CP v2

Tag: Europos Sąjunga

  • Vilniuje „Mamutų slėniui“ suteiktas statybos leidimas: regyklos, lajų takai ir valandos maršrutas

    Vilniuje „Mamutų slėniui“ suteiktas statybos leidimas: regyklos, lajų takai ir valandos maršrutas

    Žalia šviesa Šeškinės šlaitams

    Vilniuje išduotas statybos leidimas projektui „Mamutų slėnis“, kuris numato sutvarkyti apie 32 hektarų teritoriją Šeškinės šlaituose, greta prekybos centro „Akropolis“ ir planuojamo Nacionalinio stadiono. Čia planuojamos regyklos, pėsčiųjų takai ir edukacinės erdvės, o visas maršrutas, priklausomai nuo tempo, gali užtrukti nuo maždaug valandos iki dviejų.

    Projektą koordinuoja Vilniaus vystymo kompanija, o pirmiesiems etapams jau suplanuoti rangos pirkimai. Numatyta įrengti pagrindinį įėjimą nuo Geležinio Vilko gatvės, laiptus, poilsio aikšteles, pėsčiųjų tiltą ir jungtis, kurios sujungs teritoriją su stadiono prieigomis.

    Takai iki medžių lajų

    Vienas ryškiausių sprendimų – reljefo vietose takus kelti aukščiau, kad jie būtų patogesni ir pritaikomi žmonėms su negalia. Dėl to dalis maršrutų kai kuriose atkarpose priartės prie medžių lajų, o lankytojams atsivers platesnės miesto panoramos.

    Teritorijoje taip pat numatomi augalų sodai, suformuoti pagal skirtingus Žemės raidos laikotarpius, bei žaidimų ir poilsio zonos. Greta istorinių amunicijos sandėlių planuojama įrengti teminį taką, kuris papildys visą pasivaikščiojimo patirtį.

    Ledynmečio pasakojimas miesto viduryje

    „Šeškinės šlaitai pasižymi itin išraiškinga geomorfologija, o papildžius teritoriją edukaciniais elementais, lankytojai galės ne tik grožėtis, bet ir pažinti“, – sakė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

    „Ledynmečio istoriją siekiame perteikti ne tik informaciniais stendais, o patyrimu: vienas maršrutas per teritoriją truks maždaug valandą, o su vaikais ir sustojant poilsio stotelėse – net ir dvi“, – sakė Vilniaus vystymo kompanijos vadovė Laura Joffė.

    Koncepcija remiasi idėja, kad Vilnius yra ties paskutiniojo apledėjimo riba, todėl miesto apylinkių reljefas ir nuogulos leidžia aiškiai pasakoti apie ledyno tirpsmo vandenų formuotą kraštovaizdį. Šeškinės šlaitų geomorfologinis draustinis įsteigtas 1996 metais siekiant išsaugoti tirpsmo vandenų suklotų sluoksniuotų nuosėdų fragmentą.

    Projekto idėją pasiūlė konkurso būdu atrinkta bendrovė „Bauland“, o techninius sprendinius rengė UAB „Aplan“ kartu su architektūrinės idėjos autoriais. Į parko struktūrą planuojama integruoti meninius akcentus, tarp jų ir bronzinį reljefo maketą, taip pat numatytos vietos mamutų skulptūroms, kurių įgyvendinimo forma dar bus sprendžiama atskirai.

    Istoriniai duomenys rodo, kad Vilniuje ir jo apylinkėse būta mamutų kaulų radinių, o XIX amžiuje Vilniaus universiteto kolekcijoje buvo fiksuojamas reikšmingas tokių eksponatų skaičius. Dalis anksčiau minimų radimviečių šiandien yra urbanizuotos, todėl Šeškinės šlaitai vertinami kaip tinkama vieta nuosekliai papasakoti apie ledynmetį ir šio laikotarpio gyvūniją miesto kontekste.

    Numatoma, kad teritorijos tvarkymo darbai prasidės 2026 metų pabaigoje, o lankytojams „Mamutų slėnis“ turėtų atsiverti 2028 metų antroje pusėje. Projektas finansuojamas ir Europos Sąjungos lėšomis, kurios, kaip nurodoma, sudarys apie 5,4 mln. eurų.

  • Europos diena Šiauliuose: kūrybinės akcijos, „The Roop“ šokis ir nemokami renginiai mieste

    2026 metų gegužę Šiauliai kviečia į Europos dienai ir Lietuvos narystės Europos Sąjungoje sukakčiai skirtą renginių ciklą. Mieste numatytos bendruomeninės akcijos, kūrybinės iniciatyvos ir edukacijos, į kurias organizatoriai siekia įtraukti įvairaus amžiaus gyventojus.

    Renginius rengia Šiaulių miesto savivaldybė, o organizuoja Šiaulių kultūros centras, dalis veiklų bus nemokamos. Programa apima ne tik minėjimus, bet ir praktines veiklas, kurios skatina pažinti Europos kultūrų įvairovę ir stiprinti bendruomeniškumą.

    Startas Rėkyvoje ir šokis centre

    Renginių ciklas prasidės gegužės 4 dieną 13 valandą Šiaulių kultūros centro Rėkyvos kultūros namų parke. Čia vyks Europos dienai skirta akcija, kurios metu dalyviai ant parko grindinio pieš ir spalvins Europos šalių vėliavas.

    Gegužės 7 dieną renginiai persikels į miesto centrą: 16 valandą Prisikėlimo aikštėje planuojama momentinio šokio akcija Rankos į viršų – Europa tarp pirštų. Organizatoriai nurodo, kad dalyviams abiem atvejais reikalinga išankstinė registracija.

