CP v2

Tag: Evakuacija

  • Ugdymo įstaigoms: ką daryti išgirdus perspėjimo sirenas ir kaip pasiruošti krizinei situacijai

    Gyventojų perspėjimo signalai ir kitos krizės situacijos ugdymo įstaigoms reiškia pareigą veikti greitai, aiškiai ir pagal iš anksto parengtą planą. Mokykloms ir darželiams svarbiausia užtikrinti vaikų saugumą, operatyviai informuoti bendruomenę ir vykdyti atsakingų institucijų nurodymus.

    Perspėjimo sirenos paprastai naudojamos informuoti apie galimą pavojų, kai būtina nedelsiant sekti oficialią informaciją. Tokiais atvejais rekomenduojama pirmiausia patikrinti, ar veikia ryšio kanalai, kuriais gaunami pranešimai, ir paskirti atsakingus darbuotojus, kurie koordinuotų veiksmus vietoje.

    Kaip elgtis išgirdus sirenas?

    Išgirdus perspėjimo signalą, ugdymo įstaiga turi nedelsdama pereiti prie nustatyto veiksmų algoritmo: nutraukti veiklas, užtikrinti, kad visi vaikai ir darbuotojai būtų prižiūrimi, o grupės ar klasės išliktų kartu. Svarbu vengti chaoso, todėl praktikoje būtina aiški komandų grandinė ir iš anksto suderintos atsakomybės.

    Vienas pirmųjų žingsnių yra gauti oficialias instrukcijas ir sekti patikimą informaciją. Jeigu nurodoma likti patalpose, dažniausiai taikomas laikino slėpimosi principas: vaikai perkeliami į saugesnes patalpas, ribojamas išėjimas į lauką, o durys ir langai laikomi uždaryti tiek, kiek reikalauja situacija.

    Evakuacija ir vaikų apskaita

    Jei skelbiama evakuacija, svarbiausia yra tvarka ir apskaita. Kiekviena klasė ar grupė turi iš anksto žinoti maršrutą, susirinkimo vietą, o pedagogai privalo turėti sąrašus, kad būtų galima greitai patikrinti, ar visi vaikai yra kartu.

    Ypatingą dėmesį reikia skirti vaikams, kuriems reikalinga papildoma pagalba: turintiems negalią, sveikatos sutrikimų ar patiriantiems stiprų stresą. Tokiais atvejais iš anksto parengti individualūs sprendimai ir atsakingi asmenys sumažina riziką ir leidžia išvengti vėlavimų.

    Komunikacija su tėvais ir pasirengimas

    Krizės metu komunikacija su tėvais turi būti aiški ir saikinga: pateikiama tik tai, kas patvirtinta, nurodomi konkretūs veiksmai ir kontaktai. Praktika rodo, kad iš anksto suderinti kanalai, pavyzdžiui, trumpųjų žinučių sistemos ar oficialūs įstaigos pranešimai, padeda sumažinti skambučių srautą ir klaidinančią informaciją.

    Ilgalaikį pasirengimą lemia reguliarūs mokymai ir pratybos, procedūrų atnaujinimas bei aiškiai suformuotos taisyklės darbuotojams. Ugdymo įstaigoms taip pat svarbu periodiškai įsivertinti, ar pakanka pirmosios pagalbos priemonių, ryšio įrangos ir ar visi darbuotojai žino, kur rasti veiksmų planą.

    Specialistai pabrėžia, kad geriausiai veikia paprastos ir nuosekliai kartojamos procedūros, kurios tinka skirtingiems scenarijams. „Svarbiausia yra iš anksto sutarti veiksmus, o pavojaus metu laikytis vieno aiškaus plano ir sekti oficialias instrukcijas“, – sakė civilinės saugos ekspertai.

    Ugdymo įstaigoms rekomenduojama nuolat peržiūrėti pasirengimą atsižvelgiant į kintančias grėsmes ir technologijas, kuriomis platinami perspėjimai. Kuo aiškesnis vidinis susitarimas ir kuo geriau apmokyta bendruomenė, tuo mažesnė rizika, kad krizės metu bus padaryta lemtingų klaidų.

  • Kinijoje liūtys miestus pavertė upėmis: žuvusiųjų jau 22, tūkstančiai evakuoti

    Kinijoje liūtys miestus pavertė upėmis: žuvusiųjų jau 22, tūkstančiai evakuoti

    Keliose Kinijos provincijose pastarosiomis dienomis užfiksuotos rekordinės liūtys sukėlė staigius potvynius, dėl kurių gatvės virto srauniomis upėmis. Vietos valdžia praneša apie sutrikusį susisiekimą, užlietus gyvenamuosius rajonus ir pradėtas gelbėjimo operacijas.

    Valstybinė žiniasklaida skelbia, kad iš viso patvirtintos 22 žūtys, dalis žmonių laikomi dingusiais. Daugiausia pranešimų apie aukas gauta iš Hunano, Hubejaus, Guidžou ir Guangsi regionų, kur liūtys sukėlė nuošliaužas ir staigius vandens lygio šuolius.

    Hunano provincijoje, anot oficialių pranešimų, žuvo penki žmonės, dar vienuolika laikomi dingusiais. Viename šios provincijos rajone nuo stichijos nukentėjo daugiau nei 61 500 gyventojų, tačiau nuostolių mastas dar tikslinamas.

    Guangsi regione tragiškas incidentas įvyko, kai sunkvežimis bandė kirsti patvinusią upę ir buvo nuneštas srovės. Iki antradienio patvirtinta 10 žuvusiųjų, o gelbėtojai kelias dienas tikrino vandens telkinius ir pakrantes.

