CP v2

Tag: Fintech

  • „LITILIT“ gavo 8 mln. eurų paskolą: femtosekundiniai lazeriai taikosi į masinę pramonės gamybą

    „LITILIT“ gavo 8 mln. eurų paskolą: femtosekundiniai lazeriai taikosi į masinę pramonės gamybą

    Vilniuje veikianti femtosekundinių lazerių gamintoja „LITILIT“ iš Lietuvos nacionalinio plėtros banko ILTE gavo 8 mln. eurų paskolą. Įmonė teigia, kad finansavimas padės pagreitinti naujos kartos pramoninio lazerio kūrimą ir pasirengimą gamybai.

    „LITILIT“ kuria lazerius, paremtus patentuota technologija, kuri, pasak bendrovės, leidžia lengviau didinti gamybos apimtis ir paprasčiau integruoti į pramonines sistemas. Tikslas – priartinti femtosekundinių lazerių kainą ir diegimo paprastumą prie plačiai naudojamų skaidulinių nanosekundinių lazerių, kad jie taptų patrauklūs masinei gamybai.

    Bendrovė nurodo, kad papildomai planuoja investuoti apie 2 mln. eurų nuosavų lėšų, o bendra projekto vertė sieks 10 mln. eurų. Naujos lazerio sistemos komercializavimą įmonė planuoja 2029 metų antroje pusėje.

    Kur femtosekundiniai lazeriai gali „prasimušti“

    Femtosekundiniai lazeriai išsiskiria itin trumpais impulsais, kurie leidžia apdoroti medžiagas minimaliai paveikiant aplinkines struktūras. Ši savybė dažnai vadinama šaltuoju abliavimu ir ypač svarbi ten, kur reikalingas didelis tikslumas ir švarus paviršius.

    Dėl to tokie lazeriai jau naudojami įvairiose srityse – nuo medicininių procedūrų iki mikrogamybos, pavyzdžiui, lustų ir ekranų pramonėje. Vis dėlto iki šiol jų pritaikymas dažnai apsiribodavo mažų, didelės vertės detalių gamyba, kur aukšta sistemos kaina ir sudėtinga infrastruktūra atsiperka.

    „Šiandien femtosekundiniai lazeriai dažniausiai naudojami gaminant mažas, didelės vertės detales. Mūsų kuriama sistema atvers naujus pritaikymus didelės apimties pramonėje – pavyzdžiui, metalinių įrankių masinėje gamyboje ar specializuotų dangų formavime dideliuose paviršiuose“, – sakė „LITILIT“ vadovas Nikolajus Gavrilinas.

    Pasak jo, nauja sistema turėtų paspartinti ir jau egzistuojančias panaudas, susijusias su buitinės elektronikos, ekranų ar puslaidininkių gamyba. Tai reikštų, kad lazerių tikslumas būtų derinamas su didesniu apdorojimo greičiu, kuris kritiškas serijinei gamybai.

    Kodėl iki šiol trukdė infrastruktūra

    Vienas didžiausių femtosekundinių lazerių barjerų – sudėtingas diegimas ir eksploatacija. Įprastos sistemos neretai remiasi vandens aušinimu, kuriam reikia atskiros cirkuliacijos ir valymo infrastruktūros bei nuolatinės priežiūros.

    Prie to prisideda dideli optiniai moduliai, masyvūs optiniai pagrindai ir jautri optika spinduliui perduoti į apdorojimo vietą. Dažnai reikalinga ir stabili temperatūra patalpoje, o tai riboja, kur gamyklose tokias sistemas apskritai galima montuoti.

    „Kuriame sistemą, kuri viename pramoniniame įrenginyje sujungtų valdymo elektroniką, optiką ir aušinimą, kad ją būtų paprasta integruoti bet kurioje gamykloje“, – sakė Nikolajus Gavrilinas.

    „Modulinė platforma bus mažiau jautri temperatūrai, drėgmei ir vibracijai, o jos modulius bus galima jungti į galingesnę sistemą. Sugedus vienam moduliui, reikės keisti tik jį, o ne visą įrenginį“, – pridūrė jis.

    Galia ir mastelio siekis

    Įmonė nurodo, kad kuriama platforma taikys iki 1 000 W vidutinės optinės galios lygį, ją paskirstant į 10–20 atskirų spindulio kanalų. Tokia architektūra leistų vienu metu apdoroti kelis skirtingus taškus gamybos linijoje, o tai yra vienas svarbiausių žingsnių link masinės gamybos.

    „LITILIT“ pabrėžia, kad mastelio problema femtosekundinių lazerių rinkoje yra struktūrinė: daug tradicinių sistemų pernelyg sudėtingos gaminti dideliais kiekiais. Todėl bendrovė siekia kurti sprendimą, kurį būtų realu standartizuoti, gaminti serijomis ir prižiūrėti pramonės sąlygomis.

    Plėtros planai siejami ir su gamybos pajėgumais Vilniuje: įmonė pranešė pradėjusi vystyti didesnės apimties lazerių gamyklą, kuri turėtų startuoti artimiausiu metu. Skelbiama, kad ilgalaikis tikslas – pasiekti iki 3 000 femtosekundinių lazerių per metus gamybos apimtį.

