CP v2

Tag: Evakuacija

  • Raudonojo Kryžiaus diena: 15 savivaldybių kviečia į nemokamas civilinės saugos ekskursijas

    Raudonojo Kryžiaus diena: 15 savivaldybių kviečia į nemokamas civilinės saugos ekskursijas

    Praktinis pasirengimas krizėms

    Gegužės 8 dieną minima Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio diena šiemet Lietuvoje tampa ne tik simboline data, bet ir kvietimu veikti. Lietuvos Raudonasis Kryžius ragina savivaldybes ir gyventojus prisijungti prie nemokamų civilinės saugos ekskursijų, kurios vyks 15 savivaldybių.

    Pasak organizatorių, savivaldybės krizių metu tampa vienu artimiausių informacijos ir koordinavimo šaltinių vietos bendruomenėms. Todėl siekiama, kad į ekskursijas įsitrauktų ne tik gyventojai, bet ir savivaldybių atstovai, rodydami asmeninį pavyzdį.

    „Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus diena primena – pagalba prasideda nuo pasirengimo: nuo žmonių, kurie žino, kaip elgtis ir gali padėti kitiems“, – sakė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus generalinė sekretorė Ingrida Damulienė.

    Kur vyks ekskursijos ir ką jose parodys

    Nemokamos civilinės saugos ekskursijos gegužės 8 dieną suplanuotos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Jonavoje, Kėdainiuose, Druskininkuose, Rokiškyje, Vilkaviškyje, Raseiniuose, Varėnoje ir Lazdijuose. Elektrėnuose ekskursija numatyta gegužės 9 dieną.

    Ekskursijų metu gyventojai supažindinami su svarbiausiais civilinės saugos objektais savo mieste ar rajone ir paaiškinama, kuo skiriasi priedangos, kolektyvinės apsaugos statiniai ir evakavimo punktai. Taip pat aptariama, kaip reaguoti išgirdus perspėjimo signalus ir kokie veiksmai padeda sumažinti riziką pirmosiomis valandomis.

    Dalyviams primenama, kodėl svarbu turėti namuose būtiniausių atsargų, pasiruošti išvykimo krepšį ir iš anksto susitarti dėl šeimos veiksmų plano. Tokie praktiniai įgūdžiai aktualūs tiek ekstremaliųjų situacijų, tiek stichinių nelaimių ar kitų sutrikimų atvejais, kai paslaugos ir ryšys gali būti laikinai riboti.

    Kodėl ši diena minima gegužės 8-ąją

    Gegužės 8-oji pasirinkta todėl, kad tą dieną gimė humanitarinio judėjimo pradininkas Henry Dunant. Po 1859 metais įvykusio Solferino mūšio dabartinėje Italijoje jis pamatė tūkstančius be pagalbos likusių sužeistųjų ir inicijavo savanorišką pagalbą, teikiamą nepriklausomai nuo kariaujančių pusių.

    Ši patirtis tapo postūmiu institucionalizuotai humanitarinei veiklai: 1863 metais Ženevoje įkurtas Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas, o 1864 metais priimta pirmoji Ženevos konvencija, padėjusi pamatus tarptautinei humanitarinei teisei. Vėliau susiformavo principai, kuriais remiasi judėjimas: humaniškumas, nešališkumas, neutralumas, nepriklausomumas, savanoriškumas, vienumas ir globalumas.

    Lietuvoje Raudonojo Kryžiaus draugija pradėjo veikti 1919 metais. Šiandien Lietuvos Raudonasis Kryžius, remdamasis tarptautiniais humanitariniais principais ir savanorių tinklu, prisideda prie visuomenės pasirengimo krizėms, teikia pagalbą pažeidžiamiausiems žmonėms ir stiprina bendruomenių atsparumą.

  • Šv. Florijono diena: ugniagesiams – padėka už tarnybą ir priminimas, ko dažniausiai neprisiruošiame

    Gegužės 4 dieną minima šv. Florijono, ugniagesių globėjo, diena. Tai proga padėkoti žmonėms, kurie į iškvietimus vyksta tada, kai kiti skuba kuo greičiau pasitraukti iš pavojaus.

    Ugniagesių darbas seniai neapsiriboja vien gaisrais: jie padeda eismo įvykiuose, gelbsti žmones iš uždūmintų patalpų, atlieka gelbėjimo darbus vandenyje, reaguoja į cheminius incidentus ir audrų padarinius. Būtent todėl ši diena daugeliui tarnybų tampa ir profesiniu, ir visuomeniniu akcentu.

