CP v2

Tag: F-35

  • Vokiečiai sureagavo į Lenkijos F-35: kodėl šie naikintuvai keičia NATO rytų flangą

    Vokiečiai sureagavo į Lenkijos F-35: kodėl šie naikintuvai keičia NATO rytų flangą

    Lenkijos karinės oro pajėgos oficialiai į savo rikiuotę priėmė pirmuosius penktos kartos amerikiečių naikintuvus F-35A. Šis žingsnis sulaukė greitos reakcijos Vokietijos žiniasklaidoje, kur pabrėžiama, kad Varšuva nuosekliai tęsia plataus masto ginkluotųjų pajėgų modernizaciją.

    Ceremonija vyko birželio 12 dieną 32-ojoje taktinės aviacijos bazėje Lasko mieste, kur pristatyti pirmieji trys Lenkijai skirti F-35A. Pranešama, kad prieš oficialų priėmimą orlaiviai simboliškai praskrido virš kelių didžiųjų šalies miestų, taip pažymint jų atėjimą į tarnybą.

    Kodėl F-35 laikomi lūžio tašku?

    Vokietijos komentatoriai akcentuoja, kad F-35 stiprybė nėra vien mažas pastebimumas radarams. Esminis pranašumas yra integruota jutiklių sistema, leidžianti realiu laiku rinkti, apdoroti ir dalintis duomenimis su kitomis NATO platformomis.

    Tokie gebėjimai keičia oro gynybos ir puolamųjų operacijų logiką: F-35 gali atlikti oro erdvės kontrolės, tikslių smūgių, žvalgybos ir elektroninės kovos užduotis, kartu veikdami kaip informacijos mazgas. Tai ypač svarbu rytiniame NATO flange, kur didžiausias dėmesys skiriamas atgrasymui ir ankstyvam grėsmių nustatymui.

    32 orlaiviai dabar, daugiau vėliau?

    Lenkija F-35 įsigijimą užsakė 2020 metais, o pristatymai turėtų vykti etapais iki 2029 metų. Dalis analitikų neatmeta, kad ateityje Varšuva gali svarstyti papildomų eskadrilių pirkimą, jei bus užtikrintas finansavimas ir gamybos grafikai.

    Šiuo metu F-35 paklausa pasaulyje išaugusi, todėl formuojasi ilgos gamybos eilės, su kuriomis susiduria ir kitos valstybės, įskaitant Vokietiją. Dėl to kiekvienas realiai į tarnybą įvestas orlaivis tampa ne tik technologiniu, bet ir politiniu signalu apie šalies pasirengimą investuoti į gynybą.

    Signalas regionui ir sąjungininkams

    Vokietijos apžvalgininkai Lenkijos sprendimą sieja su platesniu tikslu stiprinti NATO rytinės sienos saugumą. Kontekstas akivaizdus: Rusijos karo prieš Ukrainą fone regiono valstybės didina gynybos išlaidas, plečia pajėgumus ir siekia didesnio sąveikumo su JAV bei kitais sąjungininkais.

    Todėl F-35 atsiradimas Lenkijos ore vertinamas kaip realus operacinis sustiprinimas, o ne vien prestižinis pirkinys. Šie naikintuvai gali greičiau suteikti situacijos vaizdą, paremti oro gynybos tinklus ir prisidėti prie bendrų NATO planų, kurie remiasi greitu informacijos apsikeitimu ir koordinuotu atsaku.

  • Europos naikintuvo svajonė žlugo: Vokietija ir Prancūzija laidoja FCAS, kas toliau?

    Europos naikintuvo svajonė žlugo: Vokietija ir Prancūzija laidoja FCAS, kas toliau?

    FCAS naikintuvo projektas stabdomas

    Vokietija ir Prancūzija pripažino, kad bendras Future Combat Air System (FCAS) projektas, kuriuo turėjo gimti naujos kartos naikintuvas, faktiškai sustabdytas. Viešai įvardijama priežastis – pramonės partnerių nesugebėjimas susitarti dėl programos krypties ir darbų pasidalijimo.

    FCAS buvo sumanytas kaip plataus masto Europos oro galios projektas, kurio ambicija – apie 2040 metus į rikiuotę atvesti naują kovinę platformą ir ją sujungti su kitais oro, sausumos bei jūrų pajėgų sprendimais. Bendra programos vertė ir ilgalaikės išlaidos buvo siejamos maždaug su 100 mlrd. eurų.

    Kur įstrigo: „Dassault Aviation“ ir „Airbus“ ginčas

    Pagrindinė įtampa kilo tarp Prancūzijos „Dassault Aviation“ ir Vokietijos „Airbus“, laikytų kertiniais NGF (Next Generation Fighter) kūrėjais. Prancūzija siekė išlaikyti lyderystę, o Vokietija reikalavo lygesnio darbų ir įtakos pasiskirstymo.

    Problemas gilino skirtingi techniniai prioritetai. Prancūzijai svarbi naikintuvo versija, galinti veikti nuo lėktuvnešio ir integruoti branduolinio atgrasymo užduotis, o tai didina sudėtingumą, terminų rizikas ir kaštus, kurie ne visoms šalims atneštų vienodą naudą.

