CP v2

Tag: F-35

  • Į Laską skrenda dar 5 F-35: Lenkija jau netrukus turės pusę eskadrilės „Husarz“

    Į Laską skrenda dar 5 F-35: Lenkija jau netrukus turės pusę eskadrilės „Husarz“

    Į 32-ąją taktinės aviacijos bazę Laske netrukus turėtų atskristi dar penki Lenkijos karinių oro pajėgų naikintuvai F-35. Tai reikštų, kad šalyje jau bus sukomplektuota maždaug pusė vienos eskadrilės šių penktos kartos orlaivių.

    Pirmieji trys Lenkijai skirti F-35 į Laską atskrido gegužės 28 dieną, o birželio 12 dieną oficialiai priimti į ginkluotę. Tolimesnės siuntos didina ne tik oro pajėgų galimybes, bet ir bendrą regiono atgrasymo potencialą, kurį Varšuva kuria kartu su sąjungininkais.

    Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas, kalbėdamas apie naujų orlaivių integraciją, akcentavo sąjunginį saugumo matmenį.

    „Tai stiprina ne tik Karinių oro pajėgų gebėjimus, bet ir visą saugumo sistemą, kurią kuriame su savo sąjungininkais“, – sakė Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Skelbiama, kad šiemet Lenkijoje turėtų būti iš viso 14 F-35, ir visi jie planuojami dislokuoti Laske. Šie naikintuvai atskrenda iš Ebbing oro nacionalinės gvardijos bazės Arkanzase, kur šiuo metu rengiami lenkų pilotai ir technikai.

    Lenkija yra užsakiusi 32 F-35 su mokymo paketu ir papildomų variklių atsarga. Sutartis pasirašyta 2020 metų sausio 31 dieną, o tuomet viešai įvardyta kaina siekė 4,6 mlrd. JAV dolerių be mokesčių, tai yra maždaug 4,2 mlrd. eurų pagal šių dienų kursą.

    Lenkijos kariuomenėje F-35 turi nacionalinį pavadinimą „Husarz“. Šis projektas laikomas vienu svarbiausių Lenkijos oro pajėgų modernizavimo žingsnių, nes F-35 yra skirtas veikti aplinkoje, kurioje vyrauja modernios oro gynybos sistemos, o taip pat rinkti ir dalintis informacija su kitais sąjungininkų vienetais.

    Be 32-osios bazės Laske, F-35 ateityje turėtų papildyti ir 21-ąją taktinės aviacijos bazę Švidvine. Numatyta, kad kiekvienoje iš šių bazių bus po vieną eskadrilę, o tai leistų paskirstyti pajėgumus ir užtikrinti veikimą skirtinguose operaciniuose scenarijuose.

    Visų 32 naikintuvų pristatymus Lenkija planuoja užbaigti iki 2029 metų pabaigos. Varšuva taip pat siekia, kad F-35 operacinę parengtį pasiektų jau kitais metais, tačiau tai priklausys nuo mokymų tempo, infrastruktūros parengimo ir sklandžios integracijos į bendras NATO procedūras.

  • Pentagonas mini Lenkiją tarp F-15EX pirkėjų: kodėl Varšuva vis tiek labiau linksta prie F-35

    JAV Gynybos departamentas skyrė „Boeing“ daugiametę sutartį naujos kartos naikintuvams F-15EX Eagle II ir jų logistiniam palaikymui, o tarp galimų užsienio klientų oficialiuose dokumentuose buvo paminėta ir Lenkija. Tai Lenkijoje sukėlė diskusiją, ar Varšuva gali būti raginama svarstyti dar vieną JAV naikintuvų kryptį greta jau vykdomų F-35 planų.

    Sutartis yra vadinamoji „lubų“ vertės sistema, kuri leidžia Jungtinėms Valstijoms per kelerius metus užsakyti gamybą, modernizacijas, atsargines dalis ir kitą palaikymą, o prireikus aptarnauti ir užsienio pardavimus pagal FMS mechanizmą. Viešai nurodoma bendra maksimali vertė siekia apie 120 milijardų eurų, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad tokia suma bus realiai išleista.

    Ar tai reiškia, kad Lenkija pirks F-15EX?

    Vien Lenkijos paminėjimas JAV dokumentuose dar nereiškia sprendimo pirkti F-15EX ar net pradėtos įsigijimo procedūros. Dažnai tokios sutartys suformuluojamos plačiai, kad per visą galiojimo laiką būtų galima greitai aptarnauti skirtingų partnerių poreikius, jei šie vėliau pateiktų užklausas.

