CP v2

Tag: F-35

  • Lenkijos armijos retieji ginklai: ką pamatysite Varšuvoje rugpjūčio 15 dieną

    Lenkijos armijos retieji ginklai: ką pamatysite Varšuvoje rugpjūčio 15 dieną

    Rugpjūčio 15 dieną Varšuvoje vyksianti kariuomenės šventė taps proga iš arti pamatyti ginkluotę, kuri kasdienėje tarnyboje sutinkama retai. Lenkija pastaraisiais metais spartina modernizaciją, todėl paraduose vis dažniau demonstruojami tiek nauji, tiek dar tik į dalinius atkeliaujantys pajėgumai.

    Vienas ryškiausių projektų – 32 penktosios kartos naikintuvų F-35 įsigijimas su mokymo paketu ir atsarginių variklių rezervu. Sutartis pasirašyta 2020 metais, o bendra vertė siekė apie 4,3 milijardo eurų, perskaičiavus iš pirminės sumos JAV doleriais pagal to meto kursą.

    Lenkijos karinėse oro pajėgose F-35 žymimas kaip „Husarz“, o pirmieji lėktuvai jau pasiekė šalies bazes. Šie orlaiviai išsiskiria mažesniu radaro matomumu ir pažangiomis jutiklių sistemomis, leidžiančiomis rinkti žvalgybinę informaciją ir ja dalintis su kitais vienetais ore, jūroje ir sausumoje.

    Lenkija renkasi F-35A variantą, pritaikytą kilti nuo įprastų kilimo ir tūpimo takų, o orlaiviai turėtų būti tiekiami su naujausiais atnaujinimais. Modernizacijos paketuose didelis dėmesys skiriamas programinei įrangai, didesnei kompiuterių atminčiai ir ginkluotės integracijai, nes būtent tai lemia realias kovines galimybes.

    Retesnė, bet daug diskusijų kelianti technika – specialiųjų pajėgų naudojami S-70i „Black Hawk“ sraigtasparniai. Lenkija jų turi nedaug, nes jie pirmiausia skirti specifinėms užduotims, o ne masinei kariuomenės aviacijai, tačiau paraduose tokie vienetai dažnai tampa vienu labiausiai fotografuojamų akcentų.

    Sausumos pajėgų ateities stuburu turėtų tapti smogiamieji sraigtasparniai AH-64 „Apache“, kurių Lenkija planuoja įsigyti 96 vienetus E versijos. Pereinamuoju laikotarpiu naudojami ir anksčiau parengti modeliai mokymams, kad įgulos, technikai ir logistika būtų paruošti iki pilno naujos kartos sraigtasparnių atvykimo.

    Tarp mažiau plačiai žinomų, bet strategiškai svarbių sprendimų – minavimo sistema „Baobab-K“, sukurta Lenkijoje. Tai minų klojimo platforma, kuri automatiškai gali suformuoti plačius minų laukus, o toks pajėgumas pastaraisiais metais Europoje vėl vertinamas kaip itin reikšmingas gynybos planavime.

    Modernizacijos simboliu laikomas ir pėstininkų kovos automobilis „Borsuk“, kuriuo siekiama pakeisti senesnę techniką ir priartinti mechanizuotų dalinių standartą prie šiuolaikinių reikalavimų. Šis modelis išsiskiria tuo, kad derina sustiprintą apsaugą su plaukimo galimybe, o bokšto sistema pritaikyta automatinei patrankai ir valdomoms prieštankinėms raketoms.

    Žvalgybos grandyje numatomas ir naujas lengvas šarvuotas 4×4 tipo žvalgybinis transporteris „Kleszcz“, gamintojo taip pat siejamas su pavadinimu „Bóbr-3“. Tokios platformos skirtos veikti sudėtingame reljefe, priartėti prie stebėjimo vietų ir perduoti duomenis, o dalis jų sprendimų orientuoti į universalumą, įskaitant plaukimo savybes.

    Varšuvos paradas rugpjūčio 15 dieną dažnai tampa ne tik švente, bet ir viešu signalu apie ginkluotės prioritetus, pramonės pajėgumus bei sąjungininkams svarbią regiono gynybos kryptį. Dėl to ekspozicijoje matomi vienetai neretai atspindi ne tiek kasdienę statistiką, kiek tai, į ką valstybė investuoja didžiausius resursus ir kokių pajėgumų siekia artimiausiais metais.

  • Švedų „Saab“ drąsiai meta iššūkį F-35: „Gripen“ gamybą žada didinti iki 30 per metus

    Švedų „Saab“ drąsiai meta iššūkį F-35: „Gripen“ gamybą žada didinti iki 30 per metus

    Švedijos gynybos pramonės bendrovė „Saab“ paskelbė planuojanti reikšmingai didinti naikintuvų „Gripen“ gamybos apimtis. Įmonė siekia, kad metinė gamyba augtų nuo maždaug 15 iki 25–30 orlaivių, o galutinis surinkimas vienam lėktuvui sutrumpėtų maždaug perpus.