    Prie projekto buvo prisijungusi ir Ispanija, tačiau jos vaidmuo ne kartą tapo politinių bei pramoninių derybų įkaitu. Skirtingi lūkesčiai dėl užsakymų, technologijų perdavimo ir subrangos dalies ilgainiui dar labiau apsunkino susitarimus.

    Ne viskas baigta: liktų „kovinės debesijos“ kryptis

    Nors naujos kartos naikintuvo NGF dalis laikoma palaidota, FCAS idėjos fragmentai gali išlikti. Tarp svarstomų tęstinų darbų minimas vadinamosios kovinės debesijos architektūros vystymas – ryšių ir duomenų sluoksnis, jungiantis įvairias ginkluotės ir žvalgybos sistemas į vieną tinklą.

    Tokia kryptis atitinka NATO ir Europos gynybos planavimo tendencijas, kai vis didesnę reikšmę įgauna duomenų apdorojimas realiu laiku, saugūs ryšiai, elektroninė kova ir DI sprendimai, leidžiantys greičiau priimti sprendimus bei paskirstyti taikinius tarp platformų.

    „Nebuvo realių šansų pralaužti aklavietę tarp gynybos pramonės bendrovių, todėl naikintuvo kryptis sustabdoma“, – sakė Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas.

    „Pramoniniai nesutarimai neleido judėti pirmyn taip, kaip reikalauja tokio masto programa“, – sakė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

    Ką tai reiškia Europai ir F-35 pasirinkimams

    FCAS nesėkmė yra rimtas smūgis Europos siekiui turėti savarankišką aukščiausios klasės kovinės aviacijos sprendimą. Praktinis efektas gali būti dar didesnė priklausomybė nuo JAV platformų, ypač kai daug šalių jau pasirinko arba svarsto „Lockheed Martin“ F-35 dėl prieinamumo, interoperabilumo ir aiškesnio tiekimo grafiko.

    Prancūzija teoriškai galėtų rinktis savarankišką kelią, kaip kadaise pasirinko kurdama „Rafale“, tačiau tokia programa būtų brangi ir rizikinga net turint stiprią pramonę. Vokietija ir Ispanija galėtų ieškoti kito partnerio arba artėti prie Global Combat Air Programme (GCAP), kurį vysto Jungtinė Karalystė, Italija ir Japonija.

    Ilgesnėje perspektyvoje Europos gynybos pramonei tai signalas, kad vien politinio susitarimo nepakanka. Be tvirtos valdysenos, aiškaus darbų pasidalijimo, intelektinės nuosavybės taisyklių ir stabilaus finansavimo net ir ambicingiausi projektai gali įstrigti dar prieš realius bandymus ore.

  • JAV skiria Lenkijai apie 3,7 mlrd. eurų ginklams: pinigai gali atverti kelią naujiems F-35

    JAV skiria Lenkijai apie 3,7 mlrd. eurų ginklams: pinigai gali atverti kelią naujiems F-35

    Jungtinės Valstijos paskelbė didinančios finansinę paramą Lenkijai pagal užsienio karinio finansavimo programą Foreign Military Financing, kuri leidžia palankesnėmis sąlygomis įsigyti amerikietiškos ginkluotės. Kalbama apie papildomą paketą, kurio vertė siekia maždaug 3,7 mlrd. eurų.

    Apie sprendimą pranešta per ceremoniją, susijusią su pirmųjų Lenkijai skirtų F-35A priėmimu tarnybai. Parama suteikiama per mechanizmą, kuriuo sąjungininkams gali būti skiriamos subsidijos, kreditų garantijos ar lengvatinės paskolos per Foreign Military Sales sistemą.

    Kur gali būti nukreiptos lėšos?

    Lenkija jau yra užsakiusi 32 naikintuvus F-35A, o jų pristatymus planuojama užbaigti iki 2029 metų. Papildomas finansavimas sustiprina galimybes plėsti penktosios kartos aviacijos parką arba finansuoti kitas prioritetines programas, susijusias su oro gynyba, aviacija ir aukštųjų technologijų ginkluote.

    Kokiam pirkiniui bus skirti nauji pinigai, spręs Lenkijos gynybos institucijos, įvertinus bendrą 2025–2039 metų ginkluotųjų pajėgų vystymo planą. Pastaraisiais metais Varšuva sparčiai didina užsakymus, orientuodamasi į NATO standartus, sąveikumą ir greitą kovinių pajėgumų stiprinimą.

    Signalas NATO rytiniam flangui

    Šis žingsnis vertinamas kaip politinis signalas, kad Vašingtonas Lenkiją laiko vienu kertinių partnerių stiprinant NATO rytinį flangą. Rusijos karo Ukrainoje fone Lenkija išlieka tarp aktyviausiai į gynybą investuojančių Europos valstybių, o amerikietiška technika čia užima vis didesnę dalį.

