CP v2

Tag: Evakuacija

  • Dronas virš galvos, oro pavojaus signalas ar įtartinas radinys: ką daryti ir ko vengti

    Dronas virš galvos, oro pavojaus signalas ar įtartinas radinys: ką daryti ir ko vengti

    Ką daryti pamačius droną?

    Pastebėjus neaiškios paskirties droną, svarbiausia nebandyti jo sekti ar filmuoti iš arti ir kuo greičiau pereiti į saugesnę vietą. Praktikoje didžiausios rizikos kyla atvirose erdvėse, prie langų, balkonuose ar bandant „įsitikinti, kas tai“, todėl geriau rinktis pastato vidų arba priedangą.

    Patekę į patalpas, laikykitės vadinamos dviejų sienų taisyklės: jei objektas yra lauke, saugiau būti patalpoje, kuri nėra tiesiogiai prie išorės sienos su langu. Užverkite langus ir duris, atsitraukite nuo stiklo, o vaikus, senjorus ir augintinius nusiveskite į vidinę, tvirtesnę patalpos dalį.

    Nukritusio drono ar jo dalių neliesti ir nesiartinti, nes įrenginys gali būti nestabilus, turėti baterijų pažeidimų ar kitų pavojingų elementų. Jei įmanoma, saugiu atstumu įsidėmėkite kryptį, vietą ir laiką, o informaciją perduokite telefonu 112, neskelbdami vaizdų viešai.

    Jei droną pastebite vairuodami, nebandykite jo „sekti“ ar filmuoti kelyje. Sustokite saugioje vietoje, kur yra priedanga viršuje, įvertinkite aplinką ir vykdykite pareigūnų bei oficialių kanalų nurodymus.

    Gavote oro pavojaus perspėjimą?

    Išgirdus sirenas ar gavus pranešimą telefone, pirmiausia patikrinkite oficialią informaciją ir nepasikliaukite gandais socialiniuose tinkluose. Jei esate lauke, ieškokite artimiausios priedangos: tinka požeminės perėjos, tuneliai, rūsiai ar kitos tvirtos konstrukcijos, kurios sumažina skeveldrų ir smūgio bangos poveikį.

    Jei priedanga pasiekiama per kelias minutes, apsirenkite ir judėkite ten nedelsdami, bet ramiai, nesistumdant ir neblokuojant įėjimų. Su savimi pasiimkite dokumentus, telefoną, vandenį, būtiniausius vaistus ir pirmosios pagalbos priemones, o taip pat iš anksto įkrautą bateriją ar atsarginį energijos šaltinį, jei tokį turite.

    Jeigu liekate namuose, rinkitės patalpą be langų arba rūsį, sumažinkite riziką nuo stiklo duženų ir, jei įmanoma, užtraukite užuolaidas. Ryšio linijų neapkraukite skambučiais be būtino poreikio, nes ekstremaliose situacijose svarbu, kad 112 ir kitos tarnybos išliktų pasiekiamos.

    Evakuacijos atveju elkitės pagal nurodymus: prieš išeidami išjunkite elektrą, užsukite dujas ir vandenį, uždarykite langus ir užrakinkite duris. Susitarkite su artimaisiais dėl vieno kontaktinio asmens ir susitikimo taško, kad sutrikus ryšiui būtų aiškus veiksmų planas.

    Radote įtartiną daiktą ar galimą sprogmenį?

    Rastus įtartinus daiktus griežtai draudžiama liesti, judinti ar bandyti „patikrinti“, kas tai per radinys. Saugiausia tuo pačiu keliu atsitraukti, įvertinti, ar viršuje nėra langų ar kitų trapių konstrukcijų, ir pasitraukti už tvirto uždango, pavyzdžiui, pastato sienos.

    Apie radinį nedelsiant praneškite telefonu 112, nurodykite tikslią vietą, orientyrus ir, jei įmanoma, trumpai apibūdinkite daiktą. Nebūtina „tiksliai žinoti“, ar tai sprogmuo: sprendimą priima specialistai, o pranešimas leidžia greičiau užkirsti kelią galimam pavojui.

    Kol atvyksta pareigūnai, pasirūpinkite, kad į teritoriją nepatektų kiti žmonės, ir paprašykite aplinkinių pagalbos nukreipiant srautus. Svarbu sulaukti pareigūnų, nes būtent radinį pastebėjęs žmogus dažniausiai tiksliausiai gali nurodyti vietą ir aplinkybes.

    Pasirengimas ekstremalioms situacijoms prasideda nuo paprastų dalykų: žinojimo, kur artimiausia priedanga, ką daryti gavus perspėjimą ir kaip greitai surinkti būtiniausius daiktus. Kuo aiškesnis planas šeimoje ar darbovietėje, tuo mažiau chaoso, kai laikas sprendimams matuojamas minutėmis.