    Guidžou provincijoje pranešta apie keturias žūtis ir penkis dingusius asmenis, o Hubejuje – apie tris žuvusius ir keturis dingusius. Kai kuriose vietovėse sugriuvo pastatai, dalis kaimų laikinai liko be ryšio, todėl gelbėtojai darbavosi sudėtingomis sąlygomis.

    Pagalba ir evakuacija

    Kinijos institucijos paskelbė skiriančios 120 mln. juanių paramą penkiems labiausiai nukentėjusiems regionams. Ši suma atitinka maždaug 15 mln. eurų, o lėšos numatytos skubiai pagalbai, infrastruktūros atstatymui ir gyventojų aprūpinimui.

    Dar 30 mln. juanių, arba apie 4 mln. eurų, papildomai skirta Guidžou provincijai, kur fiksuojama daug žuvusiųjų ir dideli materialiniai nuostoliai. Valdžia taip pat koordinuoja laikino apgyvendinimo vietas ir tiekimą teritorijose, kur nutrūkę keliai ar ryšio linijos.

    Pagal tarptautinių agentūrų skaičiavimus, iš Hunano, Guidžou ir Hubejaus provincijų evakuota beveik 24 000 žmonių. Sinoptikai įspėja, kad artimiausiomis dienomis kritulių zona gali išlikti aktyvi, todėl potvynių rizika išlieka didelė.

    Kodėl ekstremalūs lietūs dažnėja

    Mokslininkai pabrėžia, kad šylant klimatui daugėja ekstremalių kritulių epizodų, nes šiltesnė atmosfera gali sukaupti daugiau vandens garų. Tai didina staigių liūčių tikimybę ir kelia didesnę potvynių bei nuošliaužų riziką, ypač kalnuotuose regionuose.

    Kinija yra didžiausia šiltnamio efektą sukeliančių dujų emitentė pasaulyje, tačiau kartu sparčiai plečia atsinaujinančios energetikos pajėgumus. Šalis yra deklaravusi tikslą pasiekti anglies neutralumą iki 2060 metų.

  • Dronas, oro pavojus, įtartinas daiktas: aiškūs veiksmai, kurie gali apsaugoti jus ir aplinkinius

    Dronas, oro pavojus, įtartinas daiktas: aiškūs veiksmai, kurie gali apsaugoti jus ir aplinkinius

    Pastaraisiais metais Europoje daugėja incidentų, kai gyventojai pastebi neaiškius objektus danguje, sulaukia perspėjimų telefonu ar aptinka įtartinus daiktus viešose vietose. Tokiose situacijose svarbiausia išlikti ramiems, greitai sumažinti riziką sau ir aplinkiniams bei vadovautis oficialiais nurodymais.

    Specialistai pabrėžia, kad didžiausios klaidos dažniausiai kyla iš smalsumo ir skubėjimo: žmonės priartėja prie galimai pavojingo objekto, filmuoja ir skelbia vaizdus socialiniuose tinkluose arba ignoruoja įspėjimus. Tuo metu saugiausias pasirinkimas yra atsitraukti, susirasti priedangą ir informaciją perduoti atsakingoms tarnyboms.

    Ką daryti pastebėjus droną?

    Pamačius įtartinai besielgiantį droną, pirmiausia verta pasitraukti iš atvirų erdvių ir eiti į pastato vidų arba artimiausią priedangą. Ypač svarbu neiti prie langų, nelikti balkonuose ir vengti vietų, kur virš galvos nėra jokios dangos.

    Jei dronas skrenda lauke, patariama laikytis vadinamosios dviejų sienų taisyklės: slėptis patalpoje, kuri nėra su langais į lauką, pavyzdžiui, koridoriuje ar vidinėje laiptinės dalyje. Uždarykite langus ir duris, kad sumažintumėte sužeidimų riziką nuo galimų skeveldrų ar smūgio bangos.

    Nesiartinkite prie nukritusio drono ir nebandykite jo liesti, perkelti, ar juo labiau ardyti. Net ir vizualiai „nekaltas“ objektas gali kelti pavojų, todėl saugiausia yra atsitraukti ir apie situaciją pranešti numeriu 112.

    Jei turite galimybę, užfiksuokite kryptį, laiką ir vietą, bet neskelbkite vaizdo įrašų ar nuotraukų viešai. Tokia informacija socialiniuose tinkluose gali pakenkti saugumui, todėl ją geriausia perduoti tik tarnyboms.

    Ką reiškia oro pavojaus perspėjimas?

    Gavus perspėjimą apie oro pavojų, būtina sekti oficialius pranešimus per radiją, televiziją ir patikimus institucijų kanalus. Signalai ir pranešimai skirti tam, kad žmonės kuo greičiau persikeltų į saugesnę vietą ir sumažintų buvimą atvirose teritorijose.

    Jei pavojus užklumpa lauke, pirmas tikslas yra kuo greičiau rasti priedangą: požeminę perėją, tunelį, rūsį ar kitą vietą, kuri suteikia apsaugą nuo galimų smūgių ir skeveldrų. Jei tokios vietos greitai pasiekti nepavyksta, verta rinktis artimiausią tvirtesnę pastato dalį be langų.

    Jeigu liekate namuose, patariama užtraukti užuolaidas, išjungti ryškų apšvietimą, būti patalpoje be langų arba rūsyje ir į vidų įleisti augintinius. Skambučius artimiesiems reikėtų riboti, kad ryšio linijos nebūtų perkrautos, o svarbiausią informaciją perduoti trumpomis žinutėmis, jei tinklas leidžia.

