CP v2

Tag: Europos Sąjunga

  • DI tampa ekonominiu ginklu: Europa rizikuoja priklausomybę be investicijų, duomenų centrų ir švietimo

    DI varžybos: kas kuria taisykles

    Diskusijos apie dirbtinį intelektą Europoje vis rečiau sukasi apie klausimą, ar DI pakeis ekonomiką. Vis dažniau kalbama apie tai, ar pokytis vyks Europos sąlygomis, ar žemynas taps tik kitur sukurtų sprendimų vartotoju.

    Tokia žinutė nuskambėjo XVIII Europos ekonomikos kongrese Katovicuose, kur politikos, bankų, technologijų ir konsultacijų atstovai akcentavo skaitmeninio suvereniteto svarbą. Jų teigimu, DI tampa konkurencinio pranašumo įrankiu, bet kartu ir priklausomybės rizikos šaltiniu.

    Skaitmeninis suverenitetas: investicijos svarbiau už popierių

    Lenkijos skaitmenizacijos viceministras Dariusz Standerski pabrėžė, kad skaitmeninis suverenitetas neapsiriboja vien DI modeliais. Jis apima infrastruktūrą, duomenis, skaičiavimo galią, talentus ir gebėjimą technologijas diegti versle bei viešajame sektoriuje.

    Pasak jo, vien reguliavimas suvereniteto neužtikrins, jei procesai užstringa biurokratijoje. Kaip pavyzdį jis minėjo bandymus kurti paramos mechanizmus įmonėms DI diegimui, kai sprendimų terminai, anot jo, gali tapti neadekvatūs technologijų vystymosi tempui.

    „Į skaitmeninį suverenitetą mus atves investicijos ir Europos įmonių stiprinimas“, – sakė Dariusz Standerski.

    Vienu ryškiausių praktinių testų įvardijamos planuojamos DI gigafabrikos Europoje, kurios turėtų suteikti itin didelę skaičiavimo galią modelių kūrimui ir diegimui. Lenkija siekia, kad viena iš tokių infrastruktūrų atsirastų šalyje, tačiau sprendimai dėl lokacijos, kaip nurodyta diskusijoje, vėluoja.

    Energetika, vanduo ir reali kaina

    DI infrastruktūra remiasi ne tik serveriais, bet ir energetikos sistema bei aušinimu. Ekspertė Katrin Gülden Le Maire atkreipė dėmesį, kad daliai Europos valstybių didžiausias ribojimas gali būti ne talentų ar idėjų trūkumas, o elektros tinklų pajėgumas ir energijos šaltinių struktūra.

    Ji pabrėžė ir vandens aspektą, nes dideliems duomenų centrams reikia aušinimo. Tokiose diskusijose vis dažniau keliamas klausimas, kaip suderinti DI plėtrą su vietos išteklių ribotumu ir visuomenės poreikiais.

    „Mes ieškome sprendimo daugeliui trūkumų, bet ne visos šalys turi tinklus, galinčius išlaikyti DI įrankius“, – sakė Katrin Gülden Le Maire.

    mBank atstovas Krzysztof Gerlach kėlė klausimą, ar visais atvejais siekis viską daryti patiems yra racionalus. Jo vertinimu, per griežtas užsidarymas gali kainuoti atsilikimą, todėl verta galvoti apie išmintingą technologijų perėmimą ir nišų paiešką, o ne vien apie brangų „lenktynių“ modelį.

    Kas laimi: demokratizacija ar didžiųjų darvinizmas?

    Comarch atstovas Łukasz Bolikowski teigė, kad DI vienu metu ir demokratizuoja, ir didina atotrūkį. Iš vienos pusės, mažoms komandoms tapo paprasčiau greitai sukurti prototipą ir patikrinti idėją, tačiau iš kitos pusės DI sustiprina organizacijų stiprybes ir silpnybes.

    EY atstovas Bartosz Pacuszka diskusijoje ragino vertinti situaciją „gigavatų kalba“, akcentuojant skaičiavimo galios koncentraciją ir tai, kad be europinio masto sprendimų atskiroms šalims bus sunku konkuruoti kuriant didelės apimties DI modelius nuo nulio.

    „DI sustiprina ir teigiamus, ir neigiamus organizacijų veikimo aspektus“, – sakė Łukasz Bolikowski.

    Meta atstovas Jakub Turowski pabrėžė, kad svarbu ne tik rizikų valdymas, bet ir rizika neturėti DI kompetencijų. Jo teigimu, būtina subalansuota reguliacija, tačiau taip pat reikalingas praktinis diegimas, kad DI duotų produktyvumo, švietimo ir sveikatos apsaugos naudą.