  • Civilinės saugos mokymai Kėdainiuose: kaip savivaldybė ruošiasi evakuacijos centro steigimui

    Civilinės saugos mokymai Kėdainiuose: kaip savivaldybė ruošiasi evakuacijos centro steigimui

    Kėdainių rajono savivaldybėje gegužės 20 ir 21 dienomis vyksta civilinės saugos mokymai, skirti savivaldybės administracijos darbuotojams, įstaigų vadovams ir už civilinę saugą atsakingiems specialistams. Pagrindinis dėmesys sutelktas į evakuacijos centro steigimą, jo valdymą ir praktinį pasirengimą veikti krizės metu.

    Mokymai organizuojami vadovaujantis Vyriausybės patvirtintu Krizių valdymo ir civilinės saugos mokymo tvarkos aprašu. Tokia tvarka numato, kad savivaldybės turi ne tik parengti planus, bet ir užtikrinti, jog atsakingi darbuotojai gebėtų juos pritaikyti realiose situacijose.

    Kas aptariama teorinėje dalyje?

    Pirmąją mokymų dieną nagrinėjama tema apie evakuacijos centro steigimą ir valdymą. Dalyviai supažindinami su evakuacijos ir masinės evakuacijos principais, evakuacijos etapais Lietuvoje, institucijų vaidmenimis bei civilinės saugos pajėgų sąveika.

    Akcentuojama, kad evakuacijos centras turi veikti kaip aiškiai organizuotas pagalbos taškas: nuo registracijos ir informavimo iki apgyvendinimo, maitinimo, pirmosios pagalbos ir pažeidžiamų asmenų poreikių užtikrinimo. Tokie centrai tampa kritiškai svarbūs, kai gyventojus reikia greitai perkelti dėl stichinių nelaimių, avarijų ar kitų grėsmių.

    Praktika: scenarijai ir sprendimai

    Antrąją dieną numatyti praktiniai užsiėmimai, kuriuose dirbama su scenarijais ir realistiškomis situacijomis. Dalyviai planuoja evakuacijos centro steigimą, modeliuoja centro struktūrą, žmonių srautų organizavimą ir personalo veiksmus, sprendžia galimas dilemas, kylančias evakuacijos metu.

    Praktinė dalis ypač svarbi tam, kad sprendimai būtų priimami greitai ir koordinuotai, o atsakomybės būtų aiškiai paskirstytos. Tokiuose mokymuose dažniausiai tikrinama, ar pasirengta informacijos srautams, logistikai, bendradarbiavimui su pagalbos organizacijomis ir ar numatyti sprendimai skirtingoms gyventojų grupėms.

    Mokymus veda Raudonasis Kryžius

    Mokymus veda Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Krizių valdymo departamento Reagavimo grupės vadovė Vytautė Stankevičienė. Raudonasis Kryžius Lietuvoje prisideda prie gyventojų pagalbos ekstremaliųjų situacijų metu, todėl praktinė patirtis ir metodikos aktualios savivaldybių pasirengimui.

    Savivaldybė pabrėžia, kad tokie mokymai stiprina institucijų pasirengimą galimoms ekstremaliosioms situacijoms ir padeda užtikrinti sklandesnį gyventojų saugumą. Įgytos žinios ir praktiniai įgūdžiai leidžia geriau koordinuoti veiksmus, kai laikas ir aiški tvarka tampa lemiamu veiksniu.

  • Pastebėjote droną ar gavote oro pavojaus pranešimą: ką daryti, kad išvengtumėte rizikos

    Ką daryti pastebėjus droną?

    Pastebėjus įtartinai besielgiantį droną, svarbiausia išlikti ramiems ir kuo greičiau pasitraukti iš atviros erdvės į pastato vidų ar priedangą. Venkite langų, balkonų ir atvirų kiemų, nes net ir nedidelis sprogimas ar smūgio banga dažniausiai sužeidžia dėl skeveldrų ir dūžtančių stiklų.

    Jei galite, stebėkite drono kryptį saugiu atstumu, tačiau nesiartinkite ir nebandykite jo gaudyti ar numušti. Nukritęs dronas ar jo dalys gali kelti papildomą riziką, todėl geriausia laikytis atstumo ir apie situaciją pranešti telefonu 112.

    Turimą vaizdo medžiagą ar nuotraukas perduokite tik atsakingoms tarnyboms ir neviešinkite socialiniuose tinkluose. Tokie įrašai gali atskleisti vietą, judėjimo kryptį ar kitą jautrią informaciją, kuri ekstremaliose situacijose tampa reikšminga saugumui.

    Gavote oro pavojaus perspėjimą?