    Šokio akcijai pasirinkta grupės „The Roop“ daina „Chica Chico“. Skelbiama, kad šokis jau sukurtas ir paviešintas, todėl norintys gali pasiruošti iš anksto ir vėliau prisijungti prie bendros iniciatyvos miesto centre.

    Edukacijos, viktorinos ir paroda

    Šventinis laikotarpis tęsis iki gegužės 8 dienos, numatomos edukacijos, viktorinos ir parodos. Prie iniciatyvų jungiasi Šiaulių miesto savivaldybės viešoji biblioteka, kur „Saulės“ filiale vyks užsiėmimai, skirti Europos temoms.

    Gegužės 5 dieną bibliotekoje planuojama edukacija Let‘s learn European languages, gegužės 7 dieną vyks „Kahoot“ viktorina Kelionė po Europą su pasakų herojais, o gegužės 8 dieną edukacija The day of unity and peace in Europe. Rengėjai akcentuoja, kad veiklose dėmesys skiriamas pažinimui per praktines užduotis.

    Gegužės 8 dieną Šiaulių menų mokykla pristatys mokinių kūrybinių darbų parodą Istorijos vingiai. Joje bus eksponuojami jaunųjų kūrėjų darbai, siejantys istorijos ir Europos kultūros temas.

    Išsami renginių programa skelbiama Šiaulių kultūros centro kanaluose. Organizatoriai kviečia sekti atnaujinimus ir iš anksto registruotis į tas veiklas, kurioms taikomas dalyvių skaičiaus ribojimas.

  • Lenkijos valdžia apie „auksinę akciją“ energetikoje: taip siūlo apsaugoti strateginius projektus

    Lenkijos Valstybės turto ministerijos viceministras Grzegorzas Wrona siūlo, kad valstybė kai kuriuose sektoriuose, ypač energetikoje, turėtų vadinamąją auksinę akciją. Tokia priemonė paprastai reiškia specialias akcininko teises, leidžiančias blokuoti sprendimus, kurie galėtų pakenkti strateginiams interesams.

    Apie tai jis kalbėjo Europos ekonomikos kongrese, pabrėždamas, kad valstybės valdomos bendrovės, jo vertinimu, šiandien atlieka modernizacijos variklio vaidmenį. Pasak viceministro, ministerijos užduotis šiuo atveju yra ne tik prižiūrėti įmones, bet ir saugoti jų vertę bei siekti pelningumo.

    Energetika ir tiekimo grandinės

    G. Wrona teigė, kad energetika yra sritis, kurioje rinka ne visada užtikrina europinius prioritetus, todėl valstybė turėtų turėti papildomų svertų įgyvendinti kritinius projektus. Jo argumentas remiasi tiekimo grandinių pažeidžiamumu ir tuo, kad strateginių technologijų gamyba per pastaruosius dešimtmečius reikšmingai persikėlė į Aziją.

    Kaip pavyzdį jis išskyrė saulės energetikos komponentus: didelė dalis fotovoltinių modulių ir jų komponentų pasaulyje pagaminama Azijos šalyse, o tai, viceministro vertinimu, kelia riziką Europos energetiniam saugumui. Dėl šios priežasties, anot jo, vien tik privačių investicijų gali nepakakti, jei tikslas yra atsparumas krizėms ir nepriklausomumas.

    Rinka, pramonė ir konkurencija

    Viceministras taip pat minėjo kitus sektorius, kurie, jo teigimu, buvo „išstumti“ iš Europos, įskaitant automobilių pramonės tiekimo grandines ir tekstilę. Jo požiūriu, laisvosios rinkos logika skatino gamybos perkėlimą ten, kur kaštai mažesni, tačiau tai kartu sumažino Europos pramoninį savarankiškumą.

    Ši diskusija Europoje įgauna pagreitį ir dėl to, kad vis daugiau valstybių ieško būdų, kaip suderinti atvirą konkurenciją su strateginių sektorių apsauga. Praktikoje tai reiškia ne vien paramą investicijoms ar subsidijas, bet ir teisinį reguliavimą, kuris leistų valstybei įsikišti, kai kyla grėsmė kritinei infrastruktūrai ar nacionaliniam saugumui.

    ETS ir klimato politikos korekcijos

    Kitas G. Wronos akcentas buvo Europos Sąjungos klimato politikos įrankiai, ypač apyvartinių taršos leidimų sistema ETS. Jis teigė, kad ši politika, jo nuomone, reikalauja pokyčių, o sprendimų paieškoje Europa turėtų veikti solidariai, kad skirtingos ekonomikos nebūtų paliktos nevienodose starto pozicijose.

    Pastaraisiais metais ETS mechanizmas sulaukia tiek paramos, tiek kritikos: šalininkai pabrėžia jo veiksmingumą mažinant emisijas, o kritikai atkreipia dėmesį į kaštų augimą energetikai ir pramonei bei poveikį konkurencingumui. G. Wronos pasisakymas įsilieja į platesnę diskusiją, kaip paspartinti žaliąją transformaciją, kartu mažinant riziką, kad svarbios technologijos ir gamyba liks už Europos ribų.

    Kol kas tai yra politinis siūlymas, o jo įgyvendinimas priklausytų nuo konkrečių įstatymų, valstybės valdomų įmonių valdymo modelio ir Europos Sąjungos vidaus rinkos taisyklių. Vis dėlto kryptis aiški: energetinis saugumas ir strateginės pramonės tampa sritimis, kuriose valstybės vaidmuo, tikėtina, toliau didės.

