CP v2

Tag: F-35

  • Mitas griūva: kodėl JAS-39 „Gripen“ nėra geresnis už F-35 ir kuo iš tiesų skiriasi šie naikintuvai

    Mitas griūva: kodėl JAS-39 „Gripen“ nėra geresnis už F-35 ir kuo iš tiesų skiriasi šie naikintuvai

    Pastaraisiais mėnesiais viešojoje erdvėje vis dažniau kartojamas teiginys, kad švediškas JAS-39 „Gripen“ kai kuriais aspektais esą pranoksta F-35. Tačiau toks palyginimas dažnai remiasi pavienėmis savybėmis, neįvertinant visos šiuolaikinės oro kovos logikos ir platformų paskirties.

    JAS-39 „Gripen“, kurį gamina „Saab“, yra lengvesnės klasės daugiafunkcis naikintuvas, sukurtas veikti iš išsklaidytų bazių ir būti palyginti nebrangus eksploatacijoje. F-35, kurį gamina „Lockheed Martin“, yra penktosios kartos orlaivis, kurio esmė – mažas pastebimumas, jutiklių sintezė ir darbas tinkle su kitomis pajėgomis.

    Ką reiškia skirtinga filosofija

    „Gripen“ dažnai pristatomas kaip itin praktiškas pasirinkimas šalims, kurios nori lankstaus orlaivio ir paprastesnės logistikos. Tai stiprybė, ypač regionuose, kur svarbus išsklaidymas, greitas aptarnavimas ir galimybė palaikyti parengtį mažesniais resursais.

    Tačiau F-35 kuriamas kitai užduočiai: išgyventi tankioje priešlėktuvinėje aplinkoje, pirmam aptikti taikinius ir perduoti duomenis visai grupei. Šiame modelyje svarbiausia ne vien atskiras manevringumas ar kilimo takas, o informacijos pranašumas ir mažesnė aptikimo tikimybė.

    Keli garsūs argumentai – ir jų ribos

    Vienas populiariausių teiginių – kad „Gripen“ gali kilti ir leistis nuo trumpų ar improvizuotų ruožų, todėl būtų unikalus. Iš tiesų švediška doktrina rėmėsi išsklaidytų bazių sistema, tačiau panašūs bandymai ir pratybinės procedūros Vakarų šalyse taikytos ir kitoms platformoms, tik su aiškiomis sąlygomis.

    Tokio tipo operacijos paprastai reikalauja palankių oro sąlygų, dienos meto, kruopštaus tako paruošimo ir riboto svorio, kad būtų užtikrintas saugus kilimas. Todėl pati galimybė teoriškai naudoti kelių ruožus nereiškia, kad tai automatiškai suteikia esminį pranašumą prieš kitus NATO naikintuvus.

    Kitas dažnai kartojamas argumentas – greitas aptarnavimas ir vadinamasis hot refuel, kai pildant degalus varikliai gali likti įjungti. Tai skamba įspūdingai, tačiau moderniame kare svarbiausia ne vien atskira procedūra, o visa bazės ekosistema: apsauga, ryšiai, oro erdvės valdymas, ginkluotės ir degalų tiekimas, meteorologija.

    Net ir išsklaidytos bazės realybėje remiasi reikšmingu personalu ir logistika. Todėl pasakojimai, kad keli šauktiniai gali užtikrinti pilną kovinį ciklą lauko sąlygomis, dažnai supaprastina tai, kas praktikoje reikalauja gerokai didesnės infrastruktūros.

    Elektroninė kova ir mažas pastebimumas

    Naujesnės „Gripen“ E/F versijos stipriai akcentuoja elektroninės kovos priemones, įskaitant trukdymą, apgaulingų taikinių formavimą ir pažangius signalų apdorojimo sprendimus. Tai realiai didina išgyvenamumą ir gali būti svarbus pranašumas prieš senesnių kartų platformas, ypač jei jos modernizuotos tik iš dalies.

    Vis dėlto šiuo aspektu esminis skirtumas tas, kad F-35 sujungia elektroninę kovą su konstrukciniu mažo pastebimumo sprendimu ir jutiklių sinteze vienoje sistemoje. Tai nėra vien papildomos trukdymo priemonės: mažesnis aptikimo nuotolis ir tikslesnis situacijos vaizdas gali pakeisti visą susidūrimo dinamiką dar iki realaus kontakto.

    „Kalbėti, kad elektroninės priemonės pačios savaime paverčia naikintuvą nematomu, yra klaidinantis supaprastinimas“, – sako buvę Vakarų gynybos sektoriaus konsultantai, vertinantys modernių naikintuvų pajėgumus ir jų integraciją į bendrą oro gynybos sistemą.

    Galiausiai, penktosios kartos platformos vertė dažnai atsiskleidžia ne pavienėje dvikovoje, o jungtinėse operacijose. F-35 buvo projektuotas kaip tinklo mazgas, kuris renka, filtruoja ir dalijasi duomenimis, o tai suteikia pranašumą visai grupei, ne tik vienam pilotui.

    Kainos argumentas taip pat dažnai pateikiamas be konteksto, nes į sutartis paprastai įeina skirtingi paketai: apmokymai, atsarginės dalys, amunicija, logistika, simuliatoriai ir priežiūros infrastruktūra. Vien tik vieneto kaina, ištraukta iš bendros sutarties, ne visada leidžia sąžiningai palyginti, kas iš tiesų perkama.

