CP v2

Tag: Fintech

  • „Fortum“ investuoja į „Norrsken Evolve“ 62 mln. eurų fondą: kaip tai spartins Europos elektrifikaciją

    „Fortum“ investuoja į „Norrsken Evolve“ 62 mln. eurų fondą: kaip tai spartins Europos elektrifikaciją

    Šiaurės šalių energetikos bendrovė „Fortum“ prisijungė prie ankstyvosios stadijos fondo „Norrsken Evolve“ kaip ribotos atsakomybės partnerė ir investuoja per savo inovacijų bei rizikos kapitalo padalinį. Įsipareigojimas paskelbtas po to, kai vasarą fondas uždarė perviršiu pasirašytą 62 mln. eurų investicijų raundą.

    „Norrsken Evolve“ orientuojasi į pre-seed etapą ir siekia paspartinti įkūrėjus, kuriančius tvarią ir atsparią Europos ekonomiką. Fondo komanda nurodo, kad iki šiol rėmė daugiau nei 80 įmonių, o apie 75 proc. jų vėliau pritraukė papildomą finansavimą.

    Elektrifikacija tampa strategija

    Elektrifikacija keičia pramonę, energetikos sistemas ir vartojimo įpročius, o Europa ją vis dažniau traktuoja kaip konkurencingumo ir energetinio saugumo klausimą. Švarios elektros gamyba vietoje mažina priklausomybę nuo importuojamų iškastinių išteklių ir leidžia stabiliau planuoti ilgalaikes investicijas.

    Didžioji dalis proveržių, reikalingų tinklams, lankstumui ir pramonės dekarbonizacijai, gimsta ankstyvose įmonėse. Būtent todėl pre-seed ir seed etapo kapitalas, kartu su pramonės partnerių kompetencija, tampa kritiškai svarbus, kad technologijos greičiau pasiektų rinką.

    Ką partnerystė duos portfeliui

    Partnerystė sujungia „Norrsken“ pozicijas Šiaurės ir Europos startuolių ekosistemoje su „Fortum“ patirtimi energetikos sistemų, elektrifikacijos, pramonės dekarbonizacijos ir energijos rinkų srityse. Fondo portfelio įmonėms tai reiškia ne tik kapitalą, bet ir prieigą prie praktinių žinių apie tai, kaip energija realiai gaminama, perduodama ir parduodama.

    „Fortum“ pabrėžia, kad patikima energijos sistema ateityje priklausys nuo greitesnių inovacijų ir glaudesnio verslo, investuotojų bei pramonės bendradarbiavimo. Bendrovė nurodo aptarnaujanti daugiau nei 2 mln. klientų, o jos veikla apima mažo anglies intensyvumo elektros gamybą, klientų paslaugas bei šildymo ir vėsinimo sprendimus.

    „Ateities energetikos sistema bus sukurta greitesnėmis inovacijomis ir glaudesniu verslininkų, investuotojų bei pramonės bendradarbiavimu. Šia partneryste stipriname ryšį su naująja įmonių karta, kuriančia elektrifikacijos, lankstumo, pramonės dekarbonizacijos ir kitų svarbių energetikos iššūkių sprendimus“, – sakė „Fortum“ inovacijų ir investicijų viceprezidentas Gustavas Eilertsenas.

    „Europa turi talentų ir technologijų, kad jos ekonomika būtų paremta švaria elektra, o mūsų įkūrėjai kuria įmones, kurios tai pavers realybe. „Fortum“ suteikia tai, ko finansiniai investuotojai dažnai neturi: praktinį supratimą, kaip energija gaminama, transportuojama ir parduodama“, – sakė „Norrsken Evolve“ generalinis partneris Johanas Attby.

    Platesnis kontekstas: tikslai ir politika

    „Fortum“ investicija dera su platesnėmis „Norrsken“ iniciatyvomis, kuriomis siekiama spartinti elektrifikaciją Europoje. Tarp jų minima „Electro Union“ kampanija, raginanti Europos Sąjungą kelti tikslą iki 2040 metais 50 proc. galutinio energijos suvartojimo elektrifikuoti.