    Nors iki komercializavimo dar liko keleri metai, tokio pobūdžio finansavimas rodo, kad Lietuvoje kuriamos fotonikos technologijos matomos kaip potencialiai konkurencingos tarptautinėse pramonės tiekimo grandinėse. Jei pažadai dėl paprastesnės integracijos ir modulinės architektūros pasiteisins, femtosekundiniai lazeriai gali tapti ne nišiniu, o plačiau pritaikomu gamybos įrankiu.

  • Pelningos pažinčių programos „Taimi“ ir „Hily“ ruošiasi IPO: kas padėjo pasiekti spartų augimą

    Pelningos pažinčių programos „Taimi“ ir „Hily“ ruošiasi IPO: kas padėjo pasiekti spartų augimą

    Kyjive įkurta pažinčių programėlių kūrėjų komanda 2017 metais pasirinko neįprastą kelią: vietoj vienos programos iškart paleido dvi. „Hily“ orientuota į plačią pažinčių rinką, o „Taimi“ nuo pat pradžių buvo kuriama kaip įtrauki platforma LGBTQ+ bendruomenei.

    Įmonės bendražygiai pabrėžia, kad abi programos vystomos savarankiškai, be išorinių investuotojų pinigų, todėl nuo pat pirmų dienų reikėjo siekti pelningumo. Ši strategija dabar tampa svarbia korta, kai komanda kalba apie IPO pasirengimą ir tolesnę plėtrą.

    Nuo idėjos iki aiškaus produkto

    „Taimi“ kūrėjai iš pradžių svarstė ambicingesnį tikslą nei pažintys: norėjo sukurti socialinę erdvę bendruomenei, kur būtų ir bendravimas, ir turinys, ir pagalba. Tačiau vėliau pripažino, kad tokia kryptis išsklaidė dėmesį ir neleido greitai suprasti, ką tiksliai reikia kurti pirmiausia.

    Galiausiai komanda grįžo prie aiškesnio pažinčių produkto, kurio esmė paprasta: kodėl žmogus turėtų įsidiegti būtent šią programą. Tokį pasirinkimą sustiprino ir tai, kad savarankiškai finansuojamam verslui būtina uždirbti pakankamai, kad būtų galima nuolat investuoti į augimą.

    „Supratome, kad turime susifokusuoti ir spręsti vieną aiškų klausimą: kodėl žmogus turėtų rinktis mūsų programą pažintims“, – sakė vienas iš bendraįkūrėjų Jake Vygnan.

    Algoritmai, saugumas ir privatumas

    „Hily“ atveju komanda atvirai įvardija vieną pagrindinių iššūkių pažinčių rinkoje: vartotojų balanso problemą, kai daugelyje programų vyrų dalis gerokai didesnė nei moterų. Tokiose platformose tai tiesiogiai veikia patirtį, todėl produktų komandos dažnai ieško sprendimų, kaip subalansuoti auditoriją.

    „Taimi“ situacija kitokia, nes čia reikia suderinti gerokai daugiau tapatybių, orientacijų ir lūkesčių, o tai reiškia sudėtingesnį suderinamumo ir rekomendacijų algoritmų darbą. Kūrėjai teigia, kad didelė dalis sėkmės priklauso nuo to, ar sistema pajėgia suprasti įvairių vartotojų kombinacijas ir pasiūlyti prasmingus atitikmenis.

    Lygiagrečiai didelis dėmesys skiriamas saugumui, moderavimui ir sukčiavimo prevencijai, tačiau kartu akcentuojama privatumo svarba. Programose taikomi sprendimai, skirti sumažinti priekabiavimo riziką ir suvaldyti jautraus turinio plitimą, kartu siekiant, kad privatūs pokalbiai nebūtų stebimi žmogaus.

    „Tai automatizuotas procesas. Mes neturime žmonių, kurie sėdėtų ir skaitytų privačias žinutes. Jei vartotojas kenkia kitiems ar priekabiauja, jis bus užblokuotas“, – teigė Jake Vygnan.

    IPO pasirengimas ir augimo kartelė

    Kūrėjai teigia, kad pagrindinė ambicija nėra bet kokia kaina išeiti į biržą, o pasiekti brandą, kurios reikalauja viešos bendrovės standartai: tvirtesnius procesus, aiškią veiklos struktūrą, prognozuojamą augimą ir patikimą produktų portfelį. Tokį požiūrį sustiprina ir faktas, kad abi programos, pasak komandos, yra pelningos.

    Vienas svarbiausių tikslų, apie kurį kalbama viešai, yra 2 000 000 kasdienių aktyvių vartotojų riba. Šiuo metu skelbiama, kad kasdien aktyvi auditorija siekia beveik 350 000, o didžiausias iššūkis yra ne kryptis, o tempas, todėl ieškoma būdų, kaip augimą paspartinti.

    „Jei žiūrėtume į dabartinę trajektoriją, tikslo pasiekimas galėtų užtrukti penkerius ar šešerius metus. Mes norime tai pagreitinti“, – sakė Jake Vygnan.

    Komanda taip pat plėtoja vidinę iniciatyvą „appflame“, kuria siekiama kurti naujus produktus ir auginti būsimus įkūrėjus iš esamos komandos. Tokia kryptis pristatoma kaip būdas išlaikyti talentus, kurie didelėje organizacijoje ne visada mato aiškų karjeros „kitą laiptelį“.

