CP v2

Tag: Europos Sąjunga

  • Lenkijos prezidentas siūlo referendumą dėl ES klimato politikos: balsavimą planuoja 2026 metais

    Lenkijos prezidentas siūlo referendumą dėl ES klimato politikos: balsavimą planuoja 2026 metais

    Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis kreipėsi į Senatą, prašydamas pritarti visuotinio referendumo rengimui dėl Europos Sąjungos klimato politikos ir jos pasekmių gyventojams. Pasak jo, visuomenė turi turėti galimybę tiesiogiai pasisakyti, kaip vertina vadinamojo Žaliojo kurso poveikį kasdieniam gyvenimui.

    Prezidento siūlomas referendumo klausimas suformuluotas taip, kad akcentuoja klimato politikos ryšį su pragyvenimo išlaidų augimu, energijos kainomis ir sąnaudomis verslui, ūkiams bei žemės ūkiui. Idėja grindžiama argumentu, jog aplinkos apsauga neturi būti įgyvendinama atsietai nuo ekonominių realijų ir valstybės saugumo.

    Data ir politinė procedūra

    Pagal pateiktą sumanymą referendumas būtų rengiamas 2026 metų rugsėjo 27 dieną. Kad balsavimas įvyktų, prezidento iniciatyvai turi pritarti Senatas absoliučia balsų dauguma, dalyvaujant bent pusei senatoriams.

    Kad referendumo rezultatas Lenkijoje būtų teisiškai įpareigojantis, jame turi dalyvauti daugiau nei pusė balsavimo teisę turinčių piliečių. Tai svarbus slenkstis, nes ankstesniais atvejais ne visada pavykdavo pasiekti pakankamą aktyvumą, kad rezultatai būtų laikomi privalomais.

    Kokius ES sprendimus nori akcentuoti

    Referendumo kortelėje siūloma pateikti ir pavyzdžius ES priemonių, kurios priskiriamos klimato politikai. Tarp minimų krypčių yra anglies dioksido emisijų apmokestinimo plėtra pastatų šildymui iškastiniu kuru ir kelių transporto degalams, taip pat planuojamas vidaus degimo varikliais varomų naujų automobilių pardavimo ribojimas nuo 2035 metų.

    Be to, diskusijoje minimos ir papildomos prievolės žemės ūkiui, kurios, kritikų teigimu, gali didinti gamybos kaštus ir paveikti maisto kainas. Tuo pat metu ES institucijos pabrėžia, kad spartesnė dekarbonizacija siejama su energetinio saugumo stiprinimu, mažesne priklausomybe nuo importuojamo iškastinio kuro ir ilgalaikiu kainų stabilumu.

    Reakcijos ir kontekstas

    Prezidento iniciatyva sulaukė kritikos dalyje politinio spektro. Viena iš Senato vadovybės atstovių viešai pareiškė, kad ši iniciatyva esą neturėtų sulaukti pritarimo aukštuosiuose parlamento rūmuose.

    Lenkijoje referendumo tema pastaraisiais metais jautri ir dėl praktinių priežasčių. 2023 metais kartu su parlamento rinkimais vykęs visuotinis referendumas nebuvo laikomas įpareigojančiu, nes jame dalyvavo per mažai rinkėjų, todėl dabartinės iniciatyvos sėkmė taip pat priklausys nuo politinės mobilizacijos ir visuomenės aktyvumo.

    Ši diskusija vyksta platesniame ES kontekste: bendrija siekia mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir sparčiau pertvarkyti energetiką bei transportą. Tačiau nacionaliniu lygmeniu vis dažniau keliami klausimai, kaip paskirstyti pereinamojo laikotarpio kaštus ir kaip apsaugoti mažesnes pajamas gaunančius namų ūkius bei energijai imlius sektorius.

  • Pirmajame Alytuje – vienu metu vyksta keli dideli projektai: kaip keisis gatvės, takai ir viešosios erdvės

    Pirmajame Alytuje gyventojams pristatyti jau vykstantys ir artimiausiu metu planuojami infrastruktūros darbai. Su bendruomene susitiko Alytaus miesto savivaldybės meras Nerijus Cesiulis, administracijos direktorius Gintaras Rakaitis ir savivaldybės komanda.

    Susitikime aptarti kelių, takų, apšvietimo ir lietaus nuotekų tinklų projektai, taip pat viešųjų erdvių atnaujinimas. Gyventojai galėjo užduoti klausimus, teikti pastebėjimus ir siūlymus dėl eismo organizavimo bei darbų eigos.

    Gatvės ir sankryžos: kas keisis?

    Vienas didžiausių artimiausių darbų paketų apima Jiezno, Miškininkų ir Sakų gatves. Numatyta atnaujinti dangą, sutvarkyti šaligatvius, viešojo transporto stoteles, apšvietimą ir lietaus nuotekų tinklus, kad eismas būtų saugesnis ir patogesnis.

    Taip pat planuojama žiedinė sankryža Jiezno, Lakūnų, Medžiotojų, Miškininkų ir Sakų gatvių sankirtoje. Tikimasi, kad žiedas sumažins konfliktinių taškų skaičių, pagerins pralaidumą ir padės stabilizuoti greičius intensyvesnėse atkarpose.

    Miškininkų gatvės atkarpa už gamyklos „Alita“ numatyta sujungti su Alytaus aplinkkelio žiedine sankryža, kurią prižiūri Via Lietuva. Savivaldybė skelbia, kad šių darbų užbaigimas planuojamas iki 2027 metų kovo.