  • Europos Parlamentas leido balsuoti per įgaliotinį po gimdymo, bet tvarka taikoma tik moterims

    Europos Parlamentas leido balsuoti per įgaliotinį po gimdymo, bet tvarka taikoma tik moterims

    Europos Parlamentas balandžio 29 dieną Strasbūre pritarė taisyklei, pagal kurią europarlamentarės, susilaukusios kūdikio, galės laikinai perduoti savo balsą kitam Parlamento nariui. Sprendimas pristatomas kaip priemonė gerinti darbo ir šeimos derinimą, tačiau jau sulaukė kritikos dėl lyčių lygybės.

    Naujoji tvarka numato, kad europarlamentarė gali įgalioti kolegą balsuoti jos vardu iki trijų mėnesių iki numatomos gimdymo datos ir iki šešių mėnesių po gimdymo. Tai yra laikina išimtis iš įprastos praktikos, kai plenarinėse sesijose balsuojama asmeniškai.

    Iki šiol Europos Parlamente galiojo motinystės atostogų galimybė šešiems mėnesiams, tačiau balsavimo teisė tuo laikotarpiu praktiškai būdavo „įšaldoma“, nes balsų perduoti nebuvo galima. Dėl to daliai naujagimių susilaukusių europarlamentarių tekdavo rinktis tarp dalyvavimo balsavimuose ir kūdikio priežiūros.

    „Tris mėnesius buvau motinystės atostogose ir negalėjau balsuoti. Jei negali balsuoti, negali atstovauti žmonėms, kurie tave išrinko“, – sakė Prancūzijos socialistė Chloé Ridel.

    Balsavimas dėl pakeitimų Parlamente buvo itin užtikrintas: už balsavo 616 narių, prieš buvo 24, susilaikė 8. Kad taisyklės įsigaliotų, dar reikalingas valstybių narių nacionalinių parlamentų patvirtinimas, kaip numatyta ES sutarčių procedūrose.

    Kodėl tai kritikuojama?

    Pagrindinis ginčas kilo dėl to, kad balsavimo perdavimas numatytas tik moterims, nors tėvystės ir tėvų atostogų tema Europos Sąjungoje pastaraisiais metais nuosekliai siejama su lygiaverčiu vaikų priežiūros pasidalijimu. Kritikai pabrėžia, kad išskirtinė taisyklė moterims gali įtvirtinti prielaidą, jog vaikų priežiūra pirmiausia yra motinos pareiga.

    Europos Parlamentas turi bendresnes tėvystės ir tėvų atostogų nuostatas, tačiau naujasis balsavimo mechanizmas į jas neįtrauktas. Dėl to vyrai europarlamentarai, net ir pasirinkę vaiko priežiūros atostogas, analogiškos galimybės perduoti balsą negaus.

    „Įtraukti balsavimo per įgaliotinį galimybę tėvams buvo neįmanoma dėl vyraujančio, vyrų dominuojamo požiūrio į tėvystę“, – sakė Italijos žaliųjų atstovė Cristina Guarda.

    Kairiųjų frakcijos bandė derinant pakeitimus išplėsti tvarką visiems tėvams, tačiau tam pritrūko paramos iš kitų politinių grupių. 2025 metų lapkritį Europos Parlamentas atmetė siūlymą įtraukti ir tėvus, o balsavimas nebuvo vardinis, todėl nebuvo viešai įvardyta, kurie nariai pasisakė prieš.

    Ką tai reiškia praktikoje?

    Sprendimas palengvina situaciją toms europarlamentarėms, kurios dėl kūdikio priežiūros negali keliauti į Strasbūrą plenarinėms sesijoms, o ypač toms, kurios po gimdymo dar tik atgauna fizines jėgas. Kita vertus, taisyklių taikymas tik moterims gali tapti precedentu, kuris ateityje skatins naują diskusiją dėl vienodų sąlygų visiems tėvams.

    Platesniame ES kontekste tai siejasi su pastangomis modernizuoti politinio darbo organizavimą, didinti institucijų patrauklumą jaunesnėms šeimoms ir mažinti kliūtis moterų politinei karjerai. Vis dėlto Europos Parlamento pasirinktas modelis rodo, kad tarp deklaruojamos lyčių lygybės ir konkrečių procedūrinių sprendimų vis dar išlieka įtampa.

  • Lenkijos vyriausybė patvirtino 2026–2030 prognozes: infliacija 2,5 proc., deficitas 6,8 proc. BVP

    Lenkijos vyriausybė patvirtino 2026–2030 prognozes: infliacija 2,5 proc., deficitas 6,8 proc. BVP

    Lenkijos Ministrų Taryba patvirtino daugiametes makroekonomines prielaidas 2026–2030 metams, kurios taps pagrindu rengiant valstybės biudžetą ir vidutinės trukmės fiskalinius planus. Finansų ministerijos paskelbtose projekcijose numatoma, kad 2026 metais vidutinė metinė infliacija sieks 2,5 proc., o realus BVP augs 3,6 proc.

    Dokumente taip pat įvardyti svarbiausi viešųjų finansų rodikliai: 2026 metais valdžios sektoriaus deficitas turėtų sudaryti 6,8 proc. BVP. Skola, prognozuojama, išliks aukšta ir artės prie Europos Sąjungos fiskalinių ribų, kurios vertina 60 proc. BVP skolą kaip orientyrą.

