CP v2

Tag: Fintech

  • „Foundational“ pritraukė apie 9,6 mln. eurų: sieks tikslinti palydovų pozicionavimą milimetrų lygiu

    „Foundational“ pritraukė apie 9,6 mln. eurų: sieks tikslinti palydovų pozicionavimą milimetrų lygiu

    Londone įsikūrusi kosmoso technologijų bendrovė „Foundational“ išėjo iš vadinamojo slapto režimo ir pranešė pritraukusi apie 9,6 mln. eurų ikisėklinę investiciją. Į finansavimo etapą įsitraukė „Inflection“, „BACKED“, „Final Frontier“, „Adjacent“ ir „Type One Ventures“.

    Įmonė teigia, kad lėšas skirs palydovų pozicionavimo infrastruktūrai plėsti ir duomenų platformai tobulinti. Pagrindinis tikslas yra padaryti itin tikslius orbitinių objektų matavimus prieinamesnius komerciniam naudojimui.

    Kas yra lazerinis palydovų matavimas?

    „Foundational“ kuria sprendimus, paremtus palydovų lazeriniu matavimu, angliškai vadinamu Satellite Laser Ranging. Šis metodas veikia taip: iš antžeminės stoties į palydovą siunčiami lazerio impulsai, o laikas, per kurį šviesa grįžta nuo palydove esančio atšvaito, leidžia itin tiksliai apskaičiuoti atstumą.

    Tokio tipo matavimai gali užtikrinti milimetrų lygio tikslumą, tačiau iki šiol jie dažnai buvo laikomi brangiais ir sudėtingais plačiai taikyti. Bendrovė siekia automatizuoti procesą ir paversti jį lengviau plečiama paslauga.

    Vertikaliai integruota sistema

    Bendrovė jungia kelis elementus į vieną ekosistemą: palydovuose montuojamus retroreflektorius, automatizuotas antžemines lazerines stotis ir programinę platformą, kuri apdoroja bei pateikia pozicionavimo duomenis klientams. Pasak įmonės, toks modelis turėtų sumažinti diegimo ir eksploatavimo trintį.

    Technologinis pagrindas siejamas su ankstesniais lazerinio matavimo sprendimais, kuriuos plėtojo „Lumi Space“. „Foundational“ įkurta 2025 metais, ją įkūrė Hira Virdee ir Dave Gooding, o naujos įmonės kryptis labiau orientuota į komercinį mastelį.

    Kodėl tikslus pozicionavimas tampa kritinis?

    Žemoje Žemės orbitoje sparčiai daugėja palydovų ir nuolaužų, todėl operatoriams vis dažniau reikia tikslių duomenų apie objektų buvimo vietą ir trajektorijų pokyčius. Tokia informacija svarbi planuojant manevrus, mažinant susidūrimų riziką ir vertinant draudimo riziką.

    Įmonė nurodo, kad jos sprendimai gali būti aktualūs palydovų žvaigždynų operatoriams, kosmoso agentūroms, gamintojams ir tyrimų institucijoms. Taip pat išskiriamos sritys, kuriose itin svarbus patikimas pozicionavimas: navigacija, Žemės stebėjimas, geodeziniai matavimai, jūrų bei aviacijos sektoriai.

    „Palydovų lazerinis matavimas yra aukso standartas ir vienas tiksliausių žmonijos sukurtų matavimo įrankių, tačiau iki šiol jis buvo per brangus ir per sudėtingas, kad veiktų dideliu mastu. Sujungdami įrangą, antžeminį tinklą ir duomenų platformą vienoje vietoje, iš naujo kuriame kritinį kosmoso infrastruktūros sluoksnį komerciniam laikotarpiui“, – sakė „Foundational“ vadovas ir vienas įkūrėjų Hira Virdee.

    „Foundational“ skelbia planuojanti plėsti antžeminių stočių tinklą, labiau integruoti kosminės įrangos gamybą į įmonės vidų ir didinti retroreflektorių gamybos apimtis. Ilgalaikė vizija yra pasaulinis tinklas, galintis teikti pozicionavimo duomenis palydovų operatoriams, draudikams ir valdžios institucijoms.

  • JK startuolis „Zenithon“ pritraukė 9 mln. eurų: DI modeliai žada pagreitinti sintezę ir raketas

    JK startuolis „Zenithon“ pritraukė 9 mln. eurų: DI modeliai žada pagreitinti sintezę ir raketas

    Jungtinės Karalystės dirbtinio intelekto startuolis „Zenithon“ pritraukė apie 9 mln. eurų investiciją. Bendrovė siekia kurti vadinamuosius pasaulio modelius, kurie mokosi prognozuoti sudėtingų fizinių sistemų elgesį.

    „Zenithon“ teigia, kad tokie DI modeliai galėtų pagreitinti inžinerinių sprendimų paiešką ten, kur tradicinės simuliacijos ar bandymai užtrunka ilgai. Tarp taikymo sričių įvardijami sintezės reaktoriai, raketinė technika ir puslaidininkių gamyba.