    Toks tempas reikštų, kad „Saab“ galėtų greičiau vykdyti pristatymus skirtingiems užsakovams ir mažinti riziką, jog užsakymų eilė ims ilgėti greičiau nei didėja pajėgumai. Pastaraisiais metais daugelyje NATO valstybių atsinaujina karo aviacijos parkai, o gamybos eilės tapo vienu svarbiausių pirkimų veiksnių.

    Gamybos didinimo planai siejami su augančiu tarptautinių užsakymų portfeliu, įskaitant ir naują sutartį su Ukraina dėl 16 „Gripen E“ naikintuvų. Skelbiama, kad sandorio vertė siekia apie 2,3 milijardo eurų, o Kijevas viešai yra kalbėjęs ir apie ilgalaikį poreikį turėti gerokai didesnį modernių naikintuvų skaičių.

    Lygiagrečiai „Saab“ tęsia anksčiau prisiimtus įsipareigojimus kitoms šalims, o „Gripen E“ ir „Gripen E/F“ aktyviai siūlomi rinkoms, kurios ieško F-16 įpėdinių. Potencialių pirkėjų paieškos vyksta tiek Europoje, tiek Šiaurės Amerikoje, kur konkurencija dėl naujų naikintuvų yra itin intensyvi.

    Kur „Gripen“ kovoja su F-35?

    „Saab“ viešai pabrėžia, kad „Gripen“ esą gali būti pigesnė alternatyva kai kurioms 5-osios kartos platformoms ir yra geriau pritaikytas intensyvaus konflikto sąlygoms. Dažniausiai akcentuojamas gebėjimas operuoti iš trumpesnių ar alternatyvių aikštelių ir greitesnis parengimas pakartotiniam skrydžiui.

    „Gripen“ šalininkai tvirtina, kad toks operacinis lankstumas suteikia pranašumų, kai infrastruktūra pažeista, o bazės yra nuolatiniame taikinyje. Vis dėlto ekspertai dažnai pažymi, kad operavimas iš lauko sąlygų nėra išskirtinai vieno modelio bruožas, o panašias koncepcijas treniruoja ir kiti NATO naudotojai.

    Todėl reali konkurencija dažnai persikelia į kitą plotmę: pristatymo terminus, pramoninį bendradarbiavimą, modernizacijos kelią, ginkluotės integraciją ir bendrą eksploatacijos kainą per visą tarnybos laiką. Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama ir tiekimo grandinėms, nes didėjant užsakymams svarbu ne tik turėti sutartį, bet ir gauti orlaivius laiku.

    Gamybos didinimas „Saab“ atveju signalizuoja ambiciją sustiprinti pozicijas rinkoje, kurioje pirkėjai vis dažniau skaičiuoja ne tik techninius parametrus, bet ir tai, kada lėktuvai realiai pasieks eskadriles. Šis veiksnys, didėjant geopolitinei įtampai, tampa vienu svarbiausių sprendžiant, kuri platforma bus pasirinkta.

  • Slaptas JAV dronas „XQ-58 Valkyrie“ sudužo po pakilimo: jis turėjo tapti F-35 pastiprinimu

    Slaptas JAV dronas „XQ-58 Valkyrie“ sudužo po pakilimo: jis turėjo tapti F-35 pastiprinimu

    JAV Jutos valstijoje esančiame kariuomenės bandymų poligone Dugway Proving Ground įvyko incidentas, kai netrukus po pakilimo sudužo bandomasis bepilotis orlaivis. Apie įvykį viešai pranešta remiantis gynybos bendrovės „Kratos Defense“ informacija, o bazės atstovai patvirtino patį sudužimo faktą.

    Incidentas fiksuotas Michael Army Airfield aerodrome, kuris naudojamas naujų bepilocių sistemų bandymams. Skelbiama, kad tai nebuvo JAV ginkluotųjų pajėgų eksploatuojamas aparatas, todėl vertinimas ir tyrimas vyksta kaip bandomosios programos dalis.

    „Niekas per šį incidentą nenukentėjo, o skrydžių bandymai laikinai sustabdyti, kol bus nustatyta priežastis“, – teigiama „Kratos Defense“ pareiškime.

    Įvykis svarbus dėl to, kad su „Kratos Defense“ siejamas XQ-58 „Valkyrie“ laikomas vienu perspektyviausių vadinamųjų lojaliųjų sparno palydovų sprendimų. Tokie bepiločiai kuriami veikti kartu su pilotuojamais naikintuvais, perimant dalį pavojingiausių ar rutiniškiausių užduočių.

