Tag: Europos Sąjunga

  • Europa masiškai šalina upių užtvaras: 2025 metais nugriauta per 600 senų užtvankų ir šliuzų

    Europa 2025 metais pasiekė naują rekordą šalindama upėse esančias užtvaras, kurios trukdo natūraliam vandens tekėjimui ir gyvūnų migracijai. Remiantis Dam Removal Europe metine apžvalga, per metus demontuotos mažiausiai 603 užtvankos, šliuzai ir kitos kliūtys.

    Po šių darbų atkurta daugiau kaip 3 740 kilometrų upių atkarpų, kuriose vanduo vėl gali tekėti laisvai. Skaičiuojama, kad tai buvo 11 proc. daugiau pašalintų barjerų nei 2024 metais.

    Didelė dalis nugriautų statinių buvo seni, mažos ar vidutinės apimties objektai, dažnai nebevykdantys pradinės funkcijos. Nors tokios konstrukcijos kartais atrodo nereikšmingos, jos gali blokuoti žuvų migraciją, keisti vandens temperatūrą ir deguonies režimą, sulaikyti sąnašas.

    Ekologai pabrėžia, kad upių fragmentacija siejama su staigiu migruojančių gėlavandenių žuvų populiacijų mažėjimu Europoje. Kaip viena pagrindinių priežasčių įvardijama būtent tūkstančiai barjerų, suskaidančių upių tinklą į atskiras, tarpusavyje menkai susijusias atkarpas.

    Daugiausia kliūčių 2025 metais pašalinta Švedijoje, kur fiksuotas 173 statinių demontavimas. Toliau rikiuojasi Suomija su 143 atvejais ir Ispanija, kur pašalinti 109 barjerai.

    Jungtinėje Karalystėje tais pačiais metais demontuotos 35 užtvaros. Šie skaičiai rodo, kad procesas apima tiek Šiaurės, tiek Pietų Europą, o prioritetas dažnai teikiamas seniai nenaudojamiems objektams.

    Papildomą impulsą suteikia Europos Sąjungos gamtos atkūrimo kryptis, pagal kurią iki 2030 metų valstybės turi atkurti 25 000 kilometrų laisvai tekančių upių. Praktikoje tai reiškia ne tik naujus aplinkosauginius planus, bet ir konkrečius sprendimus dėl pasenusių hidrotechninių statinių likimo.

    Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad ne kiekviena užtvanka gali būti šalinama automatiškai. Kai kurios konstrukcijos gali riboti invazinių rūšių plitimą, todėl prieš demontavimą paprastai atliekami poveikio aplinkai vertinimai, hidrologinės analizės ir derinami vietos bendruomenių interesai.

    Vienas simbolinių pavyzdžių 2025 metais užfiksuotas Islandijoje, kur demontuota sena užtvanka Melsos upėje. Ji anksčiau buvo susijusi su energijos tiekimu ūkiui, tačiau ilgą laiką nebeveikė, o upėje liko kaip kliūtis žuvų migracijai.

    „Ji negamino elektros, o senoje elektrinėje gyveno avys“, – sakė inžinierius Hamishas Muiras.

    Dam Removal Europe vertinimu, Europoje gali būti daugiau nei 1 000 000 įvairių barjerų, o dešimtys tūkstančių laikomi pasenusiais arba nereikalingais. Dėl to užtvarų šalinimas artimiausiais metais greičiausiai išliks viena sparčiausiai augančių upių atkūrimo priemonių.

  • Lenkija skuba pasirašyti SAFE gynybos sutartis: ministras įvardijo paskutines gegužės dienas

    Lenkija skuba pasirašyti SAFE gynybos sutartis: ministras įvardijo paskutines gegužės dienas

    Lenkija artėja prie finišo ties Europos Sąjungos SAFE mechanizmu: šalies nacionalinės gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas pranešė, kad daugumą susitarimų tikimasi pasirašyti paskutinėmis gegužės dienomis. Apie terminus jis kalbėjo Krokuvoje surengtame brifinge, prieš išvykdamas į vizitą Kanadoje.

    Ministro teigimu, pasirašymų kulminacija numatoma ketvirtadienį, penktadienį ir šeštadienį. Tai reikšminga dėl to, kad norint, jog išlaidos būtų dengiamos pagal SAFE taisykles, sutartys turi būti pasirašytos iki gegužės 30 dienos.

    Po šio termino pirkimai pagal programą tebebūtų įmanomi, tačiau su papildoma sąlyga: projekte turėtų dalyvauti bent dvi Europos Sąjungos valstybės. Praktikoje tai reiškia daugiau derinimų ir ilgesnį sprendimų priėmimą, todėl Varšuva siekia suspėti į pirmąjį langą, kai nacionaliniai kontraktai dar gali būti įtraukti paprasčiau.

    Ministras taip pat akcentavo, kad dalis anksčiau sudarytų gynybos sutarčių bus koreguojamos, numatant SAFE paskolas kaip jų finansavimo šaltinį. Toks sprendimas leistų dalį nacionalinio gynybos biudžeto lėšų atlaisvinti ir nukreipti kitoms reikmėms.