    Išgirdus sirenas ar gavus perspėjimo pranešimą telefone, nedelskite ir įsiklausykite į oficialius nurodymus per radiją ar televiziją, taip pat patikrinkite patikimus valstybinių institucijų pranešimus. Tokie signalai reiškia, kad gali būti reali grėsmė, todėl svarbiausia greitai rasti saugiausią vietą.

    Jeigu esate lauke ir nėra galimybės greitai pasiekti priedangos, ieškokite bet kokios apsaugos nuo viršaus ir šonų: požeminės perėjos, tunelio, rūsio, tvirto pastato laiptinės ar patalpos be langų. Patekę į vidų, laikykitės vadinamosios dviejų sienų taisyklės: rinkitės patalpą, kuri nuo išorės atskirta bent dviem sienomis.

    Likę namuose, užverkite langus, užtraukite užuolaidas, pasitraukite nuo stiklų ir rinkitės kambarį be langų, koridorių ar rūsį. Turėkite po ranka telefoną, vandens, būtinų vaistų, dokumentus ir minimalų pirmosios pagalbos rinkinį, kad nereikėtų išeiti į nesaugią aplinką.

    Jeigu gaunate nurodymą evakuotis, prieš išeidami išjunkite elektrą, užsukite dujas ir vandenį, uždarykite langus ir užrakinkite duris. Ryšio tinklai krizės metu gali būti apkrauti, todėl skambinkite tik esant būtinybei, o artimuosius informuokite trumpomis žinutėmis.

    Radote įtartiną daiktą ar galimą sprogmenį?

    Radus įtartiną daiktą, jo nelieskite ir nebandykite perkelti, ardyti ar tikrinti. Atsitraukite tuo pačiu keliu, kuriuo atėjote, ir laikykitės kuo didesnio atstumo, ypač jei aplink yra stiklinių fasadų ar langų.

    Apie radinį nedelsdami praneškite telefonu 112 ir aiškiai nurodykite vietą, kuo daiktas panašus į pavojingą, ar matote laidus, talpas, neįprastas detales. Jūs neprivalote nustatyti, ar tai tikrai sprogmuo, saugiau klysti ir iškviesti tarnybas, nei rizikuoti pasekmėmis.

    Kol atvyks pareigūnai, stenkitės perspėti aplinkinius ir nukreipti žmones nuo pavojingos zonos, tačiau nekelkite panikos ir neblokuokite tarnybų privažiavimo. Jei įmanoma, pasilikite netoliese saugioje vietoje, kad galėtumėte tiksliai parodyti radinio vietą.

    Pasirengimas prasideda nuo aiškių veiksmų plano: kur slėpsitės, kaip susisieksite su artimaisiais ir ką pasiimsite, jei reikėtų skubiai išeiti. Tokiose situacijose svarbiausia remtis oficialiais nurodymais ir nekartoti nepatikrintos informacijos.

  • Dronas virš galvos ar oro pavojaus signalas: ką daryti ir ko vengti, kad apsaugotumėte save

    Ramybė ir oficiali informacija

    Pastebėjus neįprastą objektą danguje, gavus perspėjimą apie oro pavojų ar radus įtartiną daiktą, svarbiausia yra ne panikuoti ir veikti pagal aiškias, iš anksto žinomas taisykles. Tokiose situacijose didžiausią riziką dažnai sukuria smalsumas, delsimas arba bandymas viską aiškintis patiems.

    Specialistai pabrėžia, kad saugumą didina paprasti sprendimai: slėptis pastato viduje, vengti langų, nesibūriuoti lauke ir sekti tik oficialius pranešimus. Informacijos perteklius socialiniuose tinkluose gali klaidinti, todėl prioritetas turėtų būti institucijų pateikiami nurodymai.

    Ką daryti pamačius droną?

    Jei pamatėte įtartinai besielgiantį droną, pirmas veiksmas yra kuo greičiau pasitraukti į pastato vidų arba artimiausią priedangą. Atvirose erdvėse, balkonuose ar prie langų rizika išauga, todėl geriau rinktis patalpą toliau nuo išorinių sienų ir langų.

    Praktiškai veikia vadinamoji dviejų sienų taisyklė: jei grėsmė yra lauke, saugesnė vieta yra už dviejų sienų nuo išorės, pavyzdžiui, koridorius ar patalpa be langų. Taip sumažinama tikimybė nukentėti nuo skeveldrų, dūžtančio stiklo ar smūgio bangos.

    Nukritusio ar įtartino drono liesti negalima, jo negalima nei nešti, nei ardyti, nei bandyti „patikrinti“, kas viduje. Net jei objektas atrodo nekenksmingas, jis gali kelti grėsmę, todėl apie situaciją reikia pranešti telefonu 112 ir laikytis nurodymų.