    Koncepcija numato, kad tokia platforma galėtų talkinti oro kovos situacijose, vykdyti žvalgybą, padėti aptikti priešlėktuvinės gynybos priemones ar prisidėti prie jų slopinimo. JAV ir sąjungininkų pajėgos vis dažniau akcentuoja, kad mišrios pilotuojamų ir nepilotuojamų sistemų grupės tampa viena svarbiausių ateities aviacijos krypčių.

    „Valkyrie“ siejama ir su mažesnio aptinkamumo sprendimais, kurie turėtų apsunkinti jos aptikimą radarais. Būtent dėl to tokios platformos neretai vertinamos kaip potencialus pastiprinimas naikintuvams, tarp jų ir F-35, ypač tais atvejais, kai reikia priartėti prie stipriai ginamų teritorijų.

    Ankstesnėje „Valkyrie“ vystymo istorijoje minėta, kad pradžioje buvo orientuojamasi į nestandartinius pakilimo sprendimus, o vėliau atsirado galimybė kilti nuo įprastų kilimo ir tūpimo takų. 2024 metais „Kratos Defense“ taip pat buvo pranešusi apie planus kurti naują variantą su integruota važiuokle, o pirmasis tokios versijos skrydis buvo siejamas su 2026 metais.

    Kol kas neatskleidžiama, kokios konkrečios konfigūracijos aparatas sudužo Jutoje, todėl neaišku, ar incidentas susijęs su ankstesnėmis versijomis, ar su naujesnėmis modifikacijomis. Bendrovė nurodo turinti papildomų bandomųjų sistemų, kurios galės grįžti į bandymus pasibaigus tyrimui.

  • Rusija parodė dvivietį Su-57D: kam jis skirtas ir ar taps atsaku Lenkijos F-35?

    Rusija parodė dvivietį Su-57D: kam jis skirtas ir ar taps atsaku Lenkijos F-35?

    Internete pasirodžius naujoms rusų naikintuvo Su-57 nuotraukoms, dėmesį patraukė neįprasta detalė: matoma kitokios formos kabina leidžia manyti, kad tai dvivietė versija, dažniausiai įvardijama Su-57D. Rusija pastaruoju metu vis dažniau viešina šios platformos bandymus, siekdama parodyti, jog penktos kartos programa juda į priekį.

    Apie Su-57D viešai prabilta 2026 metais, kai Rusijos gynybos pramonės konglomeratas „Rostec“ paskelbė pirmuosius kadrus iš bandymų. Dvivietė konfigūracija kelia klausimų, nes šiuolaikiniai penktos kartos naikintuvai paprastai kuriami vienviečiai, o papildoma įgula reiškia didesnę masę, sudėtingesnę avioniką ir potencialiai prastesnes slaptumo charakteristikas.

    Rusijos valstybinei agentūrai TASS bandymų pilotas teigė, kad nauja modifikacija gali būti skirta vadinamojo oro vadavietės vaidmeniui. Tokia koncepcija numato, kad vienas orlaivis realiu laiku renka, apdoroja ir paskirsto duomenis, koordinuoja kitų platformų veiksmus, įskaitant bepiločius orlaivius.

    Lenkijos F-35 ir tinklaveika

    Ši idėja tiesiogiai siejasi su Vakarų doktrina, kurioje „Lockheed Martin“ F-35 laikomas ne tik naikintuvu, bet ir jutiklių bei duomenų sklaidos mazgu. Lenkija įsigyja F-35A, o regiono gynybos planavime vis svarbesnė tampa tinklaveika, kai oro, žemės ir jūros sistemos veikia vienoje informacinėje erdvėje.

    Vis dėlto vien deklaracijos dar nereiškia lygiaverčių pajėgumų. Vakarų analitikai nuolat pabrėžia, kad F-35 pranašumas remiasi brandžia programine įranga, jutiklių sinteze, ryšių kanalais ir plataus masto logistikos ekosistema, o šiuos elementus greitai atkartoti sudėtinga net turint pažangią aerodinaminę platformą.

    Ką žinoma apie Su-57 galimybes

    Su-57 yra didesnis už daugumą kitų penktos kartos naikintuvų: jo sparnų mojis siekia apie 14,1 metro, tuščio orlaivio masė yra apie 18 000 kilogramų, o maksimali kilimo masė – apie 35 000 kilogramų. Naikintuvas varomas dviem Saturn AL-41F1 varikliais, deklaruojamas maksimalus greitis su forsavimu siekia apie 2 machus, o lubos – iki 18 kilometrų.

    Ginkluotė numatyta daugiausia vidinėse ginkluotės skyriuose: tarp variklių yra dvi pagrindinės talpos, taip pat dvi mažesnės šoninės nišos greitam paleidimui. Rusija teigia, kad konstrukcijoje taikyti mažesnio radarinio matomumo sprendimai, tačiau realus slaptumo lygis ir jutiklių efektyvumas lieka sunkiai patikrinami nepriklausomais duomenimis.

