Tag: F-35

  • JAV kuria milžinišką krovininį lėktuvą „WindRunner“: į vidų tilptų net 4 F-35

    JAV kuria milžinišką krovininį lėktuvą „WindRunner“: į vidų tilptų net 4 F-35

  • Lenkija nori gaminti ir prižiūrėti „Shield AI“ X-BAT – „lojalų sparnuotį“ F-35 naikintuvams

    Lenkija siekia ne tik įsigyti, bet ir savo teritorijoje gaminti bei prižiūrėti amerikiečių kuriamą viršgarsinį kovinį droną X-BAT, kuris būtų „lojalus sparnuotis“ naikintuvams F-35. Šį projektą vysto bendrovė Shield AI, o dronui numatomas vertikalus kilimas ir nusileidimas (VTOL) bei autonominis valdymas, paremtas dirbtiniu intelektu.

    Kaip nurodoma pateiktame tekste, JAV karinis jūrų laivynas programai skyrė 150 mln. JAV dolerių, o tiek pat ketina investuoti ir pats gamintojas – taip bendra įsipareigojimų suma išauga iki 400 mln. JAV dolerių. Pirmieji X-BAT skrydžio bandymai planuojami dar šiais metais, o įvedimas į tarnybą numatomas iki 2029 metų.

    Lenkijos pusėje į procesą įsitraukia valstybinės gynybos pramonės įmonės: Lenkijos ginkluotės grupė (PGZ) ir karinės aviacijos gamykla WZL-2. Per tarptautinę gynybos parodą MSPO Kielcuose jos pasirašė ketinimų protokolą su Shield AI dėl gamybos, tiekimo ir eksploatacinės priežiūros pajėgumų kūrimo Lenkijoje.

    Toks modelis Lenkijai reikštų ne vien naują ginkluotės platformą, bet ir pramoninių kompetencijų stiprinimą – nuo gamybos iki remonto, priežiūros ir modernizavimo. Tekste pabrėžiama, kad tai vertinama kaip žingsnis nuo „gatavo sprendimo pirkėjo“ link aktyvaus pramoninio partnerio vaidmens.

    Kas yra X-BAT ir kuo jis išsiskiria

    X-BAT apibūdinamas kaip autonominis daugiafunkcis kovinis orlaivis, galintis kilti ir leistis vertikaliai, todėl jam nebūtini klasikiniai kilimo–tūpimo takai. Tokia savybė leistų veikti nuo laivų, salų ar sunkiai pasiekiamų vietovių, taip išplečiant panaudojimo scenarijus.

    Tekste pateikiami ir baziniai matmenys: sparnų mojis – beveik 12 metrų, ilgis – beveik 8 metrai. Nurodoma, kad X-BAT profilio forma optimizuota viršgarsiniam greičiui – iki 1,2 Macho.

    Taip pat pažymima, kad orlaiviui numatytas GE Aerospace F110 karinis variklis (plačiau žinomas kaip naudojamas ir F-16), o valdymo bei autonomijos funkcijas vykdytų Hivemind sistema. Akcentuojama, kad DI sprendimai leistų veikti net esant intensyviai radioelektroninei kovai, kai trikdoma GPS ar ryšys.

    „Lojalus sparnuotis“ F-35 ir „skraidantis arsenalas“

    Tekste X-BAT pristatomas kaip platforma, galinti papildyti Lenkijos planuojamą F-35 pajėgumą. „Lojalaus sparnuočio“ koncepcija grindžiama tuo, kad pilotuojami naikintuvai veikia kartu su autonominiais bepiločiais, kurie gali perimti dalį rizikingų užduočių.

    Teigiama, kad F-35 dėl stealth reikalavimų vidiniuose skyriuose gali gabenti ribotą raketų skaičių, todėl kartu veikiantys dronai galėtų tapti savotišku „išoriniu arsenalu“. X-BAT vidinės ginkluotės talpos, kaip rašoma, prilygsta F-35 ginkluotės skyriams, o nešama ginkluotės masė nurodoma virš 900 kilogramų.

    Publikacijoje minimi ir pavyzdžiai, kokia ginkluotė teoriškai galėtų būti integruojama: oras–oras raketos AIM-120 AMRAAM ir AIM-174, taip pat tolimojo nuotolio sparnuotosios raketos, tokios kaip AGM-158 JASSM. Tai pateikiama kaip argumentas, kodėl X-BAT galėtų atlikti tiek apsaugos, tiek smogiamąsias funkcijas.

    Gamyba ir aptarnavimas Lenkijoje – ką tai keistų

    Lenkijos pramoninis įsitraukimas apimtų ne tik pačių platformų gamybą, bet ir eksploatacijos palaikymą. Tekste išskiriama, kad bendradarbiavimas buvo papildytas trišaliu susitarimu tarp WZL, GE Aerospace ir Shield AI dėl variklių aptarnavimo.