    Sveikinimas ir pagarba tarnybai

    Šv. Florijono dieną įprastai skiriami padėkos žodžiai pareigūnams, savanoriams, dispečeriams ir visiems, kurie prisideda prie gelbėjimo grandinės. Visuomenei tai priminimas, kad už kiekvieno sėkmingo iškvietimo yra nuolatinis pasirengimas, mokymai ir darbas rizikos sąlygomis.

    Ši profesija reikalauja ne tik fizinės ištvermės, bet ir psichologinio atsparumo, gebėjimo greitai priimti sprendimus bei dirbti komandoje. Neretai būtent pirmosios minutės atvykus į įvykio vietą lemia, ar pavyks išgelbėti gyvybes ir sustabdyti nuostolius.

    Primena ir apie namų saugumą

    Minėjimas dažnai paskatina prisiminti ir tai, ką atidėliojame kasdienybėje: dūmų detektoriaus būklę, gesintuvo tinkamumą, aiškų evakuacijos kelią, saugų elektros prietaisų naudojimą. Tokios smulkmenos kritinėje situacijoje tampa esminės.

    Praktikoje daugiausia problemų kelia užgriozdintos laiptinės, užrakintos ar sunkiai atidaromos evakuacinės durys, taip pat neprižiūrėti šildymo įrenginiai. Ugniagesiai nuolat pabrėžia, kad prevencija ir laiku atlikti patikrinimai dažnai yra paprasčiausias būdas išvengti nelaimių.

    Ką ši diena reiškia bendruomenėms

    Šv. Florijono vardas glaudžiai siejamas su ugniagesių tradicijomis daugelyje Europos šalių, o Lietuvoje ši data taip pat minima kaip profesinės bendrystės ir visuomenės dėkingumo ženklas. Kai kur rengiami susitikimai su bendruomenėmis, atvirų durų veiklos ar edukacijos apie gaisrinę saugą.

    Šiandienos kontekste ugniagesių pasirengimas vis dažniau siejamas ir su klimato kaitos atnešamais iššūkiais: intensyvesnėmis audromis, karščio bangomis, didesne gaisrų rizika sausros metu. Tai reiškia, kad tarnyboms tenka adaptuotis, o visuomenei dar labiau svarbu laikytis saugumo rekomendacijų.

    Šv. Florijono dieną verta ne tik pasveikinti ugniagesius, bet ir padaryti vieną konkretų žingsnį namuose ar darbe: patikrinti dūmų detektorių, atlaisvinti evakuacijos kelią ar susitarti šeimoje, ką daryti nelaimės atveju.

  • Kodėl lėktuvuose stiuardai per kilimą ir nusileidimą sėdi ant delnų: paaiškinta saugos poza

    Per kilimą ir nusileidimą dalis keleivių pastebi neįprastą dalyką: skrydžio palydovai saugos kėdėse sėdi įtempę kūną, suglaudę kojas, o delnai būna pakišti po šlaunimis arba laikomi ant kelių. Tai nėra „patogumo“ poza ar įprotis, o standartinė saugos procedūra, skirta kritinėms skrydžio fazėms.

    Tokios fazės laikomos pačios rizikingiausios, nes būtent riedėjimo, kilimo ir nusileidimo metu įvyksta didelė dalis incidentų, kai prireikia greitos įgulos reakcijos. Dėl to palydovai tuo metu privalo būti ne tik prisisegę, bet ir užimti pozą, kuri sumažintų traumų tikimybę staigaus smūgio ar labai stipraus stabdymo atveju.

    Skrydžio palydovas saugos kėdėje priglaudžia nugarą ir kaklą prie atlošo, suglaudžia kelius ir pėdas, o kojas tvirtai remia į grindis. Rankos dažniausiai laikomos ant kelių arba pakištos po šlaunimis, o alkūnės prispaudžiamos arčiau kūno.

    Delnų padėtis čia svarbi: taip „užfiksuojamas“ viršutinis kūnas ir sumažinama tikimybė, kad smūgio metu rankos nevalingai trenkis į porankius, diržą ar kitus kietus paviršius. Kartu tai padeda palydovui išlaikyti stabilią laikyseną ir greičiau atgauti kontrolę po staigaus judesio.

    Ne visos įgulos kėdės lėktuve yra atsuktos į priekį: dalis jų gali būti nukreiptos į saloną arba prieš skrydžio kryptį. Dėl to skiriasi ir kojų padėtis, nes skirtinga kryptis reiškia kitokią jėgų veikimo kryptį staigaus stabdymo ar smūgio metu.

    Jeigu kėdė atsukta į priekį, pėdos dažniau laikomos kiek „po savimi“, kad keliai ir klubai būtų stabilesni. Jei kėdė atsukta atgal, pėdos gali būti šiek tiek pastumtos į priekį, kad kūnas būtų geriau „užrakintas“ diržo ir sėdynės geometrijos.