    Kol kas nėra viešos informacijos apie oficialią JAV agentūros DSCA notifikaciją dėl F-15EX pardavimo Lenkijai ar Varšuvoje pradėtą konkretų pirkimo procesą. Todėl signalą labiau reikėtų vertinti kaip „Boeing“ ir JAV sistemos atviras duris potencialiems klientams, o ne kaip jau suderintą sandorį.

    Kodėl Varšuva labiau sieja ateitį su F-35?

    Lenkijos karinis planavimas pastaraisiais metais nuosekliai akcentuoja penktos kartos platformas, o F-35 laikomas pagrindiniu pasirinkimu tiek dėl technologinių galimybių, tiek dėl sąveikos su NATO partneriais. Lenkijos kariuomenės vadovybė viešai yra siejusi tolesnius sprendimus su ilgalaikiais pajėgumų plėtros dokumentais iki 2039 metų, kuriuose numatomi papildomi F-35 įsigijimai.

    Diskusijose taip pat figūruoja tikslas didinti kovinių orlaivių parką iki maždaug 160 vienetų, o tai reiškia poreikį papildomoms eskadrilėms be jau turimų ir užsakytų platformų. Tokiame kontekste F-15EX dažniau minimas kaip alternatyva ar papildomas sprendimas oro erdvės kontrolės ir didesnės ginkluotės apkrovos užduotims, tačiau politinis ir karinis impulsas kol kas labiau krypsta į F-35 tęstinumą.

    Kuo išsiskiria F-15EX ir kodėl jis vis dar minimas?

    F-15EX yra giliai modernizuota ilgametės F-15 šeimos versija, orientuota į didelę ginkluotės apkrovą, didelį greitį ir ilgą tarnybos resursą. Šis naikintuvas dažnai pristatomas kaip platforma, galinti pernešti labai daug oro–oro ir oro–žemė ginkluotės, todėl tinka scenarijams, kai svarbiausia ugnies galia ir „raketų sunkvežimio“ vaidmuo.

    Viešojoje erdvėje dažnai minimas ir vieneto kainos intervalas, siejamas su maždaug 80–90 milijonų eurų už orlaivį, tačiau galutinę sumą paprastai lemia komplektacija, mokymai, ginkluotė, atsarginės dalys ir ilgalaikio palaikymo paketas. Dėl to reali programa visada kainuoja daugiau nei vien „plika“ orlaivio kaina.

    „Lenkijos paminėjimas JAV sutartyje nėra nei sprendimas, nei pirkimo proceso pradžia – tai techninė galimybė ateityje aptarnauti potencialius užsakymus“, – sakė gynybos planavimo procesus sekantis analitikas.

    Praktinis klausimas Varšuvai lieka tas pats: kokių misijų portfelio reikia artimiausiam dešimtmečiui ir kaip subalansuoti penktos kartos platformų privalumus su didelės ugnies galios orlaivių poreikiu. Kol kas vieši signalai rodo, kad Lenkijos prioritetas išlieka F-35, o F-15EX paminėjimas labiau atspindi JAV eksporto mechanizmo lankstumą nei neišvengiamą krypties keitimą.

  • Kinijos J-35 „suspindo“ ir dar labiau primena F-35: ar JAV turi ko bijoti Ramiajame vandenyne?

    Kinijos J-35 „suspindo“ ir dar labiau primena F-35: ar JAV turi ko bijoti Ramiajame vandenyne?

    Naujausiose internete pasirodžiusiose nuotraukose matyti Kinijos kuriamas naikintuvas J-35, skirtas bazuoti lėktuvnešiuose, su neįprastai šviesia, sidabriškai blizgančia išorės danga. Vietoj įprasto matinio pilkumo saulės šviesa nuo fiuzeliažo akivaizdžiai atsispindi, todėl paviršius atrodo tarsi poliruotas. Tai sustiprino spėjimus, kad Kinija aktyviai bando naujas dangas ir medžiagas, kurios galėtų paveikti lėktuvo aptinkamumą bei eksploataciją.

    J-35 viešai pristatytas 2024 metais parodoje „Airshow China“, o didžiausią dėmesį iškart patraukė savo išvaizda. Dalis stebėtojų akcentavo panašumus į JAV penktos kartos naikintuvą F-35, o kai kurie lygino ir su F-22, dėl sparnų, fiuzeliažo linijų bei bendros stealth koncepcijos. Vis dėlto vien vizualūs panašumai dar neįrodo technologinio tapatumo, o tikslios J-35 specifikacijos iki šiol nėra oficialiai atskleistos.