    Rinkos dalyviai pabrėžia, kad vien technologijų neužtenka: elektrifikacijos plėtrai būtini tinklų pajėgumai, aiškūs reguliaciniai signalai, lankstumo priemonės ir vartotojams patrauklūs modeliai. Todėl fondų ir pramonės partnerystės, galinčios padėti startuoliams testuoti sprendimus realiomis sąlygomis, tampa svarbia konkurencinio pranašumo dalimi.

  • Centrinės Europos rizikos kapitalas apie startuolius: kada imti investicijas, o kada augti savomis lėšomis

    Centrinės Europos rizikos kapitalas apie startuolius: kada imti investicijas, o kada augti savomis lėšomis

    Zadare, Kroatijoje, vykusioje konferencijoje „Infobip Shift“ startuolių scenoje investuotojai ir technologijų lyderiai aptarė aktualiausius regiono klausimus: kada įmonei verta imti rizikos kapitalo investicijas, o kada geriau rinktis augimą savomis lėšomis. Renginyje dalyvavo tūkstančiai kūrėjų, įkūrėjų ir investuotojų iš Kroatijos bei Centrinės Europos.

    South Central Ventures valdantysis partneris Jure Mikuž atkreipė dėmesį į dvi priešingas klaidas. Viena jų, pasak jo, yra siekti kuo didesnių investicijų raundų vien dėl matomumo ir „vardo“ rinkoje, nors tai ne visada atitinka verslo poreikius.

    Kita kraštutinė problema, anot J. Mikuž, yra per maži raundai, kurie neužtikrina pasirinktos strategijos įgyvendinimo, o planavimas apsiriboja vos kelių mėnesių horizontu. Jis pabrėžė, kad kapitalas turi būti derinamas su aiškiu veiksmų planu ir realiais augimo tempais, o ne su trumpalaikiu išlikimu.

    Tera Ventures rizikos kapitalo partneris Davidas Clarkas teigė, kad vienas iš prastų motyvų pritraukti investicijas yra noras patekti į šalies didžiausių raundų sąrašus. Jo vertinimu, įkūrėjai pirmiausia turi aiškiai suformuluoti, kam reikalingi pinigai, pavyzdžiui, kokius konkrečius žmones ar kompetencijas galima pritraukti iškart gavus finansavimą.

    Diskusijoje nuskambėjo ir mintis, kad šiandien Centrinės Europos įkūrėjams kaip niekada palankus metas augti savomis lėšomis. D. Clarkas tai siejo su spartėjančia technologijų raida, įskaitant įrankius, kurie padeda mažoms komandoms greičiau kurti produktus ir sumažinti poreikį ankstyvam išoriniam finansavimui.

    „Rizikos kapitalas yra tarsi raketinis kuras: jis arba iškelia iki Mėnulio, arba susprogdina“, – sakė Davidas Clarkas.

    Portfolion ankstyvosios stadijos investuotoja Réka Hidas pabrėžė, kad svarbu rinktis ne bet kokį kapitalą, o tokį investuotoją, kuris geriausiai atitinka bent kelis kritinius poreikius, pavyzdžiui, prieigą prie tinklo, patirties ar rinkų. Jos teigimu, vien pinigų suma neturėtų tapti pagrindiniu kriterijumi, ypač ankstyvoje stadijoje.

    Aptarta ir praktika kurti startuolį su iš anksto suplanuotu pardavimu, dažnai vadinama „building for a flip“. R. Hidas suabejojo tokio kelio prasme, nes orientacija į būsimą pirkėją gali nustelbti realios rinkos problemos sprendimą ir klientų vertės kūrimą.

    „Jei kuriate taip, kad jus nupirktų, dažnai sprendžiate jų, o ne rinkos problemą“, – sakė Réka Hidas.