    Minima, kad Lenkijoje turėtų atsirasti MRO (priežiūros, remonto ir kapitalinio remonto) bazė F110 varikliams. Tokie pajėgumai reikštų ilgalaikę kompetenciją ir įtrauktų šalies pramonę į platesnę tiekimo grandinę.

    Taip pat pabrėžiama praktinė priežastis, kodėl „lojalūs sparnuočiai“ patrauklūs: jie galėtų padėti spręsti kiekybinius ir personalo iššūkius karinėse oro pajėgose. Tekste cituojamas buvęs Lenkijos oro pajėgų inspektorius Tomasz Drewniak, perspėjantis apie pilotų trūkumą ir ilgas bei brangias rengimo programas.

    Autonominių dronų panaudojimas, kaip teigiama, teoriškai leistų vienam pilotui valdyti kelias nepilotuojamas platformas, o dalį rizikos perkelti nuo žmonių į techniką. Tuo pat metu tekste primenama, kad ketinimų protokolas dar nėra galutinis pirkimo kontraktas, tačiau ankstyvas įsitraukimas į programą vertinamas kaip strategiškai naudingas.

  • Kiek uždirba Lenkijos F-16 pilotas: didesnės algos prašomos, kad karininkai neišeitų į civilinę aviaciją

    Lenkija sparčiai stiprina oro pajėgumus ir į tarnybą įveda naujus naikintuvus bei sraigtasparnius, tačiau vis ryškesnė problema tampa žmonės, o ne technika. Kariškiai ir analitikai pabrėžia, kad naujų orlaivių pristatymai gali aplenkti pilotų rengimo tempą.

    Viešai skelbta, kad spalio pabaigoje 32-ojoje taktinės aviacijos bazėje Lasko mieste jau buvo 10 naikintuvų F-35 „Husarz“. Nurodoma, kad iki metų pabaigos jų skaičius galėjo dar padidėti, o didėjant parkui auga ir mokymo bei personalo poreikis.

    Pilotų poreikis auga greičiau nei pasiūla

    Skaičiuojant pagal JAV taikomą praktiką F-16, F-35 ir FA-50 tipo orlaiviams reikia apie 160 pilotų, o plečiantis Lenkijos planuojamam naikintuvų skaičiui šis poreikis gali artėti prie 200. Greta pilotų būtini ir technikai, nes vienam orlaiviui prireikia didelės aptarnavimo komandos.

    Lenkijoje taip pat taikomas ir supaprastintas planavimo rodiklis, kai vienam orlaiviui numatoma apie 1,25 piloto. Tai reiškia, kad net nedidelis naikintuvų skaičiaus augimas sukuria spaudimą mokymo sistemai ir personalo planavimui.

    Papildomu iššūkiu įvardijamas ir būsimų AH-64E „Apache“ daugiafunkcių sraigtasparnių įvedimas, nes reikia parengti įgulas bei instruktorius. Kuo daugiau skirtingų platformų, tuo daugiau atskirų mokymo programų ir kvalifikacijos palaikymo reikalavimų.

    Kiek uždirba Lenkijos F-16 pilotas

    Lenkijos taisyklėse numatytas bazinis atlyginimas karininkams priklauso nuo laipsnio ir pareigų, o galutinę sumą reikšmingai keičia priedai. Nuo sausio bazinis poručiko aviacijoje atlyginimas siekia apie 9 200–9 300 zlotų bruto per mėnesį, kapitono piloto 9 410–9 630, majoro 9 850–10 380.

    Perskaičiavus į eurus, tai sudaro atitinkamai apie 2 100–2 120 eurų, 2 160–2 210 eurų ir 2 260–2 390 eurų bruto per mėnesį. Skaičiavimui taikytas apytikslis 1 zloto kursas apie 0,23 euro, todėl reali suma gali nežymiai kisti pagal faktinį kursą ir individualius priedus.

    Papildomai mokami skrydžių priedai, kurie priklauso nuo piloto klasės ir sukaupto naloto, o jų dydis siekia 750–2 700 zlotų bruto per mėnesį, tai yra maždaug 170–620 eurų. Taip pat taikomi stažo priedai 300–2 250 zlotų, arba apie 70–520 eurų.

    Kodėl atlyginimai tampa strateginiu klausimu

    Gynybos planuotojai akcentuoja, kad svarbu ne tik parengti naujus pilotus, bet ir išlaikyti patyrusius, kurie gali mokyti jaunesnius ir užtikrinti kovinę parengtį. Jei patyrę karininkai anksčiau laiko baigia tarnybą, jų vietą užpildyti užtrunka, o tai tiesiogiai veikia eskadrilių pajėgumą vykdyti užduotis.

