CP v2

Tag: Europos Sąjunga

  • Europa ieško kelio į Artimuosius Rytus: Sirijos kultūra ir infrastruktūra siūlomos kaip stabilumo raktas

    Europa ieško kelio į Artimuosius Rytus: Sirijos kultūra ir infrastruktūra siūlomos kaip stabilumo raktas

    Kultūra ir civilinė infrastruktūra gali tapti vienu iš praktiškiausių būdų mažinti įtampas Artimuosiuose Rytuose, ypač Sirijoje, teigia dalis Europoje gyvenančių sirų intelektualų. Jų siūlymas Briuseliui paprastas: vietoje vien politinių deklaracijų remti apčiuopiamus paveldo atkūrimo ir kasdienio gyvenimo atstatymo projektus.

    Šios krypties šalininkai akcentuoja, kad paveldas čia nėra vien muziejų tema. Atkuriant miestų audinį, švietimą, kultūros institucijas ir susisiekimą, kartu atkuriamas pasitikėjimas tarp bendruomenių, kurį per ilgus karo metus ardo smurtas, propaganda ir skurdas.

    Vienas iniciatyvos veidų yra muzikologas Nabil Al Lao, kadaise vadovavęs Damasko konservatorijai ir prisidėjęs prie miesto operos teatro kūrimo. Jis teigia, kad kelios ES valstybės narės turi realius instrumentus pradėti kultūros politiką Levante, kuri, jo vertinimu, galėtų peraugti į platesnį politinį procesą.

    „ES šalys, ypač Prancūzija, Vokietija, Italija ir Ispanija, turi įrankių pradėti kultūros politiką Levante taip, kad pirmasis poveikis būtų matomas ir galėtų virsti platesniu procesu“, – sakė Nabil Al Lao.

    Pasak jo, tai neturėtų apsiriboti kultūrine diplomatija ar pavienėmis parodomis. Idėja siūlo „karo teatrą“ paversti archeologiniu ir urbanistiniu atsigavimo lauku, derinant paveldo atstatymą su vandentvarkos, transporto, mokyklų, bibliotekų ir kitų civilinių objektų atnaujinimu.

    Sirijos karas, prasidėjęs 2011 metais, paliko milžinišką žalą tiek žmonėms, tiek miestams. Kultūros paveldo nuostoliai tapo vienu ryškiausių konflikto simbolių, o Palmyra, Alepas ir kitos istorinės vietovės ilgus metus buvo niokojamos karo veiksmų, plėšikavimo ir ekstremistinių grupuočių sąmoningo naikinimo.

    Nabil Al Lao biografija šiame kontekste išsiskiria: jis buvo aukšto lygio vertėjas, dalyvavęs svarbiuose diplomatiniuose kontaktuose, o vėliau dėl karo ir politinių aplinkybių tapo pabėgėliu Europoje. Pastaraisiais metais jis kalba apie norą grįžti į Damaską ir pereinamojo laikotarpio valdžiai pristatyti konkrečius atkūrimo pasiūlymus.

    Kitas siūlomos strategijos akcentas yra tarpvalstybiniai projektai, kurie kurtų ne tik ekonominį, bet ir simbolinį ryšį. Pavyzdžiu įvardijama istorinė Damasko ir Baalbeko geležinkelio jungtis, kurios atgaivinimas, iniciatorių manymu, vienu metu stiprintų viešąjį transportą, regiono ekonomiką ir kultūrinį turizmą.

    Toks požiūris siejamas ir su platesniu Libano bei Sirijos santykių kontekstu, kuriame dešimtmečius persipina karai, politinės įtakos kova ir išorės žaidėjų interesai. Pastarojo meto konfliktai regione ne tik pareikalavo aukų ir sugriovė infrastruktūrą, bet ir palietė senovės paminklus, kurie yra svarbūs viso regiono tapatybei.

    Italijoje dirbanti arabų kalbos ir kultūros profesorė Maria Francesca Corrao pabrėžia, kad Sirijos paveldo atgaivinimas jau remiasi realiais akademiniais ir tarptautiniais tinklais. Pasak jos, Europoje gyvenantys sirų studentai ir intelektualai padeda atkurti ryšius, kurie leidžia tęsti archeologinius ir restauravimo darbus.

    „Sirų intelektualų ir studentų tremtyje pastangos leido atsirasti iniciatyvoms, kurios remiasi noru sugrįžti ir gelbėti šalį per kultūrą“, – sakė Maria Francesca Corrao.

    Praktinėje plotmėje daug vilčių siejama su tarptautiniais tyrimų ir restauravimo projektais, kuriuose dalyvauja Europos universitetai ir specialistai. Archeologiniai tyrimai kai kuriose vietovėse buvo atnaujinti po ilgos pertraukos, o tai leidžia ne tik fiksuoti padarytą žalą, bet ir planuoti, ką įmanoma atkurti.

    Viena ryškiausių diskusijų krypčių – Palmyros atstatymas. Šis UNESCO pasaulio paveldo objektas tapo ne tik istoriniu, bet ir politiniu simboliu, o atkūrimo darbai, anot ekspertų, reikalauja ilgalaikių tyrimų, finansavimo ir saugumo garantijų, kad paveldo apsauga nevirstų vienkartine akcija.

    Europos Sąjunga jau yra rėmusi UNESCO iniciatyvas, skirtas Sirijos kultūros paveldui saugoti, o parama buvo teikiama tiek per bendras programas, tiek per atskirų šalių projektus. Tuo pat metu Europos Komisija yra skyrusi 2 500 000 000 eurų paramą Sirijos pereinamajam laikotarpiui, tačiau diskusijos dėl efektyviausių prioritetų tęsiasi.

