CP v2

Tag: F-35

  • Netanjahu ragina JAV neparduoti Turkijai F-35: kodėl šis sandoris kelia įtampą NATO viduje

    Izraelio perspėjimas Vašingtonui

    Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanjahu paragino Jungtines Valstijas neparduoti Turkijai pažangios ginkluotės, įskaitant naikintuvus F-35. Jo teigimu, toks sprendimas pakeistų jėgų pusiausvyrą Artimuosiuose Rytuose ir sumažintų Izraelio pranašumą ore.

    Interviu „FOX News“ B. Netanjahu pabrėžė, kad Turkija neturėtų gauti nei F-35, nei jų komponentų, nes tai, jo vertinimu, turėtų tiesioginių pasekmių regiono saugumui. Izraelis tradiciškai remiasi oro pajėgų pranašumu ir glaudžiu kariniu bendradarbiavimu su JAV.

    F-35 klausimas ir S-400 šešėlis

    Turkija anksčiau dalyvavo F-35 programoje, tačiau 2019 metais buvo pašalinta, kai įsigijo rusišką oro gynybos sistemą S-400. Vašingtonas tuomet argumentavo, kad S-400 naudojimas greta F-35 galėtų sudaryti sąlygas rinkti duomenis apie naikintuvo mažo matomumo technologijas.

    Ši rizika JAV politikoje iki šiol laikoma viena svarbiausių priežasčių, kodėl Turkijos sugrįžimas į F-35 programą yra itin jautrus. Net ir teorinė galimybė, kad techninės detalės ar eksploataciniai duomenys galėtų pasiekti Rusiją, NATO rėmuose vertinama kaip ilgalaikis saugumo iššūkis.

    Kas gali keistis dabar?

    Naują įtampą pakurstė signalai, kad JAV administracija svarsto galimus sprendimus dėl Turkijos prašymų atnaujinti prieigą prie pažangios aviacijos. Viešojoje erdvėje taip pat minima galima reakcinių variklių pardavimo kryptis, siejama su Turkijos kuriamu naikintuvu „Kaan“.

    Bet koks sprendimas dėl F-35 pardavimo Turkijai priklausytų ne vien nuo Baltųjų rūmų, nes tokio masto sandoriams paprastai reikalingas ir JAV Kongreso pritarimas. Būtent Kongrese ankstesniais metais ne kartą skambėjo skeptiški vertinimai dėl Turkijos patikimumo, ypač po S-400 įsigijimo.

    F-35 yra viena svarbiausių JAV ir sąjungininkų naudojamų platformų, kurią gamina „Lockheed Martin“. Šiuos naikintuvus naudoja ir Izraelio oro pajėgos, o Lenkija yra užsisakiusi 32 vienetus, kurie palaipsniui įvedami į eksploataciją.

    Regioninė įtampa ir dvišalių santykių fonas

    Pastaraisiais metais Izraelio ir Turkijos santykiai pastebimai pablogėjo. Jeruzalė kaltina Ankarą priešiška politika Izraelio atžvilgiu, o Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas yra vienas aštriausių Izraelio kritikos balsų regione.

    Ši politinė įtampa suteikia F-35 klausimui papildomą svorį: tai nėra vien techninis gynybos pirkimas, bet ir signalas, kaip JAV balansuoja santykius tarp svarbių partnerių NATO ir Artimuosiuose Rytuose. Dėl to Netanjahu viešas raginimas Vašingtonui vertinamas kaip bandymas užkirsti kelią sprendimui dar prieš jam pasiekiant galutines politines procedūras.

  • NATO logistika ant lūžio: „Radia“ kuria „WindRunner“, galintį pervežti F-35 be ardymo

    NATO logistika ant lūžio: „Radia“ kuria „WindRunner“, galintį pervežti F-35 be ardymo

    Naujas milžinas karinei logistikai

    JAV ir Italijos bendrovė „Radia“ pristatė idėją sukurti itin didelį tolimojo nuotolio transporto lėktuvą, paremtą „WindRunner“ koncepcija. Projektas orientuotas į karinius poreikius, kai būtina greitai perkelti didelius ir ypač didelių gabaritų krovinius.

    Pastaraisiais metais NATO šalys vis dažniau kalba apie tai, kad vien tik turimų transporto orlaivių pajėgumų nepakanka greitam pajėgų sustiprinimui. Būtent todėl atsiranda niša sprendimams, kurie didintų krovinių pervežimo mastą ir mažintų pasirengimo laiką.

    Dydis, kuris keičia taisykles

    Pagal skelbiamą koncepciją, „WindRunner“ šeimos orlaivis galėtų siekti apie 109 metrų ilgį, o sparnų mojis būtų iki 80 metrų. Tai būtų vienas didžiausių kada nors siūlytų transporto lėktuvų, kuriuo siekiama praplėsti dabartinių sprendimų ribas.

    Numatoma naudingoji apkrova siektų apie 73 tonas, tačiau pagrindinis akcentas dedamas ne vien į masę, o į krovinių gabaritus. „Radia“ teigimu, modifikuotos versijos krovinių skyrius būtų kelis kartus didesnis už didžiausių JAV transporto lėktuvų galimybes, todėl būtų galima vežti tai, kas įprastai netelpa.