    A. Juozapavičiaus gatvė: remontas etapais

    Gyventojams pristatyta A. Juozapavičiaus gatvės remonto eiga: darbus planuojama pradėti gegužės mėnesį ir užbaigti iki metų pabaigos. Remontas vyks etapais, siekiant išlaikyti eismą, o tarp važiuojamųjų dalių esanti medžių alėja, kaip teigiama, bus išsaugota.

    Projekte numatyta įrengti naują gatvės dangos konstrukciją, pėsčiųjų ir dviračių taką, sutvarkyti šaligatvius, pertvarkyti lietaus nuotekų tinklus ir atnaujinti apšvietimą. Taip pat planuojami darbai su inžineriniais tinklais ir viešojo transporto stotelių infrastruktūra.

    Merkinės ir Jiezno gatvių sankryžoje numatomas šviesoforo atnaujinimas, planuojant išmanesnį eismo valdymą. Savivaldybė nurodo, kad panašūs sprendimai jau taikomi kitose miesto sankryžose, kur siekiama efektyviau reguliuoti srautus piko metu.

    Tuo pačiu tęsiamas Panemuninkėlių gatvės kapitalinis remontas: baigiami lietaus nuotekų tinklų ir pagrindų įrengimo darbai, artimiausiu metu numatomas asfaltavimas bei pėsčiųjų ir dviračių tako įrengimas. Tai turėtų pagerinti susisiekimą kasdienėms kelionėms ir sumažinti dulkių problemą šiltesniu sezonu.

    Gyventojų patogumui A. Juozapavičiaus gatvėje planuojama nauja viešojo transporto stotelė ties sankryža su Medžiotojų gatve. Po darbų numatomi maršrutų koregavimai, kad patogesnis susisiekimas pasiektų ir gretimų gatvių gyventojus.

    Takai, pakrantė ir viešosios erdvės

    Susitikime aptarta ir Nemuno pakrantės pėsčiųjų bei dviračių takų plėtra. Pranešama, kad vyksta užlipimo ant Baltosios rožės tilto įrengimo darbai, o artimiausiu metu turėtų prasidėti metalinių atramų ir konstrukcijų montavimas.

    Planuojama 1 027 metrų tako atkarpa nuo Piliakalnio aikštelės iki Šlaito gatvės, kuri sujungs piliakalnio prieigas su anksčiau įrengtomis atkarpomis. Taip pat numatoma nauja jungtis iki Kauno kolegijos Alytaus fakulteto skvero, o šaltinėlio vietoje planuojama apžvalgos aikštelė ir skulptūra Migrausėlei.

    Kitoje pusėje darbai vyksta ir 2,148 kilometro ruože nuo Kreivosios gatvės Lietuvos tūkstantmečio tilto kryptimi. Šioje atkarpoje planuojama įrengti apžvalgos aikštelę su vaizdu į Nemuną, o likusios dalies derinimo procedūros, kaip nurodoma, dar tęsiamos.

    Įgyvendinus numatytas atkarpas, tikimasi sujungti jas į vientisą miesto takų žiedą. Tokie sprendimai paprastai padeda kasdienes keliones pėsčiomis ar dviračiu padaryti saugesnes, o rekreacines erdves priartina prie gyvenamųjų rajonų.

    Gyventojams pristatyti ir piliakalnio prieigų tvarkymo planai. Numatyta atnaujinti vaikų žaidimų aikštelę bei sutvarkyti laiptus į piliakalnį, darbus planuojant atlikti iki vasaros pabaigos.

    Taip pat tęsiami žvyruotų gatvių tvarkymo darbai: jau pradėta tvarkyti Gintaro gatvė, o vasarą asfaltavimo darbai numatomi Audros gatvėje. Savivaldybė akcentuoja, kad tokie projektai aktualūs ne tik dėl komforto, bet ir dėl mažesnio dulkių kiekio bei geresnio susisiekimo žiemą.

    Aptartas ir Jiezno gatvės 2 pastato atnaujinimas, kurio darbai jau vyksta ir turėtų būti baigti iki liepos pabaigos. Skelbiama, kad 85 proc. projekto finansuoja Europos Sąjunga.

    „Mūsų tikslas aiškus – kad miestas nuosekliai gražėtų, taptų patogesnis gyventi ir dar labiau atlieptų gyventojų poreikius“, – sakė Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Rakaitis.

    Savivaldybė pabrėžia, kad susitikimai su bendruomenėmis leidžia tikslinti prioritetus ir laiku spręsti praktinius klausimus, susijusius su laikinais eismo ribojimais, darbų etapais ir kasdieniu gyventojų judėjimu. Gyventojai kviečiami aktyviai teikti pastabas ir stebėti informaciją apie darbų grafiką bei pokyčius.

  • ES programa STEP: kaip kritinės technologijos gali sustiprinti Lenkijos verslą ir mokslą

    Europos Sąjunga vis aktyviau stiprina ekonominį ir technologinį savarankiškumą, reaguodama į geopolitinę įtampą, tiekimo grandinių sutrikimus ir augančią konkurenciją dėl strateginių išteklių. Viena iš priemonių šiam tikslui pasiekti yra STEP programa, Lenkijoje įgyvendinama per Nacionalinį tyrimų ir plėtros centrą.

    Iniciatyva skirta įmonėms ir mokslo organizacijoms, kurios kuria didelės reikšmės sprendimus ir siekia mažinti priklausomybę nuo trečiųjų šalių technologijų, komponentų ar žinių. Pagrindinis akcentas dedamas į vadinamąsias kritines technologijas, kurios gali turėti tiesioginį poveikį tiek ekonomikos augimui, tiek saugumui.