    „Svarbiausia užduotis yra išlaikyti tarnyboje patyrusius pilotus, kad jie tarnautų kariuomenėje, o ne pereitų į civilinę aviaciją“, – sakė Lenkijos aviacijos sistemos problematiką apžvelgiantys šaltiniai.

    Lenkijos kontekste tai siejama ir su didėjančia oro erdvės apsaugos svarba bei nuolatiniu budėjimu, ypač kai regione daugėja karinių incidentų rizikos. Dėl to atlyginimų ir karjeros sąlygų klausimas tampa ne vien personalo politika, o praktine oro gynybos dalimi.

  • Britai parodė naikintuvą be piloto: „BAE Systems“ žada 80 proc. „Typhoon“ galios už 20 proc. kainos

    Britai parodė naikintuvą be piloto: „BAE Systems“ žada 80 proc. „Typhoon“ galios už 20 proc. kainos

    Jungtinė Karalystė pristatė naują kryptį oro karo ateičiai: kovinius orlaivius, kurie skraido be piloto kabinoje ir veikia kartu su įgulos naikintuvais. Tokia koncepcija vis dažniau vadinama bendradarbiaujančiais kovos orlaiviais ir lojaliuoju sparnuočiu, kai pilotuojamas naikintuvas vadovauja, o bepilotės platformos atlieka rizikingiausias užduotis.

    Per aviacijos parodą Farnborough bendrovė „BAE Systems“ pademonstravo „Brontanax“ prototipą, kuris, kaip skelbiama, kuriamas bendram darbui su „Typhoon“, „F-35“ ir ateities „Tempest“ programa. Tokios platformos gali skristi priekyje, atlikti žvalgybą, slopinti oro gynybą, trikdyti radarus ir, prireikus, smogti taikiniams, o žmogus ore išlieka sprendimų priėmėju.

    Gamintojo teigimu, pilotas tokios bepilotės mašinos nevaldytų kaip nuotolinio modelio. Vietoje to jis formuluotų užduotį, nustatytų ribas ir patvirtintų kritinius sprendimus, o likusią darbo dalį vykdytų autonominiai valdymo algoritmai ir jutiklių sistema, paremta DI metodais.

    „Brontanax“ dydžiu, kaip nurodoma, artimas mokomajam koviniam lėktuvui, jo masė viršija 5 tonas, o konstrukcijoje numatytas mažesnis pastebimumas radarams. Taip pat minimos vidinės ginkluotės dėtuvės, kurios turėtų būti pritaikytos daugumai Karališkųjų oro pajėgų naudojamų raketų, išskyrus didesnius sparnuotuosius ginklus.

    Gamintojas akcentuoja modulinę sandarą ir atvirą architektūrą, leidžiančią santykinai greitai keisti paskirtį. Tai svarbu dabartinėms tendencijoms, kai kariuomenės siekia platformų, kurias galima pritaikyti ir kaip papildomą ginkluotės nešėją, ir kaip iškeltą jutiklių mazgą, ir kaip elektroninės kovos priemonę.

    Prototipas, skelbiama, surinktas „BAE Systems“ gamykloje Warton, projekte dalyvaujant šimtams inžinierių ir dešimtims Jungtinės Karalystės įmonių. Bendrovė tvirtina investavusi šimtus milijonų svarų iš savo lėšų, o vėliau valstybė programai skyrė 300 milijonų svarų, tai yra apie 350 milijonų eurų.

    „Tikslas paprastas: daugiau kovinės galios už mažesnę kainą ir mažesnę riziką įguloms“, – sakė projekto atstovas, apibendrindamas sumanymą.

    Viešai nurodoma, kad dabartinis prototipas naudoja JAV gamybos variklį, tačiau vėlesnėse versijose siekiama pereiti prie Jungtinėje Karalystėje kuriamos jėgainės. Toks kelias atspindi platesnę Europos kryptį stiprinti tiekimo grandines ir mažinti kritinių komponentų priklausomybę nuo išorės.

    Pagal skelbiamą grafiką, programos startas numatytas artimiausiu metu, o bandymai ant žemės planuojami 2027 metų pirmoje pusėje. Pirmasis skrydis būtų numatomas 2027 metų antroje pusėje, o įvedimas į tarnybą siejamas su laikotarpiu iki šio dešimtmečio pabaigos.