    Blizgi danga pati savaime taip pat nėra tiesioginis įrodymas, kad lėktuvas tapo mažiau matomas radarams. Stealth charakteristikas lemia daug veiksnių: forma, siūlių ir angų sprendimai, radijo bangas sugeriančios medžiagos, šiluminės emisijos kontrolė ir net priežiūros kokybė realiomis sąlygomis. Todėl tokios nuotraukos labiau signalizuoja apie bandymų etapą, o ne apie galutinį, parengtą kovai sprendimą.

    Panašios išvaizdos eksperimentai anksčiau buvo pastebėti ir JAV praktikoje: pavieniai F-22 bei jūrinės versijos F-35C lėktuvai buvo matomi su neįprastai atspindinčiomis dangomis. Viešai nebuvo aiškiai paaiškinta, kokį tikslą šie bandymai turėjo, tačiau gynybos analitikai dažniausiai mini kelias kryptis: radarų ir infraraudonosios spinduliuotės parašo valdymą, šilumos kontrolę, atsparumą aplinkos poveikiui, sąveiką su lazeriniais sensoriais ir paprastesnę priežiūrą.

    J-35 atvejis svarbus ir dėl platesnio konteksto: Kinija nuosekliai plečia jūrines aviacijos galimybes, o lėktuvnešiuose bazuojami naikintuvai yra vienas kertinių elementų siekiant ilgesnio nuotolio operacijų Ramiajame vandenyne. Jei J-35 programa bus sėkminga ir lėktuvai bus gaminami didesniais kiekiais, tai galėtų didinti spaudimą JAV ir sąjungininkų pajėgoms regione. Tačiau kol kas, vertinant tik iš viešų vaizdų, patikimų išvadų apie realias J-35 stealth savybes ir kovinį efektyvumą daryti neįmanoma.

  • Lenkijos armijos retieji ginklai: ką pamatysite Varšuvoje rugpjūčio 15 dieną

    Lenkijos armijos retieji ginklai: ką pamatysite Varšuvoje rugpjūčio 15 dieną

    Rugpjūčio 15 dieną Varšuvoje vyksianti kariuomenės šventė taps proga iš arti pamatyti ginkluotę, kuri kasdienėje tarnyboje sutinkama retai. Lenkija pastaraisiais metais spartina modernizaciją, todėl paraduose vis dažniau demonstruojami tiek nauji, tiek dar tik į dalinius atkeliaujantys pajėgumai.

    Vienas ryškiausių projektų – 32 penktosios kartos naikintuvų F-35 įsigijimas su mokymo paketu ir atsarginių variklių rezervu. Sutartis pasirašyta 2020 metais, o bendra vertė siekė apie 4,3 milijardo eurų, perskaičiavus iš pirminės sumos JAV doleriais pagal to meto kursą.

    Lenkijos karinėse oro pajėgose F-35 žymimas kaip „Husarz“, o pirmieji lėktuvai jau pasiekė šalies bazes. Šie orlaiviai išsiskiria mažesniu radaro matomumu ir pažangiomis jutiklių sistemomis, leidžiančiomis rinkti žvalgybinę informaciją ir ja dalintis su kitais vienetais ore, jūroje ir sausumoje.

    Lenkija renkasi F-35A variantą, pritaikytą kilti nuo įprastų kilimo ir tūpimo takų, o orlaiviai turėtų būti tiekiami su naujausiais atnaujinimais. Modernizacijos paketuose didelis dėmesys skiriamas programinei įrangai, didesnei kompiuterių atminčiai ir ginkluotės integracijai, nes būtent tai lemia realias kovines galimybes.

    Retesnė, bet daug diskusijų kelianti technika – specialiųjų pajėgų naudojami S-70i „Black Hawk“ sraigtasparniai. Lenkija jų turi nedaug, nes jie pirmiausia skirti specifinėms užduotims, o ne masinei kariuomenės aviacijai, tačiau paraduose tokie vienetai dažnai tampa vienu labiausiai fotografuojamų akcentų.

    Sausumos pajėgų ateities stuburu turėtų tapti smogiamieji sraigtasparniai AH-64 „Apache“, kurių Lenkija planuoja įsigyti 96 vienetus E versijos. Pereinamuoju laikotarpiu naudojami ir anksčiau parengti modeliai mokymams, kad įgulos, technikai ir logistika būtų paruošti iki pilno naujos kartos sraigtasparnių atvykimo.

    Tarp mažiau plačiai žinomų, bet strategiškai svarbių sprendimų – minavimo sistema „Baobab-K“, sukurta Lenkijoje. Tai minų klojimo platforma, kuri automatiškai gali suformuoti plačius minų laukus, o toks pajėgumas pastaraisiais metais Europoje vėl vertinamas kaip itin reikšmingas gynybos planavime.