    „Iki savaitės pabaigos norime užbaigti procesą taip, kad daugumą sutarčių galėtume pasirašyti skirtingose vietose visoje Lenkijoje“, – sakė Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Viešojoje erdvėje tarp su SAFE siejamų projektų minimas ir priešdroninės gynybos sprendimas „San“, apimantis 18 baterijų. Skelbiama, kad projekto vertė siekia apie 3,5 mlrd. eurų, o pirminis susitarimas buvo pasirašytas 2026 metais.

    Gynybos ministerija nurodo, kad svarbi SAFE paketo dalis susijusi ne tik su ginkluote, bet ir su DI bei kibernetiniu saugumu. Šios kryptys tampa prioritetu daugelyje Europos valstybių, nes šiuolaikiniai konfliktai vis dažniau apima ryšių trikdymą, dronų spiečius, duomenų vagystes ir kritinės infrastruktūros atakas.

    Varšuva anksčiau aiškino, kad po sutarčių aneksavimo ir finansavimo šaltinio pakeitimo atlaisvintos lėšos galėtų būti skiriamos platesniam pasirengimui gynybai. Minimos ir vadinamosios nekarinės priemonės, susijusios su vidaus saugumo tarnybų poreikiais bei kariniu mobilumu, kurį koordinuoja infrastruktūros institucijos.

    Tarp planuojamų SAFE rėmuose minimų prioritetų viešai įvardijami kovos pėstininkų mašinų įsigijimai, nauji laivai karinėms jūrų pajėgoms, pasienio įtvirtinimai ir investicijos į žvalgybinius bei smogiamuosius bepiločius. Taip pat aptariami radarų ir minavimo sistemų projektai bei kai kurios užsienyje perkamos pajėgumų kategorijos, pavyzdžiui, oro tankavimo, skaitmeninio saugumo ir kosminės stebėsenos sprendimai.

    SAFE mechanizmas numato iki 150 mlrd. eurų paramą lengvatinių paskolų forma, daugiausia orientuotą į gynybos pajėgumų stiprinimą ir Europos gynybos pramonės užsakymus. Lenkija viešai įvardijama kaip viena aktyviausių šios priemonės dalyvių ir yra pateikusi didelės apimties projektų paketą, kurį tikisi finansuoti palankesnėmis sąlygomis nei vien nacionalinio biudžeto lėšomis.

  • Lenkija ruošia KNF reformą: bankams naujos pareigos, vadovams – kadencijų limitas

    Lenkija ruošia KNF reformą: bankams naujos pareigos, vadovams – kadencijų limitas

    Lenkijos Vyriausybė artimiausiame posėdyje ketina svarstyti Bankų įstatymo pataisas, kurios keistų Finansų priežiūros komisijos KNF veikimo taisykles ir bankų priežiūros praktiką. Finansų ministerijos siūlomi pakeitimai orientuoti į griežtesnį valdymo skaidrumą ir didesnę priežiūros institucijos nepriklausomybę.

    Vienas svarbiausių siūlymų – nustatyti 14 metų ribą KNF pirmininko ir jo pavaduotojų pareigoms eiti. Pataisose numatyta, kad šis laikotarpis būtų taikomas tiems pareigūnams, kurie į šias pareigas būtų paskirti po 2026 metų sausio 11 dienos.

    Ribojimai po kadencijos ir prekybos draudimas

    Projektas taip pat numato vadinamąjį „atvėsimo“ laikotarpį pasitraukusiems KNF vadovams. Pasibaigus kadencijai, pirmininkui ir pavaduotojams būtų taikomas 12 mėnesių draudimas įsidarbinti įmonėse, teikiančiose paslaugas KNF prižiūrimiems rinkos dalyviams, taip pat subjektuose, užsiimančiuose finansų rinkų lobistine veikla.

    Panašus, bet trumpesnis ribojimas būtų taikomas ir KNF biuro darbuotojams: po darbo pabaigos jiems numatomas 6 mėnesių draudimas pereiti į tam tikras su prižiūrimais subjektais susijusias veiklas. Be to, KNF pirmininkui ir jo pavaduotojams būtų draudžiama prekiauti finansiniais instrumentais, siekiant išvengti interesų konflikto.

    Didesni įgaliojimai ir naujos pareigos bankams

    Kartu plečiami ir KNF įgaliojimai bankų valdymo klausimais. Numatyta, kad vadinamosiose „didelėse institucijose“ pagal Europos Sąjungos reguliavimą priežiūros institucija turėtų teisę pritarti ne tik banko vadovo, bet ir kitų valdybos narių bei stebėtojų tarybos pirmininko paskyrimui.

    Taip pat numatoma, kad KNF vertintų, ar didžiuosiuose bankuose vidaus kontrolės padalinių vadovai ir finansų vadovai atitinka tinkamumo reikalavimus. Bankams atsirastų papildoma pareiga informuoti KNF apie reikšmingus sandorius, pavyzdžiui, svarbių akcijų paketų įsigijimą ar pardavimą, didelės vertės turto ar įsipareigojimų perkėlimą, taip pat susijungimus ir skaidymus.

    Kodėl pakeitimai siūlomi dabar?

