Tag: Europos Sąjunga

  • Pramonė pavydi gynybos sektoriaus SAFE mechanizmo: „Mes irgi kare“ – tik šįkart prekybos

    Europos ekonomikos kongrese Katovicuose verslo ir politikos atstovai diskutavo, kodėl Europos Sąjunga geba greitai sutelkti finansavimą gynybai, tačiau lėčiau reaguoja į pramonės konkurencingumo krizę. Pramonės lyderiai ragino sprendimus priimti greičiau, o biurokratines kliūtis mažinti taip pat ryžtingai, kaip tai daroma saugumo srityje.

    Diskusijų kontekste dažnai minėtas SAFE mechanizmas – Europos Sąjungos planas iki 2030 metų gynybos pajėgumams stiprinti suteikti iki 150 milijardų eurų palankiomis sąlygomis finansavimo. Verslo atstovai teigė, kad panašaus tempo ir masto instrumentų reikia ir civilinei pramonei, kuri spaudžiama augančių kaštų bei globalios konkurencijos.

    SAFE pavyzdys ir pramonės lūkesčiai

    „Bosch“ grupės vadovas Lenkijoje Rafałas Rudzińskis akcentavo, kad automobilių sektorius Europoje patiria struktūrinį sukrėtimą, o konkurencinė kova vis dažniau primena prekybos karą. Jo teigimu, be stiprios gamybos bazės Europa rizikuoja prarasti technologinį svorį, o sprendimų vilkinimas kainuos darbo vietas ir investicijas.

    „Atsiprašau, bet mes irgi kare. Tai prekybos karas“, – sakė Rafałas Rudzińskis.

    Jis priminė, kad paraleliai Briuselyje jau ne vienerius metus diskutuojama apie pramonės spartinimo iniciatyvas, kurių tikslas – greitesni leidimai, aiškesnės taisyklės ir investicijų skatinimas. Pramonės atstovų vertinimu, ilgai trunkantys procesai mažina Europos patrauklumą, ypač kai JAV ir Azijos šalys taiko agresyvesnes subsidijų ir pramonės politikos priemones.

    Lenkijos ir Vokietijos bendradarbiavimas

    Vokietijos ambasadorius Lenkijoje Miguelis Bergeris teigė, kad dabartinių geopolitinių grėsmių akivaizdoje Varšuva ir Berlynas vis geriau supranta, jog alternatyvos glaudesniam bendradarbiavimui nėra. Jis pabrėžė, kad svarbiausias prioritetas yra saugumas, o gynybos pramonė tampa sritimi, kurioje reikalingi praktiniai bendri projektai.

    Bergerio vertinimu, Europos ekonomikai spaudimą daro keli išoriniai veiksniai vienu metu, įskaitant JAV prekybos politikos griežtinimą ir didėjančią įtampą pasaulinėse rinkose. Jis taip pat atkreipė dėmesį į silpnesnes Vokietijos augimo prognozes, kurios dar labiau išryškina poreikį koordinuoti veiksmus Europoje.

    Lenkijos vystymo ir technologijų viceministras Michałas Baranowskis pabrėžė, kad reali Lenkijos ir Vokietijos partnerystės ašis yra įmonės, kurios naudojasi bendrosios rinkos teikiamais privalumais. Jo teigimu, politinis sutarimas reikalingas tam, kad verslas gautų aiškias paskatas investuoti, tačiau gynybos srityje valstybės kartu susiduria ir su spaudimu stiprinti nacionalines pramonės grandines.

    Energetika, reguliavimas ir inovacijos

    Pramonės atstovai akcentavo, kad konkurencingumą pirmiausia silpnina energijos kainos ir reguliacinė našta. „BASF“ vadovė Lenkijoje Katarzyna Byczkowska teigė, kad chemijos sektorius Europoje traukiasi: mažėja pajėgumai, uždaromos gamyklos, o tai persiduoda kitoms šakoms – nuo farmacijos iki energetikos ir žemės ūkio.

    „Šiandien reguliaciniam prisitaikymui išleidžiame du kartus daugiau nei tyrimams ir plėtrai“, – sakė Katarzyna Byczkowska.

    Farmacijos sektoriaus atstovai pabrėžė, kad Europai būtinas stabilus teisinis režimas, ypač intelektinės nuosavybės srityje, ir greitesnės sprendimų grandinės. „Bayer“ atstovė Lyndsay Sullivan nurodė, kad investicijos į mokslinius tyrimus ir plėtrą yra esminė sąlyga išlaikyti aukštos pridėtinės vertės gamybą, o sveikatos sistemos spaudimas dėl senėjančios visuomenės tik didės.

    „Deutsche Bank“ Lenkijos vadovas Tomaszas Kowalskis pažymėjo, kad dalis įmonių resursų šiandien skiriama ne plėtrai, o taisyklių interpretavimui ir atitikties užtikrinimui. Banko vertinimu, Europos finansų sistema turi pajėgumų finansuoti investicijas, tačiau investuotojams reikia aiškių ir nekintančių rėmų, kad rizika būtų prognozuojama.