    Modernizacijos simboliu laikomas ir pėstininkų kovos automobilis „Borsuk“, kuriuo siekiama pakeisti senesnę techniką ir priartinti mechanizuotų dalinių standartą prie šiuolaikinių reikalavimų. Šis modelis išsiskiria tuo, kad derina sustiprintą apsaugą su plaukimo galimybe, o bokšto sistema pritaikyta automatinei patrankai ir valdomoms prieštankinėms raketoms.

    Žvalgybos grandyje numatomas ir naujas lengvas šarvuotas 4×4 tipo žvalgybinis transporteris „Kleszcz“, gamintojo taip pat siejamas su pavadinimu „Bóbr-3“. Tokios platformos skirtos veikti sudėtingame reljefe, priartėti prie stebėjimo vietų ir perduoti duomenis, o dalis jų sprendimų orientuoti į universalumą, įskaitant plaukimo savybes.

    Varšuvos paradas rugpjūčio 15 dieną dažnai tampa ne tik švente, bet ir viešu signalu apie ginkluotės prioritetus, pramonės pajėgumus bei sąjungininkams svarbią regiono gynybos kryptį. Dėl to ekspozicijoje matomi vienetai neretai atspindi ne tiek kasdienę statistiką, kiek tai, į ką valstybė investuoja didžiausius resursus ir kokių pajėgumų siekia artimiausiais metais.

  • Švedų „Saab“ drąsiai meta iššūkį F-35: „Gripen“ gamybą žada didinti iki 30 per metus

    Švedų „Saab“ drąsiai meta iššūkį F-35: „Gripen“ gamybą žada didinti iki 30 per metus

    Švedijos gynybos pramonės bendrovė „Saab“ paskelbė planuojanti reikšmingai didinti naikintuvų „Gripen“ gamybos apimtis. Įmonė siekia, kad metinė gamyba augtų nuo maždaug 15 iki 25–30 orlaivių, o galutinis surinkimas vienam lėktuvui sutrumpėtų maždaug perpus.

    Toks tempas reikštų, kad „Saab“ galėtų greičiau vykdyti pristatymus skirtingiems užsakovams ir mažinti riziką, jog užsakymų eilė ims ilgėti greičiau nei didėja pajėgumai. Pastaraisiais metais daugelyje NATO valstybių atsinaujina karo aviacijos parkai, o gamybos eilės tapo vienu svarbiausių pirkimų veiksnių.

    Gamybos didinimo planai siejami su augančiu tarptautinių užsakymų portfeliu, įskaitant ir naują sutartį su Ukraina dėl 16 „Gripen E“ naikintuvų. Skelbiama, kad sandorio vertė siekia apie 2,3 milijardo eurų, o Kijevas viešai yra kalbėjęs ir apie ilgalaikį poreikį turėti gerokai didesnį modernių naikintuvų skaičių.

    Lygiagrečiai „Saab“ tęsia anksčiau prisiimtus įsipareigojimus kitoms šalims, o „Gripen E“ ir „Gripen E/F“ aktyviai siūlomi rinkoms, kurios ieško F-16 įpėdinių. Potencialių pirkėjų paieškos vyksta tiek Europoje, tiek Šiaurės Amerikoje, kur konkurencija dėl naujų naikintuvų yra itin intensyvi.

    Kur „Gripen“ kovoja su F-35?

    „Saab“ viešai pabrėžia, kad „Gripen“ esą gali būti pigesnė alternatyva kai kurioms 5-osios kartos platformoms ir yra geriau pritaikytas intensyvaus konflikto sąlygoms. Dažniausiai akcentuojamas gebėjimas operuoti iš trumpesnių ar alternatyvių aikštelių ir greitesnis parengimas pakartotiniam skrydžiui.

    „Gripen“ šalininkai tvirtina, kad toks operacinis lankstumas suteikia pranašumų, kai infrastruktūra pažeista, o bazės yra nuolatiniame taikinyje. Vis dėlto ekspertai dažnai pažymi, kad operavimas iš lauko sąlygų nėra išskirtinai vieno modelio bruožas, o panašias koncepcijas treniruoja ir kiti NATO naudotojai.

    Todėl reali konkurencija dažnai persikelia į kitą plotmę: pristatymo terminus, pramoninį bendradarbiavimą, modernizacijos kelią, ginkluotės integraciją ir bendrą eksploatacijos kainą per visą tarnybos laiką. Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama ir tiekimo grandinėms, nes didėjant užsakymams svarbu ne tik turėti sutartį, bet ir gauti orlaivius laiku.