    Šalininkų teigimu, kultūros ir infrastruktūros sujungimas į vieną strategiją leistų pasiekti greitesnį, žmonėms matomą rezultatą. Kritiškiausias klausimas išlieka saugumas, institucinis skaidrumas ir tai, ar paveldo atkūrimas bus paremtas vietos bendruomenių įtrauktimi, o ne vien išorės donorų darbotvarke.

  • ES atnaujina keleivių teises skrydžiuose: nemokamas rankinis bagažas ir aiškesnė kompensacija

    ES atnaujina keleivių teises skrydžiuose: nemokamas rankinis bagažas ir aiškesnė kompensacija

    Europos Parlamentas šią savaitę pritarė atnaujintoms oro keleivių teisėms, kurios Europos Sąjungoje galioja nuo 2004 metų. Tai pirmas plataus masto taisyklių peržiūrėjimas per 22 metus, priimtas artėjant intensyviausiam vasaros kelionių sezonui.

    Naujasis taisyklių rinkinys skirtas geriau apsaugoti keleivius nuo kelionių trikdžių, tokių kaip įlaipinimo atsisakymas, vėlavimai ar skrydžių atšaukimai. Sprendimas užbaigė ilgus politinius ginčus, prasidėjusius dar 2013 metais, kai Europos Komisija pasiūlė peržiūrą.

    Kas keičiasi keleiviams?

    Kompensacijų dydžiai dėl atšauktų ar daugiau nei trimis valandomis vėluojančių skrydžių nesikeičia: ir toliau numatomos išmokos nuo 250 iki 600 eurų. Ši dalis išlieka svarbiausia keleivių apsaugos ašis, tačiau ji sulaukia kritikos, kad sumos, nustatytos prieš du dešimtmečius, ne visada atitinka šiandienos kainų lygį.

    Tarp ryškiausių naujovių – reikalavimas, kad internetu pateikiama bilieto kaina visada aiškiai apimtų vieną nemokamą rankinio bagažo vienetą. Be to, šeimos, keliaujančios su vaikais iki 14 metų, neturėtų būti papildomai apmokestinamos už galimybę sėdėti kartu.

    „Tai didžiausias keleivių teisių pagerinimas nuo šio amžiaus pradžios“, – sakė Europos Parlamento derybininkas Andrey Novakov.

    Kodėl dalis vartotojų nusivylė?

    Vartotojų organizacijos pripažįsta, kad taisyklės tampa aiškesnės, tačiau pabrėžia, jog realus kompensacijų išsireikalavimas ne visada pasidaro paprastesnis. Derybose buvo atsisakyta idėjos įpareigoti oro bendroves per 48 valandas pateikti keleiviams iš anksto užpildytas prašymų formas, kurios, vartotojų teigimu, būtų sumažinusios biurokratiją.

    „Kompensacijos prašymo procesas vartotojams tampa aiškesnis, bet ne būtinai lengvesnis. Iš anksto užpildytų formų atsisakymas buvo apčiuopiamas praradimas“, – sakė vartotojų organizacijos atstovė Olivia Brown.

    Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad kelionių kainoms augant vis daugiau žmonių jaučia spaudimą šeimos biudžetui, todėl kompensacijų tema tampa dar jautresnė. Vartotojų požiūriu, pasitikėjimas aviakompanijomis ir taisyklėmis tiesiogiai lemia, kaip sklandžiai veikia bendra ES rinka.

    Aviakompanijos: vienodas mokestis neteisingas

    Kritikos nestokoja ir dalis aviakompanijų asociacijų, ypač atstovaujančių regioniniams vežėjams. Jų teigimu, vienodas kompensacijos principas skirtingo dydžio bendrovėms sukuria nevienodas pasekmes, nes kai kuriais maršrutais išmoka gali viršyti paties bilieto kainą.

    „Vienodas kompensacijos mokestis neatsižvelgia į regioninių aviakompanijų realybę“, – sakė Europos regioninių aviakompanijų asociacijos vadovė Montserrat Barriga.

    Ji taip pat teigė, kad mažesnės bendrovės dažnai turi mažesnius lėktuvų parkus ir mažiau rezervinių pajėgumų, todėl vienas sutrikimas gali turėti grandininį efektą visos dienos skrydžiams. Vis dėlto aviakompanijų atstovai palankiai vertina didesnius skaidrumo reikalavimus ir pareigą aktyviau informuoti keleivius apie jų teises bei kompensacijų tvarką.

    Numatoma, kad atnaujintos taisyklės pradės galioti 2027 metais. Nors abi pusės mato teigiamų elementų, politinis kompromisas daugelio vertinamas kaip pusinis sprendimas: keleiviams suteikiama daugiau aiškumo dėl bagažo ir šeimų sėdėjimo kartu, tačiau pagrindiniai ginčai dėl kompensacijų mechanizmo ir administracinės naštos iki galo neišspręsti.

  • Ispanija siūlo 850 mlrd. eurų ES skolą kasmet: kas laimės, o kas kategoriškai priešinasi?

    Ispanija siūlo 850 mlrd. eurų ES skolą kasmet: kas laimės, o kas kategoriškai priešinasi?

    Ispanija ragina Europos Sąjungą grįžti prie bendro skolinimosi idėjos ir siūlo naują mechanizmą, kuris leistų kasmet bendrai skolintis iki 850 mlrd. eurų. Briuselyje šią iniciatyvą finansų ministrų susitikimų metu pristatė Ispanijos ekonomikos ir finansų ministras Carlosas Cuerpo, teigdamas, kad dabartinis geopolitinis fonas atveria galimybių langą.