    Kodėl kuriama dvivietė versija

    Dvivietis Su-57D gali turėti kelias paskirtis: nuo sudėtingesnių misijų valdymo ir bepiločių koordinavimo iki mokymo ir bandymų, kai antras įgulos narys perima dalį užduočių. Pastaraisiais metais spartėja tendencija, kai naikintuvai integruojami su vadinamaisiais lojaliaisiais sparno draugais, o DI ir automatizavimo įrankiai naudojami informacijos apdorojimui bei sprendimų paramai.

    Klausimas, ar tai taps „kontra“ Lenkijos F-35, priklausys ne vien nuo Su-57D pasirodymo, bet ir nuo realios gamybos apimties, patikimų ryšių bei jutiklių tinklo, integracijos su bepiločiais ir eksploatacinio patikimumo. Kol kas viešinami vaizdai rodo ambiciją, tačiau atsakymą pateiks tik praktiniai rezultatai ir tai, kiek tokių orlaivių Rusija sugebės parengti kovinei tarnybai.

  • Lenkijos F-35 jau gaminami serijomis: kiek lėktuvų paruošta ir kada pasieks bazes

    Pirmieji trys penktosios kartos naikintuvai F-35 pradėjo realias Lenkijos oro pajėgų modernizavimo pristatymų fazes. Tai dalis didelio masto sutarties, pagal kurią šalis iš viso užsakė 32 F-35, o projektas laikomas vienu svarbiausių pastarojo dešimtmečio gynybos pirkinių.

    Lenkijos gynybos ministerija skelbė, kad dalis Lenkijai skirtų F-35 jau paliko gamyklą JAV Fort Verte. Tai reiškia, kad programos gamyba juda į priekį ne tik pagal užsakymų planą, bet ir pagal gamybos grandinės pajėgumus, nuo kurių priklauso pristatymų tempas.

    Kiek F-35 jau pagaminta?

    Viešai skelbta, kad Fort Verte iš gamyklos jau išriedėjo 13 Lenkijai priskirtų F-35. Papildomai vienas Lenkijos naikintuvas buvo pastebėtas Italijoje, Cameri apylinkėse, per bandomuosius skrydžius.

    Šis etapas svarbus tuo, kad Cameri veikia FACO galutinio surinkimo ir patikros linija, aptarnaujanti dalį Europos užsakymų. Tai leidžia Lenkijai dalį lėktuvų gauti iš europinės gamybos ir bandymų grandies, o logistika bei techninė priežiūra regione tampa paprastesnė.

    Pristatymų grafikas iki 2029 metų

    Pagal viešai nurodomą planą, iki 2026 metų pabaigos Lenkija turėtų turėti 14 F-35. 2027 metais numatytas dar 12 naikintuvų etapas, o visų 32 orlaivių perdavimas planuojamas užbaigti 2029 metais.

    Tokie laipsniški pristatymai yra įprasti F-35 programoje, nes vienu metu vyksta pilotų rengimas, technikų mokymai, infrastruktūros atnaujinimas ir ginkluotės integracija. Kuo daugiau lėktuvų pasiekia dalinius, tuo daugiau resursų reikia sklandžiam jų įvedimui į kasdienę tarnybą.

    Kur bazuosis naikintuvai?

    Skelbiama, kad pirmieji F-35 bus priskiriami 32-ajai taktinės aviacijos bazei Laskyje, kurioje planuojama dislokuoti pusę viso parko, tai yra 16 naikintuvų. Likę 16 turėtų atitekti 21-ajai taktinės aviacijos bazei Svidvine.

    Toks paskirstymas leidžia formuoti dvi pilnavertes eskadriles skirtinguose šalies regionuose ir didina atsparumą, jei viena infrastruktūros vieta patirtų apribojimų. Kartu tai reiškia ir didelį darbų paketą bazėms: angarai, ryšių ir duomenų perdavimo sprendimai, saugumo reikalavimai bei aptarnavimo pajėgumai turi atitikti penktosios kartos platformos standartus.

    Lenkija sutartį dėl 32 F-35 pasirašė 2020 metais, o sandoris buvo įvardijamas kaip vienas didžiausių gynybos pirkimų šalies istorijoje. F-35 įsigijimas vertinamas kaip ilgalaikė investicija į oro erdvės kontrolę, sąveiką su NATO ir pažangius jutiklių bei duomenų apdorojimo pajėgumus, kurie šiandien tampa kritiškai svarbūs moderniame kare.

