Tag: F-35

  • Nauji F-35 įstrigo Azoruose: viena detalė sustabdė skrydį, o Europoje kyla nervai

    Nauji F-35 įstrigo Azoruose: viena detalė sustabdė skrydį, o Europoje kyla nervai

    Rugsėjo viduryje trys nauji naikintuvai F-35A turėjo perskristi iš Teksaso į Suomiją, tačiau vienas jų iki tikslo nenuskrido ir liko Azorų salose. Suomijos karinės oro pajėgos nurodė, kad skrydį sustabdė nedidelis avionikos gedimas, kurį užfiksavo borto diagnostikos sistema.

    Sprendimas neleisti tęsti skrydžio buvo priimtas automatiškai, nes F-35 sukonstruotas taip, kad įtartinus parametrus vertintų itin konservatyviai. Tai didina saugą, bet kartu parodo, kaip greitai moderni technika tampa priklausoma nuo sertifikuotų dalių ir leidimų remonto darbams.

    Problema šiuo atveju buvo labai praktiška: Azorų bazėje tuo metu nebuvo reikiamos sertifikuotos detalės. Be jos orlaivis negali būti grąžintas į rikiuotę, o vieno F-35 atskiras perskrydis per Atlantą yra sudėtingas, nes tokiai kelionei paprastai reikalingas oro papildymas degalais ir griežta logistika.

    Kas yra logistinis siaurasis kaklas?

    F-35 eksploatacija remiasi centralizuota techninės priežiūros ir tiekimo logika, kai gedimai registruojami skaitmeninėse sistemose, o remonto procesai turi atitikti gamintojo nustatytas procedūras. Tai reiškia, kad net ir nedidelis elektronikos komponentas gali sustabdyti brangų orlaivį, jei dalis laiku nepasiekia konkrečios bazės.

    Ekspertai pabrėžia, kad didžiausias iššūkis dažnai yra ne pats naikintuvas, o atsarginių dalių prieinamumas, sertifikavimas ir remonto pajėgumai vietoje. Kuo mažesnė turimų orlaivių flotilė, tuo skausmingiau jaučiamas kiekvienas neplanuotas sustojimas ar ilgesnis laukimas.

    Ką tai reiškia Lenkijai ir regionui?

    Lenkija 2020 metais užsakė 32 naikintuvus F-35A už maždaug 4,3 milijardo eurų, o pristatymai turėtų būti baigti iki 2029 metų. Skelbiama, kad dalis orlaivių jau pasiekė Lenkiją, o kiti naudojami mokymams JAV bazėse, kur rengiami pilotai ir techninis personalas.

    Suomija, Belgija ir Lenkija gauna to paties tipo orlaivius iš tos pačios gamyklos ir iš esmės remiasi panašia tiekimo grandine. Todėl vieno suomiško F-35 užstrigimas Azoruose tampa signalu visoms šalims, kad reali kovinė parengtis priklausys nuo to, kiek greitai veiks atsarginių dalių logistika ir kiek remonto darbų bus galima atlikti savarankiškai Europoje.

    Šis incidentas nėra avarija ar kritimas, tačiau jis aiškiai parodo, kaip šiuolaikinės ginkluotės sistemos gali būti ribojamos ne techninių galimybių, o aptarnavimo infrastruktūros. Rytiniame NATO flange svarbiausia tampa ne vien pristatytų orlaivių skaičius, bet ir tai, kiek jų konkrečią dieną iš tiesų yra pasirengę kilti.

  • Lenkijos gynybos ministerija pripažįsta spragą: F-35 dar ne parengti, o FA-50 trūko ginkluotės

    Lenkijos gynybos vadovybė pripažįsta, kad šalies karinė aviacija išgyvena pereinamąjį laikotarpį, kai dalis naujų pajėgumų dar neveikia pilnu pajėgumu. Pasak gynybos viceministro Cezary Tomczyko, Lenkija vienu metu ruošiasi F-35 įvedimui, F-16 modernizacijai ir FA-50 kovinių budėjimų paleidimui.

    Didžiausia problema, anot viceministro, yra tai, kad šie procesai sutapo laike: „Netrukus turėsime didžiules aviacijos galimybes, bet dabar jas pertvarkome“, – sakė C. Tomczyk. Dėl to, jo teigimu, artimiausiu metu būtina išlaikyti veikiančią oro policijos ir reagavimo į grėsmes grandinę, remiantis tuo, kas jau parengta.