    Pagrindinis argumentas yra augantis poreikis saugiems, didelės apimties finansiniams instrumentams eurais, kurie stiprintų euro tarptautinį vaidmenį. ES siekia, kad euras taptų patrauklesne rezervine valiuta, o tam reikalinga gili ir likvidi rinka su aiškiai suprantamu mažos rizikos skolos produktu.

    „Manome, kad dabar yra tinkamas galimybių langas šį pasiūlymą teikti, nes Europai reikia saugaus turto“, – sakė Carlosas Cuerpo.

    Pagal Ispanijos išplatintą dokumentą siūloma sukurti vadinamąją European Sovereign Facility – centralizuotą bendros skolos platformą. Idėja – sujungti dalyvaujančių valstybių skolinimąsi ir taip sumažinti finansavimo kaštus, kurie kyla dėl skirtingų nacionalinių rinkų fragmentacijos ir nevienodų rizikos vertinimų.

    Plane numatyta, kad jei prisidėtų visos 27 ES valstybės, taip pat Europos stabilumo mechanizmas ir Europos finansinio stabilumo fondas, metinė emisija galėtų siekti 850 mlrd. eurų. Tokiu tempu per penkerius metus būtų sukaupta iki 5 trilijonų eurų bendros skolos portfelis, kuris, Ispanijos vertinimu, taptų nauju etalonu euro zonos saugiems aktyvams.

    Jeigu visos šalys nesutiktų dalyvauti nuo pradžių, siūloma pradėti nuo norinčiųjų koalicijos. Tačiau pačiame dokumente pabrėžiama, kad iniciatyvai įgyti svorio reikėtų bent penkių didžiausių euro zonos skolos emitentų – tik tada metinė emisija galėtų siekti apie 540–550 mlrd. eurų.

    Numatomi du pagrindiniai garantijų ramsčiai: paskolos dalyvaujančioms valstybėms ir ES biudžetas. Tai reiškia, kad projektas neišvengiamai persipina su derybomis dėl 2028–2034 metų daugiametės finansinės programos, kurią ES planuoja suderinti iki 2026 metų pabaigos, ir su klausimu, kaip bus užtikrintas biudžeto finansavimas bei nauji nuosavi ištekliai.

    Vis dėlto politinė realybė išlieka sudėtinga. Bendram skolinimuisi tradiciškai priešinasi dalis Šiaurės Europos valstybių, taip pat Vokietija ir Nyderlandai, argumentuodamos, kad tai silpnina fiskalinę drausmę ir gali sukurti moralinę riziką, kai atsakingiau besitvarkančios šalys netiesiogiai prisiima kitų finansinius įsipareigojimus.

    Kita stovykla teigia, kad be bendrų instrumentų Europa pralaimės konkurenciją dėl kapitalo, investicijų ir strateginių projektų finansavimo, ypač gynybos, energetinio saugumo bei pramonės transformacijos srityse. Viešai naujo bendro skolinimosi idėją yra palaikiusios tokios šalys kaip Prancūzija ir Graikija, kurios dažniau akcentuoja bendrų euro zonos priemonių naudą krizėms amortizuoti.

    Diskusija dėl bendros skolos neišvengiamai kelia ir praktinius klausimus: kaip būtų užtikrinta, kad dalyvaujančios valstybės laikytųsi ES fiskalinių taisyklių, kaip būtų paskirstomos išlaidos ir nauda, ir kokios būtų teisinės konstrukcijos ribos. Šie atsakymai lems, ar Ispanijos siūlymas taps realiu politiniu projektu, ar liks dar viena ambicinga, bet sunkiai įgyvendinama Briuselio idėja.

  • ES žengė dar vieną žingsnį: Ukrainai ir Moldovai atveriamas naujas stojimo derybų blokas

    ES žengė dar vieną žingsnį: Ukrainai ir Moldovai atveriamas naujas stojimo derybų blokas

    Vienbalsis sprendimas dėl naujo bloko

    Visos 27 Europos Sąjungos valstybės narės vienbalsiai sutarė atverti naują stojimo derybų bloką Ukrainai ir Moldovai. Tai dar vienas etapas sudėtingame kelyje į narystę, kuriame lemiamą vaidmenį dažnai vaidina ne techniniai, o politiniai sprendimai.

    Sprendimą patvirtino ES šalių ambasadoriai, susitikę Briuselyje. Skelbiama, kad šį kartą atblokuotas šeštasis derybų klasteris, apimantis išorės santykius, o formalus jo atidarymas numatytas liepos 14 dieną.

    Kas yra klasteriai ir kodėl jie svarbūs?

    Stojimo į ES derybos vyksta pagal teminius paketus, vadinamus klasteriais, kurie apima konkrečias politikos sritis ir jų teisės aktų suderinimą su ES teise. Atidarius klasterį, kandidatuojanti šalis gali pradėti detalias derybas dėl atskirų skyrių, o pažanga vertinama pagal konkrečius įsipareigojimus ir reformų įgyvendinimą.

    Šeštasis klasteris laikomas vienu paprastesnių, nes jo apimtis siauresnė nei, pavyzdžiui, vidaus rinkos ar žemės ūkio taisyklių suderinimas. Vis dėlto ir čia taikomi aiškūs reikalavimai dėl užsienio politikos nuoseklumo, sankcijų režimų laikymosi ir institucinių gebėjimų.

    Kas dar blokuojama ir ko tikėtis toliau?