    Jei turite galimybę, svarbu įsidėmėti kryptį, aukštį ir judėjimo pobūdį, bet tai daryti tik iš saugaus atstumo. Vaizdų ir informacijos apie tokius objektus neviešinimas yra saugumo klausimas, nes realiu laiku paskelbti įrašai gali būti panaudoti kenkėjiškiems tikslams.

    Gavote perspėjimą apie oro pavojų?

    Išgirdus sirenas ar gavus pranešimą telefone, reikia nedelsiant pereiti prie patikimų informacijos šaltinių ir vykdyti nurodymus. Jei esate lauke, pirmas tikslas yra kuo greičiau rasti priedangą, pavyzdžiui, požeminę perėją, tunelį ar rūsį, o jei tokios galimybės nėra, tinka reljefo įduba ar griovys.

    Jei esate namuose, rekomenduojama trauktis į patalpą be langų arba rūsį, uždaryti langus ir duris, pasirūpinti vaikais, senjorais ir augintiniais. Langai yra viena pažeidžiamiausių vietų, todėl buvimas šalia jų didina sužalojimų riziką net ir tuo atveju, jei sprogimas įvyktų atokiau.

    Automobilyje svarbu sustoti saugioje vietoje, kur transporto priemonė būtų kuo labiau pridengta, ir klausytis informacijos per radiją. Ryšio linijos tokiais momentais gali būti perkrautos, todėl skambinti artimiesiems reikėtų tik esant būtinybei, o informaciją perduoti trumpais, aiškiais pranešimais.

    Jei gaunate nurodymą evakuotis, būtina veikti metodiškai: išjungti elektrą, užsukti dujas ir vandenį, uždaryti langus, užrakinti duris ir pasiimti svarbiausius daiktus. Tam pravartu iš anksto turėti paruoštą krepšį su dokumentais, vandeniu, būtiniausiais vaistais ir pirmosios pagalbos priemonėmis.

    Radote įtartiną daiktą ar galimą sprogmenį?

    Pagrindinė taisyklė radus įtartiną daiktą yra jo neliesti ir nejudinti. Net ir nedidelis veiksmas gali sukelti pavojų, todėl saugiausia yra atsitraukti tuo pačiu keliu, kuriuo atėjote, ir laikytis kuo didesnio atstumo.

    Jei įmanoma, reikėtų pasislėpti už tvirtos konstrukcijos ar pastato ir įvertinti aplinką: pavojų kelia ir virš galvos esantys langai, nes sprogimo atveju stiklo šukės gali sužeisti dideliu spinduliu. Apie radinį būtina pranešti telefonu 112 ir tiksliai nurodyti vietą.

    Kol atvyks pareigūnai, svarbu pasirūpinti, kad kiti žmonės neprieitų prie teritorijos, tačiau tai daryti reikia neartėjant prie radinio. Jei esate ne vienas, paprašykite pagalbos nukreipiant žmones ir sulaukite pareigūnų, kad galėtumėte tiksliai parodyti, kur pastebėjote objektą.

    Ekspertai pabrėžia, kad geriau pranešti ir suklysti, nei nutylėti realų pavojų: gyventojai neprivalo nustatyti, ar daiktas yra sprogmuo. Tokiose situacijose sprendimą priima specialistai, o gyventojo užduotis yra užtikrinti saugų atstumą ir laiku perduoti informaciją.

    Pasirengimas prasideda nuo įpročių: žinoti, kur artimiausia priedanga, turėti susitartą šeimos ryšio planą ir laikyti būtiniausius daiktus lengvai pasiekiamoje vietoje. Tokie sprendimai padeda sutaupyti brangaus laiko, kai kiekviena minutė gali būti svarbi.

  • Mažeikiai ruošiasi „ORLEN 2026“ civilinės saugos pratyboms: ką išbandys ir kaip bus informuojami gyventojai

    Mažeikių rajono savivaldybėje surengtas tarpinis planavimo pasitarimas, skirtas pasirengti savivaldybės lygio civilinės saugos kompleksinėms jungtinėms pratyboms „ORLEN 2026“. Pratybos numatytos birželio 8 ir 9 dienomis, o pagrindinis dėmesys bus skiriamas institucijų sąveikai ir gyventojų apsaugai.

    Pasitarime dalyvavo Savivaldybės administracijos, AB „ORLEN Lietuva“, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, Aplinkos apsaugos departamento, Karo komendantūros, seniūnijų ir kitų institucijų atstovai. Aptarti pratybų scenarijai, atsakomybės ir praktiniai sprendimai, kurie realios krizės atveju lemia veiksmų greitį.