    Pasaulio modeliai kuriami taip, kad išmokę fizikos dėsningumus galėtų greitai įvertinti skirtingus dizaino variantus ir jų pasekmes. Praktikoje tai reikštų, kad inžinieriai galėtų išplėsti paiešką už įprastų, anksčiau išbandytų sprendimų ribų ir greičiau priartėti prie efektyvesnių konstrukcijų.

    Pasak bendrovės, viena iš didžiausių dabartinių problemų yra mastelis: kai vienas skaitmeninis eksperimentas ar realus bandymas trunka dienas, komandos nespėja išnagrinėti pakankamai alternatyvų. „Zenithon“ idėja yra dalį šio darbo perkelti į DI, kuris galėtų siūlyti kryptis ir atrinkti perspektyviausius variantus.

    „Kuriant naujos kartos technologijas, inžinieriams tenka valdyti vis sudėtingesnę fiziką, tačiau esami įrankiai dažnai nespėja su tempu, kai vienas modeliavimas ar bandymas užtrunka dienas“, – teigiama bendrovės paaiškinime.

    „Zenithon“ nurodo, kad modeliai būtų mokomi ne tik iš skaitmeninių simuliacijų, bet ir iš realių eksperimentų duomenų, kad prognozės būtų artimesnės praktiniams rezultatams. Toks derinys ypač aktualus srityse, kur net maži nukrypimai gali lemti dideles sąnaudų, saugos ar patikimumo pasekmes.

    Bendrovę įkūrė Alex Higginbottom ir Abetharan Antony. Tarp patarėjų minimi technologijų sektoriaus vadovai ir mokslininkai, turintys patirties mašininio mokymosi bei fizikos tyrimuose.

    Investiciją, bendrovės teigimu, planuojama skirti darbuotojų pritraukimui ir skaičiavimo resursams, nes tokio tipo DI modeliams reikia didelio našumo infrastruktūros. „Zenithon“ taip pat kalba apie tikslą reguliariai atnaujinti modelius ir plėsti komandą JAV, ypač San Franciske.

    Nors pasaulio modelių idėja sparčiai populiarėja, jos pritaikymas ekstremalioje fizikoje laikomas vienu sudėtingiausių scenarijų: reikia patikimų duomenų, griežto validavimo ir aiškaus atsakomybės paskirstymo. Dėl to rinka atidžiai stebės, ar „Zenithon“ pavyks pademonstruoti apčiuopiamą proveržį realiuose inžineriniuose projektuose.

  • „Onomondo“ pritraukė per 100 mln. eurų: kaip Kopenhagos IoT tinklas ruošiasi augimo šuoliui

    „Onomondo“ pritraukė per 100 mln. eurų: kaip Kopenhagos IoT tinklas ruošiasi augimo šuoliui

    Kopenhagoje įsikūrusi daiktų interneto (IoT) ryšio ir infrastruktūros bendrovė „Onomondo“ pritraukė daugiau nei 100 mln. eurų investicijų paketą. Investicijai vadovavo „Aspirity Partners“, pasirašiusi galutinį susitarimą įsigyti kontrolinį akcijų paketą, o Danijos valstybinis investicijų fondas EIFO didins savo dalyvavimą.

    Sandoris žymi ambicingą etapą bendrovei, kuri kuria visą ryšio valdymo grandinę apimantį technologijų sprendimą. Tokia kryptis leidžia įmonėms paprasčiau valdyti įrenginių ryšį skirtingose šalyse ir tinkluose, kai tradiciniai modeliai dažnai palieka daug operacinės naštos pačiam klientui.

    Kas yra „Onomondo“ platforma

    „Onomondo“ vysto nuosavą, nuo įrenginio iki debesijos integruotą technologijų rinkinį, kuris skirtas sumažinti „trintį“ tarp skirtingų mobiliojo ryšio operatorių tinklų. Bendrovė skelbia turinti natyvią prieigą prie beveik 700 tinklų visame pasaulyje, o tai aktualu tarptautinėms įmonėms, valdančioms įrenginius skirtinguose regionuose.

    Praktikoje tokia infrastruktūra leidžia vienoje platformoje stebėti ryšio kokybę, valdyti SIM profilius ir užtikrinti, kad įrenginiai sklandžiai pereitų tarp tinklų. Tai svarbu sektoriams, kuriuose IoT įranga turi veikti patikimai ir nuolat, pavyzdžiui, logistikoje, pramonėje ar jūriniame transporte.

    DI ir edge poreikis keičia ryšį

    Bendrovė savo strategiją sieja su tendencija, kai vis daugiau sprendimų priimama ne vien debesijoje, o pačiuose įrenginiuose ar arčiau jų esančioje infrastruktūroje. Tokiu atveju ryšys tampa ne tik duomenų perdavimo kanalu, bet ir kritine sąlyga, kad realaus pasaulio duomenys laiku pasiektų tinkamą vietą apdorojimui.