    Ką reiškia kritinės technologijos?

    STEP orientuojasi į aukštos pridėtinės vertės sritis, kuriose Europai svarbu turėti savo kompetencijas ir gamybos pajėgumus. Tokios technologijos paprastai reikalauja didelių investicijų, stiprios tyrimų bazės ir aukštos kvalifikacijos specialistų, tačiau suteikia ilgalaikį konkurencinį pranašumą.

    Programoje išskiriamos trys pagrindinės kryptys. Pirmoji – skaitmeninės technologijos, apimančios DI sprendimus, kvantines technologijas, naujos kartos ryšį ir robotizaciją, kurios didina produktyvumą ir leidžia automatizuoti procesus pramonėje bei paslaugose.

    Antroji kryptis – aplinkosauginės technologijos, dažnai siejamos su švarios energetikos ir klimato transformacija. Čia patenka sprendimai, padedantys efektyviau naudoti energiją, mažinti taršą, diegti pažangius tinklus ir pramonės dekarbonizacijos technologijas.

    Trečiasis ramstis – biotechnologijos, kurios tampa ypač svarbios sveikatos apsaugai, farmacijos inovacijoms, diagnostikai ir atsparumui krizėms. Pastarųjų metų patirtis parodė, kad gebėjimas kurti ir gaminti kritinius medicinos produktus Europoje tampa strateginiu klausimu.

    Kodėl mažesnė priklausomybė tampa prioritetu?

    Programos logika remiasi prielaida, kad priklausomybė nuo išorinių tiekėjų gali tapti ekonominiu ir saugumo pažeidžiamumu. Tai galioja ne tik žaliavoms ar komponentams, bet ir programinei įrangai, debesijos infrastruktūrai, kibernetinio saugumo sprendimams bei pačiai prieigai prie žinių.

    „Kiekviena priklausomybė nuo technologijų, žaliavų ar žinių tiekėjo iš išorės yra potenciali grėsmė ekonomikai. Nepriklausomybės stiprinimas nereiškia užsidarymo, tai – didesnis saugumas ir stabilumas“, – sakė Nacionalinio tyrimų ir plėtros centro strateginio valdymo ekspertas dr. Piotr W. Zawadzki.

    Kaip pavyzdį ekspertai dažnai mini debesijos paslaugas. Debesija praktiškai reiškia, kad duomenys ir skaičiavimai vyksta konkrečiuose serveriuose, priklausančiuose tam tikram tiekėjui, todėl valstybės ir įmonės vis dažniau kelia duomenų suvereniteto ir patikimumo klausimus.

    Ne mažiau svarbios ir kriptografijos bei ryšių technologijos, kurios naudojamos tiek versle, tiek kritinėje infrastruktūroje. Augant kibernetinėms grėsmėms, investicijos į saugius komunikacijos sprendimus tampa ne atskira IT tema, o ekonomikos atsparumo dalimi.

    Technologijos su dviguba paskirtimi

    Nors STEP daugiausia remiasi trimis pagrindiniais ramsčiais, diskusijose vis dažniau svarstomas ir su gynyba susijęs komponentas. Praktikoje nemaža dalis inovacijų turi dvigubą paskirtį ir gali būti pritaikoma tiek civilinėse srityse, tiek gynybos ar nacionalinio saugumo uždaviniams.

    Toks požiūris atitinka platesnę Europos kryptį stiprinti strateginį atsparumą, kai pažangiosios technologijos vertinamos ne tik pagal rinkos potencialą, bet ir pagal tai, ar jos užtikrina stabilumą krizių metu. STEP Lenkijoje finansuojama pagal Europos priemones, skirtas moderniai ekonomikai ir inovacijoms.

  • ES energetikos krizė aštrėja: klimato komisaras ragina spartinti atsinaujinančią energiją

    ES energetikos krizė aštrėja: klimato komisaras ragina spartinti atsinaujinančią energiją

    Europos Sąjungai susiduriant su nauja energijos kainų banga, už klimato politiką atsakingas eurokomisaras Wopke Hoekstra ragina veikti ryžtingiau ir greičiau mažinti priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro. Jo teigimu, Europa per dažnai į krizes reaguodavo pavėluotai, o šįkart delsti nebegalima.

    Interviu metu komisaras pabrėžė, kad atsparumas energijos sukrėtimams prasideda namuose, didinant vietinę gamybą ir spartinant perėjimą prie alternatyvių šaltinių. Tai, pasak jo, reiškia daugiau elektrifikacijos, atsinaujinančios energetikos, šilumos siurblių, jungčių tarp valstybių ir, kai kuriose šalyse, branduolinės energijos.

    „Po kiekvienos ankstesnės krizės turėjome būti radikalesni ir veikti labiau į priekį. Dabar būtent to ir reikia“, – sakė Wopke Hoekstra.

    Komisaras priminė, kad Europa nuo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio naftos krizių aiškiai matė savo pažeidžiamumą, nes žemyne ribota vietinių energijos išteklių pasiūla. Jo vertinimu, atsisakyti rusiškų dujų buvo būtina, tačiau dalis priklausomybės tiesiog persikėlė kitur.

    Pasak W. Hoekstros, Europos dujų pirkimai vis labiau remiasi suskystintomis gamtinėmis dujomis, o tai didina jautrumą geopolitikai ir pasaulinėms kainų bangoms. Tokia situacija, jo teigimu, verčia kelti klausimą, ar naujos priklausomybės yra pakankamai saugios ilguoju laikotarpiu.