    Dar vienas verslo kontekstas, kuris formuoja įmonės veiklą, yra karas Ukrainoje: dalis iniciatyvų nukreipta į paramą šaliai, įskaitant projektus, susijusius su protezavimo sprendimų plėtra ir pagalba Ukrainos gynybos pajėgoms. Bendrovė pabrėžia, kad tai tapo ne atskiru komunikaciniu projektu, o nuolatine veiklos dalimi.

    „Pažinčių programėlė iš esmės yra rinka, o didžiausia problema yra šaltas startas: reikia greitai pritraukti daug žmonių, kad jie būtų prisijungę vienu metu“, – sakė Jake Vygnan.

    Nors pastaraisiais metais vis dažniau kalbama, kad jaunoji karta esą atsitraukia nuo pažinčių programėlių, „Taimi“ ir „Hily“ kūrėjai teigia tokio lūžio savo skaičiuose nematantys. Jų argumentas paprastas: skaitmeniniai sprendimai suteikia didesnį pasirinkimą, o atmetimo baimę dažnai sumažina tai, kad ryšys užsimezga tik abiem pusėms parodžius susidomėjimą.

    Kartu jie pripažįsta, kad rinkoje didėja konkurencija ir įėjimo barjerai, todėl naujam žaidėjui be didelio kapitalo startuoti būtų itin sunku. Vis dėlto komanda mano, kad net ir dirbtinio intelekto proveržio laikotarpiu pažinčių programėlių esmė išlieka tokia pati: galutinis tikslas yra susitikti su kitu žmogumi, o jo „pakeisti“ vien tekstinėmis užklausomis neįmanoma.

  • „Computomics“ pritraukė 6,3 mln. eurų: DI platforma žada paspartinti klimatui atsparių augalų selekciją

    „Computomics“ pritraukė 6,3 mln. eurų: DI platforma žada paspartinti klimatui atsparių augalų selekciją

    Vokietijos agritech bendrovė „Computomics“ pritraukė 6,3 mln. eurų B serijos investiciją, kad išplėstų klimatui atsparios augalų selekcijos platformos diegimą komercinėje rinkoje. Investicijų raundui vadovavo Convent Capital Agri Food Fund, o prie jo prisidėjo ir ankstesni investuotojai bei bendrovės įkūrėjai su mokslo patarėjais.

    Finansavimą papildo Europos Sąjungos parama per InvestEU fondą, kuris skirtas skatinti privačias investicijas į inovacijas ir tvaresnę ekonomiką. Tokia struktūra signalizuoja, kad sprendimai, padedantys prisitaikyti prie klimato kaitos, tampa prioritetu ne tik startuoliams, bet ir institucinėms finansavimo kryptims.

    „Computomics“, įkurta 2012 metais ir įsikūrusi Tiubingene, kuria selekcijai skirtus sprendimus, kurie remiasi genomikos analize ir dirbtiniu intelektu. Pagrindinė idėja paprasta: dar ankstyvame etape prognozuoti, kaip skirtingos augalų veislės elgsis konkrečiomis aplinkos sąlygomis, kad selekcijos sprendimai būtų priimami greičiau ir tiksliau.

    Platforma apjungia genetinius duomenis su informacija apie temperatūrą, kritulius, dirvožemio savybes ir lauko bandymų rezultatus. Iš šių duomenų DI modeliai išmoksta atpažinti dėsningumus ir numatyti, kuri genetinė linija konkrečiame regione turi didžiausią potencialą, pavyzdžiui, esant karštesnėms ir sausesnėms vasaroms.

    Bendrovės komercinis produktas ×SeedScore orientuotas į didelio masto selekcijos programas, kur svarbu greitai atsijoti tūkstančius kandidatų. Sprendimas padeda identifikuoti veisles, kurios tikėtina bus stabilesnės skirtingomis sąlygomis, ir parinkti, kuriuose regionuose jos turėtų geriausiai pasiteisinti.

    „Selekcininkams niekada netrūko ambicijų dėl atsparumo klimatui. Ko trūko, tai galimybės tai pamatyti dar iki laukas pateikia atsakymą, o tam prireikia metų, kurių jie jau nebeturi“, – sakė „Computomics“ vienas iš įkūrėjų ir vadovas Sebastianas J. Schultheissas.

    Klimato kaitos kontekste tokie įrankiai sprendžia ir struktūrinę žemės ūkio problemą: selekcijos ciklai yra ilgi, todėl šiandien į rinką ateinančios veislės dažnai būna atrinktos pagal prieš kelerius metus buvusias sąlygas. Europoje, kur daugėja karščio bangų ir didėja kritulių nepastovumas, gebėjimas tiksliau prognozuoti veislių elgseną tampa konkurenciniu pranašumu ir rizikos valdymo priemone.

    „Computomics“ teigia turinti ir daugiau susijusių sprendimų, skirtų duomenų analizei bei požymių paieškai, taip pat mikrobiomo tyrimams. Naujasis finansavimas bus skirtas platformos plėtrai į didesnį komercinių selekcijos programų skaičių ir platesnį kultūrų spektrą, nuo lauko ir pašarinių augalų iki daržovių bei specializuotų kultūrų.

  • Gynybos technologijų kūrėja ir investuotoja „Gallos“ pritraukė 46 mln. eurų: kam skirs lėšas?