    Diskusijoje taip pat nuskambėjo argumentas, kad Europa turi savitą stiprybę – gebėjimą sujungti pažangias technologijas su brandžia pramonės baze. Ekspertai pabrėžė, jog tai gali tapti pranašumu ir dirbtinio intelekto taikymuose, kai konkurencinę vertę kuria ne vien modeliai, o pramoniniai duomenys, infrastruktūra ir gebėjimas sprendimus diegti realiose gamybos grandinėse.

  • Zelenskis atmeta Merzo idėją: Ukraina siekia visateisės narystės ES, o ne „asocijuoto“ statuso

    Zelenskis atmeta Merzo idėją: Ukraina siekia visateisės narystės ES, o ne „asocijuoto“ statuso

    Ginčas dėl Ukrainos vietos ES

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina siekia visateisės narystės Europos Sąjungoje, o ne tarpinio, balsavimo teisės nesuteikiančio „asocijuoto“ statuso. Taip jis reagavo į Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo siūlymą laikinai suteikti Kyjivui ribotą dalyvavimą ES sprendimų priėmime.

    Pasak Zelenskio, Ukrainos vaidmuo Europos saugume ir atsparume Rusijos agresijai lemia, kad šalies dalyvavimas europiniame projekte turi būti pilnavertis. Jis ragino ES šalis nevilkinti derybų ir ieškoti sprendimų, kurie spartintų integraciją, o ne kurtų naują tarpinę kategoriją.

    „Be Ukrainos negali būti visaverčio Europos projekto, o Ukrainos buvimas ES turi būti pilnas, su visomis teisėmis“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Ką reikštų „asocijuota narystė“?

    Merzo idėja, aptarta laiške ES vadovybei, siejama su ilgu stojimo procesu: „asocijuotas“ statusas galėtų galioti derybų laikotarpiu, kol būtų užbaigtos visos stojimo procedūros. Tokiu atveju Ukraina galėtų dalyvauti ES viršūnių susitikimuose, turėti atstovą Europos Komisijoje ir gauti dalį ES biudžeto priemonių naudos, bet neturėtų balsavimo teisių.

    Kritikai pažymi, kad toks modelis gali sukurti politinę „pilkąją zoną“, kai šalis formaliai dalyvauja, tačiau neturi esminės įtakos sprendimams. Dėl to Kyjivas baiminasi ilgalaikio „laikino sprendimo“ scenarijaus, kuris iš esmės pakeistų pažadą dėl visateisės narystės.

    Stojimo derybos: kodėl procesas stringa?

    Ukraina paraišką dėl narystės ES pateikė 2022 metais, praėjus kelioms dienoms po plataus masto Rusijos invazijos. Tais pačiais metais šalis gavo kandidatės statusą, o 2024 metais oficialiai startavo stojimo derybų etapas, kuris įprastai trunka ne vienus metus.

    Derybos apima plačias reformas ir sudėtingus suderinimus nuo žemės ūkio ir konkurencijos iki teisinės valstybės, viešųjų pirkimų bei institucijų nepriklausomumo. Praktikoje pažangą dažnai lėtina politiniai nesutarimai ES viduje, nes daugeliui sprendimų reikia vieningo visų valstybių narių pritarimo.

    Pastaruoju metu procesą papildomai apsunkino veto ir derybų blokavimo taktika, kurią ES yra patyrusi ir ankstesnėse plėtros bangose. Kyjive tikimasi, kad politinė dinamika Bendrijoje gali keistis, tačiau Ukraina pabrėžia, kad bet koks „tarpinis statusas“ neturi pakeisti galutinio tikslo.

    Korupcija ir teisės viršenybė išlieka esminės sąlygos

    ES institucijos Ukrainai nuolat kartoja, kad pažanga stojimo procese tiesiogiai priklauso nuo reformų, ypač antikorupcinių priemonių, teisėsaugos nepriklausomumo ir skaidrumo. Ukrainoje periodiškai kylantys korupcijos skandalai tampa rimtu argumentu skeptikams, raginantiems narystės klausimą sieti su aiškiais ir patikrinamais rezultatais.

    Ukrainos vadovybė pabrėžia, kad karo sąlygomis reformos yra sudėtingesnės, tačiau jos tęsiamos, nes narystė ES laikoma strateginiu saugumo ir ekonomikos modernizavimo pasirinkimu. Tuo pat metu Zelenskis signalizuoja, kad Ukrainai svarbiausia išsaugoti narystės perspektyvos aiškumą ir pilną teisių paketą, o ne kompromisinį modelį be realios įtakos.

  • Energetinio saugumo baimės keičia politiką: Europoje ir Azijoje vėl auga anglies paklausa

    Artimųjų Rytų konflikto sukelti naftos ir dujų tiekimo trikdžiai vėl perbraižo energetikos planus, o anglis, kurią daugelis laikė nykstančiu kuru, grįžta į centrą. Pastaraisiais mėnesiais ryškėja spartesnis anglies importas ir sprendimai atidėti kai kurių anglimi kūrenamų elektrinių uždarymą.

    Rinkos dalyviai šį pokytį sieja su energetinio saugumo rizikomis ir siekiu greitai rasti pakaitalus dujoms. Kai dujų tiekimas tampa neprognozuojamas, dalis šalių renkasi tai, kas pasiekiama greičiau, net jei tai kertasi su ankstesnėmis dekarbonizacijos kryptimis.