    J. Mikuž akcentavo atviro pokalbio tarp investuotojo ir startuolio svarbą pačioje bendradarbiavimo pradžioje, ypač dėl ambicijų ir ilgalaikių tikslų. D. Clarkas taip pat teigė, kad ankstyviausioje stadijoje kalbos apie pasitraukimą yra toli gražu ne pagrindinis iššūkis, su kuriuo susiduria įkūrėjas.

    Diskusijoje buvo paliestas ir ekosistemų brendimas, teigiant, kad skirtumai tarp Vakarų Europos ir Centrinės Europos pamažu mažėja. Vis dėlto, investuotojų nuomone, dalis įkūrėjų vis dar idealizuoja startuolio kelią, nors realybėje jis yra labiau apie discipliną, nuoseklumą ir gebėjimą greitai taisyti klaidas.

    Vertinant regiono perspektyvas, Kroatija įvardyta kaip kylanti startuolių ekosistema, kurios raida kai kuriems primena Estijos kelią prieš maždaug dešimtmetį. Investuotojai taip pat kartojo, kad labiausiai vertina įmones, kurios nuo pradžių taikosi į tarptautinę rinką, o ne apsiriboja vien vietiniu mastu.

    DI: nuo demonstracijos prie esmės

    Kalbant apie dirbtinį intelektą, Vercel atstovas Florian Binswanger perspėjo dėl paviršutiniškų sprendimų, kai DI produktui pridedamas tik dėl įvaizdžio investuotojams. Jo teigimu, vertę kuria ne kosmetiniai priedai, o DI integravimas į pagrindines funkcijas ir apčiuopiamą kliento patirtį.

    Taip pat pabrėžta rizika per stipriai prisirišti prie vieno DI modelių tiekėjo, kai kuriais atvejais renkantis lankstesnį sprendimą ir skirtingiems uždaviniams naudojant skirtingus modelius. Stripe atstovė Nina Trejos kalbėjo apie tai, kad DI sąnaudų logika, ypač kredito pagrindu paremti kaštai, neturėtų būti atidėta vėlesniam etapui ir turi tapti produkto strategijos dalimi nuo anksti.

    „Infobip“ pamokos įkūrėjams

    Konferencijoje pasisakė ir „Infobip“ vienas iš įkūrėjų bei technologijų vadovas Izabel Jelenić. Jis dalijosi patirtimi apie ilgametį darbą su bendraįkūrėjais ir pabrėžė, kad komandos sudėtis dažnai lemia ne mažiau nei pati idėja.

    „Buvo labai svarbu dirbti su žmogumi, kuriam patinka tai, kas tau nepatinka“, – sakė Izabel Jelenić.

    I. Jelenić pripažino, kad patarimus dabartinei įkūrėjų kartai teikti sudėtinga, nes sąlygos ir įrankiai pasikeitė iš esmės. Vis dėlto bendras diskusijų fonas vedė prie tos pačios išvados: finansavimas yra priemonė, o ne tikslas, o tvariausiai auga tie, kurie iš anksto žino, kokį rezultatą už pinigus nusipirks.

  • Europos technologijų savaitė: „TEKEVER“ pritraukė 580 mln. eurų, o DTCP uždarė 455 mln. eurų fondą

    Europos technologijų savaitė: „TEKEVER“ pritraukė 580 mln. eurų, o DTCP uždarė 455 mln. eurų fondą

    Europos technologijų rinkoje šią savaitę fiksuota daugiau nei 65 investicijų sandoriai, kurių bendra vertė viršijo 2 mlrd. eurų. Kartu užregistruota daugiau nei keturi įmonių pardavimai ar susijungimai, taip pat paskelbta apie naujas strategines partnerystes ir fondus.

    Didžiausio dėmesio sulaukė Portugalijos gynybos technologijų bendrovė „TEKEVER“, pritraukusi 580 mln. eurų D serijos investiciją. Sandoris išryškina augantį investuotojų apetitą gynybos technologijoms Europoje, ypač sprendimams, kurie gali būti greitai pritaikomi praktiniams pajėgumams stiprinti.

