CP v2

Tag: F-35

  • F-35 jau Lenkijoje: paaiškėjo, kaip šie naikintuvai po 2026 metų pakeis saugumą

    F-35 jau Lenkijoje: paaiškėjo, kaip šie naikintuvai po 2026 metų pakeis saugumą

    Pirmųjų penktosios kartos naikintuvų F-35 atvykimas į Lenkiją vertinamas kaip vienas reikšmingiausių šios šalies karinių modernizacijų etapų per kelis dešimtmečius. Analitikų teigimu, tai gali pakeisti ne tik Lenkijos oro pajėgų galimybes, bet ir viso NATO rytinio sparno atgrasymo logiką.

    Lenkija yra sudariusi sutartį dėl 32 naikintuvų F-35A, o kartu įsigijo mokymų ir logistinės paramos paketą. Bendra sandorio vertė viešai skelbta apie 4,6 mlrd. JAV dolerių, tai yra maždaug 4,2 mlrd. eurų, tačiau galutinė ilgalaikė kaina priklausys nuo ginkluotės, infrastruktūros ir eksploatacijos per visą tarnybos laiką.

    Vien pagal „sausą“ techninių parametrų palyginimą F-35 neatrodo kaip absoliutus rekordininkas. Jis nėra greičiausias naikintuvas, taip pat nėra tas, kuris gabentų didžiausią bombų ar raketų masę, todėl kyla natūralus klausimas, kodėl šis modelis pristatomas kaip lūžis.

    Kodėl F-35 laikomas revoliucija

    Pagrindinė F-35 vertė yra ne maksimalus greitis ar lubos, o gebėjimas išgyventi ir veikti stiprios priešlėktuvinės gynybos zonoje. Mažesnis radarinis matomumas leidžia priartėti prie grėsmės teritorijų ir vykdyti užduotis, kurios senesniems naikintuvams būtų gerokai rizikingesnės.

    Kartu svarbi vadinamoji jutiklių duomenų sintezė, kai radarų, optinių ir infraraudonųjų sistemų informacija sujungiama į vieną situacijos vaizdą. Praktikoje tai reiškia, kad įgula greičiau supranta, kas vyksta ore ir ant žemės, o sprendimus gali priimti turėdama daugiau patikimų duomenų.

    F-35 taip pat kuriamas kaip tinklinės karybos elementas, galintis keistis informacija su kitais sąjungininkų pajėgų sensoriais ir platformomis. Tokiu būdu naikintuvas gali veikti ne tik kaip smogiamoji priemonė, bet ir kaip žvalgybos bei situacijos stebėjimo mazgas, perduodantis duomenis kitiems pajėgumams.

    Kaip tai keičia atgrasymą regione

    Rytiniame NATO flange didelę reikšmę turi gebėjimas greitai aptikti grėsmes ir tiksliai smogti jų kritiniams elementams, pavyzdžiui, oro gynybos sistemoms ar vadavietėms. Jei tokios užduotys tampa realesnės, potencialus agresorius priverstas planuoti brangesnes ir rizikingesnes operacijas.

    Kariniai ekspertai pabrėžia, kad vien technika negarantuoja automatinio pranašumo: būtini ilgamečiai pilotų ir technikų mokymai, procedūrų atnaujinimas, patikimos tiekimo grandinės ir atsarginių dalių valdymas. Be to, F-35 reikalauja modernios infrastruktūros, informacinių sistemų apsaugos ir nuoseklaus integravimo į bendrą NATO planavimą.

    Didžiausi iššūkiai po atvykimo

    Įvedus F-35, valstybės dažnai susiduria su tuo, kad investicijos nesibaigia pačiu pirkimu. Didelę dalį sudaro ginkluotės įsigijimas, skrydžių valandų finansavimas, techninis aptarnavimas ir nuolatiniai modernizacijos paketai, kurie penktosios kartos platformoms yra įprasta praktika.

    Lenkijos atvejis svarbus ir kaip signalas, kad regione kuriama didesnė penktosios kartos naikintuvų koncentracija, kuri ilgainiui gali tapti bendro NATO oro galios „stuburu“. Nors tikrasis pajėgumas pilnai išsiskleidžia per metus, pats procesas jau dabar keičia saugumo skaičiavimus ir atgrasymo priemonių vertinimą.

  • Vokietija sureagavo į F-35 atvykimą į Lenkiją: tai keičia NATO rytinio sparno gynybą

    Vokietija sureagavo į F-35 atvykimą į Lenkiją: tai keičia NATO rytinio sparno gynybą

    Lenkija priėmė pirmuosius JAV pagamintus penktos kartos naikintuvus F-35A, o įvykis sulaukė dėmesio ne tik šalyje, bet ir užsienyje. Vokietijos apžvalgininkai viešai įvertino šį žingsnį kaip reikšmingą postūmį stiprinant NATO rytinį sparną ir atgrasymo pajėgumus.