    Kas stumia anglį į viršų

    Laivybos ir žaliavų duomenys rodo, kad 2026 metų kovą ir balandį anglies srautai į pagrindines rinkas augo, o importuotojai aktyviau pildė atsargas. Prie to prisidėjo tiek kainų, tiek logistikos veiksniai, kai dalis energijos išteklių grandinių susidūrė su papildoma rizika.

    Remiantis BIMCO skelbiamais rodikliais, anglies pristatymai į Pietų Korėją, Japoniją ir Europos Sąjungą balandį buvo maždaug 27 proc. didesni nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Toks šuolis atspindi ne vien sezoninius svyravimus, bet ir platesnį persiorientavimą į stabilesnį, nors ir taršesnį, kurą.

    Situaciją paaštrino trikdžiai Persijos įlankos regione, kurie paveikė suskystintų gamtinių dujų tiekimą jūra. Dėl to Europa, konkuruodama su Azija dėl spot SGD krovinių, susiduria su papildomu spaudimu tuo metu, kai reikia pildyti dujų saugyklas prieš kitą žiemą.

    Europa ir Azija: skirtingi sprendimai, ta pati priežastis

    Azijos šalys, turinčios didelę pramonės ir elektros paklausą, ieško greitų alternatyvų dujoms, todėl anglis tampa trumpalaikiu „draudimu“ nuo kainų šuolių ir tiekimo spragų. Kai kur tai reiškia ir politinius sprendimus nukelti planuotus anglimi kūrenamų jėgainių uždarymus.

    Europoje spaudimas kyla iš kelių pusių vienu metu: reikia užsitikrinti tiekimą, suvaldyti kainas ir laikytis klimato politikos krypčių. Praktikoje, kai trūksta lanksčių dujinių pajėgumų ar atsargų, anglis laikinai sugrįžta kaip greičiausiai įjungiamas rezervas.

    „Jeigu konfliktas Artimuosiuose Rytuose užsitęs dar mėnesį ar du, Europa gali susidurti su dideliu dujų trūkumu“, – sakė profesinių sąjungų lyderis Boguslavas Zientekas.

    Ką tai reiškia energetikos politikai

    Anot „Wood Mackenzie“ analitikų, didžiausiose Azijos rinkose ir Europoje matomas anglies vartojimo spartėjimas ir vėluojantis anglimi kūrenamų elektrinių uždarymas rodo, kad energetinio saugumo argumentas trumpuoju laikotarpiu ima viršų. Toks poslinkis labiausiai tikėtinas ten, kur alternatyvų infrastruktūra dar nepakankama.

    Vis dėlto šis sugrįžimas nebūtinai reiškia ilgalaikį krypties pasikeitimą: daugeliu atvejų tai krizinis sprendimas, skirtas užtikrinti sistemos stabilumą. Kuo ilgiau išliks dujų tiekimo rizika ir konkurencija dėl SGD, tuo didesnė tikimybė, kad anglis dar kurį laiką išliks energetinio balanso dalimi.

  • Pramonė 5.0 keičia kryptį: kodėl žmogus vėl tampa svarbiausias skaitmeninėje gamyboje

    Pramonės 5.0 koncepcija Europoje vis dažniau apibūdinama kaip posūkis nuo vien tik našumo ir automatizavimo prie žmogaus, atsparumo ir tvarumo. Tai nėra dar viena Pramonės 4.0 versija, o bandymas suderinti technologinę pažangą su darbo kokybe, kompetencijomis ir realiu verslo atsparumu krizėms.

    Šią kryptį išryškino diskusijos XVIII Europos ekonomikos kongrese, kur pramonės skaitmeninimo tema buvo siejama ne tik su robotizacija, bet ir su IT ir OT sistemų sujungimu, duomenų kokybe bei kibernetine rizika. Praktikoje tai reiškia, kad moderni gamykla turi veikti kaip vientisa sistema nuo cecho iki planavimo ir tiekimo grandinės.

    Investicijos auga, bet strategijos trūksta

    Diskusijoje pateikti duomenys rodo, kad Lenkijos gamybos įmonės skaitmeninimui skiria apie 30 proc. pelno, o mažesnės įmonės investuoja kiek kukliau nei didžiosios. Tačiau kartu įvardyta problema, kad dalis įmonių skaitmeninimą vis dar vykdo fragmentiškai, be aiškios strategijos ir be bendro architektūrinio plano.

    Tokie „taškiniai“ diegimai dažnai sukuria kelias lygiagrečias iniciatyvas, kurios tarpusavyje nesusikalba. Dėl to didžiausi praradimai atsiranda ten, kur turėtų būti didžiausia grąža: integracijoje tarp verslo valdymo sistemų ir gamybos valdymo, kad duomenys judėtų automatiškai, o sprendimai būtų priimami remiantis realiu laiku.

    IT ir OT integracija bei kibernetinė rizika

    Vienas dažniausiai kartojamų akcentų buvo IT ir OT integracija, nes gamybos įranga, sensoriai ir valdymo sistemos vis labiau jungiami prie įmonės tinklų. Tai didina efektyvumą, bet kartu plečia atakos paviršių, todėl kibernetinis saugumas tampa ne atskiru projektu, o skaitmeninimo prielaida.