    Tarp ryškesnių finansavimo istorijų išsiskyrė ir Nyderlandų bendrovė Bird, kuri pasiskolino apie 450 mln. eurų, tačiau kartu pranešė apie smarkiai sumažintą darbuotojų skaičių. Tokie atvejai rodo, kad daliai technologijų įmonių kapitalas vis dar prieinamas, bet jis vis dažniau siejamas su griežtesnėmis efektyvumo ir kaštų kontrolės sąlygomis.

    Investuotojų pusėje svarbiausia naujiena tapo DTCP užbaigtas 455 mln. eurų gynybos fondas, orientuotas į strategines technologijas. Paraleliai rinkoje matyti ir mažesni, ankstyvos stadijos fondai: kuriami atskiri 100 mln. eurų gynybos technologijų bei 10 mln. eurų B2B startuolių fondai, signalizuojantys, kad kapitalas pamažu grįžta į ankstyvąsias fazes.

    Tuo pat metu Europoje stiprėja ambicijos puslaidininkių srityje. Inovacijų agentūros ir partneriai paskelbė apie 40 mln. eurų programą, kuria siekiama iš esmės pergalvoti europinį lustų dizainą ir sumažinti priklausomybę nuo išorinių technologinių grandinių.

    Įsigijimų rinkoje taip pat netrūko judesio: Vokietijoje saulės energetikos ir žemės ūkio sprendimus kuriantis startuolis įsigijo konkurentą, Ispanijoje mobilumo paslaugų operatorius sustiprino pozicijas per pirkimą, o Prancūzijos DI bendrovė įsigijo įmonę, kad sparčiau plėstųsi verslo sprendimų kryptimi. Šie sandoriai rodo, kad po lėtesnio laikotarpio grįžta konsolidacija, ypač nišinėse rinkose.

    Gynybos technologijų tematika atsispindėjo ir regione: Estijos gynybos pajėgos pasirašė trejų metų partnerystę su rizikos kapitalo fondu, orientuotu į gynybos inovacijas. Tai dar vienas signalas, kad viešasis sektorius Europoje vis aktyviau ieško tiesioginių kelių į inovacijų ekosistemą, o ne vien tradicinių pirkimų modelių.

  • DI platforma „Reply Next“ pritraukė 400 000 eurų: kaip ji padeda valdyti šimtų vietų skaitmeninį matomumą

    DI platforma „Reply Next“ pritraukė 400 000 eurų: kaip ji padeda valdyti šimtų vietų skaitmeninį matomumą

    DI platforma „Reply Next“, skirta įmonėms, turinčioms daug fizinių padalinių, pritraukė 400 000 eurų išankstinės (pre-seed) investicijos. Raundui vadovavo nepriklausoma investicijų bendrovė „4Founders Capital“, prisidėjo ir verslo angelai.

    Bendrovę įkūrė telekomunikacijų inžinierius Miguelis Peñate. Jo teigimu, didžiausia problema tinklams, turintiems šimtus ar tūkstančius vietų, yra išskaidyta skaitmeninė informacija apie kiekvieną padalinį ir tai, kad ji dažnai nevirsta aiškiais verslo veiksmais.

    Tokiose platformose kaip „Google Maps“, „Booking“, „App Store“ ir „Google Play“ nuolat generuojamas srautas: atsiliepimai, reitingai, žinutės, paieškos užklausos ir rekomendacijos. Kiekvienas padalinys turi atskirą „skaitmeninį pėdsaką“, tačiau realybėje jį suvaldyti ir paversti pajamomis daugeliui organizacijų tampa vis sunkiau.

    „Devynios iš dešimties įmonių nežino, kiek pajamų jų parduotuvės sugeneruoja per „Google Maps“, 70 proc. prekių ženklų neatsako naudotojams viešuose kanaluose, o mažiau nei 10 proc. verslų patenka į DI valdomų paieškos sistemų rezultatus. „Reply Next“ sukurta tam, kad užpildytų šią spragą ir suteiktų kiekvienai vietai reikalingą intelektą konkuruoti“, – sakė „Reply Next“ įkūrėjas ir vadovas Miguelis Peñate.