    „Gripen“ išlieka stiprus pasirinkimas šalims, kurioms reikia universalaus ir palyginti kompaktiško naikintuvo, ypač jei prioritetas – greitas parengimas ir veikimas regioninėse užduotyse. Tačiau teiginiai, kad jis apskritai yra geresnis už F-35, dažniausiai ignoruoja tai, kad šie orlaiviai sukurti skirtingoms grėsmėms ir skirtingai karo logikai.

  • F-35 prieš F-22: ekspertas paaiškino, kodėl JAV oro pajėgos senesnį naikintuvą nurašo anksčiau

    Interviu, kurį cituoja „Military Watch Magazine“, kovinės aviacijos ekspertas Abrahamas Abramsas teigia, kad pagrindinė F-22 problema yra jo technologinė kilmė iš 1990-ųjų. Pasak jo, po Šaltojo karo pabaigos programa buvo apkarpyta, o gamyba ir nuoseklios investicijos į atnaujinimus nebuvo tokios, kokių sulaukė naujesnės platformos.

    Dėl to dalis F-22 įrangos, anot eksperto, liko ankstesnės eros lygyje, ypač jutiklių ir duomenų apdorojimo srityse. Kaip vienas pavyzdžių minimas AN/APG-77 radaras, kuris, lyginant su naujesnėmis sistemomis, turi mažiau erdvės augimui ir pralaimi modernizavimo potencialu.

    Ekspertas taip pat akcentuoja tinklinio karo aspektą: šiuolaikinėse operacijose vis svarbiau greitai dalintis duomenimis su kitais orlaiviais ir antžeminėmis sistemomis. Jo teigimu, F-22 šioje srityje neturi tiek brandžių sprendimų, kiek platformos, kurios nuo pat pradžių buvo projektuotos veikti kaip didesnio „jutiklių tinklo“ dalis.

    Nors F-22 vis dar išsiskiria skrydžio charakteristikomis ir yra pavojingas priešininkas, ekspertas pabrėžia, kad artimoje kovoje didelę reikšmę turi pilotų šalmuose integruoti taikikliai ir situacijos suvokimo priemonės. Jo vertinimu, būtent tokios detalės neretai kompensuoja „gryną“ manevringumą, ypač kai kova remiasi jutikliais, taikinių žymėjimu ir raketų panaudojimu didesniais kampais.

    Kitas argumentas, kodėl JAV oro pajėgos svarsto F-22 nurašyti anksčiau nei planuota, yra eksploatacijos kaina ir modernizavimo ekonomika. Abramsas pažymi, kad F-35 nuolat tobulinamas per gamybos blokus, o į programą reguliariai integruojami nauji sprendimai, kai tuo metu F-22 gamyba buvo palyginti trumpa ir be panašaus masto ilgalaikių investicijų į laipsniškus patobulinimus.

    F-35 linijai tuo metu numatomi dar platesni atnaujinimai, siekiant priartinti jo galimybes prie šeštos kartos platformoms būdingų sprendimų. „Lockheed Martin“ vadovas Jimas Taicletas yra viešai teigęs, kad dėl plataus masto modernizacijos vyksta aktyvios diskusijos su Pentagonu ir sprendimų priėmėjais.

    „Vyriausybė rodo didelį susidomėjimą aptarti plataus masto modernizaciją, o mes šiuo metu deramės ir gauname pakankamai aktyvų grįžtamąjį ryšį“, – sakė J. Taicletas.

    Jo žodžiais, tikslas yra reikšmingai išplėsti naikintuvo potencialą, kad atnaujinta platforma galėtų perimti dalį ateities pajėgumų, kurie paprastai siejami su šeštos kartos orlaiviais. Praktikoje tai reikštų didesnį jutiklių, programinės įrangos, ryšių ir ginkluotės integracijos šuolį, kuris vis dažniau laikomas esminiu šiuolaikinės oro kovos veiksniu.

    Diskusija dėl F-22 ateities parodo platesnę tendenciją: šiuolaikiniame kare platformos vertė vis labiau priklauso nuo programinės įrangos, duomenų mainų ir modernizavimo greičio. Net ir labai pajėgus orlaivis, jei jis sunkiai prisitaiko prie naujų jutiklių, ryšių ar elektroninės kovos reikalavimų, gali prarasti pranašumą prieš lankstesnes sistemas.

    Todėl JAV sprendimai dėl F-22 nurašymo ir investicijų perskirstymo dažnai aiškinami ne vien „kuris naikintuvas geresnis“, o kuris efektyviau atitinka ateities konflikto logiką. Joje laimi ne tik greitis ar manevringumas, bet ir gebėjimas matyti daugiau, greičiau dalintis informacija ir sparčiau atnaujinti pajėgumus.

  • F-35 ir Kinijos J-20: kuo skiriasi greitis, nematomumas ir kas realiai lemia pranašumą ore

    JAV penktos kartos naikintuvas F-35 ir Kinijos J-20 vis dažniau lyginami ne tik pagal maksimalų greitį, bet ir pagal tai, kas šiuolaikiniame mūšyje iš tiesų lemia pergalę. Nors skaičiai apie Mach gali atrodyti įspūdingai, karinėje aviacijoje vien greitis retai būna lemiamas rodiklis.