  • Lenkijos F-35 jau kyla Italijoje: atskleista, kiek „Husarz“ netrukus pasieks bazes

    Lenkijos F-35 jau kyla Italijoje: atskleista, kiek „Husarz“ netrukus pasieks bazes

    Lenkijos ginkluotosios pajėgos pradėjo realų perėjimą prie penktosios kartos naikintuvų: birželio 12 dieną oficialiai priimti pirmieji trys F-35A. Tiekimai tik įsibėgėja, o šiemet planuojama perduoti dar 11 orlaivių, todėl Lenkijos oro pajėgų struktūra artimiausiais mėnesiais keisis iš esmės.

    Naujame etape dėmesį patraukė dar vienas lėktuvas: į orą pakilo lenkiškas F-35 su borto numeriu 3517. Pirmojo skrydžio akimirkas užfiksavo aviacijos entuziastas Diego Mor, o pats skrydis vyko virš Cameri aerodromo Italijoje, kur veikia galutinio surinkimo ir patikros linija.

    Šis faktas svarbus tuo, kad dalis lenkiškų F-35 gaminami ne tik „Lockheed Martin“ gamykloje Fort Verte Teksase, bet ir Italijoje. Cameri gamybos ir priežiūros centras valdomas „Leonardo“ kartu su „Lockheed Martin“, o pagal sutartį reikšminga dalis užsakymo turėtų būti įgyvendinta būtent čia.

    Lenkija 32 F-35A įsigijimą įformino 2020 metų sausio 31 dieną, o sandorio vertė siekė apie 4,3 mlrd. eurų. Visi orlaiviai turi būti pristatyti iki 2029 metų pabaigos, o Lenkijos kariuomenėje šiems naikintuvams suteiktas pavadinimas „Husarz“.

    Šiuo metu pirmieji trys F-35 dislokuojami 32-ojoje taktinės aviacijos bazėje Laskoje ir įtraukiami į 11-ąją taktinės aviacijos eskadrilę. Nurodoma, kad ateityje F-35 taip pat bus dislokuojami 21-ojoje taktinės aviacijos bazėje Švidvine, taip formuojant dviejų pagrindinių dislokacijos taškų schemą.

    Kas keičiasi su F-35 „Husarz“

    F-35 „Lightning II“ laikomas daugiafunkciu penktosios kartos naikintuvu, sukurtu mažo pastebimumo principu, kad būtų sunkiau aptinkamas radarais ir galėtų veikti didelės priešlėktuvinės gynybos prisotinimo sąlygomis. Praktikoje tai reiškia didesnes išgyvenamumo galimybes tiek žvalgybos, tiek smūgių, tiek oro gynybos užduotyse.

    Ne mažiau svarbi ir jutiklių bei duomenų sujungimo logika: F-35 renka informaciją iš įvairių sensorių ir gali ją perduoti kitoms pajėgoms ore, jūroje ir sausumoje. Tokia sąveika didina situacinį suvokimą, o Lenkijos atveju tai ypač aktualu Baltijos regiono oro erdvės stebėjimui ir greitai reagavimo grandinei.

    Naujausia modernizacija ir programinė įranga

    Lenkija pasirinko F-35A versiją, pritaikytą kilti ir leistis įprastuose kilimo ir tūpimo takuose. Skelbiama, kad Lenkijos orlaiviai turėtų būti pristatomi su naujausia Block 4 modernizacijos kryptimi, kuri remiasi TR-3 (Technical Refresh 3) architektūra.

    TR-3 paketas siejamas su didesniais skaičiavimo pajėgumais, atnaujintais ekranų sprendimais ir didesne atmintimi, o tai sudaro prielaidas integruoti naujesnes ginkluotės ir misijų funkcijas. Kitaip tariant, tai ne tik techninė atnaujinimo detalė, bet ir bazė tolesniam F-35 gebėjimų plėtimui viso eksploatavimo laikotarpiu.

  • „Pratt & Whitney“ įtraukia DI į lėktuvų variklių patikrą: žada greitį ir mažiau prastovų

    „Pratt & Whitney“ įtraukia DI į lėktuvų variklių patikrą: žada greitį ir mažiau prastovų

    JAV aviacijos variklių gamintoja „Pratt & Whitney“ plečia dirbtinio intelekto naudojimą variklių techninės būklės patikrose, kad inspekcijos vyktų greičiau ir nuosekliau. Sprendimas diegiamas kartu su „Aiir Innovations“ kuriama boroskopinių patikrų analizės platforma.

    Boroskopinė patikra aviacijoje leidžia apžiūrėti variklio vidų jo neišardant, įvertinant įtrūkimus, nusidėvėjimą ar kitus pažeidimus. Įprastai technikai peržiūri ilgas vaizdo įrašų atkarpas kadrą po kadro, o tai gali užtrukti valandas ir stipriai priklauso nuo inspektoriaus patirties.