    „Europoje dažnai labiau bijome DI rizikos, nei rizikos jo neturėti“, – sakė Jakub Turowski.

    Kita ryški tema buvo kasdienis DI naudojimas. Diskusijos dalyviai akcentavo, kad net turint įrankius, daugelis žmonių ir mažų įmonių jų vis dar neįdarbina ten, kur tai galėtų sutaupyti laiko ir padidinti efektyvumą, todėl švietimas ir įgūdžių ugdymas tampa tokia pat svarbia investicija kaip ir infrastruktūra.

  • Trumpas grasina ES automobiliams: muito tarifas iki 25 proc. – ką tai reikštų Europai?

    Trumpas grasina ES automobiliams: muito tarifas iki 25 proc. – ką tai reikštų Europai?

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad jau kitą savaitę ketina padidinti Europos Sąjungos automobiliams ir sunkvežimiams taikomas importo muito tarifas iki 25 proc. Jis taip pat akcentavo, kad tarifų būtų galima išvengti gaminant transporto priemones JAV.

    „Jei jie gamins automobilius ir sunkvežimius JAV gamyklose, muito tarifo nebus“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Šis pareiškimas nuskambėjo jautriu metu, kai JAV tarifų politika pastaraisiais mėnesiais susidūrė su teisiniais ribojimais. JAV Aukščiausiasis Teismas vasarį paskelbė, kad daliai tarifų, kuriuos administracija grindė neįprasta Tarptautinių nepaprastųjų ekonominių galių įstatymo interpretacija, trūko teisinio pagrindo.

    Po šio sprendimo Trumpas pasirašė įsaką dėl naujo 10 proc. visuotinio tarifo, siekdamas pakeisti anksčiau taikytas priemones. Vėliau viešai buvo minėta ir didesnė, 15 proc. norma, tačiau dabar akcentuojamas būtent 25 proc. tarifas, nukreiptas į ES automobilių ir sunkvežimių importą.

    Baltaisiais rūmais remiantis, ES esą nepadarė pakankamos pažangos įgyvendindama įsipareigojimus pagal dvišalius susitarimus. Europos Komisija savo ruožtu pabrėžė, kad palaiko nuolatinį ryšį su JAV administracija ir siekia aiškumo dėl JAV įsipareigojimų, kartu palikdama galimybę imtis priemonių ES interesams apsaugoti.

    Praktinis tokio sprendimo poveikis labiausiai paliestų gamintojus, kurie didelę dalį JAV parduodamų automobilių importuoja iš Europos. Tarp dažniausiai minimų bendrovių yra „Mercedes-Benz“, „BMW“ ir „Volkswagen“, kurių tiekimo grandinės ir gamybos geografija JAV rinkoje išlieka itin svarbi konkurencingumui.

    Rinkos dalyviams svarbu ir tai, kokiu teisiniu pagrindu tarifai būtų keliami. Pranešimuose nurodoma, kad administracija ketina remtis Prekybos plėtros įstatymo 232 skirsniu, kuris leidžia tarifus motyvuoti nacionalinio saugumo argumentais ir jau anksčiau buvo taikytas transporto priemonių bei jų dalių importui.

    Jei muitai būtų įgyvendinti, trumpuoju laikotarpiu didėtų importuojamų automobilių kaina, o tai galėtų persiskirstyti į galutinę kainodarą ir paklausą JAV rinkoje. Ilgesniu laikotarpiu tokios priemonės dažnai skatina gamintojus spartinti lokalizaciją, didinti surinkimą ar komponentų gamybą JAV, tačiau tai priklauso nuo investicijų apimties, darbo rinkos ir tiekimo grandinių lankstumo.

  • ES svarsto išimtį Ukrainos plienui iš anglies mokesčio: ką tai reikštų gynybai ir eksportui

    ES svarsto išimtį Ukrainos plienui iš anglies mokesčio: ką tai reikštų gynybai ir eksportui

    Europos Sąjungoje svarstoma galimybė suteikti Ukrainos plieno gamintojams išimtį iš Anglies dioksido pasienio korekcinio mechanizmo, vadinamo CBAM. Apie vykstančias diskusijas viešai užsiminė Ukrainos atstovai, o tema išryškėjo dėl karo nualintos šalies ekonomikos poreikių ir augančių Europos gynybos užsakymų.

    CBAM yra priemonė, kurią ES taiko siekdama suvienodinti konkurencijos sąlygas tarp ES įmonių, mokančių už taršą pagal apyvartinių taršos leidimų sistemą, ir importuotojų iš šalių, kuriose aplinkosauginiai reikalavimai švelnesni. Pereinamuoju laikotarpiu daugiausia dėmesio skiriama duomenų teikimui ir taršos apskaitai, tačiau vėliau mechanizmas numato finansinę prievolę už importuojamų prekių įkūnytą emisiją.