    Programos FMF esmė yra ne vien pinigai, bet ir greitesnis priėjimas prie gamybos linijų, mokymų, atsarginių dalių bei logistikos. Praktikoje tai gali reikšti spartesnį modernių sistemų įvedimą į tarnybą ir mažesnę finansinę naštą biudžetui, ypač kai gynybos poreikiai auga visame regione.

    „Sprendimus dėl konkretaus techninio pasirinkimo turi priimti specialistai, o ne politikai, tačiau investicija į F-35 paprastai yra gera investicija“, – sakė Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis.

    Lenkijos pasirinkimai artimiausiais metais bus svarbūs ne tik jai pačiai, bet ir viso regiono oro erdvės apsaugai bei atgrasymo architektūrai. Papildomas JAV finansavimas didina tikimybę, kad svarstymų centre atsidurs tolesni aukštos klasės aviacijos ir oro gynybos pirkimai.

  • Kada F-35 pradės saugoti Lenkijos dangų: generolai atskleidė, ko dar trūksta iki 2027

    Kada F-35 pradės saugoti Lenkijos dangų: generolai atskleidė, ko dar trūksta iki 2027

    Lenkija jau priėmė pirmuosius penktosios kartos naikintuvus F-35, tačiau reali jų užduotis ginti šalies oro erdvę prasidės ne iškart. Kariuomenės vadovai pabrėžia, kad iki pilnos kovinės parengties dar būtina atlikti svarbius organizacinius ir techninius darbus.

    Lenkijos karinių oro pajėgų pareigūnai viešai nurodo, kad pradinis operacinis pajėgumas planuojamas 2027 metais. Tai reiškia, jog iki šio termino turi būti užtikrintas pakankamas orlaivių skaičius šalyje, parengti pilotai ir antžeminis personalas, taip pat sukurta patikima atsarginių dalių ir aptarnavimo logistika.

    Ne vien lėktuvai, o sistema

    Pasak Lenkijos generolų, F-35 stiprybė yra ne tik nepastebimumas ar modernūs sensoriai, bet ir galimybė greitai rinkti bei dalintis informacija su kitomis pajėgomis. Praktikoje tai reiškia, kad naikintuvas tampa tinklo centru, perduodančiu duomenis oro gynybai, sausumos daliniams ir sąjungininkų platformoms.

    Tokiai koncepcijai reikia ne vien naujų lėktuvų, bet ir suderintų ryšių, duomenų apsikeitimo standartų bei pratybų ciklų. Kariuomenė akcentuoja, kad interoperabilumas su kitomis pajėgų rūšimis ir NATO partneriais yra vienas ilgiausiai trunkančių etapų.

    Programinės įrangos atnaujinimai lemia pajėgumus

    F-35 yra platforma, kurios galimybės tiesiogiai priklauso nuo nuolat atnaujinamos programinės įrangos. Lenkijos pusė pažymi, kad orlaiviai jau turi kovinių gebėjimų, tačiau gamintojo „Lockheed Martin“ planuojami atnaujinimai yra integruota eksploatacijos dalis ir gali reikšmingai plėsti funkcijas.

    Tokie atnaujinimai svarbūs ne tik ginkluotės integracijai ar sensorių darbui, bet ir visai duomenų sintezės logikai, kuri F-35 išskiria iš ankstesnių kartų naikintuvų. Dėl to įvedimas į rikiuotę yra ne vien pilotavimo, bet ir nuolatinio sistemų tobulinimo procesas.

    Kiek lėktuvų reikia parengčiai

    Generolai nurodo praktinį kriterijų: kad vienetas galėtų pradėti realias operacijas, šalyje turi būti pakankamas orlaivių skaičius, taip pat užtikrintas apmokytas personalas ir atsarginės dalys. Viešai įvardijamas tikslas, kad artimiausiu laikotarpiu Lenkijoje turėtų būti jau dviženklis F-35 skaičius, o toliau pajėgumai bus auginami etapais.

    Lenkijos planas atspindi bendrą F-35 diegimo logiką daugelyje valstybių: pirmiausia formuojamas pradinis operacinis pajėgumas, o pilnas pajėgumas pasiekiamas vėliau, kai sukuriama brandi mokymo, techninės priežiūros ir kovinio panaudojimo infrastruktūra.

    „F-35 įvedimas nėra vien skrydis ir užduotis, tai viso mokymo bei sąveikos su kitomis pajėgomis sistemos sukūrimas“, – sakė Lenkijos karinių oro pajėgų generolas.

    Iki 2027 metų būtent šie nematomi darbai, pasak Lenkijos kariuomenės, ir nulems, kada F-35 iš simbolinio įsigijimo taps kasdiene oro policijos bei atgrasymo priemone.

  • Lenkija oficialiai priėmė pirmuosius F-35 „Husarz“: ką reiškia šie naikintuvai ir kiek kainavo

    Lenkija oficialiai priėmė pirmuosius F-35 „Husarz“: ką reiškia šie naikintuvai ir kiek kainavo

    F-35 oficialiai įtraukti į rikiuotę

    Lenkijos ginkluotosios pajėgos surengė ceremoniją, per kurią oficialiai priėmė naikintuvus F-35A, šalies oro pajėgose pavadintus „Husarz“. Renginys vyko 32-ojoje taktinės aviacijos bazėje Lasko mieste, dalyvaujant aukščiausiems valstybės pareigūnams.