    Vokietijos laikraščio Die Welt korespondentas Varšuvoje Philippas Fritzas, komentuodamas socialiniuose tinkluose paskelbtas nuotraukas, pabrėžė, kad F-35 dislokavimas Lenkijoje didina Aljanso galimybes greičiau ir tiksliau reaguoti į grėsmes regione. Pasak jo, tai yra sprendimas, kuris sustiprina kolektyvinę gynybą ir prisideda prie efektyvesnio atgrasymo.

    „Tai, kad F-35 bus Lenkijoje, realiai stiprina NATO rytinį sparną ir prisideda prie veiksmingesnio atgrasymo“, – sakė Philippas Fritzas.

    F-35A įsigijimas yra ilgalaikės modernizacijos dalis: Lenkija 2020 metais užsakė 32 orlaivius, kurie turėtų palaipsniui pakeisti senesnius sovietinės kilmės naikintuvus ir pagerinti sąveiką su NATO partneriais. Sutarties vertė viešai buvo įvardijama apie 4,6 mlrd. JAV dolerių, tai sudaro maždaug 4,2 mlrd. eurų pagal apytikrį to laikotarpio kursą.

    Planuojama, kad naujieji naikintuvai bus dislokuojami 32-ojoje taktinės aviacijos bazėje Lasko apylinkėse. Lenkijos pusė yra skelbusi, kad dalis orlaivių į šalį atvyks artimiausiais metais, o likusieji turėtų pasiekti Lenkiją vėlesniais etapais iki dešimtmečio pabaigos.

    Kas išskiria F-35A?

    F-35A laikomas vienu pažangiausių daugiafunkcių naikintuvų, nes sujungia mažesnį radarų pastebimumą, jutiklių sintezę ir duomenų apsikeitimą su kitais NATO vienetais. Praktikoje tai reiškia geresnį situacijos matymą, galimybę veikti sudėtingoje oro gynybos aplinkoje ir perduoti žvalgybinę informaciją sąjungininkams.

    Orlaivyje naudojamas aktyvios fazinės gardelės radaras AN/APG-81, taip pat integruotos optinės ir infraraudonųjų spindulių sistemos, kurios leidžia aptikti taikinius skirtingomis sąlygomis. Ginkluotė gali būti nešama vidinėse skyriuose, išlaikant mažesnį pastebimumą, o prireikus konfigūracija gali būti išplečiama papildoma išorine ginkluote.

    NATO rytinio sparno kontekstas

    F-35 pasirodymas regione vertinamas platesniame NATO atgrasymo kontekste, ypač po Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios ir išaugusio dėmesio oro erdvės gynybai. Penktos kartos platformos regione didina ne tik nacionalinius pajėgumus, bet ir bendrą Aljanso operacinį suderinamumą, nes tokie orlaiviai tampa svarbia žvalgybos ir tikslinių duomenų grandimi.

    Lenkijos karinės aviacijos stiprinimas taip pat siejamas su didesniu reagavimo greičiu ir galimybe kartu su sąjungininkais vykdyti oro policijos, atgrasymo bei regioninės gynybos užduotis. Stebėtojai Vokietijoje atkreipia dėmesį, kad tai ne vien simbolinis pirkinys, o realiai keičiamas pajėgų balansas ir technologinis šuolis.

    Lenkijos žiniasklaida ir kariuomenė taip pat skelbė, kad naujųjų naikintuvų skrydį į bazę lydėjo F-16, o pasirengimą prižiūrėjo aukšto rango karinių oro pajėgų vadovai. Tai pabrėžia, jog F-35 įvedimas į rikiuotę laikomas ne tik techniniu, bet ir strategiškai svarbiu įvykiu visam regionui.

  • Lenkija parodė įspūdingą vaizdo įrašą: virš šalies – pirmieji F-35 Husarz naikintuvai

    Lenkija parodė įspūdingą vaizdo įrašą: virš šalies – pirmieji F-35 Husarz naikintuvai

    Lenkijos nacionalinės gynybos ministerija paviešino vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas trijų F-35A Lightning II atskridimas į Lenkiją. Įraše matyti skrydis virš šalies ir nusileidimas 32-ojoje taktinės aviacijos bazėje Lasko mieste po transatlantinio skrydžio iš JAV.

    Ministerijos teigimu, naikintuvai atvyko su lenkų įgulomis, kurios anksčiau buvo rengiamos JAV, o ant sparnų jau matyti Lenkijos skiriamieji ženklai. Skrydžio atkarpoje Lenkijos oro erdvėje F-35 lydėjo du Lenkijos F-16 naikintuvai.