    Gynybos technologijų kūrėja ir investuotoja „Gallos“ pritraukė 46 mln. eurų: kam skirs lėšas?

    Gynybos technologijų investuotoja ir kūrėja „Gallos Technologies“ pritraukė apie 46 mln. eurų finansavimą. Bendrovė pranešė, kad investicijų raundas dar neuždarytas, todėl galutinė suma gali didėti.

    Raundui vadovavo „Ventura Capital“ ir turto valdytoja „Aberdeen Investments“, prisidėjo ir esamas investuotojas „Lansdowne Partners“. Tokia investuotojų sudėtis rodo augantį institucinių rinkos dalyvių dėmesį gynybos bei saugumo technologijoms.

    Kas yra „Gallos“ ir ką ji daro

    „Gallos“ įkurta 2021 metais, ją įsteigė buvęs nacionalinio saugumo pareigūnas Joshas Burchas ir kariuomenės veteranas Deanas Jonesas. Bendrovė veikia kaip investuotoja ir startuolių kūrėja, orientuota į gynybos, saugumo ir atsparumo sprendimus.

    Tarp „Gallos“ portfelio įmonių minima „StirlingX“, kuri kuria dronų ir duomenų žvalgybos sprendimus. Taip pat nurodoma „AI Score“, dirbanti duomenų nutekėjimo prevencijos srityje; šiose įmonėse „Gallos“ komanda dalyvauja ir kaip investuotoja, ir kaip strateginė partnerė.

    GCHQ buvęs vadovas pataria ir vadovauja tarybai

    Prie „Gallos“ prisideda ir buvęs Jungtinės Karalystės elektroninės žvalgybos bei kibernetinio saugumo agentūros GCHQ vadovas seras Jeremy Flemingas. Jis nurodomas kaip patarėjas, o taip pat vadovauja „Gallos“ strateginei patariamajai tarybai; be to, jis yra ir „StirlingX“ valdybos pirmininkas.

    „Pasaulis susiduria su sparčiai augančiomis ir kintančiomis skaitmeninėmis grėsmėmis, kurias kursto geopolitinis nestabilumas, o jas aštrina greitis, kuriuo naujos technologijos atsisuka prieš mus“, – sakė Jeremy Flemingas.

    Kur bus panaudotos investicijos

    Pasak bendrovės, pritrauktas kapitalas bus skirtas finansuoti kitą investicijų etapą ir naują portfelio įmonių grupę. Taip pat planuojama investuoti į platformą, kuri padeda greičiau atrinkti perspektyvias komandas, vystyti produktus ir juos pritaikyti gynybos bei saugumo užsakymams.

    Finansavimas skelbiamas tuo metu, kai dėl įtampos tarptautinėje arenoje daugelis vyriausybių didina išlaidas gynybai, o modernios technologijos tampa kritiškai svarbios tiek mūšio lauke, tiek kibernetinėje erdvėje. Rinkoje tai stiprina vadinamojo defence tech sektoriaus augimą ir didina konkurenciją dėl talentų, duomenų bei tiekimo grandinių.

  • „Astute“ pritraukė 1,1 mln. eurų ir startuoja su B2B platforma, skirta kūrėjų partnerystėms

    „Astute“ pritraukė 1,1 mln. eurų ir startuoja su B2B platforma, skirta kūrėjų partnerystėms

    Partnerystes tarp B2B bendrovių ir naujosios medijos kūrėjų valdyti padedanti platforma „Astute“ paskelbė pritraukusi 1,1 mln. eurų iš ankstyvosios (pre-seed) investicijų serijos. Kartu įmonė pranešė pradedanti veikti su nauja B2B platformos versija, skirta kūrėjų kanalų atrankai, bendradarbiavimo organizavimui ir rezultatų matavimui.

    Finansavimo raundą, kaip skelbiama, parėmė keli rizikos kapitalo fondai ir strateginiai privatūs investuotojai. Bendrovę įkūrė Vida Stanić ir Abhishek Manikandan, o „Astute“ tikslas yra supaprastinti procesą, kuris B2B rinkoje dažnai būna lėtas ir išskaidytas per daugybę skirtingų kanalų.

    Kodėl B2B marketingas keičiasi?

    „Astute“ savo sprendimą pozicionuoja platesniame rinkos poslinkyje: auditorijos vis daugiau dėmesio skiria naujosios medijos formatams, tokiems kaip naujienlaiškiai, tinklalaidės ir socialiniai tinklai, o ne vien tradicinei reklamai, ryšiams su visuomene ar paieškos sistemų optimizavimui. B2B bendrovėms tai reiškia augantį poreikį atsirasti ten, kur sprendimų priėmėjai realiai vartoja turinį ir kur formuojasi nuomonė.

    Tokioje aplinkoje svarbus tampa ne tik pasiekiamumas, bet ir patikimumas, todėl kūrėjų rekomendacijos, interviu, tinklalaidžių epizodai ar redakciniai paminėjimai gali veikti kaip reputacijos kapitalas. Kartu daugėja nepriklausomų kanalų, o jų paieška ir įvertinimas reikalauja vis daugiau laiko ir duomenų.

    Kaip veikia platforma ir kuo čia DI?