    Ukrainos metalurgijos sektorius laikomas vienu svarbiausių šalies eksporto pajamų šaltinių, o plienas išlieka strategiškai reikšminga žaliava tiek civilinei pramonei, tiek gynybai. Kartu pati Europa, didindama gynybos pajėgumus ir gamybą, siekia patikimų tiekimo grandinių, todėl Ukrainos plieno prieinamumas gali tapti ir ekonominiu, ir politiniu klausimu.

    Metalo pramonės atstovai perspėja, kad papildomos su CBAM susijusios sąnaudos gali mažinti Ukrainos produkcijos konkurencingumą ES rinkoje, kuri yra svarbiausia eksporto kryptis. Sektorius patiria spaudimą ne tik dėl reguliavimo, bet ir dėl karo rizikų, logistikos sutrikimų, uostų ir jūrinių maršrutų nesaugumo, kurie tiesiogiai veikia tiekimo stabilumą.

    Diskusijose minimi keli galimi keliai, kaip suderinti klimato tikslus su geopolitine realybe. Viena iš svarstomų krypčių yra laikinos ar tikslinės išimtys, panašios į tas, kurios taikomos kai kurioms Europos ekonominei erdvei priklausančioms šalims ar į ES anglies kainodaros sistemą integruotiems partneriams. Kita idėja, kurią yra siūlę pramonės atstovai, būtų CBAM mokėjimus nukreipti į specialias priemones, skirtas modernizuoti gamybą ir mažinti taršą, tačiau karo sąlygomis investicijos į žaliąsias technologijas objektyviai apsunkintos.

    Politiniu lygmeniu sprendimas būtų precedentas, nes CBAM iš esmės kuriamas kaip vienodai taikoma prekybos ir klimato priemonė. Vis dėlto Ukrainos kandidatės į ES statusas, karo ekonomikos poreikiai ir Europos saugumo situacija gali lemti didesnį lankstumą, ypač jei būtų ieškoma sprendimo, kuris ne panaikintų reikalavimus, o atidėtų ar sušvelnintų poveikį, kartu išlaikant aiškų dekarbonizacijos tikslą.

    Europos Komisija viešai neįsipareigojo konkrečiam scenarijui, o diskusijos priklausys nuo to, ar bus pripažinta, kad egzistuoja pakankamos sąlygos išimčiai taikyti. Artimiausiu metu svarbiausi klausimai bus du: kaip užtikrinti, kad parama Ukrainos pramonei neprieštarautų ES klimato politikos logikai, ir kaip išlaikyti stabilų plieno tiekimą Europos pramonei bei gynybos sektoriui.

  • Trumpas grasina kelti muitus ES automobiliams iki 25 proc.: ką tai reikštų Europai ir JAV rinkai

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad artimiausiu metu ketina padidinti muitus į Jungtines Valstijas importuojamiems Europos Sąjungos automobiliams ir automobilių dalims iki 25 proc. Tokį planą jis paskelbė socialiniame tinkle, teigdamas, jog ES nevykdo praėjusią vasarą pasiekto prekybos susitarimo sąlygų.

    Pasak D. Trumpo, dabar galiojantys muitai automobiliams ir dalims siekia 15 proc., tačiau jie esą būtų pakelti jau kitą savaitę. Tokia retorika atgaivina įtampą tarp dviejų didžiausių pasaulio prekybos partnerių ir kelia riziką gamintojams, kurių verslo modelis remiasi eksportu į JAV.

    Susitarimas ir auganti įtampa

    Praėjusią vasarą JAV ir ES paskelbė pasiekusios vadinamąjį Turnberry susitarimą, kuriuo buvo siekiama stabilizuoti prekybinius santykius ir sumažinti dalį tarifų. Pagal jį ES turėjo mažinti tarifus daliai JAV pramonės prekių, didinti energijos pirkimus ir skatinti investicijas, o JAV mainais įtvirtino mažesnį tarifą ES automobiliams ir dalims.

    Vis dėlto abiejose pusėse liko neišspręstų klausimų. ES kritikuoja tai, kad JAV plieno ir aliuminio tarifai toliau veikia įvairius gaminius, o Vašingtonas nepatenkintas lėtesniu, nei tikėtasi, susitarimo įgyvendinimu Europoje, kur sprendimai dažnai reikalauja ilgesnių derybų tarp valstybių narių ir Europos Komisijos.

