CP v2

Tag: Europos Sąjunga

  • Kas perims Europolo vadovavimą: trumpajame sąraše lietuvis ir dar du aukšto rango pareigūnai

    Kas perims Europolo vadovavimą: trumpajame sąraše lietuvis ir dar du aukšto rango pareigūnai

    Europos Sąjungos policijos agentūra Europolas artėja prie vieno svarbiausių sprendimų: baigiantis dabartinės vadovės kadencijai, formuojamas trumpasis kandidatų sąrašas į vykdomojo direktoriaus pareigas. Su atranka susipažinę šaltiniai nurodo tris pagrindinius pretendentus, tarp jų yra ir Lietuvos atstovas.

    Į trumpąjį sąrašą, kaip teigiama, pateko Jürgenas Ebneris, šiuo metu einantis Europolo vadovo pareigas ir dirbantis agentūros vadovybės komandoje, taip pat Alicia Malo, Ispanijos nacionalinės policijos tarptautinio bendradarbiavimo vadovė. Trečiasis kandidatas – Linas Pernavas, vadovaujantis Lietuvos pagrindinei antikorupcinei teisėsaugos institucijai, Specialiųjų tyrimų tarnybai.

    Kas sprendžia dėl vadovo?

    Europolo vadovo paskyrimas yra kelių institucijų procesas. Galutinį sprendimą priima ES valstybės narės Taryboje, o Europos Parlamentas rengia oficialią patariamąją nuomonę dėl kandidatūros.

    Pats Europolas viešai neskuba tvirtinti pavardžių, pabrėždamas, kad kol procesas vyksta, agentūra negali komentuoti kandidatų. Tikimasi, kad patvirtintas trumpasis sąrašas artimiausiu metu bus oficialiai pateiktas Tarybai ir tuomet taps viešas.

    Kodėl šis postas dabar ypač svarbus?

    Europolas pastaraisiais metais stipriai augino technologinius pajėgumus ir vaidmenį koordinuojant tarpvalstybines operacijas, ypač kovoje su organizuotu nusikalstamumu ir skaitmeninėmis grėsmėmis. Agentūros veikla apima analitinę paramą valstybėms narėms, duomenų apdorojimą, bendras tyrimų grupes ir operacijų koordinavimą.

    Tuo pat metu ES institucijos siekia dar labiau stiprinti bendrą atsaką į kibernetines atakas, hibridines grėsmes ir geopolitinės įtampos keliamus iššūkius. Europos Komisija yra pristačiusi planus didinti Europolo galimybes, todėl naujajam vadovui teks spręsti ne tik operacinius klausimus, bet ir augančių kompetencijų, atsakomybių bei kontrolės pusiausvyrą.

    Auganti galia ir privatumo klausimai

    Didėjant Europolo darbui su didelės apimties duomenimis, vis dažniau keliamas klausimas, kaip užtikrinamos privatumo ir duomenų apsaugos garantijos. Agentūra ne kartą yra atsidūrusi diskusijų epicentre dėl to, kokiu mastu ir kokiomis sąlygomis ji gali kaupti, susieti ir analizuoti informaciją, ypač kai duomenys gaunami iš skirtingų valstybių ir sistemų.

    Prie reputacinių iššūkių prisidėjo ir viešumoje aptarti incidentai, susiję su vidinių dokumentų ir personalo informacijos saugumu. Tokios istorijos sustiprina lūkestį, kad naujasis vadovas turės vienodai dėmesio skirti ir operatyviniam efektyvumui, ir griežtai vidaus kontrolei.

    Vienas ryškesnių šio paskyrimo aspektų – galimas Lietuvos atstovo šansas užimti vieną aukščiausių postų ES agentūroje. Jei kandidatūra pasiektų finišo tiesiąją, tai būtų retas atvejis, kai Lietuvos pareigūnas pretenduoja vadovauti tokio svorio institucijai, kurios sprendimai tiesiogiai veikia visos Europos teisėsaugos bendradarbiavimą.

  • Lenkijos aplinkos fondas siūlo modelį Ukrainai: kaip veiks principas „teršėjas moka“ atkūrimui

    URC Gdanske: pasirašytas ketinimų protokolas

    Gdanske vykusioje Ukrainos atkūrimo konferencijoje URC Lenkijos Nacionalinis aplinkos apsaugos ir vandentvarkos fondas bei Ukrainos ministerija pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo.

    Dokumentas orientuotas į aplinkosaugos finansavimo sistemos kūrimą ir žaliąją transformaciją, remiantis Lenkijos praktika. Pabrėžiama, kad tai yra ekspertinio bendradarbiavimo pagrindas, o ne tiesioginis finansinis įsipareigojimas.

    Kas slypi už principo teršėjas moka?

    Susitarimo ašis – principas „teršėjas moka“, kai taršos mokesčiai ir baudos tampa šaltiniu, iš kurio finansuojamos aplinkosauginės ir energetikos pertvarkos priemonės.

    Toks modelis leidžia stabiliau planuoti ilgalaikes investicijas: nuo taršos mažinimo iki efektyvesnės energetikos ir infrastruktūros atnaujinimo. Praktikoje tai reiškia, kad žalą sukeliantys veikėjai prisideda prie jos prevencijos ir padarinių mažinimo.