    Bendrovė teigia, kad platformoje naudojami du DI agentai, automatizuojantys abi partnerystės puses. Vienas agentas orientuotas į kūrėjus ir padeda su administracinėmis užduotimis, susijusiomis su prekės ženklais bei kampanijomis, o kitas skirtas B2B įmonėms, kad šios greičiau rastų tinkamus kūrėjus ir valdytų kampanijas.

    „Astute“ nurodo, kad technologija stebi daugiau nei 1 000 000 kūrėjų įrašų per minutę ir fiksuoja, kur ir kaip minimos konkrečios bendrovės bei jų konkurentai. Remiantis šiais signalais siūlomos potencialios partnerystės kryptys, o pati platforma pritaikyta įvairiems formatams, įskaitant interviu, tinklalaidžių pasirodymus, reklamos integracijas ar bendrus renginius.

    Matavimas ir ateities planai

    Platforma taip pat orientuota į rezultatų matavimą: nuo parodymų ir konversijų iki prekės ženklo matomumo. Bendrovė pabrėžia, kad atskiras dėmesys skiriamas matomumui DI pagrįstose paieškos ir rekomendacijų sistemose, nes jos vis dažniau daro įtaką tam, kaip atrandami produktai ir paslaugos.

    „Daugelį metų B2B marketingas rėmėsi reklama, ryšiais su visuomene ir paieškos sistemų optimizavimu, tačiau auditorijos persikėlė į naujosios medijos kanalus, tokius kaip naujienlaiškiai, tinklalaidės ir socialiniai tinklai. B2B rinka šiame pokytyje yra kita eilėje“, – sakė „Astute“ įkūrėja ir vadovė Vida Stanić.

    Ilgesnėje perspektyvoje „Astute“ planuoja plėstis nuo pavienių partnerystės sandorių prie platesnio B2B prekės ženklų auginimo, patikimumo stiprinimo ir nuosavų auditorijų kūrimo. Įmonė tikisi, kad didėjant konkurencijai ir mažėjant produktų kūrimo barjerams, būtent distribucija ir matomumas taps vienu svarbiausių veiksnių technologijų rinkoje.

  • „SoftBank“ į Šveicarijos „Gravis Robotics“ investuoja 184 mln. eurų: kas keis statybų techniką?

    „SoftBank“ į Šveicarijos „Gravis Robotics“ investuoja 184 mln. eurų: kas keis statybų techniką?

    Japonijos technologijų investuotoja „SoftBank“ į Šveicarijos robotikos startuolį „Gravis Robotics“ investavo apie 184 mln. eurų. Bendrovė skelbia, kad tai rekordinė A serijos investicija statybų robotikos segmente ir aiškus signalas, jog autonominė sunkioji technika artėja prie masinio pritaikymo.

    „Gravis Robotics“ kuria sprendimus, leidžiančius esamus ekskavatorius ir kitą sunkiąją statybų įrangą paversti autonominėmis mašinomis. Esminė idėja paprasta: ne kurti visiškai naują parką, o modernizuoti jau naudojamą techniką, kad ji galėtų dirbti statybvietėje be vairuotojo kabinoje.

    Bendrovė kilo iš ETH Zurich universiteto ekosistemos ir anksčiau jau buvo pritraukusi apie 21 mln. eurų investiciją 2024 metais lapkritį. Naujas finansavimas, kaip nurodo startuolis, bus skirtas autonominės sunkiosios technikos diegimui tarptautinėse rinkose ir produktų mastelio didinimui realiose statybvietėse.

    Autonominių ekskavatorių kryptis siejama ne tik su produktyvumu, bet ir su darbo jėgos trūkumu bei sauga. Statybų sektoriuje kvalifikuotų operatorių stygius daugelyje šalių auga, o dalį rizikingų užduočių, ypač pavojingose zonose, potencialiai gali perimti automatizuotos sistemos.

    „Gravis Robotics“ pabrėžia, kad jų sprendimas remiasi tiksliais mašinos duomenimis ir fizinių jėgų pojūčius atitinkančiais signalais, kuriuos paprastai vertina operatorius. „Patyrę operatoriai skaito gruntą per subtilų grįžtamąjį ryšį, o mūsų DI tą patį fizinį įėjimą susieja su mašinos telemetrija ir reaguoja mikrosekundžių greičiu“, – sakė „Gravis Robotics“ technologijų vadovas ir vienas įkūrėjų Dominic Jud.

    „SoftBank“ pastaraisiais metais robotiką įvardija kaip vieną svarbiausių augimo krypčių, o autonominė statybų technika šioje strategijoje atrodo ypač praktiška dėl aiškaus ekonominio efekto. Jei sprendimai pasiteisins, statybvietėse gali daugėti pusiau autonominių ar visiškai autonominių mašinų, kurios dirba ilgesnes pamainas, tiksliau vykdo kasimo darbus ir padeda mažinti incidentų riziką.

  • „Monzo“ valdybos pirmininkas Gary Hoffman traukiasi po beveik aštuonerių metų: kas jį pakeis?

    „Monzo“ valdybos pirmininkas Gary Hoffman traukiasi po beveik aštuonerių metų: kas jį pakeis?