    Įmonės teigimu, DI sprendimas automatizuotai peržvelgia inspekcijos vaizdą ir pažymi vietas, kuriose gali būti gedimų požymių, kad technikas galėtų greičiau sutelkti dėmesį į rizikingas zonas. Galutinį sprendimą dėl defekto vis tiek priima žmogus, tačiau sistema padeda paspartinti patikrą ir sumažinti skirtumus tarp skirtingų specialistų vertinimų.

    „Platesnis DI sprendimų diegimas didina mūsų galimybes anksčiau aptikti problemas, trumpina darbų atlikimo laiką, prailgina variklių eksploatacijos laiką ir mažina klientų veiklos trikdžius“, – sakė „Pratt & Whitney“ komercinių variklių padalinio operacijų vyresnysis viceprezidentas Robas Griffithsas.

    Platforma taip pat automatiškai parengia patikros ataskaitas, todėl sumažėja administracinė našta, kuri dažnai lydi kiekvieną variklio apžiūrą. Kūrėjai pabrėžia, kad sprendimas tobulinamas pagal inspektorių grįžtamąjį ryšį, o inžinieriai peržiūri DI pasiūlymus ir prireikus juos koreguoja, kad klasifikavimas ilgainiui būtų tikslesnis.

    „Pratt & Whitney“ nurodo jau pradėjusi taikyti „Aiir Innovations“ programinę įrangą komerciniam varikliui V2500. Taip pat testuojamos galimybės sprendimą pritaikyti pavarinius turbosrautinius variklius apimančiai šeimai ir F135 varikliui, naudojamam naikintuve F-35, kur patikros sparta ir kokybės kontrolės nuoseklumas turi tiesioginę įtaką pasirengimui skrydžiams.

    DI taikymas techninėje priežiūroje tampa ryškia aviacijos MRO sektoriaus tendencija, nes aviakompanijos ir variklių gamintojai siekia mažinti prastovas, gerinti gedimų aptikimą ir standartizuoti vertinimus. Vis dėlto praktikoje tokie įrankiai paprastai veikia kaip sprendimų palaikymo sistemos, o ne galutiniai arbitrai, nes saugos reikalavimai numato aiškią žmogaus atsakomybę ir patikimumo patikrą.

  • F-35 vėl Turkijai? JAV Kongrese kyla mūšis: graikų lobistai įspėja dėl S-400

    F-35 vėl Turkijai? JAV Kongrese kyla mūšis: graikų lobistai įspėja dėl S-400

    JAV sostinėje atsinaujino politinis ginčas dėl galimybės Turkijai sugrįžti į penktosios kartos naikintuvų F-35 programą. Baltieji rūmai signalizuoja norą glaudžiau dirbti su Ankara, tačiau Kongrese stiprėja spaudimas išlaikyti teisinius ribojimus.

    Diskusija įsiplieskė po JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimo su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu. Vis dėlto oficialaus administracijos sprendimo, kuris atvertų kelią Turkijai grįžti į programą, kol kas nėra.

    Graikija viešai pabrėžia, kad ginkluotės sprendimai yra suvereni kiekvienos valstybės teisė ir Atėnai neturi veto JAV sprendimams. Tačiau kartu Graikijos pareigūnai teigia turintys pareigą sąjungininkams kelti regiono saugumui svarbius klausimus.

    Atėnai primena, kad Turkija yra NATO sąjungininkė, tačiau graikų ir turkų santykiuose išlieka įtampos židiniai. Tarp jų minimi ginčai dėl Egėjo jūros ir Rytų Viduržemio bei Ankaros laikysena, kuri, Graikijos vertinimu, kelia rizikų Aljansui.

    Kongrese telkiama opozicija

    Pirmą ryškesnį viešą žingsnį prieš galimą politikos pokytį žengė demokratė Atstovų Rūmų narė Dina Titus. Ji subūrė 18 kongresmenų, pasirašiusių laišką Atstovų Rūmų vadovybei, ragindami užtikrinti, kad būtų laikomasi galiojančių ribojimų.

    Laiške akcentuojama, kad Kongresas turi būti pasirengęs įsikišti, jei administracija bandytų pajudėti Turkijos sugrąžinimo į F-35 programą kryptimi. Šią iniciatyvą Vašingtone aktyviai palaiko ir graikų amerikiečių organizacijos.

    Hellenic American Leadership Council atstovas Thanos Davelis teigė, kad tai yra pirmoji koordinuota reakcija Kongrese.

    „Dina Titus subūrė 18 atstovų, daugiausia demokratų, kurie laišku paragino vadovybę būti pasirengusią stabdyti bet kokius žingsnius dėl F-35 Turkijai“, – sakė Thanos Davelis.

    Pasak jo, respublikonų stovykloje nuotaikos kitokios: dalis taip pat vertina situaciją atsargiai, tačiau renkasi mažiau viešą taktiką ir esą bando daryti įtaką administracijai per vidinius kanalus.