    C. Tomczyk viešai kritikavo ankstesnės vadovybės sprendimą įsigyti FA-50 naikintuvus be reikiamos ginkluotės paketo, teigdamas, kad ginkluotė užsakyta tik gerokai vėliau. Pasak jo, tai atitolino realų šių orlaivių įjungimą į kovinius budėjimus ir padidino spaudimą kitoms platformoms, ypač F-16.

    Viceministro teigimu, planuojama, kad FA-50 į kovinius budėjimus bus įtraukti kitais metais ir padės kasdienėse oro erdvės patruliavimo užduotyse. Skelbiama, jog šie orlaiviai turėtų prisidėti prie reagavimo į įvairias grėsmes, įskaitant bepiločius orlaivius, sparnuotąsias raketas ir kitas ore aptinkamas taikinių kategorijas.

    Tuo pat metu Lenkija ruošiasi F-35 pajėgumų įtvirtinimui, tačiau šie naikintuvai, kaip pabrėžiama, dar nėra pasiekę pilnos operacinės parengties. Lygiagrečiai numatoma F-16 modernizacija, kuri turėtų išplėsti esamų naikintuvų galimybes ir prailginti jų tarnybos laiką, tačiau tai taip pat reiškia laikinas ribas, kol atnaujinimai bus baigti.

    Gynybos ministerijos argumentas paprastas: per kelerius metus Lenkijos karinė aviacija turėtų tapti viena stipriausių regione, tačiau trumpuoju laikotarpiu didžiausias iššūkis yra suderinti mokymus, techninę priežiūrą, ginkluotės integravimą ir budėjimų grafiką. Būtent ši „tarpinė“ stadija, pasak viceministro, ir yra dabartinis „keblus momentas“.

  • JAV ruošią 1 000 lojalių sparnuočių F-35 ir F-47: pasirinkti „General Atomics“ ir „Anduril“

    JAV ruošią 1 000 lojalių sparnuočių F-35 ir F-47: pasirinkti „General Atomics“ ir „Anduril“

    JAV Karinės oro pajėgos oficialiai įvardijo du pirmuosius Collaborative Combat Aircraft (CCA) programos orlaivius, vadinamus lojaliomis sparnuotėmis: FQ-42 „Vengeance“, kurį kuria „General Atomics“, ir FQ-44 „Fury“, kurį kuria „Anduril Industries“.

    Šis sprendimas reiškia perėjimą nuo bandymų ir vertinimo prie inžinerinės plėtros bei pasirengimo gamybai. JAV planas numato, kad CCA klasės aparatai veiks greta pilotuojamų naikintuvų ir padės didinti kovinį pajėgumą be proporcingo rizikos augimo pilotams.

    Kas yra lojalios sparnuotės?

    CCA – tai pusiau autonominiai bepilotai orlaiviai, kurių paskirtis yra veikti komandoje su naikintuvais, tokiais kaip F-35, ir su ateities 6 kartos platformomis, į kurias JAV orientuoja naujos kartos pajėgumus, įskaitant programoje minimą F-47.

    Numatoma, kad tokie aparatai galės nešti sensorius ir ginkluotę oras–oras, vykdyti žvalgybą, nustatyti taikinius, taip pat veikti arčiau priešo valdomos oro erdvės. Esminė idėja yra išsklaidyti funkcijas tarp didesnio kiekio pigesnių platformų ir taip apsunkinti priešo sprendimų priėmimą.

    Kiek bepilotų planuojama įsigyti?

    Naujausiose JAV Karinių oro pajėgų deklaracijose minimas tikslas iki šio dešimtmečio pabaigos turėti daugiau nei 150 kovai parengtų CCA klasės orlaivių. Taip pat patvirtinamas ketinimas iki 2032 metų pasiekti 500 vienetų ribą, o tai reikštų spartų gamybos masto didinimą po pirmųjų partijų.

    Viešojoje erdvėje aptariamas ir dar ambicingesnis scenarijus, siejamas su ilgalaikiu poreikiu turėti apie 1 000 lojalių sparnuočių, kad jos galėtų nuolat papildyti naikintuvų grupes skirtinguose regionuose. Tokiam tikslui pasiekti reikėtų ne tik gamybos pajėgumų, bet ir patikimos tiekimo grandinės bei greito parengties ciklo.

    Ką tai keičia F-35 ir būsimų naikintuvų taktikoje?

    FQ-42 ir FQ-44 nėra kuriami kaip pažangių pilotuojamų naikintuvų pakaitalai. Jų vaidmuo labiau primena pajėgumų daugiklį: daugiau jutiklių, daugiau raketų, daugiau taktinių variantų tame pačiame skrydžio uždavinyje.