    „Reply Next“ siekia vienoje vietoje sujungti duomenis ir skaitmenines sąveikas, susijusias su kiekvienu padaliniu. Platformoje veikiantys DI agentai gali padėti atsakyti klientams, identifikuoti dažniausiai pasikartojančias problemas, pastebėti galimybes, stebėti konkurentus ir atlikti automatizuotas užduotis pagal prekės ženklo gaires.

    Bendrovė pabrėžia, kad tikslas nėra apsiriboti atskirų komentarų ar žinučių administravimu. Ji kuria sistemą, kuri galėtų prognozuoti rizikas, siūlyti veiksmus ir padėti didinti konkrečios vietos matomumą, pritraukti klientus ir auginti pajamas.

    Gautos lėšos bus skirtos technologijų ir pardavimų komandų stiprinimui, produkto vystymo spartinimui ir naujų DI agentų kūrimui. „Reply Next“ planuoja automatizuoti daugiau procesų ir sprendimų, kad dideli tinklai galėtų greičiau reaguoti į vietinę paklausą ir efektyviau valdyti savo skaitmeninę reputaciją.

  • Tokijuje kuriami moduliniai humanoidiniai robotai pritraukė 1,1 mln. eurų: taikosi į gamyklas ir logistiką

    Tokijuje kuriami moduliniai humanoidiniai robotai pritraukė 1,1 mln. eurų: taikosi į gamyklas ir logistiką

    Tokijuje įsikūręs startuolis O-ID, kurį įkūrė du Europoje gimę inžinieriai, pritraukė apie 1,1 mln. eurų ikisėklinės investicijos. Bendrovė kuria vieną iš pirmųjų visiškai modulinių humanoidinių robotų, skirtų pramonei, gamybai ir logistikai.

    Investicijų raundui vadovavo Čikagoje veikiantis fondas TAWANI Ventures, taip pat prisidėjo „Hustle Fund“, „Techstars“ ir privatūs investuotojai. Pasak bendrovės, lėšos bus naudojamos prototipo tobulinimui iki bandomųjų diegimų gamyklose ir pasirengimui ankstyvai gamybai.

    O-ID buvo įkurtas 2025 metais Tokijuje, kai Norvegijos pilietis Stian Jakobsen ir Nyderlandų inžinierius Simon Gormuzov susipažino Waseda universitete. Vienas jų buvo dirbęs kibernetinės gynybos srityje, kitas ilgus metus – pramoninės robotikos inžinerijoje.

    Kodėl modulinis humanoidinis robotas?

    Startuolio idėja remiasi paprasta prielaida: dauguma gamyklų ir jų darbo vietų yra suprojektuotos žmogui. Tai reiškia stalų aukštį, įrankių išdėstymą, pasiekiamumo zonas, saugos procedūras ir net judėjimo trajektorijas prie įrenginių.

    Tradicinė automatizacija dažnai veikia puikiai, tačiau jai pritaikyti esamą cechą neretai reikia brangių perplanavimų, papildomų aptvarų, konvejerių ar manipuliatorių tvirtinimo sistemų. Humanoidinis robotas, pasak O-ID, turi pranašumą ten, kur norima įeiti į jau veikiančią aplinką ir atlikti žmogui įprastas užduotis.

    Esminis O-ID akcentas – modulinė architektūra, kuri turėtų sumažinti prastovų riziką. Įmonė siekia, kad susidėvėjus konkrečiai daliai nereikėtų išgabenti viso roboto į servisą, o užtektų vietoje pakeisti atskirą modulį.

    „Robotai vis tiek reikalauja priežiūros: gali susidėvėti piršto jungtis, peties ar alkūnės pavara. Jei veikiančių robotų bus šimtai tūkstančių, siųsti specialistus kiekvienam keitimui tiesiog nebus realu“, – sakė O-ID vadovas Stian Jakobsen.