    Po šio sprendimo Ukrainai ir Moldovai dar lieka neatverti keturi klasteriai: vidaus rinka, konkurencingumas ir įtraukus augimas, žalioji darbotvarkė bei tvarus susisiekimas, taip pat ištekliai, žemės ūkis ir sanglauda. Europos Komisija yra nurodžiusi, kad abi šalys techniniu požiūriu yra pasirengusios judėti plačiau, tačiau galutiniai žingsniai priklauso nuo valstybių narių politinės valios.

    Kijevas viešai siekė, kad svarbiausi sprendimai būtų priimti iki vasaros pertraukos, tokį tempą palaikė ir Europos Komisija bei dalis valstybių narių. Tačiau ES viduje išlieka jautrumas dėl derybų tempo, nes kai kurios šalys akcentuoja, kad plėtra turi išlaikyti vienodus kriterijus ir nepakenkti jau seniai laukiančių Vakarų Balkanų valstybių procesui.

    „Svarbu išlaikyti pagreitį“, – sakė diplomatas.

    Pranešama, kad tikėtina, jog likę klasteriai bus sprendžiami palaipsniui nuo rudens, po vieną, ieškant plataus sutarimo tarp visų ES narių. Tai reiškia, kad artimiausiais mėnesiais pagrindinė kova vyks ne dėl procedūrų, o dėl politinių kompromisų, nuo kurių priklauso derybų grafikas.

  • ES raginama spausti Egiptą: bahaistai sako dešimtmečius gyvenantys be teisių ir pripažinimo

    ES raginama spausti Egiptą: bahaistai sako dešimtmečius gyvenantys be teisių ir pripažinimo

    Europos Parlamente vis dažniau keliama religinės laisvės tema Egipte, ypač kalbant apie bahaistų bendruomenę. Europos politikai, lankęsi Kaire, teigia iš pirmų lūpų išgirdę apie ilgalaikę diskriminaciją ir praktines kliūtis, kurios esą paliečia kasdienį žmonių gyvenimą.

    Pasak jų, situacija ypač jautri dabar, kai Europos Sąjunga su Egiptu stiprina strateginę partnerystę. Bendradarbiavimas apima finansinę paramą ir politinius susitarimus, tačiau kartu keliamas klausimas, ar žmogaus teisių įsipareigojimai bus taikomi realiai, o ne liks vien deklaracijose.

    Bahaistų padėtis Egipte

    Bahaistų tikėjimas yra XIX amžiuje susiformavusi pasaulinė religija, pabrėžianti žmonijos vienybę, o jos sekėjai gyvena daugelyje valstybių. Egipte, įvairių vertinimų duomenimis, bahaistų bendruomenę sudaro keli tūkstančiai žmonių, tačiau jų teisinis statusas išlieka itin ribotas.

    Europos politikų teigimu, bahaistų diskriminacija siejama ir su istoriniais sprendimais: minima 1960 metų prezidento dekretu įtvirtinta jų institucijų veiklos uždraudimo praktika, turto konfiskavimas ir bendruomenės infrastruktūros suvaržymai. Prie problemos, kaip argumentuojama, prisidėjo ir dalies religinių autoritetų pozicija, stiprinusi nepalankų visuomenės požiūrį.

    „Europoje turime mokėti atvirai kalbėtis su draugais, ypač kai kalbama apie pamatines teises“, – sakė europarlamentaras Nikos Papandreou.

    Kasdieniai apribojimai ir teisinės spragos

    Kritikai pabrėžia, kad problema nėra vien socialinė atskirtis, bet ir teisiniai ribojimai, kurie gali paveikti dokumentų tvarkymą, šeimos teisę ir bendruomenės gyvenimą. Teigiama, jog bahaistai susiduria su kliūtimis dėl santuokos registravimo, paveldėjimo klausimų, o kai kuriais atvejais ir dėl asmens dokumentų tvarkymo.

    Taip pat keliama kapinių ir laidojimo vietų problema: pasakojama apie perpildytas bendruomenės laidojimo teritorijas ir ribotas galimybes gauti papildomos žemės. Tokie apribojimai, anot pašnekovų, tampa simboliniu teisių trūkumo rodikliu, nes paliečia pačius jautriausius šeimos gyvenimo momentus.

    „Tai ne vien priešiškumas visuomenėje, o teisinis neegzistavimas, kai bendruomenė nepatenka į įprastą pilietybės mechanizmą“, – sakė europarlamentaras Nikos Papandreou.

    Kodėl tema sugrįžo į darbotvarkę

    Tarptautiniu lygiu Egipto žmogaus teisių situacija periodiškai vertinama Jungtinių Tautų institucijų, o religinės laisvės klausimas neretai įtraukiamas į ataskaitas ir rekomendacijas. Europos politikai akcentuoja, kad šis klausimas įgauna papildomą svorį, kai Egiptas siekia stiprinti tarptautinį vaidmenį ir dalyvauja žmogaus teisių darbotvarkėje.

    Egipto konstitucijoje įtvirtinta tikėjimo laisvės nuostata, o šalies vadovybė skirtingais laikotarpiais viešai pabrėžė religinės tolerancijos svarbą. ES atstovai teigia, kad būtent todėl, jų manymu, galimi sprendimai nebūtinai reikalauja radikalių reformų, o labiau aiškaus politinio sprendimo užtikrinti lygias teises taikioms religinėms grupėms.

    Europos Sąjungai didinant politinį ir finansinį įsitraukimą į regioną, auga lūkestis, kad partnerystė bus siejama ne tik su saugumo ar migracijos klausimais, bet ir su realiais žmogaus teisių standartais. Bahaistų teisinio pripažinimo klausimas čia pristatomas kaip konkretus testas, ar deklaruojami principai gali virsti praktiniais pokyčiais.