    Jei gautumėte nurodymą evakuotis, prieš išeinant būtina užsukti vandens ir dujų sklendes, išjungti elektrą, uždaryti langus ir užrakinti duris. Su savimi verta pasiimti dokumentus, būtiniausius vaistus, geriamojo vandens ir nedidelį kiekį negendančio maisto.

    Radote įtartiną daiktą: kaip elgtis?

    Radus įtartiną daiktą, pagrindinė taisyklė yra paprasta: neliesti, nejudinti ir nebandyti „patikrinti“, kas tai yra. Net nedidelis judesys gali sukelti pavojų, todėl saugiausia yra kuo greičiau pasišalinti tuo pačiu keliu ir perspėti kitus laikytis atstumo.

    Patariama atsitraukti kuo toliau ir, jei įmanoma, prisidengti patvaria konstrukcija arba pastatu, vengiant vietų po langais. Langų duženos sprogimo atveju yra viena dažniausių sužeidimų priežasčių, todėl atvira erdvė šalia stiklo fasadų nėra saugi.

    Apie radinį nedelsiant praneškite policijai arba numeriu 112 ir aiškiai nurodykite vietą. Nereikia bijoti, kad „sukelsite nepagrįstą aliarmą“: gyventojai neprivalo tiksliai nustatyti daikto pobūdžio, o patikra yra geriau nei pavėluotas reagavimas.

    Kol atvyks pareigūnai, jei tai įmanoma saugiai, padėkite kitiems žmonėms neįeiti į pavojingą zoną ir pasitraukti į šalį. Svarbu ir tai, kad liktumėte netoliese saugiu atstumu, jog galėtumėte tiksliai parodyti, kur objektas buvo pastebėtas.

    Pasirengimas ekstremalioms situacijoms prasideda nuo aiškių veiksmų plano: žinojimo, kur yra artimiausia priedanga, kaip gauti oficialią informaciją ir ką daryti, kad nepakenktumėte nei sau, nei tarnybų darbui. Kuo ramiau ir tiksliau reaguojama, tuo mažesnė tikimybė, kad incidentas virs nelaime.

  • Kaip elgtis pastebėjus droną ar gavus oro pavojaus perspėjimą: svarbiausi veiksmai ir klaidos

    Kaip elgtis pastebėjus droną ar gavus oro pavojaus perspėjimą: svarbiausi veiksmai ir klaidos

    Ką daryti pastebėjus droną?

    Pastebėjus įtartinai besielgiantį droną, svarbiausia išlikti ramiems ir kuo greičiau pasitraukti į pastato vidų ar priedangą. Atvirose erdvėse rizika didesnė, todėl venkite balkonų, langų ir vietų, kur esate matomi iš viršaus.

    Slėpkitės laikantis dviejų sienų taisyklės: jei dronas yra lauke, saugiausia būti patalpoje, kuri neturi lango į lauką, pavyzdžiui, koridoriuje ar vidinėje patalpoje. Uždarykite langus ir duris, kad sumažintumėte skeveldrų ar smūgio bangos poveikį, jei netoliese įvyktų sprogimas.

    Nesiartinkite prie nukritusio drono ir nebandykite jo liesti, ardyti, perkelti ar „neutralizuoti“ patys. Net jei jis atrodo neaktyvus, jis gali būti pavojingas, o bet koks kontaktas gali sukelti papildomą riziką jums ir aplinkiniams.

    Jei įmanoma, saugiu atstumu įsidėmėkite drono kryptį, aukštį, judėjimo pobūdį ir laiką, kada jį matėte. Apie situaciją praneškite telefonu 112, o surinktą vaizdinę medžiagą ar detales perduokite atsakingoms tarnyboms, tačiau neviešinkite socialiniuose tinkluose.

    Gavote oro pavojaus perspėjimą: ką daryti?

    Išgirdus sirenas ar gavus oro pavojaus pranešimą telefone, pirmiausia vadovaukitės oficialia informacija ir nurodymais. Sekite pranešimus per radiją, televiziją ir patikimus valstybinių institucijų kanalus, nes situacija gali greitai keistis.

    Jei esate lauke, kuo skubiau ieškokite artimiausios priedangos: požeminės perėjos, tunelio, rūsio ar kitos tvirtos patalpos. Jei iki priedangos nespėjate per kelias minutes, rinkitės artimiausią saugiausią vietą pastate, geriausia be langų ir su tvirtomis sienomis.

    Jei liekate namuose, užgesinkite šviesą, užtraukite užuolaidas ir pasitraukite nuo langų. Praktikoje saugiausios vietos dažniausiai yra koridorius, vonios kambarys ar kita vidinė patalpa be langų, o jei yra galimybė, rūsio patalpa ar specialiai pritaikyta priedanga.

    Su savimi verta turėti būtiniausius daiktus: dokumentus, telefoną, įkroviklį, vandenį, ne greitai gendančio maisto, pirmosios pagalbos priemones ir būtinus vaistus. Jei gaunate nurodymą evakuotis, prieš išeidami išjunkite elektrą, užsukite dujas ir vandenį, uždarykite langus bei užrakinkite duris.

    Radote įtartiną daiktą ar galimą sprogmenį?

    Rasdami įtartiną daiktą, jo nelieskite ir nebandykite patikrinti, kas tai yra. Saugiausia tuo pačiu keliu atsitraukti ir laikytis kuo didesnio atstumo, o priedangai rinktis tvirtas konstrukcijas, vengiant vietų po langais.

    Apie radinį nedelsdami praneškite telefonu 112 ir aiškiai nurodykite vietą bei matomus požymius. Kol atvyks tarnybos, jei įmanoma, perspėkite aplinkinius neiti į tą zoną, tačiau patys nekelkite papildomos rizikos ir nesibūriuokite įvykio vietoje.