    Prastovų kaina ir prevencinė priežiūra

    O-ID planuoja derinti moduliškumą su prevencine priežiūra, kai jutikliai ir programinė įranga stebi komponentų būklę bei fiksuoja dėvėjimosi požymius. Tokia logika pramonėje seniai taikoma atskiriems įrenginiams, tačiau humanoidiniuose robotuose ją sudėtingiau įgyvendinti dėl daugybės judančių mazgų ir darbo scenarijų įvairovės.

    Bendrovės teigimu, sistema galėtų iš anksto signalizuoti apie artėjančią gedimo riziką, kad atsarginė dalis klientą pasiektų dar iki prastovos. Įmonei tai taip pat reikštų galimybę kaupti eksploatacinius duomenis ir tikslinti prognozes, plečiantis diegimų skaičiui.

    „Tikslas yra aptikti problemą pakankamai anksti, kad modulį būtų galima išsiųsti dar prieš sutrikdant darbą. O jei gedimas vis tiek įvyktų netikėtai, klientas turėtų gebėti pakeisti modulį vietoje“, – teigė S. Jakobsen.

    Nuo prototipo iki pilotų gamyklose

    Pirmasis O-ID prototipas šiuo metu yra pilnai surinktas, stacionarus dviejų rankų robotas, naudojamas integracijos bandymams ir manipuliavimo gebėjimų vystymui. Kitas etapas, anot bendrovės, apims mobilumą ir didesnę jėgą, kad robotas galėtų veikti platesniame pramoninių užduočių diapazone.

    Įmonė planuoja viešai pristatyti naują versiją CES 2027 parodoje, o pirmuosius pilotinius diegimus gamyklose taikyti 2027 metų pradžioje. Pirmasis praktinis taikinys – pasikartojančios užduotys, kurios vis dar sunkiai automatizuojamos: pakuočių atidarymas, detalių uždėjimas ant konvejerio, nuėmimas nuo staklių ir pakrovimas kitam etapui.

    Pasak startuolio, tokie darbai nėra sudėtingi žmogui, bet jie kritiškai svarbūs visai linijai, o darbuotojų trūkumas gali sustabdyti procesą. Dėl to O-ID robotai pozicionuojami kaip priemonė užpildyti spragas pamainose, o ne visiškai pakeisti esamą personalą.

    „Kai vienu metu neužpildoma per daug darbo vietų, kyla rizika visai tiekimo grandinei. Mūsų robotai sukurti dirbti šalia žmonių ir uždaryti tas spragas dar prieš joms tampant krize“, – sakė S. Jakobsen.

    O-ID taip pat akcentuoja kibernetinės saugos principus, teigdama, kad pramonės aplinkoje robotai turi būti kuriami galvojant apie rizikas nuo pat pradžių. Tokia kryptis pastaraisiais metais tampa vis aktualesnė, nes sujungti gamybiniai tinklai ir autonominiai įrenginiai plečia galimų incidentų paviršių.

    Be Japonijos rinkos, bendrovė deklaruoja planus ilgainiui plėstis ir į JAV. O-ID nurodo pateikusi preliminarią paraišką patentui dėl modulinių jungčių technologijos ir projektuoja Japonijoje gaminamus robotus taip, kad jie atitiktų JAV viešųjų pirkimų bei tiekimo grandinių reikalavimus.

    Vienas ankstyvų bendradarbiavimo signalų – pasirašytas ketinimų protokolas su „Sumitomo Electric Industries, Ltd.“, kuriuo numatoma vertinti technologijų pritaikymą humanoidinių robotų laidynams. Įmonė teigia sieksianti kuo labiau remtis Japonijos tiekimo grandine, bendradarbiauti su automobilių pramonės pirmo lygio tiekėjais ir gamintojais.