    Gamybos didinimas „Saab“ atveju signalizuoja ambiciją sustiprinti pozicijas rinkoje, kurioje pirkėjai vis dažniau skaičiuoja ne tik techninius parametrus, bet ir tai, kada lėktuvai realiai pasieks eskadriles. Šis veiksnys, didėjant geopolitinei įtampai, tampa vienu svarbiausių sprendžiant, kuri platforma bus pasirinkta.

  • Slaptas JAV dronas „XQ-58 Valkyrie“ sudužo po pakilimo: jis turėjo tapti F-35 pastiprinimu

    Slaptas JAV dronas „XQ-58 Valkyrie“ sudužo po pakilimo: jis turėjo tapti F-35 pastiprinimu

    JAV Jutos valstijoje esančiame kariuomenės bandymų poligone Dugway Proving Ground įvyko incidentas, kai netrukus po pakilimo sudužo bandomasis bepilotis orlaivis. Apie įvykį viešai pranešta remiantis gynybos bendrovės „Kratos Defense“ informacija, o bazės atstovai patvirtino patį sudužimo faktą.

    Incidentas fiksuotas Michael Army Airfield aerodrome, kuris naudojamas naujų bepilocių sistemų bandymams. Skelbiama, kad tai nebuvo JAV ginkluotųjų pajėgų eksploatuojamas aparatas, todėl vertinimas ir tyrimas vyksta kaip bandomosios programos dalis.

    „Niekas per šį incidentą nenukentėjo, o skrydžių bandymai laikinai sustabdyti, kol bus nustatyta priežastis“, – teigiama „Kratos Defense“ pareiškime.

    Įvykis svarbus dėl to, kad su „Kratos Defense“ siejamas XQ-58 „Valkyrie“ laikomas vienu perspektyviausių vadinamųjų lojaliųjų sparno palydovų sprendimų. Tokie bepiločiai kuriami veikti kartu su pilotuojamais naikintuvais, perimant dalį pavojingiausių ar rutiniškiausių užduočių.

    Koncepcija numato, kad tokia platforma galėtų talkinti oro kovos situacijose, vykdyti žvalgybą, padėti aptikti priešlėktuvinės gynybos priemones ar prisidėti prie jų slopinimo. JAV ir sąjungininkų pajėgos vis dažniau akcentuoja, kad mišrios pilotuojamų ir nepilotuojamų sistemų grupės tampa viena svarbiausių ateities aviacijos krypčių.

    „Valkyrie“ siejama ir su mažesnio aptinkamumo sprendimais, kurie turėtų apsunkinti jos aptikimą radarais. Būtent dėl to tokios platformos neretai vertinamos kaip potencialus pastiprinimas naikintuvams, tarp jų ir F-35, ypač tais atvejais, kai reikia priartėti prie stipriai ginamų teritorijų.

    Ankstesnėje „Valkyrie“ vystymo istorijoje minėta, kad pradžioje buvo orientuojamasi į nestandartinius pakilimo sprendimus, o vėliau atsirado galimybė kilti nuo įprastų kilimo ir tūpimo takų. 2024 metais „Kratos Defense“ taip pat buvo pranešusi apie planus kurti naują variantą su integruota važiuokle, o pirmasis tokios versijos skrydis buvo siejamas su 2026 metais.

    Kol kas neatskleidžiama, kokios konkrečios konfigūracijos aparatas sudužo Jutoje, todėl neaišku, ar incidentas susijęs su ankstesnėmis versijomis, ar su naujesnėmis modifikacijomis. Bendrovė nurodo turinti papildomų bandomųjų sistemų, kurios galės grįžti į bandymus pasibaigus tyrimui.

  • Rusija parodė dvivietį Su-57D: kam jis skirtas ir ar taps atsaku Lenkijos F-35?

    Rusija parodė dvivietį Su-57D: kam jis skirtas ir ar taps atsaku Lenkijos F-35?

    Internete pasirodžius naujoms rusų naikintuvo Su-57 nuotraukoms, dėmesį patraukė neįprasta detalė: matoma kitokios formos kabina leidžia manyti, kad tai dvivietė versija, dažniausiai įvardijama Su-57D. Rusija pastaruoju metu vis dažniau viešina šios platformos bandymus, siekdama parodyti, jog penktos kartos programa juda į priekį.

    Apie Su-57D viešai prabilta 2026 metais, kai Rusijos gynybos pramonės konglomeratas „Rostec“ paskelbė pirmuosius kadrus iš bandymų. Dvivietė konfigūracija kelia klausimų, nes šiuolaikiniai penktos kartos naikintuvai paprastai kuriami vienviečiai, o papildoma įgula reiškia didesnę masę, sudėtingesnę avioniką ir potencialiai prastesnes slaptumo charakteristikas.