    „BAE Systems“ teigia, kad „Brontanax“ galėtų suteikti apie 70–80 proc. „Typhoon“ pajėgumų už maždaug 20 proc. jo kainos. Tokia ekonomika remiasi prielaida, kad bepilotė platforma gali būti paprastesnė, turėti mažiau įgulai būtinų saugos sistemų ir būti projektuojama trumpesniam resursui, todėl jos praradimas mūšyje nebūtų toks skausmingas kaip pilotuojamo naikintuvo.

    Europos kontekste tai signalas, kad oro pajėgų „skaičius ir darbas komandoje“ vėl tampa kritiškai svarbūs. Karas Ukrainoje parodė, kad moderni oro gynyba ir elektroninė kova verčia ieškoti sprendimų, kurie leistų dažniau rizikuoti platforma, bet ne žmogumi, ir greitai atkurti pajėgumus.

    NATO šalims tokie projektai yra ir praktinis atsakas į pilotų trūkumo bei brangstančių naikintuvų problemą, ir būdas didinti atgrasymą. Kuo greičiau pavyks patikimai integruoti bepilotes mašinas į bendrą oro operacijų tinklą, tuo labiau keisis ir Europos oro kovos taisyklės.

  • Lenkijos bazėje nusileido jau 10-asis F-35: kiek „Husarz“ bus šiemet ir kada pasieks 32?

    Lenkija toliau sparčiai didina penktos kartos naikintuvų F-35 parką. Į 32-ąją taktinės aviacijos bazę Laskyje, netoli Lodzės, atskrido dar vienas F-35, tapęs dešimtuoju šio tipo orlaiviu, jau dislokuotu šalyje.

    Apie atvykimą pranešė Lenkijos vicepremjeras ir nacionalinės gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas. Pasak jo, naujasis orlaivis netrukus pradės vykdyti užduotis iš Laskio bazės, o oro erdvės apsauga įvardijama kaip vienas svarbiausių prioritetų.

    „Dar vienas, dešimtasis „Husarz“, nusileido Lenkijoje. Netrukus daugiafunkcis F-35 vykdys užduotis iš 32-osios taktinės aviacijos bazės Laskyje“, – sakė Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    F-35 pristatymai į Lenkiją vyksta jau apie penkis mėnesius. Pirmieji trys orlaiviai šalyje nusileido gegužės 22 dieną, dar penki atvyko rugpjūčio 28 dieną, o kitas F-35 buvo pasitiktas spalio 1 dieną.

    Lenkijos planuose numatyta, kad iki metų pabaigos šalyje turėtų būti 14 F-35. Likusi partija turėtų būti pristatoma etapais, o iki 2027 metų pabaigos planuojama sulaukti dar 12 orlaivių.

    Pirmiausia Laskas, vėliau Svidvinas

    Pirmuoju dislokavimo tašku pasirinkta Laskio bazė, kurioje jau dabar bazuojasi dalis Lenkijos turimų F-16. Vėliau F-35 turėtų papildyti 21-ąją taktinės aviacijos bazę Svidvine Vakarų Pamario vaivadijoje, kur iki neseniai tarnavo iš rikiuotės išimti sovietinės kilmės Su-22.

    Abi bazės modernizuotos, kad atitiktų penktos kartos naikintuvų infrastruktūros ir saugumo reikalavimus. Galutinis tikslas yra suformuoti dvi eskadriles, po 16 F-35 kiekvienoje.

    32 F-35 sutartis iki 2029 metų

    Lenkija yra pasirašiusi sutartį dėl 32 F-35 įsigijimo, o bendras jos dydis siekia apie 4,6 mlrd. JAV dolerių, tai yra maždaug 4,2 mlrd. eurų. Pristatymus planuojama užbaigti iki 2029 metų.

    Šie naikintuvai, Lenkijoje vadinami „Husarz“, turi tapti viena kertinių šalies karinių oro pajėgų platformų. Programos esmė yra ne tik nauji orlaiviai, bet ir perėjimas prie naujos kartos operacijų, kur svarbūs sensorių duomenų mainai, ryšio infrastruktūra ir sąveika su sąjungininkais.

    Laskio bazė priklauso 2-ajam taktinės aviacijos sparnui, kurio vadavietė yra Poznanėje. Bazė laikoma viena moderniausių Lenkijos kariuomenėje, reguliariai dalyvauja tarptautinėse pratybose, o F-16 čia eksploatuojami nuo 2008 metų.

  • Belgija pažadėjo Ukrainai 10 F-16 dar šiemet: kas keičiasi danguje ir kodėl vėluoja F-35?

    Belgija pažadėjo Ukrainai 10 F-16 dar šiemet: kas keičiasi danguje ir kodėl vėluoja F-35?

    Belgijos ministras pirmininkas Bartas De Weveris pranešė, kad Belgija iki šių metų pabaigos Ukrainai perduos 10 naikintuvų F-16. Apie tai jis kalbėjo po susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Europos Sąjungos viršūnių susitikimo kontekste Briuselyje.