    Planas Ukrainai: institucija, taisyklės ir lėšų derinimas

    Numatoma dalintis žiniomis apie teisinius, finansinius ir institucinius sprendimus, kurie Lenkijoje padeda surinktas lėšas paversti programomis savivaldybėms, įmonėms ir gyventojams.

    Ypatingas dėmesys skiriamas idėjai Ukrainoje sukurti arba sustiprinti nepriklausomą instituciją, kuri kauptų ir skirstytų įplaukas iš aplinkosauginių mokesčių bei sankcijų.

    Taip pat akcentuojamas skirtingų šaltinių derinimas: nacionalinių lėšų, Europos Sąjungos paramos, atkūrimo programų ir tarptautinių finansų institucijų instrumentų. Tikslas – kad vidaus pajamos taptų svertu pritraukti daugiau išorinio finansavimo.

    Lenkijos fondo vadovė Dorota Zavadzka-Stępniak pabrėžė, kad Lenkijos modelio stiprybė yra gebėjimas sujungti įvairius finansavimo srautus ir nukreipti juos į realias investicijas.

    „Šis modelis yra palyginti paprastas, bet kartu labai stiprus ir efektyvus: jis integruoja nacionalines lėšas, Europos fondus ir finansinius instrumentus, paversdamas juos programomis savivaldybėms, verslui ir namų ūkiams“, – sakė Dorota Zavadzka-Stępniak.

    Abi pusės pažymi, kad ketinimų protokolas yra deklaratyvus ir savaime nesukuria finansinių prievolių. Jo paskirtis – atverti kelią ekspertinei partnerystei, sprendimų analizei ir praktinei patirčiai perimti, kad žaliasis Ukrainos atkūrimas turėtų aiškesnį, tvaresnį finansavimo pagrindą.

  • „Binance“ stabdo kripto paslaugas ES: nepatvirtinta MiCA licencija verčia trauktis iš rinkų

    „Binance“ stabdo kripto paslaugas ES: nepatvirtinta MiCA licencija verčia trauktis iš rinkų

    Didžiausia pasaulyje kriptovaliutų birža „Binance“ pranešė nuo kitos savaitės stabdysianti dalį kripto turto paslaugų keliuose Europos Sąjungos šalyse. Sprendimas siejamas su tuo, kad bendrovė iki pereinamojo laikotarpio pabaigos neužsitikrino leidimo veikti pagal MiCA reglamentą.

    „Binance“ buvo pateikusi paraišką licencijai Graikijoje, tačiau ją atsiėmė ir teigia ketinanti iš naujo kreiptis kitoje ES valstybėje. Bendrovė argumentuoja, kad taip siekia daugiau aiškumo klientams ir galimybės tęsti veiklą Europoje laikantis reikalavimų.

    Apie pokyčius klientai pradėjo gauti pranešimus el. paštu, pirmiausia apie tai informuoti „Binance“ klientai Prancūzijoje. Bendrovė vėliau patikslino, kad analogiškos žinutės išsiųstos ir kitose paveiktose ES rinkose esantiems vartotojams.

    „Jūsų turtas išlieka saugus, o prieiga prie jo bus užtikrinta bet kuriuo metu“, – nurodė bendrovė klientams siųstame pranešime.

    Kas yra MiCA ir kodėl terminas svarbus

    MiCA, arba Kripto turto rinkų reglamentas, ES įsigaliojo 2024 metais ir nustatė bendras taisykles kripto turto paslaugų teikėjams visoje Bendrijoje. Reglamentas apima reikalavimus investuotojų apsaugai, veiklos skaidrumui, rizikų valdymui ir pinigų plovimo prevencijai.

    Pagal MiCA numatytą pereinamąjį laikotarpį, kripto paslaugų teikėjai iki 2026 metų birželio 30 dienos turi gauti leidimą bent vienoje ES valstybėje narėje, kad galėtų legaliai teikti paslaugas visoje Sąjungoje. „Binance“ atvejis rodo, kad daliai didžiųjų rinkos dalyvių šis procesas išlieka sudėtingas dėl nacionalinių procedūrų terminų ir reguliuotojų vertinimų.

    Ką tai reiškia klientams Europoje

    „Binance“ pabrėžia, kad stabdymas nereiškia klientų lėšų praradimo, tačiau praktikoje jis gali reikšti ribojamą galimybę atsidaryti naujas sąskaitas, naudotis tam tikrais produktais ar gauti paslaugas per vietinį bendrovės subjektą. Tikėtina, kad daliai vartotojų teks perkelti veiklą į kitus licencijuotus paslaugų teikėjus arba laukti, kol „Binance“ įsitvirtins su nauja licencija kitoje ES jurisdikcijoje.

    MiCA kontekste rinka juda link didesnio reguliavimo ir mažesnės tolerancijos „pilkosioms zonoms“, todėl kripto paslaugų teikėjams svarbia tampa atitiktis, aiški įmonių struktūra ir patikimas klientų lėšų atskyrimas. Tai viena priežasčių, kodėl ES institucijos MiCA pristato kaip bandymą sumažinti vartotojų rizikas po ankstesnių kripto rinkos sukrėtimų.