    „Tai viena svarbiausių dienų Lenkijos karinių oro pajėgų istorijoje. F-35 yra ne tik naujas lėktuvas, tai kokybinis mūsų gynybinių pajėgumų šuolis“, – sakė Lenkijos vicepremjeras ir nacionalinės gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Lenkija 32 F-35A įsigijo 2020 metais pagal modernizavimo programą, o dalis pirmųjų orlaivių kurį laiką buvo dislokuoti JAV, kur vyko pilotų ir technikų mokymai. Atvykimas į Lenkiją žymi perėjimą nuo parengimo etapo prie nuolatinio įvedimo į rikiuotę, o tolesni pristatymai planuojami artimiausiais metais.

    F-35 laikomi penktosios kartos naikintuvais, išsiskiriančiais mažesniu matomumu radarams, pažangiais jutikliais ir duomenų apdorojimu, leidžiančiu realiu laiku dalintis informacija su NATO sistemomis. Tokios platformos ne tik plečia smūgio ir oro gynybos galimybes, bet ir stiprina atgrasymą rytiniame Aljanso flange, kur ypač svarbus greitas situacijos suvokimas ir sąveika tarp skirtingų pajėgų.

    Vaizdo įraše taip pat matomas iškilmingas sutikimas bazėje ir pirmosios akimirkos Lenkijos aerodrome. Analitikai pažymi, kad naujų orlaivių integracija priklausys ne vien nuo pačių naikintuvų, bet ir nuo infrastruktūros, aptarnavimo grandinės, atsarginių dalių bei personalo parengimo, todėl artimiausiu metu didžiausias dėmesys bus skiriamas būtent šiems praktiniams žingsniams.

    Viešas ministerijos komunikavimas apie atskridimą rodo ir platesnę tendenciją, kai gynybos institucijos vis dažniau naudoja vaizdo turinį siekdamos aiškiau pristatyti modernizavimo eigą ir visuomenei, ir sąjungininkams. Tokie įrašai tampa ne tik informacine, bet ir strateginės komunikacijos priemone, ypač augant saugumo įtampoms regione.

    F-35A Lenkijos karinėse oro pajėgose turėtų tapti vienu svarbiausių taktinių aviacijos elementų ateinantiems dešimtmečiams. Kartu su esamais F-16 ir kitomis NATO priemonėmis šie orlaiviai planuojami kaip branduolys, kuris užtikrins modernesnį oro erdvės stebėjimą, tikslesnius smūgius ir spartesnį sprendimų priėmimą krizinėse situacijose.

    Viešai skelbta, kad oficialus sutikimo renginys planuojamas birželio 12 dieną. Iki tol tęsis techninis įvedimas į eksploataciją, procedūrų derinimas ir skrydžių programos, kurios leis įvertinti, kaip greitai naujieji F-35 bus pasirengę vykdyti užduotis Lenkijos ir NATO gynybos planuose.

  • Pirmieji F-35A atskrido į Lenkiją: ką tai keičia NATO rytiniame flange ir šalies oro gynyboje

    Gegužės 22 dieną Lenkijos karinių oro pajėgų istorijoje įrašyta nauja data: 32-ojoje taktinės aviacijos bazėje Lasko mieste nusileido pirmieji trys F-35A „Lightning II“ penktos kartos daugiafunkciai naikintuvai. Tai pirmasis realus žingsnis, kai ilgai planuotas modernizacijos projektas iš sutarties eilučių persikelia į kasdienę tarnybą ir kovinį pasirengimą.

    F-35A įsigijimo programa Lenkijoje pradėta 2020 metais, kai buvo pasirašytas kontraktas dėl 32 orlaivių, mokymų, logistikos, simuliatorių ir techninio palaikymo. Bendra sandorio vertė viešai buvo įvardyta apie 4,6 milijardo JAV dolerių, tai yra maždaug 4,2 milijardo eurų, priklausomai nuo valiutų kurso skaičiavimo laikotarpio.

    Iki šiol dalis Lenkijai skirtų F-35 buvo naudojami mokymams Jungtinėse Valstijose, Ebbingo bazėje Arkanzase, kur ruošiami pilotai ir technikai. Toks modelis taikomas ir kitoms naujoms F-35 naudotojoms: pirmiausia sukuriamas personalo „branduolys“, o tik tuomet dalis pajėgumų perkeliama į nacionalines bazes.

    Kas iš tikrųjų yra F-35

    F-35 dažnai vadinamas ne vien naikintuvu, o tinkliniu kovos mazgu, kuris renka ir apdoroja duomenis iš įvairių jutiklių, o vėliau perduoda juos sąjungininkų platformoms ir oro gynybos sistemoms. Pagrindinis pranašumas čia yra situacijos suvokimas: pilotas gauna sujungtą vaizdą iš radaro, infraraudonųjų spindulių sistemų ir elektroninės žvalgybos priemonių, todėl sprendimai priimami greičiau.

    Mažas aptinkamumas radarais, vadinamoji „stealth“ technologija, suteikia galimybę priartėti prie saugomų zonų ir atlikti užduotis mažiau rizikuojant būti pastebėtam. Praktikoje tai reiškia ne „nematomumą“, o trumpesnį aptikimo nuotolį ir daugiau laiko manevrui, ypač susidūrus su senesnės kartos oro gynybos sistemomis.

