CP v2

Tag: F-35

  • Lenkija oficialiai priėmė pirmuosius F-35 „Husarz“: ką reiškia šie naikintuvai ir kiek kainavo

    Lenkija oficialiai priėmė pirmuosius F-35 „Husarz“: ką reiškia šie naikintuvai ir kiek kainavo

    F-35 oficialiai įtraukti į rikiuotę

    Lenkijos ginkluotosios pajėgos surengė ceremoniją, per kurią oficialiai priėmė naikintuvus F-35A, šalies oro pajėgose pavadintus „Husarz“. Renginys vyko 32-ojoje taktinės aviacijos bazėje Lasko mieste, dalyvaujant aukščiausiems valstybės pareigūnams.

    Ceremonijoje taip pat dalyvavo Lenkijos kariuomenės vadovybė ir svečiai iš užsienio, įskaitant Jungtinių Valstijų atstovus. JAV yra pagrindinė F-35 programos partnerė ir šių orlaivių gamybos bei eksporto sistemos koordinatorė.

    Demonstracinis skrydis virš šalies

    Prieš oficialią dalį keli F-35 surengė demonstracinį skrydį virš Lenkijos, praskrisdami pro kelis simbolinius taškus ir didžiuosius miestus. Tokie skrydžiai dažnai naudojami ne tik visuomenės informavimui, bet ir kaip praktinis pilotų bei antžeminių tarnybų koordinavimo patikrinimas.

    Žiūrovai galėjo stebėti orlaivių praskridimus ir riedėjimą aerodrome, o renginys tapo aiškiu signalu apie Lenkijos oro gynybos ir puolamųjų pajėgumų modernizavimą. Varšuva F-35 įsigijimą įvardija kaip kartos šuolį, panašų į anksčiau įvykusį perėjimą prie F-16.

    Kiek orlaivių įsigyta ir kokia kaina

    Lenkija yra užsakiusi 32 F-35A naikintuvus su mokymo paketu ir papildomais varikliais. Sutartis buvo pasirašyta 2020 metais, o pristatymai pagal planą turėtų būti užbaigti iki 2029 metų pabaigos.

    Skelbta, kad įsigijimas kainavo apie 4,2 mlrd. eurų be mokesčių, perskaičiavus iš viešai nurodytos sutarties vertės JAV doleriais. Iki šių metų pabaigos Lenkija tikisi sulaukti dar dalies orlaivių, kad būtų galima sparčiau plėsti parengtų įgulų ir technikų skaičių.

    Kuo F-35 laikomas 5-osios kartos standartu

    F-35, kurį gamina „Lockheed Martin“, priskiriamas 5-osios kartos naikintuvams dėl kelių esminių savybių: sumažinto radarinio matomumo, pažangios sensorių sistemos ir duomenų sintezės. Praktikoje tai reiškia, kad pilotas mato apjungtą vaizdą iš skirtingų jutiklių, o orlaivis gali veikti sudėtingoje oro gynybos aplinkoje.

    Šiuolaikinėse operacijose vis didesnę reikšmę turi ne vien greitis ar manevringumas, bet ir gebėjimas rinkti, apdoroti bei perduoti informaciją realiu laiku. Dėl to F-35 dažnai vertinamas kaip tinklo centrinio karo platforma, galinti perduoti taikinių duomenis kitiems orlaiviams, priešlėktuvinėms sistemoms ar vadavietėms.

    „F-35 įvedimas į rikiuotę yra strateginis žingsnis, kuris keičia mūsų oro pajėgumų kokybę ir sąveiką su sąjungininkais“, – sakė ceremonijoje dalyvavęs Lenkijos gynybos sektoriaus atstovas.

    Lenkijos sprendimas stiprinti oro pajėgas F-35 kontekste vertinamas ir platesniame regione, kur didėja poreikis greitam situacijos supratimui, oro erdvės kontrolei ir atgrasymo priemonėms. Kartu tai didina ir logistikos, bazavimo infrastruktūros bei personalo rengimo svarbą, nes 5-osios kartos orlaivių eksploatacija reikalauja aukštos parengties visoje sistemoje.

  • Pirmieji Lenkijos F-35 Husarz oficialiai pradėjo tarnybą: ką keičia NATO rytiniam flangui

    Pirmieji Lenkijos F-35 Husarz oficialiai pradėjo tarnybą: ką keičia NATO rytiniam flangui

    Lenkijoje oficialiai į rikiuotę priimti pirmieji trys penktosios kartos naikintuvai F-35, kuriems suteiktas vardas Husarz. Prieš ceremoniją 32-ojoje taktinėje aviacijos bazėje Łaske orlaiviai surengė parodomąjį skrydį virš Gdansko, Varšuvos, Krokuvos ir Lodzės, sutraukdami tūkstančius smalsuolių.

    Šis simbolinis pasirodymas, pavadintas operacija Welcome to Poland, buvo ne tik šventinė įžanga, bet ir dalis mokomųjų užduočių. Tokie skrydžiai leidžia įguloms treniruoti maršrutų planavimą, ryšį su oro erdvės valdymu ir veiksmų koordinavimą su kitais Lenkijos karinių oro pajėgų vienetais.

    Kas yra F-35 ir kuo jis svarbus?