    Kodėl S-400 vis dar yra pagrindinis barjeras

    Esminis argumentas, kodėl Turkijos kelias atgal į F-35 programą išlieka komplikuotas, yra teisiniai ribojimai, kuriuos pats Kongresas įtvirtino po to, kai Ankara įsigijo rusišką priešlėktuvinės gynybos sistemą S-400. Turkija iš F-35 programos buvo pašalinta 2019 metais, o sprendimas buvo siejamas ne vien su politika, bet ir su saugumo rizikomis.

    JAV teisės aktuose ir gynybos biudžeto nuostatose įtvirtinta logika paprasta: kol Turkija turi S-400, pažangios JAV technologijos neturėtų atsidurti aplinkoje, kurioje būtų galima rinkti jautrius duomenis. Vašingtonas nuogąstauja, kad S-400 eksploatavimas šalia F-35 galėtų padėti fiksuoti orlaivio mažo matomumo bei elektroninių sistemų ypatybes.

    Politiniuose užkulisiuose aptariami scenarijai, kaip būtų galima „apeiti“ kliūtį, susijusią su S-400 turėjimu, pavyzdžiui, sistemų perdavimas trečiajai šaliai ar jų išgabenimas iš Turkijos kontrolės. Tačiau oponentai Kongrese pabrėžia, kad svarbus ne tik naudojimas, bet ir pats faktinis turėjimas.

    Galutinis sprendimas, ar Turkijai bus atvertas kelias į F-35 programą, priklausys nuo Baltųjų rūmų siekio gerinti santykius su Ankara ir Kongreso ryžto išlaikyti griežtą teisinę liniją. Kol kas Vašingtone aiškėja, kad šis klausimas taps vienu ryškiausių JAV vidaus politikos ir saugumo debatų NATO kontekste.

  • F-35 keis Lenkijos kariuomenę: „Lockheed Martin“ atstovas atskleidė, kas laukia iki 2030-ųjų

    F-35 keis Lenkijos kariuomenę: „Lockheed Martin“ atstovas atskleidė, kas laukia iki 2030-ųjų

    Kas išskiria F-35

    „Lockheed Martin“ atstovas ir F-35 programos klientų sprendimus kuruojantis viceprezidentas Marshallas Shepardas teigia, kad didžiausia šio naikintuvo vertė yra sąveika su sąjungininkais. Pasak jo, F-35 suteikia atgrasymo efektą, nes viename tinkle gali veikti ne tik to paties tipo lėktuvai, bet ir kitos platformos, pavyzdžiui, F-16.

    Jo vertinimu, iki 2030 metų Europoje turėtų būti apie 700 F-35, priklausančių Jungtinių Valstijų ir įvairių Europos šalių oro pajėgoms. Tai reiškia, kad nauji naudotojai ne tik įgyja modernią techniką, bet ir tampa platesnės regioninės gynybos architektūros dalimi.

    Pašnekovas pabrėžia, kad F-35 dažnai vadinamas penktosios kartos naikintuvu ne vien dėl mažo matomumo technologijų. Esminė savybė, kuri kasdien keičia pilotų darbą, anot jo, yra jutiklių duomenų sujungimas į vieną aiškų situacijos vaizdą.

    „Ankstesnės kartos lėktuvuose pilotai gauna daug skirtingų signalų ir patys turi susidėlioti bendrą vaizdą, o F-35 tai padaro už juos ir pateikia suprantamai“, – sakė M. Shepardas.

    ALIS ir ODIN: kas tai

    Interviu metu aptarta ir skaitmeninė F-35 priežiūros ekosistema, anksčiau žinoma kaip ALIS, o dabar vystoma kaip ODIN. Tai platforma, skirta techninei būklei stebėti, planuoti remontą, valdyti atsarginių dalių tiekimą ir užtikrinti operacinį pasirengimą.

    M. Shepardo teigimu, tokia sistema suteikia prieigą prie globalios tiekimo grandinės, kurioje standartizuotos dalys ir procesai leidžia greičiau spręsti techninius klausimus. Praktikoje tai reiškia, kad prie sistemos prijungti centrai gali koordinuoti užklausas ir dalių tiekimą tarptautiniu mastu.

    Pasak jo, sąveikumas svarbus ne tik ore, bet ir ant žemės, kai kalbama apie parengtį dešimtmečiams. Techninės priežiūros procedūrų suvienodinimas, bendri diagnostikos duomenys ir tarpusavio patirtis leidžia greičiau užtikrinti, kad lėktuvai išliktų tinkami vykdyti užduotis.

    Ką tai reiškia pramonei

    Kalbėdamas apie bendradarbiavimą su Lenkija, „Lockheed Martin“ atstovas priminė ilgametę partnerystę, siejamą su F-16 ir kitais projektais. Jo teigimu, įvedus F-35, atsiranda papildomų galimybių vietos tiekėjams ir techninės priežiūros paslaugų rinkai, ypač kai Europoje daugėja šio tipo orlaivių.