    Lenkija oficialiai nurodo, kad F-35 turėtų veikti kaip vientisos sistemos dalis, sąveikaudami su oro gynybos sprendimais „Wisła“ ir „Narew“, tolimojo nuotolio ugnies priemonėmis, žvalgybos pajėgumais bei modernizuotais F-16. Tokia integracija atitinka NATO kryptį į bendrą oro, sausumos, jūrų, kosmoso ir kibernetinės erdvės sąveiką.

    Bazė ir infrastruktūra

    Lasko bazė pastaraisiais metais buvo pritaikoma naujos kartos orlaiviams, įrengiant specializuotas techninės priežiūros zonas, apsaugos perimetrą, ryšių ir duomenų sistemas. Lenkijos gynybos institucijos yra nurodžiusios, kad vien bazės modernizacija ir susijusios investicijos siekė apie 900 milijonų zlotų, tai yra maždaug 210 milijonų eurų.

    Lenkijoje pabrėžiama, kad dalis infrastruktūros sprendimų dėl saugumo reikalavimų neviešinami, nes F-35 programa glaudžiai susijusi su jautriomis ryšių, programinės įrangos ir aptarnavimo procedūromis. Tokia praktika būdinga daugeliui šalių, kurios priima penktos kartos platformas.

    „Esame pasirengę ir laukėme šio skrydžio: pirmųjų F-35 ratų prisilietimo prie Lenkijos žemės. Tai mums svarbi akimirka, diena nulis“, – sakė 32-osios taktinės aviacijos bazės vadas pulkininkas lakūnas Krzysztofas Duda.

    Ribojimai ir realybė

    Pirmosios į Lenkiją atskridusios mašinos, kaip ir kitų šalių ankstyvosios partijos, gali būti pristatytos su ankstesne programinės įrangos ir įrangos konfigūracija. Tarptautinėje F-35 programoje viešai aptariami vėlavimai, susiję su TR-3 kompiuterinės architektūros ir Block 4 modernizacijos diegimu, kurie turėtų atverti platesnes ginkluotės ir jutiklių galimybes.

    Vis dėlto net ir esama konfigūracija ženkliai keičia regiono pajėgumų balansą, nes suteikia aukštą jutiklių lygį, pažangią elektroninę kovą ir didelį suderinamumą su NATO procedūromis. Rytiniame Aljanso flange tai svarbu ne tik dėl oro erdvės kontrolės, bet ir dėl gebėjimo greitai aptikti taikinius bei perduoti duomenis oro gynybai ar sąjungininkų pajėgoms.

    Viešoje erdvėje dėmesį patraukė ir tai, kad ant naujųjų orlaivių ženklinimas gali būti mažiau kontrastingas, pritaikytas bendram pilkam maskuojančiam dažymui. Tokie sprendimai siejami su mažo aptinkamumo reikalavimais ir standartais, taikomais iki pilnos nacionalinės konfigūracijos užbaigimo.

    Strategiškai Lenkijai F-35 reiškia ne vien naują orlaivį, bet ir kitokį kovos būdą, kuriame pranašumą suteikia informacija, jos apdorojimo greitis ir gebėjimas veikti tinkle. NATO mastu tai stiprina atgrasymą, o šalies mastu kuria pagrindą glaudesnei oro gynybos ir aviacijos integracijai artimiausiems dešimtmečiams.

  • Lenkai skelbia: F-35 jau pakeliui į šalį, ministras įvardijo, kada jie nusileis Lasko bazėje

    Lenkai skelbia: F-35 jau pakeliui į šalį, ministras įvardijo, kada jie nusileis Lasko bazėje

    Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas pareiškė, kad pirmieji Lenkijai skirti naikintuvai F-35 artimiausiu metu pasieks šalį. Pasak jo, nuo nusileidimo 32-ojoje taktinės aviacijos bazėje Lasko mieste Lenkiją skiria kelios dešimtys valandų.

    Ministro teigimu, lėktuvams nusileidus bus atlikti techniniai patikrinimai, o oficiali priėmimo į Lenkijos karines oro pajėgas ceremonija planuojama pirmoje birželio pusėje. Tokie pranešimai skelbiami didėjant regiono budrumui dėl saugumo padėties Baltijos jūros regione.

    Lenkija 2020 metais pasirašė sutartį dėl 32 naikintuvų F-35A įsigijimo kartu su mokymų paketu ir papildomais varikliais. Sandorio vertė siekė apie 4,3 milijardo eurų, perskaičiavus iš tuo metu skelbtos sumos JAV doleriais.

    Lenkijos karinėse oro pajėgose F-35 gavo pavadinimą „Husarz“. Tai penktosios kartos daugiafunkcis naikintuvas, išsiskiriantis mažesniu matomumu radarams ir plačiu jutiklių rinkiniu, leidžiančiu rinkti, apdoroti ir dalintis duomenimis su kitomis pajėgomis.

