afrikoje, ypač Dramblio Kaulo Krante ir Ganoje, o būtent čia fiksuojamos didžiausios socialinės ir aplinkosaugos rizikos.

    Šias problemas viešai kelia ir šokolado gamintoja „Tony’s Chocolonely“, įkurta 2005 metais Nyderlanduose. Įmonės vadovas Douglasas Lamontas interviu Euronews teigė, kad tikslas nėra vien pardavimų augimas: didesnės apimtys, jo žodžiais, turi reikšti daugiau etiškai įsigytų pupelių ir realesnį pokytį ūkininkams vietoje.

    Kas vyksta kakavos tiekimo grandinėje

    Tarptautinės organizacijos jau ne vienerius metus perspėja, kad kakavos sektoriuje išlieka didelė vaikų darbo rizika, ypač ten, kur šeimos gyvena žemiau skurdo ribos ir neturi galimybių samdyti suaugusių darbuotojų. Skurdas tiesiogiai susijęs su tuo, kad ūkininkai už kakavą dažnai gauna per mažai, jog galėtų užtikrinti bazines šeimos išlaidas, įskaitant vaikų mokslą.

    „Tony’s Chocolonely“ teigia savo tiekimo grandinėje šią riziką sumažinusi iki maždaug 4 proc., kai platesniame sektoriuje problema išlieka reikšminga. Įmonė pabrėžia atsekamumą ir ilgalaikius ryšius su kooperatyvais, nes be aiškios kilmės duomenų sunku ne tik įvertinti rizikas, bet ir realiai jas mažinti.

    „Konkuruokime lentynoje, bet bendradarbiaukime tiekimo grandinėje“, – sakė Douglasas Lamontas.

    Kodėl šokoladas brango ir ką tai reiškia

    Pastaraisiais metais kakavos pupelių kainos patyrė didelius svyravų: derlių veikė ekstremalūs orai, ligos, senstantys kakavmedžių plantacijų plotai ir investicijų trūkumas ūkiuose. Dėl šių priežasčių šokolado produktų kainos daugelyje Europos rinkų kilo, o vartotojai vis dažniau pastebėjo, kad net įprasti batonėliai pabrango labiau nei daugelis kitų maisto prekių.

    Euronews pateikiama informacija rodo, kad 2025 metais vartotojų šokolado kainos Europos Sąjungoje vidutiniškai didėjo apie 17,9 proc., o 2026 metais dalis spaudimo sumažėjo, pupelių kainoms kritus dėl geresnių derlių ir silpnesnės paklausos. Vis dėlto verslai ir nevyriausybinės organizacijos pabrėžia, kad žemos žaliavos kainos nebūtinai yra gera žinia, jei jos reiškia dar mažesnes pajamas ūkininkams.

    „Mes nesidžiaugiame rinkoje nukritusiomis kainomis. Mums reikia nuoseklios, stiprios pragyvenimo pajamas užtikrinančios kainos ūkininkui“, – sakė Douglasas Lamontas.

    Naujos ES taisyklės ir atsekamumo spaudimas

    Vienu svarbiausių pokyčių laikomas Europos Sąjungos miškų naikinimo reglamentas, kuriuo siekiama, kad į ES rinką nepatektų produktai, susiję su miškų naikinimu ar miškų degradacija. Kakava patenka į reglamento taikymo sritį, todėl įmonėms tenka pareiga įrodyti žaliavos kilmę ir pateikti patikrinamus duomenis apie tiekimo grandinę.

    Pramonėje tai reiškia papildomas sąnaudas ir procesus, tačiau kartu didesnį skaidrumą: kai įmonės privalo žinoti, iš kurių ūkių atkeliavo kakava, atsiranda daugiau galimybių identifikuoti rizikas, tiksliau nukreipti paramą ūkininkams ir mažinti spaudimą plėsti plantacijas miškų sąskaita.

    „Kai pažįsti savo ūkininką, atsiranda tiesioginis ryšys ir tampa aiškiau, kaip mokėti pragyvenimo pajamas užtikrinančią kainą“, – sakė Douglasas Lamontas.

    „Tony’s Chocolonely“ pavyzdys rodo, kad etiškesni sprendimai dažnai remiasi ne vien deklaracijomis, o ilgalaikiais kontraktais, kainų priedais ir aiškia atsekamumo sistema. Tačiau plačiajai rinkai tai tampa ne pavienių prekės ženklų pasirinkimu, o vis labiau privalomu standartu, kurį formuoja reguliavimas ir vartotojų lūkesčiai.