    Europos Parlamente jau skamba kritika

    Praėjusią savaitę į Vašingtoną vyko ES prekybos pareigūnas Marošas Šefčovičius, po susitikimų jis viešai leido suprasti, kad susitarimas išlieka tvirtas. Tačiau po D. Trumpo pareiškimo Europos Parlamente pasigirdo griežtesni vertinimai.

    „Prezidento Trumpo elgesys nepriimtinas; mes ES, Europos Parlamente, laikomės susitarimo. Šiuo metu rengiame teisės aktus ir siekiame juos užbaigti birželį, tačiau JAV ne kartą pažeidė susitarimą“, – sakė Europos Parlamento Tarptautinės prekybos komiteto pirmininkas Berndas Lange.

    Kas labiausiai nukentėtų ir kokios pasekmės?

    Automobilių muitai yra vienas jautriausių instrumentų, nes tiesiogiai smogia į ES eksporto flagmaną, ypač Vokietijos automobilių pramonę. Didesni tarifai paprastai reiškia brangesnius importuojamus automobilius JAV pirkėjams, mažesnius pardavimus, spaudimą tiekimo grandinėms ir galimą gamintojų sprendimą dalį kaštų perkelti vartotojams.

    Tokie tarifai taip pat gali paskatinti atsakomąsias priemones iš ES pusės arba bent jau sugriežtinti derybinę liniją, ypač jei Briuselis vertintų, kad vienašališkas muitų kėlimas prieštarauja susitarimo dvasiai. Praktikoje tai didina neapibrėžtumą rinkose ir sunkina planavimą tiek gamintojams, tiek tiekėjams, tiek logistikos bendrovėms.

    Ši situacija taip pat parodo, kaip greitai politiniai signalai gali pakeisti prekybos aplinką: net ir esant formaliam susitarimui, jo įgyvendinimo tempas bei skirtingas šalių vertinimas tampa pretekstu naujiems tarifams. Artimiausiomis savaitėmis dėmesys kryps į tai, ar muitų didinimas bus įgyvendintas ir kokių konkrečių atsakomųjų žingsnių gali imtis Europos Sąjunga.

  • ES ir „Mercosur“ prekybos susitarimas įsigalioja: tarifai krenta, bet politinė kova tik aštrėja

    ES ir „Mercosur“ prekybos susitarimas įsigalioja: tarifai krenta, bet politinė kova tik aštrėja

    Didelė Europos Sąjungos ir Pietų Amerikos „Mercosur“ bloko prekybos susitarimo dalis pradėta taikyti laikinai, todėl daliai prekių nuo šiol palaipsniui mažės muitai ir atsivers naujos rinkos. Tačiau politiniai ginčai dėl susitarimo sąlygų ir poveikio Europos ūkininkams nesibaigia, o galutinis ratifikavimas dar užtruks.

    Derybos dėl susitarimo tęsėsi nuo 1999 metų ir ne kartą buvo įstrigusios dėl skirtingų valstybių narių interesų. „Mercosur“ priklauso Argentina, Brazilija, Paragvajus ir Urugvajus, o bendras susitarimo ambicijos mastas dažnai įvardijamas kaip viena didžiausių ES laisvosios prekybos iniciatyvų per pastaruosius dešimtmečius.

    Ką keičia laikinas taikymas?

    Europos Komisija pradėjo laikinai taikyti prekybinę platesnio susitarimo dalį, kol vyksta galutinės teisinės ir politinės procedūros. Tai reiškia, kad dalis įsipareigojimų pradeda veikti jau dabar, nors visas paketas dar nėra galutinai patvirtintas visų institucijų.

    Pagal susitarimą numatyta palaipsniui panaikinti muitus daugiau nei 90 proc. ES eksporto į „Mercosur“ rinką. Tai apima automobilius, farmacijos produktus, vyną ir stipriuosius gėrimus, taip pat alyvuogių aliejų, o kai kurios ne muitų kliūtys, pavyzdžiui, ženklinimo reikalavimai, turėtų būti supaprastintos.

    Be muitų mažinimo, susitarimas turėtų atverti viešųjų pirkimų rinkas, sudarydamas ES įmonėms daugiau galimybių dalyvauti „Mercosur“ šalių valstybiniuose konkursuose. Europos Komisijos vertinimu, iki 2040 metų ES eksportas į regioną gali išaugti 39 proc. ir pasiekti apie 50 000 000 000 eurų per metus.

    Kas laimi, o kas nuogąstauja?

    Susitarimo šalininkai ES viduje pabrėžia pramonės interesus, ypač automobilių ir mašinų gamintojų, kuriems svarbi platesnė prieiga prie Pietų Amerikos rinkos. Kita vertus, kritikai akcentuoja konkurenciją žemės ūkyje ir baiminasi, kad pigesnė jautiena ar paukštiena gali spausti kainas ES ūkininkams.