    Kai palydovai sėdi saugos kėdėse, jie ne šiaip laukia signalo atsisegti. Praktikoje tuo metu atliekamas trumpas aplinkos patikrinimas: ar pasiekiama gelbėjimo įranga, ar niekas neužstoja praėjimų, ar durų zona paruošta galimam veiksmui, jei situacija staiga pasikeistų.

    Šis „tylus“ pasirengimas yra viena priežasčių, kodėl įgula per kritines fazes prašo keleivių susisegti diržus, pakelti stalelius ir atitraukti užuolaidėles nuo langų. Tokie reikalavimai užtikrina, kad prireikus evakuacijos būtų mažiau kliūčių, o salono būklę būtų lengviau įvertinti iš karto.

    Be įprastos saugos pozos, avarinėse situacijose gali būti taikomos ir kitos, labiau apsauginės laikysenos. Pavyzdžiui, kai kuriuose mokymuose numatoma galvos apsaugos padėtis, kai rankos sudedamos taip, kad geriau pridengtų galvą ir veidą nuo galimų smūgių ar salone judančių daiktų.

    Konkrečios detalės gali skirtis priklausomai nuo oro linijų procedūrų ir orlaivio tipo, tačiau principas tas pats: kritinėmis fazėmis įgula sėdi taip, kad sumažintų traumų riziką ir galėtų kuo greičiau pradėti veikti, jei prireiktų padėti keleiviams.

  • Nauja platforma žmonėms su negalia: registruoti poreikius, kad evakuacija ekstremalios situacijos metu vyktų greičiau

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos kartu su Lietuvos negalios organizacijų forumu pristatė žmonių su negalia poreikių vertinimo ir registracijos sistemą. Ji skirta tam, kad atsakingos tarnybos iš anksto žinotų, kokios pagalbos gali prireikti ekstremaliosios situacijos metu.

    Platformoje gyventojai kviečiami pateikti informaciją apie su negalia susijusius praktinius poreikius, kurie gali lemti evakuacijos greitį ir saugumą. Tokie duomenys, esant realiai grėsmei, padeda geriau planuoti veiksmus ir operatyviau nukreipti pagalbą ten, kur jos reikia labiausiai.

    Kam skirta sistema ir kaip ji veikia

    Anketoje daugiausia dėmesio skiriama pasirengimui ekstremaliosioms situacijoms: kokių priemonių žmogui reikia, kokie judumo ar komunikacijos iššūkiai gali kilti, ar būtina papildoma pagalba evakuojantis. Pateikta informacija leidžia tarnyboms tiksliau įvertinti situaciją dar prieš prasidedant reagavimo veiksmams.

    Svarbu tai, kad registracija orientuota ne į abstraktų poreikių aprašymą, o į konkrečius sprendimus, kurie praverčia realiomis sąlygomis. Tokia praktika vis dažniau taikoma civilinės saugos planavime, kai rizikų valdymas siejamas su skirtingų gyventojų grupių poreikiais.

    Duomenys analizei ir pasirengimui

    Įgyvendinant projektą, greta registracijos sistemos kartu su Valstybės duomenų agentūra sukurta analitinė smėliadėžė apie žmonių su negalia poreikius. Tokios analitinės priemonės padeda apibendrinti tendencijas, numatyti dažniausius poreikius ir gerinti pasirengimo planus savivaldybėse bei nacionaliniu lygmeniu.

    Institucijos pabrėžia, kad iš anksto surinkta informacija gali sutrumpinti laiką, kurio prireikia tiksliniam reagavimui krizės metu. Praktikoje tai reiškia aiškesnį prioritetų nustatymą ir mažiau improvizacijos, kai sprendimus tenka priimti per minutes.

    Kas gali užpildyti anketą

    Anketą gali užpildyti pats žmogus su negalia, o jei to padaryti nepavyksta, informaciją gali pateikti artimieji, kaimynai, socialinis darbuotojas ar kitas specialistas. Taip siekiama, kad registracija būtų prieinama ir tiems, kuriems sudėtinga savarankiškai atlikti skaitmeninius veiksmus.

    Registracijos forma pateikiama civilinės saugos informavimo svetainėje, o gyventojai raginami ją užpildyti nelaukiant ekstremalios situacijos. Kuo daugiau žmonių pateiks duomenis iš anksto, tuo tiksliau tarnybos galės planuoti pagalbos organizavimą ir evakuaciją.