    Deficitas ir skola: planas mažinti

    Finansų ministerija nurodo, kad 2025 metais valdžios sektoriaus deficitas sudarė 7,3 proc. BVP ir buvo 0,8 procentinio punkto didesnis nei 2024 metais. Pagrindinės priežastys – išaugusios išlaidos, tarp jų investicijos į gynybą, didesnės socialinės išmokos, viešojo sektoriaus vartojimas ir pabrangęs skolos aptarnavimas.

    Kita vertus, deficitą iš dalies ribojo sumažėjusi valstybės parama energijos ir šilumos vartotojams. Ministerija prognozuoja, kad 2026 metais deficitas bus sumažintas 0,5 procentinio punkto iki 6,8 proc. BVP, o tam turėtų padėti didesnės pajamos iš tiesioginių mokesčių ir mažesni dotacijų kaštai BVP atžvilgiu.

    Skolos dinamika išlieka jautria tema: projekte nurodoma, kad valdžios sektoriaus skola 2027 metais gali siekti 65,1 proc. BVP. Palyginimui, 2025 metais ji, kaip nurodoma prognozėse, sudarė 59,7 proc. BVP, todėl skolos lygio kilimas artimiausiais metais išlieka vienu svarbiausių fiskalinių iššūkių.

    Infliacija 2026 metais: kas ją lems

    Ministerijos vertinimu, 2026 metais vidutinė metinė infliacija sieks 2,5 proc. Toks scenarijus grindžiamas prielaida, kad stabilizuosis bazinė infliacija, o importo kainų augimas bus ribotas, todėl kainų spaudimas ekonomikoje turėtų silpnėti.

    Tačiau pabrėžiama, kad dalis prielaidų priklauso nuo išorinių veiksnių, ypač žaliavų rinkų ir reguliuojamų kainų trajektorijų. Taip pat akcentuojama, kad bazinis scenarijus remiasi prielaidomis, kurios buvo suformuotos iki didesnės eskalacijos Artimuosiuose Rytuose, todėl neapibrėžtumas dėl energijos ir tiekimo grandinių išlieka.

    Augimą turėtų kelti investicijos ir ES lėšos

    Finansų ministerija prognozuoja, kad 2026 metais Lenkijos ekonomikos augimą labiausiai skatins gerokai didesnės viešosios ir privačios investicijos. Kaip vienas svarbiausių veiksnių įvardijamas spartesnis Europos Sąjungos lėšų įsisavinimas, įskaitant finansavimą iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės.

    Taip pat numatoma, kad mažėjanti kapitalo kaina galėtų palaikyti privačiojo sektoriaus investicijas, o namų ūkių vartojimas išliks reikšminga augimo atrama. Tuo pat metu valdžia pripažįsta, kad augimo trajektorija priklausys nuo geopolitinių rizikų ir jų poveikio kainoms bei finansų rinkoms.

    „Tai dokumentas, kurį Ministrų Taryba tvirtina Finansų ministerijos teikimu, ir jis palengvina kito metų biudžeto planavimą bei parengimą“, – sakė Adam Szłapka po Ministrų Tarybos posėdžio.

    Posėdyje vyriausybė aptarė ir pažangos ataskaitą dėl 2025–2028 metų vidutinės trukmės biudžeto ir struktūrinių priemonių plano. Tai susiję su Europos Komisijos reikalavimais skaidriai rodyti, kaip planuojami ir įgyvendinami fiskaliniai įsipareigojimai, ypač šaliai esant sustiprinto dėmesio lauke dėl per didelio deficito.

  • Vengrijoje Ukraina tapo „toksine“ tema: kaip Orbano politika keičia nuotaikas ir rizikas Europoje

    Vengrijoje žodis Ukraina vis dažniau tampa politiškai užtaisyta sąvoka, o viešojoje erdvėje jis neretai pristatomas per nepasitikėjimo ir baimės prizmę. Tokią nuotaiką, anot pašnekovų, sustiprino ministro pirmininko Viktoro Orbano retorika ir ilgalaikė komunikacijos strategija, kuri Ukrainą sieja su grėsmėmis Vengrijos saugumui ir interesams.

    Interviu rinkinyje keli pašnekovai akcentuoja, kad tema sąmoningai „užnuodyta“, tačiau kartu pabrėžia, jog ją įmanoma „atnuodyti“ aiškesniu dialogu ir faktais. Esminė mintis kartojama keliose citatose: problemos tarp Ukrainos ir vengrų mažumos nebuvo sisteminės, o eskalacija dažniausiai sutapdavo su politiniu poreikiu Budapešte.

    Mažumos klausimas ir politinė dinamika

    Diskusijose apie Vengrijos ir Ukrainos santykius dažnai minimas Užkarpatės regionas ir ten gyvenanti vengrų bendruomenė. Pašnekovų teigimu, mažumų klausimai neretai išnaudojami kaip instrumentas vidaus politikai ir spaudimui tarptautiniuose formatuose, ypač kai sprendžiami sankcijų, paramos Ukrainai ar Europos Sąjungos vienybės klausimai.

    Praktiškai tai reiškia, kad net ir lokalūs švietimo ar kalbos politikos ginčai išpučiami iki geopolitinio konflikto lygmens. Tokia taktika kuria ilgalaikę kainą: visuomenėje įsitvirtina nuostata, jog Ukraina yra problema, o ne valstybė, ginanti savo teritoriją ir siekianti integracijos į Europos erdvę.

    „Dėl Orbano žodis Ukraina Vengrijoje tapo toksiškas. Bet tai galima ištaisyti“, – sakė vienas interviu pašnekovų.