    „Binance“ iššūkiai ir reputacinis fonas

    „Binance“ įkurta 2017 metais ir per kelerius metus tapo dominuojančia pasauline kriptovaliutų prekybos platforma pagal prekybos apimtis. Tačiau pastaraisiais metais bendrovę lydėjo intensyvus reguliuotojų dėmesys įvairiose šalyse, ypač po 2022 metų kripto rinkos nuosmukio.

    Bendrovės bendraįkūrėjas ir buvęs vadovas Changpeng Zhao 2023 metų pabaigoje pripažino kaltę Jungtinėse Valstijose dėl su pinigų plovimo prevencija susijusių pažeidimų, o 2024 metais atliko keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Europoje taip pat yra viešai žinomų tyrimų krypčių dėl galimų pinigų plovimo rizikų, o tai didina spaudimą bendrovei kuo greičiau užsitikrinti aiškų teisinį statusą pagal MiCA.

    Artimiausiu metu rinkos dėmesys kryps į tai, kurioje ES valstybėje „Binance“ bandys licencijuotis iš naujo ir kokius konkrečius paslaugų ribojimus pajus vartotojai skirtingose šalyse. MiCA pereinamojo laikotarpio pabaiga tampa testu visai kripto industrijai, kiek ji pasirengusi veikti pagal tradiciniam finansų sektoriui artimus standartus.

  • „Binance“ negavo ES licencijos Graikijoje: ką tai reiškia platformos klientams Lenkijoje ir Europoje

    Didžiausia pasaulyje kriptoaktyvų birža „Binance“ pranešė klientams Europoje, kad iki liepos 1 dienos negaus Europos Sąjungos licencijos, kuri reikalinga tęsti veiklą pagal naująjį reglamentavimą. Informacija išsiųsta ir naudotojams Lenkijoje, o bendrovė aiškina, kokių pokyčių tikėtis ir kaip, prireikus, tvarkyti savo lėšas.

    Situacija siejama su Graikijos priežiūros institucijos sprendimu netenkinti „Binance“ licencijos paraiškos. Oficialios viešos išsamios sprendimo motyvacijos institucija nepateikė, o komentavimo atsisakė, remdamasi licencijavimo procedūrų konfidencialumu.

    Nuo šių metų vidurio visoje Europos Sąjungoje įsigalioja nauji vieningi reikalavimai kriptoaktyvų paslaugų teikėjams pagal MiCA reglamentą. Jis numato, kad biržos ir kitos kriptoaktyvų paslaugas teikiančios įmonės turi gauti leidimą vienoje ES valstybėje, kad galėtų teisėtai teikti paslaugas visame bloke.

    Tokio leidimo turėjimas suteiktų vadinamąjį paslaugų teikimo pasą, leidžiantį plėstis į kitas šalis nebekartojant visų procedūrų kiekvienoje rinkoje atskirai. „Binance“ atveju Graikija buvo laikoma viena iš krypčių, per kurias bendrovė tikėjosi užsitikrinti tolesnę veiklą Europos rinkoje.

    Kas kelia klausimų reguliuotojams?

    Tarptautinėje žiniasklaidoje, remiantis su procesu susipažinusiais šaltiniais, minėta, kad priežiūros institucijoms abejonių galėjo kelti ankstesni „Binance“ iššūkiai, susiję su pinigų plovimo prevencijos kontrolėmis, taip pat sudėtinga grupės struktūra ir valdymo skaidrumo klausimai. Tokie aspektai ES reguliuotojams yra esminiai, nes MiCA reikalavimai apima ne tik kapitalą ar dokumentaciją, bet ir veiklos rizikų valdymą.

    Pati bendrovė viešai deklaruoja sieksianti licencijos kitoje ES valstybėje ir tikina neketinanti trauktis iš Europos. Ši kryptis logiška, nes net ir nepavykus vienoje šalyje, licencijos paraišką galima teikti kitoje, tačiau procesas dažnai užtrunka, ypač jei reguliuotojams kyla klausimų dėl atitikties ir kontrolės.

    Kriptoaktyvų sektoriuje MiCA laikomas lūžio tašku: jis suvienodina taisykles ir padidina vartotojų apsaugos, rizikų valdymo bei skaidrumo standartus. Kartu tai reiškia, kad didelės platformos, iki šiol veikę skirtingais nacionaliniais režimais, susiduria su griežtesne priežiūra ir konkrečiais terminais.

    Ką žinoti klientams Lenkijoje?

    „Binance“ klientams išsiųstuose pranešimuose akcentuojama, kad žinutė nėra nurodymas nedelsiant išsigryninti ar pervesti visą turtą. Bendrovė teigia, kad naudotojų aktyvai išlieka saugūs, o komunikacija skirta pasirengti galimiems veiklos apribojimams, jei licencija iki nustatyto termino nebus gauta.

    Kartu klientams nurodoma susipažinti su turimų priemonių valdymo galimybėmis ir, jei jie nori, pasiruošti lėšų perkėlimui ar išėmimui. Praktikoje tokiais atvejais dažniausiai ribojamos kai kurios paslaugos, pavyzdžiui, naujų klientų registravimas, dalies produktų siūlymas arba prekybos funkcijų apimtis, priklausomai nuo to, kokį režimą platforma gali taikyti konkrečioje jurisdikcijoje.