    „DI pakeitė galimybes apdoroti duomenis, o kitas iššūkis yra sukurti tinkamus duomenis ir pristatyti juos ten, kur reikia. Tai infrastruktūros problema, kurią sprendžiame jau aštuonerius metus“, – sakė „Onomondo“ technologijų vadovas ir bendraįkūrėjas Henrikas Aagaardas.

    Šiame kontekste vis didesnę vertę įgauna tinklo stebimumas, kontrolė ir automatinis valdymas, ypač kai kalbama apie didelius, geografiškai išskaidytus įrenginių parkus. Tokius poreikius kursto ir augantis IoT diegimų mastas, kai vienoje organizacijoje gali veikti dešimtys ar šimtai tūkstančių įrenginių.

    Ką finansavimas keičia toliau

    „Onomondo“ teigia, kad pritrauktos lėšos bus nukreiptos į tarptautinę plėtrą ir produkto vystymą. Rinkoje tai vertinama kaip bandymas užimti didesnę dalį sparčiai augančio IoT ryšio sluoksnio, kuriame klientai vis dažniau ieško ne pavienių SIM kortelių, o centralizuotai valdomos infrastruktūros.

    „Mes pasirinkome kitą kelią: kūrėme trūkstamą bazinį infrastruktūros sluoksnį – vieningą platformą, sujungiančią įrenginį, tinklą ir debesiją globaliose operacijose“, – sakė bendrovės vadovas Rasmusas Jensenas.

    Bendrovė taip pat akcentuoja hibridinių viešųjų ir privačių tinklų scenarijus, kai įrenginiai turi veikti ir uždarose aplinkose, ir pasauliniuose tinkluose. Tokie sprendimai ypač aktualūs pramoninėse teritorijose, laivuose ar nutolusiuose objektuose, kur ryšio kokybė ir valdymas tiesiogiai veikia veiklos tęstinumą.

    „Onomondo“ nurodo, kad jos technologijas naudoja daugiau nei 500 klientų, tarp jų – Maersk, Carlsberg ir Husqvarna. Bendrovės teigimu, vienas ryškiausių pavyzdžių – privatus LTE ryšys jūroje, diegiamas didelėje laivų flotilėje, siekiant sklandaus perėjimo tarp privataus ir viešo ryšio.

  • Berlyno startuolis „Restate“ pritraukė 20 mln. eurų: infrastruktūra, kuri padeda DI agentams ne „nulūžti“

    Berlyno startuolis „Restate“ pritraukė 20 mln. eurų: infrastruktūra, kuri padeda DI agentams ne „nulūžti“

    Investicija į DI agentų patikimumą

    Berlyne įkurtas startuolis „Restate“ pritraukė 20 mln. eurų A serijos investiciją, kurią vedė Europos rizikos kapitalo fondas Singular. Prie raundo taip pat prisidėjo „Redpoint Ventures“ ir „Capital One Ventures“.

    Po šio sandorio bendra „Restate“ pritrauktų investicijų suma siekia 27 mln. eurų. Bendrovė teigia, kad gautos lėšos bus skirtos produkto vystymui ir plėtrai Jungtinėse Amerikos Valstijose.

    Plėtra JAV ir naujas centras San Fransiske

    „Restate“ planuoja stiprinti pozicijas JAV rinkoje ir atidaryti naują komercinį centrą San Fransiske. Pasak bendrovės, tai turėtų paspartinti darbą su klientais ir partneriais, kuriems svarbus didelio masto sistemų stabilumas.

    Įmonė akcentuoja, kad didėjant DI agentų naudojimui versle, auga ir poreikis infrastruktūrai, kuri užtikrintų patikimą veikimą net ir sudėtinguose, iš kelių paslaugų sudarytuose sprendimuose.

    Ką kuria „Restate“ ir kodėl tai svarbu

    „Restate“ kuria infrastruktūrą, skirtą šiuolaikinėms aplikacijoms nuo paskirstytų vidinių sistemų iki DI agentų. Bendrovės programinė įranga orientuota į vadinamąjį patvarų vykdymą, kai procesai ir darbo eigos išlieka patikimos net įvykus trikdžiams ar sistemos gedimams.

    Praktiškai tai reiškia, kad kūrėjams mažiau tenka rūpintis „vamzdynu“: būsenos saugojimu, pakartotiniu veiksmų vykdymu po klaidų, ilgai trunkančių užduočių valdymu ir kitais komponentais, nuo kurių priklauso, ar DI agentai ir paslaugos veiks nenutrūkstamai.

    „Restate“, įkurta 2024 metais, teigia, kad jos sprendimus jau naudoja šimtai įmonių, tarp jų ir „Fortune 500“ sąraše esančios bendrovės. Startuolis pabrėžia, kad jų tikslas yra patikimumą paversti ne atskirų procesų, o pačios infrastruktūros savybe.

    „Patvarus vykdymas išsprendė svarbią problemą: pavienius procesus padarė patikimus“, – sakė „Restate“ vadovas ir vienas įkūrėjų Stephan Ewen.