    Skaitmeninio banko „Monzo“ valdybos pirmininkas Gary Hoffman nusprendė pasitraukti iš pareigų ir darbą baigs kitą mėnesį. Jis vadovavo valdybai beveik aštuonerius metus, o šis pokytis žymi naują etapą vienam sparčiausiai augusių Jungtinės Karalystės bankų.

    Apie vadovo pasitraukimą pranešta tuo metu, kai bankas ieško ilgalaikio sprendimo valdybos pirmininko pozicijai. Laikinai šias pareigas perims Karen Peacock, „Monzo“ nevykdomoji direktorė, kol bus rastas nuolatinis įpėdinis.

    Kas perima vairą?

    Karen Peacock į „Monzo“ valdybą įsiliejo 2025 metais ir turi patirties technologijų bei finansinių paslaugų sektoriuose. Bankas pabrėžia, kad laikinas paskyrimas užtikrins valdymo tęstinumą, kol vyks atranka dėl nuolatinio valdybos pirmininko.

    Vadovų kaita vyksta jautriame kontekste: per pastaruosius metus „Monzo“ pranešė apie generalinio direktoriaus pokyčius, kai TS Anil buvo pakeistas buvusia „Google“ ir „Standard Chartered“ vadove Diana Layfield. Šis sprendimas, kaip buvo skelbta viešumoje, sukėlė įtampų tarp dalies akcininkų ir valdybos.

    Augimas ir vidinės įtampos

    Gary Hoffman vadovavimo laikotarpiu „Monzo“ reikšmingai išsiplėtė: klientų skaičius, lyginant su laikotarpiu, kai jis pradėjo eiti pareigas, išaugo iki daugiau nei 16 milijonų. Bankas iš vienos pagrindinės programėlės sąskaitos kūrėjo virto plačiau finansines paslaugas siūlančia įstaiga.

    Vis dėlto plėtra dažnai reiškia ir griežtesnį akcininkų dėmesį strategijai, vadovų atrankai bei valdysenos sprendimams. Pastaruoju metu viešumoje aptartos nesutarimų užuominos dėl generalinio direktoriaus pasikeitimo tapo papildomu fonu, kuriame vertinama ir valdybos pirmininko rotacija.

    Sprendimo priežastis

    Pats Gary Hoffman teigia, kad pasitraukimas yra jo asmeninis sprendimas, susijęs su noru daugiau laiko skirti šeimai ir asmeniniams prioritetams. Jis taip pat nurodė, kad yra sėkmingai įveikęs kelerius metus trukusį prostatos vėžio gydymą.

    „Buvęs pirmininku beveik aštuonerius metus, išeinu su didžiuliu pasididžiavimu, žinodamas, kad komanda sukūrė vieną iš pirmaujančių Jungtinės Karalystės bankų, sujungusį technologijas ir bankininkystę“, – sakė Gary Hoffman.

    „Kai Gary prisijungė prie „Monzo“, turėjome 1,6 milijono klientų ir misiją. Šiandien esame dešimt kartų didesni, turime 16 milijonų klientų ir produktus, apimančius beveik visas jų finansinio gyvenimo sritis“, – teigė Karen Peacock.

    Artimiausiais mėnesiais dėmesys kryps į tai, kaip „Monzo“ pasirinks nuolatinį valdybos pirmininką ir ar vadovų komandos pokyčiai stabilizuos santykius su akcininkais. Bankui tai svarbu ir dėl ambicijų augti Jungtinėje Karalystėje bei Europoje, kur konkurencija tarp skaitmeninių bankų ir tradicinių rinkos žaidėjų tik stiprėja.

  • „Revolut“ veržiasi į oro uostus: Kopenhagoje 2027 metais žada didžiausią Šengeno poilsio zoną

    „Revolut“ veržiasi į oro uostus: Kopenhagoje 2027 metais žada didžiausią Šengeno poilsio zoną

    „Revolut“ ruošia naują žingsnį

    Finansinių technologijų bendrovė „Revolut“ planuoja žengti į oro uostų poilsio erdvių rinką ir 2027 metais atidaryti pirmąją savo poilsio zoną Kopenhagos oro uoste. Skelbiama, kad ji turėtų tapti didžiausia bendro naudojimo poilsio erdve Šengeno zonoje.

    Projektas pristatomas kaip platesnės strategijos dalis: „Revolut“ ketina per artimiausius metus kurti premium poilsio zonų tinklą svarbiausiose savo rinkose. Tokiu būdu finansinių paslaugų platforma siekia išplėsti keliautojams skirtų naudų spektrą ir pereiti nuo vien skaitmeninių paslaugų prie fizinės patirties.

    Kas valdys poilsio zoną?

    Nors konkrečios prieigos sąlygos kortelių turėtojams dar nepaskelbtos, žinoma, kad poilsio zoną valdys Plaza Premium Group. Tai viena didžiausių oro uostų poilsio erdvių operatorių pasaulyje, dirbanti su įvairiais oro uostais ir avialinijomis.

    Partnerystė signalizuoja, kad „Revolut“ siekia remtis patyrusiu operatoriumi, o ne kurti visą infrastruktūrą nuo nulio. Tokia praktika rinkoje įprasta, nes oro uostų poilsio zonoms taikomi griežti saugumo, srautų valdymo ir paslaugų kokybės reikalavimai.