    Kas bus imituojama pratybose

    Pratybų metu planuojama imituoti pramoninę avariją AB „ORLEN Lietuva“ teritorijoje, kai kiltų gaisro ir užteršto oro grėsmė. Tokiais atvejais svarbiausia ne tik operatyvus gelbėtojų darbas, bet ir aiški, laiku pateikta informacija žmonėms, kad jie žinotų, ką daryti pirmosiomis minutėmis.

    Numatyta aktyvuoti Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centrą ir praktiškai patikrinti sprendimų priėmimo grandinę. Taip pat bus organizuojamas gyventojų perspėjimas, dalinė evakuacija, surinkimo ir priėmimo punktų veikla bei tarpinstitucinis reagavimas.

    Gyventojų perspėjimas ir evakuacija

    Planavimo metu aptarti gyventojų perspėjimo kanalai, informacijos perdavimo tvarka ir ryšio priemonės, kad pranešimai būtų vienodi ir nekeltų painiavos. Taip pat derinti evakavimo maršrutai, galimi eismo ribojimai, viešosios tvarkos užtikrinimas ir veikimas, jei situacija paliestų kelias gyvenamąsias teritorijas.

    Vienas iš akcentų – pasirengimas realiam skambučiui numeriu 112, kuris pratybų metu bus pažymėtas „PRATYBOS“. Toks žymėjimas padeda atskirti mokomąją situaciją nuo tikro pagalbos prašymo ir sumažina riziką apkrauti tarnybas klaidingais iškvietimais.

    Antroji diena: mobilizacinė dalis

    Antrąją pratybų dieną numatyta tarpinstitucinio lygmens mobilizacinė dalis. Bus imituojama mobilizacijos valdymo grupės veikla, persikėlimas į atsarginę darbo vietą ir rekvizicijos procedūros, kurios aktualios plačios apimties krizėse.

    Organizatoriai pabrėžia, kad visuomenė apie pratybas bus informuojama iš anksto, o visa su jomis susijusi informacija bus aiškiai žymima „PRATYBOS“. Informacija planuojama skelbti Savivaldybės interneto svetainėje, socialiniuose tinkluose ir kitais oficialiais kanalais, kad būtų išvengta nepagrįsto nerimo.

  • Alytaus Dainavos progimnazijoje – civilinės saugos pratybos: kaip mokykla ruošėsi ekstremaliai situacijai

    Alytaus Dainavos progimnazijoje surengtos civilinės saugos pratybos, kurių metu mokiniai ir darbuotojai praktiškai pasitikrino, kaip veikia reagavimo į ekstremalias situacijas tvarka. Tokie mokymai skirti ne tik formaliai įvykdyti reikalavimus, bet ir įtvirtinti aiškius veiksmus, kai sprendimus tenka priimti greitai.

    Pratybų metu įstaiga paprastai išbando perspėjimo signalus, evakuacijos maršrutus ir susirinkimo vietų logiką, taip pat atsakomybių pasiskirstymą tarp personalo. Praktika rodo, kad būtent šios detalės lemia, ar realios grėsmės atveju žmonės juda kryptingai, o ne pasimeta koridoriuose.

    Kas tikrinama per pratybas?

    Mokyklose civilinės saugos pratybos dažniausiai apima evakuaciją ir elgesį gaisro ar dūmų plitimo atveju, tačiau scenarijai gali būti platesni. Vertinama, ar informacija pasiekia klases, ar veikia vidaus komunikacija, ar mokytojai gali greitai suskaičiuoti mokinius ir perduoti duomenis atsakingiems asmenims.

    Ne mažiau svarbu ir tai, kaip pratybose dalyvaujantys vaikai supranta instrukcijas: ar žino, kodėl negalima grįžti pasiimti daiktų, kodėl svarbu laikytis srauto, neblokuoti laiptinių ir išlaikyti ramybę. Reguliarus kartojimas padeda sumažinti paniką ir ugdo įprotį klausyti nurodymų.

    Kodėl tai aktualu dabar?

    Lietuvoje pastaraisiais metais daugiau dėmesio skiriama gyventojų pasirengimui ekstremalioms situacijoms, o mokyklos laikomos viena svarbiausių vietų, kur formuojami baziniai saugaus elgesio įgūdžiai. Švietimo įstaigos yra didelio žmonių srauto objektai, todėl aiški evakuacijos disciplina ir iš anksto suderintos procedūros turi tiesioginę įtaką saugumui.

    Pratybos taip pat leidžia identifikuoti praktinius trūkumus, kurių neparodo vien dokumentai: per siauri srautai koridoriuose, neaiškiai pažymėtos kryptys, per tylūs signalai ar skirtingai interpretuojamos komandos. Po mokymų įstaigos paprastai peržiūri vidaus taisykles, atnaujina planus ir, jei reikia, organizuoja papildomus instruktažus.