    „Tačiau programinė įranga vis dažniau susideda iš paslaugų, agentų, darbo eigų ir būsenos, kuri turi išlikti patikima jų sąveikoje. Manome, kad patvarumas turi tapti pačios infrastruktūros savybe“, – pridūrė jis.

    „Restate“ įkūrėjai anksčiau kūrė atvirojo kodo technologiją „Apache Flink“, naudojamą realaus laiko duomenų apdorojimui bankininkystėje, srautinėje medijoje ir programinės įrangos kaip paslaugos sektoriuje. Tarp startuolio bendraįkūrėjų minima ir buvusių „Stripe“ bei „Meta“ vadovų patirtis, kuri, pasak bendrovės, padeda kurti produktą plačiam verslo naudojimui.

  • „Stegra“ pripažįsta: žaliajam plieno gigantui Švedijoje prireiks daugiau lėšų, keičiasi vadovas

    „Stegra“ pripažįsta: žaliajam plieno gigantui Švedijoje prireiks daugiau lėšų, keičiasi vadovas

    Švedijos žaliojo plieno startuolis „Stegra“ pranešė, kad milžiniškos vandeniliu kūrenamos plieno gamyklos statyboms Bodene prireiks papildomo kapitalo. Kartu bendrovė paskelbė apie vadovų rokiruotę ir naujo generalinio direktoriaus paskyrimą.

    „Stegra“ teigimu, papildomos lėšos būtinos užbaigti projektą, kuris įvardijamas kaip pirmoji Europoje vandeniliu paremta plieno gamykla. Bendrovė nurodė, kad po peržiūros, atliktos dalyvaujant išorės patarėjams, užbaigimo kaštai paaiškėjo esantys gerokai didesni, nei buvo tikėtasi šių metų birželį.

    Įmonė aiškino, kad išlaidų augimą labiausiai lėmė didelės paleidimo ir įsibėgėjimo sąnaudos po užsitęsusio darbų sulėtinimo metų pradžioje, taip pat infliacija. Tokia kombinacija dažnai reiškia, kad brangsta ne tik įranga ir medžiagos, bet ir darbų organizavimas, logistika bei rangovų paslaugos.

    Švedijos verslo leidinio „Affärsvärlden“ cituojami šaltiniai nurodė, kad projektui užbaigti gali reikėti mažiausiai 10 milijardų Švedijos kronų, tai yra apie 880 milijonų eurų. „Stegra“ šio skaičiaus nekomentavo, tačiau patvirtino, kad finansavimo poreikis išaugo.

    „Finansavimo poreikis didesnis, nei tikėjomės, tačiau turime tvirtą planą užbaigti projektą ir matome daugiau galimybių perduoti dalį darbų partneriams, nei manėme anksčiau“, – sakė „Stegra“ valdybos pirmininkas Leifas Johanssonas.

    „Jei ką, mūsų tikėjimas „Stegra“ ir verslo galimybėmis, kai gamykla bus baigta, šiandien yra dar stipresnis nei birželį, ir dabar konstruktyviai dirbame su visomis suinteresuotosiomis šalimis, kad rastume sprendimą dėl finansavimo“, – pridūrė jis.

    Šių metų balandį „Stegra“ jau buvo užsitikrinusi 1,4 milijardo eurų finansavimą iš konsorciumo, kuriam vadovavo įtakinga Švedijos Wallenbergų šeima. Į konsorciumą taip pat įtraukti „Temasek“ ir „IMAS“, o finansavimą rėmė ir esami akcininkai, tarp jų „Altor“, „Hy24“ bei „Just Climate“.

    Bendrovė skelbia, kad didžiausi akcininkai „teigiamai vertina“ galimybę prisidėti prie darbo užsitikrinant papildomą kapitalą, reikalingą gamyklai užbaigti. Pasak įmonės, šiuo metu su suinteresuotosiomis šalimis ieškoma sprendimų, kurie padėtų uždaryti finansavimo spragą neaukodami projekto tempo.

    Kartu „Stegra“ pranešė apie vadovų pasikeitimą: valdyba naujuoju generaliniu direktoriumi paskyrė buvusį „Saab“ vadovą Håkaną Buskhe. Jis pakeitė iki šiol įmonei vadovavusį Henriką Henrikssoną.

    H. Buskhe taip pat vadovauja specialiosioms investicijoms „Wallenberg Investments“ ir yra „Stegra“ valdybos narys. „Stegra“ pabrėžė, kad naujo vadovo patirtis dideliuose pramoniniuose projektuose ir investicijų valdyme turėtų padėti sutelkti dėmesį į projekto užbaigimą ir finansavimo užtikrinimą.

  • Kibernetinio saugumo „Blackwall“ vertė per metus išaugo 368 proc.: Estija turi naują vienaragį

    Kibernetinio saugumo „Blackwall“ vertė per metus išaugo 368 proc.: Estija turi naują vienaragį

    Kibernetinio saugumo bendrovė „Blackwall“ pasiekė vieno milijardo eurų vertinimą ir tapo naujausiu Estijos vadinamuoju vienaragiu. Metiniame Estijos technologijų įmonių reitinge „TopTech 2026“ ji pakilo į penktą vietą, o jos vertė per metus šoktelėjo nuo maždaug 221 milijono iki 1,03 milijardo eurų.