    F-35 laikomas vienu pažangiausių daugiafunkcių kovos orlaivių pasaulyje, o svarbiausias jo bruožas yra mažesnis aptinkamumas radarais ir integruota jutiklių sistema. Praktikoje tai reiškia, kad pilotas gauna viename vaizde sujungtą informaciją iš įvairių sensorių, o dalį duomenų gali realiu laiku perduoti kitiems vienetams ore, sausumoje ar jūroje.

    Karinės aviacijos ekspertai pabrėžia, kad penktosios kartos naikintuvas keičia ne tik oro kovos galimybes, bet ir žvalgybos bei taikinių nustatymo grandinę. Tokia platforma leidžia greičiau aptikti grėsmes, tiksliau planuoti smūgius ir užtikrinti geresnę sąveiką su NATO pajėgomis, ypač rytiniame Aljanso flange.

    Lenkijos planas: 32 naikintuvai iki 2029 metų

    Lenkija dar 2020 metais pasirašė sutartį dėl 32 F-35 įsigijimo kartu su mokymo paketu ir papildomais varikliais. Sutarties vertė siekė apie 4,6 mlrd. JAV dolerių, tai yra maždaug 4,2 mlrd. eurų pagal apytikrį to laikotarpio kursą.

    Skelbiama, kad artimiausiais mėnesiais turėtų būti pristatyta dar 11 orlaivių, kitais metais planuojama gauti dar 12, o likę naikintuvai Lenkiją pasiektų vėliau. Visi pristatymai turėtų būti baigti iki 2029 metų, o pilnas operacinis pajėgumas, vertinant infrastruktūros ir parengties poreikius, prognozuojamas apie 2030 metus.

    Kodėl pasirinktas vardas Husarz?

    Per ceremoniją F-35 simboliškai pakrikštyti vardu Husarz, pasirinktu viešame balsavime Generalinio štabo socialinių tinklų kanaluose. Pavadinimas siejamas su istorine husarų tradicija, kuri Lenkijoje laikoma vienu atpažįstamiausių karinės istorijos simbolių.

    Lenkija turi įsitvirtinusią ginkluotės vardų suteikimo praktiką ir moderniais laikais: anksčiau F-16 Lenkijos karinėse oro pajėgose gavo vardą Jastrząb. Tokie pavadinimai dažnai naudojami ne tik identitetui kurti, bet ir visuomenės dėmesiui telkti, aiškinant ilgalaikių investicijų į gynybą logiką.

    „Tai diena, kurios laukėme metų metus. Šiandien Lenkija pasitinka savo F-35 Husarz“, – sakė Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    „Tai istorinis momentas Lenkijos ginkluotosioms pajėgoms ir mūsų saugumui. Lenkija įsilieja į valstybių, turinčių penktosios kartos naikintuvus, elitą“, – sakė Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis.

    Lenkijos vyriausybė akcentuoja, kad naujieji naikintuvai bus ne tik technologinis šuolis, bet ir praktinis indėlis į oro erdvės apsaugą. Orlaiviai ilgainiui turėtų perimti dalį užduočių, susijusių su oro policija, atgrasymu ir sąveika su sąjungininkais, o bazė Łaske vystoma kaip pilotų rengimo ir mokymo centras.

    F-35 įvedimas į tarnybą yra ir platesnės regiono tendencijos dalis: Europoje šiuos naikintuvus jau eksploatuoja arba diegia Jungtinė Karalystė, Vokietija, Suomija, Norvegija, Nyderlandai, Belgija, Italija, Danija, Čekija. Tai didina suderinamumą ir kuria vienodesnę NATO oro pajėgų ekosistemą, kurioje svarbi ne tik ginkluotė, bet ir bendros procedūros, logistika bei mokymo standartai.

    Lenkijos atveju papildomas akcentas tenka rytinio flango saugumui: moderni platforma kartu su infrastruktūros plėtra ir personalo rengimu didina gebėjimą greitai reaguoti į incidentus ir veikti platesnėse Aljanso operacijose. Tačiau pilnas šių pajėgumų išnaudojimas priklausys nuo to, kaip sparčiai bus parengti pilotai, technikai ir užtikrintas ilgalaikis aptarnavimas.

  • Lenkijos F-16 nutūpė ant kelio Suomijoje: NATO pratybose istorinis momentas

    Lenkijos F-16 nutūpė ant kelio Suomijoje: NATO pratybose istorinis momentas

    Lenkijos karinių oro pajėgų naikintuvai F-16 ir mokomieji M-346 Suomijoje atliko nusileidimus vadinamajame kelių ruožo aerodrome – specialiai parengtame kelio segmente, kuris prireikus gali tapti laikinu pakilimo ir nusileidimo taku. Lenkijos kariuomenė pranešė, kad tai buvo pirmas toks F-16 nusileidimas Lenkijos istorijoje.

    Pratybos vyko netoli Tervo, kur kelio 551 atkarpa yra suprojektuota taip, kad ją būtų galima greitai pritaikyti aviacijos operacijoms: numatyti saugos sprendimai, aikštelės aptarnavimui ir galimybė laikinai riboti eismą. Suomija tokias atkarpas reguliariai naudoja treniruotėms, o nuo 2023 metų jose vis dažniau treniruojasi ir NATO sąjungininkai.

    Lenkijos pilotai Suomijoje dalyvauja tarptautinėse NATO pratybose Ramstein Flag 2026, kurios vyksta birželio 8–19 dienomis. Pagrindinis tikslas – didinti sąveikumą, treniruotis bendroms operacijoms ir stiprinti parengtį, kai oro pajėgoms tenka veikti sudėtingomis sąlygomis.