    Finansų ministerijos aiškinimu, pakeitimų tikslas – perkelti į nacionalinę teisę Europos Sąjungos direktyvų nuostatas, susijusias su priežiūros institucijų įgaliojimais, įmonių valdymu ir rinkos rizikų valdymu. Pastaraisiais metais Europos reguliavime ryškėja kryptis stiprinti finansų sistemos atsparumą, o bankų valdymo kokybę sieti ne tik su kapitalo reikalavimais, bet ir su vadovų tinkamumu bei interesų konfliktų prevencija.

    Nors pataisos rengiamos Lenkijai, jų logika atspindi platesnę regiono tendenciją: po spartaus palūkanų normų, geopolitinių ir technologinių pokyčių priežiūros institucijos siekia greičiau matyti rizikas ir turėti daugiau svertų, kad galėtų reaguoti dar iki problemoms tampant sisteminėmis. Bankams tai reikštų daugiau atskaitomybės dėl strateginių sprendimų, o priežiūrai – didesnę atsakomybę dėl sprendimų pagrįstumo.

  • Lenkijos energetikos ministras ramina dėl dujų: saugyklos jau per 53 proc., pildymas prasidės birželį

    Lenkijoje artėjant kitam šildymo sezonui dujų tiekimo sutrikimų neprognozuojama, teigia šalies energetikos ministras Miłoszas Motyka. Pasak jo, požeminių saugyklų pildymas turėtų startuoti birželį, o importo kryptys ir apimtys esą suplanuotos taip, kad rudenį būtų pasiektas saugus atsargų lygis.

    Remiantis dujų saugyklų operatoriaus „Gas Storage Poland“ pateikiamais duomenimis, požeminės dujų saugyklos buvo užpildytos 53 proc. Toks lygis, pasak Lenkijos pusės, yra vienas geriausių tarp Europos Sąjungos valstybių šio sezono pabaigoje, kai daugelyje šalių atsargos buvo mažesnės.

    Tuo metu Europos Sąjungoje gegužės viduryje vidutinis saugyklų užpildymas siekė 35,7 proc., rodo Europos dujų infrastruktūros duomenų suvestinės. Bendras sukauptų atsargų kiekis ES viršijo 400 TWh, tačiau jis buvo žemiau pastarųjų penkerių metų vidurkio, siekusio 48,4 proc., todėl dalis rinkos dalyvių dėmesį telkia į vasaros pildymo tempą ir kainų dinamiką.

    Importo planas ir LNG vaidmuo

    Ministras tikina, kad Lenkija turi užtikrintas suskystintų gamtinių dujų tiekimo apimtis, o LNG išlieka viena svarbiausių alternatyvų vamzdyniniams srautams. Prioritetinėmis kryptimis įvardijamos JAV ir Norvegija, o papildomi kroviniai, esant poreikiui, turėtų atkeliauti ir iš Afrikos šalių į Lenkijos SGD terminalą.

    „Nebus jokių problemų užpildyti Lenkijos saugyklas dujomis prieš kitą žiemą. Netrukus, nuo birželio, pradėsime jų pildymą. Turime užtikrintas LNG tiekimo apimtis, o iki kito šildymo sezono būsime tinkamai pasirengę“, – sakė Lenkijos energetikos ministras Miłoszas Motyka.

    Energetikos rinkoje saugyklų pildymas vasarą paprastai tampa vienu svarbiausių kainas veikiančių veiksnių: kuo daugiau dujų perkama į atsargas, tuo didesnė paklausa trumpuoju laikotarpiu. Kita vertus, stabilus ir iš anksto suplanuotas importas padeda sumažinti staigių kainų šuolių riziką, jei rudenį prasidėtų intensyvus pirkimas.

    Degalų kainų klausimas ir Ormuzo sąsiauris

    Ministras taip pat užsiminė apie galimą laikinos degalų kainų mažinimo programos CPN ateitį, tačiau pabrėžė, kad sprendimų dar nėra. Anot jo, situacija vertinama atsižvelgiant į didmeninės rinkos pokyčius, kuriuos pastaruoju metu veikia įtampa, susijusi su Ormuzo sąsiauriu.

    Lenkijos finansų ir ekonomikos institucijų skaičiavimais, programa, apimanti pridėtinės vertės mokesčio tarifo mažinimą degalams ir maksimalios dienos mažmeninės kainos ribojimą, valstybės biudžetui kainuoja apie 370 000 000 eurų per mėnesį. Dėl to diskusijose akcentuojamas balansas tarp trumpalaikės pagalbos vartotojams ir ilgalaikių fiskalinių pasekmių.

    Rinkos analitikai dažnai pabrėžia, kad energetinių išteklių kainas Europoje lemia ne vien vietinės atsargos, bet ir pasauliniai veiksniai: SGD krovinių konkurencija su Azija, infrastruktūros pajėgumai, geopolitinės rizikos bei vartojimo pokyčiai. Todėl šią vasarą stebimas saugyklų pildymo tempas ir tiekimo patikimumas gali tapti vienu svarbiausių indikatorių, nuo kurių priklausys rudens ir žiemos kainų scenarijai.

  • Lenkijoje baigiasi neterminuoti vairuotojo pažymėjimai: svarbios datos ir gresiančios baudos

    Lenkijoje baigiasi neterminuoti vairuotojo pažymėjimai: svarbios datos ir gresiančios baudos

    Lenkijoje vairuotojai, turintys neterminuotą vairuotojo pažymėjimą, turės pasiruošti pokyčiams: tokie dokumentai palaipsniui bus keičiami į pažymėjimus su galiojimo terminu. Tai susiję su visoje Europos Sąjungoje taikomais vienodais dokumentų standartais ir siekiu, kad duomenys būtų reguliariai atnaujinami.