    Vienas jautriausių klausimų susijęs su jautienos importu į ES: numatyta, kad daliai „Mercosur“ jautienos būtų taikomas mažesnis muito tarifas iki nustatyto metinio kiekio. Skaičiuojama, kad pirmiesiems 99 000 metrinių tonų per metus būtų taikomas 7,5 proc. tarifas, o viršijus šį kiekį galiotų gerokai didesni muitai.

    Urugvajaus ambasadorius ES Pablo Sader pabrėžė, kad susitarimas pereina į naują etapą, bet tai dar ne pabaiga.

    „Laikinas taikymas žymi kokybinį ES ir „Mercosur“ santykių pokytį. Po daugiau nei dviejų dešimtmečių susitarimas pradeda veikti praktiškai, tačiau gegužės 1 dieną reikėtų vertinti kaip naujos fazės pradžią, o ne galutinį tikslą“, – sakė Pablo Sader.

    Kodėl ginčai nesibaigia?

    Nors prekybinė dalis pradėta taikyti, visas susitarimas dar turi pereiti politinių ir teisinių patikrinimų kelią. Europos Parlamentas nusprendė perduoti dokumentą ES aukščiausiam teismui teisiniam įvertinimui, todėl galutinis sprendimas gali nusikelti ilgesniam laikui.

    Praktikoje tai reiškia, kad galutinis pritarimas gali užtrukti iki kelerių metų, o be Europos Parlamento sprendimo susitarimą dar turės ratifikuoti ir valstybių narių parlamentai. Jei teisinė peržiūra ar politinis balsavimas baigtųsi nepalankiai, Europos Komisijai tektų grįžti prie derybų ir ieškoti naujų formuluočių.

    Susitarimas vertinamas ir platesniame geopolitiniame kontekste: Pietų Amerikoje intensyviai konkuruoja didžiosios ekonomikos, o ES siekia išlaikyti įtaką ir prekybinius ryšius regione. Todėl laikinas įsigaliojimas laikomas reikšmingu žingsniu, tačiau politinė kova dėl jo turinio ir pasekmių Europos viduje, panašu, dar tik įsibėgėja.

  • Europos egzaminas 2026: per 10 minučių pasitikrinkite ES žinias ir dalyvaukite prizų loterijoje

    Gegužės 8 dieną prasideda Europos egzaminas 2026 – jau 17-ąjį kartą organizuojamas žinių testas, kviečiantis prisijungti tiek moksleivius, tiek suaugusiuosius. Organizatoriai ragina išbandyti jėgas internetu ir pasitikrinti, kiek išmanote apie Europos Sąjungą, jos institucijas ir aktualijas.

    Egzaminą bus galima spręsti nuo gegužės 8 dienos 8.00 valandos iki gegužės 10 dienos 23.59 valandos specialioje interneto platformoje. Dalyviams pateikiama 10 klausimų, o kiekvienam atsakymui skiriama po 1 minutę, todėl visas testas trunka apie 10 minučių.

    Kaip vyksta Europos egzaminas?

    Europos egzaminas sudarytas taip, kad būtų aiškus ir patogus įvairaus amžiaus dalyviams: klausimai sprendžiami internetu, o rezultatas paaiškėja iškart po užduoties. Tokia forma leidžia lengvai įsitraukti net ir tiems, kurie nori tik greitai pasitikrinti žinias be ilgo pasiruošimo.

    Organizatoriai pabrėžia, kad testas yra ne tik varžybos, bet ir mokymosi priemonė: klausimai dažnai apima temas nuo ES institucijų veikimo iki piliečių teisių, bendrosios rinkos ar euro zonos pagrindų. Tai aktualu ir moksleiviams, kuriems svarbi pilietinio ugdymo dalis, ir dirbantiems žmonėms, kasdien susiduriantiems su ES sprendimų pasekmėmis.

    Mokytojams ir organizacijoms – atskiri iššūkiai

    Šiais metais mokytojai kviečiami tapti Europos egzamino organizatoriais ir suburti savo bendruomenes dalyvauti kartu. Tai suteikia galimybę egzaminą integruoti į pamokas ar mokyklos iniciatyvas, o dalyviams – spręsti testą koordinuotai, vienu metu ar per sutartą veiklą.

    Taip pat parengtas specialus iššūkis organizacijoms, kurios nori įtraukti darbuotojus ar narius į trumpą žinių patikrinimą. Tokios iniciatyvos dažnai pasiteisina kaip vidinės komunikacijos ir bendruomeniškumo stiprinimo priemonė, ypač kai kalbama apie pilietiškumą ir informuotumą.