    Specialistai pabrėžia, kad pranešti verta net tada, kai nesate tikri, ar daiktas pavojingas. Gyventojai neprivalo nustatyti, ar tai sprogmuo, o atsakingų tarnybų patikra yra saugesnis kelias nei bandymas situaciją aiškintis patiems.

    Pasirengimas ekstremalioms situacijoms prasideda nuo paprastų įpročių: žinoti artimiausią priedangą, turėti susitarimą su šeima dėl ryšio ir susitikimo vietos, bei būti pasiruošus kelioms valandoms ar parai be įprastų paslaugų. Tokie veiksmai mažina chaosą ir padeda greičiau priimti teisingus sprendimus.

  • Dronas virš galvos ar oro pavojaus signalas: aiškūs veiksmai, kurie gali apsaugoti jus ir artimuosius

    Ką daryti pastebėjus droną?

    Pastebėjus neaiškios paskirties droną svarbiausia išlikti ramiems ir kuo greičiau pasitraukti iš atviros erdvės į pastato vidų ar kitą priedangą. Riziką didina smūgio banga ir skeveldros, todėl vertinga taisyklė yra laikytis dviejų sienų principo: rinktis patalpą be langų arba kuo toliau nuo išorinių sienų.

    Reikėtų vengti balkonų, kiemų, parkų ir kitų atvirų vietų, taip pat nestovėti prie langų, net jei objektas atrodo toli. Jei esate lauke, ieškokite vietos, kur virš galvos yra tvirta danga, o jei tai neįmanoma, pasitraukite į artimiausią pastatą.

    Nesiartinkite prie nukritusio drono ir nemėginkite jo liesti, perkelti ar ardyti, nes jis gali būti su sprogstamuoju užtaisu ar turėti kitų pavojingų elementų, pavyzdžiui, baterijų. Tokiais atvejais reikia atsitraukti saugiu atstumu ir skambinti 112, tiksliai nurodant vietą ir situacijos aplinkybes.

    Jei turite galimybę, saugiu atstumu įsidėmėkite kryptį, laiką ir apytikrį aukštį, tačiau nesiekite to fiksuoti rizikuodami savo saugumu. Nerekomenduojama filmuotos medžiagos skelbti socialiniuose tinkluose, nes ji gali atskleisti jautrią informaciją apie vietą, judėjimą ar infrastruktūrą.

    Gavote oro pavojaus perspėjimą?

    Išgirdus sirenas ar gavus pranešimą telefone, pirmas žingsnis yra rasti priedangą ir sekti oficialius nurodymus per patikimus kanalus, ypač nacionalinį radiją ir televiziją. Praktikoje kritiškai svarbios pirmosios minutės, todėl verta iš anksto žinoti artimiausią priedangą ir trumpiausią kelią iki jos.

    Jei priedangos pasiekti greitai nepavyksta, saugiausia likti pastate ir pasirinkti patalpą be langų, pavyzdžiui, koridorių ar sanitarinį mazgą, arba slėptis rūsyje. Langų zona yra pavojingiausia dėl galimo stiklo dužimo, todėl verta atitraukti žmones nuo langų, užtraukti užuolaidas ir, jei yra laiko, sumažinti riziką sutvirtinant stiklus lipnia juosta.

    Ruošiantis slėptis ar trumpam evakuotis, rekomenduojama turėti parengtą būtiniausių daiktų krepšį: dokumentus, vaistus, geriamojo vandens, ilgiau negendančio maisto, įkroviklį, prožektorių ir radiją su baterijomis. Ryšio tinklai pavojaus metu gali būti perkrauti, todėl geriau trumpai susirašinėti ir skambinti tik esant būtinybei.

    Jei pavojaus signalas užklumpa automobilyje, sustokite saugioje vietoje, įjunkite radiją ir vykdykite instrukcijas, o esant galimybei persikelkite į pastato vidų. Gavus nurodymą evakuotis, prieš išeinant reikėtų išjungti elektrą, užsukti dujas ir vandenį, uždaryti langus ir užrakinti duris.

    Radote įtartiną daiktą ar galimą sprogmenį?

    Rastus įtartinus daiktus reikia vertinti kaip potencialiai pavojingus: jų negalima liesti, judinti, purtyti ar bandyti atidaryti. Saugiausia tuo pačiu keliu ramiai pasitraukti nuo radinio ir nedelsiant skambinti 112, nurodant tikslią vietą, orientyrus ir tai, ką matote.

    Saugus atstumas priklauso nuo aplinkybių, tačiau praktinė taisyklė yra paprasta: jei daiktą aiškiai matote, vadinasi, esate per arti, todėl verta atsitraukti kuo toliau ir prisidengti tvirta konstrukcija. Taip pat svarbu nestovėti po langais ar šalia stiklo fasadų, nes sprogimo atveju šukės gali sužeisti net ir nesant tiesioginėje smūgio zonoje.

    Kol atvyksta pareigūnai, reikėtų pasirūpinti, kad kiti žmonės nepriartėtų prie pavojingos vietos, tačiau nebandyti veikti vieniems, jei tai kelia grėsmę. Pranešti apie radinį verta net tada, kai nesate tikri, kas tai yra, nes tokį objektą įvertinti ir saugiai patikrinti turi specialiosios tarnybos.

    Pasirengimas prasideda nuo žinojimo: iš anksto susiplanuotas veiksmų planas namuose, darbe ir kelyje sumažina stresą ir padeda priimti teisingus sprendimus. Kilus grėsmei, svarbiausia vadovautis oficialiais nurodymais, saugoti save ir padėti tiems, kuriems sunkiausia greitai reaguoti.