    Rusijos valstybinei agentūrai TASS bandymų pilotas teigė, kad nauja modifikacija gali būti skirta vadinamojo oro vadavietės vaidmeniui. Tokia koncepcija numato, kad vienas orlaivis realiu laiku renka, apdoroja ir paskirsto duomenis, koordinuoja kitų platformų veiksmus, įskaitant bepiločius orlaivius.

    Lenkijos F-35 ir tinklaveika

    Ši idėja tiesiogiai siejasi su Vakarų doktrina, kurioje „Lockheed Martin“ F-35 laikomas ne tik naikintuvu, bet ir jutiklių bei duomenų sklaidos mazgu. Lenkija įsigyja F-35A, o regiono gynybos planavime vis svarbesnė tampa tinklaveika, kai oro, žemės ir jūros sistemos veikia vienoje informacinėje erdvėje.

    Vis dėlto vien deklaracijos dar nereiškia lygiaverčių pajėgumų. Vakarų analitikai nuolat pabrėžia, kad F-35 pranašumas remiasi brandžia programine įranga, jutiklių sinteze, ryšių kanalais ir plataus masto logistikos ekosistema, o šiuos elementus greitai atkartoti sudėtinga net turint pažangią aerodinaminę platformą.

    Ką žinoma apie Su-57 galimybes

    Su-57 yra didesnis už daugumą kitų penktos kartos naikintuvų: jo sparnų mojis siekia apie 14,1 metro, tuščio orlaivio masė yra apie 18 000 kilogramų, o maksimali kilimo masė – apie 35 000 kilogramų. Naikintuvas varomas dviem Saturn AL-41F1 varikliais, deklaruojamas maksimalus greitis su forsavimu siekia apie 2 machus, o lubos – iki 18 kilometrų.

    Ginkluotė numatyta daugiausia vidinėse ginkluotės skyriuose: tarp variklių yra dvi pagrindinės talpos, taip pat dvi mažesnės šoninės nišos greitam paleidimui. Rusija teigia, kad konstrukcijoje taikyti mažesnio radarinio matomumo sprendimai, tačiau realus slaptumo lygis ir jutiklių efektyvumas lieka sunkiai patikrinami nepriklausomais duomenimis.

    Kodėl kuriama dvivietė versija

    Dvivietis Su-57D gali turėti kelias paskirtis: nuo sudėtingesnių misijų valdymo ir bepiločių koordinavimo iki mokymo ir bandymų, kai antras įgulos narys perima dalį užduočių. Pastaraisiais metais spartėja tendencija, kai naikintuvai integruojami su vadinamaisiais lojaliaisiais sparno draugais, o DI ir automatizavimo įrankiai naudojami informacijos apdorojimui bei sprendimų paramai.

    Klausimas, ar tai taps „kontra“ Lenkijos F-35, priklausys ne vien nuo Su-57D pasirodymo, bet ir nuo realios gamybos apimties, patikimų ryšių bei jutiklių tinklo, integracijos su bepiločiais ir eksploatacinio patikimumo. Kol kas viešinami vaizdai rodo ambiciją, tačiau atsakymą pateiks tik praktiniai rezultatai ir tai, kiek tokių orlaivių Rusija sugebės parengti kovinei tarnybai.

  • Lenkijos F-35 jau gaminami serijomis: kiek lėktuvų paruošta ir kada pasieks bazes

    Pirmieji trys penktosios kartos naikintuvai F-35 pradėjo realias Lenkijos oro pajėgų modernizavimo pristatymų fazes. Tai dalis didelio masto sutarties, pagal kurią šalis iš viso užsakė 32 F-35, o projektas laikomas vienu svarbiausių pastarojo dešimtmečio gynybos pirkinių.

    Lenkijos gynybos ministerija skelbė, kad dalis Lenkijai skirtų F-35 jau paliko gamyklą JAV Fort Verte. Tai reiškia, kad programos gamyba juda į priekį ne tik pagal užsakymų planą, bet ir pagal gamybos grandinės pajėgumus, nuo kurių priklauso pristatymų tempas.

    Kiek F-35 jau pagaminta?

    Viešai skelbta, kad Fort Verte iš gamyklos jau išriedėjo 13 Lenkijai priskirtų F-35. Papildomai vienas Lenkijos naikintuvas buvo pastebėtas Italijoje, Cameri apylinkėse, per bandomuosius skrydžius.