    Iki šiol dalis Lenkijai skirtų orlaivių buvo nukreipiami į mokymo infrastruktūrą Jungtinėse Valstijose, kur rengiami pilotai ir technikai. Toks modelis įprastas F-35 programoje, nes pereinant prie naujo tipo lėktuvo būtina paruošti personalą, procedūras ir techninės priežiūros grandinę.

    Planuojama, kad visi 32 naikintuvai bus pristatyti iki 2029 metų pabaigos. Pagrindinė jų dislokavimo vieta bus Lasko bazė, tačiau dalis pajėgumų numatoma ir 21-ojoje taktinės aviacijos bazėje Švidvine, kur infrastruktūra pritaikoma moderniems orlaiviams, įskaitant simuliatorių ir aptarnavimo pajėgumus.

    F-35A yra konvencionaliam kilimui ir tūpimui skirtas variantas, naudojamas įprastuose kilimo ir tūpimo takuose. Lenkija turi gauti modernizuotus orlaivius su TR-3 (Technical Refresh 3) kompiuterine architektūra ir Block 4 paketu, kuris siejamas su didesne skaičiavimo galia, patobulintais ekranų sprendimais ir platesnėmis integruojamos ginkluotės galimybėmis.

    Praktikoje F-35 vertė siejama ne vien su smūgio galimybėmis, bet ir su gebėjimu veikti kaip informacijos mazgas. Jutiklių sintezė ir duomenų perdavimas leidžia greičiau aptikti taikinius, tiksliau juos identifikuoti ir perduoti informaciją kitiems orlaiviams, oro gynybai ar sausumos pajėgoms, taip didinant bendrą situacijos suvokimą.

    Tokie pristatymai Lenkijoje vertinami kaip reikšmingas žingsnis modernizuojant karines oro pajėgas ir stiprinant sąveiką su NATO standartais. Kartu tai yra ir ilgalaikė investicija, kuriai svarbios ne tik pačios platformos, bet ir ryšio sistemos, ginkluotės integracija, logistika bei personalo rengimas.

  • Pirmieji Lenkijos F-35 jau pakeliui: kada naikintuvai bus iškilmingai sutikti Lasko bazėje

    Lenkijos gynybos ministerija pranešė, kad pirmieji penktosios kartos naikintuvai F-35 artimiausiu metu turėtų atskristi į šalį. Pasak vicepremjero ir gynybos ministro Władysławo Kosiniako-Kamyszo, iškilmingas naujų orlaivių sutikimas Lasko aviacijos bazėje planuojamas birželio pirmoje pusėje.

    Nors konkreti atskridimo data neįvardijama, ministras teigė, kad lėktuvai turėtų pasirodyti per artimiausias dienas, vėliausiai per maždaug dvi savaites. Tai reikšmingas etapas programoje, kuri Lenkijos karines oro pajėgas perorientuoja į NATO standartu grįstą penktosios kartos aviaciją.

    Kontraktas ir pristatymų grafikas

    Lenkija yra užsakiusi 32 F-35 naikintuvus. Sutarties vertė, pasirašyta 2020 metais, siekė apie 4,6 mlrd. JAV dolerių, tai yra maždaug 4,2 mlrd. eurų pagal tuo laikotarpiu buvusį vidutinį kursą.

    Lenkijos kariuomenės pateikiamu grafiku, visi užsakyti orlaiviai turėtų būti pristatyti iki 2029 metų. Pirmojo lėktuvo gamyba, kaip skelbta, buvo užbaigta 2024 metų lapkritį, o pristatymai etapais turi didinti realų kovinį pajėgumą, kai augs apmokytų įgulų ir technikų skaičius.

    Kur buvo lėktuvai ir kam ruošiamos bazės

    Lenkijos karinių oro pajėgų atstovai pabrėžia, kad dalis F-35 jau yra pažymėti nacionaliniais ženklais ir formaliai priklauso Lenkijai, tačiau iki šiol buvo dislokuoti JAV. Ten, Ebbing bazėje Arkanzase, daugiau nei metus vyksta pilotų ir techninio personalo mokymai, kurie būtini prieš pradedant pilnavertį eksploatavimą Europoje.

    Lasko 32-oji taktinės aviacijos bazė, kurioje nuo 2008 metų tarnauja F-16, yra viena pagrindinių vietų naujiesiems F-35. Vėlesniame etape naikintuvai planuojami ir Švidvino 21-ajai taktinės aviacijos bazei, kuri anksčiau buvo siejama su sovietinės kilmės Su-22 eksploatavimu.

    Kodėl F-35 svarbūs regionui

    F-35 laikomi vienu svarbiausių NATO daugiafunkcių naikintuvų, ypač dėl pažangių jutiklių, informacijos apdorojimo ir sąveikos su kitais aljanso pajėgumais. Europoje šiuos orlaivius įsigyja ar jau eksploatuoja Jungtinė Karalystė, Vokietija, Suomija, Norvegija, Nyderlandai, Belgija, Italija, Danija ir Čekija.