    Šioje kelio atkarpoje kartu su lenkais veikė ir kitų šalių orlaiviai: minimi Ispanijos F/A-18 bei Jungtinių Amerikos Valstijų F-35. Toks skirtingų platformų darbas vienoje improvizuotoje infrastruktūroje leidžia patikrinti, kaip greitai galima užtikrinti degalų tiekimą, techninę priežiūrą, ryšį ir skrydžių valdymą be įprastų bazės pajėgumų.

    NATO pratybose vis daugiau dėmesio skiriama išsklaidytoms operacijoms, kai orlaiviai sąmoningai „išbarstomi“ po kelis taškus, kad priešininkui būtų sunkiau vienu smūgiu paralyžiuoti aviaciją. Karo planuotojai pabrėžia, kad pirmieji taikiniai konflikto pradžioje dažnai būna aerodromai, degalų saugyklos ir ryšių mazgai, todėl gebėjimas veikti iš laikinų ruožų tampa kritiškai svarbus.

    Lenkija prie tokios taktikos grįžo ir savo teritorijoje: nuo 2023 metų po ilgos pertraukos vėl rengiami mokymai kelių ruožuose, žinomi kaip Route 604. Juose dalyvavo ne tik F-16, bet ir kiti orlaiviai, o pati praktika siejama su Šaltojo karo pamokomis, kai Vakarų naikintuvų konstrukcijose buvo numatytas veikimas iš neįprastos, laikinai parengtos infrastruktūros.

  • Lenkijos F-35 skris virš šalies: simbolinis turas nuo Krokuvos iki Varšuvos jau šį penktadienį

    Lenkijos F-35 skris virš šalies: simbolinis turas nuo Krokuvos iki Varšuvos jau šį penktadienį

    Lenkijos ginkluotosios pajėgos penktadienį surengs simbolinį trijų naikintuvų F-35 skrydį virš šalies. Akcija pristatoma kaip viešas naujos kartos orlaivių debiutas, skirtas gyventojams parodyti, kaip atrodo moderniausia šalies karinės aviacijos technika.

    Apie planuojamą skrydį viešai kalbėjo Lenkijos gynybos viceministras Cezary Tomczyk. Pasak jo, trys F-35 pakils iš Lasko bazės ir skries virš Krokuvos, vėliau pasuks į Gdanską, o maršrutą baigs Varšuvoje, kur praskris palei Vyslą ir grįš atgal į bazę.

    Kam skirtas šis skrydis?

    Lenkijos gynybos ministerija šią iniciatyvą vadina F-35 įvedimo į tarnybą pradžios dalimi ir siekia aiškiai komunikuoti visuomenei, kodėl tokie pirkimai daromi. Skrydžiai virš didžiųjų miestų yra ir simbolinis gestas, ir praktinė proga priminti apie oro gynybos bei oro policijos svarbą regione.

    „Lenkai turi žinoti, kam skiriami jų pinigai. F-35 yra esminis pokytis“, – sakė Cezary Tomczyk.

    Kiek kainuoja ir kiek jų bus?

    Lenkija yra užsakiusi 32 F-35A naikintuvus su mokymo paketu ir papildomų variklių rezervu. Sutartis pasirašyta 2020 metais, o bendra sandorio vertė siekė apie 4,3 mlrd. eurų, perskaičiavus iš tuo metu skelbtos sumos JAV doleriais.

    Lenkijos oro pajėgose F-35 turi pavadinimą „Husarz“. Pirmosios mašinos jau pristatytos į Lasko 32-ąją taktinės aviacijos bazę, o antra nuolatinė dislokavimo vieta numatyta Švidvino 21-ojoje taktinės aviacijos bazėje.

    Kada F-35 realiai sustiprins pajėgumus?

    Vien viešas pristatymas dar nereiškia pilnos kovinės parengties. Pajėgumai tiesiogiai priklauso nuo pilotų ir technikų rengimo tempo, atsarginių dalių tiekimo, ginkluotės integracijos ir bazių infrastruktūros, įskaitant misijų simuliatorius bei saugumo sistemas.

    Skelbiama, kad pirminė operacinė parengtis, kai orlaiviai gali vykdyti bazines oro policijos ir oro erdvės patruliavimo užduotis, realistiškai galėtų būti pasiekta 2027–2028 metais. Pilna operacinė parengtis dažniausiai siejama su 2030 metais, kai sukomplektuojamas didesnis parkas ir stabilizuojami mokymo bei aptarnavimo procesai.

    Lenkijos pilotai ir technikai F-35 programai ruošiami Jungtinėse Valstijose, o mokymų perkėlimas į Lenkiją turėtų plėstis kartu su infrastruktūros parengimu. Šis perėjimas laikomas sudėtingu, nes F-35 eksploatacija reikalauja kitokios taktikos, didelio duomenų apdorojimo ir glaudaus darbo su pažangiais jutikliais, kur svarbų vaidmenį atlieka DI pagrindu veikiantys sprendimų palaikymo elementai.