    Neterminuoti vairuotojo pažymėjimai Lenkijoje buvo išduodami iki 2013 metų sausio. Vėliau pasikeitus taisyklėms net ir tuo atveju, kai sveikatos būklė nekėlė abejonių, pats dokumentas pradėtas išduoti su 15 metų galiojimu, nors įgytos teisės vairuoti gali išlikti.

    Pagrindinis terminas – 2028–2033 metais

    Pagal galiojančią tvarką neterminuoti pažymėjimai turės būti pakeisti naujais per laikotarpį nuo 2028 metų sausio 19 dienos iki 2033 metų sausio 18 dienos. Konkretūs terminai atskiroms vairuotojų grupėms dar gali būti detalizuojami nacionaliniais sprendimais, todėl rekomenduojama sekti oficialią informaciją.

    Ši pareiga nereiškia, kad visi vairuotojai turės iš naujo laikyti egzaminus. Dažniausiai kalbama apie paties dokumento keitimą į naujo pavyzdžio pažymėjimą, kad jis atitiktų bendrus ES reikalavimus ir būtų paprasčiau tikrinti jo galiojimą.

    Kada keisti reikia jau dabar?

    Anksčiau keitimas pirmiausia paliečia tuos, kuriems pažymėjimas buvo išduotas trumpesniam nei 15 metų laikotarpiui, pavyzdžiui, dėl sveikatos būklės ar kitų aplinkybių, galinčių turėti įtakos vairavimui. Tokiais atvejais dokumentą būtina atnaujinti pasibaigus jame nurodytam galiojimo terminui.

    Pažymėjimą taip pat tenka keisti pasikeitus asmens duomenims, pavyzdžiui, po santuokos pasikeitus pavardei. Praktikoje tai viena dažniausių priežasčių, kodėl vairuotojai į keitimą kreipiasi nelaukdami bendro 2028–2033 metų laikotarpio.

    Ką rizikuoja neatnaujinę dokumento?

    Jei vairuotojas po termino pabaigos nepasikeičia pažymėjimo, jis laikomas neturinčiu galiojančio dokumento, patvirtinančio teisę vairuoti. Tai gali reikšti baudą ir kitas pasekmes, įskaitant teisinius apribojimus, jei pažeidimas nagrinėjamas teisme.

    Lenkijos praktikoje už vairavimą be galiojančio pažymėjimo numatomos baudos gali siekti nuo maždaug 350 eurų iki maždaug 1 150 eurų, o teismo atveju papildomai gali būti skiriamas vairavimo teisės apribojimas nuo pusės metų iki trejų metų.

    Vairuotojams patariama dar iš anksto pasitikrinti pažymėjimo duomenis, nes dokumente nurodyta galiojimo data ir atskirų kategorijų terminai gali skirtis. Artėjant 2028–2033 metų etapui tikėtina didesnė institucijų apkrova, todėl delsti iki paskutinės minutės gali būti nenaudinga.

  • Biometano proveržis Lenkijoje stringa: 4–8 mlrd. kub. m potencialas, bet leidimai trunka iki 8 metų

    Lenkijos biogazo ir biometano sektorius turi didelį augimo potencialą, tačiau reali plėtra išlieka lėta. XVIII Europos ekonomikos kongrese Katovicuose ekspertai kalbėjo apie galimą 4–8 mlrd. kubinių metrų biometano metinę gamybą, bet pabrėžė, kad investicijos vis dar užstringa dėl reguliavimo ir procedūrų.

    Lenkijos Nacionalinio žemės ūkio paramos centro (KOWR) duomenys rodo, kad 2024 metais šalyje atsirado 8 naujos žemės ūkio biodujų jėgainės, 2025 metais – 20. Per pirmuosius 4,5 2026 metų mėnesio užfiksuotos 7 naujos jėgainės, todėl metų pabaigoje skaičius galėtų siekti apie 18–20, tačiau tempas vis dar toli nuo deklaruojamų tikslų.

    Pagal KOWR registrą 2026 metų gegužės 14 dieną Lenkijoje buvo 174 gamintojai ir 208 žemės ūkio biodujų jėgainės, o bendra sektoriaus elektrinė galia siekė 187,7 MW. Rinkos dalyviai pabrėžia, kad tai rodo susiformavusį pagrindą, tačiau biometano gamybos mastai kol kas neatitinka nei pramonės, nei energetinio saugumo poreikių.

    Reguliavimas ir tinklai

    Sektoriaus atstovai viliasi, kad 2026 metais numatomi energetikos teisės pakeitimai, vadinami tinklų įstatymu, palengvins biodujų projektų integravimą į elektros sistemą. Diskusijose akcentuota, kad biodujų kogeneracija yra valdoma ir stabili generacija, todėl tinklams ji dažnai yra palankesnė nei nepastovieji atsinaujinantys šaltiniai.