    Karo rizikos: nuo dronų iki branduolinės saugos

    Interviu rinkinyje greta politikos temų ryškėja ir karo realybės: akcentuojama, kad tradicinis mūšio laukas keičiasi, o didelę užduočių dalį perima antžeminiai ir oro dronai. Pašnekovai mini ir naują taktiką, kai smogiamieji dronai gali skraidyti virš miesto, laukti „susirinkimo“ ir tik tuomet veikti grupėmis, taip apsunkindami gynybą.

    Minima ir branduolinė rizika, susijusi su Černobylio infrastruktūra: jei būtų pažeistos apsauginės konstrukcijos, į orą galėtų pakilti radioaktyvios dulkės, o vėjas debesis nuneštų nenuspėjama kryptimi. Tokie scenarijai yra viena priežasčių, kodėl tarptautinės institucijos pabrėžia branduolinės saugos svarbą net ir toli nuo aktyviausių fronto ruožų.

    „Jei raketa sugriautų priedangą, dulkės pakiltų į orą ir susiformuotų debesis, kurį vėjas gali nunešti bet kuria kryptimi“, – sakė pašnekovas.

    Europa, saugumo garantijos ir ilgo karo logika

    Kituose pasisakymuose keliama platesnė mintis: agresija prieš Europos Sąjungą neturėtų būti vertinama kaip atskiras karas, nes tai būtų to paties konflikto tąsa. Pašnekovai svarsto, ar Rusija gali pereiti nuo šantažo prie atviresnio spaudimo, kartu pabrėždami, kad sprendimai priklauso nuo Kremliaus vadovybės motyvų ir rizikos tolerancijos.

    Diskutuojama ir apie saugumo architektūrą: išsakoma skeptiška nuomonė, kad vien formalios deklaracijos nebūtinai atgraso, jei joms trūksta realių pajėgumų ir politinės valios. Todėl vis dažniau minimos dvi kryptys: paramos Ukrainai tęstinumas ir praktiniai dvišaliai ar daugiašaliai saugumo susitarimai, kurie apima ginkluotės tiekimą, mokymus, žvalgybinę informaciją ir pramoninį bendradarbiavimą.

    „Tradicinio mūšio lauko jau nėra, beveik visas užduotis atlieka antžeminiai ir oro dronai“, – sakė vienas pašnekovų.

    Interviu fragmentai taip pat primena, kad karo pasekmės apima ne vien frontą: kalbama apie energetikos infrastruktūros niokojimą, ilgalaikį spaudimą miestams ir socialines problemas. Keli pašnekovai pabrėžia, jog civilinė apsauga, vaikų evakuacija iš pavojingų teritorijų ir kova su informacinėmis manipuliacijomis tampa tokia pat svarbia atsparumo dalimi kaip ir gynybos linijos.

    „Išvežti vaikus iš priefrontės teritorijų reiškia suteikti jiems galimybę išgyventi“, – sakė pašnekovas.

  • JAV ir Irano įtampa bei Hormūzo sąsiaurio trikdžiai smukdo plieno rinką: ką rodo ES duomenys

    JAV ir Irano įtampa bei sutrikęs laivybos pralaidumas Hormūzo sąsiauryje didina neapibrėžtumą žaliavų rinkose, o plieno pramonė tai pajuto itin greitai. Pasaulinė plieno gamyba pirmąjį metų ketvirtį, remiantis World Steel Association skaičiavimais, smuko 2,3 proc., o nuosmukį fiksavo dauguma regionų.

    Didžiausią įtaką bendram rezultatui turėjo Azija, kur gamyba krito 2,2 proc. Iki kovo pabaigos regione pagaminta 341,7 mln. tonų, kai visame pasaulyje – 459,2 mln. tonų, tad bet koks svyravimas čia iš karto matomas globalioje statistikoje.

    Azija: Kinija krenta, Indija auga

    Kinija, pagaminanti daugiau nei pusę pasaulio plieno, per pirmąjį ketvirtį pagamino 247,6 mln. tonų – 4,6 proc. mažiau nei prieš metus. Japonijoje, kuri tradiciškai yra tarp didžiausių gamintojų, per ketvirtį pagaminta 20,1 mln. tonų, fiksuojant 1,7 proc. mažėjimą.

    Tuo metu Indija, pagal gamybos apimtis užimanti antrą vietą pasaulyje, augino tempą: pirmąjį ketvirtį pagaminta 44,7 mln. tonų, tai yra 10,8 proc. daugiau. Pietų Korėja taip pat didino gamybą 1,8 proc., iki 15,8 mln. tonų, o į didžiausiųjų dešimtuką dažniau beldžiasi ir Vietnamas, kurio rezultatai pastaraisiais metais nuosekliai gerėja.

    Hormūzas ir Artimieji Rytai

    Artimųjų Rytų plieno gamintojams Hormūzo sąsiauris yra kritinis logistinis koridorius: per jį juda tiek importuojama geležies rūda, tiek eksportuojami regiono plieno produktai. Dėl to bet kokie suvaržymai ar rizikos premijos laivybai greitai virsta vėluojančiais tiekimais, brangesniais srautais ir mažesniais užsakymais.

    Kovo mėnesį regiono gamyba sumenko maždaug trečdaliu, o per visą ketvirtį – beveik dešimtadaliu. Dalį šio kritimo lėmė ir prastesnis Irano rezultatas: šalis, ilgą laiką buvusi didžiausia regiono gamintoja ir dažna pasaulinio dešimtuko dalyvė, šįkart iš jo pasitraukė.