    Lenkijos atveju tai reiškia ne tik naują platformą, bet ir didesnius reikalavimus infrastruktūrai, kibernetiniam saugumui, logistinei grandinei bei personalo rengimui. Todėl bazės modernizuojamos iš anksto, o pirmieji atskridimai vertinami kaip praktinis perėjimo į naują etapą startas.

    „Iškilmingas F-35 sutikimas Lasko bazėje numatytas birželio pirmoje pusėje“, – sakė Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

  • Buvęs švedų pilotas: „Saab“ „Gripen“ kai kuriose misijose gali pranokti F-35, vilioja Portugaliją

    Švedijos gynybos pramonės grupė „Saab“ tęsia pastangas įtikinti Portugaliją rinktis naikintuvus JAS-39 „Gripen“ vietoje svarstytų amerikietiškų F-35. Diskusijose vis dažniau akcentuojama ne tik kaina ar pristatymo terminai, bet ir politinė rizika bei priklausomybė nuo vieno tiekėjo.

    „Saab“ argumentuoja, kad „Gripen“ nuo pat pradžių kurtas atsižvelgiant į Šiaurės Europos gynybos scenarijus, įskaitant galimą aukšto intensyvumo konfliktą su Rusija. Buvęs Švedijos oro pajėgų pilotas Jussi Halmetoja, dabar dirbantis „Saab“ konsultantu, teigia, kad dalyje situacijų „Gripen“ gali būti praktiškesnis už F-35.

    „Didelio intensyvumo kare JAS-39 „Gripen“ gali suteikti didesnes sėkmės galimybes, nes jis sukurtas generuoti didelį operacijų tempą“, – sakė Jussi Halmetoja.

    Esminis akcentas – veikimo ciklo greitis ir logistika. Pasak pašnekovo, „Gripen“ buvo projektuotas taip, kad galėtų leistis ir vėl pakilti maždaug po 10 minučių, o tai svarbu tuomet, kai reikia nuolat palaikyti oro erdvės kontrolę ir greitai reaguoti į taikinius.

    Portugalijai ši tema tapo aktualesnė vertinant, kiek ilgam įsipareigojimai susietų šalį su JAV ekosistema: programine įranga, atnaujinimais, ginkluotės integracijomis ir eksporto taisyklėmis. Dalis Europos valstybių pastaraisiais metais vis garsiau kalba apie strateginę autonomiją ir norą turėti daugiau pasirinkimų gynybos pirkimuose.

    „Saab“ taip pat siūlo ne vien orlaivių tiekimą, bet ir platesnį bendradarbiavimo paketą, apimantį pramoninę partnerystę. Tarp siūlomų krypčių minimas dalies gamybos, surinkimo ar aptarnavimo pajėgumų lokalizavimas Portugalijoje, kas galėtų sustiprinti vietos kompetencijas ir kurti pridėtinę vertę ekonomikai.

    Viešojoje erdvėje šią diskusiją papildo ir Ukrainos ekspertų vertinimai, kad „Gripen“ galėtų būti reikšmingas oro gynybos ir taktinės aviacijos elementas susiduriant su Rusijos keliama grėsme. Vis dėlto galutinis Portugalijos sprendimas priklausys nuo platesnio veiksnių rinkinio: sąnaudų per visą tarnybos laiką, ginkluotės paketo, mokymų, pristatymo grafiko ir politinių įsipareigojimų.

  • Turkija atsisako „F-35“ ir užsako KAAN: žinutė Europai apie ginklų pirkimus

    Turkija atsisako „F-35“ ir užsako KAAN: žinutė Europai apie ginklų pirkimus

    Turkija paskelbė užsakiusi pirmąją 20 penktos kartos naikintuvų KAAN partiją ir taip dar labiau nutolsta nuo JAV gaminamų „F-35“. Šis sprendimas iškart sulaukė atgarsio Europoje, kur vis garsiau kalbama apie ginkluotės tiekimo rizikų valdymą ir pirkimų diversifikavimą.

    Turkijos kelias į KAAN glaudžiai susijęs su jau anksčiau kilusia įtampa su Vašingtonu. Po to, kai Ankara įsigijo rusiškas S-400 oro gynybos sistemas, JAV 2019 metais pašalino Turkiją iš „F-35“ programos ir sustabdė orlaivių perdavimą, motyvuodamos saugumo rizikomis.

    KAAN kuriamas kaip būsimas Turkijos karinių oro pajėgų pagrindas, ilgainiui turintis pakeisti eksploatuojamus F-16. Programą vysto „Turkish Aerospace“, o Ankara projektą pristato kaip technologinės nepriklausomybės ir vietinės pramonės stiprinimo simbolį.