  • Dronas virš galvos ar perspėjimas telefone: ką daryti iškart, kad apsaugotumėte save ir artimuosius?

    Dronas virš galvos ar perspėjimas telefone: ką daryti iškart, kad apsaugotumėte save ir artimuosius?

    Pastaraisiais metais visuomenė vis dažniau susiduria su situacijomis, kurios anksčiau atrodė retos: neaiškūs objektai danguje, perspėjimo pranešimai telefone ar įtartini radiniai viešose vietose. Tokiais atvejais svarbiausia ne panikuoti, o veikti pagal aiškią logiką: slėptis, informuoti atsakingas tarnybas ir nesudaryti papildomų rizikų sau bei aplinkiniams.

    Specialistai primena, kad pasirengimas ekstremalioms situacijoms nėra baimės ženklas. Tai praktinis įgūdis, kuris padeda sutaupyti kritiškai svarbias minutes ir sumažina sužeidimų tikimybę, ypač jei netoliese įvyksta sprogimas, krenta nuolaužos ar suaktyvėja oro pavojaus signalai.

    Ką daryti pamačius droną?

    Pastebėjus neįprastai žemai skrendantį, įtartinai manevruojantį ar neaiškios paskirties droną, pirmiausia reikėtų kuo greičiau pasitraukti iš atviros erdvės. Saugiausia yra pastato vidus arba priedanga, kur mažesnė rizika nukentėti nuo skeveldrų ar smūgio bangos.

    Prie langų, balkonuose ar atvirose terasose likti nerekomenduojama, nes dūžtantys stiklai yra vienas dažniausių sužeidimų šaltinių. Jei esate patalpoje, verta rinktis vietą toliau nuo išorinių sienų ir langų, laikantis vadinamos dviejų sienų taisyklės: tarp jūsų ir lauko turi būti bent dvi sienos.

    Nukritusio ar ant žemės pastebėto drono liesti negalima, taip pat nereikėtų bandyti jo pernešti, ardyti ar kitaip „neutralizuoti“. Tokie objektai gali turėti pavojingų komponentų, o bet koks kontaktas gali sukelti papildomą riziką.

    Jei turite galimybę, saugiu atstumu įsidėmėkite kryptį, laiką ir vietą, o informaciją perduokite skubios pagalbos telefonu 112. Vaizdų ir tikslių lokacijų viešinimo socialiniuose tinkluose reikėtų vengti, nes tai gali pakenkti operatyviam tarnybų darbui ir padidinti saugumo grėsmes.

    Ką reiškia oro pavojaus perspėjimas?

    Gavus perspėjimą apie oro pavojų telefonu arba išgirdus sirenas, reikėtų nedelsiant patikrinti oficialius pranešimus ir vykdyti nurodymus. Patikimiausi informacijos šaltiniai tokiais atvejais yra nacionalinis radijas ir televizija, taip pat institucijų skelbiami pranešimai.

    Jei signalas užklupo lauke, svarbiausia kuo greičiau rasti priedangą: požeminę perėją, tunelį, rūsį ar kitą nuo viršaus pridengtą vietą. Jei tokios vietos nėra, reikėtų trauktis į artimiausią pastatą ir rinktis patalpą be langų, su tvirtesnėmis sienomis.

    Jeigu liekate namuose, rekomenduojama užtraukti užuolaidas, atsitraukti nuo langų ir pasirinkti saugiausią būsto vietą. Taip pat verta įsileisti augintinius į vidų, o ryšio priemones naudoti atsakingai, kad linijos nebūtų perkrautos: skambinti tik dėl būtinos pagalbos ar kritinės informacijos.

    Jei gaunate nurodymą evakuotis, prieš išeidami išjunkite elektrą, užsukite dujų ir vandens sklendes, uždarykite langus, užrakinkite duris. Su savimi pasiimkite dokumentus, būtiniausius vaistus, geriamojo vandens ir minimalų atsargų kiekį, kad galėtumėte išbūti savarankiškai bent kelias valandas.

    Radote įtartiną daiktą: kaip elgtis?

    Įtartiną daiktą, galimą sprogmenį ar neaiškias nuolaužas svarbiausia palikti ten, kur radote. Nelieskite, nejudinkite ir nebandykite „patikrinti“, kas tai yra, nes net ir iš pirmo žvilgsnio nepavojingas objektas gali kelti grėsmę.

    Atsitraukite tuo pačiu keliu, kuriuo atėjote, ir pasirinkite saugų atstumą, geriausia prisidengdami tvirta konstrukcija arba pastatu. Jei įmanoma, įspėkite netoliese esančius žmones nesiartinti ir, nelaukdami, informuokite policiją ar skubios pagalbos tarnybas telefonu 112.

    Specialistai pabrėžia, kad pranešti verta net tada, kai nesate tikri, ar radinys pavojingas. Gyventojai neprivalo patys nustatyti objekto pobūdžio, o melagingu pranešimu laikoma tik sąmoninga informacija, kai iš anksto žinote, kad pavojaus nėra.

    Iki atvykstant pareigūnams, jei tai saugu, pasistenkite, kad į teritoriją nepatektų kiti asmenys. Svarbu sulaukti tarnybų ir, jei reikia, tiksliai parodyti radinio vietą bei apibūdinti, kaip jis atrodo ir kada buvo pastebėtas.

    Pasirengimas prasideda nuo paprastų dalykų: žinojimo, kur slėptis, ką pasiimti ir kam skambinti. Kritiniu momentu būtent aiškus veiksmų planas dažniausiai padeda išvengti klaidų, kurios kainuoja brangiausiai.