  • F-35 pilotas veteranams lenkams turi vieną patarimą: tai bus didžiausias šuolis iš F-16

    F-35 pilotas veteranams lenkams turi vieną patarimą: tai bus didžiausias šuolis iš F-16

    Pirmieji Lenkijai skirti naikintuvai F-35 jau pasiekė šalį, o tai žymi naują etapą šalies karinių oro pajėgų modernizacijoje. Kartu su nauja technika ateina ir nauji iššūkiai pilotams, kurie įpratę prie F-16 ir dabar pereina prie penktos kartos platformos.

    Apie tai, kuo F-35 skiriasi nuo ankstesnių naikintuvų ir ko tikėtis pereinamuoju laikotarpiu, kalba „Lockheed Martin“ bandymų pilotas Scottas McLarenas, pravarde Shark. Jis su F-35 programa susijęs daugiau nei 16 metų ir dalyvavo tiek ankstyvuose bandymuose, tiek dabartiniuose orlaivių priėmimo skrydžiuose.

    McLarenas pabrėžia, kad naujiems F-35 pilotams svarbiausia ne vien išmokti valdyti kitokį orlaivį, o perprasti kitą mąstymo logiką. Jo teigimu, kabinos ergonomika daugeliu detalių primena F-16, tačiau esminis pokytis slypi tame, kaip greitai ir kokiu mastu pilotas gauna bei panaudoja informaciją.

    Didžiausias skirtumas yra informacija

    F-35 pranašumas dažnai siejamas su mažesniu pastebimumu, tačiau bandymų piloto akimis svarbiausia yra jutiklių duomenų sujungimas į vieną aiškų vaizdą. Vietoj poreikio sekti kelis ekranus ir pačiam apdoroti radaro, elektroninės žvalgybos ar taikymo sistemų duomenis, F-35 daug informacijos apjungia ir pateikia vienoje vietoje.

    „Svarbiausia suprasti, kad F-35 leidžia matyti plačiau nei įprasta, ir tuo naudotis visos misijos metu“, – sakė Scottas McLarenas. Jo teigimu, tai mažina piloto kognityvinę apkrovą ir suteikia daugiau laiko taktiniams sprendimams.

    Toks pokytis ypač svarbus realiomis grėsmės sąlygomis, kai sprendimus reikia priimti sekundžių tikslumu. McLarenas pabrėžia, kad dėl to F-35 gebėjimai panašiai sustiprina tiek mažiau patyrusius, tiek veteranus, nes sistema standartizuoja situacinį suvokimą ir sumažina žmogiškų klaidų riziką.

    Kaip tikrinama, ar F-35 paruoštas

    McLareno dabartinė užduotis yra vykdyti priėmimo skrydžius ir galutinę kokybės patikrą prieš perduodant orlaivius JAV valdžiai, o vėliau ir užsakovams. Jis aiškina, kad kontrolė vyksta per visą gamybos ciklą, tačiau paskutinis etapas ore patvirtina, ar lėktuvas atitinka aiškiai apibrėžtus kriterijus.

    „Negalima perduoti orlaivio, kuris neatitinka nustatytų reikalavimų, net jei pristatymo grafikas labai įtemptas“, – sakė Scottas McLarenas. Pasak jo, aptikus nukrypimų, sprendžiama dėl taisymų ir terminų, tačiau kompromisas kokybės sąskaita neįmanomas.

    Bandymų pilotai tikrina tiek kovinių sistemų veikimą modeliuojant operacines sąlygas, tiek pačios platformos skrydžio parametrus, įskaitant traukos ir masės santykį, valdymo reakcijas ir manevringumo ribas. Taip pat atliekami skrydžiai, kurių metu palaipsniui plečiamos leidžiamos režimų ribos, siekiant patvirtinti saugų darbą visame numatytame diapazone.

    Modernizacija vyksta kartu su programine įranga

    F-35 evoliucija, pasak McLareno, iš esmės susijusi su programinės įrangos atnaujinimais. Per daugiau nei dešimtmetį platforma nuolat gavo naujų funkcijų, o šiuo metu itin daug dėmesio skiriama Block 4 modernizacijai, paremtai TR-3 technologiniu atnaujinimu.

    Šie pokyčiai siejami su didesniu skaičiavimo pajėgumu ir platesne naujų gebėjimų integracija, kuri diegiama etapais. McLarenas teigia jau atlikęs bandymus su dalimi naujų sprendimų ir akcentuoja, kad pilotui svarbiausias rezultatas yra dar geresnis situacinis suvokimas.

    Lenkijai F-35 atsiradimas yra ne tik naujas orlaivis, bet ir ilgas personalo, mokymo, logistikos bei infrastruktūros adaptacijos procesas. Bandymų piloto patarimas pereinantiems pilotams paprastas: kuo greičiau priimti, kad tai ne vien kitas lėktuvas, o kitoks darbo su informacija ir taktika standartas.

  • Ar „Gripen“ gali prilygti F-35: ekspertas paaiškina, kur baigiasi mitai ir prasideda faktai

    Diskusijos, ar švediškas naikintuvas JAS 39 „Gripen“ gali konkuruoti su amerikietišku F-35, pastaruoju metu atsinaujino dėl planuojamų „Gripen“ pristatymų Ukrainai. Viešojoje erdvėje šie lėktuvai dažnai lyginami kaip tariamai panašios klasės, tačiau ekspertai pabrėžia, kad kalbama apie skirtingų kartų platformas.