    Pasak biometano ir biodujų pramonės organizacijų, naujos taisyklės turėtų supaprastinti prijungimo procesą ir mažinti atvejus, kai reikalaujama ilgų ir brangių poveikio tinklui ekspertizių. Taip pat pabrėžiama, kad valdoma generacija gali turėti pranašumą situacijose, kai sistemoje tenka riboti dalies elektrinių gamybą dėl perteklinės energijos.

    Certifikatai ir eksportas

    Pramonės dalyviai išskiria certifikavimo svarbą: be tarptautiniu mastu pripažįstamų tvarumo sertifikatų biometanui sunkiau konkuruoti kitose Europos Sąjungos rinkose. Kongrese kalbėta, kad sertifikatai tampa ne tik reputacijos, bet ir kainodaros bei pardavimo kanalo klausimu, nes dalis pirkėjų, ypač transporte, reikalauja aiškios kilmės ir emisijų mažinimo įrodymų.

    Diskusijose taip pat aptarta Europos Sąjungos kuriama Union Database sistema – bendras duomenų registras, skirtas sekti biomasės pagrindu pagamintų skystų ir dujinių transporto degalų grandinę. Pabrėžiama, kad tokia sistema veikia kaip atsekamumo mechanizmas, padedantis išvengti dvigubo to paties biometano rėmimo skirtingose šalyse ir mažinti sukčiavimo riziką.

    „Biometano sektoriuje dažnai esame konferencijų čempionai, bet paties biometano vis dar per mažai“, – sakė Katarzyna Konowrocka.

    Didžiausias stabdis – leidimų terminai

    Vienas aštriausių klausimų – projektų įgyvendinimo trukmė. Lenkijos biogazo rinkos dalyviai nurodo, kad tipinis biodujų ar biometano projektas užtrunka apie ketverius metus, tačiau pasitaiko ir iki aštuonerių metų trunkančių procesų, kai procedūros stringa dėl derinimų, vietos bendruomenių pastabų ar skirtingų institucijų reikalavimų.

    Lenkijos Grupa Biogazowa pranešė statanti pirmąją biometano gamyklą, kurios paleidimas siejamas su 2027 metais, o dar vienas projektas taip pat planuojamas 2027 metais. Bendrovė deklaruoja tikslą pasiekti pajėgumą, leidžiantį statyti apie 8 naujas instaliacijas per metus, tačiau pabrėžia, kad be aiškesnės ir greitesnės leidimų sistemos tai bus sunku įgyvendinti.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad vien 1 MW galios biometano ar biodujų projektų masinė plėtra reikštų tūkstančius objektų ir reikšmingą infrastruktūros pokytį. Todėl vis dažniau kalbama apie didesnių įrenginių ekonomiją, taip pat apie poreikį konsoliduoti išskaidytą rinką, kad būtų lengviau finansuoti, valdyti tiekimo grandines ir derėtis dėl prijungimo prie tinklų.

    Žemės ūkio ir maisto pramonės atstovai kongrese pabrėžė, kad biodujos ir biometanas gali tapti ne tik energetikos, bet ir žaliavų panaudojimo sprendimu. Didžiausia vertė matoma tada, kai naudojamos atliekos, mėšlas ar srutos, nes toks biometanas dažniau atitinka griežtesnius tvarumo kriterijus ir yra patrauklesnis transporto sektoriui.

    Maisto pramonės grupės taip pat įvardija biodujų projektus kaip būdą mažinti priklausomybę nuo išorinių energijos tiekėjų ir stabilizuoti gamybos kaštus. Tačiau bendras vardiklis išlieka tas pats: kad 4–8 mlrd. kubinių metrų potencialas virstų realiomis apimtimis, reikės nuoseklių taisyklių, greitesnių leidimų ir pripažįstamų sertifikavimo sprendimų.

  • CBAM turėjo stabdyti cemento importą į ES: kodėl tik 2027 metais paaiškės, ar priemonė veikia

    Lenkijos cemento pramonė 2026 metais prognozuoja beveik neaugsianti: gamyba, tikėtina, išliks panaši kaip 2025 metais ir sieks apie 17,1 mln. tonų. Tokį vertinimą pateikė Lenkijos cemento gamintojų asociacijos vadovas Krzysztofas Kieresas, pabrėždamas, kad rinka neatsigavo taip, kaip tikėtasi dar 2025 metų rudenį.

    Tuomet buvo laukiama, kad po silpnesnių 2025 metų gamyba 2026 metais paaugs maždaug 5 proc. ir pasieks apie 17,8 mln. tonų. Tačiau metų pradžia parodė, kad optimistinis scenarijus blėsta, o pramonė susiduria su keliais vienu metu veikiančiais spaudimais.

    Kas sustabdė rinkos atsigavimą

    Viena pagrindinių priežasčių – neįprastai šalta 2026 metų žiema. Sausio ir vasario mėnesiais statybų sektorius daug kur praktiškai stojo, o tokio prastovos laikotarpio per kelis mėnesius kompensuoti neįmanoma net ir pagerėjus orams.

    Kita priežastis – vangus viešųjų investicijų tempas. Pramonės atstovai nurodo, kad savivaldybių ir valstybės užsakymų lygis išlieka ribotas, o lėšų iš nacionalinių atsigavimo planų poveikis rinkoje kol kas juntamas silpnai.