  • Kupiškio rajone patvirtinti priedangų ir evakavimo punktų sąrašai: kur slėptis ir kur vykti

    Kupiškio rajone patvirtinti priedangų ir evakavimo punktų sąrašai: kur slėptis ir kur vykti

    Kupiškio rajono savivaldybė atnaujino ir patvirtino kolektyvinių apsaugos statinių, priedangų bei gyventojų evakavimo punktų sąrašus. Tokia informacija gyventojams svarbi tiek ekstremaliųjų situacijų, tiek karo grėsmės atveju, kai būtina greitai žinoti artimiausią saugią vietą ir veiksmų planą.

    Kolektyvinės apsaugos statiniai skirti laikinam gyventojų prieglobsčiui, kai aplinkoje kyla pavojus sveikatai ar gyvybei, taip pat evakuotų žmonių apsaugai. Tokie objektai paprastai pritaikomi priimti didesnius žmonių srautus ir užtikrinti bent minimalias sąlygas trumpalaikiam buvimui.

    Kuo skiriasi priedanga?

    Priedanga skirta trumpalaikei apsaugai, dažniausiai kelioms valandoms, kilus oro pavojui ar karinės agresijos grėsmei. Jos paskirtis yra apsaugoti nuo sprogimo smūgio bangos, skeveldrų, nuolaužų ir kitų netiesioginių poveikių, tačiau tai nėra tas pats, kas pilnai įrengta slėptuvė.

    Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad priedangų talpa dažnai skaičiuojama pagal minimalų ploto normatyvą vienam žmogui. Dėl to realus priėmimo pajėgumas gali skirtis, jei patalpos laikinai neprieinamos, vyksta remontas arba pastate tuo metu yra kitų apribojimų.

    Kur ieškoti artimiausios vietos?

    Kupiškio rajone į sąrašus įtraukti įvairūs objektai, tarp jų švietimo įstaigos, kultūros centrai, sveikatos priežiūros įstaigos ir kitos viešosios paskirties patalpos Kupiškyje, Subačiuje, Skapiškyje, Alizavoje, Šimonyse ir kitose gyvenvietėse. Šie sąrašai parengti taip, kad gyventojai galėtų orientuotis pagal seniūniją, gyvenvietę ir konkretų adresą.

    Viešai skelbiami ir objektų koordinačių duomenys, kurie padeda greičiau rasti vietą žemėlapyje ar navigacijoje. Praktikoje tai ypač aktualu, jei tenka judėti naktį, prasto matomumo sąlygomis arba nepažįstamoje vietovėje.

    Ką verta pasitikrinti iš anksto?

    Gyventojams rekomenduojama iš anksto įsivertinti, kuris kolektyvinės apsaugos statinys ar priedanga yra arčiausiai namų, darbovietės ar vaikų ugdymo įstaigos. Taip pat verta aptarti šeimos susitikimo planą ir evakavimo maršrutus, jei ryšys sutriktų arba tektų veikti greitai.

    Jei kyla klausimų dėl konkrečių adresų, patekimo į objektus ar jų darbo organizavimo ekstremalios situacijos metu, pravartu sekti savivaldybės skelbiamą civilinės saugos informaciją ir oficialius pranešimus. Tokie sąrašai yra „gyvi“ dokumentai, todėl jie gali būti tikslinami atsižvelgiant į infrastruktūros pokyčius ir naujus vertinimus.

  • Dronas danguje ar įtartinas radinys: ką daryti iškart gavus oro pavojaus perspėjimą

    Dronas danguje ar įtartinas radinys: ką daryti iškart gavus oro pavojaus perspėjimą

    Pastaraisiais metais Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama gyventojų pasirengimui ekstremaliosioms situacijoms, o ypač toms, kurios gali būti susijusios su oro grėsmėmis. Net jei situacija atrodo neaiški ar kelia nerimą, svarbiausia išlikti ramiems, nepasiduoti panikai ir vadovautis oficialiais nurodymais.

    Dažniausi klausimai kyla trimis atvejais: pastebėjus droną, gavus oro pavojaus perspėjimą telefonu ar išgirdus sirenas, taip pat radus įtartiną daiktą, kuris gali būti pavojingas. Tokiose situacijose klaidos dažniausiai įvyksta dėl skubėjimo, bandymo viską išspręsti pačiam arba neatsakingo informacijos viešinimo.

    Ką daryti pamačius droną?

    Jei pastebėjote neaiškios paskirties droną ar jis elgiasi įtartinai, pirmas tikslas yra sumažinti riziką sau ir aplinkiniams. Saugiausia kuo greičiau pasitraukti į pastato vidų arba į priedangą ir vengti atvirų erdvių, balkonų bei langų.

    Praktikoje verta prisiminti vadinamąją dviejų sienų taisyklę: jei grėsmė yra lauke, saugiau būti patalpoje, kuri nuo išorės atskirta bent dviem sienomis. Daugiabutyje tai dažnai reiškia koridorių ar vidinį kambarį be langų, o ne patalpą, kurios langai išeina į lauką.

    Nesiartinkite prie nukritusio ar ant žemės pastebėto drono, nebandykite jo liesti, gaudyti ar ardyti. Tokie objektai gali būti su sprogstamaisiais elementais, turėti pavojingų dalių ar būti panaudoti kaip provokacija.

    Jei įmanoma, saugiu atstumu įsidėmėkite drono kryptį, aukštį, judėjimo trajektoriją ir laiką, kada jį matėte. Šią informaciją perduokite skubios pagalbos numeriu 112, tačiau neviešinkite vaizdų ar tikslios vietos socialiniuose tinkluose, nes tai gali pakenkti saugumui.

    Gavote oro pavojaus perspėjimą?