    F-16 yra JAV gamybos daugiafunkciai naikintuvai, dešimtmečius buvę vienu iš NATO oro pajėgų standartų. Ukrainai šie orlaiviai svarbūs pirmiausia oro gynybos užduotims, kai reikia greitai reaguoti į sparnuotąsias raketas ir įvairių tipų dronus.

    Pastaraisiais mėnesiais Vakarų naikintuvų tema tapo viena iš svarbiausių Ukrainos karinių poreikių, nes Rusija intensyvina atakas prieš energetikos infrastruktūrą ir miestus. Kuo daugiau parengtų ir techniškai tvarkingų orlaivių, tuo daugiau galimybių paskirstyti budėjimą ir dengti didesnę teritoriją.

    Kodėl perdavimas priklauso nuo F-35?

    Belgija anksčiau buvo įsipareigojusi perduoti Ukrainai apie 30 F-16 iki 2028 metų, tačiau grafikas tiesiogiai susietas su tuo, kaip greitai Belgijos oro pajėgos gauna naujuosius F-35. Pasak Barto De Weverio, būtent F-35 pristatymų vėlavimas ir buvo pagrindinė priežastis, kodėl F-16 perdavimas juda lėčiau nei planuota.

    Belgijos logika paprasta: F-16 galima greičiau atiduoti tik tada, kai juos realiai pakeičia nauji orlaiviai, o personalas ir infrastruktūra persiorientuoja į kitą platformą. Dėl to kiekvienas F-35 programos tempo sutrikimas automatiškai atsiliepia ir F-16 perdavimo terminams.

    Kokias užduotis F-16 atliks Ukrainoje?

    Belgijos vadovas akcentavo, kad perduodami F-16 turėtų sustiprinti Ukrainos galimybes gintis nuo Rusijos dronų, įskaitant greitesnius reaktyvinius modelius. Jo teigimu, F-16, turintys 20 milimetrų patranką, yra viena iš priemonių, kuri gali būti naudojama tokio tipo taikiniams naikinti.

    Taip pat pabrėžiama, kad naikintuvai gali prisidėti prie kritinės infrastruktūros, miestų ir logistikos maršrutų apsaugos. Atskirai aptarta ir Juodosios jūros regiono svarba, kur oro grėsmės veikia tiek energetikos objektus, tiek eksporto srautus.

    Ne tik lėktuvai, bet ir aptarnavimas

    Karinėje realybėje vien naikintuvų skaičius neatsako į klausimą, kiek jų realiai skraidys. F-16 efektyvumas priklauso nuo techninės priežiūros, atsarginių dalių grandinės, pilotų ir technikų parengimo, taip pat nuo suderintos ginkluotės bei amunicijos tiekimo.

    Būtent todėl kartu su orlaiviais vis dažniau aptariami ir papildomi paketai: mokymai, remonto pajėgumai, ilgalaikė logistika ir šaudmenų tiekimas. Belgijos pusė taip pat minėjo galimas amunicijos tiekimo kryptis, įskaitant bendradarbiavimą su gynybos pramone.

  • F-35C iš „USS Abraham Lincoln“ misijos grįžo su „laimikio“ ženklais: ką jie iš tiesų reiškia

    F-35C iš „USS Abraham Lincoln“ misijos grįžo su „laimikio“ ženklais: ką jie iš tiesų reiškia

    Socialiniuose tinkluose ir aviacijos bendruomenėje dėmesį patraukė JAV karinio jūrų laivyno naikintuvo F-35C „Lightning II“ nuotraukos, kuriose matyti neįprastai gausus kovinių pasiekimų žymėjimas ant fiuzeliažo ir ginkluotės skyriaus durelių. Ant orlaivio pavaizduotos taikinių siluetų eilės leidžia spėti apie plataus masto smūgių kampaniją prieš Irano pajėgas jūroje, ore ir sausumoje.

    Nuotraukose matomi keli povandeninių laivų siluetai, taip pat nurodomi kiti taikiniai, tarp jų tanklaivis, paviršinis laivas, bepiločiai orlaiviai ir antžeminiai objektai. Tokie ženklai dažnai atspindi įgulos ir dalinio tradiciją pažymėti dalyvavimą kovinėse operacijose, tačiau jie nebūtinai reiškia, kad konkretus orlaivis vienas pats savarankiškai sunaikino visus pavaizduotus taikinius.

    Ekspertai pabrėžia, kad povandeninių laivų naikinimas taktiniam naikintuvui yra itin retas scenarijus. Dažniausiai tokie taikiniai pažeidžiami tada, kai yra uoste, prie krantinės arba iškilę į paviršių, o smūgiai atliekami tiksliai nukreipiama ginkluote, pasitelkiant žvalgybą ir kelių pajėgų koordinavimą.