  • „ABB“ ir „Schneider Electric“ vadovai įspėja: Europos nepriklausomybę nulems energija

    „ABB“ ir „Schneider Electric“ vadovai įspėja: Europos nepriklausomybę nulems energija

    Europos strateginė nepriklausomybė vis dažniau siejama ne tik su gynyba ar technologijomis, bet ir su energija. Pramonės lyderiai pabrėžia, kad Rusijos karas Ukrainoje atskleidė, kaip stipriai Europos ekonomika ir saugumas priklauso nuo importuojamų išteklių.

    Įtampas sustiprinę konfliktai Artimuosiuose Rytuose, anot jų, dar kartą priminė, jog krizės dažnai sprendžiamos laikinais sprendimais. Tačiau vien išgyventi nepakanka, nes ilgalaikės priklausomybės išlieka, o kainų šuoliai ir tiekimo rizikos kartojasi.

    Dešimties Europoje įsikūrusių bendrovių vadovai, tarp jų „ABB“, „Alfa Laval“, „Danfoss“, „ROCKWOOL“, „Saint-Gobain“, „Schneider Electric“, „Signify“, „SSAB“ ir „VELUX Group“, teigia, kad kelias į mažesnį pažeidžiamumą prasideda nuo efektyvumo, elektrifikacijos ir vietinės švarios energijos plėtros. Jų vertinimu, Europa turėtų daugiau energijos pasigaminti pati, o pastatuose ir pramonėje mažinti švaistymą.

    „Konkurencingumas ir dekarbonizacija nėra pasirinkimas vienas prieš kitą, jie gali stiprinti vienas kitą“, – sakė bendrovių vadovai bendrame komentare.

    Verslo atstovai ginčija naratyvą, kad klimato politika esą mažina konkurencingumą. Jie akcentuoja, kad energijos efektyvumas per pastaruosius dešimtmečius jau leido mažinti bendrą energijos vartojimą, nors ekonomika augo, o didesnis produktyvumas energijos atžvilgiu tiesiogiai mažina sąnaudas.

    Jų teigimu, didžiausia Europos silpnybė nėra pati dekarbonizacija, o uždelstos investicijos, priklausomybė nuo importuojamo iškastinio kuro ir neefektyvus energijos vartojimas. Sprendimas, jų manymu, veikia tik tada, kai priemonės derinamos: pirmiausia mažinamas energijos poreikis, tuomet paklausa perkeliama į elektrą, o elektra gaminama iš vietinių mažai taršių šaltinių.

    Šio požiūrio esmė yra paprasta: kuo mažiau importuojamų dujų, naftos ar anglies reikia ekonomikai, tuo mažesnė geopolitinė priklausomybė ir tuo stabilesnė kainų dinamika verslui bei gyventojams. Dėl to pramonė ragina Europos institucijas pereiti nuo strategijų prie įgyvendinimo, užtikrinant aiškias taisykles ir ilgalaikį nuspėjamumą.

    Vadovai taip pat akcentuoja ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos vaidmenį finansuojant pramonės transformaciją. Jų nuomone, dalis lėšų turėtų sparčiau pasiekti projektus, kurie mažina taršą ir didina efektyvumą, pavyzdžiui, elektrifikuotus pramonės procesus ar mažai taršias medžiagų gamybos technologijas.

    Didelis dėmesys skiriamas ir pastatų sektoriui, nes renovacija, šildymo elektrifikacija bei modernesni energijos valdymo sprendimai yra vienas greičiausių būdų mažinti energijos sąskaitas ir priklausomybę nuo importo. Verslas pabrėžia, kad kiekvienas atnaujintas būstas ir modernizuotas tinklas didina atsparumą, tačiau tam reikia greitesnių leidimų, tinklo plėtros ir aiškių 2040 metų tikslų.

    Pramonės lyderiai primena, kad kapitalo investicijų sprendimai daromi šiandien ir lemia konkurencingumą dešimtmečiams. Todėl, jų vertinimu, svarbiausia politinė užduotis yra sukurti stabilų reguliavimą, kuris sumažintų riziką investuotojams ir leistų sparčiau įgyvendinti elektrifikacijos bei efektyvumo projektus visoje Europos Sąjungoje.

  • Trumpas liepė tuoj pat stabdyti prekybą su Ispanija: kodėl JAV rankas suriša Europos Sąjunga

    Trumpas liepė tuoj pat stabdyti prekybą su Ispanija: kodėl JAV rankas suriša Europos Sąjunga

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas NATO viršūnių susitikime Ankaroje pareiškė nurodęs nedelsiant stabdyti prekybą su Ispanija. Tokia retorika nuskambėjo po to, kai Madridas neįsipareigojo siekti naujo Aljanso gynybos finansavimo tikslo, siejamo su 5 proc. BVP riba.

    Viešoje spaudos konferencijoje kartu su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte D. Trumpas Ispaniją pavadino prasta partnere ir pareiškė nenorintis su ja vykdyti verslo. Jis kreipėsi į JAV iždo sekretorių Scottą Bessentą, ragindamas imtis veiksmų nedelsiant.

    „Aš nenoriu su jais jokios prekybos“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Ispanijos ministro pirmininko Pedro Sanchezo biuras šiuos pareiškimus viešai sumenkino, pabrėždamas, kad dvišaliai santykiai su Vašingtonu išlieka geri. Taip pat priminta, kad prekybos politika yra Europos Sąjungos kompetencija, todėl atskirų valstybių narių JAV negali paprastai „atskirti“ nuo bendros rinkos.