    Iraną didžiausių gamintojų rikiuotėje pakeitė Vietnamas: vien kovo mėnesį jis pagamino 2,2 mln. tonų, o per ketvirtį – 6,4 mln. tonų, augdamas maždaug dešimtadaliu. Šalies pramonės politika numato ambicingą plieno sektoriaus plėtrą iki 2035 metų, todėl jos vaidmuo tiek Azijoje, tiek eksporto rinkose gali didėti.

    ES vis dar traukiasi, Vokietija rodo atšokimą

    Jungtinėse Valstijose plieno gamyba auga: kovo mėnesį didėjimas siekė 5,2 proc., o per pirmąjį ketvirtį – 5,7 proc., iki 21 mln. tonų. Visa Šiaurės Amerika per ketvirtį pagamino 27,5 mln. tonų, fiksuodama 2,3 proc. augimą, kai Pietų Amerika smuko 1,9 proc., iki 10,2 mln. tonų.

    Europos Sąjungoje situacija išlieka sudėtinga: kovą gamyba krito 4,6 proc., iki 11,4 mln. tonų, o per ketvirtį – 2,6 proc., iki 31,7 mln. tonų. Išsiskyrė Vokietija, kuri kovą padidino gamybą 7,5 proc., iki 3,3 mln. tonų, o per ketvirtį – 9 proc., iki 9,3 mln. tonų.

    Vis dėlto Vokietijos pramonės atstovai pabrėžia, kad dalis augimo susijusi su žema palyginamąja baze po itin silpnų ankstesnių metų. Vokietijos plieno federacija WV Stahl atkreipia dėmesį į importo spaudimą ir aukštas energijos kainas, kurios apsunkina konkurencingumą bei stabdo investicijų sprendimus.

    „Nepaisant gamybos augimo, plieno pramonės padėtis išlieka įtempta: perskaičiavus į metinį tempą, vis dar nesiekiame 40 mln. tonų ribos, kuri laikoma būtina normaliam pajėgumų panaudojimui“, – sakė WV Stahl vadovė Kerstin Maria Rippel.

    Pasak jos, Artimųjų Rytų įtampa svarbi ir per energijos kainų kanalą: dujų bei elektros kainų svyravimai tiesiogiai veikia energijai imlią metalurgiją. Vokietijos sektorius sieja lūkesčius su ES ir nacionalinėmis priemonėmis, kurios skatintų vidaus paklausą, viešuosius pirkimus ir aiškesnes taisykles pereinant prie mažesnės emisijos gamybos.

    Bendra kryptis kol kas išlieka nevienalytė: JAV ir dalis Azijos rodo augimą, o Europos gamintojai dar ieško tvirtesnio atsigavimo signalų. Rinkai svarbiausi artimiausių mėnesių veiksniai bus transporto saugumas pagrindiniuose maršrutuose, energijos kainų stabilumas ir importo srautų reguliavimas.

  • Lenkijos automobilių sektorius tarp ES ir Kinijos: bijo pigių importų, bet vis dažniau bendradarbiauja

    Lenkijos automobilių pramonė atsidūrė strateginėje kryžkelėje: rinkos dalyviai ragina saugoti Europos Sąjungos rinką nuo pigių automobilių iš Kinijos, tačiau tuo pačiu vis dažniau su Kinijos gamintojais kuria bendrus projektus. Šią dviprasmišką kryptį atskleidžia vadovų apklausomis grįsti naujausi Europos automobilių rinkos vertinimai.

    Tyrime, kuriame vertintos automobilių sektoriaus įmonių nuotaikos, nurodoma, kad 56 proc. Lenkijoje veikiančių bendrovių jau bendradarbiauja su Kinijos gamintojais. Tuo pat metu 54 proc. respondentų palaiko muitų taikymą automobiliams iš Kinijos, mat spaudimas kainoms ir konkurencija Europoje išlieka vienas jautriausių klausimų.

    „Kinijos konkurencija kelia nerimą, bet be partnerystės su ja daliai įmonių būtų sunku išlikti kainų ir technologijų lenktynėse“, – sakė tyrimą komentavęs rinkos analitikas.

    Kodėl Kinija taip greitai stiprėja?

    Kinijos automobilių eksportas į Europą auga dėl kelių priežasčių: masto ekonomijos, konkurencingų baterijų tiekimo grandinių ir agresyvesnės kainodaros. Didelę reikšmę turi ir tai, kad dalis Kinijos gamintojų į Europą ateina ne vien kaip eksportuotojai, bet ir kaip investuotojai, ieškantys vietinės gamybos bei surinkimo galimybių.

    Remiantis S&P Global Mobility vertinimais, Kinijos gamintojų automobilių dalis Europos rinkoje 2025 metais pakilo iki 5,8 proc., beveik dvigubai daugiau nei 2024 metais. Prognozuojama, kad iki 2035 metų ji gali pasiekti 15,5 proc., jei dabartinės tendencijos išliks.

    Elektromobiliai – didžiausias spaudimo taškas

    Didžiausia įtampa Europoje kyla elektromobilių segmente, kuriame Kinijos prekių ženklai dažnai siūlo mažesnę kainą už panašios komplektacijos modelius. JATO Dynamics skaičiavimai rodo, kad 2026 metų vasarį „Leapmotor“ T03 tapo ketvirtu populiariausiu elektromobiliu Europoje, o pardavimai per metus augo 677 proc.

    Lenkijoje šis modelis kainuoja apie 17 500 eurų, todėl jis dažnai minimas kaip pavyzdys, kodėl Europos gamintojai ir tiekėjai vis garsiau kalba apie būtinybę ginti rinką. Kartu tai signalas, kad kainų karas gali persikelti į masinį segmentą, kuriame vartotojai jautriausiai reaguoja į galutinę kainą.