    Kaip vieną iš dabartinės įtampos veiksnių jis įvardijo geopolitinį nestabilumą Artimuosiuose Rytuose ir karą Ukrainoje, kurie didina žaliavų kainų svyravimus. Straipsnyje pažymima, kad 2026 metų gegužės pradžioje „Brent“ naftos kaina buvo pakilusi virš maždaug 85 eurų už barelį ribos, o tai vėl kelia spaudimą tiek verslui, tiek gyventojų išlaidoms.

    Augant energijos kainoms, brangsta ne tik degalai ar šildymas, bet ir dauguma prekių bei paslaugų, nes energija yra svarbi tiekimo grandinių dalis. Europos Komisija ne kartą yra atkreipusi dėmesį, kad aukštos kainos didina energetinio skurdo riziką, todėl ieškoma priemonių, kaip mažinti sąskaitas ir geriau apsaugoti pažeidžiamus vartotojus.

    Komisaras pripažino, kad artimiausiais metais Europa vis tiek neišvengs iškastinio kuro vaidmens, ypač gamtinių dujų, kurios dažnai laikomos pereinamuoju kuru. Kartu jis akcentavo, kad energijos paklausa gali augti ir dėl sparčios skaitmenizacijos bei didelių skaičiavimo pajėgumų poreikio, įskaitant dirbtinis intelektas sprendimus, net jei energijos efektyvumas bus nuosekliai didinamas.

    „Dujos dar kurį laiką išliks pereinamuoju kuru, o energijos paklausa, net ir taikant efektyvumo priemones, greičiau augs nei mažės“, – teigė Wopke Hoekstra.

    Milijardai tinklams ir įkrovimui

    Kalbėdamas apie tai, kodėl infrastruktūros modernizavimas vyksta lėtai, W. Hoekstra sutiko, kad Europos Sąjunga „turi daugiau namų darbų“. Jo teigimu, būtinos milijardinės investicijos į elektros tinklų atnaujinimą, jų pralaidumo didinimą ir įkrovimo stotelių plėtrą.

    Komisaras argumentavo, kad kiekvienas į energetikos transformaciją investuotas euras mažina ilgalaikę Europos priklausomybę ir pažeidžiamumą, todėl yra racionalus sprendimas tiek ekonominiu, tiek saugumo požiūriu. Jo vertinimu, be spartesnių investicijų ES bus sunku užtikrinti stabilesnes kainas per kitą sukrėtimą.

    JAV atsitraukimas ir naujos partnerystės

    Tarptautinės klimato politikos kontekste W. Hoekstra apgailestavo dėl JAV pasitraukimo iš plataus masto bendradarbiavimo klimato srityje, kuris, jo teigimu, apsunkina pasaulinių susitarimų įgyvendinimą. Vis dėlto komisaras pabrėžė, kad Europa toliau stiprina ryšius su panašiai mąstančiomis valstybėmis.

    Jo teigimu, glaudesnis bendradarbiavimas vyksta su Norvegija, Jungtine Karalyste, Kanada, Australija, taip pat su partneriais Lotynų Amerikoje, kai kuriomis Afrikos ir Azijos šalimis, tarp jų Japonija. Komisaras priminė, kad 2023 metais Dubajuje vykusioje klimato konferencijoje pavyko suburti plačią šalių daugumą, peržengusią tradicinę Šiaurės ir Pietų takoskyrą.

    Šiandien, pasak W. Hoekstros, užduotis išlieka ta pati: mažinti priklausomybę nuo importo, didinti vietinę energijos gamybą ir modernizuoti infrastruktūrą taip, kad kitas kainų šokas neatsidurtų ant namų ūkių ir įmonių pečių.

  • Debatai dėl paauglių priklausomybės nuo interneto: Europos dieną Alytaus gimnazijos suvienijo jėgas

    Debatai dėl paauglių priklausomybės nuo interneto: Europos dieną Alytaus gimnazijos suvienijo jėgas

    Europos dienos proga gegužės 5 dieną Alytaus r. Daugų Vlado Mirono gimnazijoje surengtas debatų ir orientacinių varžybų renginys, į diskusiją subūręs ne tik rajono, bet ir Alytaus miesto gimnazistus. Tai antrus metus iš eilės vykstanti iniciatyva, kurią organizuoja gimnazijos MEPA komanda, veiklas koordinuoja anglų kalbos mokytoja Stasė Stoškuvienė.

    Į Daugus atvyko mokinių komandos iš Alytaus Jotvingių gimnazijos, Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos, Alytaus r. Butrimonių gimnazijos ir Alytaus r. Miroslavo gimnazijos. Renginio formatas sujungė dvi dalis: argumentuotus debatus ir praktines užduotis, skirtas geriau pažinti Europos Sąjungos institucijų veiklą.

    Ar ES saugo paauglius pakankamai?

    Pagrindinė debatų tema šiemet buvo „Ar Europos Sąjunga daro pakankamai, kad apsaugotų paauglius nuo priklausomybės nuo interneto?“. Mokiniai analizavo, kur baigiasi asmeninė atsakomybė ir prasideda valstybės bei platformų pareiga, o kartu kėlė klausimą, kokios priemonės realiai veikia kasdienėje paauglių aplinkoje.