    „Tai ne tik lėktuvas. Tai nacionalinės nepriklausomybės ir technologinio suvereniteto simbolis“, – sakė „Turkish Aerospace“ vadovas Mehmetas Demiroglu.

    Pasak jo, pradinė sutartis apima 20 orlaivių Block 10 versiją, tačiau tai esą tik pradžia, o vėliau skaičiai turėtų augti. Turkija viešai signalizuoja, kad ateityje KAAN galėtų būti siūlomas ir eksporto rinkoms, įskaitant Europos valstybes.

    Europai šis žingsnis svarbus ne vien dėl technologijų, bet ir dėl politikos. Dalis Europos šalių yra pasirinkusios „F-35“ kaip pagrindinę ateities platformą, tačiau pastaraisiais metais vis dažniau aptariama, kaip išvengti priklausomybės nuo vieno tiekėjo, ypač kai gynybos pramonėje sprendimus neretai lydi eksporto kontrolė ir politinės sąlygos.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, kad šalia JAV projektų atsiranda daugiau alternatyvų: Turkijos KAAN ir Pietų Korėjos KF-21 vystomi kaip pažangūs sprendimai, kurių įsigijimo ir modernizavimo sąlygos gali būti lankstesnės. Vis dėlto galutinį atsakymą, ar KAAN taps realia alternatyva NATO ir Europos šalims, lems bandymų rezultatai, serijinės gamybos tempai ir integracija su Aljanso standartais.

    Žinomi ir pagrindiniai viešai skelbiami būsimo KAAN parametrai: vienvietis naikintuvas turėtų siekti apie 20,3 metro ilgį, turėti dviejų variklių schemą, maksimalų greitį iki Mach 1,8 ir galimybę nešti dalį ginkluotės vidinėse skyriuose. Programos šalininkai pabrėžia, kad būtent tokie sprendimai yra svarbūs siekiant mažesnio pastebimumo ir didesnio išgyvenamumo šiuolaikiniame mūšio lauke.

  • Pirmieji Lenkijos F-35 atskrenda jau netrukus: 3 savybės, kurios keičia oro karą

    Pirmieji Lenkijos F-35 atskrenda jau netrukus: 3 savybės, kurios keičia oro karą

    Lenkija praneša, kad jau artimiausiu metu į šalį turėtų atskristi pirmieji F-35 naikintuvai, kurie taps moderniausiais jos karinių oro pajėgų orlaiviais. Šie penktosios kartos lėktuvai NATO dažnai apibūdinami trimis kertinėmis sąvokomis: mažas matomumas, tinklacentriškumas ir jutiklių duomenų sujungimas.

    Viešojoje erdvėje F-35 dažnai pristatomas kaip sunkiai radarams „pagaunamas“ lėktuvas, tačiau realybėje tai nėra vien nematomumo istorija. Dalis technologijų susijusios su korpuso forma, specialiomis dangomis ir sprendimais, mažinančiais radarinį atspindį, kad aptikimas ir ypač tikslus sekimas būtų gerokai apsunkintas.

    Kas slepiasi už mažo matomumo?

    Mažas matomumas reiškia ne tai, kad lėktuvas apskritai nematomas, o tai, kad jį aptikti ir patikimai sekti sudėtingiau, ypač didesniais atstumais ir tam tikruose radarų diapazonuose. Tokiu atveju priešininkui gali prireikti daugiau laiko ir daugiau skirtingų sensorių, kad būtų galima patvirtinti taikinį ir perduoti duomenis ginkluotei.

    Karinėje praktikoje tai svarbu todėl, kad oro gynybos grandinė nuo aptikimo iki apšaudymo turi veikti greitai ir tiksliai. Kuo daugiau neapibrėžtumo, tuo sunkiau laiku priimti sprendimus, o langas perimti taikinį gali sutrumpėti iki kritiškai mažo.

    Tinklacentriškumas: lėktuvas kaip duomenų mazgas

    Kita esminė F-35 stiprybė yra gebėjimas veikti kaip tinklo mazgas, renkant ir dalijantis informacija realiu laiku. Tai reiškia, kad lėktuvas ne tik naudoja savo radarą ir optinius jutiklius, bet ir gali integruoti duomenis iš kitų platformų ar komandinių centrų, kurdamas platesnį situacijos vaizdą.

    Praktiškai toks modelis leidžia vienai platformai aptikti grėsmes, o kitai jas neutralizuoti, net jei pastaroji pati taikinio nemato taip gerai. NATO doktrinoje tai siejama su spartesniu sprendimų priėmimu ir geresniu skirtingų pajėgų rūšių suderinamumu.

    Jutiklių duomenų sujungimas mažina pilotų krūvį

    Trečiasis elementas yra jutiklių duomenų sujungimas, kai įvairių sensorių informacija apdorojama ir pilotui pateikiama vieningu, aiškiu vaizdu. Tai mažina riziką, kad mūšio sąlygomis pilotas bus perkrautas skirtingais pranešimais, perspėjimais ir ekranų duomenimis.