    Ką tai reiškia Lenkijos įmonėms?

    Lenkijos automobilių ekosistema yra glaudžiai integruota į Europos gamybos grandines, todėl bet kokie staigūs pokyčiai daro tiesioginę įtaką tiekėjams, logistikai ir darbo vietoms. Muitai ar kitos apsaugos priemonės teoriškai gali pristabdyti importą, tačiau verslas mato ir kitą realybę: Kinijos partneriai gali atnešti užsakymų, technologijų ir prieigą prie sparčiai augančių elektromobilių komponentų rinkų.

    Dėl to dalis įmonių renkasi pragmatišką kelią: viešai palaiko griežtesnes taisykles importui, bet paraleliai ieško bendradarbiavimo formų, kurios leistų išlaikyti konkurencingumą. Artimiausiais metais kryptį lems ne tik muitai, bet ir tai, kaip greitai Europa didins baterijų bei kritinių žaliavų tiekimo savarankiškumą.

  • ES ir Ukraina skiria 160 mln. eurų gynybos technologijoms: ar pinigai pasieks fronto sprendimus?

    Europos Sąjunga ir Ukraina pristatė gynybos inovacijų programą, kurios bendra vertė siekia apie 160 mln. eurų. Iniciatyva siekiama paspartinti dvigubos paskirties technologijų kūrimą ir gamybą, tačiau pagrindinis klausimas lieka praktinis: ar finansavimas laiku pasieks įmones, kurios sprendimus realiai diegia mūšio lauke.

    Programa paskelbta Briuselyje vykusio ES ir Ukrainos verslo susitikimo metu, o jos prioritetai apima bepilotes oro, sausumos ir jūrų sistemas, elektroninės apsaugos sprendimus, ryšių ir navigacijos technologijas, kosmoso srities komponentus bei kitas šiuolaikinei gynybai kritiškai svarbias kryptis. Šios sritys per pastaruosius metus tapo ypač svarbios dėl sparčiai kintančio karo pobūdžio ir trumpėjančių technologinių ciklų.

    Kaip sudėliotas finansavimas

    Numatoma, kad apie 140 mln. eurų sudarys ES garantijos, o dar apie 21 mln. eurų bus skirta investicinėms dotacijoms. Tokia struktūra kuriama tam, kad per bankus ir finansų tarpininkus būtų galima pritraukti gerokai didesnį finansavimo srautą ir, pagal programos logiką, atverti kelią iki maždaug 400 mln. eurų paskolų kapitalo investicijoms bei apyvartinėms lėšoms.

    Gynybos technologijų rinkoje tai reikšminga detalė, nes daugeliui komandų didžiausia kliūtis būna ne idėjos ar prototipai, o galimybė stabiliai finansuoti gamybą, komponentų tiekimą, atsargas ir diegimą. Kitaip tariant, poreikis dažnai artimesnis gamybos ir tiekimo grandinių finansavimui nei klasikinei rizikos kapitalo logikai.

    Ukrainos ekosistemos akcentas: mastelis, o ne tik inovacija

    Su Ukraina susiję gynybos technologijų kūrėjai pabrėžia, kad garantijų mechanizmas gali būti geriau pritaikytas sektoriaus realybei nei vien dotacijos. Londone ir Kyjive veikianti „Offset Labs“, kuri kuria DI modelius signalų ir balso apdorojimui operacinėse sąlygose, teigia, kad būtent skolos finansavimas daugeliui gynybos technologijų įmonių labiau dera su verslo modeliu, kai reikia užtikrinti tiekimą ir vykdyti sutartinius įsipareigojimus.

    „Didžiausias šios programos privalumas yra 140 mln. eurų ES garantijų. Dotacijos ir rizikos kapitalas dažnai atsiduria dėmesio centre, tačiau skolos finansavimas labiau atitinka daugumos gynybos technologijų įmonių modelį“, – sakė „Offset Labs“ bendraįkūrėjas Borysas Nadykto.

    Kita iniciatyvos ašis yra patikimumas: ar finansavimas bus nukreiptas į sprendimus, kurie praeina realius bandymus, o ne lieka pristatymų skaidrėse. Londone įkurta „Occam Industries“, vystanti kompiuterine rega paremtą autopilotą FPV dronams, akcentuoja, kad karo sąlygomis technologijos vertinamos be nuolaidų, todėl paramos programų sėkmė priklauso nuo gebėjimo finansuoti tikrą, pamatuojamą naudą.

    „Ukraina yra savotiškas slėginis katilas, kuriame greitai paaiškėja, kas veikia, o kas ne. Kare nėra vietos sprendimams tik dėl grožio, svarbiausia yra vertė ir realus pritaikymas“, – sakė „Occam Industries“ vadovas Gui Wainwright.

    Kyjive veikianti gynybos inovacijų bendruomenė taip pat primena, kad nemaža dalis Ukrainos komandų jau turi patikrintas technologijas ir net pasirašytas pirkimų sutartis. Tačiau praktikoje dažnai trūksta ne naujų idėjų, o apyvartinių lėšų ir instrumentų, leidžiančių vykdyti užsakymus, finansuoti gamybą ir valdyti rizikas.

    „Ukrainos kūrėjams iš Europos partnerių reikia daugiau nei vien paskirtų sumų. Reikalingos apyvartinių lėšų priemonės, sąskaitų finansavimas, užsakymų pagrindu teikiamos paskolos, eksporto kreditai ir draudimas, susietas su sutartine paklausa“, – sakė „Defence Builder Ecosystem“ prezidentė Daria Yaniieva.