    Viešai skelbiami duomenys dažniausiai nurodo, kad J-20 maksimalus greitis siekia apie Mach 2,0, o F-35 dažniausiai minimas apie Mach 1,6. Tačiau maksimalus greitis paprastai pasiekiamas tik tam tikromis sąlygomis ir trumpą laiką, o realiose operacijose svarbesni tampa aptikimo nuotoliai, situacijos suvokimas ir ginkluotės panaudojimo grandinė.

    F-35 nuo pat kūrimo buvo projektuojamas kaip tinklaveikos platforma, kurioje pagrindinis pranašumas yra sensorių sintezė, duomenų perdavimas ir taikinių aptikimas dar iki artimos kovos. Tokį pranašumą sustiprina integruotos sistemos, leidžiančios pilotui matyti bendrą vaizdą iš kelių jutiklių ir keistis informacija su kitais orlaiviais bei oro gynybos elementais.

    Tuo metu J-20 dažniau apibūdinamas kaip didesnis, didesnio nuotolio perėmėjas, pritaikytas veikti dideliuose Ramiojo vandenyno atstumuose. Tokio tipo platformai svarbu greitai patruliuoti, perimti tikslus ir turėti pakankamą veikimo nuotolį, tačiau tai nereiškia automatinio pranašumo prieš labiau į tinklą integruotą varžovą.

    Diskusijose daug dėmesio skiriama varikliams ir galimybei skristi viršgarsiniu greičiu be forsavimo, vadinamajam superkruizui. Kai kuriuose vertinimuose teigiama, kad naujesnės J-20 versijos su WS-15 varikliais galėtų artėti prie tokios galimybės, o tai teoriškai didintų efektyvumą ir mažintų priklausomybę nuo forsavimo.

    F-35 atveju dažniausiai pabrėžiama, kad jo koncepcija nėra orientuota į ilgalaikį viršgarsinį skrydį be forsavimo. Praktikoje tai reiškia, kad F-35 stiprybė labiau siejama su mažesniu pastebimumu, jutikliais ir ginklų panaudojimu iš palankesnės padėties, o ne su bandymu „perskristi“ varžovą tiesiojoje.

    Vertinant naikintuvų „pavojingumą“, svarbus ne tik radarinis, bet ir infraraudonųjų spindulių matomumas. Dažnai akcentuojama, kad skrendant maksimaliais režimais didėja variklių išmetimo šiluminis pėdsakas, todėl orlaivis gali tapti lengviau aptinkamas pasyvioms infraraudonųjų spindulių paieškos sistemoms.

    Tokie kompromisai yra bendri daugumai naikintuvų: didesnis greitis ir forsavimas gali duoti taktinį momentą, bet kartu didina aptikimo riziką. Dėl to realiose misijose sprendimai paprastai priimami vertinant visą situaciją, o ne vien maksimalų greitį.

    Šiuolaikinėje oro kovoje dažnai laimi tas, kas pirmas aptinka, pirmas priima sprendimą ir pirmas panaudoja ginkluotę iš saugesnės distancijos. Dėl to F-35 šalininkai pabrėžia radarų, elektroninės kovos, ryšių ir duomenų mainų tinklų svarbą, ypač kai veikiama kartu su kitomis platformomis.

    J-20 vertinimas priklauso nuo to, kiek pažengusios jo jutiklių, ryšio ir elektroninės kovos sistemos realiai yra praktikoje, nes dalis informacijos apie Kinijos programas išlieka ribota. Todėl lyginant šiuos naikintuvus verta atsargiai vertinti vien iš antraščių kylančias išvadas ir žiūrėti į visą „aptikimo–sprendimo–smūgio“ grandinę.

    Galiausiai klausimas, kuris naikintuvas „greitesnis“, yra tik viena dėlionės dalis. Jei vienas orlaivis greitesnis, bet kitas anksčiau jį aptinka, geriau koordinuoja veiksmus ir pirmas paleidžia ginkluotę, realus pranašumas gali būti visai kitoje pusėje.

  • Lenkijoje nusileido pirmieji F-35: ministras skelbia naują NATO rytinio sparno etapą

    Lenkijoje nusileido pirmieji F-35: ministras skelbia naują NATO rytinio sparno etapą

    Lenkija šią savaitę priėmė pirmąją JAV pagamintų naikintuvų F-35 siuntą, stiprindama NATO rytinio sparno oro gynybą. Trys orlaiviai nusileido Lasko (Łask) oro pajėgų bazėje, o Varšuva šį žingsnį pristato kaip kokybinį šuolį savo karinėms oro pajėgoms.

    Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas teigė, kad atvykę orlaiviai tampa naujais Lenkijos dangaus sergėtojais. Jo vertinimu, tai pirmieji penktosios kartos naikintuvai NATO rytiniame flange, suteikiantys pranašumą aptinkant grėsmes dar iki joms priartėjant.

    Ką reiškia F-35 atvykimas

    F-35 laikomas vienu pažangiausių daugiafunkcių naikintuvų, kurio stiprybė siejama ne tik su slaptumu, bet ir su sensorių bei duomenų apdorojimo galimybėmis. Šie orlaiviai kuriami taip, kad vienu metu rinktų informaciją iš skirtingų jutiklių, ją apjungtų ir padėtų pilotui bei vadavietėms greičiau priimti sprendimus.