    Investuotojai šią kryptį sieja su demografinėmis tendencijomis: visuomenei senstant, darbuotojų trūkumas gamyboje ir logistikoje didėja, o DI valdomos mašinos vis dažniau vertinamos kaip produktyvumo svertas. Tuo pat metu rinka laukia sprendimų, kurie būtų ne tik techniškai įspūdingi, bet ir paprastai prižiūrimi bei ekonomiškai pagrįsti viso eksploatavimo metu.

  • Prancūzijos neobankas „Qonto“ atidarė naują būstinę Paryžiaus centre: beveik dvigubai daugiau erdvės

    Prancūzijos neobankas „Qonto“ atidarė naują būstinę Paryžiaus centre: beveik dvigubai daugiau erdvės

    Prancūzijos neobankas „Qonto“ pristatė naują centrinę būstinę Paryžiaus centre. Įmonė persikelia į apie 11 000 kvadratinių metrų erdvę, kuri yra beveik dvigubai didesnė nei ankstesnė.

    „Qonto“ Europoje aptarnauja daugiau nei 600 000 smulkiojo ir vidutinio verslo bei laisvai samdomų specialistų. Bendrovė konkuruoja su tradiciniais finansų rinkos dalyviais, siūlydama skaitmenines paslaugas vienoje platformoje.

    Be pagrindinės verslo bankininkystės, klientams teikiamos įmonių mokėjimo kortelės, buhalterinės apskaitos ir išlaidų valdymo įrankiai, taip pat trumpalaikio finansavimo sprendimai. Toks modelis leidžia įmonėms kasdienius finansinius procesus tvarkyti vienoje sistemoje.

    Nuo „WeWork“ iki devynių aukštų

    Ankstesnė „Qonto“ būstinė buvo įsikūrusi „WeWork“ erdvėse Paryžiuje, o naujoji apima devynis aukštus. Biure įrengtos trys kavinės, veikia baristos paslauga, o darbuotojams numatytos poilsio ir bendros erdvės.

    Įmonė taip pat akcentuoja socialinės atsakomybės kryptį: baristos paslauga teikiama bendradarbiaujant su „Trèfle“, įtraukaus užimtumo maitinimo paslaugų bendrove, kuri įdarbina ir apmoko žmones su negalia.

    Komfortas ir tvarumo sprendimai

    Naujoje būstinėje įrengta sporto salė, sauna ir terasa su vaizdu į Paryžių. Siekiant mažinti poveikį aplinkai, dalis biuro baldų pasirinkta naudota, o tai tampa vis dažnesne praktika moderniuose biuruose.

    Interjere atsispindi bendrovės augimo istorija: ant sienų pateikiami Europos verslininkų portretai, viena susitikimų erdvė pavadinta pirmojo „Qonto“ kliento vardu. Taip pat įrengtas taškas, kuriame komandos gali klausytis klientų įrašų ir iš arti suprasti jų patirtis.

    „Šiandien „Qonto“ žengia svarbų žingsnį. Būtent čia kursime kitą bendrovės etapą. Judėdami link banko statuso, aiškiai siekiame tapti DI sprendimais paremtu Europos lyderiu bankininkystės ir finansų valdymo srityje smulkiajam ir vidutiniam verslui“, – sakė „Qonto“ bendraįkūrėjas ir vadovas Alexandre Prot.

    Ekspertų vertinimu, tokie investiciniai žingsniai dažnai signalizuoja ne tik apie augančias komandas, bet ir apie ilgalaikę strategiją: stiprinti darbdavio patrauklumą, gerinti vidinį bendradarbiavimą ir kurti aiškų įmonės identitetą konkurencingoje Europos finansinių technologijų rinkoje.