    Tokie bepilotai galėtų skristi prieš pilotuojamas platformas, padėti elektroninėje kovoje, atlikti rizikingesnes užduotis ar priversti priešo naikintuvus ir oro gynybos sistemas vienu metu reaguoti į daug taikinių. Praktikoje tai gali keisti oro mūšio matematiką, kai ribotas F-35 ar būsimų naikintuvų skaičius būtų sustiprinamas keliomis pusiau autonominėmis platformomis.

    Programos sėkmę lems tai, kaip greitai bus pasiektas patikimas autonomijos lygis, kaip bus užtikrintas ryšys ir valdymas trukdymo sąlygomis bei kaip efektyviai pavyks sumažinti vieneto kainą. Būtent šie veiksniai nulems, ar ambicingi JAV planai virs realiu masiniu pajėgumu.

  • Pirmieji Suomijos F-35 atskrido į Rovaniemi: didžiausias gynybos pirkinys ir aiškus terminas

    Suomijos karinių oro pajėgų bazėje Rovaniemi, šalies šiaurėje, nusileido pirmieji du penktosios kartos daugiafunkciai naikintuvai F-35. Trečiasis lėktuvas, kaip skelbia Suomijos žiniasklaida, skrydžio metu sustojo Azorų salose Atlante dėl galimo techninio gedimo.

    F-35 atvykimas į Laplandiją yra simbolinis etapas įgyvendinant vieną svarbiausių Suomijos gynybos projektų per pastaruosius dešimtmečius. Šie orlaiviai turėtų palaipsniui pakeisti ilgus metus naudotus F/A-18 „Hornet“, kurie Suomijos tarnyboje yra nuo 1990-ųjų.

    Didžiausias Suomijos užsakymas

    Sprendimą pirkti 64 F-35 Suomija priėmė 2021 metais, o sutartis laikoma didžiausiu gynybos pirkimu šalies istorijoje. Jo vertė vertinama apie 10 mlrd. eurų, įskaitant ne tik pačius orlaivius, bet ir susijusią logistiką, mokymus, ginkluotės integraciją bei techninę infrastruktūrą.

    Suomijos pasirinkimas siejamas su siekiu užsitikrinti pažangias oro gynybos ir puolimo galimybes, ypač atsižvelgiant į saugumo situaciją regione. F-35 šeima laikoma viena moderniausių Vakarų naikintuvų programų, akcentuojant mažo matomumo technologijas, jutiklių sintezę ir integraciją su NATO standartais.

    Kada pasieks operacinę parengtį?

    Pagal anksčiau skelbtą grafiką Suomija planuoja pradinę operacinę parengtį pasiekti 2028 metais, o pilną parengtį – iki 2030 metų. Pereinamuoju laikotarpiu Suomijos karinės oro pajėgos turėtų eksploatuoti ir F-35, ir F/A-18, kad būtų užtikrintas nenutrūkstamas oro erdvės saugumas.

    Pirmųjų lėktuvų pristatymas Suomijoje artimiausiais mėnesiais turėtų būti tęsiamas, o oficiali vieša prezentacija su aukščiausių šalies vadovų dalyvavimu planuojama rudenį. Kol kas kariuomenės vadovybė detaliai nekomentuoja trečiojo lėktuvo uždelsimo, tačiau tokie sustojimai per ilgesnius perskridimus nėra neįprasti, ypač kai atliekami papildomi patikrinimai.

    „F-35 kovinės galimybės šiandien neturi lygių“, – sakė Suomijos karinių oro pajėgų vadas generolas Timo Herranen.

    F-35 programą renkasi vis daugiau Europos valstybių, todėl auga ir bendro parengimo, techninės priežiūros bei dalių tiekimo tinklų reikšmė. Suomijos sprendimas įsilieja į platesnę regiono tendenciją stiprinti oro pajėgas ir didinti suderinamumą su sąjungininkais.

  • Kiek dar F-35 pasieks Lenkiją šiemet: „Lockheed Martin“ įvardijo tiekimų planą ir terminus

    Dar keli F-35 iki metų pabaigos

    „Lockheed Martin“ atstovai gynybos parodoje Kielcuose pranešė, kad iki metų pabaigos Lenkiją turėtų pasiekti dar 4–5 penktosios kartos daugiafunkciai naikintuvai F-35. Jie papildytų jau pristatytą aštuonių orlaivių partiją.

    Pagal iki šiol viešintą grafiką, Lenkija iš viso yra užsakiusi 32 F-35, o visų orlaivių pristatymus planuojama užbaigti 2029 metais. Šis terminas išlieka vienu svarbiausių orientyrų, vertinant pajėgumų augimą regione.