    „Visi sutinka, kad oro uostų poilsio zonos dažnai nuvilia. Norime savo dizaino požiūrį perkelti į realų pasaulį ir sukurti drąsų, gražų sprendimą“, – sakė „Revolut“ produktų ir naujų iniciatyvų vadovas Hadi Nasrallah.

    „Kopenhaga tam tinka idealiai: miestas turi panašų charakterį ir yra svarbi augimo rinka Šiaurės šalyse. Sieksime nustatyti naują oro uostų svetingumo standartą Europoje“, – pridūrė jis.

    Ką keliautojams jau siūlo „Revolut“?

    „Revolut“ savo mėnesiniuose planuose jau turi paslaugų, orientuotų į keliones: valiutos keitimą, draudimus ir papildomas naudas. Pavyzdžiui, ultra planas kainuoja 55 eurus per mėnesį ir apima eSIM su 3 GB globalių duomenų bei deklaruojamą neribotą prieigą prie oro uostų poilsio zonų.

    Į šį planą taip pat įtraukiamas tarptautinis sveikatos draudimas, automobilio nuomos franšizės draudimas, taip pat apsauga vėluojant skrydžiui ar dingus bei sugadinus bagažą. Tuo metu visuose planuose galima kaupti RevPoints, kuriuos „Revolut“ leidžia perkelti į dalį lojalumo programų.

    Konkurencija keliautojų piniginėse

    Keliautojams skirtų finansinių paslaugų rinka Europoje intensyviai konkuruojama: vartotojai renkasi sprendimus, kurie mažina valiutos keitimo ir atsiskaitymų užsienyje kaštus, o kartu siūlo draudimą ar kitas kelionines privilegijas. Dėl to vis dažniau varžomasi ne vien kainodara, bet ir papildomomis patirtimis, tokiomis kaip poilsio zonos oro uostuose.

    Tarp alternatyvų dažnai minimi „Bunq“, „Wise“, „N26“ ir „Starling“, taip pat siūlantys kelių valiutų sąskaitas bei kelionėms pritaikytus planus. „Revolut“ ėjimas į fizinių poilsio zonų segmentą gali tapti bandymu išsiskirti rinkoje, kur finansinės funkcijos vis labiau panašėja, o lojalumas užsitarnaujamas per pridėtinę vertę keliaujant.

  • „amber“ pritraukė 7 mln. eurų: DI žinių platformą žada sparčiai plėsti visoje Europoje

    „amber“ pritraukė 7 mln. eurų: DI žinių platformą žada sparčiai plėsti visoje Europoje

    Acheno mieste įsikūręs startuolis „amber“ pritraukė 7 mln. eurų A serijos investiciją ir skelbia planus spartinti plėtrą Europoje bei toliau vystyti technologiją, padedančią įmonėms patogiai pasiekti vidines žinias. Investavimo etapui bendrai vadovavo jau esamas investuotojas „Ventech“ ir „NRW.Venture“, rizikos kapitalo fondas, priklausantis NRW.BANK.

    „amber“ kuria DI paremtą žinių platformą, kuri sujungia ir sutvarko įmonės informaciją iš skirtingų šaltinių, pavyzdžiui, el. pašto, dokumentų, debesijos programų ir vidinių sistemų. Sprendimą įkūrė Bastian Maiworm, Philipp Reissel ir Igli Manaj, o pagrindinis tikslas – kad darbuotojai reikiamus atsakymus gautų greičiau nei naršydami failus ar ieškodami raktažodžiais.

    Problema, kurią siekiama spręsti, aktuali daugeliui įmonių diegiant generatyvinius DI įrankius: duomenys dažnai išsibarstę per kelias sistemas, todėl kontekstas prarandamas, o atsakymai tampa mažiau patikimi. Kartu didėja rizika prarasti institucines žinias, kai patyrę darbuotojai išeina iš darbo ar išeina į pensiją.

    Kas yra DI duomenų sluoksnis

    Platformos pagrindas – nuosavas DI duomenų sluoksnis, kuris prieš pritaikant didžiuosius kalbos modelius sukuria vientisesnį supratimą apie informaciją skirtingose įmonės sistemose. Tokia logika leidžia modeliui pateikti labiau į situaciją orientuotus atsakymus, nes jam pateikiamas struktūruotas ir aktualus verslo kontekstas.

    Praktiškai tai reiškia, kad darbuotojai gali greičiau rasti procedūras, vidines taisykles, klientų istorijas ar projektų sprendimus, kurie dažnai „pasislepia“ tarp dokumentų ir susirašinėjimų. Tokie įrankiai taip pat gali pagreitinti naujų kolegų įvedimą į darbą, nes dalis žinių tampa pasiekiamos vienoje vietoje, o ne keliuose skyriuose ar pavieniuose archyvuose.

    „DI kita evoliucija nėra dar vienas pokalbių robotas. Ateitis priklauso sistemoms, kurios supranta verslo kontekstą, atpažįsta vartotojo ketinimą ir gali savarankiškai užbaigti darbą. Būtent tai kuriame su „amber“,“ – sakė „amber“ vienas iš įkūrėjų ir vadovas Philipp Reissel.