  • Pagėgių mokyklos ruošiasi ekstremalioms situacijoms: aptarti evakuacijos planai ir LT72 programėlė

    Pagėgių mokyklos ruošiasi ekstremalioms situacijoms: aptarti evakuacijos planai ir LT72 programėlė

    Balandžio 22 dieną Pagėgių savivaldybėje surengtame švietimo įstaigų vadovų pasitarime aptartas mokyklų ir darželių pasirengimas veikti ekstremalių situacijų metu. Susitikime dalyvavo administracijos patarėja, parengties pareigūnė Jūratė Mažutienė ir Tauragės savivaldybės karo komendantūros karo komendanto pavaduotojas Vidmantas Žilakauskas.

    Pasitarime pristatytos karo komendantūros funkcijos ir jos vaidmuo užtikrinant savivaldybės saugumą bei koordinuojant sąveiką su vietos institucijomis. Taip pat aptarta geopolitinė situacija ir galimi iššūkiai, kurie krizės atveju gali paveikti viešųjų paslaugų tęstinumą, įskaitant ugdymo procesą.

    Jūratė Mažutienė pristatė civilinės saugos sistemos organizavimą Pagėgių savivaldybėje, įvardijo stipriąsias puses ir sritis, kuriose reikalingi tobulinimai. Daug dėmesio skirta švietimo įstaigų vaidmeniui, nes jos yra ne tik ugdymo vietos, bet ir bendruomenės atramos taškai, kuriuose svarbu užtikrinti aiškią informavimo tvarką bei praktinį pasirengimą.

    Susitikimo metu akcentuota, kad pasirengimas turi remtis konkrečiais veiksmais: atnaujintais evakuacijos planais, aiškiai paskirstytomis atsakomybėmis, darbuotojų instruktavimu ir periodinėmis pratybomis. Aptarta ir tai, kad realiose situacijose dažniausiai nulemia ne dokumentų gausa, o tai, ar mokiniai ir personalas žino maršrutus, susirinkimo vietas ir veiksmų seką.

    Parengties pareigūnė taip pat paragino švietimo įstaigų bendruomenes aktyviau naudotis programėle „LT72“, skirta gyventojų informavimui ir pasirengimo rekomendacijoms. Tokie įrankiai gali būti svarbūs tuomet, kai informacija turi pasiekti žmones greitai, o įprasti kanalai būna apkrauti arba neveikia.

    Pasitarime pristatytos ir tarptautinio forumo apie mokyklų darbą karo sąlygomis įžvalgos bei gerosios praktikos pavyzdžiai. Diskusijose sutarta stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir nuosekliai kelti švietimo įstaigų pasirengimo lygį, kad krizės atveju būtų užtikrintas vaikų saugumas ir kuo sklandesnis ugdymo tęstinumas.

  • Pasirengimas ekstremalioms situacijoms: žmonės su negalia kviečiami užpildyti poreikių anketą

    Pasirengimas ekstremalioms situacijoms: žmonės su negalia kviečiami užpildyti poreikių anketą

    Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra kviečia žmones su negalia ir jų artimuosius užpildyti specialią anketą, skirtą pasirengimui ekstremalioms situacijoms. Iniciatyvos tikslas – iš anksto surinkti informaciją, kuri nelaimės atveju padėtų gelbėjimo tarnyboms greičiau ir tiksliau suteikti pagalbą.

    Anketą parengė Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba. Surinkti duomenys reikalingi tam, kad planuojant pagalbą būtų galima įvertinti individualius poreikius, įskaitant judėjimo, sveikatos, komunikacijos ar lydinčių asmenų pagalbos klausimus.

    Kam reikalingi duomenys?

    Agentūra pabrėžia, kad ekstremaliose situacijose laikas yra kritiškai svarbus, o iš anksto žinomi poreikiai leidžia tiksliau organizuoti veiksmus. Tai gali prisidėti prie sklandesnės evakuacijos, tinkamesnio transporto parinkimo ir efektyvesnės pagalbos suteikimo vietoje.

    Tokie sprendimai ypač svarbūs, kai kyla rizika, kad daliai žmonių gali prireikti papildomos pagalbos dėl klausos, regos, judėjimo ar intelekto negalios. Aiškūs duomenys leidžia tarnyboms pasiruošti ne bendrais scenarijais, o realiais gyventojų poreikiais.

    Anketa pritaikyta skirtingiems poreikiams

    Nurodoma, kad anketa pateikiama ne tik įprasta lietuvių kalba, bet ir lietuvių gestų kalba bei lengvai suprantama kalba. Tai svarbu siekiant, kad kuo daugiau žmonių galėtų savarankiškai susipažinti su klausimais ir pateikti informaciją.

    Agentūra taip pat ragina pasidalyti informacija su artimaisiais, kaimynais ar pažįstamais, kuriems anketą užpildyti gali būti sudėtinga. Prireikus siūloma padėti užpildyti formą tiems, kam tai aktualu, kad informacija būtų pateikta tiksliai ir laiku.