    Tokio tipo pajėgumai ypač svarbūs regione, kuriame daug dėmesio skiriama oro erdvės stebėjimui, atgrasymui ir sąveikai su sąjungininkais. F-35 dažnai įvardijamas kaip platforma, gerinanti bendrą situacijos supratimą ir palengvinanti veiksmų koordinavimą su NATO oro ir priešraketine gynyba.

    32 naikintuvai iki 2030 metų

    Lenkija yra užsakiusi 32 F-35, kuriuos gamina gynybos pramonės bendrovė „Lockheed Martin“. Sutartis dėl šių orlaivių įsigijimo buvo pasirašyta 2020 metais, o visų užsakytų naikintuvų pristatymus planuojama užbaigti iki 2030 metų.

    Europoje F-35 jau eksploatuoja arba diegia Jungtinė Karalystė, Vokietija, Norvegija, Nyderlandai, Belgija, Italija ir Danija. Dėl to Lenkijos sprendimas įsilieja į platesnę tendenciją, kai NATO šalys siekia suvienodinti pajėgumus, logistiką ir tarpusavio suderinamumą, ypač augant įtampoms rytinėje Aljanso dalyje.

  • F-35 jau Lenkijoje: paaiškėjo, kaip šie naikintuvai po 2026 metų pakeis saugumą

    F-35 jau Lenkijoje: paaiškėjo, kaip šie naikintuvai po 2026 metų pakeis saugumą

    Pirmųjų penktosios kartos naikintuvų F-35 atvykimas į Lenkiją vertinamas kaip vienas reikšmingiausių šios šalies karinių modernizacijų etapų per kelis dešimtmečius. Analitikų teigimu, tai gali pakeisti ne tik Lenkijos oro pajėgų galimybes, bet ir viso NATO rytinio sparno atgrasymo logiką.

    Lenkija yra sudariusi sutartį dėl 32 naikintuvų F-35A, o kartu įsigijo mokymų ir logistinės paramos paketą. Bendra sandorio vertė viešai skelbta apie 4,6 mlrd. JAV dolerių, tai yra maždaug 4,2 mlrd. eurų, tačiau galutinė ilgalaikė kaina priklausys nuo ginkluotės, infrastruktūros ir eksploatacijos per visą tarnybos laiką.

    Vien pagal „sausą“ techninių parametrų palyginimą F-35 neatrodo kaip absoliutus rekordininkas. Jis nėra greičiausias naikintuvas, taip pat nėra tas, kuris gabentų didžiausią bombų ar raketų masę, todėl kyla natūralus klausimas, kodėl šis modelis pristatomas kaip lūžis.

    Kodėl F-35 laikomas revoliucija

    Pagrindinė F-35 vertė yra ne maksimalus greitis ar lubos, o gebėjimas išgyventi ir veikti stiprios priešlėktuvinės gynybos zonoje. Mažesnis radarinis matomumas leidžia priartėti prie grėsmės teritorijų ir vykdyti užduotis, kurios senesniems naikintuvams būtų gerokai rizikingesnės.

    Kartu svarbi vadinamoji jutiklių duomenų sintezė, kai radarų, optinių ir infraraudonųjų sistemų informacija sujungiama į vieną situacijos vaizdą. Praktikoje tai reiškia, kad įgula greičiau supranta, kas vyksta ore ir ant žemės, o sprendimus gali priimti turėdama daugiau patikimų duomenų.

    F-35 taip pat kuriamas kaip tinklinės karybos elementas, galintis keistis informacija su kitais sąjungininkų pajėgų sensoriais ir platformomis. Tokiu būdu naikintuvas gali veikti ne tik kaip smogiamoji priemonė, bet ir kaip žvalgybos bei situacijos stebėjimo mazgas, perduodantis duomenis kitiems pajėgumams.

    Kaip tai keičia atgrasymą regione

    Rytiniame NATO flange didelę reikšmę turi gebėjimas greitai aptikti grėsmes ir tiksliai smogti jų kritiniams elementams, pavyzdžiui, oro gynybos sistemoms ar vadavietėms. Jei tokios užduotys tampa realesnės, potencialus agresorius priverstas planuoti brangesnes ir rizikingesnes operacijas.

    Kariniai ekspertai pabrėžia, kad vien technika negarantuoja automatinio pranašumo: būtini ilgamečiai pilotų ir technikų mokymai, procedūrų atnaujinimas, patikimos tiekimo grandinės ir atsarginių dalių valdymas. Be to, F-35 reikalauja modernios infrastruktūros, informacinių sistemų apsaugos ir nuoseklaus integravimo į bendrą NATO planavimą.

    Didžiausi iššūkiai po atvykimo

    Įvedus F-35, valstybės dažnai susiduria su tuo, kad investicijos nesibaigia pačiu pirkimu. Didelę dalį sudaro ginkluotės įsigijimas, skrydžių valandų finansavimas, techninis aptarnavimas ir nuolatiniai modernizacijos paketai, kurie penktosios kartos platformoms yra įprasta praktika.