    Vartotojams svarbu atkreipti dėmesį, kad bet kokie lėšų pervedimai kriptoaktyvų tinkle priklauso ir nuo pasirinktų blokų grandinės mokesčių bei adresų tikslumo. Klaidos siunčiant kriptoaktyvus dažnai būna negrįžtamos, todėl tokiose situacijose rekomenduojama neskubėti ir veiksmus atlikti tik įsitikinus, kad pasirinktos piniginės ar paskyros duomenys teisingi.

    Ką tai reiškia Europos rinkai?

    Jei „Binance“ per artimiausią laiką negaus licencijos kitoje ES valstybėje, bendrovei gali tekti laikinai apriboti dalį paslaugų Europos Sąjungoje, kol bus išspręsti reguliaciniai klausimai. Tai būtų vienas ryškiausių testų, kaip praktikoje veikia naujasis ES kriptoaktyvų reguliavimas ir kaip griežtai priežiūros institucijos vertina didžiausius pasaulio rinkos dalyvius.

    „Binance“ yra viena didžiausių kriptoaktyvų prekybos platformų pasaulyje, siūlanti prekybą įvairiais žetonais, taip pat saugojimo ir papildomas paslaugas. Dėl to bet kokie jos veiklos pokyčiai Europoje gali turėti įtakos ir konkurencijai, ir vartotojų pasirinkimams, nes dalis klientų gali ieškoti alternatyvų, turinčių aiškų leidimą veikti pagal MiCA.

    Artimiausiais mėnesiais svarbiausia bus tai, ar bendrovė ras valstybę, kurioje pavyks užbaigti licencijavimo procesą, ir kokio masto apribojimai bus taikomi iki tol. Vartotojams rekomenduojama sekti oficialius platformos pranešimus ir įvertinti, ar jų naudojamos paslaugos atitinka jų rizikos toleranciją bei reguliacinį aiškumą.

  • Europa ir Lenkija praranda tempą: pramonė prašo pigesnės energijos, bet problemų daugiau

    Europa ir Lenkija vis dažniau lyginamos su JAV ir Kinija ne tik pagal inovacijų spartą, bet ir pagal tai, kiek kainuoja gaminti. Pramonės konkurencingumą smarkiai veikia energijos kainos, tačiau vien jų nepakanka paaiškinti, kodėl dalis Europos gamintojų jaučiasi prarandantys pozicijas.

    Lenkijos tvarios ekonomikos instituto vadovas Marcin Korolec interviu pabrėžia, kad pigesnė, mažai tarši elektra būtų vienas svarbiausių svertų, leidžiančių išlaikyti gamybą regione. Kartu jis akcentuoja, kad transformacija turi būti derinama su pramonės politika, kitaip Europa rizikuoja tapti importuojamų technologijų rinka.

    Energetika: kaina ir saugumas

    Koroleco vertinimu, atsinaujinantys ištekliai ir branduolinė energetika ilguoju laikotarpiu gali mažinti elektros kainas, nes jų eksploatacinės sąnaudos paprastai yra mažesnės nei iškastinio kuro elektrinių. Tačiau trumpuoju laikotarpiu vartotojų sąskaitose svarbų vaidmenį vaidina ir tinklų mokesčiai, viešieji įsipareigojimai, bei mokesčių sistema.

    Pasak jo, energetinė transformacija nėra vien pažadas apie pigesnę elektrą ateityje. Tai ir saugumo klausimas, nes didesnė vietinė gamyba iš atsinaujinančių ar branduolinių šaltinių mažina priklausomybę nuo importuojamų iškastinių energijos išteklių ir jų kainų svyravimų geopolitinių krizių metu.

    „Jei turėtume pakankamai vietinės atsinaujinančios ar branduolinės energijos, būtume gerokai saugesni“, – sakė Marcin Korolec.

    Ką parodė ES taršos leidimų sistema

    Diskusijoje išskiriama ir ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, kuri veikia jau daugiau nei du dešimtmečius ir buvo vienas pagrindinių dekarbonizacijos instrumentų. Korolecas tvirtina, kad Lenkija per tą laiką reikšmingai sumažino anglies dalį elektros gamyboje, tačiau galėjo efektyviau panaudoti iš sistemos gaunamas pajamas.

    Jo teigimu, dalis lėšų, gautų už taršos leidimus, buvo nukreipta į bendrą biudžetą, o ne į modernizavimą, tinklų plėtrą ar švarių technologijų diegimą. Tai, anot jo, lėtino pokyčius ir mažino galimybes pramonei greičiau gauti prieinamą mažai taršią energiją.

    „Jei pajamos iš taršos leidimų būtų labiau dirbusios transformacijai, šiandien būtume bent vienu ar dviem žingsniais priekyje“, – sakė Marcin Korolec.

    Made in Europe ir konkurencijos klausimas

    Korolecas argumentuoja, kad Europa sukūrė reguliacinę aplinką, kuri paskatino paklausą švarioms technologijoms, tačiau ne visada užtikrino, kad šią paklausą patenkintų Europos gamintojai. Dėl to dalis rinkos atiteko importui, ypač ten, kur gamybos mastas ir kaina konkurentams yra palankesni.