    Ceremonijoje taip pat dalyvavo Lenkijos kariuomenės vadovybė ir svečiai iš užsienio, įskaitant Jungtinių Valstijų atstovus. JAV yra pagrindinė F-35 programos partnerė ir šių orlaivių gamybos bei eksporto sistemos koordinatorė.

    Demonstracinis skrydis virš šalies

    Prieš oficialią dalį keli F-35 surengė demonstracinį skrydį virš Lenkijos, praskrisdami pro kelis simbolinius taškus ir didžiuosius miestus. Tokie skrydžiai dažnai naudojami ne tik visuomenės informavimui, bet ir kaip praktinis pilotų bei antžeminių tarnybų koordinavimo patikrinimas.

    Žiūrovai galėjo stebėti orlaivių praskridimus ir riedėjimą aerodrome, o renginys tapo aiškiu signalu apie Lenkijos oro gynybos ir puolamųjų pajėgumų modernizavimą. Varšuva F-35 įsigijimą įvardija kaip kartos šuolį, panašų į anksčiau įvykusį perėjimą prie F-16.

    Kiek orlaivių įsigyta ir kokia kaina

    Lenkija yra užsakiusi 32 F-35A naikintuvus su mokymo paketu ir papildomais varikliais. Sutartis buvo pasirašyta 2020 metais, o pristatymai pagal planą turėtų būti užbaigti iki 2029 metų pabaigos.

    Skelbta, kad įsigijimas kainavo apie 4,2 mlrd. eurų be mokesčių, perskaičiavus iš viešai nurodytos sutarties vertės JAV doleriais. Iki šių metų pabaigos Lenkija tikisi sulaukti dar dalies orlaivių, kad būtų galima sparčiau plėsti parengtų įgulų ir technikų skaičių.

    Kuo F-35 laikomas 5-osios kartos standartu

    F-35, kurį gamina „Lockheed Martin“, priskiriamas 5-osios kartos naikintuvams dėl kelių esminių savybių: sumažinto radarinio matomumo, pažangios sensorių sistemos ir duomenų sintezės. Praktikoje tai reiškia, kad pilotas mato apjungtą vaizdą iš skirtingų jutiklių, o orlaivis gali veikti sudėtingoje oro gynybos aplinkoje.

    Šiuolaikinėse operacijose vis didesnę reikšmę turi ne vien greitis ar manevringumas, bet ir gebėjimas rinkti, apdoroti bei perduoti informaciją realiu laiku. Dėl to F-35 dažnai vertinamas kaip tinklo centrinio karo platforma, galinti perduoti taikinių duomenis kitiems orlaiviams, priešlėktuvinėms sistemoms ar vadavietėms.

    „F-35 įvedimas į rikiuotę yra strateginis žingsnis, kuris keičia mūsų oro pajėgumų kokybę ir sąveiką su sąjungininkais“, – sakė ceremonijoje dalyvavęs Lenkijos gynybos sektoriaus atstovas.

    Lenkijos sprendimas stiprinti oro pajėgas F-35 kontekste vertinamas ir platesniame regione, kur didėja poreikis greitam situacijos supratimui, oro erdvės kontrolei ir atgrasymo priemonėms. Kartu tai didina ir logistikos, bazavimo infrastruktūros bei personalo rengimo svarbą, nes 5-osios kartos orlaivių eksploatacija reikalauja aukštos parengties visoje sistemoje.

  • Pirmieji Lenkijos F-35 Husarz oficialiai pradėjo tarnybą: ką keičia NATO rytiniam flangui

    Pirmieji Lenkijos F-35 Husarz oficialiai pradėjo tarnybą: ką keičia NATO rytiniam flangui

    Lenkijoje oficialiai į rikiuotę priimti pirmieji trys penktosios kartos naikintuvai F-35, kuriems suteiktas vardas Husarz. Prieš ceremoniją 32-ojoje taktinėje aviacijos bazėje Łaske orlaiviai surengė parodomąjį skrydį virš Gdansko, Varšuvos, Krokuvos ir Lodzės, sutraukdami tūkstančius smalsuolių.

    Šis simbolinis pasirodymas, pavadintas operacija Welcome to Poland, buvo ne tik šventinė įžanga, bet ir dalis mokomųjų užduočių. Tokie skrydžiai leidžia įguloms treniruoti maršrutų planavimą, ryšį su oro erdvės valdymu ir veiksmų koordinavimą su kitais Lenkijos karinių oro pajėgų vienetais.

    Kas yra F-35 ir kuo jis svarbus?

    F-35 laikomas vienu pažangiausių daugiafunkcių kovos orlaivių pasaulyje, o svarbiausias jo bruožas yra mažesnis aptinkamumas radarais ir integruota jutiklių sistema. Praktikoje tai reiškia, kad pilotas gauna viename vaizde sujungtą informaciją iš įvairių sensorių, o dalį duomenų gali realiu laiku perduoti kitiems vienetams ore, sausumoje ar jūroje.