    Plėtra Europoje ir gilesnės integracijos

    Naujai pritrauktos lėšos bus skirtos plėtrai Europoje, pirmiausia pradedant Beniliukso regionu, taip pat tolesnėms investicijoms į DI duomenų sluoksnį ir gilesnes integracijas su verslo sistemomis. Įmonė taip pat siekia stiprinti DI taikymą mažose ir vidutinėse įmonėse, kuriose dažnai trūksta resursų sudėtingiems duomenų projektams.

    „amber“ planuose – platformos raida nuo vartotojo inicijuojamų paieškų ir užklausų link sprendimų, kurie galėtų patys atpažinti užduotis ir jas įvykdyti. Tokia kryptis atliepia platesnę rinkos tendenciją: įmonės vis dažniau ieško ne atskirų pokalbių įrankių, o patikimų, su vidiniais duomenimis susietų sprendimų, kurie realiai mažina laiką rutininėms žinioms ir procesams.

  • Vokietijos technologijų finansavimo lyderiai 2026 metų pirmąjį pusmetį: kas pritraukė daugiausia

    Vokietijos technologijų finansavimo lyderiai 2026 metų pirmąjį pusmetį: kas pritraukė daugiausia

    2026 metų pirmąjį pusmetį Vokietija išlaikė vienos svarbiausių Europos technologijų investicijų rinkų statusą. Per šešis mėnesius šalies technologijų bendrovės pritraukė apie 6,3 mlrd. eurų per 267 sandorius, o didžiausi čekiai keliavo į brandesnes ir kapitalui imlias įmones.

    Bendras vaizdas rodo aiškią koncentraciją: didelę dalį sumos sugeneravo keli itin stambūs sandoriai, o likusi rinka išliko aktyvi, tačiau su mažesniais ankstyvos stadijos raundais. Tokia dinamika būdinga dabartiniam Europos rizikos kapitalo ciklui, kai investuotojai dažniau renkasi aiškesnį pajamų potencialą ir greitesnį mastelio didinimą.

    Robotika išsiveržė į priekį

    Didžiausią postūmį finansavimo statistikai suteikė robotikos sektorius. Pirmoje vietoje atsidūrė „Neura Robotics“, paskelbusi apie iki maždaug 1,3 mlrd. eurų siekiantį C serijos finansavimą, skirtą gamybos plėtrai ir pažintinių robotų kūrimui.

    Robotikos bangą sustiprino ir kitos Vokietijos įmonės, dirbančios su autonominėmis sistemomis bei pramonės automatizacija. Investuotojams tai signalas, kad Europoje greitėja vadinamosios fizinės DI krypties komercializacija, kai programinė įranga glaudžiai susiejama su sensoriais ir realaus pasaulio veiksmais.

    Finansų technologijos ir energetikos platformos

    Antra pagal įtaką finansavimo rezultatams tapo finansų technologijų kryptis, tačiau svarbią dalį čia sudarė skolos finansavimas. „Cloover“ pritraukė apie 1,1 mlrd. eurų skolos lėšų, kurias planuoja naudoti decentralizuotos energetikos projektų finansavimui ir platformos plėtrai Europoje.

    Tarp didesnių finansavimo gavėjų išsiskyrė ir investavimo infrastruktūrą kurianti „Upvest“, pranešusi apie maždaug 115 mln. eurų finansavimą. Tokie sandoriai rodo, kad bankai, brokeriai ir turto valdytojai vis dar ieško būdų greičiau diegti skaitmeninius investavimo produktus, mažinant veiklos sąnaudas ir automatizuojant procesus.

    Gynyba, kosmosas ir klientų aptarnavimo automatizavimas

    Ryškų dėmesį pritraukė gynybos technologijos ir saugumas, kur didžiausias sandoris buvo „Stark“ pritraukti 500 mln. eurų. Bendrovė akcentuoja programiškai valdomas nepilotuojamas sistemas ir gamybos pajėgumų didinimą, o tokie prioritetai atspindi platesnę Europos tendenciją daugiau investuoti į suverenius gynybos pajėgumus.

    Į dešimtuką pateko ir kosmoso technologijų bendrovė „Isar Aerospace“, užbaigusi 270 mln. eurų D serijos raundą, taip pat branduolinės sintezės kryptimi dirbanti „Focused Energy“, pritraukusi apie 220 mln. eurų. Greta jų matyti ir verslo procesų automatizavimo kryptis: klientų aptarnavimo sprendimus kurianti „Parloa“ paskelbė apie maždaug 325 mln. eurų D serijos finansavimą, siekdama plėtros JAV ir Europoje.

    Bendra 2026 metų pirmojo pusmečio išvada paprasta: Vokietijos technologijų rinka juda dviem greičiais. Viena kryptis – keli itin stambūs sandoriai robotikoje, gynyboje ir finansų infrastruktūroje, kita – platus ankstyvos stadijos projektų srautas, kuriam vis dažniau keliami griežtesni augimo ir efektyvumo reikalavimai.

    Didžiausi 2026 metų pirmojo pusmečio finansavimo gavėjai Vokietijoje buvo „Neura Robotics“, „Cloover“, „Stark“, „Parloa“, „Isar Aerospace“, „Focused Energy“, „Quantum Systems“, „Finn“, „Upvest“ ir „Taktile“. Šis sąrašas gerai parodo, kur investuotojai šiuo metu mato greičiausią kelią į mastelį: autonomija, saugumas, finansų infrastruktūra ir skaitmenizuotos paslaugos.