    Kas žinoma apie dalinį ir operacijas

    Skelbiama, kad minimas F-35C priskiriamas JAV jūrų pėstininkų eskadrilei VMFA-314 „Black Knights“, kuri veikė iš lėktuvnešio USS Abraham Lincoln sudėtyje. Tokios grupės paprastai vykdo oro gynybos, smūgių į antžeminius ir jūrinius taikinius, taip pat žvalgybos ir palydos užduotis, todėl viename teatre gali susikirsti kelios misijų rūšys.

    Viešojoje erdvėje taip pat minimi pranešimai apie Irano bepiločių orlaivių numušimus Arabijos jūroje ir intensyvius smūgius jūriniams taikiniams pirmaisiais operacijos etapais. Vis dėlto, detalių apie konkrečias atakas, taikinių patvirtinimą ir kovinio darbo priskyrimą dažnai nėra skelbiama dėl operacinio saugumo.

    Ką gali rodyti ginkluotės žymėjimas

    Šalia taikinių žymų kai kuriose nuotraukose matomi ir panaudotos ginkluotės simboliai, siejami su „oras–oras“ raketomis bei valdomomis aviacinėmis bombomis. Tokie žymėjimai leidžia susidaryti bendrą vaizdą, kokio tipo užduotys galėjo būti vykdomos, tačiau be oficialių ataskaitų neįmanoma patikimai nustatyti, kokiu būdu buvo smogta konkretiems objektams.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad penktosios kartos F-35 šeimos pranašumas dažnai siejamas ne vien su smūgio platforma, bet ir su jutiklių, duomenų sujungimo bei taikinių perdavimo funkcijomis. Praktikoje tai reiškia, kad vienas orlaivis gali aptikti ar identifikuoti taikinį ir perduoti duomenis kitai platformai, o pats smūgis gali būti atliktas kelių pajėgų bendradarbiavimo principu.

    Oficialių patvirtinimų gali ir nebūti

    Kol kas viešai nėra plačiai paskelbto oficialaus JAV jūrų pėstininkų ar JAV karinio jūrų laivyno patvirtinimo, kuriame būtų detaliai išvardyti visi konkrečiam F-35C priskiriami sunaikinimai. Tai įprasta praktika, kai kalbama apie jautrias operacijas, taktiką, žvalgybos šaltinius ir tikslų mūšio rezultatų vertinimą.

    Vis dėlto tokios nuotraukos atnaujina diskusiją apie tai, kaip keičiasi šiuolaikinis karas jūroje ir ore, kai vienoje operacijoje persipina bepiločių grėsmė, smūgiai jūriniams taikiniams ir tikslinė ugnis prieš infrastruktūrą. Kartu tai primena, kad vizualūs „laimikio“ ženklai yra įspūdingi, bet jų interpretacija be konteksto gali klaidinti.

  • Kaip F-35 dalys atsidūrė Kinijoje: siunta iš Australijos dėl logistikos klaidos nukeliavo per Honkongą

    2026 metų gegužės pabaigoje JAV turėjusios pasiekti naikintuvo F-35 detalės, išsiųstos iš Australijos, per klaidą nukeliavo į Honkongą ir atsidūrė Kinijos kontrolėje. Apie incidentą vėliau buvo informuotas JAV Kongresas, o Pentagonas ėmėsi veiksmų siuntai susigrąžinti ir įvertinti galimą žalą.

    Kalbama apie jautrias orlaivio dalis, susijusias su vadinamuoju „stealth“ profiliu: kabinos gaubto komponentus ir ginkluotės skyriaus duris su radarą sugeriančiomis medžiagomis. Tokie elementai laikomi technologiškai jautriais, nes gali padėti geriau suprasti, kaip mažinamas orlaivio matomumas radarams.

    Kaip įvyko nukreipimas

    Siunta iš pradžių turėjo keliauti į San Franciską per JAV partnerių teritorijas, pavyzdžiui, Pietų Korėją ir Taivaną. Tačiau dėl vėlavimo logistikoje maršrutas buvo pakeistas siekiant paspartinti pristatymą, ir krovinys buvo neteisingai nukreiptas per Honkongą.

    Viešai aptartuose dokumentuose minėta, kad ekspedijavimo bendrovė DSV, veikusi gamintojo „Lockheed Martin“ vardu, buvo perspėjusi vežėjus dėl apribojimų. Informacijoje akcentuota, kad krovinys pažymėtas pagal JAV tarptautinės prekybos ginkluote taisykles, todėl negali būti gabenamas per tam tikras šalis ar teritorijas.