    „Gripen“ paprastai priskiriamas 4,5 kartos naikintuvams, o F-35 laikomas 5 kartos orlaiviu, sukurtu remiantis mažo pastebimumo, sensorių sujungimo ir tinklinio karo principais. Dėl to tiesioginis „kuris geresnis“ palyginimas dažnai prasilenkia su realiomis užduotimis, kurias šie lėktuvai geriausiai atlieka.

    „Gripen“ reputacija Europoje ilgą laiką rėmėsi paprastesnės eksploatacijos, greitesnio aptarnavimo ir galimybės veikti iš laikinų aerodromų idėja. Švedijos gynybos koncepcijoje numatytas išsklaidytas bazavimas, kai orlaiviai gali kilti ir leistis ne tik tradiciniuose aerodromuose.

    Vis dėlto analitikai pažymi, kad tokios galimybės nėra vien „Gripen“ išskirtinumas. NATO pratybose ne kartą demonstruota, kad ir kiti modernūs Vakarų naikintuvai, įskaitant F-16, F-35 ar „Eurofighter Typhoon“, gali vykdyti operacijas iš nestandartinių ar ribotos infrastruktūros vietų, jei tam paruošiama logistika ir sauga.

    Ne mažiau dažnai kartojamas argumentas apie itin mažą „Gripen“ aptarnaujančio personalo poreikį. Praktikoje net ir laikinos bazės reikalauja ne tik mechanikų, bet ir ginkluotės specialistų, ryšių bei valdymo grandies, žvalgybos ir meteorologijos pajėgumų, taip pat oro gynybos ir apsaugos elementų, todėl personalo mastas paprastai būna gerokai didesnis nei vien kelios technikų komandos.

    „Gripen E/F“ versijose daug dėmesio skiriama radioelektroninei kovai, o gamintojas „Saab“ šias sistemas pristato kaip pažangias ir pritaikytas intensyvaus konflikto scenarijams. Būtent čia viešojoje erdvėje kartais atsiranda supaprastinta išvada, esą pažangi radioelektroninė kova gali prilygti mažo pastebimumo technologijoms.

    Tačiau ekspertai pabrėžia, kad radioelektroninė kova ir mažas pastebimumas yra skirtingos kategorijos. F-35 taip pat turi modernias savisaugos ir trukdžių priemones, perspėjimo apie raketų grėsmes sistemas bei klaidinančius taikinius, bet papildomai remiasi korpuso forma, danga ir sprendimais, mažinančiais aptikimo tikimybę radarais.

    „Teiginiai, kad radioelektroninė kova yra tarsi skaitmeninis nematomumas ir kad ji lenkia F-35 mažo pastebimumo lygiu, yra klaidinantys“, – sakė ekspertas.

    Vienas jautriausių klausimų – kaina. Ankstesnės „Gripen“ versijos ilgai buvo laikomos santykinai ekonomiška alternatyva, tačiau naujesnės modifikacijos, ypač su ginkluote, aptarnavimo paketu, mokymais ir atsarginėmis dalimis, gali priartėti prie brangesnių platformų lygio.

    Remiantis viešai aptariamais skaičiavimais, „Gripen“ paketuose minima orientacinė kaina siekia apie 145 mln. eurų už orlaivį, kai kai kurie F-35A sandoriai su palaikymo paketu vertinami maždaug 197 mln. eurų už vienetą. Analitikai atkreipia dėmesį, kad tokie palyginimai priklauso nuo komplektacijos, mokymų apimties, logistikos trukmės ir ginkluotės, todėl skaičiai nėra tiesiogiai sulyginami.

    Vis dėlto bendras vertinimas išlieka nuosaikus: „Gripen“ laikomas kokybiška kovine platforma, tinkama regioninei gynybai ir operacijoms, ypač Baltijos jūros regione, o Švedijai įstojus į NATO jo vaidmuo Aljanso rytiniame flange išaugo. Tačiau kelti „Gripen“ į tą pačią technologinę lentyną kaip F-35, ekspertų teigimu, nėra pakankamo pagrindo.

    Kalbant apie Ukrainą, akcentuojama, kad svarbiausi veiksniai bus ne vien modelio pasirinkimas, bet ir pilotų rengimo tempas, techninės priežiūros grandinė, atsarginių dalių tiekimas, ginkluotės integracija ir suderinamumas su vakarietiškais valdymo bei žvalgybos sprendimais. Būtent šie elementai dažnai lemia, kaip greitai nauji naikintuvai tampa realiai veikiančia kovine galia.

  • Mitas griūva: kodėl JAS-39 „Gripen“ nėra geresnis už F-35 ir kuo iš tiesų skiriasi šie naikintuvai

    Mitas griūva: kodėl JAS-39 „Gripen“ nėra geresnis už F-35 ir kuo iš tiesų skiriasi šie naikintuvai

    Pastaraisiais mėnesiais viešojoje erdvėje vis dažniau kartojamas teiginys, kad švediškas JAS-39 „Gripen“ kai kuriais aspektais esą pranoksta F-35. Tačiau toks palyginimas dažnai remiasi pavienėmis savybėmis, neįvertinant visos šiuolaikinės oro kovos logikos ir platformų paskirties.

    JAS-39 „Gripen“, kurį gamina „Saab“, yra lengvesnės klasės daugiafunkcis naikintuvas, sukurtas veikti iš išsklaidytų bazių ir būti palyginti nebrangus eksploatacijoje. F-35, kurį gamina „Lockheed Martin“, yra penktosios kartos orlaivis, kurio esmė – mažas pastebimumas, jutiklių sintezė ir darbas tinkle su kitomis pajėgomis.