    Moderniose oro operacijose laikas dažnai skaičiuojamas sekundėmis, todėl svarbu ne vien turėti daug informacijos, bet ir ją suprasti greitai. Dėl to F-35 neretai vadinamas ne tik naikintuvu, bet ir skraidančia žvalgybos, stebėjimo bei situacijos valdymo platforma.

    Lenkijos F-35 įvedimas į rikiuotę yra platesnės regiono oro pajėgų modernizacijos dalis, siejama su NATO atgrasymo stiprinimu ir didesniu sąveikumu su sąjungininkais. Kartu su jau eksploatuojamais F-16 ir kitomis platformomis, šie naikintuvai turėtų iš esmės išplėsti Lenkijos gebėjimus veikti sudėtingoje oro gynybos aplinkoje ateinančiais dešimtmečiais.

  • Lenkija artėja prie F-35 „Husarz“: 12-asis naikintuvas baigė bandymus, prasideda pristatymai

    Lenkija praneša žengusi dar vieną žingsnį link penktosios kartos naikintuvų F-35 įvedimo į rikiuotę. Šalies vicepremjeras ir gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas informavo, kad 12-asis Lenkijai skirtas F-35 jau baigė bandymus ant žemės ir ore.

    Pasak ministro, dar keturi orlaiviai yra baigiamojoje gamybos stadijoje, o vėliau jų lauks testų procedūros. Po jų naikintuvai turėtų būti parengti atskristi į Lenkiją ir papildyti 32-ąją taktinės aviacijos bazę Łaske.

    Kas žinoma apie pristatymų grafiką?

    Lenkija yra užsakiusi 32 naikintuvus F-35A, kurie šalies kariuomenėje turi pavadinimą „Husarz“. Pirmoji eskadrilė, sudaryta iš 16 orlaivių, planuojama dislokuoti Łaske, kur aerodromas jau atliko sertifikavimo procedūras, reikalingas F-35 eksploatavimui.

    Kita 16 naikintuvų dalis numatyta 21-ajai taktinės aviacijos bazei Świdwine. Ši bazė siejama su anksčiau naudotais sovietinės kilmės Su-22, kurie pastaraisiais metais buvo nuosekliai išimami iš tarnybos.

    Mokymai JAV ir pasirengimas eksploatacijai

    Dar iki pirmųjų pristatymų Lenkijos pilotai ir technikai JAV dalyvauja F-35 mokymų programose. Skelbiama, kad dalis pilotų jau pasiekė instruktorių kvalifikacijos etapą, o mokymai apima ne tik skrydžius, bet ir modernių eksploatacijos bei logistinės paramos sistemų valdymą.

    Kartu rengiami ir techniniai specialistai bei inžinieriai, atsakingi už skirtingas orlaivio priežiūros sritis. Tai laikoma kritiniu elementu, nes F-35 eksploatacija remiasi griežtais aptarnavimo standartais, programinės įrangos atnaujinimais ir duomenų sauga.

    Vienas didžiausių Lenkijos gynybos sandorių

    Sutartis dėl F-35 įsigijimo buvo pasirašyta 2020 metais. Skelbiama, kad sandorio vertė siekė 4,6 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 4,2 mlrd. eurų pagal apytikrį to laikotarpio valiutų kursą.

    Lenkijos kariuomenės institucijos šį pirkimą yra įvardijusios kaip antrą didžiausią ginkluotės sandorį šalies istorijoje. Pirmojo orlaivio gamyba buvo užbaigta 2024 metų rugpjūtį, o visų 32 naikintuvų pristatymus numatyta užbaigti iki 2029 metų.

    Kuo F-35 keičia oro pajėgumus?

    F-35 laikomi vienu svarbiausių NATO standartų naikintuvų Europoje, nes juos renkasi vis daugiau Aljanso šalių. Penktosios kartos platforma išsiskiria mažesniu pastebimumu radarams ir plačiu jutiklių rinkiniu, kuris apjungia informaciją iš skirtingų šaltinių į vieną situacijos vaizdą.

    Tokio tipo orlaiviai skirti ne vien oro kovai, bet ir žvalgybai, taikinių nustatymui bei smūgiams, kai svarbi greita duomenų sklaida tarp pajėgų ore, jūroje ir sausumoje. Lenkijos atveju tai reikšminga ir dėl integracijos su turimomis priešlėktuvinės gynybos sistemomis bei jau eksploatuojamais F-16.

    32-oji bazė Łaske yra viena moderniausių Lenkijos oro pajėgų infrastruktūros vietų ir nuo 2008 metų naudoja F-16. F-35 atėjimas į šią bazę reiškia ne tik naujus orlaivius, bet ir papildomus infrastruktūros, ryšių bei saugumo reikalavimus, kurie tampa vis svarbesni šiuolaikinėje karo aviacijoje.