    Šiame kontekste aptariamas principas Made in Europe, kuris galėtų įgyti didesnę reikšmę viešuosiuose pirkimuose, kartu taikant mažo anglies pėdsako kriterijus. Tokie sprendimai, pasak jo, gali keisti ES transformacijos trajektoriją, ją pabranginti ir kai kuriuos tikslus nukelti, tačiau kartu sustiprinti pramonės bazę ir darbo vietas.

    Korolecas taip pat pabrėžia, kad Europa, turėdama vieną turtingiausių ir didžiausių vidaus rinkų, gali būti asertyvesnė prekybos ir investicijų politikoje. Jo teigimu, vien tik atvira rinka be papildomų sąlygų gali reikšti, kad pridėtinė vertė ir kompetencijos bus kuriamos ne Europoje, o Europos gamyklos taps surinkimo centrais.

    Pramonės perspektyvoje svarbiausia, anot jo, yra prognozuojamumas: stabilios taisyklės, patikimas tinklų vystymas ir energijos kainos, kurios būtų palyginamos su kaimyninių šalių lygiais. Tai leistų įmonėms planuoti investicijas, elektrifikuoti procesus ir konkuruoti dėl užsakymų Europos rinkoje.

    Jo išvada paprasta: pramonei reikia pigesnės, mažai taršios energijos, tačiau kartu reikalinga kryptinga Europos ir nacionalinė pramonės politika, kuri padėtų kurti technologijas ir darbo vietas vietoje. Priešingu atveju transformacija gali tapti socialiniu išbandymu, o ne konkurencingumo varikliu.

  • Dujų kainos Europoje nukrito iki 2 mėnesių žemumų: kas pasikeitė dėl Ormuzo sąsiaurio

    Europos dujų kainos smuko iki žemiausio lygio per maždaug du mėnesius, o rinkos dalyviai tai sieja su geopolitinių rizikų sumažėjimu Artimuosiuose Rytuose. Didesnį optimizmą kursto signalai dėl galimo laivybos atsigavimo per Ormuzo sąsiaurį, kuris yra vienas svarbiausių pasaulio energijos žaliavų maršrutų.

    Nyderlandų TTF biržoje, kuri laikoma pagrindiniu Europos gamtinių dujų kainų etalonu, ateities sandoriai priartėjo prie 40 eurų už megavatvalandę ribos. Per savaitę kainų kritimas viršijo 10 proc., o tai rodo, kad rinkoje išsisklaidė dalis įtampos premijos, įprastai įskaičiuojamos esant karinių konfliktų rizikai.

    Rinka sureagavo į JAV ir Irano signalus

    Investuotojų nuotaikas paveikė žinia apie JAV prezidento Donaldo Trumpo paskelbtą laikiną susitarimą, susijusį su konflikto su Iranu deeskalavimu. Rinkos tai interpretuoja kaip ženklą, kad gali sumažėti rizika energijos tiekimui ir transportui regione.

    „Pasirašyta. Ką tik pasirašiau“, – sakė Donaldas Trumpas žurnalistams po vakarienės Versalyje.

    Irano Užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmail Baghaei taip pat patvirtino, kad memorandumas tarp Irano ir JAV esą yra užbaigtas, nurodydamas, jog abi pusės pateikė savo patvirtinimus. Nors viešai skelbiamos detalės ribotos, vien pats signalas apie derybų eigą pakako, kad sumažėtų įtampa energijos rinkose.

    Kodėl Ormuzo sąsiauris toks svarbus?

    Ormuzo sąsiauris yra kritinis taškas, per kurį keliauja didelė dalis pasaulinės naftos ir suskystintų gamtinių dujų srautų. Kai regione kyla karinė ar politinė įtampa, draudimo kaštai ir logistikos rizika didėja, o tai tiesiogiai persiduoda į energijos kainas Europoje.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad realus laivų judėjimas šiame maršrute dar nėra grįžęs į įprastas vėžes, o srautai išlieka santykinai riboti. Vis dėlto net ir nedidelis transporto stabilizavimas gali turėti reikšmės kainodarai, ypač kai rinka vertina galimybę greičiau pristatyti LNG krovinius.

    ES atsargos mažesnės nei įprasta

    Kainų kritimas vyksta tuo metu, kai Europos Sąjungos dujų saugyklose atsargos tebėra mažesnės už penkerių metų vidurkį. Remiantis Gas Infrastructure Europe skelbiamais duomenimis, saugyklų užpildymas siekia 45,3 proc., kai penkerių metų vidurkis šiam laikotarpiui yra 59,6 proc.

    Iš viso ES saugyklose sukaupta apie 512,04 teravatvalandės dujų. Tai reiškia, kad artėjant šaltajam sezonui papildymo tempas išlieka jautrus bet kokiems tiekimo sutrikimams, todėl rinkos stebi ne tik kainas, bet ir faktinį LNG krovinių bei vamzdynais tiekiamų dujų srautų stabilumą.

    Jeigu Ormuzo sąsiauryje logistinė situacija išties stabilizuotųsi, Europa galėtų lengviau pritraukti papildomus LNG krovinius ir sparčiau pildyti saugyklas. Tačiau rinkos dalyviai pabrėžia, kad bet koks geopolitinių įvykių pasikeitimas gali greitai grąžinti kainų svyravimus.