    Ką reiškia skirtinga filosofija

    „Gripen“ dažnai pristatomas kaip itin praktiškas pasirinkimas šalims, kurios nori lankstaus orlaivio ir paprastesnės logistikos. Tai stiprybė, ypač regionuose, kur svarbus išsklaidymas, greitas aptarnavimas ir galimybė palaikyti parengtį mažesniais resursais.

    Tačiau F-35 kuriamas kitai užduočiai: išgyventi tankioje priešlėktuvinėje aplinkoje, pirmam aptikti taikinius ir perduoti duomenis visai grupei. Šiame modelyje svarbiausia ne vien atskiras manevringumas ar kilimo takas, o informacijos pranašumas ir mažesnė aptikimo tikimybė.

    Keli garsūs argumentai – ir jų ribos

    Vienas populiariausių teiginių – kad „Gripen“ gali kilti ir leistis nuo trumpų ar improvizuotų ruožų, todėl būtų unikalus. Iš tiesų švediška doktrina rėmėsi išsklaidytų bazių sistema, tačiau panašūs bandymai ir pratybinės procedūros Vakarų šalyse taikytos ir kitoms platformoms, tik su aiškiomis sąlygomis.

    Tokio tipo operacijos paprastai reikalauja palankių oro sąlygų, dienos meto, kruopštaus tako paruošimo ir riboto svorio, kad būtų užtikrintas saugus kilimas. Todėl pati galimybė teoriškai naudoti kelių ruožus nereiškia, kad tai automatiškai suteikia esminį pranašumą prieš kitus NATO naikintuvus.

    Kitas dažnai kartojamas argumentas – greitas aptarnavimas ir vadinamasis hot refuel, kai pildant degalus varikliai gali likti įjungti. Tai skamba įspūdingai, tačiau moderniame kare svarbiausia ne vien atskira procedūra, o visa bazės ekosistema: apsauga, ryšiai, oro erdvės valdymas, ginkluotės ir degalų tiekimas, meteorologija.

    Net ir išsklaidytos bazės realybėje remiasi reikšmingu personalu ir logistika. Todėl pasakojimai, kad keli šauktiniai gali užtikrinti pilną kovinį ciklą lauko sąlygomis, dažnai supaprastina tai, kas praktikoje reikalauja gerokai didesnės infrastruktūros.

    Elektroninė kova ir mažas pastebimumas

    Naujesnės „Gripen“ E/F versijos stipriai akcentuoja elektroninės kovos priemones, įskaitant trukdymą, apgaulingų taikinių formavimą ir pažangius signalų apdorojimo sprendimus. Tai realiai didina išgyvenamumą ir gali būti svarbus pranašumas prieš senesnių kartų platformas, ypač jei jos modernizuotos tik iš dalies.

    Vis dėlto šiuo aspektu esminis skirtumas tas, kad F-35 sujungia elektroninę kovą su konstrukciniu mažo pastebimumo sprendimu ir jutiklių sinteze vienoje sistemoje. Tai nėra vien papildomos trukdymo priemonės: mažesnis aptikimo nuotolis ir tikslesnis situacijos vaizdas gali pakeisti visą susidūrimo dinamiką dar iki realaus kontakto.

    „Kalbėti, kad elektroninės priemonės pačios savaime paverčia naikintuvą nematomu, yra klaidinantis supaprastinimas“, – sako buvę Vakarų gynybos sektoriaus konsultantai, vertinantys modernių naikintuvų pajėgumus ir jų integraciją į bendrą oro gynybos sistemą.

    Galiausiai, penktosios kartos platformos vertė dažnai atsiskleidžia ne pavienėje dvikovoje, o jungtinėse operacijose. F-35 buvo projektuotas kaip tinklo mazgas, kuris renka, filtruoja ir dalijasi duomenimis, o tai suteikia pranašumą visai grupei, ne tik vienam pilotui.

    Kainos argumentas taip pat dažnai pateikiamas be konteksto, nes į sutartis paprastai įeina skirtingi paketai: apmokymai, atsarginės dalys, amunicija, logistika, simuliatoriai ir priežiūros infrastruktūra. Vien tik vieneto kaina, ištraukta iš bendros sutarties, ne visada leidžia sąžiningai palyginti, kas iš tiesų perkama.

    „Gripen“ išlieka stiprus pasirinkimas šalims, kurioms reikia universalaus ir palyginti kompaktiško naikintuvo, ypač jei prioritetas – greitas parengimas ir veikimas regioninėse užduotyse. Tačiau teiginiai, kad jis apskritai yra geresnis už F-35, dažniausiai ignoruoja tai, kad šie orlaiviai sukurti skirtingoms grėsmėms ir skirtingai karo logikai.

  • F-35 prieš F-22: ekspertas paaiškino, kodėl JAV oro pajėgos senesnį naikintuvą nurašo anksčiau

    Interviu, kurį cituoja „Military Watch Magazine“, kovinės aviacijos ekspertas Abrahamas Abramsas teigia, kad pagrindinė F-22 problema yra jo technologinė kilmė iš 1990-ųjų. Pasak jo, po Šaltojo karo pabaigos programa buvo apkarpyta, o gamyba ir nuoseklios investicijos į atnaujinimus nebuvo tokios, kokių sulaukė naujesnės platformos.