    Jeigu telefone gavote perspėjimo pranešimą arba išgirdote sirenas, pirmiausia pasitikrinkite, ar tai oficialus civilinės saugos signalas, ir sekite tolesnes instrukcijas. Patikimiausia informacija tokiais atvejais paprastai teikiama per nacionalinį radiją ir televiziją, taip pat per oficialius institucijų kanalus.

    Jei signalas užklupo lauke, nedelskite ir ieškokite artimiausios priedangos: tinka požeminės perėjos, tuneliai, rūsiai ar kitos konstrukcijos, suteikiančios fizinę apsaugą. Kai priedangos pasiekti greitai neįmanoma, rinkitės artimiausio pastato saugiausią vietą, dažniausiai patalpą be langų arba rūsį.

    Jei liekate namuose, uždarykite langus ir, kiek įmanoma, sumažinkite buvimą prie jų. Pravartu būti tamsesnėje patalpoje, užtraukti užuolaidas, pasirūpinti, kad augintiniai būtų viduje, o šeimos nariai žinotų, kur susirinkti ir kaip susisiekti.

    Rekomenduojama iš anksto turėti paruoštą būtiniausių daiktų rinkinį: geriamojo vandens, vaistų, dokumentų, įkroviklių, žibintuvėlį ir pirmosios pagalbos priemonių. Jei institucijos nurodo evakuotis, prieš išeidami išjunkite elektrą, užsukite dujas ir vandenį, uždarykite langus, užrakinkite duris.

    Ryšys krizinėmis akimirkomis gali būti perkrautas, todėl stenkitės be būtino reikalo neskambinti daugeliui žmonių. Jei reikia pranešti artimiesiems, dažnai patikimiau yra trumpa žinutė, o skambučius palikti skubiai pagalbai ir kritiniams atvejams.

    Radote įtartiną daiktą?

    Pastebėjus įtartiną daiktą ar galimą sprogmenį galioja paprasta taisyklė: nelieskite, nejudinkite ir nebandykite apžiūrėti iš arti. Saugiausia tuo pačiu keliu atsitraukti kuo toliau ir, jei įmanoma, pasislėpti už tvirtos konstrukcijos, vengiant vietų po langais.

    Apie radinį nedelsdami praneškite policijai arba skubios pagalbos numeriu 112, aiškiai nurodydami vietą ir tai, ką matėte. Jums nereikia įrodinėti, kad tai tikrai sprogmuo, nes įvertinti riziką ir atlikti patikrą yra specialistų darbas.

    Kol atvyks pareigūnai, pasistenkite, kad kiti žmonės neprisiartintų prie pavojingos zonos, tačiau nekelkite sumaišties ir nerizikuokite savo saugumu. Svarbu sulaukti pareigūnų, kad galėtumėte tiksliai parodyti radinio vietą ir paaiškinti aplinkybes.

    Pasirengimas prasideda nuo žinojimo ir iš anksto aptartų veiksmų šeimoje, darbe ar bendruomenėje. Kuo aiškiau suprantate, kaip elgtis pastebėjus droną, gavus oro pavojaus signalą ar radus įtartiną daiktą, tuo mažesnė tikimybė pasimesti kritiniu momentu.

  • Dronas virš galvos, oro pavojaus signalas ar įtartinas radinys: ką daryti ir ko vengti

    Dronas virš galvos, oro pavojaus signalas ar įtartinas radinys: ką daryti ir ko vengti

    Ką daryti pamačius droną?

    Pastebėjus neaiškios paskirties droną, svarbiausia nebandyti jo sekti ar filmuoti iš arti ir kuo greičiau pereiti į saugesnę vietą. Praktikoje didžiausios rizikos kyla atvirose erdvėse, prie langų, balkonuose ar bandant „įsitikinti, kas tai“, todėl geriau rinktis pastato vidų arba priedangą.

    Patekę į patalpas, laikykitės vadinamos dviejų sienų taisyklės: jei objektas yra lauke, saugiau būti patalpoje, kuri nėra tiesiogiai prie išorės sienos su langu. Užverkite langus ir duris, atsitraukite nuo stiklo, o vaikus, senjorus ir augintinius nusiveskite į vidinę, tvirtesnę patalpos dalį.

    Nukritusio drono ar jo dalių neliesti ir nesiartinti, nes įrenginys gali būti nestabilus, turėti baterijų pažeidimų ar kitų pavojingų elementų. Jei įmanoma, saugiu atstumu įsidėmėkite kryptį, vietą ir laiką, o informaciją perduokite telefonu 112, neskelbdami vaizdų viešai.

    Jei droną pastebite vairuodami, nebandykite jo „sekti“ ar filmuoti kelyje. Sustokite saugioje vietoje, kur yra priedanga viršuje, įvertinkite aplinką ir vykdykite pareigūnų bei oficialių kanalų nurodymus.

    Gavote oro pavojaus perspėjimą?

    Išgirdus sirenas ar gavus pranešimą telefone, pirmiausia patikrinkite oficialią informaciją ir nepasikliaukite gandais socialiniuose tinkluose. Jei esate lauke, ieškokite artimiausios priedangos: tinka požeminės perėjos, tuneliai, rūsiai ar kitos tvirtos konstrukcijos, kurios sumažina skeveldrų ir smūgio bangos poveikį.

    Jei priedanga pasiekiama per kelias minutes, apsirenkite ir judėkite ten nedelsdami, bet ramiai, nesistumdant ir neblokuojant įėjimų. Su savimi pasiimkite dokumentus, telefoną, vandenį, būtiniausius vaistus ir pirmosios pagalbos priemones, o taip pat iš anksto įkrautą bateriją ar atsarginį energijos šaltinį, jei tokį turite.