    Ekspertai pabrėžė, kad įmonėms kritiškai svarbu saugoti intelektinę nuosavybę ir vidinius duomenis, ypač kai pradedami naudoti DI sprendimai. Praktiniai sprendimai dažnai apima griežtesnes taisykles, kokie įrankiai gali būti naudojami įmonės aplinkoje ir kaip apsaugomi jautrūs duomenys.

    „Pramonė 5.0 yra vystymosi koncepcija, kurioje žmogus vėl tampa gamybos procesų centru, o technologijos padeda kūrybiškumui ir įgūdžiams, o ne juos pakeičia“, – sakė Piotras Szkoda.

    DI, skaitmeniniai dvyniai ir reali grąža

    Pramonės skaitmeninimas vis dažniau siejamas su skaitmeniniu dvyniu, kuris apibrėžiamas kaip nuolat atnaujinamas proceso modelis, veikiantis su realiais duomenimis. Toks modelis leidžia ne tik analizuoti, bet ir testuoti sprendimus, prognozuoti gedimus, optimizuoti energijos naudojimą ar planavimą prieš priimant brangius sprendimus gamyboje.

    Vis dėlto pabrėžta, kad DI vertė atsiranda tik tada, kai įmonė turi tvarkingus duomenis, aiškius procesus ir kompetencijas. Jei duomenys į sistemas suvedami ranka ar skirtingi padaliniai naudoja nesuderintus standartus, DI tampa brangiu eksperimentu, o ne priemone didinti produktyvumą.

    „Skaitmeninis dvynys yra gyvas modelis, kuris valdo procesą ir veikia su realiais duomenimis realiu laiku“, – sakė Ireneuszas Borowskis.

    Diskusijose taip pat iškelta reguliavimo tema, nes Europos Sąjungos teisės aktai, susiję su duomenimis ir DI, įmonėms kelia papildomų klausimų dėl praktinio įgyvendinimo. Verslui ypač svarbu aiškumas, nes neapibrėžtumas didina riziką ir lėtina sprendimus, ypač mažose ir vidutinėse įmonėse.

    Bendra kryptis aiški: Pramonė 5.0 siekia, kad skaitmeninimas būtų ne technologijų demonstracija, o išmatuojama verslo transformacija. Įmonėms, kurios pradeda nuo strategijos, duomenų ir saugumo, o tik tada renkasi įrankius, atsiveria realios galimybės didinti efektyvumą, mažinti nuostolius ir stiprinti konkurencingumą.

  • ES oro maršrutai 2025 metais beveik neaugo: IATA įvardijo kainas ir reguliavimo naštą

    ES oro maršrutai 2025 metais beveik neaugo: IATA įvardijo kainas ir reguliavimo naštą

    Europos Sąjungos oro susisiekimas 2025 metais faktiškai sustojo vietoje: bendras maršrutų tinklas augo tik 1 proc., rodo Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA) pateikiami duomenys. Tai reiškia, kad keliautojai ir verslas daugelyje krypčių nepajuto proveržio, nors aviakompanijos formaliai pranešė apie naujus reisus.

    IATA skaičiuoja, kad per 2025 metus ES buvo atšaukta 1 127 maršrutai, o įtrauktas 1 281. Vis dėlto reikšminga dalis „naujovių“ buvo senų krypčių sugrįžimai: 568 maršrutai jau buvo vykdyti per pastarąjį dešimtmetį, tačiau buvo sustabdyti bent metams.

    Grynas prieaugis siekė 154 maršrutus, o bendras maršrutų tinklo dydis pakilo iki 14 797. IATA pažymi, kad tai atsilieka nuo pastarojo dešimtmečio vidutinio metinio augimo tempo, kuris sudarė apie 1,5 proc.

    Kodėl maršrutų daugėja lėčiau?

    Asociacijos vertinimu, vienas svarbiausių stabdžių yra auganti reguliavimo našta ir didelės sąnaudos, su kuriomis susiduria vežėjai. Pasak IATA, tai mažina aviakompanijų galimybes rizikuoti atidarant naujas kryptis ir didinti dažnius, ypač kai paklausa svyruoja sezoniškai.

    „Europos gerovė priklauso nuo plataus ir efektyvaus susisiekimo Europos viduje ir su kitais žemynais“, – sakė IATA vyresnysis viceprezidentas išoriniams ryšiams Thomas Reynaert.

    „Kiekvienas naujas oro maršrutas sukuria naujų darbo vietų, verslo ir socialinių galimybių. Politikos formuotojai turi realių pasirinkimų, kaip kurti išmanesnį reguliavimą ir padėti aviakompanijoms konkuruoti bei augti“, – teigė jis.

    IATA kritikuoja ir keleivių teisių reguliavimo kryptį, pabrėždama, kad taisyklės turi būti aiškios ir veiksmingos, o jų pakeitimai neturėtų didinti neapibrėžtumo. Asociacijos teigimu, kai kompensacijų ir pareigų režimas tampa sudėtingesnis, tai didina rizikas vežėjams ir galiausiai gali atsispindėti bilietų kainose bei maršrutų pasiūloje.

    Kokius sprendimus siūlo IATA?