    Vis dėlto, kaip teigiama, kritinis perspėjimas galėjo „nepraeiti“ iki sprendimus priimančių grandžių dėl skirtingų informacinių sistemų ar procesų. Vienas nepastebėtas ar tinkamai neapdorotas laiškas tapo grandinės dalimi, kuri baigėsi itin nepalankiu maršruto pasirinkimu.

    Kodėl tai svarbu Pentagonui ir sąjungininkams

    F-35 programą JAV laiko viena svarbiausių ir brangiausių gynybos projektų istorijoje, o tiekimo grandinės saugumas joje yra kritinis. Net jei į Honkongą pateko ne visas orlaivis ar jo valdymo sistemos, pati prieiga prie medžiagų ir konstrukcinių sprendimų gali suteikti papildomų įžvalgų potencialiam varžovui.

    Incidentas paskatino Pentagoną ir JAV Valstybės departamentą pradėti tyrimus, o įstatymų leidėjai pareikalavo peržiūrėti, kaip pasaulinėje tiekimo grandinėje užtikrinamas jautrių karinių krovinių maršrutų kontrolės patikimumas. Praktikoje tai gali reikšti griežtesnę maršrutų tvirtinimo tvarką, aiškesnius draudžiamų tranzito taškų sąrašus ir didesnę atsakomybę logistikos rangovams.

    Šis atvejis taip pat parodė, kad gynybos pramonėje rizika kyla ne vien dėl kibernetinių atakų ar šnipinėjimo, bet ir dėl paprastesnių procesinių spragų. Kuo labiau gynybos tiekimas remiasi tarptautiniais vežėjais ir sudėtingais persiuntimo tinklais, tuo svarbesnė tampa vieninga kontrolė nuo pirmojo iki paskutinio logistikos žingsnio.

  • Lenkijos naikintuvų galvosūkis: F-35 dar ne parengti, F-16 laukia modernizacijos, FA-50 – be ginkluotės

    Modernizacija įsibėgėja, bet pajėgumų dar reikia palaukti

    Lenkijos karinės oro pajėgos sparčiai modernizuojamos, tačiau keli kertiniai pajėgumai dar nėra pasiekę pilnos parengties. Apie tai viešai kalbėjo Lenkijos gynybos viceministras Cezary Tomczykas, pabrėždamas, kad aviacija šiuo metu išgyvena pertvarkos laikotarpį.

    Pasak jo, vienu metu sutampa keli procesai: vyksta pasirengimas perimti F-35, planuojama F-16 modernizacija, į operacinę veiklą integruojami FA-50, taip pat laukiama „Apache“ sraigtasparnių pristatymų. Tai reiškia, kad net ir didėjant įsigijimų apimtims, realus pajėgumų šuolis ateis ne iš karto.

    F-35 ir F-16: nauja karta ir būtinas atnaujinimas

    F-35 įsigijimas laikomas vienu svarbiausių Lenkijos gynybos modernizacijos projektų, tačiau iki pilnos kovinės parengties paprastai prireikia ilgesnio laiko. Tam būtini apmokyti pilotai, techninė bazė, atsarginės dalys, ginkluotės integracija ir sklandus įsiliejimas į NATO procedūras.

    Tuo pat metu Lenkija eksploatuoja F-16, kuriems numatyta modernizacija. Šis etapas svarbus ne tik dėl naujos avionikos ar sistemų, bet ir dėl suderinamumo su šiuolaikiniais ginklais, ryšio ir duomenų perdavimo sprendimais, kurie lemia realų efektyvumą šiuolaikinėje oro gynyboje.

    FA-50 klausimas: kovinė tarnyba vėluoja

    Daugiausia kritikos sulaukė FA-50 integracija į kovinę tarnybą, nes, viceministro teigimu, orlaiviai buvo nupirkti be reikiamos ginkluotės. Dėl to, nors patys lėktuvai jau yra pristatyti, jų panaudojimas realiose užduotyse ilgą laiką buvo ribotas.

    „Turime FA-50, kurie seniai turėjo būti kovinėje parengtyje, bet buvęs ministras nupirko kovinius lėktuvus be ginkluotės. Tai tas pats, kas nusipirkti lėktuvą be variklio“, – sakė Cezary Tomczykas.

    Viceministras nurodė, kad ginkluotė FA-50 lėktuvams įsigyta tik prieš kelis mėnesius, o į kovinę parengtį jie turėtų būti įtraukiami artimiausiu laikotarpiu. Jo teigimu, FA-50 ateityje turėtų prisidėti prie Lenkijos oro erdvės patruliavimo ir dalį užduočių perimti iš F-16.