    Karinės aviacijos ekspertai pabrėžia, kad penktosios kartos naikintuvas keičia ne tik oro kovos galimybes, bet ir žvalgybos bei taikinių nustatymo grandinę. Tokia platforma leidžia greičiau aptikti grėsmes, tiksliau planuoti smūgius ir užtikrinti geresnę sąveiką su NATO pajėgomis, ypač rytiniame Aljanso flange.

    Lenkijos planas: 32 naikintuvai iki 2029 metų

    Lenkija dar 2020 metais pasirašė sutartį dėl 32 F-35 įsigijimo kartu su mokymo paketu ir papildomais varikliais. Sutarties vertė siekė apie 4,6 mlrd. JAV dolerių, tai yra maždaug 4,2 mlrd. eurų pagal apytikrį to laikotarpio kursą.

    Skelbiama, kad artimiausiais mėnesiais turėtų būti pristatyta dar 11 orlaivių, kitais metais planuojama gauti dar 12, o likę naikintuvai Lenkiją pasiektų vėliau. Visi pristatymai turėtų būti baigti iki 2029 metų, o pilnas operacinis pajėgumas, vertinant infrastruktūros ir parengties poreikius, prognozuojamas apie 2030 metus.

    Kodėl pasirinktas vardas Husarz?

    Per ceremoniją F-35 simboliškai pakrikštyti vardu Husarz, pasirinktu viešame balsavime Generalinio štabo socialinių tinklų kanaluose. Pavadinimas siejamas su istorine husarų tradicija, kuri Lenkijoje laikoma vienu atpažįstamiausių karinės istorijos simbolių.

    Lenkija turi įsitvirtinusią ginkluotės vardų suteikimo praktiką ir moderniais laikais: anksčiau F-16 Lenkijos karinėse oro pajėgose gavo vardą Jastrząb. Tokie pavadinimai dažnai naudojami ne tik identitetui kurti, bet ir visuomenės dėmesiui telkti, aiškinant ilgalaikių investicijų į gynybą logiką.

    „Tai diena, kurios laukėme metų metus. Šiandien Lenkija pasitinka savo F-35 Husarz“, – sakė Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    „Tai istorinis momentas Lenkijos ginkluotosioms pajėgoms ir mūsų saugumui. Lenkija įsilieja į valstybių, turinčių penktosios kartos naikintuvus, elitą“, – sakė Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis.

    Lenkijos vyriausybė akcentuoja, kad naujieji naikintuvai bus ne tik technologinis šuolis, bet ir praktinis indėlis į oro erdvės apsaugą. Orlaiviai ilgainiui turėtų perimti dalį užduočių, susijusių su oro policija, atgrasymu ir sąveika su sąjungininkais, o bazė Łaske vystoma kaip pilotų rengimo ir mokymo centras.

    F-35 įvedimas į tarnybą yra ir platesnės regiono tendencijos dalis: Europoje šiuos naikintuvus jau eksploatuoja arba diegia Jungtinė Karalystė, Vokietija, Suomija, Norvegija, Nyderlandai, Belgija, Italija, Danija, Čekija. Tai didina suderinamumą ir kuria vienodesnę NATO oro pajėgų ekosistemą, kurioje svarbi ne tik ginkluotė, bet ir bendros procedūros, logistika bei mokymo standartai.

    Lenkijos atveju papildomas akcentas tenka rytinio flango saugumui: moderni platforma kartu su infrastruktūros plėtra ir personalo rengimu didina gebėjimą greitai reaguoti į incidentus ir veikti platesnėse Aljanso operacijose. Tačiau pilnas šių pajėgumų išnaudojimas priklausys nuo to, kaip sparčiai bus parengti pilotai, technikai ir užtikrintas ilgalaikis aptarnavimas.

  • Lenkijos F-16 nutūpė ant kelio Suomijoje: NATO pratybose istorinis momentas

    Lenkijos F-16 nutūpė ant kelio Suomijoje: NATO pratybose istorinis momentas

    Lenkijos karinių oro pajėgų naikintuvai F-16 ir mokomieji M-346 Suomijoje atliko nusileidimus vadinamajame kelių ruožo aerodrome – specialiai parengtame kelio segmente, kuris prireikus gali tapti laikinu pakilimo ir nusileidimo taku. Lenkijos kariuomenė pranešė, kad tai buvo pirmas toks F-16 nusileidimas Lenkijos istorijoje.

    Pratybos vyko netoli Tervo, kur kelio 551 atkarpa yra suprojektuota taip, kad ją būtų galima greitai pritaikyti aviacijos operacijoms: numatyti saugos sprendimai, aikštelės aptarnavimui ir galimybė laikinai riboti eismą. Suomija tokias atkarpas reguliariai naudoja treniruotėms, o nuo 2023 metų jose vis dažniau treniruojasi ir NATO sąjungininkai.