    Be vidaus paklausos, didelę įtaką daro importas iš ne ES valstybių. 2025 metais cemento importas į Lenkiją, pasak sektoriaus atstovų, siekė apie 1,7 mln. tonų, o reikšminga dalis buvo atvežta iš Ukrainos, kuriai netaikomi ES masto reikalavimai dėl taršos leidimų ir su tuo susijusių kaštų.

    CBAM startavo, bet atsakymas bus vėliau

    Europos Sąjungos anglies dioksido korekcinis mechanizmas pasienyje (CBAM) pradėtas taikyti 2026 metų sausio 1 dieną, tačiau jo poveikį įvertinti sudėtinga. Šiuo etapu importuotojai pirmiausia turi deklaruoti importo apimtis ir su gamyba susijusias CO2 emisijas, o realūs mokėjimai numatyti vėlesniame etape.

    Pramonė akcentuoja riziką, kad deklaracijų tikslumas ir vienodas jų taikymas taps esminiu veiksniu, nuo kurio priklausys, ar CBAM iš tiesų sumažins nelygią konkurenciją. Dėl to, sektoriaus vertinimu, aiškesnis atsakymas, ar priemonė efektyvi, išryškės tik 2027 metais, kai prasidės mokėjimų vykdymas ir bus matomas realus kainų bei srautų pokytis.

    Kol kas, pasak pramonės atstovų, 2026 metų pradžios statistika galėjo klaidinti, nes importo dinamika sutapo su bendru statybų sulėtėjimu dėl oro sąlygų. Sektorius teigia matantis požymių, kad atšilus orams importas vėl pradėjo augti.

    Didelė sąnaudų dalis – elektra

    Cemento pramonė išlieka viena iš energijai imliausių šakų, todėl elektros kainos tiesiogiai veikia savikainą ir konkurencingumą. Pasak sektoriaus, elektros energija sudaro apie 30 proc. cemento gamybos sąnaudų, tad bet koks kainų šuolis ar rinkos neapibrėžtumas greitai persikelia į galutinę produkto kainą.

    Dėl šios priežasties pramonės atstovai siekia valstybės pagalbos ir europinių instrumentų pritaikymo energijai imlioms įmonėms, tačiau tam dažnai reikalingi suderinimai ir nacionaliniai sprendimai. Sektorius tikisi, kad diskusijos su valdžios institucijomis padės rasti mechanizmus, kurie sumažintų energijos kaštų spaudimą ir leistų vietos gamintojams išlaikyti konkurencingumą.

  • Ar Europai gresia aviacinio kuro trūkumas: kodėl Lietuva ramesnė, bet bilietai brangsta

    Tarptautinė energetikos agentūra perspėjo, kad dalyje Europos po kelių savaičių gali pritrūkti aviacinio kuro Jet A-1. Tokios žinutės rinkoje greitai virsta kainų šuoliais, o oro linijoms kuras išlieka viena didžiausių išlaidų eilučių.

    Tuo pat metu kai kurios šalys jau ieško alternatyvių tiekimo kelių: Jungtinė Karalystė sušvelnino taisykles ir leidžia importą, kai kuras pagamintas iš rusiškos naftos, bet perdirbtas trečiosiose šalyse. Vokietija dėl tiekimo papildymo kreipėsi į Izraelį.

    Ar Lietuvai gresia rizika?

    Lenkijoje infrastruktūros ministras Dariuszas Klimczakas teigė nematantis požymių, kad šaliai grėstų aviacinio kuro trūkumas. Situaciją švelnina tai, kad didelė Jet A-1 poreikio dalis regione remiasi vietinių perdirbėjų pajėgumais ir stabiliais naftos tiekimo srautais.

    Analitikai pabrėžia, kad rizika labiau priklauso nuo maršrutų: net jei kuras šalies oro uostuose prieinamas, lėktuvas gali nusileisti oro uoste, kuriame galioja apribojimai. Tokie ribojimai jau buvo fiksuoti dalyje Italijos oro uostų, kai buvo įvedami tankavimo limitai.

    Naujos ES taisyklės ir jų poveikis

    Nuo 2025 metų pradžios Europos Sąjungoje įsigaliojo taisyklės, ribojančios vadinamąjį tankeringą, kai lėktuvai prisipila kuro atsargai pigesniame oro uoste. Aviacijos sektorius kritikuoja, kad tai mažina lankstumą, ypač kai kainos skirtingose šalyse stipriai skiriasi.

    Kita vertus, pilni bakai ne visada reiškia sutaupymą: sunkesnis orlaivis sunaudoja daugiau degalų ir didina emisijas, todėl ekonominis efektas ne visuomet teigiamas. Įvardijama ir galimybė, kad taisyklės galėtų būti laikinai švelninamos, jei rinkoje realiai pasireikštų tiekimo sutrikimai.

    Kodėl brangsta bilietai?

    Tarptautinė oro vežėjų asociacija IATA skaičiuoja, kad kuras vidutiniškai sudaro apie 26,8 proc. oro linijų veiklos sąnaudų. Tarptautinės energetikos agentūros vertinimu, 2026 metų kovo mėnesį Jet A-1 kaina buvo pakilusi iki 137 proc. virš lygio, fiksuoto 2026 metų sausio 1 dieną.