    Kas riboja D. Trumpo galimybes?

    Europos Sąjungoje muitai, prekybos susitarimai ir kitos bendrosios prekybos politikos priemonės derinamos per Europos Komisiją, o ne kiekvienos šalies atskirai. Tai reiškia, kad bandymas nukreipti priemones vien tik prieš Ispaniją praktiškai paliestų visą ES bendrąją rinką ir galėtų išprovokuoti koordinuotą atsaką iš Briuselio.

    Problema būtų ir praktinė: tiekimo grandinės ES yra glaudžiai susijusios, o prekyba tarp valstybių narių laikoma ne eksportu, bet prekių tiekimu ES viduje. Pavyzdžiui, Ispanijoje užauginti produktai gali būti perdirbami kitoje ES šalyje ir tik tada iškeliauti į JAV, todėl „tikslinė“ priemonė greitai virstų plataus masto trikdžiu.

    Ne pirmą kartą D. Trumpas viešai ragina stabdyti prekybą su Ispanija, tačiau ankstesni pareiškimai realios prekybos eigos nepakeitė. Tai rodo, kad politinė žinutė nebūtinai reiškia greitą teisinį ar administracinį veiksmą.

    Kokie prekybos mastai ir pažeidžiamiausios sritys?

    Turimi 2025 metų duomenys rodo, kad į JAV keliauja apie 4,9 proc. Ispanijos prekių eksporto, kurio vertė siekia maždaug 18 mlrd. eurų. Palyginimui, kitų didžiųjų Europos ekonomikų priklausomybė nuo JAV rinkos pagal prekių eksportą yra didesnė, todėl Madrido rizika santykinai mažesnė.

    Tuo metu JAV eksportas į Ispaniją sudaro apie 23 mlrd. eurų, tad Vašingtonas šioje dvišalėje prekyboje turi perteklių. Vis dėlto Ispanija JAV mastu yra nedidelė rinka, nes eksportas į ją sudaro apie 1,2 proc. viso JAV eksporto.

    Labiausiai jautrios sritys paprastai būna pramoniniai gaminiai ir tarpinės prekės, tokios kaip pramoninė įranga ar chemijos produktai, taip pat maisto sektorius. Tarp maisto prekių dažniausiai minimi aliejai ir riebalai, įskaitant alyvuogių aliejų, kurie sudaro reikšmingą dalį Ispanijos eksporto į JAV.

    Kitos priemonės: sankcijos ir technologijų ribojimai

    Nors ES prekybos politika riboja galimybes smogti vienai valstybei narei tarifais, JAV administracija teoriškai turi kitų instrumentų. JAV gali taikyti tikslines sankcijas juridiniams asmenims ar atskiriems asmenims, kurios gali paveikti bankines paslaugas, keliones ar bendradarbiavimą, nors tokie sprendimai paprastai argumentuojami nacionalinio saugumo ar užsienio politikos motyvais.

    Kitas kelias būtų JAV technologijų ir programinės įrangos eksporto apribojimai konkrečioms įmonėms, taikant kontrolės mechanizmus, susijusius su eksporto licencijavimu. Vis dėlto Ispanija priklauso palankiausiam JAV eksporto kontrolės režimui, taikomam artimiausiems sąjungininkams, todėl plataus masto ribojimai būtų politiškai jautrūs ir sudėtingi.

    Ekspertai pabrėžia, kad bet koks bandymas izoliuoti Ispaniją prekyboje faktiškai reikštų konfliktą su visa Europos Sąjunga. Tokiu atveju didžiausia rizika būtų ne vien tarifai, o platesnė transatlantinių santykių eskalacija, galinti paveikti tiek gynybos, tiek ekonominio bendradarbiavimo darbotvarkę.

  • Mokslininkai perspėja: Europoje mažėja baltųjų gandrų, o mityba sąvartynuose kelia naują riziką

    Europoje vis dažniau fiksuojama, kad baltieji gandrai maisto ieško ne pievose ar pelkėse, o buitinių atliekų sąvartynuose. Tyrėjai pabrėžia, kad toks elgesys trumpuoju laikotarpiu suteikia pranašumų, tačiau ilgainiui gali prisidėti prie prastesnės sveikatos ir net populiacijos mažėjimo.

    Pastaraisiais dešimtmečiais dalis gandrų pakeitė tradicinę mitybą ir migracijos įpročius, nes žmonių paliekamos atliekos tapo lengvai pasiekiamu kalorijų šaltiniu. Sąvartynuose paukščiai randa maisto likučių, mėsos, taip pat vabzdžių, graužikų ir sliekų, todėl sunaudoja mažiau energijos nei ieškodami grobio natūraliose buveinėse.

    Mityba sąvartynuose: daugiau svorio, mažiau pastangų

    Tyrėjų dėmesio centre atsidūrė Lenkijos baltųjų gandrų populiacijos, kur per pastarąjį dešimtmetį sąvartynų lankymas tapo įprastesnis. Kadangi daug gandrų vis dar maitinasi natūraliose teritorijose, mokslininkai galėjo palyginti dvi grupes ir įvertinti skirtumus.

    Preliminarūs duomenys rodo, kad sąvartynus reguliariai lankantys gandrai vidutiniškai turi didesnę kūno masę ir daugiau energijos atsargų. Tai siejama su tuo, kad paukščiai trumpiau ieško maisto ir sutaupytą energiją gali skirti kitoms funkcijoms, įskaitant jauniklių auginimą.