    „TopTech“ reitingą sudaro susijungimų ir įsigijimų konsultacijų bendrovė „Prudentia Tallinn“ kartu su investiciniu fondu „Siena Secondary Fund“. Vertinimai remiasi rinkos kapitalizacija, naujausiais finansavimo etapais, investuotojų tikrosios vertės įverčiais ir dalimi finansinių duomenų, kurie dažnai viešai neskelbiami.

    Pasak reitingo sudarytojų, „Blackwall“ šuolį lėmė ne vien optimizmas rinkoje, o keli sutampantys veiksniai: sparčiai augančios pajamos ir aukšti panašių kibernetinio saugumo įmonių įverčiai tarptautinėse rinkose. Tokiais atvejais dažnai taikomi pajamų daugikliai, palyginami su listinguojamomis ar neseniai finansavimą pritraukusiomis bendrovėmis.

    „Blackwall“ kuria saugumo infrastruktūrą, o jos sprendimas „GateKeeper“ filtruoja kenkėjišką srautą dar prieš jam pasiekiant klientų sistemas ir programėles. Tai leidžia mažinti incidentų riziką, o įmonėms – išvengti dalies nuostolių dėl prastovų, duomenų nutekėjimų ar sukčiavimo atakų.

    „Blackwall pajamos augo itin sparčiai, o jos kibernetinio saugumo segmento vertinimai rinkoje išlieka aukšti, todėl tai pagrindžia didesnį įvertį“, – sakė „Siena Secondary Fund“ partneris Rando Rannus.

    Reitingo duomenimis, bendra 30 vertingiausių Estijos technologijų įmonių vertė per metus šiek tiek sumažėjo iki 26,4 milijardo eurų nuo 27,7 milijardo eurų. Didžiausią įtaką bendram pokyčiui darė dvi milžinės: „Wise“ šiemet vertinama 10,98 milijardo eurų, o „Bolt“ – 7,09 milijardo eurų, kartu jos sudaro 68,3 proc. viso trisdešimtuko.

    R. Rannus pabrėžia, kad toks susikoncentravimas reiškia: kelių didžiųjų įmonių pervertinimas gali „nugesinti“ bendrą antraštinį augimo vaizdą, net jei dauguma kitų bendrovių kyla. Todėl po reitingo viršūne matomas gyvybingesnis paveikslas, ypač gynybos, kibernetinio saugumo ir DI srityse.

    Gynybos technologijos įsitvirtina

    „TopTech 2026“ reitinge gynybos technologijų sektorius tapo didžiausiu pagal įmonių skaičių: į trisdešimtuką pateko septynios šios krypties bendrovės, kurių bendra vertė siekia 1,07 milijardo eurų. Greta jau matytų pavadinimų minimos ir naujesnės įmonės, tarp jų „KrattWorks“ bei „Ark Robotics“.

    „KrattWorks“ bendraįkūrėjas ir vadovas Tõnis Voitka augimą sieja su nuosekliu darbu ir gebėjimu neapsiriboti prototipais. Jo teigimu, kritinis momentas gynybos technologijose yra perėjimas prie serijinės gamybos, kur daug jaunų įmonių sustoja.

    „Šiame sektoriuje reikia būti matomiems. Prototipą sukurti gali daugelis, bet serijinė gamyba yra vieta, kurioje dauguma įmonių užstringa“, – sakė T. Voitka.

    Jis taip pat išskiria vertikalų technologijų valdymą, kai įmonė kuria pagrindinius komponentus pati: nuo optikos ir ryšio sprendimų iki autopiloto ir valdymo programinės įrangos. Toks modelis, pasak vadovo, leidžia greičiau prisitaikyti prie konkrečių užsakovo reikalavimų, pavyzdžiui, dėl dažnių juostų ar šifravimo.

    Nauja steigėjų karta ir DI

    Reitingo bendraautoriai pažymi ir kitą tendenciją: dalis jaunesnės kartos steigėjų kuria produktus vis labiau remdamiesi DI ir automatizacija. Tai keičia požiūrį į komandos dydį ir kaštus, nes prioritetu tampa ne agresyvus plėtimosi tempas, o efektyvumas ir ankstyvas realių pajamų pasiekimas.

    „Jaunesni steigėjai klausia ne kiek žmonių reikia, o kiek jų galima apsieiti. Naujas darbuotojas dažnai samdomas tik tada, kai įrankiai ir automatizacija nebespėja“, – sakė R. Rannus.

    „TopTech“ metodika numato, kad vertinami sparčiai augantys technologijų verslai, turintys bent vieną Estijos įkūrėją arba registraciją Estijoje, jei jų būstinė yra šalyje arba bent 20 proc. darbuotojų dirba Estijoje. Kai nėra patikimų viešų duomenų, vertė gali būti skaičiuojama pagal palyginamų įmonių rodiklius, tačiau ne ilgiau nei ribotą laikotarpį, kol atsiranda naujesnė informacija.