  • Profesinės sąjungos ragina ES įteisinti pertraukas per karščius: siūlo Pasaulio taurės modelį

    Profesinės sąjungos ragina ES įteisinti pertraukas per karščius: siūlo Pasaulio taurės modelį

    Europos profesinės sąjungos ragina Europos Komisiją imtis visai ES bendrų taisyklių, kurios nustatytų didžiausią leistiną darbo temperatūrą ir aiškias darbdavių pareigas per karščio bangas. Pasak jų, ekstremalus karštis tapo prognozuojama rizika, tačiau darbuotojų apsauga Europoje vis dar nevienoda.

    Europos profesinių sąjungų konfederacijos generalinė sekretorė Esther Lynch teigė, kad Pasaulio futbolo čempionate taikomos vadinamosios atvėsimo pertraukos parodė, kaip greitai galima prisitaikyti prie karščio. Jos vertinimu, analogiškas principas turėtų būti pritaikytas ir darbo vietose, ypač kai karščio bangos kartojasi vis dažniau.

    „Mums reikia didžiausios leistinos darbo temperatūros įstatymo, kuris suteiktų visiems darbuotojams teisę į apmokamas pertraukas, vandenį ir tualetus“, – sakė Esther Lynch.

    Karščio stresas darbe sukelia fiziologinę organizmo įtampą, kuri gali baigtis šilumos išsekimu, šilumos smūgiu ir net mirtimi. Pasaulio sveikatos organizacija yra nurodžiusi, kad visame pasaulyje daugiau kaip 2,4 mlrd. darbuotojų susiduria su pernelyg dideliu karščiu, o su tuo siejama daugiau kaip 22,85 mln. profesinių sužalojimų per metus.

    PSO taip pat pabrėžia, kad siekiant saugiai išlaikyti aštuonių valandų darbo pamainą, kūno branduolio temperatūra neturėtų viršyti 38 laipsnių. Ilgalaikis darbas karštyje didina širdies ir kraujagyslių sutrikimų riziką, gali sunkinti kvėpavimo ligas, o kai kuriais atvejais siejamas ir su lėtinėmis būklėmis, įskaitant inkstų pažeidimus.

    Kas labiausiai rizikuoja?

    Nors karštis veikia visus, didžiausia rizika tenka lauke dirbantiems žmonėms, ypač statybose ir žemės ūkyje, taip pat atliekantiems intensyvų fizinį darbą. Pažeidžiamesni yra vyresnio amžiaus darbuotojai, sergantys lėtinėmis ligomis, taip pat nėščiosios.

    Profesinės sąjungos atkreipia dėmesį, kad karštis nebėra vien tik lauko darbų problema: didelę dalį darbuotojų veikia ir prastai vėdinamos patalpos, karšti cechai ar paslaugų sektoriaus erdvės. Dėl to vien tik rekomendacijų, jų vertinimu, nepakanka.

    Kokios priemonės veikia praktikoje?

    Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra yra išskyrusi dažniausiai taikomas priemones, padedančias mažinti karščio stresą: darbo laiko lankstumą, reguliarias pertraukas, darbų rotaciją, pavėsio ar vėsesnių zonų sudarymą. Taip pat svarbūs geriamojo vandens, poilsio vietų ir sanitarinių sąlygų užtikrinimas.

    Pasak profesinių sąjungų, didžiausia problema yra tai, kad Europoje galiojančios nuostatos dažnai sudaro nevienodą ir pasenusių taisyklių mozaiką. Todėl siūloma pereiti prie privalomų ES reikalavimų ir stiprinti darbo inspekcijų pajėgumus, kad apsauga būtų realiai įgyvendinama, o ne liktų deklaratyvi.

  • NATO ir ES skelbia milžinišką paramą Ukrainai: raketos, dronai ir naujos gamyklos Europoje

    NATO ir ES skelbia milžinišką paramą Ukrainai: raketos, dronai ir naujos gamyklos Europoje

    NATO sąjungininkai ir Europos Sąjungos valstybės pastarosiomis dienomis paskelbė apie naują, didelės apimties paramos paketą Ukrainai. Jis apima ne tik ginkluotės tiekimą, bet ir bendrus gamybos projektus Europoje bei Ukrainoje, kad pagalba taptų pastovesnė ir lengviau didinama.

    Ši kryptis dera su platesnėmis Vakarų pastangomis pereiti nuo vienkartinių siuntų prie ilgalaikio gynybos pramonės įdirbio. Praktikoje tai reiškia investicijas į raketų, bepiločių sistemų ir kitos technikos gamybą, taip pat į finansinius mechanizmus, leidžiančius greičiau užsakyti reikalingą ginkluotę.

    Raketos, dronai ir robotika

    Vienas ryškesnių pranešimų – Europos raketų gamintojos „MBDA“ susitarimas su Ukrainos konstravimo biuru „Luch“ dėl atnaujintos sparnuotosios raketos „Neptune“ versijos. Skelbiama, kad europietiškos svarbiausios posistemės būtų integruojamos Ukrainoje, taip stiprinant šalies tolimosios ugnies galimybes.