    Lenkijos atvejis svarbus ir kaip signalas, kad regione kuriama didesnė penktosios kartos naikintuvų koncentracija, kuri ilgainiui gali tapti bendro NATO oro galios „stuburu“. Nors tikrasis pajėgumas pilnai išsiskleidžia per metus, pats procesas jau dabar keičia saugumo skaičiavimus ir atgrasymo priemonių vertinimą.

  • Vokietija sureagavo į F-35 atvykimą į Lenkiją: tai keičia NATO rytinio sparno gynybą

    Vokietija sureagavo į F-35 atvykimą į Lenkiją: tai keičia NATO rytinio sparno gynybą

    Lenkija priėmė pirmuosius JAV pagamintus penktos kartos naikintuvus F-35A, o įvykis sulaukė dėmesio ne tik šalyje, bet ir užsienyje. Vokietijos apžvalgininkai viešai įvertino šį žingsnį kaip reikšmingą postūmį stiprinant NATO rytinį sparną ir atgrasymo pajėgumus.

    Vokietijos laikraščio Die Welt korespondentas Varšuvoje Philippas Fritzas, komentuodamas socialiniuose tinkluose paskelbtas nuotraukas, pabrėžė, kad F-35 dislokavimas Lenkijoje didina Aljanso galimybes greičiau ir tiksliau reaguoti į grėsmes regione. Pasak jo, tai yra sprendimas, kuris sustiprina kolektyvinę gynybą ir prisideda prie efektyvesnio atgrasymo.

    „Tai, kad F-35 bus Lenkijoje, realiai stiprina NATO rytinį sparną ir prisideda prie veiksmingesnio atgrasymo“, – sakė Philippas Fritzas.

    F-35A įsigijimas yra ilgalaikės modernizacijos dalis: Lenkija 2020 metais užsakė 32 orlaivius, kurie turėtų palaipsniui pakeisti senesnius sovietinės kilmės naikintuvus ir pagerinti sąveiką su NATO partneriais. Sutarties vertė viešai buvo įvardijama apie 4,6 mlrd. JAV dolerių, tai sudaro maždaug 4,2 mlrd. eurų pagal apytikrį to laikotarpio kursą.

    Planuojama, kad naujieji naikintuvai bus dislokuojami 32-ojoje taktinės aviacijos bazėje Lasko apylinkėse. Lenkijos pusė yra skelbusi, kad dalis orlaivių į šalį atvyks artimiausiais metais, o likusieji turėtų pasiekti Lenkiją vėlesniais etapais iki dešimtmečio pabaigos.

    Kas išskiria F-35A?

    F-35A laikomas vienu pažangiausių daugiafunkcių naikintuvų, nes sujungia mažesnį radarų pastebimumą, jutiklių sintezę ir duomenų apsikeitimą su kitais NATO vienetais. Praktikoje tai reiškia geresnį situacijos matymą, galimybę veikti sudėtingoje oro gynybos aplinkoje ir perduoti žvalgybinę informaciją sąjungininkams.

    Orlaivyje naudojamas aktyvios fazinės gardelės radaras AN/APG-81, taip pat integruotos optinės ir infraraudonųjų spindulių sistemos, kurios leidžia aptikti taikinius skirtingomis sąlygomis. Ginkluotė gali būti nešama vidinėse skyriuose, išlaikant mažesnį pastebimumą, o prireikus konfigūracija gali būti išplečiama papildoma išorine ginkluote.

    NATO rytinio sparno kontekstas

    F-35 pasirodymas regione vertinamas platesniame NATO atgrasymo kontekste, ypač po Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios ir išaugusio dėmesio oro erdvės gynybai. Penktos kartos platformos regione didina ne tik nacionalinius pajėgumus, bet ir bendrą Aljanso operacinį suderinamumą, nes tokie orlaiviai tampa svarbia žvalgybos ir tikslinių duomenų grandimi.

    Lenkijos karinės aviacijos stiprinimas taip pat siejamas su didesniu reagavimo greičiu ir galimybe kartu su sąjungininkais vykdyti oro policijos, atgrasymo bei regioninės gynybos užduotis. Stebėtojai Vokietijoje atkreipia dėmesį, kad tai ne vien simbolinis pirkinys, o realiai keičiamas pajėgų balansas ir technologinis šuolis.

    Lenkijos žiniasklaida ir kariuomenė taip pat skelbė, kad naujųjų naikintuvų skrydį į bazę lydėjo F-16, o pasirengimą prižiūrėjo aukšto rango karinių oro pajėgų vadovai. Tai pabrėžia, jog F-35 įvedimas į rikiuotę laikomas ne tik techniniu, bet ir strategiškai svarbiu įvykiu visam regionui.

  • Lenkija parodė įspūdingą vaizdo įrašą: virš šalies – pirmieji F-35 Husarz naikintuvai

    Lenkija parodė įspūdingą vaizdo įrašą: virš šalies – pirmieji F-35 Husarz naikintuvai

    Lenkijos nacionalinės gynybos ministerija paviešino vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas trijų F-35A Lightning II atskridimas į Lenkiją. Įraše matyti skrydis virš šalies ir nusileidimas 32-ojoje taktinės aviacijos bazėje Lasko mieste po transatlantinio skrydžio iš JAV.