    Teigiančioji pusė akcentavo, kad Europos Sąjungoje jau taikomos priemonės, skirtos jaunimo apsaugai skaitmeninėje erdvėje, o vis dažniau diskutuojama ir apie griežtesnį amžiaus patvirtinimą internete. Pasak jų, technologinės ir teisinės priemonės gali mažinti rizikas, jeigu jos nuosekliai įgyvendinamos ir prižiūrimos.

    Neigiančioji pusė pabrėžė, kad dalį ribojimų nesunku apeiti, todėl vien formalūs sprendimai ne visada duoda laukiamą rezultatą. Mokiniai kėlė ir platesnį kontekstą: priklausomybę nuo interneto dažnai stiprina platformų dėmesio išlaikymo mechanizmai, o poveikį padidina nuolatiniai pranešimai, turinio rekomendacijos ir ilgas ekrano laikas.

    Orientacinės varžybos apie ES

    Po debatų mokiniai dalyvavo orientacinėse varžybose, kuriose atliko užduotis apie Europos Sąjungos institucijas, jų funkcijas ir sprendimų priėmimo procesus. Tokia forma leido žinias pritaikyti praktiškai ir kartu ugdė komandinį darbą, problemų sprendimą bei kritinį mąstymą.

    Dalyvių pasirodymus vertino komisija, kurioje dirbo Alytaus rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Giedrė Volungevičienė, perdavusi Alytaus rajono savivaldybės merės Rasos Vitkauskienės sveikinimą ir įteikusi dovanas. Komisijoje taip pat dalyvavo „Europe Direct“ centro Alytaus ir Marijampolės apskrityse atstovė Karolina Matukynienė ir Daugų Vlado Mirono gimnazijos anglų kalbos mokytoja Inga Balsiukevičienė.

    Organizatorių teigimu, renginys siekia ne tik paminėti Europos dieną, bet ir stiprinti mokinių gebėjimą argumentuotai diskutuoti apie aktualias temas, atskirti faktus nuo nuomonės bei suprasti, kaip Europos Sąjungos sprendimai veikia kasdienį jaunų žmonių gyvenimą.

  • Budapešto SGD viršūnių susitikimas: Europa peržiūri energijos miksą, o rinkos rizika brangsta

    Budapešto SGD viršūnių susitikimas: Europa peržiūri energijos miksą, o rinkos rizika brangsta

    Budapešte įvykęs 7-asis SGD viršūnių susitikimas subūrė daugiau kaip 100 bendrovių iš 24 šalių ir atskleidė vieną aiškią žinią: Europai tenka iš naujo vertinti savo energijos miksą, o dujų ir SGD tiekimo saugumas vėl tampa kainos dalimi.

    Konferencijoje daug dėmesio skirta pasikeitusioms dujų tiekimo rizikoms geopolitinės įtampos fone. Dalyviai pabrėžė, kad rinka, jų vertinimu, dar ne iki galo įkainoja galimus tiekimo sutrikimus, todėl kainų šuoliai gali kartotis dažniau.

    Rizika dar neįkainota?

    MET grupės SGD vadovas Luisas Sanchezas konferencijoje akcentavo, kad Europa turi iš esmės permąstyti energijos šaltinių derinį. Jo teigimu, augant neapibrėžtumui vien diversifikacijos nepakanka, reikia užsitikrinti ir lankstumą, kad sistema atlaikytų staigius srauto pokyčius.

    Tarptautinės energetikos agentūros dujų analitikas Gergely Molnár teigė, kad įtemptos rinkos sąlygos gali išlikti ilgiau, nei manyta anksčiau. Kartu jis pažymėjo, kad vidutiniu laikotarpiu naujų suskystinimo pajėgumų augimas turėtų amortizuoti dalies tradicinių tiekimų sumažėjimą.

    „Griežtesnės rinkos sąlygos gali tęstis ilgiau, nei tikėtasi anksčiau“, – sakė Gergely Molnár.

    Reglamentai, infrastruktūra ir kainos

    IOGP Europe vadovas Zoltán Áldott įspėjo, kad ES metano reglamento įgyvendinimas, priklausomai nuo praktinių detalių, gali kelti papildomų rizikų tiekimui. Pramonės atstovai ragino suderinti klimato tikslus su realiomis tiekimo grandinių galimybėmis, kad nebūtų sukurta naujų „siaurų vietų“ importo kanaluose.

    Regiono perspektyvoje daug kalbėta apie Vidurio ir Rytų Europą: šalims gali tekti sparčiau diversifikuoti SGD tiekimą, o infrastruktūroje prioritetu įvardyta sausumos jungčių pralaidumo ir likvidumo didinimas. Kitaip tariant, vien turėti terminalą neužtenka, svarbu, kaip greitai dujos gali būti nukreiptos ten, kur jų reikia.

    Kainų tema skambėjo kone kiekvienoje diskusijoje. Rinkos dalyviai pabrėžė, kad Europai pildant saugyklas gali tekti konkuruoti su Azijos pirkėjais, o tuomet SGD kroviniai juda ten, kur pasiūloma didesnė kaina.

    „Jei krizė užsitęs, Europa turės „perpirkti“ krovinius iš Azijos, kad užpildytų saugyklas“, – sakė Jeffersonas Edwardsas.

    Ką tai reiškia artėjančiam sezonui

    Konferencijoje nuskambėjo ir praktinė vartotojams svarbi rizika: brangios vasaros dujos gali virsti dar didesnėmis sąskaitomis žiemą, nes tiekėjai ir pirkėjai iš anksto fiksuoja kainas saugyklų pildymui. Tai ypač aktualu šalims, kurios labiau priklausomos nuo importo ir turi mažiau vietinių alternatyvų.