    Banko Gospodarstwa Krajowego analitikas Hubertas Pylińskis nurodo, kad toks kuro pabrangimas, jei kitos sąnaudos nesikeistų, galėtų reikšti maždaug 37 proc. didesnius veiklos kaštus. Pasak jo, siekdamos išlaikyti pelningumą, oro linijos dalį šio brangimo jau perkelia keleiviams.

    Jungtinėse Valstijose, remiantis United States Bureau of Labor Statistics duomenimis, balandį skrydžių bilietų kainos buvo 20,7 proc. didesnės nei prieš metus ir 21,6 proc. didesnės nei 2025 metų gruodį. Ekspertai tai sieja ir su tuo, kad dalis JAV oro linijų mažiau taiko kuro kainų rizikos valdymą, todėl kainų svyravimus pajunta greičiau.

    Europoje kainų šuolį švelnina konkurencija, ypač žemų sąnaudų vežėjų, taip pat plačiau naudojamas kainų fiksavimas ateities sandoriais. Vis dėlto regione tikimasi nuosaikesnio brangimo, o kai kuriomis kryptimis kainas gali kelti ir geopolitika, ypač ilgųjų nuotolių maršrutuose.

    Papildomą neapibrėžtumą kelia įtampa Artimuosiuose Rytuose, kuri sutrikdė Persijos įlankos tranzitinių centrų darbą ir pakeitė keleivių srautus tarp Europos ir Azijos. Dėl to dalis bendrovių, įskaitant didžiuosius Europos vežėjus, koreguoja tvarkaraščius: mažina reisų dažnį arba optimizuoja maršrutus.

    Rinkos vertinimu, kuro tiekimo situacija artimiausiu metu gali išlikti įtempta, tačiau masinių skrydžių atšaukimų vien dėl kuro stokos neturėtų būti. Jei aukštos kainos užsitęstų ilgiau nei metus, bilietų brangimas galėtų sumažinti paklausą, o tai ilgainiui sumažintų ir paties kuro trūkumo riziką.

  • Pensija tik nuo 70? Danija jau apsisprendė, o EBPO rodo, kurios Europos šalys bus kitos

    Pensija tik nuo 70? Danija jau apsisprendė, o EBPO rodo, kurios Europos šalys bus kitos

    Europoje sparčiai daugėja vyresnio amžiaus gyventojų, o gyvenimo trukmė ilgėja, todėl vis daugiau valstybių kelia įstatyminį pensinį amžių. Danija jau yra nusprendusi, kad iki 2040 metų pensinis amžius kils iki 70 metų, o EBPO prognozuoja dar ryškesnį šuolį per kelis dešimtmečius.

    Remiantis EBPO ataskaita Pensions at a Glance, tendencija aiški: kuo ilgiau žmonės gyvena ir kuo daugiau metų praleidžia pensijoje, tuo didesnis spaudimas viešiesiems finansams. Dėl to kai kurios šalys pensinį amžių sieja su gyvenimo trukmės pokyčiais arba numato automatinį jo didinimą.

    Pagal 2022 metų duomenis, Europos Sąjungoje įstatyminis pensinis amžius vyrams svyravo maždaug nuo 62 iki 67 metų, o moterims nuo 60 iki 67 metų. EBPO skaičiuoja, kad ES vidurkis siekė 64,7 metų vyrams ir 63,8 metų moterims.

    Kur pensinis amžius didžiausias?

    Didžiausius rodiklius Europoje šiuo metu demonstruoja Šiaurės šalys. Danijoje, Norvegijoje ir Islandijoje įstatyminis pensinis amžius abiem lytims siekia 67 metus, o Nyderlanduose jis viršija 66 metus ir yra tarp aukščiausių žemyne.

    Daugelyje kitų valstybių pensinis amžius laikosi ties 65 metų riba, tačiau skirtumai tarp šalių išlieka. Kai kur jis žemesnis, ypač jei taikomos pereinamosios taisyklės arba numatytos išimtys tam tikroms grupėms.

    Ar dar yra lyčių skirtumų?

    Daugumoje Europos valstybių moterys ir vyrai į pensiją išeina tuo pačiu amžiumi, tačiau dalyje šalių lyčių skirtumas išlieka. EBPO nurodo, kad didžiausi skirtumai fiksuojami ten, kur moterims pensinis amžius vis dar mažesnis, o bendras ES skirtumas siekia apie 0,9 metų.

    Vis dėlto ilgalaikės prognozės rodo, kad iki 2060 metų lyčių skirtumai Europoje beveik išnyks. Tai siejama su suvienodinama pensijų politika ir darbo rinkos pokyčiais, kai vyrų ir moterų karjeros trajektorijos tampa panašesnės.

    Kokie skaičiai laukia iki 2060 metų?

    EBPO prognozuoja, kad iki 2060 metų ES vidutinis įprastas pensinis amžius gali artėti prie 67 metų. Kai kuriose valstybėse jis gali pasiekti 70 ar net daugiau, ypač jei pensinis amžius bus automatiškai indeksuojamas pagal gyvenimo trukmę.

    Ryškiausias pavyzdys pateikiamas Danijai: žmonėms, kurie į darbo rinką įžengė 2022 metais, įprastas pensinis amžius iki 2060 metų galėtų siekti 74 metus. Tarp šalių, kuriose prognozuojamas aukštas lygis, minimos ir Italija bei Estija, o dalyje valstybių numatomas priartėjimas prie 70 metų ribos.