    Gamyba persikelia į Italiją

    Gamintojas nurodė, kad artimiausios Lenkijai skirtos mašinos bus tiekiamos ne iš JAV, o iš europinės surinkimo linijos Cameri mieste Italijoje. Tai reikšminga detalė, nes Cameri gamykla yra vienas pagrindinių F-35 programos centrų Europoje.

    Tokia tiekimo schema leidžia greičiau aptarnauti Europos užsakovus ir sumažinti logistines rizikas. Pastaraisiais metais F-35 programa daug dėmesio skiria tiekimo grandinių stabilumui, atsarginių dalių prieinamumui ir techninės priežiūros pajėgumų plėtrai.

    Planą iki metų pabaigos pristatyti dar 4–5 F-35 patvirtino „Lockheed Martin“ atstovas Nate’as McAllisteris.

    Pilotų rengimas ir pradinė parengtis

    „Lockheed Martin“ teigia, kad šiuo etapu didžiausias dėmesys skiriamas pradinės operacinės parengties pasiekimui. Tai apima bazės infrastruktūrą, technikų ir pilotų rengimą bei logistiką, kuri yra kritinė eksploatuojant penktosios kartos platformą.

    Gamintojo duomenimis, JAV jau parengta 16 Lenkijos pilotų, dar 6 mokymai vyksta. Pagal 2020 metais pasirašytą sutartį planuota JAV parengti 24 pilotus.

    Taip pat pabrėžta, kad Lasko bazėje jau sukurta infrastruktūra pilotų rengimui, įskaitant pilnos misijos simuliatorius. Toks mokymo modelis leidžia greičiau didinti įgulų skaičių ir mažinti priklausomybę nuo mokymų užsienyje.

    Kontraktas ir galimas tęsinys

    Lenkija 2020 metais užsakė 32 F-35 už maždaug 4,6 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 4,2 mlrd. eurų pagal pastarųjų metų valiutų kursų vidurkius. Pirmosios pagamintos mašinos buvo naudojamos mokymams JAV, vėliau pristatymai palaipsniui persikėlė į Lenkiją.

    Pastaraisiais mėnesiais Lenkijos gynybos ministerija į ilgalaikius modernizacijos planus iki 2039 metų įtraukė ir galimybę įsigyti papildomų F-35. Gamintojas teigia esantis pasirengęs aptarti pramoninio bendradarbiavimo apimtį, jei būtų priimti nauji sprendimai dėl pirkimų.

    „Lockheed Martin“ atstovai priminė, kad nuo sutarties pasirašymo iki pirmojo pristatymo įprastai prireikia 3–4 metų. Tai svarbus faktorius planuojant tolimesnį pajėgumų stiprinimą ir biudžetą.

  • Norvegija atsisveikina su karaliumi Haraldu V: Osle susirinko karališkosios šeimos ir lyderiai

    Norvegija atsisveikina su karaliumi Haraldu V: Osle susirinko karališkosios šeimos ir lyderiai

    Paskutinis atsisveikinimas Osle

    Norvegija rugsėjo 9 dieną atsisveikino su karaliumi Haraldu V – ilgamečiu šalies monarchu, kurio laidotuvėms į Oslą atvyko karališkųjų šeimų atstovai, valstybių vadovai ir kiti aukšto rango svečiai. Miesto gatvėse susirinkusios minios stebėjo eiseną nuo Karališkųjų rūmų iki Oslo katedros.

    Procesiją lydėjo 21 šūvio salvė, o už karsto pėsčiomis ėjo naujasis karalius Haakonas VIII ir kiti vyresnieji karališkosios šeimos nariai. Karstas buvo uždengtas Norvegijos karališkuoju standartu, o karalienė našlė Sonja ir karalienė Mette-Marit į ceremoniją vyko automobiliu.

    Eisenoje dalyvavo ir Norvegijos pareigūnai, taip pat užsienio svečiai, tarp jų Švedijos, Danijos, Ispanijos, Nyderlandų, Belgijos, Liuksemburgo, Monako ir Jordanijos monarchai. Į Oslą taip pat atvyko Jungtinės Karalystės princas Williamas, Japonijos sosto įpėdinis princas Akishino bei daugiau nei 20 valstybių politiniai lyderiai, tarp jų Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

    Sustiprinta apsauga ir išskirtinės detalės

    Po religinių apeigų virš katedros praskrido keturi naikintuvai F-35, atlikę vadinamąją dingusio žmogaus rikiuotę – simbolinį pagerbimą mirusiajam. Vėliau karstas buvo išgabentas į Akershuso tvirtovės koplyčią, kur karalius bus palaidotas karališkajame mauzoliejuje šalia savo tėvų ir senelių.