    „Blackwall“ atvejis rodo, kad net ir santykinai nedidelėje rinkoje kibernetinis saugumas išlieka viena sparčiausiai bręstančių krypčių. Tokios bendrovės gali pasiekti milijardinį vertinimą ne tik dėl kapitalo gausos, bet ir dėl aiškiai išmatuojamos vertės klientams bei augančios paklausos apsaugai nuo kibernetinių grėsmių.

  • Švedų „IPercept“ pritraukė 15 mln. eurų: DI žada iš anksto pastebėti CNC staklių gedimus

    Švedų „IPercept“ pritraukė 15 mln. eurų: DI žada iš anksto pastebėti CNC staklių gedimus

    Švedijos startuolis „IPercept“, kuriantis pramonės įrangos būklės stebėsenos sprendimus, per A serijos investicijų etapą pritraukė apie 15 mln. eurų. Įmonė skelbia, kad lėšos bus skirtos plėtrai JAV ir technologijos tobulinimui.

    Finansavimo etapui kartu vadovavo ankstyvos stadijos rizikos kapitalo fondas „Isogon Ventures“ ir Londone įsikūręs fondas „2150“. Prie investicijos taip pat prisidėjo ankstesni investuotojai, tarp jų „Luminar Ventures“, „RunwayFBU“, „J12 Venture“ ir „AI.Fund“.

    „IPercept“ sprendimas orientuotas į CNC staklių prognozuojamąją priežiūrą, kai gedimai bandomi numatyti dar iki prastovų. Bendrovė teigia, kad jos DI asistentas padeda pastebėti dėvėjimąsi, gedimų požymius ir įrangos degradaciją, kad gamyba nesustotų netikėtai.

    Skirtingai nei dalis rinkoje esančių sistemų, „IPercept“ pabrėžia, kad duomenis renka ne iš staklių valdiklio ar kliento IT tinklo. Ant judančios CNC staklių dalies montuojamas vienas įrenginys fiksuoja mikrometrų mastelio judesius ir paverčia juos analizei tinkamais duomenimis.

    Praktiškai tai reiškia, kad gamintojai gali matyti, kurie komponentai dėvisi, kokiu greičiu tai vyksta ir kokių veiksmų imtis dar iki prastovos. Tokia prognozuojamoji priežiūra pramonėje laikoma vienu svarbiausių būdų mažinti nuostolius, kai net trumpas gamybos sustojimas gali kainuoti brangiau nei pati įranga.

    Įmonė nurodo, kad gautas finansavimas padės pradėti aktyvesnę veiklą JAV, samdyti pirmuosius vietos darbuotojus ir spartinti produkto vystymą. Pasak „IPercept“, jų technologija jau naudojama tokiose bendrovėse kaip „Airbus“, „Bosch“ ir „Volvo“.

    „IPercept“ komanda komercializaciją pradėjo 2022 metais, kai projektas atsiskyrė nuo KTH Karališkojo technologijos instituto, didžiausio Švedijos technikos universiteto. Toks akademinės kilmės startuolių kelias Europoje dažnai siejamas su ilgesniu technologijos brandinimu ir gilesniu tyrimų pagrindu.

    „CNC staklės pagamina beveik visas kitas pasaulio stakles, o iki šiol beveik niekas nematė, kas vyksta jų viduje, kai jos dirba“, – sakė „IPercept“ įkūrėjas ir vadovas Karoly Szipka.

    „Mūsų klausimas buvo, kaip paversti svarbiausią fizinio pasaulio mašiną tokią, kurią programinė įranga ir DI galėtų suprasti. Tam prireikė naujo matavimo principo, penkerių metų tyrimų ir ketverių metų realių duomenų“, – teigė jis.

    Prognozuojamosios priežiūros sprendimai pastaraisiais metais tampa viena sparčiausiai augančių pramonės skaitmeninimo krypčių, nes gamintojai siekia didesnio patikimumo ir mažesnių remonto kaštų. Jei „IPercept“ technologija pasiteisins platesniu mastu, tai gali tapti reikšmingu argumentu gamykloms, kurios ieško greitai diegiamų sprendimų be sudėtingos integracijos į esamas sistemas.

  • Išmaniojo žiedo gamintoja „Oura“ atideda IPO JAV: kodėl 15 mlrd. eurų vertinimas palauks

    Išmaniojo žiedo gamintoja „Oura“ atideda IPO JAV: kodėl 15 mlrd. eurų vertinimas palauks

    Suomijoje 2013 metais įkurta išmaniųjų žiedų gamintoja „Oura“ pranešė atidedanti planuotą pirminį viešą akcijų siūlymą (IPO) JAV dėl rinkų neapibrėžtumo. Bendrovė teigė, kad sprendimas priimtas vertinant investuotojų nuotaikas ir platesnį kapitalo rinkų foną.

    Anksčiau bendrovė siekė listinguotis „Nasdaq“ biržoje, tačiau dabar konkrečios naujos datos nenurodo. „Oura“ pabrėžia, kad sprendimas nereiškia atsisakymo planų, o veikiau pasirinkimą palaukti tinkamesnio momento.