    Infrastruktūros operatoriai ragino maksimaliai išnaudoti esamus pajėgumus ir greitinti naujus projektus, nes srautai Europoje keičiasi. Atsižvelgiant į planuojamus tiekimo krypties persiskirstymus, dalis regiono operatorių jau dabar modeliuoja scenarijus, kai po 2027 metų didesnė dalis dujų atkeliaus kitais maršrutais nei anksčiau.

    Galiausiai, konferencijos dalyviai akcentavo rizikos valdymą: dėl kainų nepastovumo ir išaugusių užtikrinimo reikalavimų dujų prekyboje vis daugiau kapitalo „įšaldoma“ kliringo sistemose. Tai gali mažinti rinkos dalyvių lankstumą ir didinti jautrumą staigiems kainų šuoliams.

    „Mūsų vertinimu, vien Europos dujų rinkos kliringo sistemoje užblokuota daugiau nei 100 milijardų eurų užtikrinimo“, – sakė Dániel Garai.

  • Europos DI galvosūkis: ko Briuselyje ieškos politikai ir verslas, spręsdami ekonomikos ateitį

    Europos DI galvosūkis: ko Briuselyje ieškos politikai ir verslas, spręsdami ekonomikos ateitį

    DI tampa ekonomikos varikliu

    Dirbtinis intelektas per kelis metus iš technologijų sektoriaus temos tapo viena svarbiausių ekonomikos darbotvarkės krypčių: jis keičia produktyvumą, darbo rinką, investicijų srautus ir valstybių konkurencingumą. Todėl 2026 metais Briuselyje vykstantis Europos Komisijos renginys Brussels Economic Forum savo dėmesį sutelkia būtent į DI ir Europos vietą pasaulinėse varžybose.

    Brussels Economic Forum yra kasmetinis Europos Komisijos flagmanas, jau daugiau kaip 25 metus suburiantis politikos, verslo, akademinės bendruomenės ir pilietinės visuomenės atstovus. Šio formato tikslas paprastas: įvardyti svarbiausias ekonomines grėsmes ir susitarti, kokių sprendimų reikia, kad Europos ekonomika neatsiliktų.

    Globalios varžybos ir Europos pasirinkimai

    Diskusijų centre atsiduria klausimas, kaip DI diegimas paveiks augimą ir našumą, o kartu ir tai, ar Europa sugebės išlaikyti technologinį savarankiškumą. Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama skaitmeninei infrastruktūrai, pažangių lustų tiekimo grandinėms ir duomenų centrų plėtrai, nes būtent jos lemia, kiek greitai galima diegti didelio masto DI sprendimus.

    Europos Komisijos pasirinktas kelias remiasi idėja, kad inovacijos turi vykti kartu su aiškiomis taisyklėmis, saugumo reikalavimais ir atsakomybe. DI reguliavimas, ypač didelės rizikos srityse, yra pristatomas kaip bandymas suderinti technologijų proveržį su vartotojų apsauga, tačiau kritikai perspėja dėl galimos administracinės naštos ir lėtesnio produktų išleidimo į rinką.

    Kas dalyvaus ir ką tai reiškia rinkai

    Forume numatytos aukšto lygio diskusijos ir pranešimai su politikos ir ekonomikos lyderiais, tarp jų Liuksemburgo ministru pirmininku Lucu Friedenu ir už ekonomiką atsakingu Europos Komisijos nariu Valdžiu Dombrovskiu. Taip pat kviečiami ekonomistai, europarlamentarai, profesinių sąjungų, verslo ir mokslo atstovai, kurie vertins, kaip DI keis darbo vietas ir kokių įgūdžių reikės ateities rinkoje.

    Darbo rinkos klausimai tampa vienu jautriausių, nes DI gali automatizuoti dalį rutininių užduočių, bet kartu kuria paklausą naujoms profesijoms ir aukštesnės kvalifikacijos kompetencijoms. Dėl to vis dažniau akcentuojamas persikvalifikavimas, mokymasis visą gyvenimą ir investicijos į skaitmeninius įgūdžius, kad produktyvumo augimas nevirstų socialine įtampa.

    Renginio kontekste skamba ir platesnis signalas rinkoms: Europa siekia įvardyti aiškias taisykles, kokiomis sąlygomis DI sprendimai gali būti diegiami mastu. Verslui tai reiškia prognozuojamumą, o investuotojams tai tampa vienu iš kriterijų, vertinant, kuriose jurisdikcijose DI produktus plėtoti greičiausia ir saugiausia.

  • ES atideda DI įpareigojimus iki 2027–2028: verslui žada mažiau dubliavimo, bet griežtina draudimus

    ES atideda DI įpareigojimus iki 2027–2028: verslui žada mažiau dubliavimo, bet griežtina draudimus

    Preliminarus susitarimas dėl DI taisyklių

    Europos Sąjungos valstybės narės ir Europos Parlamentas pasiekė preliminarų susitarimą dėl pakeitimų, kurie turėtų supaprastinti DI reikalavimų taikymą verslui. Pakeitimai pristatomi kaip dalis vadinamojo skaitmeninio omnbuso paketo, skirto mažinti administracinę naštą.

    Europos Parlamento atstovai teigia, kad dalies pagrindinių prievolių įsigaliojimas atidedamas, siekiant išvengti teisinio ir komercinio neapibrėžtumo. Vis dėlto galutinai sprendimą dar turės patvirtinti Europos Parlamentas ir valstybės narės.