    Lenkijos pilotai Suomijoje dalyvauja tarptautinėse NATO pratybose Ramstein Flag 2026, kurios vyksta birželio 8–19 dienomis. Pagrindinis tikslas – didinti sąveikumą, treniruotis bendroms operacijoms ir stiprinti parengtį, kai oro pajėgoms tenka veikti sudėtingomis sąlygomis.

    Šioje kelio atkarpoje kartu su lenkais veikė ir kitų šalių orlaiviai: minimi Ispanijos F/A-18 bei Jungtinių Amerikos Valstijų F-35. Toks skirtingų platformų darbas vienoje improvizuotoje infrastruktūroje leidžia patikrinti, kaip greitai galima užtikrinti degalų tiekimą, techninę priežiūrą, ryšį ir skrydžių valdymą be įprastų bazės pajėgumų.

    NATO pratybose vis daugiau dėmesio skiriama išsklaidytoms operacijoms, kai orlaiviai sąmoningai „išbarstomi“ po kelis taškus, kad priešininkui būtų sunkiau vienu smūgiu paralyžiuoti aviaciją. Karo planuotojai pabrėžia, kad pirmieji taikiniai konflikto pradžioje dažnai būna aerodromai, degalų saugyklos ir ryšių mazgai, todėl gebėjimas veikti iš laikinų ruožų tampa kritiškai svarbus.

    Lenkija prie tokios taktikos grįžo ir savo teritorijoje: nuo 2023 metų po ilgos pertraukos vėl rengiami mokymai kelių ruožuose, žinomi kaip Route 604. Juose dalyvavo ne tik F-16, bet ir kiti orlaiviai, o pati praktika siejama su Šaltojo karo pamokomis, kai Vakarų naikintuvų konstrukcijose buvo numatytas veikimas iš neįprastos, laikinai parengtos infrastruktūros.

  • Lenkijos F-35 skris virš šalies: simbolinis turas nuo Krokuvos iki Varšuvos jau šį penktadienį

    Lenkijos F-35 skris virš šalies: simbolinis turas nuo Krokuvos iki Varšuvos jau šį penktadienį

    Lenkijos ginkluotosios pajėgos penktadienį surengs simbolinį trijų naikintuvų F-35 skrydį virš šalies. Akcija pristatoma kaip viešas naujos kartos orlaivių debiutas, skirtas gyventojams parodyti, kaip atrodo moderniausia šalies karinės aviacijos technika.

    Apie planuojamą skrydį viešai kalbėjo Lenkijos gynybos viceministras Cezary Tomczyk. Pasak jo, trys F-35 pakils iš Lasko bazės ir skries virš Krokuvos, vėliau pasuks į Gdanską, o maršrutą baigs Varšuvoje, kur praskris palei Vyslą ir grįš atgal į bazę.

    Kam skirtas šis skrydis?

    Lenkijos gynybos ministerija šią iniciatyvą vadina F-35 įvedimo į tarnybą pradžios dalimi ir siekia aiškiai komunikuoti visuomenei, kodėl tokie pirkimai daromi. Skrydžiai virš didžiųjų miestų yra ir simbolinis gestas, ir praktinė proga priminti apie oro gynybos bei oro policijos svarbą regione.

    „Lenkai turi žinoti, kam skiriami jų pinigai. F-35 yra esminis pokytis“, – sakė Cezary Tomczyk.

    Kiek kainuoja ir kiek jų bus?

    Lenkija yra užsakiusi 32 F-35A naikintuvus su mokymo paketu ir papildomų variklių rezervu. Sutartis pasirašyta 2020 metais, o bendra sandorio vertė siekė apie 4,3 mlrd. eurų, perskaičiavus iš tuo metu skelbtos sumos JAV doleriais.

    Lenkijos oro pajėgose F-35 turi pavadinimą „Husarz“. Pirmosios mašinos jau pristatytos į Lasko 32-ąją taktinės aviacijos bazę, o antra nuolatinė dislokavimo vieta numatyta Švidvino 21-ojoje taktinės aviacijos bazėje.

    Kada F-35 realiai sustiprins pajėgumus?

    Vien viešas pristatymas dar nereiškia pilnos kovinės parengties. Pajėgumai tiesiogiai priklauso nuo pilotų ir technikų rengimo tempo, atsarginių dalių tiekimo, ginkluotės integracijos ir bazių infrastruktūros, įskaitant misijų simuliatorius bei saugumo sistemas.

    Skelbiama, kad pirminė operacinė parengtis, kai orlaiviai gali vykdyti bazines oro policijos ir oro erdvės patruliavimo užduotis, realistiškai galėtų būti pasiekta 2027–2028 metais. Pilna operacinė parengtis dažniausiai siejama su 2030 metais, kai sukomplektuojamas didesnis parkas ir stabilizuojami mokymo bei aptarnavimo procesai.

    Lenkijos pilotai ir technikai F-35 programai ruošiami Jungtinėse Valstijose, o mokymų perkėlimas į Lenkiją turėtų plėstis kartu su infrastruktūros parengimu. Šis perėjimas laikomas sudėtingu, nes F-35 eksploatacija reikalauja kitokios taktikos, didelio duomenų apdorojimo ir glaudaus darbo su pažangiais jutikliais, kur svarbų vaidmenį atlieka DI pagrindu veikiantys sprendimų palaikymo elementai.