    Kas lems, ar programa suveiks

    Ekspertų vertinimu, šios iniciatyvos sėkmę lems keli veiksniai: greitis, biurokratinių barjerų mažinimas, aiškūs atrankos kriterijai ir reali integracija į Europos pirkimų bei tiekimo grandines. Jei įmonės gaus finansavimą per vėlai arba jis bus per smulkiai išskaidytas, programa gali prarasti poveikį dinamiškoje gynybos technologijų rinkoje.

    Kita vertus, jei garantijos ir investicinės dotacijos bus suderintos su bankais, gamintojais ir viešaisiais pirkimais taip, kad įmonės galėtų planuoti gamybą mėnesiais, o ne savaitėmis, tai gali tapti lūžio tašku. Tuomet ES parama būtų matuojama ne pareiškimais, o realiai pagamintais, pristatytais ir veikiančiais sprendimais.

    Galiausiai ši programa vertinama ir kaip platesnio Ukrainos technologijų įsitvirtinimo Europoje dalis. Su Ukraina siejami technologijų kūrėjai pabrėžia, kad talentų netrūksta, tačiau augimą riboja prieiga prie kapitalo, rinkų ir distribucijos kanalų, todėl kryžminės partnerystės su Europos pramone ir finansų sektoriumi gali turėti ilgalaikį efektą.

    „Ukraina tapo viena greičiausiai besimokančių DI ekosistemų iš būtinybės. Silpnoji vieta nėra talentai, o prieiga: prie kapitalo, platinimo ir gilesnės integracijos su Europos rinkomis“, – sakė „Reface“ bendra vadovas Anton Volovyk.

    Apibendrinant, 160 mln. eurų programa gali būti reikšminga ne dėl simbolikos, o dėl mažiau matomų, bet kritiškai svarbių dalykų: garantijų, apyvartinių lėšų, gamybos pajėgumų ir užsakymų užtikrinimo. Būtent šiose vietose ir spręsis, ar Europa sugebės greitai paversti paramą gynybos pajėgumais.

  • EBRD skolina apie 41 mln. eurų „Kernel“: 106 MW saulės elektrinė su baterijomis Ukrainoje

    EBRD skolina apie 41 mln. eurų „Kernel“: 106 MW saulės elektrinė su baterijomis Ukrainoje

    Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (EBRD) suteikia 45 mln. JAV dolerių paskolą bendrovei „Energy RTB 2“, kuri yra Ukrainos žemės ūkio grupės „Kernel“ dukterinė įmonė. Pagal šios dienos kursą tai sudaro apie 41 mln. eurų.

    Lėšos bus skirtos 106 MW galios saulės elektrinės ir baterijų energijos kaupimo sistemos statybai. Projektas turėtų kasmet pagaminti apie 141 GWh atsinaujinančios elektros.

    EBRD pabrėžia, kad nauji decentralizuoti generacijos pajėgumai planuojami viename energijos trūkumo labiausiai jaučiamų Ukrainos regionų. Tokie sprendimai karo sąlygomis laikomi atsparesniais rizikoms, nes mažesni ir geografiškai išskaidyti objektai padeda stabilizuoti tiekimą.

    Kas finansuoja ir kaip mažinama rizika

    EBRD finansavimas bus iš dalies užtikrintas Europos Sąjungos garantijomis, suteiktomis per Ukraine Investment Framework. Šios garantijos per HI-BAR programą skirtos paskatinti investicijas į klimato kaitos švelninimo technologijas ir sumažinti riziką investuotojams.

    Tokio tipo garantijų mechanizmai pastaraisiais metais vis dažniau taikomi infrastruktūros projektams, kai privatūs ar instituciniai finansuotojai vertina didesnę geopolitinę ir veiklos riziką. Praktikoje tai leidžia pritraukti kapitalą palankesnėmis sąlygomis ir greičiau įgyvendinti kritiškai svarbius energetikos projektus.

    Kodėl svarbios baterijos

    Prie saulės elektrinės numatyta baterijų sistema reikšminga ne tik dėl galimybės kaupti perteklinę gamybą. Ji padeda subalansuoti generacijos svyravimus, greičiau reaguoti į tinklo poreikius ir mažinti elektros tiekimo pertrūkių poveikį, ypač kai infrastruktūra patiria papildomą apkrovą.

    Ukrainoje baterijų sprendimai įgauna papildomą reikšmę dėl saugumo situacijos ir tinklo patikimumo iššūkių. Energetikos ekspertai pabrėžia, kad kaupimas kartu su atsinaujinančia generacija gali tapti vienu iš greičiausių būdų didinti sistemos lankstumą regionuose, kur naujų didelių pajėgumų įrengimas užtruktų.

    Papildomi įsipareigojimai darbuotojams ir švietimui

    „Kernel“ kartu su EBRD taip pat įsipareigoja diegti darbo vietų prieinamumo priemones darbuotojams, patyrusiems karo sužeidimų ar įgijusiems negalią. Be to, numatoma plėsti jaunimo rengimo galimybes, kuriant šiuolaikines inžinerijos ir energetikos laboratorijas profesinio mokymo įstaigose.

    EBRD primena, kad „Kernel“ yra ilgametė banko partnerė, o pats EBRD išlieka vienu didžiausių institucinių investuotojų Ukrainoje. Nuo plataus masto karo pradžios bankas yra mobilizavęs milijardines investicijas, nukreiptas į ekonomikos atsparumą ir infrastruktūros atnaujinimą.