    Ką verta žinoti tėvams ir mokiniams?

    Tėvams svarbu pasidomėti, ar mokykla turi aiškias susirinkimo vietas ir kaip informuojama bendruomenė, jei įvyksta reali situacija. Mokiniams pagrindinė taisyklė išlieka paprasta: klausyti mokytojo nurodymų, judėti kartu su klase, nenaudoti lifto, neatsiskirti ir nesigrįžti atgal.

    Civilinės saugos pratybos Alytaus Dainavos progimnazijoje yra priminimas, kad pasirengimas prasideda nuo kasdienių įgūdžių ir aiškių susitarimų. Kuo daugiau praktikos, tuo mažiau improvizacijos prireikia tada, kai situacija tampa tikra.

  • Anykščių medikų mokymai ekstremalioms situacijoms: evakuacija, priedangos ir pacientų saugumas

    Anykščių medikų mokymai ekstremalioms situacijoms: evakuacija, priedangos ir pacientų saugumas

    Anykščių rajono sveikatos priežiūros įstaigų specialistai dalyvavo mokymuose, skirtuose pasirengimui veikti ekstremaliųjų situacijų metu. Juose kartu dirbo Anykščių rajono savivaldybės ligoninės ir Anykščių rajono savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centro medikai.

    Mokymų metu aptarta, kaip ekstremaliosios situacijos gali paveikti įstaigų darbą ir kokių sprendimų reikia, kad paslaugos nenutrūktų net ir sutrikus įprastoms veiklos grandims. Daug dėmesio skirta aiškiai atsakomybių tvarkai, vidaus komunikacijai ir praktiniams veiksmams, kai laikas skaičiuojamas minutėmis.

    Evakuacija ir pacientų apsauga

    Viena pagrindinių temų buvo perspėjimo apie galimus pavojus organizavimas ir pacientų bei darbuotojų apsaugos užtikrinimas. Nagrinėta, kaip planuoti evakavimą, kad jis vyktų sklandžiai, o rizikos būtų valdomos nuo pirmųjų pranešimų iki paskutinio paciento perkėlimo.

    Ypatingas akcentas skirtas asmenų su negalia poreikiams, kai evakuacija reikalauja papildomų resursų ir aiškių algoritmų. Aptarti praktiniai scenarijai, kaip užtikrinti pagalbą judėjimo, regos ar klausos negalią turintiems pacientams ir kaip iš anksto įvertinti jų perkėlimo galimybes.

    Priedangos ir veiksmų algoritmai

    Taip pat aptartas priedangų sveikatos priežiūros įstaigose įveiklinimas ir jų parengimo procedūros, kai būtina laikinai perkelti žmones į saugesnes patalpas. Mokymuose nagrinėti praktiniai veiksmų algoritmai, padedantys darbuotojams priimti vienodus sprendimus skirtingose pamainose.

    Mokymus vedė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos specialistai. Mokymus organizavo ir koordinavo Anykščių rajono savivaldybės administracijos patarėja, parengties pareigūnė Reda Kruopė.

    Tokie mokymai, pasak organizatorių, padeda stiprinti sveikatos priežiūros įstaigų pasirengimą, užtikrinti veiklos tęstinumą ir gyventojų saugumą įvairių grėsmių ar ekstremaliųjų situacijų metu. Praktinis pasirengimas leidžia sumažinti klaidų tikimybę ir greičiau mobilizuoti komandą realios krizės atveju.

  • Potvynio pasirengimas Pagėgiuose: suderintos evakuacijos vietos ir aplankyti rizikos zonų gyventojai

    Potvynio pasirengimas Pagėgiuose: suderintos evakuacijos vietos ir aplankyti rizikos zonų gyventojai

    Pagėgių savivaldybėje sušauktas Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro posėdis, kuriame aptarta Nemuno vandens lygio dinamika ir įvertintos teritorijos, kuriose potvynio rizika išlieka didžiausia. Savivaldybė teigia, kad dalis praktinių pasirengimo darbų atlikta iš anksto, kad prireikus būtų galima greitai pereiti prie reagavimo.

    Posėdyje suderintos laikino apgyvendinimo ir gyventojų priėmimo vietos, kurios būtų aktyvuojamos evakuacijos atveju. Taip pat peržiūrėta informavimo schema, kad perspėjimai pasiektų žmones laiku, o sprendimai dėl pagalbos ir logistikos būtų priimami vienoje koordinavimo grandyje.

    Pagėgių savivaldybė nurodo, kad seniūnai kartu su parengties pareigūne ir Pagėgių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovais aplankė potvynio rizikos teritorijose gyvenančius žmones. Gyventojams priminta, kokių veiksmų imtis kylant vandeniui, kaip pasiruošti trumpalaikiam išvykimui ir kokia tvarka būtų organizuojama evakuacija.