    Tarp siūlomų priemonių IATA mini keleivių mokesčių atsisakymą ar peržiūrą nacionaliniu lygmeniu, tvaresnių aviacinių degalų kainos mažinimą ir lankstesnį oro uostų laiko langų taikymą, kai rinką veikia išskirtinės aplinkybės. Taip pat keliama idėja peržiūrėti ES keleivių teisių reglamento ES261 kompensacijų slenksčius, siekiant mažinti ginčų ir išlaidų augimą.

    Ekspertų vertinimu, oro susisiekimo plėtra Europoje vis labiau priklauso ne tik nuo paklausos, bet ir nuo to, kaip greitai sektorius prisitaikys prie klimato tikslų, degalų kainų bei infrastruktūros ribojimų. Jei sąnaudų spaudimas išliks, dalis vežėjų prioritetą gali teikti pelningiausiems maršrutams, o mažesniems miestams ir regionams naujų tiesioginių skrydžių teks laukti ilgiau.

  • ES ir Meksika atnaujino prekybos susitarimą: ko tikėtis verslui ir vartotojams Europoje

    ES ir Meksika atnaujino prekybos susitarimą: ko tikėtis verslui ir vartotojams Europoje

    Europos Sąjunga ir Meksika pasirašė modernizuotą prekybos susitarimą, kuriuo atnaujinamos prieš du dešimtmečius sutartos taisyklės. Dokumentą Meksike vykusiame ES–Meksikos viršūnių susitikime pasirašė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa ir Meksikos prezidentė Claudia Sheinbaum.

    Naujas susitarimas pristatomas kaip abiejų pusių bandymas diversifikuoti prekybą ir sumažinti priklausomybę nuo didžiųjų partnerių, ypač JAV ir Kinijos. Šis žingsnis žengiamas geopolitiniam neapibrėžtumui augant ir pasaulio tiekimo grandinėms persitvarkant.

    „Europos Sąjunga ir Meksika yra įsipareigojusios glaudžiai strateginei partnerystei“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Pagal atnaujintas nuostatas ES siekia platesnių galimybių eksportuoti į Meksiką, ypač žemės ūkio ir maisto produktus, farmaciją bei pramonės įrangą. Tuo pat metu Meksikai atsiveria didesnis priėjimas prie ES rinkos tokiems produktams kaip kava, vaisiai, šokoladas ir agavų sirupas.

    Europos Komisijos pateikiami duomenys rodo, kad Meksika yra antra pagal svarbą ES prekybos partnerė Lotynų Amerikoje. Prekyba prekėmis tarp ES ir Meksikos 2025 metais siekė apie 86,8 mlrd. eurų, o paslaugų mainai 2024 metais sudarė apie 29,7 mlrd. eurų.

    Vis dėlto šie skaičiai gerokai mažesni nei Meksikos ekonominiai ryšiai su kaimyne JAV, kuri išlieka didžiausia abiejų šalių prekybos partnerė. Būtent todėl ES susitarimą pristato kaip platesnės strategijos dalį, kuria siekiama stiprinti pozicijas Lotynų Amerikoje ir kurti alternatyvias eksporto kryptis.

    „Augant pasauliniam neapibrėžtumui, Europos Sąjunga ir Meksika renkasi atvirumą, partnerystę ir ambiciją“, – sakė ES prekybos komisaras Maroš Šefčovič.

    Komisijos teigimu, sutartis svarbi ir verslo ekosistemai: į Meksiką eksportuoja dešimtys tūkstančių Europos įmonių, o šalyje veikia tūkstančiai ES kapitalo bendrovių. Tikimasi, kad aiškesnės ir atnaujintos taisyklės sumažins administracinę naštą, padės užtikrinti didesnį teisinį apibrėžtumą ir paskatins naujas investicijas.

    Dar viena susitarimo dalis susijusi su geografinėmis nuorodomis ir rinkos apsauga: numatoma saugoti šimtus europinių ir kelias dešimtis meksikietiškų geografinių nuorodų. Taip pat akcentuojama viešųjų pirkimų rinkų atvėrimo kryptis, kuri dažnai laikoma vienu jautriausių dvišalių prekybos derybų klausimų.

    ES taip pat pabrėžia, kad susitarimas turėtų išvengti dalies kritikos, kurią Europoje sukėlė susitarimas su Mercosur šalimis. Briuselis tvirtina, kad jautriausių žemės ūkio produktų importas išlieka kontroliuojamas taikant tarifines kvotas, todėl poveikis ūkininkams turėtų būti labiau valdomas.

    Šis žingsnis dera su platesniu ES tikslu stiprinti prekybos ryšius Lotynų Amerikoje, kur per pastarąjį dešimtmetį smarkiai augo Kinijos ekonominė įtaka. Atnaujintas ES–Meksikos susitarimas, kartu su kitais regioniniais susitarimais, turėtų prisidėti prie labiau subalansuoto ES ekonominio dalyvavimo regione.

  • ES metano taisyklės nuo 2027-ųjų: kodėl Europa rizikuoja dujų ir naftos tiekimu bei kainomis

    ES metano taisyklės nuo 2027-ųjų: kodėl Europa rizikuoja dujų ir naftos tiekimu bei kainomis

    Europos Sąjungoje artėjant diskusijoms dėl konkurencingumo ir energetinio saugumo, vis dažniau keliama rizika, kad naujos metano emisijų taisyklės gali turėti netikėtų pasekmių energijos tiekimui. Didžiausias nerimas siejamas su 2027 metais įsigaliosiančiais reikalavimais importuojamai naftai ir dujoms, kurie gali sumažinti tiekėjų ratą.