    Ministerijos teigimu, naikintuvai atvyko su lenkų įgulomis, kurios anksčiau buvo rengiamos JAV, o ant sparnų jau matyti Lenkijos skiriamieji ženklai. Skrydžio atkarpoje Lenkijos oro erdvėje F-35 lydėjo du Lenkijos F-16 naikintuvai.

    „Tai viena svarbiausių dienų Lenkijos karinių oro pajėgų istorijoje. F-35 yra ne tik naujas lėktuvas, tai kokybinis mūsų gynybinių pajėgumų šuolis“, – sakė Lenkijos vicepremjeras ir nacionalinės gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Lenkija 32 F-35A įsigijo 2020 metais pagal modernizavimo programą, o dalis pirmųjų orlaivių kurį laiką buvo dislokuoti JAV, kur vyko pilotų ir technikų mokymai. Atvykimas į Lenkiją žymi perėjimą nuo parengimo etapo prie nuolatinio įvedimo į rikiuotę, o tolesni pristatymai planuojami artimiausiais metais.

    F-35 laikomi penktosios kartos naikintuvais, išsiskiriančiais mažesniu matomumu radarams, pažangiais jutikliais ir duomenų apdorojimu, leidžiančiu realiu laiku dalintis informacija su NATO sistemomis. Tokios platformos ne tik plečia smūgio ir oro gynybos galimybes, bet ir stiprina atgrasymą rytiniame Aljanso flange, kur ypač svarbus greitas situacijos suvokimas ir sąveika tarp skirtingų pajėgų.

    Vaizdo įraše taip pat matomas iškilmingas sutikimas bazėje ir pirmosios akimirkos Lenkijos aerodrome. Analitikai pažymi, kad naujų orlaivių integracija priklausys ne vien nuo pačių naikintuvų, bet ir nuo infrastruktūros, aptarnavimo grandinės, atsarginių dalių bei personalo parengimo, todėl artimiausiu metu didžiausias dėmesys bus skiriamas būtent šiems praktiniams žingsniams.

    Viešas ministerijos komunikavimas apie atskridimą rodo ir platesnę tendenciją, kai gynybos institucijos vis dažniau naudoja vaizdo turinį siekdamos aiškiau pristatyti modernizavimo eigą ir visuomenei, ir sąjungininkams. Tokie įrašai tampa ne tik informacine, bet ir strateginės komunikacijos priemone, ypač augant saugumo įtampoms regione.

    F-35A Lenkijos karinėse oro pajėgose turėtų tapti vienu svarbiausių taktinių aviacijos elementų ateinantiems dešimtmečiams. Kartu su esamais F-16 ir kitomis NATO priemonėmis šie orlaiviai planuojami kaip branduolys, kuris užtikrins modernesnį oro erdvės stebėjimą, tikslesnius smūgius ir spartesnį sprendimų priėmimą krizinėse situacijose.

    Viešai skelbta, kad oficialus sutikimo renginys planuojamas birželio 12 dieną. Iki tol tęsis techninis įvedimas į eksploataciją, procedūrų derinimas ir skrydžių programos, kurios leis įvertinti, kaip greitai naujieji F-35 bus pasirengę vykdyti užduotis Lenkijos ir NATO gynybos planuose.

  • Pirmieji F-35A atskrido į Lenkiją: ką tai keičia NATO rytiniame flange ir šalies oro gynyboje

    Gegužės 22 dieną Lenkijos karinių oro pajėgų istorijoje įrašyta nauja data: 32-ojoje taktinės aviacijos bazėje Lasko mieste nusileido pirmieji trys F-35A „Lightning II“ penktos kartos daugiafunkciai naikintuvai. Tai pirmasis realus žingsnis, kai ilgai planuotas modernizacijos projektas iš sutarties eilučių persikelia į kasdienę tarnybą ir kovinį pasirengimą.

    F-35A įsigijimo programa Lenkijoje pradėta 2020 metais, kai buvo pasirašytas kontraktas dėl 32 orlaivių, mokymų, logistikos, simuliatorių ir techninio palaikymo. Bendra sandorio vertė viešai buvo įvardyta apie 4,6 milijardo JAV dolerių, tai yra maždaug 4,2 milijardo eurų, priklausomai nuo valiutų kurso skaičiavimo laikotarpio.

    Iki šiol dalis Lenkijai skirtų F-35 buvo naudojami mokymams Jungtinėse Valstijose, Ebbingo bazėje Arkanzase, kur ruošiami pilotai ir technikai. Toks modelis taikomas ir kitoms naujoms F-35 naudotojoms: pirmiausia sukuriamas personalo „branduolys“, o tik tuomet dalis pajėgumų perkeliama į nacionalines bazes.

    Kas iš tikrųjų yra F-35

    F-35 dažnai vadinamas ne vien naikintuvu, o tinkliniu kovos mazgu, kuris renka ir apdoroja duomenis iš įvairių jutiklių, o vėliau perduoda juos sąjungininkų platformoms ir oro gynybos sistemoms. Pagrindinis pranašumas čia yra situacijos suvokimas: pilotas gauna sujungtą vaizdą iš radaro, infraraudonųjų spindulių sistemų ir elektroninės žvalgybos priemonių, todėl sprendimai priimami greičiau.