    Dėl to dalis F-22 įrangos, anot eksperto, liko ankstesnės eros lygyje, ypač jutiklių ir duomenų apdorojimo srityse. Kaip vienas pavyzdžių minimas AN/APG-77 radaras, kuris, lyginant su naujesnėmis sistemomis, turi mažiau erdvės augimui ir pralaimi modernizavimo potencialu.

    Ekspertas taip pat akcentuoja tinklinio karo aspektą: šiuolaikinėse operacijose vis svarbiau greitai dalintis duomenimis su kitais orlaiviais ir antžeminėmis sistemomis. Jo teigimu, F-22 šioje srityje neturi tiek brandžių sprendimų, kiek platformos, kurios nuo pat pradžių buvo projektuotos veikti kaip didesnio „jutiklių tinklo“ dalis.

    Nors F-22 vis dar išsiskiria skrydžio charakteristikomis ir yra pavojingas priešininkas, ekspertas pabrėžia, kad artimoje kovoje didelę reikšmę turi pilotų šalmuose integruoti taikikliai ir situacijos suvokimo priemonės. Jo vertinimu, būtent tokios detalės neretai kompensuoja „gryną“ manevringumą, ypač kai kova remiasi jutikliais, taikinių žymėjimu ir raketų panaudojimu didesniais kampais.

    Kitas argumentas, kodėl JAV oro pajėgos svarsto F-22 nurašyti anksčiau nei planuota, yra eksploatacijos kaina ir modernizavimo ekonomika. Abramsas pažymi, kad F-35 nuolat tobulinamas per gamybos blokus, o į programą reguliariai integruojami nauji sprendimai, kai tuo metu F-22 gamyba buvo palyginti trumpa ir be panašaus masto ilgalaikių investicijų į laipsniškus patobulinimus.

    F-35 linijai tuo metu numatomi dar platesni atnaujinimai, siekiant priartinti jo galimybes prie šeštos kartos platformoms būdingų sprendimų. „Lockheed Martin“ vadovas Jimas Taicletas yra viešai teigęs, kad dėl plataus masto modernizacijos vyksta aktyvios diskusijos su Pentagonu ir sprendimų priėmėjais.

    „Vyriausybė rodo didelį susidomėjimą aptarti plataus masto modernizaciją, o mes šiuo metu deramės ir gauname pakankamai aktyvų grįžtamąjį ryšį“, – sakė J. Taicletas.

    Jo žodžiais, tikslas yra reikšmingai išplėsti naikintuvo potencialą, kad atnaujinta platforma galėtų perimti dalį ateities pajėgumų, kurie paprastai siejami su šeštos kartos orlaiviais. Praktikoje tai reikštų didesnį jutiklių, programinės įrangos, ryšių ir ginkluotės integracijos šuolį, kuris vis dažniau laikomas esminiu šiuolaikinės oro kovos veiksniu.

    Diskusija dėl F-22 ateities parodo platesnę tendenciją: šiuolaikiniame kare platformos vertė vis labiau priklauso nuo programinės įrangos, duomenų mainų ir modernizavimo greičio. Net ir labai pajėgus orlaivis, jei jis sunkiai prisitaiko prie naujų jutiklių, ryšių ar elektroninės kovos reikalavimų, gali prarasti pranašumą prieš lankstesnes sistemas.

    Todėl JAV sprendimai dėl F-22 nurašymo ir investicijų perskirstymo dažnai aiškinami ne vien „kuris naikintuvas geresnis“, o kuris efektyviau atitinka ateities konflikto logiką. Joje laimi ne tik greitis ar manevringumas, bet ir gebėjimas matyti daugiau, greičiau dalintis informacija ir sparčiau atnaujinti pajėgumus.

  • F-35 ir Kinijos J-20: kuo skiriasi greitis, nematomumas ir kas realiai lemia pranašumą ore

    JAV penktos kartos naikintuvas F-35 ir Kinijos J-20 vis dažniau lyginami ne tik pagal maksimalų greitį, bet ir pagal tai, kas šiuolaikiniame mūšyje iš tiesų lemia pergalę. Nors skaičiai apie Mach gali atrodyti įspūdingai, karinėje aviacijoje vien greitis retai būna lemiamas rodiklis.

    Viešai skelbiami duomenys dažniausiai nurodo, kad J-20 maksimalus greitis siekia apie Mach 2,0, o F-35 dažniausiai minimas apie Mach 1,6. Tačiau maksimalus greitis paprastai pasiekiamas tik tam tikromis sąlygomis ir trumpą laiką, o realiose operacijose svarbesni tampa aptikimo nuotoliai, situacijos suvokimas ir ginkluotės panaudojimo grandinė.

    F-35 nuo pat kūrimo buvo projektuojamas kaip tinklaveikos platforma, kurioje pagrindinis pranašumas yra sensorių sintezė, duomenų perdavimas ir taikinių aptikimas dar iki artimos kovos. Tokį pranašumą sustiprina integruotos sistemos, leidžiančios pilotui matyti bendrą vaizdą iš kelių jutiklių ir keistis informacija su kitais orlaiviais bei oro gynybos elementais.

    Tuo metu J-20 dažniau apibūdinamas kaip didesnis, didesnio nuotolio perėmėjas, pritaikytas veikti dideliuose Ramiojo vandenyno atstumuose. Tokio tipo platformai svarbu greitai patruliuoti, perimti tikslus ir turėti pakankamą veikimo nuotolį, tačiau tai nereiškia automatinio pranašumo prieš labiau į tinklą integruotą varžovą.