    „Sąvartynuose randamas maistas yra lengvai pasiekiamas, todėl gandrai sutaupo daug energijos, kurią gali skirti veisimuisi“, – sakė vienas iš tyrimo autorių, Vienos veterinarijos medicinos universiteto doktorantas Anustupas Bandjopadhjajus.

    Už patogumą gali tekti mokėti sveikata

    Didžiausią nerimą mokslininkams kelia ne pats kalorijų kiekis, o tai, kas ateina kartu su atliekomis. Sąvartynuose paukščiai kontaktuoja su plastiku, viela, stiklu ir įvairiais teršalais, įskaitant sunkiuosius metalus, o toks „racionas“ gali didinti infekcijų ir apsinuodijimų riziką.

    Tyrėjai taip pat praneša aptikę požymių, kad net labai jauniems paukščiams gali pasireikšti su tarša siejami biologiniai pokyčiai. Kai kuriems vos maždaug savaitės amžiaus jaunikliams nustatyti DNR pažeidimai, kuriuos mokslininkai sieja būtent su maitinimusi sąvartynuose.

    „Tai yrantis, žemos kokybės maistas, bet turintis daug energijos. Paukščiams tai galima prilyginti greitam maistui“, – sakė Rytų Anglijos universiteto ekologijos profesorė Aldina Franko.

    Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad vaizdas nėra vien juodas. Papildomas maisto šaltinis kai kurioms populiacijoms gali padėti išgyventi prastesniais metais, tačiau ilgalaikės pasekmės sveikatai ir reprodukcijai dar tik pradedamos aiškiau suprasti.

    ES atliekų politika gali pakeisti gandrų ateitį

    Papildomą nežinomybę kelia ir Europos Sąjungos kryptis atliekų tvarkymo srityje: atviros sąvartynų aikštelės palaipsniui uždaromos arba daromas vis griežtesnis jų aptvėrimas bei kontrolė. Tai mažina laukinių gyvūnų galimybes pasiekti organines atliekas, prie kurių dalis gandrų jau spėjo prisitaikyti.

    Mokslininkai įspėja, kad staigus tokio maisto šaltinio „užsukimas“ gali paveikti migraciją, perėjimo sėkmę ir jauniklių išgyvenamumą. Kitaip tariant, paukščiai, kurie pakeitė įpročius dėl lengvai pasiekiamo maisto, gali atsidurti naujoje rizikos zonoje, jei alternatyvių natūralių buveinių ir grobio nepakaks.

    Ekspertai primena, kad iki maždaug 1980-ųjų baltųjų gandrų populiacija Europoje buvo smarkiai nusmukusi, kai kuriose šalyse paukščiai buvo visai išnykę, o vėliau teko imtis atkūrimo programų. Todėl, jų teigimu, bet kokie pokyčiai, galintys paveikti gandrų maitinimosi grandinę, turi būti vertinami atsargiai ir remiantis duomenimis.

    Tyrėjai pabrėžia, kad klausimas nėra vien apie paukščių „patogumą“: sąvartynai yra teršalų sankaupos, o laukinių gyvūnų kontaktas su jomis kelia ir platesnių ekologinių pasekmių. Artimiausiais metais daugiau atsakymų turėtų suteikti tęstiniai tyrimai, kurie vertins ne tik kūno masę, bet ir kraujo rodiklius, teršalų kaupimąsi bei ilgalaikį jauniklių išgyvenamumą.

  • „Mythos“ atskleidė ES DI silpnybę: Briuselis ruošia planą, bet priklausomybė nuo JAV tik auga

    „Mythos“ atskleidė ES DI silpnybę: Briuselis ruošia planą, bet priklausomybė nuo JAV tik auga

    Jungtinės Valstijos turi pažangius ribinius DI modelius, Kinija sparčiai vejasi, o Europos Sąjunga į šį lenktynių etapą atsako veiksmų planu. Po „Anthropic“ pristatyto „Mythos“ Europos institucijoms išryškėjo sena problema: Europa nori saugumo ir prieigos, tačiau pati neturi pakankamai technologinės bazės bei infrastruktūros.

    Europos Komisija planuoja pristatyti dokumentą, kuriame bus numatyta, kaip Europa galėtų greičiau gauti prieigą prie pažangiausių DI modelių ir kaip būtų organizuojami jų saugos bandymai dar prieš viešą paleidimą. Tikslas aiškus: sumažinti rizikas, susijusias su kibernetiniais incidentais, dezinformacija ar netikėtu modelių panaudojimu prieš kritinę infrastruktūrą.

    Prieiga prie modelių ir suverenitetas

    Diskusijų centre atsidūrė ne vien technologinis atotrūkis, bet ir suvereniteto klausimas: kam priklauso skaičiavimo pajėgumai, duomenų centrai ir debesijos paslaugos, be kurių šiuolaikiniai DI sprendimai praktiškai nefunkcionuoja. Net ir gavus prieigą prie „Mythos“ ar panašių modelių, Europa dažnai lieka priklausoma nuo JAV debesijos infrastruktūros, o tai didina politinę ir ekonominę riziką.

    Europos Parlamente vis garsiau keliama mintis, kad siekis testuoti pažangiausius JAV modelius gali netyčia dar labiau įtvirtinti priklausomybę. Viena vertus, reguliuotojai nori ankstyvos prieigos, kad galėtų įvertinti rizikas. Kita vertus, tokia prieiga dažnai reiškia techninį bendradarbiavimą ir jautrių detalių atskleidimą tiekėjui.

    „Europos Komisija turi vengti spąstų, kai prieiga prie geriausių JAV modelių tik dar labiau pagilintų mūsų priklausomybę nuo amerikietiškos debesijos infrastruktūros“, – sakė su Europos liaudies partija siejama Suomijos europarlamentarė Aura Salla.