    Mažas aptinkamumas radarais, vadinamoji „stealth“ technologija, suteikia galimybę priartėti prie saugomų zonų ir atlikti užduotis mažiau rizikuojant būti pastebėtam. Praktikoje tai reiškia ne „nematomumą“, o trumpesnį aptikimo nuotolį ir daugiau laiko manevrui, ypač susidūrus su senesnės kartos oro gynybos sistemomis.

    Lenkija oficialiai nurodo, kad F-35 turėtų veikti kaip vientisos sistemos dalis, sąveikaudami su oro gynybos sprendimais „Wisła“ ir „Narew“, tolimojo nuotolio ugnies priemonėmis, žvalgybos pajėgumais bei modernizuotais F-16. Tokia integracija atitinka NATO kryptį į bendrą oro, sausumos, jūrų, kosmoso ir kibernetinės erdvės sąveiką.

    Bazė ir infrastruktūra

    Lasko bazė pastaraisiais metais buvo pritaikoma naujos kartos orlaiviams, įrengiant specializuotas techninės priežiūros zonas, apsaugos perimetrą, ryšių ir duomenų sistemas. Lenkijos gynybos institucijos yra nurodžiusios, kad vien bazės modernizacija ir susijusios investicijos siekė apie 900 milijonų zlotų, tai yra maždaug 210 milijonų eurų.

    Lenkijoje pabrėžiama, kad dalis infrastruktūros sprendimų dėl saugumo reikalavimų neviešinami, nes F-35 programa glaudžiai susijusi su jautriomis ryšių, programinės įrangos ir aptarnavimo procedūromis. Tokia praktika būdinga daugeliui šalių, kurios priima penktos kartos platformas.

    „Esame pasirengę ir laukėme šio skrydžio: pirmųjų F-35 ratų prisilietimo prie Lenkijos žemės. Tai mums svarbi akimirka, diena nulis“, – sakė 32-osios taktinės aviacijos bazės vadas pulkininkas lakūnas Krzysztofas Duda.

    Ribojimai ir realybė

    Pirmosios į Lenkiją atskridusios mašinos, kaip ir kitų šalių ankstyvosios partijos, gali būti pristatytos su ankstesne programinės įrangos ir įrangos konfigūracija. Tarptautinėje F-35 programoje viešai aptariami vėlavimai, susiję su TR-3 kompiuterinės architektūros ir Block 4 modernizacijos diegimu, kurie turėtų atverti platesnes ginkluotės ir jutiklių galimybes.

    Vis dėlto net ir esama konfigūracija ženkliai keičia regiono pajėgumų balansą, nes suteikia aukštą jutiklių lygį, pažangią elektroninę kovą ir didelį suderinamumą su NATO procedūromis. Rytiniame Aljanso flange tai svarbu ne tik dėl oro erdvės kontrolės, bet ir dėl gebėjimo greitai aptikti taikinius bei perduoti duomenis oro gynybai ar sąjungininkų pajėgoms.

    Viešoje erdvėje dėmesį patraukė ir tai, kad ant naujųjų orlaivių ženklinimas gali būti mažiau kontrastingas, pritaikytas bendram pilkam maskuojančiam dažymui. Tokie sprendimai siejami su mažo aptinkamumo reikalavimais ir standartais, taikomais iki pilnos nacionalinės konfigūracijos užbaigimo.

    Strategiškai Lenkijai F-35 reiškia ne vien naują orlaivį, bet ir kitokį kovos būdą, kuriame pranašumą suteikia informacija, jos apdorojimo greitis ir gebėjimas veikti tinkle. NATO mastu tai stiprina atgrasymą, o šalies mastu kuria pagrindą glaudesnei oro gynybos ir aviacijos integracijai artimiausiems dešimtmečiams.

  • Lenkai skelbia: F-35 jau pakeliui į šalį, ministras įvardijo, kada jie nusileis Lasko bazėje

    Lenkai skelbia: F-35 jau pakeliui į šalį, ministras įvardijo, kada jie nusileis Lasko bazėje

    Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas pareiškė, kad pirmieji Lenkijai skirti naikintuvai F-35 artimiausiu metu pasieks šalį. Pasak jo, nuo nusileidimo 32-ojoje taktinės aviacijos bazėje Lasko mieste Lenkiją skiria kelios dešimtys valandų.

    Ministro teigimu, lėktuvams nusileidus bus atlikti techniniai patikrinimai, o oficiali priėmimo į Lenkijos karines oro pajėgas ceremonija planuojama pirmoje birželio pusėje. Tokie pranešimai skelbiami didėjant regiono budrumui dėl saugumo padėties Baltijos jūros regione.

    Lenkija 2020 metais pasirašė sutartį dėl 32 naikintuvų F-35A įsigijimo kartu su mokymų paketu ir papildomais varikliais. Sandorio vertė siekė apie 4,3 milijardo eurų, perskaičiavus iš tuo metu skelbtos sumos JAV doleriais.

    Lenkijos karinėse oro pajėgose F-35 gavo pavadinimą „Husarz“. Tai penktosios kartos daugiafunkcis naikintuvas, išsiskiriantis mažesniu matomumu radarams ir plačiu jutiklių rinkiniu, leidžiančiu rinkti, apdoroti ir dalintis duomenimis su kitomis pajėgomis.

    Iki šiol dalis Lenkijai skirtų orlaivių buvo nukreipiami į mokymo infrastruktūrą Jungtinėse Valstijose, kur rengiami pilotai ir technikai. Toks modelis įprastas F-35 programoje, nes pereinant prie naujo tipo lėktuvo būtina paruošti personalą, procedūras ir techninės priežiūros grandinę.