    F-35, „Chinook“ ir „Patriot“ be išmontavimo

    Didelė krovinių erdvė leistų gabenti iki šešių sraigtasparnių CH-47 „Chinook“ arba iki keturių naikintuvų F-35 be būtinybės ardyti jų elementų. Praktikoje tai reikštų trumpesnį parengimo laiką ir mažesnę riziką sugadinti techniką per išmontavimą bei surinkimą.

    Analogiškai būtų sprendžiama ir oro gynybos sistemų logistika: pavyzdžiui, „Patriot“ paleidimo įrenginius būtų galima pakrauti ir iškrauti be ilgo paruošimo, kad jie greičiau pasiektų dislokacijos vietą. Tokie sprendimai ypač aktualūs, kai vertinamas reagavimo laikas ir tiekimo grandinių atsparumas.

    Įmonė nurodo, kad JAV karinės oro pajėgos domėjosi galimybėmis gabenti ypač didelių gabaritų krovinius, įskaitant iki maždaug 91 metro ilgio objektus. Nors tai dar nėra įgyvendintas orlaivis, pats susidomėjimas rodo, kad strateginio pervežimo rinka ieško netipinių sprendimų.

    Ne vien kariuomenei

    „WindRunner“ pradinis sumanymas buvo siejamas ir su civiliniais pervežimais, ypač su pramonės kroviniais, kurių gabenimas keliais ar geležinkeliais yra sudėtingas. Tarp dažniausiai minimų pavyzdžių yra dideli vėjo jėgainių komponentai, kuriems logistikos apribojimai tampa realia plėtros kliūtimi.

    Skelbiama, kad orlaivis galėtų kilti ir leistis iš maždaug 1 800 metrų ilgio takų, o krovinių skyriaus tūris galėtų siekti iki 6 800 kubinių metrų. Tokie parametrai, jei būtų pasiekti praktikoje, reikštų naują standartą krovinių, kurių dydis svarbesnis už masę, pervežime.

    Kol kas projektas išlieka koncepcijos stadijoje, todėl galutiniai skaičiai gali keistis. Vis dėlto kryptis aiški: NATO ir sąjungininkams didėjant greitos perdislokacijos poreikiui, vis daugiau dėmesio skiriama ne tik ginklų sistemoms, bet ir logistikai, nuo kurios realiai priklauso atgrasymo patikimumas.

  • Kodėl Lenkija svarsto leisti milijardus dangaus tanklaiviams: skaičiai, kurie keičia diskusiją

    Kodėl Lenkija svarsto leisti milijardus dangaus tanklaiviams: skaičiai, kurie keičia diskusiją

    Lenkijoje vis garsiau diskutuojama, ar šaliai iš tiesų reikia oro pajėgų tanklaivių, galinčių papildyti degalų atsargas ore. Iš pirmo žvilgsnio argumentas paprastas: modernių naikintuvų nuotolis didelis, o NATO sąjungininkai regione jau turi savo tanklaivių pajėgumus.

    Tačiau karinės aviacijos praktika rodo, kad esminis klausimas dažnai yra ne maksimalus nuskristas atstumas, o laikas ore ir gebėjimas nenutraukiant misijos išlaikyti patruliavimą, žvalgybą ar oro gynybos budėjimą. Būtent čia oro tanklaiviai tampa vadinamaisiais pajėgumų daugikliais, leidžiančiais kelioms platformoms veikti ilgiau ir stabiliau.

    Kodėl vien nuotolio nepakanka

    Viešojoje erdvėje dažnai cituojami maksimalūs naikintuvų nuotolio rodikliai, tačiau jie paprastai atspindi palankiausią scenarijų, kai lėktuvas skrenda su minimaliu koviniu kroviniu. Realiose misijose nuotolį mažina ginkluotė, skrydžio profilis, greitis, oro sąlygos ir užduoties pobūdis.

    Dar svarbiau tai, kad kovinėje logikoje vertinamas veikimo spindulys, o ne vienkartinis perskridimas. Net ir turėdamas solidų veikimo spindulį, naikintuvas be papildymo ore gali patruliuoti ribotą laiką, o įtemptose situacijose budėjimo užduotys gali trukti gerokai ilgiau.

    Pajėgumų daugiklis, o ne prabanga

    Oro tanklaiviai leidžia užtikrinti ilgalaikį naikintuvų buvimą ore, kai reikia greitos reakcijos arba ilgų oro policijos ir sustiprinto budėjimo misijų. Tokiais atvejais misijos trukmę dažnai riboja ne techninės lėktuvo galimybės, o įgulos ištvermė ir operaciniai reikalavimai.

    Tanklaiviai svarbūs ne tik naikintuvams. Jie prisideda prie žvalgybos, ankstyvojo perspėjimo, transporto ir kitų oro operacijų tęstinumo, kai vienu metu reikia aprėpti didesnę erdvę ir išlaikyti pajėgas ore be pertraukų nusileidimams bei pakilimams.