    Šis etapas svarbus tuo, kad Cameri veikia FACO galutinio surinkimo ir patikros linija, aptarnaujanti dalį Europos užsakymų. Tai leidžia Lenkijai dalį lėktuvų gauti iš europinės gamybos ir bandymų grandies, o logistika bei techninė priežiūra regione tampa paprastesnė.

    Pristatymų grafikas iki 2029 metų

    Pagal viešai nurodomą planą, iki 2026 metų pabaigos Lenkija turėtų turėti 14 F-35. 2027 metais numatytas dar 12 naikintuvų etapas, o visų 32 orlaivių perdavimas planuojamas užbaigti 2029 metais.

    Tokie laipsniški pristatymai yra įprasti F-35 programoje, nes vienu metu vyksta pilotų rengimas, technikų mokymai, infrastruktūros atnaujinimas ir ginkluotės integracija. Kuo daugiau lėktuvų pasiekia dalinius, tuo daugiau resursų reikia sklandžiam jų įvedimui į kasdienę tarnybą.

    Kur bazuosis naikintuvai?

    Skelbiama, kad pirmieji F-35 bus priskiriami 32-ajai taktinės aviacijos bazei Laskyje, kurioje planuojama dislokuoti pusę viso parko, tai yra 16 naikintuvų. Likę 16 turėtų atitekti 21-ajai taktinės aviacijos bazei Svidvine.

    Toks paskirstymas leidžia formuoti dvi pilnavertes eskadriles skirtinguose šalies regionuose ir didina atsparumą, jei viena infrastruktūros vieta patirtų apribojimų. Kartu tai reiškia ir didelį darbų paketą bazėms: angarai, ryšių ir duomenų perdavimo sprendimai, saugumo reikalavimai bei aptarnavimo pajėgumai turi atitikti penktosios kartos platformos standartus.

    Lenkija sutartį dėl 32 F-35 pasirašė 2020 metais, o sandoris buvo įvardijamas kaip vienas didžiausių gynybos pirkimų šalies istorijoje. F-35 įsigijimas vertinamas kaip ilgalaikė investicija į oro erdvės kontrolę, sąveiką su NATO ir pažangius jutiklių bei duomenų apdorojimo pajėgumus, kurie šiandien tampa kritiškai svarbūs moderniame kare.

  • Lenkijos F-35 jau kyla Italijoje: atskleista, kiek „Husarz“ netrukus pasieks bazes

    Lenkijos F-35 jau kyla Italijoje: atskleista, kiek „Husarz“ netrukus pasieks bazes

    Lenkijos ginkluotosios pajėgos pradėjo realų perėjimą prie penktosios kartos naikintuvų: birželio 12 dieną oficialiai priimti pirmieji trys F-35A. Tiekimai tik įsibėgėja, o šiemet planuojama perduoti dar 11 orlaivių, todėl Lenkijos oro pajėgų struktūra artimiausiais mėnesiais keisis iš esmės.

    Naujame etape dėmesį patraukė dar vienas lėktuvas: į orą pakilo lenkiškas F-35 su borto numeriu 3517. Pirmojo skrydžio akimirkas užfiksavo aviacijos entuziastas Diego Mor, o pats skrydis vyko virš Cameri aerodromo Italijoje, kur veikia galutinio surinkimo ir patikros linija.

    Šis faktas svarbus tuo, kad dalis lenkiškų F-35 gaminami ne tik „Lockheed Martin“ gamykloje Fort Verte Teksase, bet ir Italijoje. Cameri gamybos ir priežiūros centras valdomas „Leonardo“ kartu su „Lockheed Martin“, o pagal sutartį reikšminga dalis užsakymo turėtų būti įgyvendinta būtent čia.

    Lenkija 32 F-35A įsigijimą įformino 2020 metų sausio 31 dieną, o sandorio vertė siekė apie 4,3 mlrd. eurų. Visi orlaiviai turi būti pristatyti iki 2029 metų pabaigos, o Lenkijos kariuomenėje šiems naikintuvams suteiktas pavadinimas „Husarz“.

    Šiuo metu pirmieji trys F-35 dislokuojami 32-ojoje taktinės aviacijos bazėje Laskoje ir įtraukiami į 11-ąją taktinės aviacijos eskadrilę. Nurodoma, kad ateityje F-35 taip pat bus dislokuojami 21-ojoje taktinės aviacijos bazėje Švidvine, taip formuojant dviejų pagrindinių dislokacijos taškų schemą.

    Kas keičiasi su F-35 „Husarz“

    F-35 „Lightning II“ laikomas daugiafunkciu penktosios kartos naikintuvu, sukurtu mažo pastebimumo principu, kad būtų sunkiau aptinkamas radarais ir galėtų veikti didelės priešlėktuvinės gynybos prisotinimo sąlygomis. Praktikoje tai reiškia didesnes išgyvenamumo galimybes tiek žvalgybos, tiek smūgių, tiek oro gynybos užduotyse.