    Į pagalbą įtrauktos tarnybos

    Operacinių galimybių pristatyme dalyvavo ir kitos institucijos, kurios ekstremalios situacijos metu užtikrina viešąją tvarką, kontrolę bei pagalbą vietoje. Savivaldybės teigimu, reagavimo planavime dalyvauja Valstybinės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių pasienio rinktinė, Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas bei Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio pėstininkų batalionas.

    Į pasirengimo darbus įtraukti ir komunalinių paslaugų bei sveikatos priežiūros atstovai, kad potvynio metu būtų užtikrintas svarbiausių paslaugų tęstinumas. Posėdyje dalyvavo Pagėgių, Stoniškių, Lumpėnų ir Vilkyškių seniūnijų vadovai, taip pat „Pagėgių komunalinis ūkis“ ir Pagėgių PSPC.

    Ką svarbu žinoti gyventojams

    Hidrologinė situacija Nemuno baseine gali kisti greitai, todėl savivaldybė pabrėžia nuolatinės stebėsenos ir ankstyvo pasirengimo svarbą. Didžiausia rizika paprastai kyla žemumose ir teritorijose prie vandens telkinių, kur vanduo gali apsemti sodybas, vietinės reikšmės kelius ir privažiavimus.

    Gyventojams rekomenduojama iš anksto susiplanuoti, kaip būtų pasirūpinta vaikais, vyresnio amžiaus žmonėmis ir augintiniais, jei tektų laikinai palikti namus. Taip pat verta pasiruošti būtiniausių daiktų krepšį, įkrautus ryšio įrenginius, dokumentus ir vaistus, o apie galimą pavojų kaimynystėje informuoti tuos, kurie gali negauti pranešimų.

    Po posėdžio savivaldybė pristatė atliktus darbus Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vadovybei, aptardama tolesnį pasirengimo tempą ir veiksmų koordinavimą. Pagėgių savivaldybė teigia ir toliau stebėsianti vandens lygio pokyčius bei apie sprendimus ir rekomendacijas gyventojus informuosianti atskirai.

  • Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus diena: 15 miestų kviečia į nemokamas civilinės saugos ekskursijas

    Gegužės 8 dieną minima tarptautinė Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio diena šiemet Lietuvoje įgauna praktinį atspalvį: gyventojai kviečiami ne tik prisiminti humanitarinio judėjimo principus, bet ir stiprinti pasirengimą krizėms.

    Lietuvos Raudonasis Kryžius ragina savivaldybes šią dieną pažymėti veiksmais ir kartu su bendruomenėmis dalyvauti nemokamose civilinės saugos ekskursijose, kurios organizuojamos 15-oje šalies miestų ir rajonų.

    Ką duoda civilinės saugos ekskursijos?

    Tokiose ekskursijose gyventojai praktiškai susipažįsta su civilinės saugos infrastruktūra ir gauna aiškesnius atsakymus, ką daryti ekstremaliosios situacijos metu. Tai padeda sumažinti informacinę sumaištį, kuri krizėse dažnai tampa papildomu rizikos veiksniu.

    Ekskursijų metu aiškinama, kuo skiriasi priedangos ir kolektyvinės apsaugos statiniai, kaip veikia evakavimo punktai, ką reiškia perspėjimo signalai ir kokie pirmieji žingsniai svarbiausi išgirdus oficialius nurodymus.

    Taip pat aptariama, kokių atsargų verta turėti namuose, kaip susidėti išvykimo krepšį ir kodėl naudinga iš anksto susitarti dėl šeimos plano, jei ryšys sutriktų arba tektų skubiai keisti buvimo vietą.

    Kur vyks ekskursijos?

    Gegužės 8 dieną nemokamos civilinės saugos ekskursijos numatytos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Jonavoje, Kėdainiuose, Druskininkuose, Rokiškyje, Vilkaviškyje, Raseiniuose, Varėnoje ir Lazdijuose.

    Elektrėnuose ekskursija planuojama gegužės 9 dieną. Organizatoriai pabrėžia, kad savivaldybių įsitraukimas ir aiški komunikacija vietos kanalais gali lemti didesnį gyventojų aktyvumą ir geresnį bendruomenės pasirengimą.

    „Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus diena primena, kad pagalba prasideda nuo pasirengimo: nuo žmonių, kurie žino, kaip elgtis ir gali padėti kitiems. Todėl kviečiame savivaldybes ir bendruomenes jungtis prie civilinės saugos ekskursijų“, – sakė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus generalinė sekretorė Ingrida Damulienė.

    Kodėl minima gegužės 8 dieną?