    Diskusijoje minimas ir alternatyvus kelias, tai yra investicijos į daugiau bazavimo vietų ar išsklaidytą infrastruktūrą. Vis dėlto ant žemės orlaiviai išlieka pažeidžiami, o didesnis bazių skaičius nebūtinai pakeičia gebėjimą laiką ore prailginti kritinėmis valandomis, kai situacija eskaluojasi.

    Ką rodo NATO skaičiai ir reali pasiūla

    Vienas dažniausių argumentų prieš įsigijimą yra tas, kad NATO jau turi tanklaivių, o sąjungininkų lėktuvai esą ir taip pasirodo regione. Vis dėlto analizuojant Europos pajėgumų struktūrą aiškėja, kad dalis į sąrašus įtraukiamų platformų yra transporto lėktuvai su papildomais moduliais, kurių prieinamumas ir suderinamumas su konkrečiais naikintuvais gali būti ribotas.

    Šiame kontekste dažniausiai minimas „Airbus“ A330 MRTT yra laikomas vienu didžiausią degalų kiekį galinčių gabenti daugiafunkcių tanklaivių, o jo panaudojimo modelis leidžia aptarnauti didesnį orlaivių skaičių per vieną misiją, priklausomai nuo užduoties profilio. Dėl to tokios platformos įsigijimas vertinamas kaip būdas geriau išnaudoti jau turimų naikintuvų potencialą.

    Kita medalio pusė, tanklaiviai tampa itin vertingu taikiniu, todėl jų bazavimas ir apsauga reikalauja papildomų sprendimų, įskaitant išsklaidymą ir galimą dislokavimą sąjungininkų teritorijoje. Vis dėlto šis pažeidžiamumas savaime nepaneigia jų naudos, nes panašiai pažeidžiami ir kiti brangūs pajėgumai, kurių valstybės neatsisako.

    Lenkijos atveju viešojoje erdvėje aptariamas finansavimo modelis, siejamas su Europos gynybos iniciatyvomis ir galimu bendradarbiavimu su Ispanija. Jei tokie planai virstų sprendimais, oro tanklaivių įsigijimas būtų ne atskira prabanga, o elementas, leidžiantis sistemingai sustiprinti oro gynybos ir atgrasymo architektūrą regione.

    Galiausiai diskusijos esmė atsiremia į paprastą principą: modernūs naikintuvai ir jų modernizacija suteikia vertę tik tada, kai valstybė turi priemonių palaikyti jų veikimą realiose, ilgai trunkančiose operacijose. Oro tanklaiviai tokiu atveju tampa jungiamąja grandimi tarp brangios technikos ir realaus, nuoseklaus pajėgumų panaudojimo.

  • Lenkai ką tik perėmė pirmuosius F-35, o naujausias jau kyla: ką reiškia šis šuolis

    Lenkai ką tik perėmė pirmuosius F-35, o naujausias jau kyla: ką reiškia šis šuolis

    Lenkijos karinės oro pajėgos pradėjo realų perėjimą prie penktosios kartos naikintuvų F-35A: birželio 12 dieną oficialiai priimti pirmieji trys orlaiviai. Tuo pat metu JAV, „Lockheed Martin“ gamykloje Fort Verte Teksase, į orą jau pakilo dar vienas Lenkijai skirtas F-35 su gamykliniais bandymais.

    Gamykliniai bandomieji skrydžiai yra privaloma procedūra kiekvienam naujam F-35. Jų metu tikrinamas skrydžio valdymas, variklio ir avionikos darbas, ryšio bei jutiklių sistemos, o taip pat programinės įrangos stabilumas, kad lėktuvas atitiktų sutartinius reikalavimus prieš perduodant jį užsakovui.

    Kas vyksta po perdavimo

    Net ir po oficialaus perdavimo kariuomenei procesas nesibaigia. Lenkijos specialistai atlieka priėmimo bandymus, kurie leidžia įsitikinti, kad konkretus orlaivis parengtas eksploatacijai ir atitinka nustatytus saugos bei techninius standartus.

    F-35 „Lightning II“ laikomas vienu pažangiausių daugiafunkcių naikintuvų dėl mažesnio matomumo radarams, integruotų sensorių ir gebėjimo veikti tinkliniame mūšio lauke. Praktikoje tai reiškia, kad F-35 gali ne tik vykdyti smūgio ar oro gynybos užduotis, bet ir rinkti informaciją, ją apdoroti bei realiu laiku perduoti kitiems vienetams ore, jūroje ir sausumoje.

    Modernizacija, kuri keičia pajėgumus

    Lenkija perka F-35A versiją, pritaikytą kilti nuo įprastų kilimo ir tūpimo takų. Skelbiama, kad šie orlaiviai Lenkijai numatyti su naujausiais atnaujinimais, įskaitant TR-3 ir Block 4 kryptį, kuri siejama su didesne skaičiavimo galia, atnaujintais ekranų sprendimais ir platesnėmis ginkluotės integracijos galimybėmis.

    Tokie atnaujinimai yra svarbūs ne tik dėl techninių parametrų, bet ir dėl operacinio lankstumo. Europos saugumo aplinkoje, kur svarbus greitas informacijos apdorojimas ir sąveika su sąjungininkais, programinės įrangos ir sensorių modernizacija tampa vienu didžiausių pranašumų.