    Jeigu liekate namuose, rinkitės patalpą be langų arba rūsį, sumažinkite riziką nuo stiklo duženų ir, jei įmanoma, užtraukite užuolaidas. Ryšio linijų neapkraukite skambučiais be būtino poreikio, nes ekstremaliose situacijose svarbu, kad 112 ir kitos tarnybos išliktų pasiekiamos.

    Evakuacijos atveju elkitės pagal nurodymus: prieš išeidami išjunkite elektrą, užsukite dujas ir vandenį, uždarykite langus ir užrakinkite duris. Susitarkite su artimaisiais dėl vieno kontaktinio asmens ir susitikimo taško, kad sutrikus ryšiui būtų aiškus veiksmų planas.

    Radote įtartiną daiktą ar galimą sprogmenį?

    Rastus įtartinus daiktus griežtai draudžiama liesti, judinti ar bandyti „patikrinti“, kas tai per radinys. Saugiausia tuo pačiu keliu atsitraukti, įvertinti, ar viršuje nėra langų ar kitų trapių konstrukcijų, ir pasitraukti už tvirto uždango, pavyzdžiui, pastato sienos.

    Apie radinį nedelsiant praneškite telefonu 112, nurodykite tikslią vietą, orientyrus ir, jei įmanoma, trumpai apibūdinkite daiktą. Nebūtina „tiksliai žinoti“, ar tai sprogmuo: sprendimą priima specialistai, o pranešimas leidžia greičiau užkirsti kelią galimam pavojui.

    Kol atvyksta pareigūnai, pasirūpinkite, kad į teritoriją nepatektų kiti žmonės, ir paprašykite aplinkinių pagalbos nukreipiant srautus. Svarbu sulaukti pareigūnų, nes būtent radinį pastebėjęs žmogus dažniausiai tiksliausiai gali nurodyti vietą ir aplinkybes.

    Pasirengimas ekstremalioms situacijoms prasideda nuo paprastų dalykų: žinojimo, kur artimiausia priedanga, ką daryti gavus perspėjimą ir kaip greitai surinkti būtiniausius daiktus. Kuo aiškesnis planas šeimoje ar darbovietėje, tuo mažiau chaoso, kai laikas sprendimams matuojamas minutėmis.

  • Civilinės saugos mokymai Kėdainiuose: kaip savivaldybė ruošiasi evakuacijos centro steigimui

    Civilinės saugos mokymai Kėdainiuose: kaip savivaldybė ruošiasi evakuacijos centro steigimui

    Kėdainių rajono savivaldybėje gegužės 20 ir 21 dienomis vyksta civilinės saugos mokymai, skirti savivaldybės administracijos darbuotojams, įstaigų vadovams ir už civilinę saugą atsakingiems specialistams. Pagrindinis dėmesys sutelktas į evakuacijos centro steigimą, jo valdymą ir praktinį pasirengimą veikti krizės metu.

    Mokymai organizuojami vadovaujantis Vyriausybės patvirtintu Krizių valdymo ir civilinės saugos mokymo tvarkos aprašu. Tokia tvarka numato, kad savivaldybės turi ne tik parengti planus, bet ir užtikrinti, jog atsakingi darbuotojai gebėtų juos pritaikyti realiose situacijose.

    Kas aptariama teorinėje dalyje?

    Pirmąją mokymų dieną nagrinėjama tema apie evakuacijos centro steigimą ir valdymą. Dalyviai supažindinami su evakuacijos ir masinės evakuacijos principais, evakuacijos etapais Lietuvoje, institucijų vaidmenimis bei civilinės saugos pajėgų sąveika.

    Akcentuojama, kad evakuacijos centras turi veikti kaip aiškiai organizuotas pagalbos taškas: nuo registracijos ir informavimo iki apgyvendinimo, maitinimo, pirmosios pagalbos ir pažeidžiamų asmenų poreikių užtikrinimo. Tokie centrai tampa kritiškai svarbūs, kai gyventojus reikia greitai perkelti dėl stichinių nelaimių, avarijų ar kitų grėsmių.

    Praktika: scenarijai ir sprendimai

    Antrąją dieną numatyti praktiniai užsiėmimai, kuriuose dirbama su scenarijais ir realistiškomis situacijomis. Dalyviai planuoja evakuacijos centro steigimą, modeliuoja centro struktūrą, žmonių srautų organizavimą ir personalo veiksmus, sprendžia galimas dilemas, kylančias evakuacijos metu.

    Praktinė dalis ypač svarbi tam, kad sprendimai būtų priimami greitai ir koordinuotai, o atsakomybės būtų aiškiai paskirstytos. Tokiuose mokymuose dažniausiai tikrinama, ar pasirengta informacijos srautams, logistikai, bendradarbiavimui su pagalbos organizacijomis ir ar numatyti sprendimai skirtingoms gyventojų grupėms.

    Mokymus veda Raudonasis Kryžius

    Mokymus veda Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Krizių valdymo departamento Reagavimo grupės vadovė Vytautė Stankevičienė. Raudonasis Kryžius Lietuvoje prisideda prie gyventojų pagalbos ekstremaliųjų situacijų metu, todėl praktinė patirtis ir metodikos aktualios savivaldybių pasirengimui.

    Savivaldybė pabrėžia, kad tokie mokymai stiprina institucijų pasirengimą galimoms ekstremaliosioms situacijoms ir padeda užtikrinti sklandesnį gyventojų saugumą. Įgytos žinios ir praktiniai įgūdžiai leidžia geriau koordinuoti veiksmus, kai laikas ir aiški tvarka tampa lemiamu veiksniu.