    Pranešta, kad karaliui parengtas maždaug 1 700 000 eurų vertės sarkofagas, o jo dizainas neviešinamas. Užbaigus laidojimo procedūras, visoje šalyje vėl turėtų būti pakeltos vėliavos, kurios po monarcho mirties buvo nuleistos iki pusės stiebo, o bažnyčių varpai valandą skambės gedulo pabaigą pažyminčiu ritmu.

    Saugumo priemonės Osle ir rytinėje šalies dalyje buvo ypač griežtos: policija mobilizavo beveik 3 000 pareigūnų ir šią operaciją pavadino viena didžiausių savo istorijoje. Taip pat buvo dislokuota apie 3 500 karių, o dalyje regionų įvesti išskirtiniai oro erdvės ribojimai.

    Monarchas, suvienijęs visuomenę

    Haraldas V į sostą įžengė 1991 metais ir iki mirties buvo vyriausias Europoje valdantis monarchas. Nors vėlesniais metais susidūrė su sveikatos problemomis, jis ne kartą pabrėžė neketinantis atsisakyti sosto ir išliko itin populiarus Norvegijoje.

    Karalius buvo laikomas atviros ir tolerantiškos valstybės simboliu, o jo 2016 metais pasakyta kalba, skirta 25-osioms valdymo metinėms, ilgainiui tapo vienu ryškiausių jo palikimo akcentų. Joje jis pabrėžė Norvegijos visuomenės įvairovę ir skirtingų žmonių teisę jaustis savais savo šalyje.

    „Norvegai yra merginos, kurios myli merginas, berniukai, kurie myli berniukus, ir merginos bei berniukai, kurie myli vieni kitus“, – sakė Haraldas V.

    Per pastarąją savaitę tūkstančiai žmonių ėjo pro karaliaus pašarvotą karstą, dalis laukė eilėse valandomis. Aikštė prie rūmų buvo nuklota gėlėmis, piešiniais ir žvakėmis, o šalia Oslo universiteto pasirodė didelis plakatas su monarcho nuotrauka ir padėkos užrašu.

    Po karaliaus mirties paskelbta visuomenės apklausa parodė išaugusį monarchijos palaikymą: ją remia apie 72 proc. respondentų, kai anksčiau parama buvo smukusi iki 60 proc. Pastaruoju metu karališkąją šeimą buvo lydėję skandalai, tačiau gedulo savaitė ir iškilmingas atsisveikinimas, pasak stebėtojų, tapo lūžio tašku, sustiprinusiu institucijos autoritetą.

  • „Pratt & Whitney“ plečia gamyklą Lenkijoje: už 22 mln. eurų gamins F-35 ir „Airbus A320“ variklių dalis

    JAV aviacinių variklių gamintoja „Pratt & Whitney“ paskelbė apie gamyklos plėtrą Niepołomice miestelyje netoli Krokuvos. Į projektą planuojama investuoti apie 22 mln. eurų ir sukurti daugiau kaip 120 naujų darbo vietų.

    Bendrovė nurodo, kad plečiama įmonė specializuojasi itin tikslių, sudėtingų komponentų gamyboje, o nauja gamybinė erdvė turėtų būti aprūpinta moderniu įrengimų parku. Plėtros dalis – maždaug 2 500 kvadratinių metrų gamybos halė, skirta naujos kartos aviacinių variklių mazgams, ypač vamzdynų surinkiniams.

    Gamyba – ir civilinei, ir karinei aviacijai

    „Pratt & Whitney“ atstovai teigia, kad naujoje infrastruktūroje bus gaminami komponentai, skirti tiek civilinei aviacijai, tiek kariniams projektams. Tarp įvardytų programų – „Airbus A320“ šeimos lėktuvai ir penktos kartos naikintuvai F-35.

    „Naujoje, modernioje gamykloje gaminsime sudėtingus komponentus, kurie keliaus į populiariausius pasaulyje lėktuvus, tokius kaip „Airbus A320“. Taip pat čia bus gaminamos dalys F-35 naikintuvams, kurie yra ir Lenkijos kariuomenės ginkluotėje“, – sakė „Pratt & Whitney Tubes“ vadovas Dariuszas Stopa.