    Kiek F-35 turės Lenkija

    2020 metais Lenkija pasirašė sutartį dėl 32 F-35 įsigijimo su mokymo paketu ir papildomais varikliais. Bendra sandorio vertė buvo 4,6 mlrd. JAV dolerių, tai sudaro apie 4,3 mlrd. eurų, skaičiuojant apytiksliu to laikotarpio valiutos kursu.

    Visų 32 naikintuvų pristatymai planuojami iki 2029 metų pabaigos. Dalies orlaivių ir įgulų rengimas vyksta JAV, o mokymų perkėlimas į Lenkiją numatomas etapais, kai tik bus parengta infrastruktūra ir personalas.

    Lenkijos gynybos vadovybė taip pat yra viešai užsiminusi apie siekį ateityje įsigyti dar 32 F-35, kas reikštų 64 orlaivių parką. Toks skaičius būtų reikšmingas pajėgumų šuolis, tačiau ekspertai pabrėžia, kad pilnam potencialui reikia ir kitų pajėgumų, pavyzdžiui, oro papildymo degalais bei ankstyvojo perspėjimo ir valdymo orlaivių.

  • Pirmieji F-35 Lenkijoje: ar Rusijos Su-57 tikrai prilygsta, ar tai brangiai kainuojantis mitas?

    Pirmieji F-35 Lenkijoje: ar Rusijos Su-57 tikrai prilygsta, ar tai brangiai kainuojantis mitas?

    Lenkijai pradedant realiai ruoštis pirmųjų „F-35“ įvedimui į rikiuotę, vis dažniau keliama dilema: ar Rusija turi penktosios kartos naikintuvą, kuris galėtų būti lygiavertis šiam pajėgumui. Dažniausiai minimas „Su-57“, tačiau jį lydintys vertinimai svyruoja nuo perdėto nuvertinimo iki mitais paremtos baimės.

    „F-35“ kūrimo logika buvo orientuota į mažą aptinkamumą ir sensorių sujungimą į vieną vaizdą, kad orlaivis galėtų veikti sudėtingoje oro gynybos aplinkoje ir dalintis duomenimis su kitomis pajėgomis. Rusijos „Su-57“ pradėtas kaip PAK FA programos rezultatas, siekiant pakeisti dalį senesnių platformų, tačiau galutinis konceptas iš esmės liko arčiau sunkesnio naikintuvo, kuriam svarbi ir manevringumo idėja.

    Praktikoje tai reiškia, kad tiesioginis „Su-57“ ir „F-35“ lyginimas ne visada teisingas, nes orlaiviai sukurti skirtingoms užduotims ir skirtingai doktrininiai įsivaizduotai kovai. Vis dėlto kritiniai penktosios kartos kriterijai, tokie kaip mažas radarų matomumas ir tinklinis veikimas, yra būtent ta sritis, kurioje „F-35“ dažniausiai laikomas turinčiu aiškų technologinį pranašumą.

    Kas slepiasi už „Su-57“ mito

    „Su-57“ istorija prasidėjo nuo prototipų bandymų, o oficialus pavadinimas įtvirtintas 2017 metais. 2019 metais Rusijos gynybos ministerija paskelbė apie planą įsigyti 76 orlaivius, tačiau gamyba ilgą laiką judėjo lėčiau, nei skambėjo deklaracijose, o viešai patvirtinti skaičiai išlieka riboti.

    Skirtingai nei vieno variklio „F-35A“, „Su-57“ yra didesnis, su dviem varikliais ir teoriškai palankesniu traukos ir masės santykiu. Tokia architektūra leidžia siekti didesnių greičių su forsažu, tačiau didesnis dydis ir konstrukciniai sprendimai kelia papildomų iššūkių mažo aptinkamumo tikslui.

    Vienas dažniausiai aptariamų aspektų yra įsiurbimo kanalų architektūra. „F-35“ naudojami sprendimai, mažinantys tiesioginį variklio kompresoriaus „matomumą“ radarui, laikomi vienu svarbiausių elementų, mažinančių aptikimo tikimybę, o „Su-57“ čia dažniau vertinamas kritiškai.

    Technologijos: radarai, jutikliai ir tinklinis karas

    Rusija „Su-57“ pristato kaip platformą su pažangia avionika ir įvairių tipų jutikliais, įskaitant aktyvios fazinės gardelės radarą ir optoelektroninius sensorius. Šie elementai teoriškai didina situacinį suvokimą, tačiau viešai patikrintos informacijos apie realų efektyvumą, programinės įrangos brandą ir patikimumą kovinėmis sąlygomis yra nedaug.

    Tinklinio karo koncepcijoje „F-35“ dažnai įvardijamas kaip vienas pagrindinių NATO informacijos „mazgų“, nes platforma sukurta ne vien kovai, bet ir duomenų sklaidai mūšio lauke. Rusijos teiginiai apie „Su-57“ tinklines galimybes skamba ambicingai, tačiau apie realiai veikiančią, masteliui pritaikytą ekosistemą, kuri prilygtų NATO standartams, patikimų detalių beveik nepateikiama.