    Pagal tarptautinės energetikos konsultacijų bendrovės „Wood Mackenzie“ vertinimą, griežti stebėsenos, ataskaitų teikimo ir nepriklausomo patikrinimo reikalavimai gali lemti, kad dalis tiekėjų tiesiog nespės prisitaikyti. Tokiu atveju Europa rizikuotų prarasti reikšmingą dalį dujų ir naftos pasiūlos, nes ne visi tiekėjai turės reikiamas sertifikavimo ir verifikavimo sistemas.

    Kur slypi pagrindinė problema?

    Esminė kritika nukreipta ne į pačią metano mažinimo kryptį, o į tai, kad iki 2027 metų reikalavimai labiau orientuoti į matavimo ir atskaitomybės standartus, o ne į faktinį metano mažinimą. Metano mažinimo tikslai pagal šią logiką tampa įgyvendinami vėliau, tačiau prekybos ir importo apribojimai gali atsirasti anksčiau.

    Energetikos rinkoje tai svarbu dėl paprastos priežasties: jei dalis žaliavos tampa „neatitinkanti“ dėl dokumentacijos ir patikros grandinės, reali pasiūla sumažėja net ir tuo atveju, kai fizinių išteklių pasaulyje netrūksta. Mažesnė pasiūla paprastai didina kainas, o tai tiesiogiai atsiliepia tiek namų ūkiams, tiek pramonei.

    Kainų ir konkurencingumo rizika

    „Wood Mackenzie“ analizėje nurodoma, kad degalų kainos teoriškai galėtų augti dviženkliu tempu, jei rinka susidurtų su tiekimo apribojimais ir papildomomis atitikties sąnaudomis. Konkrečios kainų prognozės priklausytų nuo alternatyvių tiekimo maršrutų, pasaulinės paklausos ir atsargų lygio, tačiau pati kryptis aiški: didesnės reguliavimo sąnaudos dažnai persiduoda vartotojui.

    Didelę įtampą tai keltų energijai imlioms šakoms, tokioms kaip chemijos pramonė, metalo gamyba ar didelės apimties gamyba. Aukštos energijos kainos šiuose sektoriuose mažina konkurencingumą pasaulinėje rinkoje, o investicijos ir gamyba lengviau persikelia ten, kur sąnaudos mažesnės ir reguliacinė aplinka aiškesnė.

    Ar įmanoma išvengti tiekimo šoko?

    Įmonės, dirbančios su energijos ištekliais, argumentuoja, kad didžiausias iššūkis yra laikas ir vienodų taisyklių taikymas. Jei importuotojams numatomos didelės baudos už neatitiktį, dalis jų gali iš anksto atsitraukti nuo rizikingų tiekimo grandinių, net jei vėliau taisyklės būtų sušvelnintos ar paaiškintos.

    „ExxonMobil“ viešai pabrėžia, kad remia metano mažinimo tikslus ir diegia nuolatinės stebėsenos sprendimus, įskaitant jutiklius, kameras, aviacinius ir palydovinius stebėjimo būdus bei DI taikymą nuotėkių aptikimui. Bendrovė kartu įspėja, kad praktinis įgyvendinimas, ypač sertifikavimo ir patikros grandinėje, daugelyje šalių gali nespėti subręsti iki 2027 metų.

    „Mes remiame ES siekį mažinti metaną, tačiau įgyvendinimo terminai ir reikalavimų apimtis šiuo metu atrodo sunkiai suderinami su realiomis tiekimo grandinėmis“, – sakė bendrovės atstovai, komentuodami reguliavimo poveikį importui.

    Europos Komisijai ir valstybėms narėms artimiausiais mėnesiais teks atsakyti į pagrindinį klausimą: kaip suderinti ambiciją mažinti metano emisijas su realistišku, aiškiu ir visiems tiekėjams įgyvendinamu atitikties mechanizmu. Priešingu atveju rizika, kad metano taisyklės taps papildomu energijos kainų spaudimu, išliks didelė.

  • Stażai Europos Parlamente: paraiškas galima teikti iki gegužės pabaigos, numatyta ir stipendija

    Stażai Europos Parlamente: paraiškas galima teikti iki gegužės pabaigos, numatyta ir stipendija

    Iki gegužės 31 dienos dar priimamos paraiškos į Europos Parlamento Roberto Schumano vardu pavadintas stažuotes, kurios prasidės spalio mėnesį. Tai viena geidžiamiausių praktikų Europos Sąjungos institucijose, tačiau atranka išlieka konkurencinga, o reikalavimai kandidatams – gana aiškiai apibrėžti.

    Stažuotė trunka penkis mėnesius ir gali vykti Briuselyje, Strasbūre, Liuksemburge arba Europos Parlamento ryšių biuruose valstybėse narėse. Tokia praktika dažnai laikoma patogiu startu norintiems karjeros ES politikoje, teisėje, komunikacijoje ar viešajame administravime.