    Planuojama, kad gamyba naujose patalpose startuos 2028 metų antroje pusėje. Tai reiškia, kad artimiausius kelerius metus pagrindinis dėmesys bus skiriamas statyboms, įrangos diegimui, procesų kvalifikavimui bei darbuotojų parengimui.

    Kodėl Lenkija svarbi „RTX“ grupei

    Niepołomice gamykla priklauso „Pratt & Whitney“ struktūrai, kuri yra „RTX“ grupės dalis. „RTX“ veikia kaip vienas iš pasaulio aviacijos ir gynybos pramonės lyderių, o grupę sudaro „Collins Aerospace“, „Raytheon“ ir „Pratt & Whitney“.

    Įmonė pabrėžia, kad „RTX“ Lenkijoje yra sukūrusi didelę gamybinę bazę ir šalyje valdo kelis padalinius, išsidėsčiusius skirtinguose miestuose. Pasak bendrovės, Lenkijos padaliniai per kelis dešimtmečius perėjo nuo paprastesnių komponentų iki aukštos technologinės sudėtingumo gaminių, kurie integruojami į moderniausias variklių platformas.

    „Lenkijos gamyklos jau seniai nebėra tik komponentų gamybos vieta – jos tapo strateginiais operaciniais centrais, svarbiais „RTX“ pasauliniam verslui“, – sakė „Pratt & Whitney Tubes“ vadovas Wojciechas Wasikas.

    Bendrovė taip pat akcentuoja mastą: pasaulyje eksploatuojama daugiau kaip 80 000 „Pratt & Whitney“ orlaivių variklių, o didelė jų dalis turi Lenkijoje pagamintų detalių ar mazgų. Tokia gamybos geografija atspindi platesnę tendenciją, kai Vidurio Europa tampa ne tik surinkimo, bet ir aukštos pridėtinės vertės aviacijos komponentų gamybos centru.

  • Į Lasko bazę atskrido dar 5 F-35: Lenkija skuba juos įvesti į tarnybą ir planuoja tankerių pirkimą

    Lenkijos karinės oro pajėgos sustiprino savo penktosios kartos naikintuvų parką: į 32-ąją taktinės aviacijos bazę Lasko mieste atskrido dar penki F-35A. Po šio pristatymo šalyje esančių F-35 skaičius išaugo nuo trijų iki aštuonių, o Varšuva akcentuoja, kad svarbiausias tikslas dabar yra kuo greičiau pasiekti realų kovinį pajėgumą.

    Lenkijos gynybos ministerija skelbia, kad iki 2026 metų pabaigos šalyje turėtų būti 14 šio tipo naikintuvų, o 2027 metais planuojama sulaukti dar 12 orlaivių. Iš viso Lenkija yra užsakiusi 32 F-35A, o visa programa apima ne tik pačius orlaivius, bet ir mokymus, atsargines dalis bei logistinę paramą.

    Ne tik naikintuvai, bet ir infrastruktūra

    Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas pabrėžia, kad vien sutarties pasirašymas ar naujų lėktuvų atgabenimas neatsako į pagrindinį klausimą, kaip greitai jie taps pilnaverte ginkluotųjų pajėgų dalimi. Kartu su naujais pristatymais didėja spaudimas užtikrinti bazavimo, techninės priežiūros, personalo rengimo ir operacinio planavimo grandinę.

    „Man svarbiausia, kad jie kuo greičiau būtų įvesti į tarnybą. Verta prisiminti, kad pirkimas ir kontrakto pasirašymas yra viena, o sąlygų jų veikimui sukūrimas yra kita“, – sakė Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    F-35 programose didelę reikšmę turi ne tik pilotų parengimas, bet ir žemės personalo kompetencijos, atsarginių dalių tiekimo disciplina, informacinių sistemų integracija bei sauga. Vakarų šalyse pabrėžiama, kad modernių naikintuvų vertė atsiskleidžia tik tuomet, kai veikia visa ekosistema nuo ryšių iki ginkluotės ir techninio aptarnavimo.

    Kodėl tankavimas ore tampa prioritetu

    Vienu iš svarbiausių trūkumų Varšuva įvardija nuosavo tankavimo ore pajėgumo nebuvimą. Tankeriai leidžia naikintuvams ilgiau išlikti ore, išplėsti veikimo nuotolį ir lanksčiau reaguoti į situaciją, ypač kai kalbama apie oro policijos, atgrasymo ar krizių valdymo užduotis.

    Lenkija kartu su Ispanija planuoja įsigyti mažiausiai septynis daugiafunkcius tankavimo ir transporto orlaivius Airbus A330 MRTT, iš kurių keturi būtų skirti Lenkijai. Skelbiama, kad finansavimui numatoma pasitelkti Europos Sąjungos instrumentą SAFE, o galutinis sprendimas dėl konkrečios modifikacijos dar nėra viešai patvirtintas.