    Pastaraisiais metais viešojoje erdvėje pasirodė informacija apie dvivietę „Su-57“ versiją, kuri galėtų būti orientuota į kovos valdymą ir sąveiką su bepilotėmis platformomis. Toks žingsnis rodo, kad Rusija siekia didesnės tinklinės integracijos, tačiau kartu kelia klausimą, ar vienvietėje versijoje tam nepakanka automatizavimo ir sensorių duomenų sujungimo brandos.

    Gamybos tempas ir karo įtaka

    Vienas svarbiausių skirtumų tarp „Su-57“ ir „F-35“ yra gamybos mastas ir tiekimo grandinių stabilumas. „F-35“ programa išaugo į masinės gamybos projektą, o „Su-57“ iki šiol dažniau siejamas su ribotesne serija ir lėtesniu diegimu, kurį gali veikti finansiniai ir pramoniniai apribojimai.

    Karo Ukrainoje kontekstas šiuos apribojimus dar labiau išryškina: prioritetų perskirstymas, komponentų prieinamumas ir sankcijų poveikis pramonei gali turėti tiesioginę įtaką naujų orlaivių gamybai, modernizacijai ir aptarnavimui. Dėl to prognozuoti, ar Rusija sugebės sparčiai padidinti „Su-57“ skaičių, išlieka sudėtinga.

    Vis dėlto būtų klaida „Su-57“ vertinti vien per gamybos apimtis. Net ir ribotas penktosios kartos orlaivių skaičius, naudojamas kartu su oro gynybos sistemomis ir ilgo nuotolio ginkluote, gali kelti rimtų taktinių iššūkių, ypač jei platforma veikia pagal jai palankų scenarijų.

    Galutinis vertinimas šiandien aiškus: „F-35“ daugelyje sričių laikomas brandesne, sisteminiu požiūriu stipresne platforma, tačiau „Su-57“ nėra vien propagandinis maketas. Jis greičiau yra riboto masto, dar vystomas projektas, galintis būti pavojingas ten, kur Rusija sugeba kompensuoti technologinius skirtumus taktika ir integracija su kitomis pajėgomis.

  • Ukraina ruošiasi gauti „Meteor“ raketas: kas pasikeistų danguje ir kodėl tai svarbu Europai

    Ukraina ruošiasi gauti „Meteor“ raketas: kas pasikeistų danguje ir kodėl tai svarbu Europai

    Ukrainos gynybos ministras Mychailas Fedorovas pranešė, kad artimiausiu metu Ukraina planuoja įsigyti „Meteor“ oro–oro raketų, pasitelkdama Europos kreditinius mechanizmus. Tai vienas pažangiausių Vakarų rinkoje prieinamų ilgojo nuotolio sprendimų, galintis sustiprinti Ukrainos oro pajėgų galimybes.

    Šis pareiškimas išsiskiria tuo, kad pirmą kartą aukšto rango Ukrainos pareigūnas tiesiogiai užsiminė apie „Meteor“ įsigijimą. Viešojoje erdvėje šis klausimas siejamas ir su Ukrainos siekiu gauti naujų naikintuvų „JAS 39E/F Gripen“, apie tokio kelio svarstymus anksčiau yra kalbėjęs ir prezidentas Volodymyras Zelenskis.

    „Meteor“ įvedimas į Ukrainos ginkluotę būtų naujas gebėjimas, galintis pakeisti oro kovos logiką didesniais atstumais. Tačiau vien raketų ir orlaivių nepakanka: būtina ir patikima žvalgybinė informacija, taikinių aptikimo bei sekimo grandinė, ryšio ir duomenų perdavimo infrastruktūra.

    Kuo ypatinga „Meteor“ raketa

    „Meteor“ yra europinės MBDA sukurtos ilgojo nuotolio oro–oro raketos, išsiskiriančios reaktyviniu, vadinamuoju ramjet tipo varikliu. Tokia schema leidžia ilgiau išlaikyti didelę greitį ir energiją skrydžio pabaigoje, o tai ypač svarbu perimant manevruojančius taikinius.

    Viešai skelbiama, kad „Meteor“ nuotolis siekia apie 200 kilometrų, o maksimalus greitis gali būti apie Mach 4. Dažnai lyginama su JAV „AIM-120 AMRAAM“: nors naujesnės šių raketų versijos taip pat pasižymi dideliu nuotoliu, „Meteor“ pranašumu laikoma energijos išlaikymo charakteristika tolimoje skrydžio fazėje.

    Su kokiais naikintuvais ji naudojama

    „Meteor“ jau integruota į Europos naikintuvus „Eurofighter Typhoon“, „Rafale“ ir „JAS 39 Gripen“. Būtent todėl dažniausiai minimas ryšys su „Gripen“ platforma, kuri Europoje laikoma lankstesne ir pigiau eksploatuojama alternatyva daliai kitų vakarietiškų naikintuvų.

    Taip pat vyksta „Meteor“ integravimo į „F-35“ programa, kurioje pagrindinį vaidmenį atlieka Jungtinės Karalystės ir Italijos partneriai. Viešai nurodoma, kad tokios integracijos tikslas siejamas su 2030-ųjų pradžia, todėl šis sprendimas laikomas vidutinės trukmės perspektyva.