    „Mes nesilpniname jokių saugumo taisyklių, o aiškiname jas Europos įmonėms“, – sakė Europos Parlamento pranešėja Arba Kokalari.

    „Dabar įmonės painiojasi, ar privalo laikytis DI akto, ar sektorinių teisės aktų, todėl nereikėtų reguliuoti to paties dalyko du kartus“, – sakė Arba Kokalari.

    Kas keičiasi didelės rizikos sistemoms

    ES DI aktas numato rizikos pagrindu paremtą modelį: kuo didesnė grėsmė sveikatai, saugai ar pagrindinėms teisėms, tuo griežtesni reikalavimai. Didelės rizikos kategorijai paprastai priskiriami sprendimai, naudojami kritinėje infrastruktūroje, švietime, įdarbinime, migracijos ir sienų kontrolės procesuose.

    Pagal preliminarų susitarimą didelės rizikos DI sistemoms suteikiamas papildomas laikas pasirengti atitikčiai, o kai kuriems produktams terminai nukeliami dar vėliau. Tokia schema, institucijų vertinimu, turėtų sumažinti riziką, kad rinkoje atsiras skirtingai aiškinamų pareigų ir dubliuojančių auditų.

    Europos Komisija taip pat akcentuoja, kad supaprastinimai turėtų labiau padėti mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios dažniausiai neturi didelių teisinės atitikties komandų. Be to, numatoma daugiau praktinių bandymų galimybių per ES lygmens bandomąsias aplinkas, kuriose produktai tikrinami prieš pateikiant juos į rinką.

    Draudimas dėl „nudifikacijos“ ir privalomas žymėjimas

    Kartu su supaprastinimais pakete numatyti ir aiškesni draudimai generuojamam turiniui, kai jis kuriamas be asmens sutikimo. Ypatingas dėmesys skiriamas DI sistemoms, kurios generuoja seksualinio pobūdžio turinį ar su vaikais susijusį išnaudojimo turinį.

    Preliminariai sutarta uždrausti vadinamąsias „nudifikacijos“ programas, kurios skaitmeniniu būdu imituoja žmogaus nuoginimą, o turinį sukuria be sutikimo. Taip pat numatoma įpareigoti žymėti DI sugeneruotą turinį vandens ženklais, kad vartotojams būtų lengviau atskirti, kas yra sukurta technologijų priemonėmis.

    „Norėjome aiškumo, kad Europoje tokio tipo programų netoleruojame“, – sakė Arba Kokalari.

    Europos Parlamento nariai pabrėžia, kad šie ribojimai siejami su augančia „deepfake“ rizika ir vis dažnesniais atvejais, kai intymus turinys platinamas be sutikimo. Praktikoje tai turėtų reikšti didesnę atsakomybę DI sprendimų kūrėjams, ypač platformoms, kurios leidžia greitai generuoti vaizdus, vaizdo ar garso įrašus.

    Galutinis teisės aktų paketo įsigaliojimas priklausys nuo formalių procedūrų, o detalūs taikymo terminai bus tikslinami patvirtinus galutinę redakciją. Verslui tai reiškia, kad artimiausiais mėnesiais teks sekti ne tik bendrą DI akto įgyvendinimą, bet ir jo korekcijas, kurios gali pakeisti pasirengimo planus.

  • „Rosnieft“ vėl bylinėjasi su Vokietija: ginčas dėl PCK Schwedt naftos perdirbimo gamyklos kontrolės

    „Rosnieft“ vėl bylinėjasi su Vokietija: ginčas dėl PCK Schwedt naftos perdirbimo gamyklos kontrolės

    Ieškinys dėl patikėtinio kontrolės

    Rusijos naftos koncernas „Rosnieft“ kreipėsi į teismą prieš Vokietijos valdžios institucijas, ginčydamas ilgalaikę kontrolę savo dukterinėse įmonėse šalyje ir su tuo susijusį valdymą PCK Schwedt naftos perdirbimo gamykloje Brandenburge.

    Kontrolę Vokietija perėmė po to, kai 2022 metais, Rusijai pradėjus plataus masto karą prieš Ukrainą, energetinis saugumas tapo vienu svarbiausių Berlyno prioritetų. PCK Schwedt laikoma strategiškai svarbia, nes tiekia degalus didelėms šalies rytų dalims.

    Ieškinys, apie kurį pranešė „Politico“, buvo pateiktas kovo pabaigoje. Juo iš esmės siekiama užginčyti valstybės sprendimą ir teisinę schemą, pagal kurią „Rosnieft“ valdomos įmonės Vokietijoje būtų prižiūrimos ne laikinai, o ilgesnį laiką.

    Teisinė schema pakeista

    Vasario mėnesį Vokietijos vyriausybė nusprendė, kad kontrolė bus tęsiama remiantis kitu teisiniu pagrindu nei iki tol. Vietoje energetinio saugumo reguliavimo buvo pasirinktas modelis, siejamas su užsienio prekybos ir mokėjimų reguliavimu, o valdymui numatytas atskiras patikėjimo mechanizmas.

    Toks posūkis svarbus, nes nuo jo priklauso, kiek plačias teises valstybė turi kištis į privačių akcininkų valdomą turtą, kaip ilgai tai gali trukti ir kokios kompensavimo ar teisinių ginčų rizikos atsiranda.