    Tokie orlaiviai svarbūs ne tik F-35 eksploatacijai. Tankavimo ore pajėgumas paprastai didina visos aviacijos grupuotės veikimo efektyvumą, leidžia ilgiau vykdyti patruliavimą ir suteikia papildomą logistinį lankstumą, kuris ypač aktualus rytiniame NATO flange.

    Platesnis kontekstas NATO rytiniame flange

    F-35 atvykimas į Lenkiją yra dalis platesnės regiono modernizacijos, kai šalys siekia greičiau pereiti prie aukštesnio technologinio lygio gynybos sprendimų. Penktosios kartos naikintuvai vertinami dėl jutiklių sintezės, duomenų apdorojimo ir gebėjimo veikti sudėtingoje oro gynybos aplinkoje, tačiau jų nauda priklauso nuo integracijos su sąjungininkais, ryšių sistemų ir paramos ore.

    Varšuvos signalas aiškus: didėjant F-35 skaičiui, prioritetas tampa ne vien naujų orlaivių pristatymas, bet ir jų realus panaudojamumas. Todėl greta naikintuvų įsigijimo vis daugiau dėmesio skiriama papildomiems pajėgumams, kurie lemia, kiek ilgai ir kaip toli šie lėktuvai gali veikti be pertraukų.

  • Į Laską skrenda dar 5 F-35: Lenkija jau netrukus turės pusę eskadrilės „Husarz“

    Į Laską skrenda dar 5 F-35: Lenkija jau netrukus turės pusę eskadrilės „Husarz“

    Į 32-ąją taktinės aviacijos bazę Laske netrukus turėtų atskristi dar penki Lenkijos karinių oro pajėgų naikintuvai F-35. Tai reikštų, kad šalyje jau bus sukomplektuota maždaug pusė vienos eskadrilės šių penktos kartos orlaivių.

    Pirmieji trys Lenkijai skirti F-35 į Laską atskrido gegužės 28 dieną, o birželio 12 dieną oficialiai priimti į ginkluotę. Tolimesnės siuntos didina ne tik oro pajėgų galimybes, bet ir bendrą regiono atgrasymo potencialą, kurį Varšuva kuria kartu su sąjungininkais.

    Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas, kalbėdamas apie naujų orlaivių integraciją, akcentavo sąjunginį saugumo matmenį.

    „Tai stiprina ne tik Karinių oro pajėgų gebėjimus, bet ir visą saugumo sistemą, kurią kuriame su savo sąjungininkais“, – sakė Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Skelbiama, kad šiemet Lenkijoje turėtų būti iš viso 14 F-35, ir visi jie planuojami dislokuoti Laske. Šie naikintuvai atskrenda iš Ebbing oro nacionalinės gvardijos bazės Arkanzase, kur šiuo metu rengiami lenkų pilotai ir technikai.

    Lenkija yra užsakiusi 32 F-35 su mokymo paketu ir papildomų variklių atsarga. Sutartis pasirašyta 2020 metų sausio 31 dieną, o tuomet viešai įvardyta kaina siekė 4,6 mlrd. JAV dolerių be mokesčių, tai yra maždaug 4,2 mlrd. eurų pagal šių dienų kursą.

    Lenkijos kariuomenėje F-35 turi nacionalinį pavadinimą „Husarz“. Šis projektas laikomas vienu svarbiausių Lenkijos oro pajėgų modernizavimo žingsnių, nes F-35 yra skirtas veikti aplinkoje, kurioje vyrauja modernios oro gynybos sistemos, o taip pat rinkti ir dalintis informacija su kitais sąjungininkų vienetais.

    Be 32-osios bazės Laske, F-35 ateityje turėtų papildyti ir 21-ąją taktinės aviacijos bazę Švidvine. Numatyta, kad kiekvienoje iš šių bazių bus po vieną eskadrilę, o tai leistų paskirstyti pajėgumus ir užtikrinti veikimą skirtinguose operaciniuose scenarijuose.

    Visų 32 naikintuvų pristatymus Lenkija planuoja užbaigti iki 2029 metų pabaigos. Varšuva taip pat siekia, kad F-35 operacinę parengtį pasiektų jau kitais metais, tačiau tai priklausys nuo mokymų tempo, infrastruktūros parengimo ir sklandžios integracijos į bendras NATO procedūras.