    Ką tai reikštų Ukrainai ir regionui

    Jeigu Ukraina realiai gautų „Meteor“, tai sustiprintų jos galimybes atgrasyti ir perimti priešo orlaivius didesniais atstumais, ypač ten, kur svarbi ankstyva taikinių aptikimo informacija. Kartu tai didintų poreikį integruoti vakarietišką ginkluotę į vientisą valdymo ir žvalgybos sistemą.

    Europos kreditinis finansavimas tokiems pirkiniams rodo ir platesnę tendenciją: parama Ukrainai vis dažniau remiasi ne vien atsargų perdavimu, bet ir naujų pajėgumų formavimu, įskaitant mokymus, logistiką ir ilgalaikį aptarnavimą. Galutinis poveikis priklausys nuo to, kaip greitai bus sukurta visa reikalinga infrastruktūra ir kaip sklandžiai vyks integracija su turimais ar būsimais naikintuvais.

  • Vokiečiai sureagavo į Lenkijos F-35: kodėl šie naikintuvai keičia NATO rytų flangą

    Vokiečiai sureagavo į Lenkijos F-35: kodėl šie naikintuvai keičia NATO rytų flangą

    Lenkijos karinės oro pajėgos oficialiai į savo rikiuotę priėmė pirmuosius penktos kartos amerikiečių naikintuvus F-35A. Šis žingsnis sulaukė greitos reakcijos Vokietijos žiniasklaidoje, kur pabrėžiama, kad Varšuva nuosekliai tęsia plataus masto ginkluotųjų pajėgų modernizaciją.

    Ceremonija vyko birželio 12 dieną 32-ojoje taktinės aviacijos bazėje Lasko mieste, kur pristatyti pirmieji trys Lenkijai skirti F-35A. Pranešama, kad prieš oficialų priėmimą orlaiviai simboliškai praskrido virš kelių didžiųjų šalies miestų, taip pažymint jų atėjimą į tarnybą.

    Kodėl F-35 laikomi lūžio tašku?

    Vokietijos komentatoriai akcentuoja, kad F-35 stiprybė nėra vien mažas pastebimumas radarams. Esminis pranašumas yra integruota jutiklių sistema, leidžianti realiu laiku rinkti, apdoroti ir dalintis duomenimis su kitomis NATO platformomis.

    Tokie gebėjimai keičia oro gynybos ir puolamųjų operacijų logiką: F-35 gali atlikti oro erdvės kontrolės, tikslių smūgių, žvalgybos ir elektroninės kovos užduotis, kartu veikdami kaip informacijos mazgas. Tai ypač svarbu rytiniame NATO flange, kur didžiausias dėmesys skiriamas atgrasymui ir ankstyvam grėsmių nustatymui.

    32 orlaiviai dabar, daugiau vėliau?

    Lenkija F-35 įsigijimą užsakė 2020 metais, o pristatymai turėtų vykti etapais iki 2029 metų. Dalis analitikų neatmeta, kad ateityje Varšuva gali svarstyti papildomų eskadrilių pirkimą, jei bus užtikrintas finansavimas ir gamybos grafikai.

    Šiuo metu F-35 paklausa pasaulyje išaugusi, todėl formuojasi ilgos gamybos eilės, su kuriomis susiduria ir kitos valstybės, įskaitant Vokietiją. Dėl to kiekvienas realiai į tarnybą įvestas orlaivis tampa ne tik technologiniu, bet ir politiniu signalu apie šalies pasirengimą investuoti į gynybą.

    Signalas regionui ir sąjungininkams

    Vokietijos apžvalgininkai Lenkijos sprendimą sieja su platesniu tikslu stiprinti NATO rytinės sienos saugumą. Kontekstas akivaizdus: Rusijos karo prieš Ukrainą fone regiono valstybės didina gynybos išlaidas, plečia pajėgumus ir siekia didesnio sąveikumo su JAV bei kitais sąjungininkais.

    Todėl F-35 atsiradimas Lenkijos ore vertinamas kaip realus operacinis sustiprinimas, o ne vien prestižinis pirkinys. Šie naikintuvai gali greičiau suteikti situacijos vaizdą, paremti oro gynybos tinklus ir prisidėti prie bendrų NATO planų, kurie remiasi greitu informacijos apsikeitimu ir koordinuotu atsaku.

  • Europos naikintuvo svajonė žlugo: Vokietija ir Prancūzija laidoja FCAS, kas toliau?

    Europos naikintuvo svajonė žlugo: Vokietija ir Prancūzija laidoja FCAS, kas toliau?

    FCAS naikintuvo projektas stabdomas

    Vokietija ir Prancūzija pripažino, kad bendras Future Combat Air System (FCAS) projektas, kuriuo turėjo gimti naujos kartos naikintuvas, faktiškai sustabdytas. Viešai įvardijama priežastis – pramonės partnerių nesugebėjimas susitarti dėl programos krypties ir darbų pasidalijimo.

    FCAS buvo sumanytas kaip plataus masto Europos oro galios projektas, kurio ambicija – apie 2040 metus į rikiuotę atvesti naują kovinę platformą ir ją sujungti su kitais oro, sausumos bei jūrų pajėgų sprendimais. Bendra programos vertė ir ilgalaikės išlaidos buvo siejamos maždaug su 100 mlrd. eurų.