    Diskusijose daug dėmesio skiriama varikliams ir galimybei skristi viršgarsiniu greičiu be forsavimo, vadinamajam superkruizui. Kai kuriuose vertinimuose teigiama, kad naujesnės J-20 versijos su WS-15 varikliais galėtų artėti prie tokios galimybės, o tai teoriškai didintų efektyvumą ir mažintų priklausomybę nuo forsavimo.

    F-35 atveju dažniausiai pabrėžiama, kad jo koncepcija nėra orientuota į ilgalaikį viršgarsinį skrydį be forsavimo. Praktikoje tai reiškia, kad F-35 stiprybė labiau siejama su mažesniu pastebimumu, jutikliais ir ginklų panaudojimu iš palankesnės padėties, o ne su bandymu „perskristi“ varžovą tiesiojoje.

    Vertinant naikintuvų „pavojingumą“, svarbus ne tik radarinis, bet ir infraraudonųjų spindulių matomumas. Dažnai akcentuojama, kad skrendant maksimaliais režimais didėja variklių išmetimo šiluminis pėdsakas, todėl orlaivis gali tapti lengviau aptinkamas pasyvioms infraraudonųjų spindulių paieškos sistemoms.

    Tokie kompromisai yra bendri daugumai naikintuvų: didesnis greitis ir forsavimas gali duoti taktinį momentą, bet kartu didina aptikimo riziką. Dėl to realiose misijose sprendimai paprastai priimami vertinant visą situaciją, o ne vien maksimalų greitį.

    Šiuolaikinėje oro kovoje dažnai laimi tas, kas pirmas aptinka, pirmas priima sprendimą ir pirmas panaudoja ginkluotę iš saugesnės distancijos. Dėl to F-35 šalininkai pabrėžia radarų, elektroninės kovos, ryšių ir duomenų mainų tinklų svarbą, ypač kai veikiama kartu su kitomis platformomis.

    J-20 vertinimas priklauso nuo to, kiek pažengusios jo jutiklių, ryšio ir elektroninės kovos sistemos realiai yra praktikoje, nes dalis informacijos apie Kinijos programas išlieka ribota. Todėl lyginant šiuos naikintuvus verta atsargiai vertinti vien iš antraščių kylančias išvadas ir žiūrėti į visą „aptikimo–sprendimo–smūgio“ grandinę.

    Galiausiai klausimas, kuris naikintuvas „greitesnis“, yra tik viena dėlionės dalis. Jei vienas orlaivis greitesnis, bet kitas anksčiau jį aptinka, geriau koordinuoja veiksmus ir pirmas paleidžia ginkluotę, realus pranašumas gali būti visai kitoje pusėje.

  • Lenkijoje nusileido pirmieji F-35: ministras skelbia naują NATO rytinio sparno etapą

    Lenkijoje nusileido pirmieji F-35: ministras skelbia naują NATO rytinio sparno etapą

    Lenkija šią savaitę priėmė pirmąją JAV pagamintų naikintuvų F-35 siuntą, stiprindama NATO rytinio sparno oro gynybą. Trys orlaiviai nusileido Lasko (Łask) oro pajėgų bazėje, o Varšuva šį žingsnį pristato kaip kokybinį šuolį savo karinėms oro pajėgoms.

    Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas teigė, kad atvykę orlaiviai tampa naujais Lenkijos dangaus sergėtojais. Jo vertinimu, tai pirmieji penktosios kartos naikintuvai NATO rytiniame flange, suteikiantys pranašumą aptinkant grėsmes dar iki joms priartėjant.

    Ką reiškia F-35 atvykimas

    F-35 laikomas vienu pažangiausių daugiafunkcių naikintuvų, kurio stiprybė siejama ne tik su slaptumu, bet ir su sensorių bei duomenų apdorojimo galimybėmis. Šie orlaiviai kuriami taip, kad vienu metu rinktų informaciją iš skirtingų jutiklių, ją apjungtų ir padėtų pilotui bei vadavietėms greičiau priimti sprendimus.

    Tokio tipo pajėgumai ypač svarbūs regione, kuriame daug dėmesio skiriama oro erdvės stebėjimui, atgrasymui ir sąveikai su sąjungininkais. F-35 dažnai įvardijamas kaip platforma, gerinanti bendrą situacijos supratimą ir palengvinanti veiksmų koordinavimą su NATO oro ir priešraketine gynyba.

    32 naikintuvai iki 2030 metų

    Lenkija yra užsakiusi 32 F-35, kuriuos gamina gynybos pramonės bendrovė „Lockheed Martin“. Sutartis dėl šių orlaivių įsigijimo buvo pasirašyta 2020 metais, o visų užsakytų naikintuvų pristatymus planuojama užbaigti iki 2030 metų.

    Europoje F-35 jau eksploatuoja arba diegia Jungtinė Karalystė, Vokietija, Norvegija, Nyderlandai, Belgija, Italija ir Danija. Dėl to Lenkijos sprendimas įsilieja į platesnę tendenciją, kai NATO šalys siekia suvienodinti pajėgumus, logistiką ir tarpusavio suderinamumą, ypač augant įtampoms rytinėje Aljanso dalyje.