    Ne mažiau svarbi ir jutiklių bei duomenų sujungimo logika: F-35 renka informaciją iš įvairių sensorių ir gali ją perduoti kitoms pajėgoms ore, jūroje ir sausumoje. Tokia sąveika didina situacinį suvokimą, o Lenkijos atveju tai ypač aktualu Baltijos regiono oro erdvės stebėjimui ir greitai reagavimo grandinei.

    Naujausia modernizacija ir programinė įranga

    Lenkija pasirinko F-35A versiją, pritaikytą kilti ir leistis įprastuose kilimo ir tūpimo takuose. Skelbiama, kad Lenkijos orlaiviai turėtų būti pristatomi su naujausia Block 4 modernizacijos kryptimi, kuri remiasi TR-3 (Technical Refresh 3) architektūra.

    TR-3 paketas siejamas su didesniais skaičiavimo pajėgumais, atnaujintais ekranų sprendimais ir didesne atmintimi, o tai sudaro prielaidas integruoti naujesnes ginkluotės ir misijų funkcijas. Kitaip tariant, tai ne tik techninė atnaujinimo detalė, bet ir bazė tolesniam F-35 gebėjimų plėtimui viso eksploatavimo laikotarpiu.

  • „Pratt & Whitney“ įtraukia DI į lėktuvų variklių patikrą: žada greitį ir mažiau prastovų

    „Pratt & Whitney“ įtraukia DI į lėktuvų variklių patikrą: žada greitį ir mažiau prastovų

    JAV aviacijos variklių gamintoja „Pratt & Whitney“ plečia dirbtinio intelekto naudojimą variklių techninės būklės patikrose, kad inspekcijos vyktų greičiau ir nuosekliau. Sprendimas diegiamas kartu su „Aiir Innovations“ kuriama boroskopinių patikrų analizės platforma.

    Boroskopinė patikra aviacijoje leidžia apžiūrėti variklio vidų jo neišardant, įvertinant įtrūkimus, nusidėvėjimą ar kitus pažeidimus. Įprastai technikai peržiūri ilgas vaizdo įrašų atkarpas kadrą po kadro, o tai gali užtrukti valandas ir stipriai priklauso nuo inspektoriaus patirties.

    Įmonės teigimu, DI sprendimas automatizuotai peržvelgia inspekcijos vaizdą ir pažymi vietas, kuriose gali būti gedimų požymių, kad technikas galėtų greičiau sutelkti dėmesį į rizikingas zonas. Galutinį sprendimą dėl defekto vis tiek priima žmogus, tačiau sistema padeda paspartinti patikrą ir sumažinti skirtumus tarp skirtingų specialistų vertinimų.

    „Platesnis DI sprendimų diegimas didina mūsų galimybes anksčiau aptikti problemas, trumpina darbų atlikimo laiką, prailgina variklių eksploatacijos laiką ir mažina klientų veiklos trikdžius“, – sakė „Pratt & Whitney“ komercinių variklių padalinio operacijų vyresnysis viceprezidentas Robas Griffithsas.

    Platforma taip pat automatiškai parengia patikros ataskaitas, todėl sumažėja administracinė našta, kuri dažnai lydi kiekvieną variklio apžiūrą. Kūrėjai pabrėžia, kad sprendimas tobulinamas pagal inspektorių grįžtamąjį ryšį, o inžinieriai peržiūri DI pasiūlymus ir prireikus juos koreguoja, kad klasifikavimas ilgainiui būtų tikslesnis.

    „Pratt & Whitney“ nurodo jau pradėjusi taikyti „Aiir Innovations“ programinę įrangą komerciniam varikliui V2500. Taip pat testuojamos galimybės sprendimą pritaikyti pavarinius turbosrautinius variklius apimančiai šeimai ir F135 varikliui, naudojamam naikintuve F-35, kur patikros sparta ir kokybės kontrolės nuoseklumas turi tiesioginę įtaką pasirengimui skrydžiams.

    DI taikymas techninėje priežiūroje tampa ryškia aviacijos MRO sektoriaus tendencija, nes aviakompanijos ir variklių gamintojai siekia mažinti prastovas, gerinti gedimų aptikimą ir standartizuoti vertinimus. Vis dėlto praktikoje tokie įrankiai paprastai veikia kaip sprendimų palaikymo sistemos, o ne galutiniai arbitrai, nes saugos reikalavimai numato aiškią žmogaus atsakomybę ir patikimumo patikrą.