  • F-35 pilotas veteranams lenkams turi vieną patarimą: tai bus didžiausias šuolis iš F-16

    F-35 pilotas veteranams lenkams turi vieną patarimą: tai bus didžiausias šuolis iš F-16

    Pirmieji Lenkijai skirti naikintuvai F-35 jau pasiekė šalį, o tai žymi naują etapą šalies karinių oro pajėgų modernizacijoje. Kartu su nauja technika ateina ir nauji iššūkiai pilotams, kurie įpratę prie F-16 ir dabar pereina prie penktos kartos platformos.

    Apie tai, kuo F-35 skiriasi nuo ankstesnių naikintuvų ir ko tikėtis pereinamuoju laikotarpiu, kalba „Lockheed Martin“ bandymų pilotas Scottas McLarenas, pravarde Shark. Jis su F-35 programa susijęs daugiau nei 16 metų ir dalyvavo tiek ankstyvuose bandymuose, tiek dabartiniuose orlaivių priėmimo skrydžiuose.

    McLarenas pabrėžia, kad naujiems F-35 pilotams svarbiausia ne vien išmokti valdyti kitokį orlaivį, o perprasti kitą mąstymo logiką. Jo teigimu, kabinos ergonomika daugeliu detalių primena F-16, tačiau esminis pokytis slypi tame, kaip greitai ir kokiu mastu pilotas gauna bei panaudoja informaciją.

    Didžiausias skirtumas yra informacija

    F-35 pranašumas dažnai siejamas su mažesniu pastebimumu, tačiau bandymų piloto akimis svarbiausia yra jutiklių duomenų sujungimas į vieną aiškų vaizdą. Vietoj poreikio sekti kelis ekranus ir pačiam apdoroti radaro, elektroninės žvalgybos ar taikymo sistemų duomenis, F-35 daug informacijos apjungia ir pateikia vienoje vietoje.

    „Svarbiausia suprasti, kad F-35 leidžia matyti plačiau nei įprasta, ir tuo naudotis visos misijos metu“, – sakė Scottas McLarenas. Jo teigimu, tai mažina piloto kognityvinę apkrovą ir suteikia daugiau laiko taktiniams sprendimams.

    Toks pokytis ypač svarbus realiomis grėsmės sąlygomis, kai sprendimus reikia priimti sekundžių tikslumu. McLarenas pabrėžia, kad dėl to F-35 gebėjimai panašiai sustiprina tiek mažiau patyrusius, tiek veteranus, nes sistema standartizuoja situacinį suvokimą ir sumažina žmogiškų klaidų riziką.

    Kaip tikrinama, ar F-35 paruoštas

    McLareno dabartinė užduotis yra vykdyti priėmimo skrydžius ir galutinę kokybės patikrą prieš perduodant orlaivius JAV valdžiai, o vėliau ir užsakovams. Jis aiškina, kad kontrolė vyksta per visą gamybos ciklą, tačiau paskutinis etapas ore patvirtina, ar lėktuvas atitinka aiškiai apibrėžtus kriterijus.

    „Negalima perduoti orlaivio, kuris neatitinka nustatytų reikalavimų, net jei pristatymo grafikas labai įtemptas“, – sakė Scottas McLarenas. Pasak jo, aptikus nukrypimų, sprendžiama dėl taisymų ir terminų, tačiau kompromisas kokybės sąskaita neįmanomas.

    Bandymų pilotai tikrina tiek kovinių sistemų veikimą modeliuojant operacines sąlygas, tiek pačios platformos skrydžio parametrus, įskaitant traukos ir masės santykį, valdymo reakcijas ir manevringumo ribas. Taip pat atliekami skrydžiai, kurių metu palaipsniui plečiamos leidžiamos režimų ribos, siekiant patvirtinti saugų darbą visame numatytame diapazone.

    Modernizacija vyksta kartu su programine įranga

    F-35 evoliucija, pasak McLareno, iš esmės susijusi su programinės įrangos atnaujinimais. Per daugiau nei dešimtmetį platforma nuolat gavo naujų funkcijų, o šiuo metu itin daug dėmesio skiriama Block 4 modernizacijai, paremtai TR-3 technologiniu atnaujinimu.

    Šie pokyčiai siejami su didesniu skaičiavimo pajėgumu ir platesne naujų gebėjimų integracija, kuri diegiama etapais. McLarenas teigia jau atlikęs bandymus su dalimi naujų sprendimų ir akcentuoja, kad pilotui svarbiausias rezultatas yra dar geresnis situacinis suvokimas.

    Lenkijai F-35 atsiradimas yra ne tik naujas orlaivis, bet ir ilgas personalo, mokymo, logistikos bei infrastruktūros adaptacijos procesas. Bandymų piloto patarimas pereinantiems pilotams paprastas: kuo greičiau priimti, kad tai ne vien kitas lėktuvas, o kitoks darbo su informacija ir taktika standartas.