    Kas gali pretenduoti?

    Paraiškas gali teikti Europos Sąjungos piliečiai nuo 18 metų, atitinkantys kalbų mokėjimo kriterijus. Paprastai tikimasi mokėti bent dvi ES oficialiąsias kalbas: vieną labai gerai, kitą gerai, o tai realiai dažnai reiškia gimtąją kalbą ir dar vieną plačiai vartojamą ES darbo kalbą.

    Taip pat būtinas bent bakalauro ar jam prilygintas išsilavinimas ir pažyma dėl neteistumo. Be to, stažuotė skirta tiems, kurie anksčiau ES institucijose ar agentūrose nėra dirbę ir nėra atlikę ilgesnės nei du mėnesiai praktikos, taip siekiant išlaikyti programą kaip įėjimo į profesinę sritį galimybę.

    Ką veikia stažuotojai?

    Stažuotojai gali būti priskiriami įvairioms Europos Parlamento sritims: nuo komunikacijos ir viešųjų ryšių iki vidaus ir užsienio politikos, teisės, finansų, administravimo ar su skaitmenine darbotvarke susijusių komandų. Praktikoje tai dažnai reiškia darbą su dokumentais, analize, renginių organizavimu, informacijos rengimu ir kasdienių procesų palaikymu.

    Stažuotojai taip pat stebi plenarinį darbą ir politinių grupių veiklą, o dirbantieji Briuselyje ar Liuksemburge gali turėti progą nuvykti į sesijas Strasbūre. Tai suteikia realų vaizdą, kaip priimami sprendimai ir kaip derinami skirtingų valstybių bei frakcijų interesai.

    Kokia finansinė dalis ir sąlygos?

    Europos Parlamentas nurodo, kad stažuotė yra apmokama, o mėnesinė stipendija siekia beveik 1 500 eurų. Iš šios sumos stažuotojai paprastai turi padengti apgyvendinimo ir kasdienes išlaidas, todėl planuojant dalyvavimą svarbu įvertinti gyvenimo kainas, ypač Briuselyje ir Liuksemburge.

    Programa taip pat pritaikoma žmonėms su negalia: jei nustatytas ilgalaikis sveikatos sutrikimas ir atitinkami kriterijai patvirtinami Europos Parlamento medicinos tarnybų, gali būti skiriamas papildomas priedas, kai kuriais atvejais siekiantis iki 50 proc. bazinės stipendijos.

    Nors stažuotė Europos Parlamente automatiškai negarantuoja darbo pasiūlymo, ji dažnai padeda sukaupti patirties, užmegzti profesinių ryšių ir geriau pasirengti vėlesnėms atrankoms. Panašias praktikas siūlo ir kitos ES institucijos, pavyzdžiui, Europos Komisija, kuri taip pat periodiškai renka stažuotojus į vadinamąją Blue Book programą.

  • ES ruošia griežtesnes sankcijas Iranui: po Hormūzo sąsiaurio blokados auga įtampa rinkose

    ES ruošia griežtesnes sankcijas Iranui: po Hormūzo sąsiaurio blokados auga įtampa rinkose

    Europos Sąjunga imasi veiksmų, kad išplėstų sankcijas Iranui po to, kai Teheranas apribojo laivybą Hormūzo sąsiauryje. Šis jūrų kelias yra vienas svarbiausių pasaulyje, todėl bet kokie trikdžiai greitai atsiliepia energijos ir transporto kainoms.

    Diplomatiniai šaltiniai nurodo, kad ES valstybės narės jau atliko vadinamuosius techninius žingsnius, reikalingus sankcijų režimui praplėsti. Tai reiškia, kad artimiausiu metu į sąrašus gali būti įtrauktas didesnis skaičius asmenų ir subjektų, susijusių su sprendimais, ribojančiais laivybos laisvę.

    Kas keistųsi sankcijose?

    Iki šiol ES taikytos priemonės Iranui buvo siejamos su keliomis kryptimis: parama Rusijai kare prieš Ukrainą, ryšiais su ginkluotomis grupuotėmis regione ir žmogaus teisių pažeidimais. Naujas sankcijų paketas būtų grindžiamas dar vienu motyvu: laisvos laivybos ir tarptautinės prekybos saugumo užtikrinimu.

    Pagal ES praktiką tokiose situacijose dažniausiai taikomas draudimas atvykti į ES bei turto ir finansinių išteklių įšaldymas. Taip pat įmonėms ir asmenims ES teritorijoje gali būti uždrausta tiesiogiai ar netiesiogiai suteikti lėšas ar ekonominius išteklius į sąrašus įtrauktiems subjektams.

    „ES galės įvesti papildomas ribojamąsias priemones reaguodama į Irano veiksmus, kuriais menkinama laivybos laisvė Hormūzo sąsiauryje“, – teigiama Europos Vadovų Tarybos pozicijoje.

    Kodėl Hormūzo sąsiauris toks svarbus?

    Hormūzo sąsiauris jungia Persijos įlanką su Omano įlanka ir Indijos vandenynu, todėl yra kritiškai svarbus energijos žaliavų tiekimo maršrutas. Rinkos jautriai reaguoja į bet kokias žinias apie apribojimus šiame koridoriuje, nes net laikini trikdžiai gali sukelti grandininę reakciją tiekimo grandinėse.