    Planuojama, kad visi 32 naikintuvai bus pristatyti iki 2029 metų pabaigos. Pagrindinė jų dislokavimo vieta bus Lasko bazė, tačiau dalis pajėgumų numatoma ir 21-ojoje taktinės aviacijos bazėje Švidvine, kur infrastruktūra pritaikoma moderniems orlaiviams, įskaitant simuliatorių ir aptarnavimo pajėgumus.

    F-35A yra konvencionaliam kilimui ir tūpimui skirtas variantas, naudojamas įprastuose kilimo ir tūpimo takuose. Lenkija turi gauti modernizuotus orlaivius su TR-3 (Technical Refresh 3) kompiuterine architektūra ir Block 4 paketu, kuris siejamas su didesne skaičiavimo galia, patobulintais ekranų sprendimais ir platesnėmis integruojamos ginkluotės galimybėmis.

    Praktikoje F-35 vertė siejama ne vien su smūgio galimybėmis, bet ir su gebėjimu veikti kaip informacijos mazgas. Jutiklių sintezė ir duomenų perdavimas leidžia greičiau aptikti taikinius, tiksliau juos identifikuoti ir perduoti informaciją kitiems orlaiviams, oro gynybai ar sausumos pajėgoms, taip didinant bendrą situacijos suvokimą.

    Tokie pristatymai Lenkijoje vertinami kaip reikšmingas žingsnis modernizuojant karines oro pajėgas ir stiprinant sąveiką su NATO standartais. Kartu tai yra ir ilgalaikė investicija, kuriai svarbios ne tik pačios platformos, bet ir ryšio sistemos, ginkluotės integracija, logistika bei personalo rengimas.

  • Pirmieji Lenkijos F-35 jau pakeliui: kada naikintuvai bus iškilmingai sutikti Lasko bazėje

    Lenkijos gynybos ministerija pranešė, kad pirmieji penktosios kartos naikintuvai F-35 artimiausiu metu turėtų atskristi į šalį. Pasak vicepremjero ir gynybos ministro Władysławo Kosiniako-Kamyszo, iškilmingas naujų orlaivių sutikimas Lasko aviacijos bazėje planuojamas birželio pirmoje pusėje.

    Nors konkreti atskridimo data neįvardijama, ministras teigė, kad lėktuvai turėtų pasirodyti per artimiausias dienas, vėliausiai per maždaug dvi savaites. Tai reikšmingas etapas programoje, kuri Lenkijos karines oro pajėgas perorientuoja į NATO standartu grįstą penktosios kartos aviaciją.

    Kontraktas ir pristatymų grafikas

    Lenkija yra užsakiusi 32 F-35 naikintuvus. Sutarties vertė, pasirašyta 2020 metais, siekė apie 4,6 mlrd. JAV dolerių, tai yra maždaug 4,2 mlrd. eurų pagal tuo laikotarpiu buvusį vidutinį kursą.

    Lenkijos kariuomenės pateikiamu grafiku, visi užsakyti orlaiviai turėtų būti pristatyti iki 2029 metų. Pirmojo lėktuvo gamyba, kaip skelbta, buvo užbaigta 2024 metų lapkritį, o pristatymai etapais turi didinti realų kovinį pajėgumą, kai augs apmokytų įgulų ir technikų skaičius.

    Kur buvo lėktuvai ir kam ruošiamos bazės

    Lenkijos karinių oro pajėgų atstovai pabrėžia, kad dalis F-35 jau yra pažymėti nacionaliniais ženklais ir formaliai priklauso Lenkijai, tačiau iki šiol buvo dislokuoti JAV. Ten, Ebbing bazėje Arkanzase, daugiau nei metus vyksta pilotų ir techninio personalo mokymai, kurie būtini prieš pradedant pilnavertį eksploatavimą Europoje.

    Lasko 32-oji taktinės aviacijos bazė, kurioje nuo 2008 metų tarnauja F-16, yra viena pagrindinių vietų naujiesiems F-35. Vėlesniame etape naikintuvai planuojami ir Švidvino 21-ajai taktinės aviacijos bazei, kuri anksčiau buvo siejama su sovietinės kilmės Su-22 eksploatavimu.

    Kodėl F-35 svarbūs regionui

    F-35 laikomi vienu svarbiausių NATO daugiafunkcių naikintuvų, ypač dėl pažangių jutiklių, informacijos apdorojimo ir sąveikos su kitais aljanso pajėgumais. Europoje šiuos orlaivius įsigyja ar jau eksploatuoja Jungtinė Karalystė, Vokietija, Suomija, Norvegija, Nyderlandai, Belgija, Italija, Danija ir Čekija.

    Lenkijos atveju tai reiškia ne tik naują platformą, bet ir didesnius reikalavimus infrastruktūrai, kibernetiniam saugumui, logistinei grandinei bei personalo rengimui. Todėl bazės modernizuojamos iš anksto, o pirmieji atskridimai vertinami kaip praktinis perėjimo į naują etapą startas.

    „Iškilmingas F-35 sutikimas Lasko bazėje numatytas birželio pirmoje pusėje“, – sakė Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.