  • Ar „Gripen“ gali prilygti F-35: ekspertas paaiškina, kur baigiasi mitai ir prasideda faktai

    Diskusijos, ar švediškas naikintuvas JAS 39 „Gripen“ gali konkuruoti su amerikietišku F-35, pastaruoju metu atsinaujino dėl planuojamų „Gripen“ pristatymų Ukrainai. Viešojoje erdvėje šie lėktuvai dažnai lyginami kaip tariamai panašios klasės, tačiau ekspertai pabrėžia, kad kalbama apie skirtingų kartų platformas.

    „Gripen“ paprastai priskiriamas 4,5 kartos naikintuvams, o F-35 laikomas 5 kartos orlaiviu, sukurtu remiantis mažo pastebimumo, sensorių sujungimo ir tinklinio karo principais. Dėl to tiesioginis „kuris geresnis“ palyginimas dažnai prasilenkia su realiomis užduotimis, kurias šie lėktuvai geriausiai atlieka.

    „Gripen“ reputacija Europoje ilgą laiką rėmėsi paprastesnės eksploatacijos, greitesnio aptarnavimo ir galimybės veikti iš laikinų aerodromų idėja. Švedijos gynybos koncepcijoje numatytas išsklaidytas bazavimas, kai orlaiviai gali kilti ir leistis ne tik tradiciniuose aerodromuose.

    Vis dėlto analitikai pažymi, kad tokios galimybės nėra vien „Gripen“ išskirtinumas. NATO pratybose ne kartą demonstruota, kad ir kiti modernūs Vakarų naikintuvai, įskaitant F-16, F-35 ar „Eurofighter Typhoon“, gali vykdyti operacijas iš nestandartinių ar ribotos infrastruktūros vietų, jei tam paruošiama logistika ir sauga.

    Ne mažiau dažnai kartojamas argumentas apie itin mažą „Gripen“ aptarnaujančio personalo poreikį. Praktikoje net ir laikinos bazės reikalauja ne tik mechanikų, bet ir ginkluotės specialistų, ryšių bei valdymo grandies, žvalgybos ir meteorologijos pajėgumų, taip pat oro gynybos ir apsaugos elementų, todėl personalo mastas paprastai būna gerokai didesnis nei vien kelios technikų komandos.

    „Gripen E/F“ versijose daug dėmesio skiriama radioelektroninei kovai, o gamintojas „Saab“ šias sistemas pristato kaip pažangias ir pritaikytas intensyvaus konflikto scenarijams. Būtent čia viešojoje erdvėje kartais atsiranda supaprastinta išvada, esą pažangi radioelektroninė kova gali prilygti mažo pastebimumo technologijoms.

    Tačiau ekspertai pabrėžia, kad radioelektroninė kova ir mažas pastebimumas yra skirtingos kategorijos. F-35 taip pat turi modernias savisaugos ir trukdžių priemones, perspėjimo apie raketų grėsmes sistemas bei klaidinančius taikinius, bet papildomai remiasi korpuso forma, danga ir sprendimais, mažinančiais aptikimo tikimybę radarais.

    „Teiginiai, kad radioelektroninė kova yra tarsi skaitmeninis nematomumas ir kad ji lenkia F-35 mažo pastebimumo lygiu, yra klaidinantys“, – sakė ekspertas.

    Vienas jautriausių klausimų – kaina. Ankstesnės „Gripen“ versijos ilgai buvo laikomos santykinai ekonomiška alternatyva, tačiau naujesnės modifikacijos, ypač su ginkluote, aptarnavimo paketu, mokymais ir atsarginėmis dalimis, gali priartėti prie brangesnių platformų lygio.

    Remiantis viešai aptariamais skaičiavimais, „Gripen“ paketuose minima orientacinė kaina siekia apie 145 mln. eurų už orlaivį, kai kai kurie F-35A sandoriai su palaikymo paketu vertinami maždaug 197 mln. eurų už vienetą. Analitikai atkreipia dėmesį, kad tokie palyginimai priklauso nuo komplektacijos, mokymų apimties, logistikos trukmės ir ginkluotės, todėl skaičiai nėra tiesiogiai sulyginami.

    Vis dėlto bendras vertinimas išlieka nuosaikus: „Gripen“ laikomas kokybiška kovine platforma, tinkama regioninei gynybai ir operacijoms, ypač Baltijos jūros regione, o Švedijai įstojus į NATO jo vaidmuo Aljanso rytiniame flange išaugo. Tačiau kelti „Gripen“ į tą pačią technologinę lentyną kaip F-35, ekspertų teigimu, nėra pakankamo pagrindo.

    Kalbant apie Ukrainą, akcentuojama, kad svarbiausi veiksniai bus ne vien modelio pasirinkimas, bet ir pilotų rengimo tempas, techninės priežiūros grandinė, atsarginių dalių tiekimas, ginkluotės integracija ir suderinamumas su vakarietiškais valdymo bei žvalgybos sprendimais. Būtent šie elementai dažnai lemia, kaip greitai nauji naikintuvai tampa realiai veikiančia kovine galia.