    Kur įstrigo: „Dassault Aviation“ ir „Airbus“ ginčas

    Pagrindinė įtampa kilo tarp Prancūzijos „Dassault Aviation“ ir Vokietijos „Airbus“, laikytų kertiniais NGF (Next Generation Fighter) kūrėjais. Prancūzija siekė išlaikyti lyderystę, o Vokietija reikalavo lygesnio darbų ir įtakos pasiskirstymo.

    Problemas gilino skirtingi techniniai prioritetai. Prancūzijai svarbi naikintuvo versija, galinti veikti nuo lėktuvnešio ir integruoti branduolinio atgrasymo užduotis, o tai didina sudėtingumą, terminų rizikas ir kaštus, kurie ne visoms šalims atneštų vienodą naudą.

    Prie projekto buvo prisijungusi ir Ispanija, tačiau jos vaidmuo ne kartą tapo politinių bei pramoninių derybų įkaitu. Skirtingi lūkesčiai dėl užsakymų, technologijų perdavimo ir subrangos dalies ilgainiui dar labiau apsunkino susitarimus.

    Ne viskas baigta: liktų „kovinės debesijos“ kryptis

    Nors naujos kartos naikintuvo NGF dalis laikoma palaidota, FCAS idėjos fragmentai gali išlikti. Tarp svarstomų tęstinų darbų minimas vadinamosios kovinės debesijos architektūros vystymas – ryšių ir duomenų sluoksnis, jungiantis įvairias ginkluotės ir žvalgybos sistemas į vieną tinklą.

    Tokia kryptis atitinka NATO ir Europos gynybos planavimo tendencijas, kai vis didesnę reikšmę įgauna duomenų apdorojimas realiu laiku, saugūs ryšiai, elektroninė kova ir DI sprendimai, leidžiantys greičiau priimti sprendimus bei paskirstyti taikinius tarp platformų.

    „Nebuvo realių šansų pralaužti aklavietę tarp gynybos pramonės bendrovių, todėl naikintuvo kryptis sustabdoma“, – sakė Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas.

    „Pramoniniai nesutarimai neleido judėti pirmyn taip, kaip reikalauja tokio masto programa“, – sakė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

    Ką tai reiškia Europai ir F-35 pasirinkimams

    FCAS nesėkmė yra rimtas smūgis Europos siekiui turėti savarankišką aukščiausios klasės kovinės aviacijos sprendimą. Praktinis efektas gali būti dar didesnė priklausomybė nuo JAV platformų, ypač kai daug šalių jau pasirinko arba svarsto „Lockheed Martin“ F-35 dėl prieinamumo, interoperabilumo ir aiškesnio tiekimo grafiko.

    Prancūzija teoriškai galėtų rinktis savarankišką kelią, kaip kadaise pasirinko kurdama „Rafale“, tačiau tokia programa būtų brangi ir rizikinga net turint stiprią pramonę. Vokietija ir Ispanija galėtų ieškoti kito partnerio arba artėti prie Global Combat Air Programme (GCAP), kurį vysto Jungtinė Karalystė, Italija ir Japonija.

    Ilgesnėje perspektyvoje Europos gynybos pramonei tai signalas, kad vien politinio susitarimo nepakanka. Be tvirtos valdysenos, aiškaus darbų pasidalijimo, intelektinės nuosavybės taisyklių ir stabilaus finansavimo net ir ambicingiausi projektai gali įstrigti dar prieš realius bandymus ore.

  • JAV skiria Lenkijai apie 3,7 mlrd. eurų ginklams: pinigai gali atverti kelią naujiems F-35

    JAV skiria Lenkijai apie 3,7 mlrd. eurų ginklams: pinigai gali atverti kelią naujiems F-35

    Jungtinės Valstijos paskelbė didinančios finansinę paramą Lenkijai pagal užsienio karinio finansavimo programą Foreign Military Financing, kuri leidžia palankesnėmis sąlygomis įsigyti amerikietiškos ginkluotės. Kalbama apie papildomą paketą, kurio vertė siekia maždaug 3,7 mlrd. eurų.

    Apie sprendimą pranešta per ceremoniją, susijusią su pirmųjų Lenkijai skirtų F-35A priėmimu tarnybai. Parama suteikiama per mechanizmą, kuriuo sąjungininkams gali būti skiriamos subsidijos, kreditų garantijos ar lengvatinės paskolos per Foreign Military Sales sistemą.

    Kur gali būti nukreiptos lėšos?

    Lenkija jau yra užsakiusi 32 naikintuvus F-35A, o jų pristatymus planuojama užbaigti iki 2029 metų. Papildomas finansavimas sustiprina galimybes plėsti penktosios kartos aviacijos parką arba finansuoti kitas prioritetines programas, susijusias su oro gynyba, aviacija ir aukštųjų technologijų ginkluote.

    Kokiam pirkiniui bus skirti nauji pinigai, spręs Lenkijos gynybos institucijos, įvertinus bendrą 2025–2039 metų ginkluotųjų pajėgų vystymo planą. Pastaraisiais metais Varšuva sparčiai didina užsakymus, orientuodamasi į NATO standartus, sąveikumą ir greitą kovinių pajėgumų stiprinimą.