  • Pentagonas mini Lenkiją tarp F-15EX pirkėjų: kodėl Varšuva vis tiek labiau linksta prie F-35

    JAV Gynybos departamentas skyrė „Boeing“ daugiametę sutartį naujos kartos naikintuvams F-15EX Eagle II ir jų logistiniam palaikymui, o tarp galimų užsienio klientų oficialiuose dokumentuose buvo paminėta ir Lenkija. Tai Lenkijoje sukėlė diskusiją, ar Varšuva gali būti raginama svarstyti dar vieną JAV naikintuvų kryptį greta jau vykdomų F-35 planų.

    Sutartis yra vadinamoji „lubų“ vertės sistema, kuri leidžia Jungtinėms Valstijoms per kelerius metus užsakyti gamybą, modernizacijas, atsargines dalis ir kitą palaikymą, o prireikus aptarnauti ir užsienio pardavimus pagal FMS mechanizmą. Viešai nurodoma bendra maksimali vertė siekia apie 120 milijardų eurų, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad tokia suma bus realiai išleista.

    Ar tai reiškia, kad Lenkija pirks F-15EX?

    Vien Lenkijos paminėjimas JAV dokumentuose dar nereiškia sprendimo pirkti F-15EX ar net pradėtos įsigijimo procedūros. Dažnai tokios sutartys suformuluojamos plačiai, kad per visą galiojimo laiką būtų galima greitai aptarnauti skirtingų partnerių poreikius, jei šie vėliau pateiktų užklausas.

    Kol kas nėra viešos informacijos apie oficialią JAV agentūros DSCA notifikaciją dėl F-15EX pardavimo Lenkijai ar Varšuvoje pradėtą konkretų pirkimo procesą. Todėl signalą labiau reikėtų vertinti kaip „Boeing“ ir JAV sistemos atviras duris potencialiems klientams, o ne kaip jau suderintą sandorį.

    Kodėl Varšuva labiau sieja ateitį su F-35?

    Lenkijos karinis planavimas pastaraisiais metais nuosekliai akcentuoja penktos kartos platformas, o F-35 laikomas pagrindiniu pasirinkimu tiek dėl technologinių galimybių, tiek dėl sąveikos su NATO partneriais. Lenkijos kariuomenės vadovybė viešai yra siejusi tolesnius sprendimus su ilgalaikiais pajėgumų plėtros dokumentais iki 2039 metų, kuriuose numatomi papildomi F-35 įsigijimai.

    Diskusijose taip pat figūruoja tikslas didinti kovinių orlaivių parką iki maždaug 160 vienetų, o tai reiškia poreikį papildomoms eskadrilėms be jau turimų ir užsakytų platformų. Tokiame kontekste F-15EX dažniau minimas kaip alternatyva ar papildomas sprendimas oro erdvės kontrolės ir didesnės ginkluotės apkrovos užduotims, tačiau politinis ir karinis impulsas kol kas labiau krypsta į F-35 tęstinumą.

    Kuo išsiskiria F-15EX ir kodėl jis vis dar minimas?

    F-15EX yra giliai modernizuota ilgametės F-15 šeimos versija, orientuota į didelę ginkluotės apkrovą, didelį greitį ir ilgą tarnybos resursą. Šis naikintuvas dažnai pristatomas kaip platforma, galinti pernešti labai daug oro–oro ir oro–žemė ginkluotės, todėl tinka scenarijams, kai svarbiausia ugnies galia ir „raketų sunkvežimio“ vaidmuo.

    Viešojoje erdvėje dažnai minimas ir vieneto kainos intervalas, siejamas su maždaug 80–90 milijonų eurų už orlaivį, tačiau galutinę sumą paprastai lemia komplektacija, mokymai, ginkluotė, atsarginės dalys ir ilgalaikio palaikymo paketas. Dėl to reali programa visada kainuoja daugiau nei vien „plika“ orlaivio kaina.

    „Lenkijos paminėjimas JAV sutartyje nėra nei sprendimas, nei pirkimo proceso pradžia – tai techninė galimybė ateityje aptarnauti potencialius užsakymus“, – sakė gynybos planavimo procesus sekantis analitikas.

    Praktinis klausimas Varšuvai lieka tas pats: kokių misijų portfelio reikia artimiausiam dešimtmečiui ir kaip subalansuoti penktos kartos platformų privalumus su didelės ugnies galios orlaivių poreikiu. Kol kas vieši signalai rodo, kad Lenkijos prioritetas išlieka F-35, o F-15EX paminėjimas labiau atspindi JAV eksporto mechanizmo lankstumą nei neišvengiamą krypties keitimą.