    M. Shepardas pažymėjo, kad pramoninis dalyvavimas gali apimti techninį aptarnavimą, remonto kompetencijų kūrimą ir darbą su skaitmeninėmis logistikos sistemomis. Vis dėlto konkreti apimtis priklauso nuo tarpvalstybinių sprendimų ir nuo to, kokių pajėgumų pati šalis sieks ilgalaikėje perspektyvoje.

    Paklaustas apie galimybę įkurti F-35 remonto ir aptarnavimo centrą, jis teigė, kad tokie sprendimai įmanomi, tačiau dažniausiai prasideda nuo tarpvyriausybinių procesų ir programos valdymo institucijų derinimų. Pašnekovo vertinimu, kiekvienas toks etapas paprastai atneša naujų šansų nacionalinei pramonei.

  • Trumpas vėl atveria duris Turkijai į F-35: sandorį gali lemti S-400 ir Kongreso pasipriešinimas

    Trumpas vėl atveria duris Turkijai į F-35: sandorį gali lemti S-400 ir Kongreso pasipriešinimas

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas po susitikimo su Turkijos vadovu Recepu Tayyipu Erdoganu leido suprasti, kad svarstytų grąžinti Ankarą į naikintuvų F-35 programą ir atnaujinti šių orlaivių pardavimą Turkijos oro pajėgoms. Tokia kryptis reikštų reikšmingą posūkį po kelerius metus trukusio konflikto, susijusio su Turkijos įsigytais rusiškais S-400 oro gynybos kompleksais.

    F-35 klausimas Turkijai tapo itin jautrus dar 2019 metais, kai JAV sustabdė Turkijos dalyvavą programoje ir nutraukė kelią įsigyti naikintuvus. Pagrindinis argumentas buvo rizika, kad S-400 eksploatavimas šalia F-35 gali sudaryti sąlygas Rusijai surinkti duomenis apie pažangias naikintuvo charakteristikas ir aptikimo profilius.

    Turkija prie F-35 projekto buvo prisijungusi dar 2007 metais, investavo į programą ir dalyvavo kai kurių komponentų gamybos grandinėje. Ankara viešai buvo deklaravusi planus įsigyti iki 100 F-35, tačiau po sprendimo dėl S-400 JAV ne tik sustabdė lėktuvų perdavimą, bet ir nutraukė Turkijos pilotų bei technikų mokymus.

    Pastaraisiais metais Vašingtonas ir Ankara ieškojo kompromiso formulių, tačiau jos nuolat atsiremdavo į S-400 klausimą. JAV pusėje kartkartėmis buvo keliamos idėjos, kad sprendimas galėtų būti rastas tik atsisakant S-400 arba perduodant sistemas trečiajai šaliai, o Turkija savo ruožtu yra kalbėjusi apie galimybę laikyti S-400 nenaudojamus.

    Temai sugrįžus į politinę darbotvarkę, JAV gynybos institucijos pradėjo vertinti, ar įmanoma sukurti teisinį ir saugumo mechanizmą, leidžiantį parduoti F-35 šaliai, kuri turi rusišką strateginę oro gynybą. Tačiau net ir palankios Baltųjų rūmų pozicijos atveju sandorį gali stabdyti Kongresas, kuriame pasipriešinimas tokiai idėjai išlieka stiprus.

    Vidaus politinę riziką didina ir regioninis aspektas: dalis JAV sąjungininkų skeptiškai vertina galimą Turkijos sugrįžimą prie F-35, nes tai gali pakeisti karinės galios balansą Artimuosiuose Rytuose ir Rytų Viduržemio regione. Kritikai taip pat akcentuoja, kad problema neišnyksta vien nuo politinių pažadų, jei S-400 infrastruktūra lieka Turkijos dispozicijoje.

    Tuo pat metu Turkija aktyviai vysto savo 5-osios kartos naikintuvo projektą TAI Kaan, kurio prototipas pirmą kartą pakilo 2024 metų vasarį. Ankara siekia greitesnio pajėgumų šuolio, tačiau programa susiduria su technologiniais iššūkiais, įskaitant variklių ir sudėtingų avionikos sprendimų priklausomybę nuo užsienio tiekimo.

    Ši situacija kuria dvigubą motyvaciją: F-35 Turkijai būtų greitesnis kelias užpildyti pajėgumų spragas, o JAV tai galėtų būti priemonė stiprinti NATO pietinį flangą, jei būtų išspręstos su S-400 susijusios rizikos. Vis dėlto realus sprendimas, kaip rodo ankstesnė patirtis, priklausys nuo konkrečių įsipareigojimų, techninių apribojimų ir politinės valios Vašingtone.