    Gegužės 8-oji pasirinkta todėl, kad šią dieną gimė Henry Dunant, laikomas Raudonojo Kryžiaus judėjimo pradininku. 1859 metais po Solferino mūšio jis inicijavo pagalbą sužeistiesiems, nepriklausomai nuo to, kurioje pusėje šie kovojo.

    1863 metais Ženevoje įkurtas Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas, o 1864 metais priimta pirmoji Ženevos konvencija tapo svarbiu atspirties tašku tarptautinei humanitarinei teisei ir civilių bei sužeistųjų apsaugai ginkluotuose konfliktuose.

    Lietuvoje Raudonojo Kryžiaus organizacija veikia nuo 1919 metų. Šiandien ji, remdamasi humaniškumo, nešališkumo, neutralumo ir kitais judėjimo principais, telkia savanorius ir padeda bendruomenėms stiprinti praktinius įgūdžius, kurie praverčia nelaimių ir krizių metu.

  • Hantaviruso atvejai laive MV Hantius: keleiviai pasakoja, kas vyksta prieš evakuaciją Europoje

    Hantaviruso atvejai laive MV Hantius: keleiviai pasakoja, kas vyksta prieš evakuaciją Europoje

    Keleiviai laive MV Hantius, kuriame fiksuoti hantaviruso atvejai, pasakoja, kad situacija laive šiuo metu rami, o kasdienybė iš dalies grįžo į įprastas vėžes. Du Prancūzijos piliečiai Julia ir Rolandas laiške žiniasklaidai teigė nematantys panikos ir ragino neperdėti įtampos.

    Pasak jų, po anksčiau užsikrėtusių keleivių evakavimo psichologinė našta daugeliui sumažėjo. Keleiviai tvirtina, kad naujų patvirtintų atvejų nepaskelbta, nors kai kurie įtariami susirgimai dar tikrinami, o laivo įgula laikosi nustatytų saugumo taisyklių.

    Laive vis dar taikomi ribojimai: bendrose erdvėse privalomos kaukės, bendraujama mažomis grupėmis ir laikantis atstumo. Maitinimas organizuojamas valgomojo zonoje su griežtesne srautų kontrole, siekiant mažinti artimą kontaktą.

    Evakuacija ir institucijų veiksmai

    Julia ir Rolandas nurodė, kad su keleiviais palaikomas nuolatinis ryšys, o Prancūzijos institucijos yra įsitraukusios į situacijos valdymą. Anot jų, suteikti pagalbos kontaktai, įskaitant ir psichologinės pagalbos galimybes, o su piliečiais dirba krizės valdymo specialistai.

    Laivas, išplaukęs iš Ušuajos balandžio 1 dieną ir plaukęs Žaliojo Kyšulio kryptimi, dabar artėja prie Tenerifės, kur planuojama švartuotis ir pradėti likusių keleivių evakuaciją. Anksčiau iš laivo buvo išgabenti keli užsikrėtę asmenys, o pranešimuose minimos ir mirtys, susijusios su protrūkiu.

    Ką žinome apie hantavirusą?

    Hantavirusai dažniausiai plinta nuo graužikų, o žmogus užsikrečia įkvėpęs dalelių iš išdžiūvusių išskyrų, rečiau per tiesioginį kontaktą. Kai kurie šio viruso tipai gali sukelti sunkias būkles, įskaitant kvėpavimo nepakankamumą, todėl ankstyvas simptomų atpažinimas ir medicininė priežiūra yra kritiškai svarbūs.

    Nors apie konkretų užsikrėtimo kelią laive kol kas viešai skelbiama nedaug, tokiose situacijose paprastai vertinami keli scenarijai: galimas kontaktas su užteršta aplinka, rizikingos vietos laive, taip pat keleivių judėjimo ir sąlyčio grandinės. Sveikatos institucijos paprastai akcentuoja, kad rizika plačiajai visuomenei priklauso nuo viruso tipo ir nuo to, ar fiksuojamas perdavimas tarp žmonių.

    Ne prabangus kruizas, o ekspedicija

    Keleiviai pabrėžia, kad MV Hantius nėra tipinis prabangus kruizinis laivas. Jų teigimu, tai labiau mokslinė ir pažintinė ekspedicija, subūrusi gamtos ir istorijos entuziastus, įskaitant ornitologus, geografus, botanikus ir jūrų žinduolių tyrėjus.

    Kol laivas artėja prie Europos, sprendimai dėl evakuacijos tempo ir apimties priklausys nuo sveikatos patikrų rezultatų ir uosto tarnybų parengties. Keleiviams rekomenduojama laikytis įgulos nurodymų, riboti kontaktus, stebėti savijautą ir nedelsiant pranešti apie simptomus.