    Anot Cezary Tomczyko, planuojama, kad FA-50 į kovinę budėjimo sistemą turėtų įsitraukti kitais metais. Jis pabrėžė, kad šie orlaiviai galėtų būti naudingi ir reaguojant į tam tikras grėsmes, įskaitant sparnuotąsias raketas ar reaktyvinius bepiločius, o užduotis vykdytų pakaitomis su F-16.

    Bendra Lenkijos pozicija išlieka aiški: po dabartinio pereinamojo laikotarpio oro pajėgų galimybės turėtų pastebimai išaugti. Tačiau kol nebus pasiektas pilnas F-35 operacinis statusas, užbaigta F-16 modernizacija ir FA-50 pilnai aprūpinti ginkluote, šalies aviacija veiks intensyvaus perstatymo režimu.

  • Rusija giriasi Su-57, bet lenkai netrukus turės daugiau F-35: skaičiai atskleidžia realybę

    Rusija giriasi Su-57, bet lenkai netrukus turės daugiau F-35: skaičiai atskleidžia realybę

    Rusijos aviacijos pramonė pranešė apie dar vieną penktos kartos naikintuvų Su-57 pristatymą kariuomenei, pabrėždama atnaujintą komplektaciją ir išplėstas kovines užduotis. Tačiau už oficialių pareiškimų slypi seniai matoma problema: serijinė gamyba vyksta lėtu tempu, o realus kovinis parkas išlieka nedidelis.

    Nepriklausomi vertinimai dažniausiai nurodo, kad Su-57 serijinių orlaivių skaičius yra ribotas, o dalis jų naudojami bandymams ir tolesniam tobulinimui. Prie programos reputacijos prisidėjo ir ankstesni incidentai, taip pat faktas, kad eksporto užsakymų Su-57 iki šiol yra mažai.

    Su-57 kare naudojamas atsargiai

    Rusijos kare prieš Ukrainą Su-57 minimas kaip platforma, galinti veikti iš saugesnių atstumų, daugiausia kaip sparnuotųjų ar valdomų raketų nešėjas. Tokia taktika leidžia mažinti riziką brangiai ir retai technikai, bet kartu parodo, kad masinio šių naikintuvų panaudojimo fronte nėra.

    Nors gamintojai akcentuoja modernizuotą avioniką ir ginkluotę, esminis klausimas lieka tas pats: kiek tokių orlaivių realiai yra koviniuose daliniuose ir kaip greitai Rusija pajėgi didinti jų skaičių. Kuo mažesnis parkas, tuo sunkiau užtikrinti nuolatinę parengtį, rotaciją ir techninę priežiūrą.

    Lenkijos F-35 programa įgauna pagreitį

    Ryškus kontrastas matomas Lenkijoje, kuri nuosekliai juda link didesnio F-35A parko ir infrastruktūros plėtros. Varšuva yra sudariusi sutartį dėl 32 F-35A, o diskusijos dėl papildomų eskadrilių pirkimo reiškia galimą flotilės augimą iki 64 orlaivių.

    Lenkijai tai ne vien prestižo projektas, bet ir NATO integracijos stiprinimas: F-35 kuriamas kaip tinklinio karo platforma, jungianti jutiklius, duomenų perdavimą ir sąveiką su sąjungininkų sistemomis. Praktikoje tai didina situacijos suvokimą ir leidžia efektyviau veikti kartu su oro gynyba bei kitais orlaiviais.

    Kodėl skaičiai ir mastas svarbiausi

    Su-57 dažnai apibūdinamas kaip didesnis, dviejų variklių naikintuvas, kuriam priskiriami pranašumai greičio, manevringumo ir nuotolio srityse. Tuo metu F-35 akcentuoja mažesnį aptinkamumą, jutiklių duomenų sujungimą ir veikimą bendrame NATO tinkle.

    Vis dėlto karinė galia remiasi ne vien deklaruojamomis savybėmis, bet ir mastu: kiek orlaivių realiai galima dislokuoti, kiek jų paruošta skrydžiui ir kaip greitai papildomas parkas. Šiuo požiūriu F-35 programos pasaulinė gamyba ir platus naudotojų ratas suteikia pranašumą, o Lenkijos parkas, jam augant, gali tapti didesnis nei Rusijos patikimai patvirtinamas Su-57 skaičius.

    Didėjantis F-35 skaičius Lenkijoje taip pat turi aiškų atgrasymo efektą regione, ypač dėl geografinio artumo NATO rytiniam flangui ir Rusijos kariniams taškams. Tuo metu Rusijai kiekvienas naujas Su-57 pristatymas informaciniame lauke skamba garsiai, bet realią situaciją geriausiai nusako tempas ir apimtys.