    Pasak bendrovės, IPO atidėtas nepaisant stiprios paklausos. Toks žingsnis atspindi dažną technologijų ir vartotojų elektronikos įmonių praktiką, kai listinguojamasi tik tada, kai rinkos sąlygos leidžia tikėtis stabilesnio įvertinimo ir sėkmingesnio debiuto.

    „Oura“ vadovas Tomas Hale’as akcentavo, kad bendrovės misija yra padėti žmonėms gyventi sveikiau ir ilgiau, o IPO tėra vienas iš kelio etapų. Įmonė taip pat pažymėjo, kad gali rinktis laiką, siekdama kuo geresnio rezultato darbuotojams ir investuotojams.

    „Mūsų misija yra suteikti žmonėms galimybių gyventi sveikiau ir ilgiau, o IPO yra tik vienas žingsnis mūsų kelionėje“, – sakė Tomas Hale’as.

    Bendrovė nurodė, kad jos verslas nuo IPO proceso pradžios dar labiau sustiprėjo. „Oura“ prognozuoja, kad 2026 metais pajamos, palyginti su 2025 metais, turėtų augti 90 proc., o tai rodo ambiciją sparčiai plėsti pardavimus ir didinti rinkos dalį.

    „Oura“ išmanieji žiedai yra žinomi dėl miego, atsistatymo, fizinio aktyvumo, streso ir kitų sveikatos signalų stebėsenos. Pastaraisiais metais augant dėmesingumui sveikatai ir asmeninių duomenų sekimui, tokio tipo dėvimi įrenginiai vis dažniau pasirenkami kaip alternatyva išmaniesiems laikrodžiams.

    Rinkoje „Oura“ dažniausiai minima kaip vienas ryškiausių žaidėjų išmaniųjų žiedų segmente, kuris plečiasi dėl patogumo ir diskretiško formato. Jei bendrovė grįš prie IPO planų, investuotojams svarbiausi klausimai gali būti ne tik augimo tempas, bet ir pelningumas, konkurencinė aplinka bei ilgalaikis vartotojų lojalumas prenumeratų ir paslaugų ekosistemose.

  • Milano biotechnologijų startuolis „Aptadir Therapeutics“ pritraukė 45 mln. eurų: kam bus skirti pinigai?

    Milano biotechnologijų startuolis „Aptadir Therapeutics“ pritraukė 45 mln. eurų: kam bus skirti pinigai?

    Milane įsikūrusi biotechnologijų bendrovė „Aptadir Therapeutics“ pranešė užbaigusi 45 mln. eurų pradinės stadijos investicijų raundą. Pasak įmonės, tai vienas didžiausių tokio tipo finansavimo sandorių Italijos sveikatos technologijų sektoriuje ir vienas ryškiausių ankstyvos stadijos raundų Europoje.

    Investicijų raundui vadovavo Londone įsikūręs gyvybės mokslų rizikos kapitalo fondas 4BIO Capital. Prie finansavimo taip pat prisidėjo ankstyvasis investuotojas Extend ir Italijos nacionalinis technologijų perdavimo centras biotechnologijų ir farmacijos srityse.

    Prie raundo prisijungė ir kiti investuotojai, tarp jų CDP Venture Capital, XGEN Venture ir CE-Ventures. Tokia investuotojų sudėtis rodo, kad rinka aktyviai ieško ankstyvos stadijos projektų, galinčių sukurti naujos kartos terapijas retoms ligoms ir onkologijai.

    „Aptadir Therapeutics“ šiuo metu dirba ikiklinikinėje stadijoje ir kuria naują RNR inhibitorių klasę, skirtą nutildyti defektinius genus. Tokios technologijos gali būti pritaikomos genetinėms ligoms, taip pat vėžio formoms, kurioms iki šiol trūksta veiksmingų gydymo alternatyvų.

    Bendrovės kuriama platforma remiasi tarptautinės mokslininkų grupės darbais RNR ir DNR biologijos, genetinių sutrikimų, leukemijos bei imunoterapijos srityse. Įmonė pabrėžia, kad projektų kryptys atrinktos atsižvelgiant į didelį nepatenkintą medicininį poreikį ir aiškų kelią iki klinikinių tyrimų.

    Pirmasis prioritetinis taikinys yra trapaus X chromosomos sindromas, genetinė būklė, susijusi su intelekto negalia, mokymosi sunkumais ir raidos sutrikimais. Tokios indikacijos biotechnologijų rinkoje dažnai laikomos sudėtingomis dėl biologinių mechanizmų ir klinikinių baigčių matavimo, todėl investuotojų dėmesys signalizuoja apie pasitikėjimą pasirinkta moksline strategija.

    Gautos lėšos bus skirtos terapijų portfelio vystymui ir programų pastūmėjimui link klinikinių tyrimų. Praktikoje tai reiškia papildomus ikiklinikinius efektyvumo bei saugumo tyrimus, gamybos procesų paruošimą ir reguliacinės strategijos stiprinimą, kad kandidatai galėtų pasiekti pirmuosius tyrimus su žmonėmis.