    Signalas NATO rytiniam flangui

    Šis žingsnis vertinamas kaip politinis signalas, kad Vašingtonas Lenkiją laiko vienu kertinių partnerių stiprinant NATO rytinį flangą. Rusijos karo Ukrainoje fone Lenkija išlieka tarp aktyviausiai į gynybą investuojančių Europos valstybių, o amerikietiška technika čia užima vis didesnę dalį.

    Programos FMF esmė yra ne vien pinigai, bet ir greitesnis priėjimas prie gamybos linijų, mokymų, atsarginių dalių bei logistikos. Praktikoje tai gali reikšti spartesnį modernių sistemų įvedimą į tarnybą ir mažesnę finansinę naštą biudžetui, ypač kai gynybos poreikiai auga visame regione.

    „Sprendimus dėl konkretaus techninio pasirinkimo turi priimti specialistai, o ne politikai, tačiau investicija į F-35 paprastai yra gera investicija“, – sakė Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis.

    Lenkijos pasirinkimai artimiausiais metais bus svarbūs ne tik jai pačiai, bet ir viso regiono oro erdvės apsaugai bei atgrasymo architektūrai. Papildomas JAV finansavimas didina tikimybę, kad svarstymų centre atsidurs tolesni aukštos klasės aviacijos ir oro gynybos pirkimai.

  • Kada F-35 pradės saugoti Lenkijos dangų: generolai atskleidė, ko dar trūksta iki 2027

    Kada F-35 pradės saugoti Lenkijos dangų: generolai atskleidė, ko dar trūksta iki 2027

    Lenkija jau priėmė pirmuosius penktosios kartos naikintuvus F-35, tačiau reali jų užduotis ginti šalies oro erdvę prasidės ne iškart. Kariuomenės vadovai pabrėžia, kad iki pilnos kovinės parengties dar būtina atlikti svarbius organizacinius ir techninius darbus.

    Lenkijos karinių oro pajėgų pareigūnai viešai nurodo, kad pradinis operacinis pajėgumas planuojamas 2027 metais. Tai reiškia, jog iki šio termino turi būti užtikrintas pakankamas orlaivių skaičius šalyje, parengti pilotai ir antžeminis personalas, taip pat sukurta patikima atsarginių dalių ir aptarnavimo logistika.

    Ne vien lėktuvai, o sistema

    Pasak Lenkijos generolų, F-35 stiprybė yra ne tik nepastebimumas ar modernūs sensoriai, bet ir galimybė greitai rinkti bei dalintis informacija su kitomis pajėgomis. Praktikoje tai reiškia, kad naikintuvas tampa tinklo centru, perduodančiu duomenis oro gynybai, sausumos daliniams ir sąjungininkų platformoms.

    Tokiai koncepcijai reikia ne vien naujų lėktuvų, bet ir suderintų ryšių, duomenų apsikeitimo standartų bei pratybų ciklų. Kariuomenė akcentuoja, kad interoperabilumas su kitomis pajėgų rūšimis ir NATO partneriais yra vienas ilgiausiai trunkančių etapų.

    Programinės įrangos atnaujinimai lemia pajėgumus

    F-35 yra platforma, kurios galimybės tiesiogiai priklauso nuo nuolat atnaujinamos programinės įrangos. Lenkijos pusė pažymi, kad orlaiviai jau turi kovinių gebėjimų, tačiau gamintojo „Lockheed Martin“ planuojami atnaujinimai yra integruota eksploatacijos dalis ir gali reikšmingai plėsti funkcijas.

    Tokie atnaujinimai svarbūs ne tik ginkluotės integracijai ar sensorių darbui, bet ir visai duomenų sintezės logikai, kuri F-35 išskiria iš ankstesnių kartų naikintuvų. Dėl to įvedimas į rikiuotę yra ne vien pilotavimo, bet ir nuolatinio sistemų tobulinimo procesas.

    Kiek lėktuvų reikia parengčiai

    Generolai nurodo praktinį kriterijų: kad vienetas galėtų pradėti realias operacijas, šalyje turi būti pakankamas orlaivių skaičius, taip pat užtikrintas apmokytas personalas ir atsarginės dalys. Viešai įvardijamas tikslas, kad artimiausiu laikotarpiu Lenkijoje turėtų būti jau dviženklis F-35 skaičius, o toliau pajėgumai bus auginami etapais.

    Lenkijos planas atspindi bendrą F-35 diegimo logiką daugelyje valstybių: pirmiausia formuojamas pradinis operacinis pajėgumas, o pilnas pajėgumas pasiekiamas vėliau, kai sukuriama brandi mokymo, techninės priežiūros ir kovinio panaudojimo infrastruktūra.

    „F-35 įvedimas nėra vien skrydis ir užduotis, tai viso mokymo bei sąveikos su kitomis pajėgomis sistemos sukūrimas“, – sakė Lenkijos karinių oro pajėgų generolas.

    Iki 2027 metų būtent šie nematomi darbai, pasak Lenkijos kariuomenės, ir nulems, kada F-35 iš simbolinio įsigijimo taps kasdiene oro policijos bei atgrasymo priemone.