    Prizai ir pasiruošimas testui

    Organizatoriai skelbia, kad prizais bus apdovanojami 100 atsitiktine tvarka atrinktų dalyvių, taip pat 1 aktyviausiai dalyvavusi mokykla ir 1 atsitiktine tvarka atrinkta mokykla. Tokia sistema skatina dalyvauti ne tik siekiant aukšto rezultato, bet ir dėl galimybės laimėti vien už įsitraukimą.

    Norintys pasiruošti egzaminui kviečiami išspręsti treniruotei skirtą užduotį ir susipažinti su egzamino šaltiniais, kuriuose pateikiama pagrindinė informacija apie ES. Europos egzaminą organizuoja Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje.

  • Trumpas kelia muitus ES automobiliams iki 25 proc.: kas keičiasi prekybos santykiuose su JAV

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad jau kitą savaitę planuoja padidinti muitus iš Europos Sąjungos importuojamiems lengviesiems automobiliams ir sunkvežimiams iki 25 proc. Anot jo, sprendimas siejamas su kaltinimais, kad ES nevisiškai laikosi su JAV suderėto prekybos susitarimo.

    Apie planuojamus pokyčius D. Trumpas paskelbė socialiniame tinkle „Truth Social“. Jis teigė, kad didesni tarifai būtų taikomi transporto priemonėms, įvežamoms iš ES, o pati priemonė, pasak prezidento, turėtų paskatinti gamybą JAV ir sumažinti importo apimtis.

    „Kadangi Europos Sąjunga nevisiškai laikosi mūsų sutarto prekybos susitarimo, kitą savaitę padidinsiu muitus už iš ES į JAV įvežamus automobilius ir sunkvežimius iki 25 proc.“, – sakė Donaldas Trumpas.

    D. Trumpas taip pat akcentavo, kad JAV automobilių sektoriuje esą didėja vidaus investicijos ir šalyje statoma daugiau gamyklų. Jis nurodė, kad nauji projektai, jo vertinimu, viršija 92 milijardus eurų ir turėtų kurti darbo vietas JAV darbuotojams.

    Platesniame kontekste tokie pareiškimai signalizuoja galimą naują įtampos etapą JAV ir ES prekybos santykiuose, ypač automobilių pramonėje. Šis sektorius tradiciškai yra vienas jautriausių tarifų politikai, nes didesni muitai tiesiogiai veikia automobilių kainą, tiekimo grandines, atsarginių dalių logistiką ir gamintojų sprendimus, kur vykdyti surinkimą.

    Pareiškimas siejamas ir su anksčiau skelbtu JAV ir Europos Komisijos vadovės Ursulos von der Leyen pasiektu politiniu susitarimu, kuriuo buvo siekta mažinti prekybos įtampą. Pagal tuo metu aptartą kryptį buvo kalbama apie bazinį maždaug 15 proc. tarifų lygį platesnei prekių grupei, kaip laikino stabilizavimo priemonę po įtemptų mėnesių.

    Jeigu muitai iš tiesų būtų padidinti iki 25 proc., didžiausią riziką pirmiausia jaustų į JAV eksportuojantys Europos gamintojai ir jų tiekėjai. Praktikoje tai gali reikšti arba brangesnes galutines kainas vartotojams JAV, arba spaudimą gamintojams didinti gamybos apimtis Šiaurės Amerikoje, kad būtų išvengta aukštesnių tarifų.

    Kol kas ES institucijos oficialios reakcijos į šį pareiškimą tekste nepateikia, tačiau istorija rodo, kad tokie sprendimai dažnai išprovokuoja atsakomąsias priemones arba derybų intensyvėjimą. Artimiausiomis dienomis rinkos ir pramonė lauks konkrečių detalių, kada tiksliai įsigaliotų tarifas, ar bus numatytos išimtys ir kokioms transporto priemonių kategorijoms jis būtų taikomas.

  • Gegužės 1-oji – Lietuvos narystės Europos Sąjungoje pradžia: ką ji realiai pakeitė žmonėms

    Gegužės 1-oji – Lietuvos narystės Europos Sąjungoje pradžia: ką ji realiai pakeitė žmonėms

    Lietuva į Europos Sąjungą įstojo 2004 metais gegužės 1 dieną. Ši data žymi strateginį valstybės pasirinkimą būti bendros Europos politikos, ekonomikos ir vertybių erdvėje.

    Narystė Europos Sąjungoje Lietuvai suteikė ne tik simbolinę priklausymo Vakarams prasmę, bet ir konkrečias teisines bei finansines priemones. Per du dešimtmečius jos poveikis labiausiai matomas kasdieniuose sprendimuose: nuo kelių ir viešųjų paslaugų iki darbo galimybių užsienyje.