    Ką komplikuoja JAV eksporto apribojimai

    Įtampą sustiprino ir tai, kad pradiniuose ribotos prieigos sąrašuose, kuriems buvo leista testuoti „Mythos“, europiečių beveik nebuvo. Situaciją dar labiau apsunkino JAV valdžios sprendimai riboti naujausių „Anthropic“ modelių eksportą, kurie vėliau buvo sušvelninti tik iš dalies.

    Toks nepastovumas Europos institucijoms tampa signalu, kad vien tik gera valia ar partnerystės pažadais pasikliauti nepakanka. Jei prieiga priklauso nuo geopolitinių sprendimų, ES gali atsidurti situacijoje, kai kritiniais momentais pažangiausios priemonės tampa nepasiekiamos arba pasiekiamos su griežtomis sąlygomis.

    Saugos testai: kaina gali būti per didelė

    Europos Komisija, tikėtina, stiprins kryptį, susijusią su sauga ir testavimu, nes tai yra sritis, kurioje ES turi didžiausią reguliacinę įtaką. Vis dėlto praktinis testavimas pažangiausiu lygiu gali reikalauti prieigos prie techninių detalių, kurios laikomos itin jautriomis, įskaitant kodo fragmentus ar kitą informaciją, reikalingą patikimam kibernetinių grėsmių vertinimui.

    Ekspertai pabrėžia, kad norint tinkamai ištirti, kaip veikia tokie modeliai kaip „Mythos“, gali tekti dalytis ypač jautriais sprendimais ir duomenų struktūromis. Tai kelia klausimą, ar Europa, siekdama didesnio saugumo, netaps dar labiau pažeidžiama ilgalaikėje perspektyvoje, jei kritinės žinios ir infrastruktūra liks už jos ribų.

  • „OnePlus“ traukiasi iš Europos? Klientai skundžiasi garantija, o parduotuvėse – tuščia

    „OnePlus“ traukiasi iš Europos? Klientai skundžiasi garantija, o parduotuvėse – tuščia

    Kinijos išmaniųjų įrenginių gamintojas „OnePlus“ Europoje turi ištikimų gerbėjų, tačiau pastaruoju metu daugėja signalų, kad bendrovės veikla žemyne silpnėja. Vartotojai socialiniuose tinkluose ir forumuose praneša apie sudėtingėjančias garantinio aptarnavimo procedūras, o oficialiose e. parduotuvėse kai kuriose rinkose fiksuojamas akivaizdus prekių trūkumas.

    Dalis pirkėjų teigia, kad kreipiantis dėl remonto ar keitimo atsakymai tampa mažiau aiškūs, o sprendimai ne visuomet atitinka jų lūkesčius. Tokių istorijų daugėja „Reddit“ platformoje, o kai kurie vartotojai nurodo besikreipiantys ir į Europos vartotojų centrą, prašydami įvertinti galimus jų teisių pažeidimus.

    Vienoje viešai aptartoje situacijoje pirkėjas pasakojo apie beveik dvejus metus naudotas belaides ausines, kurios sugedo artėjant garantijos pabaigai. Pasak vartotojo, gamintojas pripažino gedimą, tačiau vietoje įprasto keitimo pasiūlė kuponą maždaug 199 eurų vertei kitam pirkiniui oficialioje parduotuvėje.

    Čia ir išryškėja problema, apie kurią kalba vis daugiau klientų: oficialiose „OnePlus“ e. parduotuvėse Europoje vis dažniau matomos žymos, kad prekių nėra sandėlyje. Jei kuponu pasinaudoti realiai nėra kuo, tokia kompensacija praranda prasmę, o vartotojams tenka ieškoti alternatyvų arba ginčyti sprendimą.

    Kai kuriose rinkose pastebima ir tai, kad naujesnių modelių pasirinkimas oficialiuose kanaluose susitraukęs, o dalis konfigūracijų ilgą laiką lieka nepasiekiamos. Vartotojai tai sieja su galimu strategijos pokyčiu, kai mažinamos tiesioginės pardavimo apimtys ir akcentas perkeliamas į kitus kanalus arba susijusius prekės ženklus.

    Situaciją komplikuoja ir tai, kad „OnePlus“ bei „Oppo“ priklauso tai pačiai grupei BBK Electronics ekosistemoje, o kai kuriose Europos svetainėse vartotojai jau pastebi nukreipimus į „Oppo“ produktus. Tai nebūtinai reiškia formalų pasitraukimą iš Europos, tačiau rodo galimą konsolidavimą, kai rinkodara, logistika ar aptarnavimas suvienodinami.

    Vartotojų teisių požiūriu svarbu atskirti komercinę gamintojo garantiją nuo įstatyme numatytos pardavėjo atsakomybės už prekės neatitiktį. Europos Sąjungoje pirkėjai paprastai turi teisę reikalauti sprendimo iš pardavėjo, net jei gamintojo garantinis procesas stringa, o ginčų atveju gali būti taikomi nacionaliniai vartotojų ginčų sprendimo mechanizmai.

    Kol kas „OnePlus“ oficialiai nėra paskelbusi apie pasitraukimą iš Europos, tačiau prekių prieinamumo ir garantinio aptarnavimo istorijos didina įtampą tarp klientų. Jei bendrovė nepateiks aiškaus paaiškinimo dėl tiekimo ir aptarnavimo modelio, vartotojų pasitikėjimą atkurti gali būti sudėtinga, ypač konkurencingoje išmaniųjų telefonų ir ausinių rinkoje.