    Kitas pavyzdys – Ispanijos gynybos sektoriaus sprendimai, susiję su tikslesniu šaudymu sudėtingomis elektroninės kovos sąlygomis. Pabrėžiama, kad Ukrainai perduodami sprendimai orientuoti į efektyvesnį esamos amunicijos panaudojimą, kai ryšio ir navigacijos signalai yra trikdomi.

    Tuo metu Vokietijoje stiprinama partnerystė dėl antžeminių robotinių platformų. Vokietijos bendrovė „Quantum Systems“ ir Ukrainos gamintojas „Tencore“ paskelbė apie bendrą įmonę, kuri turėtų didinti antžeminių robotų gamybą, o tai ypač svarbu logistikai, sužeistųjų evakuacijai ir paramai fronto padaliniams.

    Šimtai milijonų eurų ir nauji finansavimo keliai

    Nyderlandai paskelbė apie papildomas lėšas Ukrainai, dalį jų nukreipiant į dronų kūrimą ir gamybą. Taip pat akcentuojama, kad auga bendrų pirkimų ir finansavimo schemų vaidmuo, kai partneriai ne tik perduoda turimą techniką, bet ir apmoka naujų pajėgumų sukūrimą.

    Norvegija pranešė apie paramą, skirtą amunicijai ir aviacijos pajėgumams, įskaitant su F-16 susijusias reikmes. Tokia pagalba tampa svarbi ne vien kaip vienkartinis įnašas, bet ir kaip ilgalaikio Ukrainos kariuomenės išlaikymo bei modernizavimo dalis.

    Prie finansinių mechanizmų jungiasi ir daugiau šalių, taip plečiant šalių ratą, galintį prisidėti prie ginkluotės įsigijimų. Ukrainos vadovybė ne kartą pabrėžė, kad dalis tolimosios amunicijos ir oro gynybos priemonių reikalinga kuo greičiau, nes tai tiesiogiai lemia miestų ir infrastruktūros apsaugą.

    Kodėl tai keičia karo logiką

    Gynybos ekspertai pažymi, kad ši paramos banga rodo pokytį: Vakarai siekia ne tik užkamšyti spragas fronte, bet ir kurti tvarų tiekimo stuburą. Tai padeda Ukrainai planuoti operacijas ilgesniam laikui, o Europos gynybos pramonei – greičiau plėsti gamybą ir mažinti priklausomybę nuo sandėlių likučių.

    Tokia strategija taip pat siunčia signalą Rusijai, kad parama neapsiribos atskirais paketais, o pereina į sisteminį režimą. Ilgainiui tai gali tapti vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių Ukrainos atsparumą ir Europos saugumo architektūros stiprinimą.

  • Atostogos gali baigtis šoku: už internetą už ES ribų sąskaita gali šauti į viršų

    Atostogos gali baigtis šoku: už internetą už ES ribų sąskaita gali šauti į viršų

    Kodėl už ES ribų taip brangu?

    Naudojantis mobiliuoju internetu už Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės ribų, sąskaita gali išaugti nepastebimai. Priežastis paprasta: ten negalioja ES reguliuojamos tarptinklinio ryšio kainų „namų kaip namie“ taisyklės.

    Kai telefonas prisijungia prie vietinio operatoriaus tinklo, Lietuvos operatorius už kiekvieną perduotą duomenų vienetą moka didmeninius mokesčius. Šios išlaidos vėliau atsispindi galutinėje kliento kainoje, kuri kai kuriose šalyse gali būti itin didelė.

    ES viduje galioja principas Roam Like at Home, todėl skambučiai, žinutės ir duomenys paprastai kainuoja panašiai kaip Lietuvoje. Ši tvarka, pagal ES reglamentavimą, pratęsta iki 2032 metų.

    Kiek gali kainuoti ir kas „suvalgo“ duomenis?

    Už ES ribų dažnai taikomas apmokestinimas megabaitais, o ne gigabaitais, todėl suma auga labai greitai. Lenkijos operatorių kainynuose minima apie 50 zlotų už 1 MB, tai yra maždaug 12 eurų, o 1 GB tokiu tarifu teoriškai kainuotų apie 12 000 eurų.

    Didžiausią netikėtumą dažnai sukelia ne pats naršymas, o procesai fone. Paštas, programėlių atnaujinimai, nuotraukų kopijos debesijoje, žemėlapiai ir buvimo vietos paslaugos gali išnaudoti duomenis net tada, kai telefoną naudojate minimaliai.

    Ypač greitai duomenys dingsta, jei telefone įjungtas interneto dalijimas ir juo naudojasi šeima, o vaikai žiūri vaizdo įrašus. Vienas vakaras su „hotspotu“ ir automatinėmis atsarginėmis kopijomis gali sunaudoti visą gigabaitą.

    Kaip apsisaugoti prieš kelionę?

    Operatoriai privalo informuoti klientus apie tarptinklinio ryšio kainas kirtus sieną, o ES taisyklės numato ir apsauginius duomenų limitus. Vis dėlto už ES ribų jų veiksmingumas priklauso nuo to, kaip greitai užsienio tinklas perduoda suvartojimo informaciją.