    Šie skaičiai nereiškia, kad visi dirbs iki to paties amžiaus: daugelyje šalių išlieka ankstesnio išėjimo į pensiją galimybės, taip pat specialios taisyklės ilgo stažo ar specifinių profesijų darbuotojams. Tačiau bendra kryptis rodo, kad dirbančiųjų gyvenimo trukmės dalis, praleidžiama darbo rinkoje, ateityje didės.

    Ekonomistai pabrėžia, kad pensinio amžiaus didinimas dažnai lydimas kitų sprendimų: skatinama ilgiau likti darbo rinkoje, peržiūrimos įmokų ir išmokų formulės, o kai kur daugiau atsakomybės perkeliama į privačias ar kaupiamąsias sistemas. Europos Komisijos senėjimo tendencijų vertinimuose taip pat akcentuojama, kad be reformų didėtų viešųjų finansų našta ir rizika pensijų adekvatumui.

    Tuo pat metu visuomenėje aštrėja diskusija, ar ilgesnis darbas bus realistiškas visiems. Skirtingų profesijų žmonių sveikata, darbo sąlygos ir galimybės persikvalifikuoti labai nevienodos, todėl pensijų reformos vis dažniau siejamos su aktyvaus senėjimo politika, sveikatos prevencija ir darbo vietų pritaikymu vyresniems darbuotojams.

  • ES atmetė JK siūlymą dėl bendros prekių rinkos: ką tai reiškia Keiro Starmerio planams

    ES atmetė JK siūlymą dėl bendros prekių rinkos: ką tai reiškia Keiro Starmerio planams

    Europos Sąjunga atmetė Jungtinės Karalystės siūlymą sukurti bendrą prekių rinką su ES, remiantis britų žiniasklaidos pranešimais. Tai būtų reikšmingas žingsnis švelninant po „Brexit“ atsiradusias prekybos kliūtis, tačiau Briuselis, kaip teigiama, idėjos nepalaikė.

    Diskusijos vyksta beveik dešimtmetį po 2016 metais įvykusio referendumo, kai JK pasirinko pasitraukimą iš bloko. Pastaruoju metu ES ir JK vėl derasi dėl santykių „perkrovimo“, o artimiausiomis savaitėmis laukiamas aukšto lygio abiejų pusių susitikimas.

    Ko siekia Londonas

    Pranešimuose teigiama, kad siūlymą Briuselyje pristatė Michaelo Ellamo vadovaujama JK derybininkų komanda. Londono tikslas būtų praktiškai sumažinti prekių judėjimo trintį, kuri po „Brexit“ išaugo dėl muitinės procedūrų, taisyklių skirtumų ir patikrų.

    Toks modelis teoriškai galėtų palengvinti eksportą ir importą, ypač pramonės ir maisto tiekimo grandinėse, tačiau jis neišvengiamai kelia klausimą dėl taisyklių derinimo. ES tradiciškai reikalauja, kad gilesnė prieiga prie bendrosios rinkos būtų susieta su aiškiomis „žaidimo taisyklėmis“, priežiūra ir ginčų sprendimo mechanizmais.

    Kodėl ES galėjo pasakyti „ne“

    ES nenoras svarstyti atskiros bendros prekių rinkos idėjos gali būti susijęs su precedento baime: Briuselis vengia situacijų, kai ne ES narė gautų plačią prieigą prie bendrosios rinkos be viso įsipareigojimų paketo. Be to, atskiras susitarimas dėl prekių neišspręstų paslaugų sektoriaus, kuris JK ekonomikai yra itin svarbus, klausimų.

    Europos Komisija viešai nekomentavo pačių pranešimų, tačiau pabrėžė siekį užbaigti svarbiausius ankstesnio bendro supratimo dokumento darbus prieš artėjantį ES ir JK susitikimą. Komisija taip pat nurodė, kad mato erdvės glaudesniam bendradarbiavimui ten, kur tai šiuo metu svarbiausia.

    Kas toliau: realistiškesnės derybų kryptys

    Dėmesys, kaip skelbia britų transliuotojas BBC, krypsta į jau vykstančių derybų turinį, kur aptariamos konkrečios sritys, tokios kaip maisto ir žemės ūkio produktų prekyba bei energetika. Šiose srityse dažnai ieškoma labiau techninių, siauresnių sprendimų, kurie gali duoti apčiuopiamos naudos neprilygstant pilnai integracijai į bendrąją rinką.

    Tuo pat metu JK ministras pirmininkas Keiras Starmeris viešai akcentuoja siekį grąžinti šalį „į Europos širdį“ ir stiprinti ryšius su žemynu. Vis dėlto bet koks apčiuopiamesnis suartėjimas prekyboje reikštų ir jautrius politinius pasirinkimus namuose, nes „Brexit“ klausimas JK išlieka visuomenę skaldantis.

    Artėjantis ES ir JK aukščiausio lygio susitikimas turėtų parodyti, ar abi pusės sugebės rasti pragmatišką kelią mažinti įtampas ir trintį bent atskirose srityse. Kol kas signalai rodo, kad plataus masto grįžimas prie bendros prekių rinkos idėjos Briuselyje šiuo metu neturi pakankamo politinio svorio.