    Kodėl ši diena svarbi šiandien?

    Europos Sąjunga Lietuvai reiškia dalyvavimą bendroje rinkoje, kurioje galioja vienodos konkurencijos ir vartotojų apsaugos taisyklės. Tai padėjo verslui lengviau eksportuoti, o gyventojams paprasčiau keliauti, mokytis ir dirbti kitose valstybėse narėse.

    Ne mažiau svarbi ir politinė narystės pusė: sprendimai Briuselyje tiesiogiai veikia nacionalinius teisės aktus, nuo aplinkosaugos iki skaitmeninės rinkos. Todėl narystė kasmet vis labiau siejama ne su švente, o su kasdieniais pasirinkimais ir atsakomybe.

    Investicijos regionuose ir infrastruktūroje

    Vienas apčiuopiamiausių narystės rezultatų yra Europos Sąjungos fondų investicijos į infrastruktūrą, viešąsias paslaugas ir regionų plėtrą. Daugelyje savivaldybių tai reiškė atnaujintus kelius, modernizuotas mokyklas, darželius, kultūros ir sporto erdves.

    Tokios investicijos dažnai tampa ilgalaikiu pagrindu pritraukti naują verslą ir išlaikyti gyventojus regionuose. Kartu tai kelia ir kokybės kartelę: projektai turi atitikti skaidrumo, tvarumo ir viešųjų pirkimų standartus.

    Laisvė judėti ir iššūkiai darbo rinkai

    Laisvas asmenų judėjimas atvėrė galimybes studijuoti ir dirbti užsienyje, o daliai žmonių tai tapo realiu finansiniu šuoliu. Kartu Lietuva susidūrė su emigracijos ir darbo jėgos trūkumo problema, kuri ypač paveikė regionus ir kai kurias profesijas.

    Pastaraisiais metais ši dinamika keičiasi: dalis žmonių grįžta, o į Lietuvą atvyksta dirbti ir kurti gyvenimą kitų šalių piliečiai. Narystė Europos Sąjungoje daro šiuos procesus labiau reguliuojamus, bet kartu reikalauja sprendimų dėl integracijos ir socialinių paslaugų.

    Gegužės 1-oji primena, kad narystė Europos Sąjungoje nėra vien istorinė data kalendoriuje. Tai nuolatinis dalyvavimas bendruose sprendimuose, kurie lemia Lietuvos saugumą, ekonomikos kryptį ir kasdienį žmonių gyvenimą.

  • ES pažadėjo kovoti iki galo: Kinija grasina atsakomosiomis priemonėmis dėl „Pagaminta Europoje“

    ES pažadėjo kovoti iki galo: Kinija grasina atsakomosiomis priemonėmis dėl „Pagaminta Europoje“

    Europos Sąjunga žada nesitraukti iš planų stiprinti pramonės politiką ir mažinti strategines priklausomybes, nors Kinija įspėja apie galimas atsakomąsias priemones. ES prekybos komisaras Marošas Šefčovičius pabrėžė, kad Bendrija gins europines įmones, jei jos bus traktuojamos nesąžiningai.

    Įtampa paaštrėjo Kinijai pareiškus, jog Briuselis turėtų švelninti „Pagaminta Europoje“ iniciatyvos kryptį, kuri siejama su griežtesnėmis prieigos prie rinkos taisyklėmis ir viešųjų pirkimų bei pramonės paramos orientavimu į Europos gamintojus. Kartu aštriai vertinami ir siūlomi kibernetinio saugumo reikalavimai, galintys riboti dalies Kinijos telekomunikacijų tiekėjų veiklą ES.

    Griežta žinutė Pekinui

    Pasak komisaro, ES nemėgina provokuoti prekybos konflikto, tačiau nesutinka su spaudimo taktika ir tikisi pagarbos derybose. Jo teigimu, prekybos karą pradėti lengva, bet jį užbaigti sunku, todėl svarbiausia išlaikyti strateginę kantrybę ir aiškiai apibrėžti, kur yra raudonos linijos.

    „Kovosime iki galo dėl kiekvienos europietiškos darbo vietos ir kiekvienos įmonės, kai matysime, kad su jomis elgiamasi nesąžiningai“, – sakė Marošas Šefčovičius.

    Prekybos deficitas pasiekė rekordą

    Viena svarbiausių Briuselio argumentų priežasčių – didėjantis prekybos disbalansas. Šefčovičius nurodė, kad ES prekybos deficitas su Kinija 2025 metais išaugo iki 359,3 milijardo eurų ir, jo vertinimu, toks lygis yra nebetvarus.