    „Šio investicijų raundo mastas atspindi mūsų technologijos potencialą ir tarptautinės mokslininkų komandos kokybę. Su investuotojų palaikymu galime kurti vaistų kandidatų portfelį, turintį galimybių atkurti genetinius kelius, kurie dešimtmečius buvo laikomi negrįžtamai nutildytais“, – sakė bendrovės įkūrėjas ir vadovas Giovanni Amabile.

    Ankstyvos stadijos biotechnologijų investicijos pastaraisiais metais Europoje tapo selektyvesnės, tačiau dideli raundai dažniausiai tenka platforminėms technologijoms, galinčioms generuoti kelias programas skirtingoms ligoms. „Aptadir Therapeutics“ atvejis atitinka šią kryptį, nes įmonė akcentuoja ne vieną produktą, o platesnį terapijų kūrimo pagrindą.

  • „Checkout.com“ atskleidė svarbiausius rodiklius: metinės grynosios pajamos pasiekė 650 mln. eurų

    „Checkout.com“ atskleidė svarbiausius rodiklius: metinės grynosios pajamos pasiekė 650 mln. eurų

    Jungtinėje Karalystėje įsikūrusi mokėjimų bendrovė „Checkout.com“ paskelbė atrinktus grupės finansinius rodiklius ir pranešė, kad metinės grynosios pajamos, perskaičiuotos metiniu tempu, pasiekė apie 650 mln. eurų. Bendrovė teigia, kad tai yra 28 proc. augimas per metus.

    Įmonė taip pat nurodė pirmą kartą pelninga tapusi 2024 metais ir prognozuoja, kad 2026 metais jos pelnas gali siekti apie 130 mln. eurų. Skelbiama, kad pajamų ir pelningumo šuolį labiausiai lėmė augusios mokėjimų apimtys ir plėtra į naujas rinkas.

    Kaip skaičiuojami skelbiami rodikliai

    „Checkout.com“ pabrėžia, kad skelbiamas pelnas yra koreguotas EBITDA rodiklis. Tai dažnai naudojama metrika, kuri nuo rezultato atskiria vienkartines ar nereguliarias sąnaudas, pavyzdžiui, restruktūrizavimo kaštus ar kitus išskirtinius mokesčius.

    Tuo metu „metiniu tempu“ perskaičiuotos grynosios pajamos, anot bendrovės, remiasi vieno mėnesio pajamomis, kurios ekstrapoliuojamos 12 mėnesių laikotarpiui. Tokia praktika leidžia greitai parodyti augimo kryptį, tačiau investuotojai paprastai vertina ir pilnų metų ataskaitas.

    Plėtra, licencijos ir JAV augimas

    Bendrovė teigia veikianti 56 šalyse ir turinti 10 įsigijimo licencijų, leidžiančių apdoroti kortelių mokėjimus skirtingose jurisdikcijose. „Checkout.com“ neseniai taip pat išskyrė JAV kaip sparčiausiai augantį regioną.

    Įmonė prognozuoja, kad 2026 metais per jos sistemas pereinančių mokėjimų apimtis per metus gali siekti apie 416 mlrd. eurų. Mokėjimų sektoriuje tokios apimtys paprastai yra vienas svarbiausių veiksnių, darančių įtaką pajamoms, ypač kai plečiasi klientų geografija ir didėja sandorių skaičius.

    Investicijos į paslaugas ir DI

    Be pagrindinės mokėjimų įsigijimo veiklos, „Checkout.com“ nurodo planuojanti plėsti pinigų valdymo paslaugų paketą. Bendrovė taip pat teigia spartinsianti DI strategiją, orientuotą į agentinę prekybą ir agentinius mokėjimus.

    Pasak įmonės, grįžimas prie tvaraus pelningumo suteikia daugiau laisvės investuoti į produktų plėtrą ir ilgalaikes iniciatyvas. Mokėjimų rinkoje tai ypač aktualu, nes konkurencija dėl prekybininkų ir technologinių sprendimų pastaraisiais metais aštrėja.

    „Mūsų sugrįžimas prie tvaraus pelningumo suteikia mums laisvę ryžtingai investuoti per ateinantį dešimtmetį. DI yra šių investicijų centre, o mūsų tikslas paprastas: padėti prekybininkams generuoti daugiau pajamų ir išlikti priekyje“, – sakė „Checkout.com“ pajamų vadovas Antoine Nougué.

    „Checkout.com“ pranešė, kad artimiausiu metu bus paskelbtos ir dviejų Jungtinėje Karalystėje veikiančių dukterinių įmonių finansinės ataskaitos. Bendrovė nurodė, jog jos parodys apie 35 mln. eurų dividendų pervedimą iš „Checkout Limited“ patronuojančiai bendrovei, pabrėžiant, kad tai buvo vidaus iždo operacija, o ne lėšos, išmokėtos akcininkams.