    Kas svarbu ne tik Vokietijai

    PCK Schwedt istorija tapo pavyzdžiu visai Europos Sąjungai, kaip spręsti dilemą dėl rusiško kapitalo strateginiuose objektuose. Viena vertus, valstybės siekia mažinti priklausomybę nuo Rusijos išteklių ir įtakos, kita vertus, toks valdymas gali būti ginčijamas teismuose kaip nuosavybės teisių ribojimas.

    Teisininkai ir politikai, cituojami „Politico“, pažymi, kad naujas valdymo modelis gali kelti didesnę teisinę riziką nei aiškesnis sprendimas, pavyzdžiui, formalus išpirkimas ar nacionalizavimas pagal įstatymuose numatytas procedūras.

    „Federalinė vyriausybė prisiėmė didelę teisinę riziką“, – sakė Bundestago narys iš Žaliųjų Michaelas Kellneris.

    Jo vertinimu, aiškesnis nuosavybės klausimo sureguliavimas galėtų būti saugesnis kelias pačiai gamyklai ir jos darbuotojams. Kartu jis teigė, kad Rusija esą siekia daryti spaudimą Schwedt gamyklai, didindama neapibrėžtumą dėl jos ateities.

    Praktinis šio ginčo poveikis gali būti platesnis už vieną rafineriją: teismų sprendimai gali suformuoti precedentą, kaip Europos valstybės ateityje valdys strategiškai svarbius aktyvus, susijusius su sankcionuotais ar geopolitinę riziką keliančiais savininkais.

  • Naujas ES Kibernetinio saugumo aktas: JAV technologijų įmonėms gali grėsti ribojimai

    Naujas ES Kibernetinio saugumo aktas: JAV technologijų įmonėms gali grėsti ribojimai

    Europos Sąjungoje rengiamas atnaujintas Kibernetinio saugumo aktas gali paveikti ne tik Kinijos, bet ir JAV technologijų įmones. Tai pareiškė pagrindinė Europos Parlamento derybininkė dėl teisės akto peržiūros, Čekijos europarlamentarė Markéta Gregorová.

    Jos teigimu, taisyklės bus taikomos visiems tiekėjams, kurie veikia ES rinkoje, tačiau nesilaiko nustatytų reikalavimų. Europarlamentarė pabrėžė, kad įmonėms, kurios neįvykdys naujų prievolių, gali kilti realių pasekmių, įskaitant apribojimus dalyvauti tam tikrose tiekimo grandinėse.

    Kas keistųsi pagal siūlymą

    Europos Komisijos pateiktas pasiūlymas numato daugiau dėmesio skirti ne tik techniniams, bet ir vadinamiesiems netechniniams rizikos veiksniams, susijusiems su trečiosiomis šalimis. Praktikoje tai reikštų, kad ES institucijos ir nacionalinės priežiūros institucijos galėtų sistemiškiau vertinti, ar konkrečios kilmės šalies tiekėjai kelia papildomų kibernetinio saugumo grėsmių.

    Pagal šią logiką valstybė gali būti įvardyta kaip kelianti kibernetinio saugumo susirūpinimą, o joje įsikūrusios bendrovės būtų priskiriamos didelės rizikos tiekėjams. Tokia klasifikacija gali reikšti griežtesnius reikalavimus, papildomus auditų ir atitikties įrodymus arba ribojimus kritinės infrastruktūros ir viešųjų pirkimų grandinėse.

    Kodėl akiratyje atsiduria ir JAV

    Nors viešose diskusijose dažniausiai minimi Kinijos gamintojai, pastaruoju metu dalis Europos sostinių vis dažniau kelia klausimą dėl priklausomybės nuo JAV bendrovių teikiamų kritinių skaitmeninių paslaugų. Tai apima debesijos infrastruktūrą, kibernetinio saugumo sprendimus, ryšių bei tapatybės valdymo sistemas, nuo kurių priklauso tiek valstybės institucijos, tiek strateginiai sektoriai.

    Šiame kontekste pabrėžiama ir geopolitinė rizika: jei teisinė ar politinė aplinka trečiojoje šalyje sudaro prielaidas priverstiniam duomenų atskleidimui ar tiekimo nutraukimui, tai gali būti vertinama kaip sisteminis pavojus. Dėl to ES siekia turėti aiškesnį vertinimo mechanizmą ir daugiau svertų, jei rizika laikoma per didele.

    Signalas po DSA ir kryptis į europines alternatyvas

    Gregorová taip pat atkreipė dėmesį, kad dalies JAV bendrovių santykis su ES reguliavimu nėra pavyzdinis, o tai, jos vertinimu, turėtų būti perspėjimas ir kibernetinio saugumo srityje. Ji leido suprasti, kad ankstesnė patirtis, įgyvendinant Skaitmeninių paslaugų aktą, rodo, jog atitiktis ES taisyklėms ne visada užtikrinama sklandžiai.

    Tuo pačiu ES valstybės narės vis aktyviau kalba apie poreikį stiprinti europines technologines alternatyvas, ypač ten, kur sprendimai tampa kritiškai svarbūs viešajam sektoriui ir saugumui. Kibernetinio saugumo aktas šiame paveiksle matomas kaip instrumentas, galintis nustatyti aiškesnes žaidimo taisykles tiek vietos, tiek tarptautiniams tiekėjams.

    Kol kas teisės akto peržiūra tebėra derybų etape, todėl galutinės formuluotės ir konkrečios priemonės dar gali keistis. Vis dėlto kryptis aiški: ES nori daugiau kontrolės vertinant tiekimo grandinių patikimumą, o didžiosioms technologijų bendrovėms tai gali reikšti naują atitikties kartelę Europoje.