    ES institucijos taip pat nerimauja, kad Kinijos eksportas, susiduriantis su aukštesniais muitais ar kitais ribojimais JAV rinkoje, gali būti nukreiptas į Europą. Briuselis dažnai mini ir Kinijos perteklinių gamybos pajėgumų problemą, kai subsidijuojama produkcija daro spaudimą Europos gamintojams.

    Įrankiai prieš dempingą ir subsidijas

    Šefčovičius teigė, kad ES remsis prekybos apsaugos priemonėmis tais atvejais, kai įtariamas dempingas ar neteisėtos subsidijos, taip pat stebės bandymus apeiti ribojimus perkeliant gamybą už Kinijos ribų. ES pozicija grindžiama siekiu užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas bendrojoje rinkoje.

    Komisaras pabrėžė, kad aktyvi pramonės politika nėra vien Kinijos bruožas, nes ją taiko ir JAV, Kanada, Japonija bei Pietų Korėja. Todėl, jo žodžiais, neturėtų stebinti ir Europos sprendimas ryžtingiau reaguoti, ypač kai kalbama apie viešuosius pinigus ir strategines investicijas.

    ES atstovai tvirtina sieksiantys konstruktyvaus dialogo ir ragina Pekiną sėsti prie rimtų derybų, kurios duotų apčiuopiamų rezultatų. Šefčovičius taip pat pranešė kvietęs Kinijos užsienio reikalų ministrą atvykti į Briuselį išsamiai įvertinti situaciją ir sumažinti eskalacijos riziką.

  • Po Alpėmis gimsta rekordinis tunelis: 64 km projektas žada apversti Europos geležinkelius

    Po Alpėmis gimsta rekordinis tunelis: 64 km projektas žada apversti Europos geležinkelius

    Po Alpėmis gręžiamas rekordinis tunelis

    Tirolio regione, netoli Brennerio perėjos, vyksta vienos didžiausių Europos infrastruktūros statybų – ties Steinach am Brenner kasamas Brennerio bazinis tunelis. Jis sujungs Austriją ir Italiją bei taps svarbia grandimi transeuropiniame geležinkelių tinkle, skirtame krovininiam ir keleiviniam judėjimui tarp Šiaurės ir Pietų Europos.

    Planuojama, kad bendra tunelio sistema sieks apie 64 kilometrus, todėl tai būtų ilgiausia pasaulyje požeminė geležinkelio trasa. Projektų vadovai pabrėžia, kad tai tarptautinis darbas, kuriame dalyvauja specialistai iš daugelio Europos valstybių.

    Milžiniškos mašinos ir europinė pramonė

    Statybose naudojamos didžiulės tunelių kasimo mašinos, galinčios nuolat gręžti uolienas giliai po kalnais. Pasak projekto atstovų, objekte dirba komandos iš 11 šalių, o darbus vykdo įvairios Europos rangovų ir inžinerijos bendrovės.

    Vienas matomiausių vardų šiame projekte – „Herrenknecht“, didelių tunelių kasimo įrenginių gamybos lyderė. Bendrovė turi apie 5 000 darbuotojų visame pasaulyje, o jos metinė apyvarta viršija 1 milijardą eurų.

    „Vien europiečiai gali didžiuotis tuo, ką čia kuriame – tai bendras Europos darbas“, – sakė projekto vadovas Sebastianas Reimannas.

    Kodėl šis tunelis svarbus Europai

    Brennerio bazinis tunelis laikomas strateginiu dėl kelių priežasčių. Pirmiausia jis turėtų sutrumpinti kelionės laiką per Alpes ir sumažinti sunkvežimių srautus per kalnų perėjas, nes daugiau krovinių galėtų būti perkelta į geležinkelius.

    Antra, tai dalis platesnės ES krypties stiprinti geležinkelių vaidmenį, ypač tarptautiniuose maršrutuose, kur kelių transportas sukuria daug triukšmo, spūsčių ir taršos. Dideli infrastruktūros projektai taip pat kelia klausimą, kiek Europa gali ir turi remtis savo pramonės pajėgumais, kai pasaulinė konkurencija aštrėja.

    „Be muitų prieš Kiniją Europa žlugs, nes mus spaudžia kainų dempingas“, – sakė inžinierius ir „Herrenknecht“ įkūrėjas Martinas Herrenknechtas.

    Diskusijos dėl europinės gamybos prioriteto viešuosiuose pirkimuose ir dėl apsaugos priemonių nuo dempingo nėra naujos, tačiau tunelio statybos kontekste jos įgauna praktinį svorį. Tokie projektai parodo, kad milžiniškos apimties darbams reikalinga ne tik statybų logistika, bet ir ilgalaikis Europos pramonės konkurencingumas.