    Kai kyla rizika, kad tanklaivių eismas bus apsunkintas, brangsta draudimas, logistika ir galiausiai energijos ištekliai. Tai gali persiduoti ir į platesnę infliacijos dinamiką, nes didesnės energijos sąnaudos daro įtaką pramonei, transportui ir vartotojų kainoms.

    Ką tai reiškia Europai?

    ES institucijos pabrėžia, kad sankcijų logika yra ne tik spaudimas Iranui, bet ir signalas dėl tarptautinių taisyklių laikymosi. Kuo labiau didėja įtampa dėl jūrų kelių saugumo, tuo svarbesnės tampa koordinuotos priemonės su partneriais ir aiškūs teisiniai mechanizmai, leidžiantys riboti atsakingų asmenų veiksmus.

    Kol kas viešai neskelbiama, kas konkrečiai būtų įtraukti į naujus sankcijų sąrašus. Sprendimai paprastai priimami tik suderinus galutinį sąrašų turinį ir įvykdžius procedūras, kurios ES leidžia sankcijas taikyti greitai, tačiau teisiškai pagrįstai.

  • ES dėl Ormuzo krizės metams stabdo muitus daliai azotinių trąšų: kas keisis ūkiams

    ES dėl Ormuzo krizės metams stabdo muitus daliai azotinių trąšų: kas keisis ūkiams

    Europos Sąjunga, reaguodama į karo sukeltą krizę prie Ormuzo sąsiaurio ir staigiai išaugusias trąšų kainas, nusprendė laikinai sustabdyti muitus daliai azotinių trąšų. Sprendimą penktadienį patvirtino ES Taryba, o priemonė turėtų galioti vienerius metus.

    Pasak ES institucijų, tikslas – sumažinti sąnaudų šoką žemės ūkiui ir stabilizuoti pasiūlą rinkoje tuo metu, kai tarptautinė logistika šiame regione tapo itin trapi. Ormuzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio jūrinių maršrutų energijos ir chemijos pramonei, todėl bet koks transporto sutrikimas greitai persiduoda ir trąšų kainoms.

    Kas konkrečiai nuspręsta?

    Laikinas muitų sustabdymas taikomas daliai azotinių trąšų, įskaitant karbamidą ir amoniaką – žaliavas, nuo kurių tiesiogiai priklauso tiek mineralinių trąšų gamyba, tiek galutinė jų kaina ūkiams. ES Taryba pabrėžė, kad mechanizmas numato ir importo apimčių ribojimą, siekiant subalansuoti pagalbą žemdirbiams ir Europos trąšų gamintojų interesus.

    Tarptautinės institucijos, tarp jų Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija, ne kartą įspėjo, kad užsitęsę trikdžiai pagrindiniuose tiekimo keliuose gali kelti riziką pasaulinei maisto gamybai. Azotinės trąšos yra vienas didžiausių kintamųjų kaštų augalininkystėje, todėl kainų šuoliai dažnai atsispindi ir galutinėse maisto produktų kainose.

    Kodėl Ormuzo sąsiauris svarbus trąšoms?

    Trąšų rinka yra globali, o kainas formuoja ne tik tiesioginė ES importo geografija, bet ir pasaulinė pasiūla, laivybos draudimo kaštai, energijos kainos bei pirkėjų elgsena krizės metu. Net ir ribotas fizinis tiekimo sumažėjimas gali sukelti kainų bangą, jei rinkos dalyviai pradeda kaupti atsargas ar persidera dėl sutarčių.

    ES institucijos nurodo, kad per šį regioną gali keliauti reikšminga dalis pasaulinės trąšų prekybos, o transporto sutrikimai greitai kelia kainas biržose ir didmeninėse rinkose. Dėl to laikinas muitų sušvelninimas vertinamas kaip priemonė, galinti bent iš dalies amortizuoti kainų šuolį Europos ūkiams.

    Išimtys: Rusija ir Baltarusija

    ES Taryba akcentavo, kad muitų sustabdymas nebus taikomas importui iš Rusijos ir Baltarusijos. Tokia nuostata atitinka platesnę ES prekybos ir sankcijų politiką, siekiant mažinti priklausomybę nuo šių šalių tiekimo grandinių, ypač jautriuose sektoriuose.

    Praktikoje tai reiškia, kad į ES rinką orientuojamasi į alternatyvius tiekėjus, o kainų stabilizavimui pasitelkiamos priemonės, kurios kartu nepadidintų ekonominių srautų iš valstybių, kurioms taikomi ribojimai. ES taip pat pabrėžia, kad sprendimas yra laikinas ir bus vertinamas pagal rinkos situaciją bei poveikį tiek ūkininkams, tiek vietos pramonei.

    Europos Komisijos duomenimis, 2024 metais ES importavo apie 2 000 000 tonų amoniako ir 5 900 000 tonų karbamido. Tiesioginė priklausomybė nuo Artimųjų Rytų tiekimo išlieka palyginti nedidelė – apie 3 proc. amoniako ir maždaug 1–2 proc. azotinių trąšų importo, tačiau kainų dinamika vis tiek stipriai priklauso nuo pasaulinės rinkos svyravimų.