    Atskira rizika yra ryšys lėktuvuose, keltuose ar laivuose, kai telefonas gali prisijungti prie palydovinio arba borto GSM tinklo. Tokie tinklai kartais apmokestinami atskirais tarifais, todėl išlaidos gali šoktelėti per minutes.

    Prieš išvykstant verta pasitikrinti, ar šalis priklauso ES arba EEE, kokį duomenų limitą leidžia jūsų planas ir kiek kainuos viršijimas. Populiarūs kelionių tikslai, tokie kaip Turkija, Egiptas, Marokas, Juodkalnija, Albanija ar Šveicarija, dažnai patenka į neES zonas su didesniais tarifais.

    Praktinis sprendimas gali būti operatoriaus siūlomas kelioninis duomenų paketas, kuris leidžia aiškiau kontroliuoti išlaidas. Kai kurie operatoriai siūlo 1–2 GB paketus už keliasdešimt eurų, tačiau kainos priklauso nuo šalies ir zonos.

    Vis dažniau keliautojai renkasi eSIM, kuri aktyvuojama skaitmeniniu būdu ir leidžia turėti internetą vos nusileidus. Tačiau prieš perkant svarbu įsitikinti, ar telefonas palaiko eSIM ir ar planas suteikia tik duomenis, ar ir vietinį numerį.

    Dar viena alternatyva yra vietinė SIM kortelė, kuri dažnai būna pigesnė skaičiuojant gigabaitais, bet gali reikalauti daugiau laiko ir dokumentų. Kai kuriose šalyse prašoma paso, registracijos duomenų, o aktyvacija ne visada įvyksta iš karto.

    Norint sumažinti riziką, telefoną verta paruošti dar namuose: parsisiųsti žemėlapius naudojimui neprisijungus, išjungti automatinius programėlių atnaujinimus per mobilųjį ryšį ir apriboti nuotraukų kopijavimą į debesiją. Taip pat pravartu valdyti programėlių leidimus ir buvimo vietos paslaugas, kurios tyliai naudoja duomenis.

    Jei keliaujate pasienio teritorijose, verta rankiniu būdu pasirinkti tinklą, kad telefonas netyčia neprisijungtų prie brangesnio operatoriaus. Tokia smulkmena kartais padeda išvengti ypač nemalonių staigmenų.

  • Amerikiečiai kiaušinius visada laiko šaldytuve, o mes dažnai neprivalome: lemia viena taisyklė

    Kodėl JAV kiaušiniai visada šaldomi?

    Kiaušiniai yra maistingas produktas, tačiau jų sauga labai priklauso nuo laikymo sąlygų. JAV parduotuvėse jie beveik visada laikomi šaldytuvuose, o daugelyje Europos šalių, įskaitant Lietuvą, dažnai parduodami įprastose lentynose.

    Skirtumą lemia ne kiaušinių „kokybė“, o tai, kaip jie paruošiami pardavimui. JAV įprasta pramoniniu būdu kiaušinius nuplauti ir dezinfekuoti, todėl nuo lukšto pašalinamas natūralus apsauginis sluoksnis, vadinamas kutikule.

    Kutikulė ir salmonelės rizika

    Kutikulė užkemša lukšto poras ir padeda apsaugoti kiaušinį nuo bakterijų patekimo į vidų, įskaitant salmoneles. Kai šis sluoksnis nuplaunamas, kiaušinis tampa jautresnis aplinkos poveikiui, todėl nuoseklus šaldymas tampa svarbesnis.

    Europos Sąjungoje galioja kitokia praktika: maistiniai A klasės kiaušiniai paprastai nėra plaunami prieš pateikiant vartotojui. Dėl to ant lukšto išlieka natūrali apsauga, o kiaušiniai dažnai gali būti parduodami ne šaldytuve, jei laikomasi tinkamų logistikos ir higienos reikalavimų.

    Kaip laikyti kiaušinius namuose?

    Jei kiaušinius planuojate suvartoti greitai, juos galima laikyti vėsesnėje vietoje, toliau nuo kaitros šaltinių ir tiesioginių saulės spindulių. Svarbiausia vengti didelių temperatūros svyravimų, nes kondensatas ant lukšto gali padidinti bakterijų patekimo riziką.

    Jei kiaušinius valgote rečiau arba namuose šilta, praktiškiau juos laikyti šaldytuve. Patikimiausia vieta yra vidinė lentyna, o ne durelės, nes ten temperatūra stabilesnė.

    Dar viena svarbi taisyklė: kiaušinių prieš laikymą geriau neplauti. Jei lukštas nešvarus, saugiau jį nuvalyti tik prieš pat naudojimą, o po kontakto su žaliais kiaušiniais kruopščiai nusiplauti rankas ir nuvalyti paviršius.

    Kulinarijos požiūriu kai kurie virtuvės profesionalai pabrėžia, kad kambario temperatūros kiaušiniai gali geriau susiplakti ir tolygiau iškepti, pavyzdžiui, kepant omletą. Vis dėlto saugos požiūriu svarbiausia yra nuoseklumas: jei laikote šaldytuve, stenkitės kiaušinius ir naudoti iš šaldytuvo, nepaliekant jų ilgam šilumoje.