  • „Duqu“ pritraukė 1,5 mln. eurų: žada įmonėms apyvartinių lėšų per 24 valandas ir greitesnį vertinimą

    „Duqu“ pritraukė 1,5 mln. eurų: žada įmonėms apyvartinių lėšų per 24 valandas ir greitesnį vertinimą

    Amsterdame įsikūrusi finansinių technologijų bendrovė „Duqu“ pritraukė 1,5 mln. eurų ankstyvosios stadijos (pre-seed) investiciją. Finansavime dalyvavo fondai „Curiosity VC“ ir „No Such Ventures“, o bendrovė ketina plėsti paslaugą, skirtą įmonių apyvartinėms lėšoms greičiau pasiekti.

    „Duqu“ siūlo trumpalaikius avansus pagal neapmokėtas verslas verslui sąskaitas faktūras, kai įmonė jau yra uždirbusi pajamas, bet dar laukia apmokėjimo. Tai sprendžia vieną dažniausių kasdienės veiklos problemų, kai dėl vėluojančių mokėjimų tenka dengti atlyginimus, atsargas, rinkodarą ar samdymą neturint laisvų pinigų srautų.

    Bendrovės teigimu, Nyderlanduose 46 proc. verslas verslui sąskaitų apmokamos po termino, todėl įmonės priverstos laukti lėšų ilgiau nei planuota. Tokia situacija didina poreikį lanksčiam finansavimui, ypač smulkiam ir vidutiniam verslui, kuriam net trumpas vėlavimas gali sustabdyti augimą.

    Platforma įvertina pateiktas neapmokėtas sąskaitas faktūras ir pagal šį vertinimą perveda avansą, atitinkantį sąskaitos sumą. „Duqu“ pabrėžia skirtumą nuo faktoringo: įmonė išlaiko sąskaitų nuosavybę ir kontrolę santykiuose su klientais, o paslauga netaiko iš anksto nustatytų minimalių ar maksimalių limitų.

    Už avansą mokamas mokestis tik tada, kai įmonė realiai pasinaudoja paslauga. Patvirtinus paraišką, lėšos pervedamos per 24 valandas, o dažnai ir per maždaug valandą, taip siekiant suteikti finansavimą pagal realų verslo tempą.

    „Šiandien beveik viską versle galima susitvarkyti iš karto, tačiau atlikus darbus vis tiek tenka laukti savaites, kol bus sumokėta. Tai nebeatitinka tempo, kuriuo veikia įmonės. Augimas negali laukti, kol bus apmokėta sąskaita“, – sakė „Duqu“ bendraįkūrėjas Maas de Goede.

    Lygiagrečiai finansavimo platformai „Duqu“ apie pusantrų metų kūrė nuosavą DI paremtą kredito rizikos vertinimo sprendimą. Bendrovė teigia, kad šiuo metu technologija automatizuoja apie 95 proc. kreditingumo vertinimo proceso, taip spartindama sprendimų priėmimą ir mažindama rankinio darbo apimtis.

    Šis vertinimo sprendimas kuriamas moduliniu principu ir gali būti pritaikomas ne tik pačios „Duqu“ platformoje. Bendrovė jį siūlo kaip baltos etiketės sprendimą bankams, skolintojams ir lizingo įmonėms, kad šios galėtų automatiškai vertinti paraiškas pagal savo kredito politiką.

    Naujai pritrauktos lėšos bus nukreiptos į abiejų krypčių plėtrą: apyvartinių lėšų platformos augimą ir DI paremto vertinimo sprendimo tobulinimą. Rinkoje, kur vėluojantys atsiskaitymai išlieka įprasta praktika, tokios priemonės tampa alternatyva tradiciniam finansavimui, ypač kai greitis ir lankstumas lemia konkurencingumą.

  • „Crux Analytics“ pritraukė 1,9 mln. eurų: DI įrankis, kuris bankams padeda išlaikyti smulkųjį verslą

    „Crux Analytics“ pritraukė 1,9 mln. eurų: DI įrankis, kuris bankams padeda išlaikyti smulkųjį verslą

    JAV fintech bendrovė „Crux Analytics“ pritraukė 1,9 mln. eurų pradinės (seed) investicijų, kad padėtų bankams ir kitoms finansų įstaigoms efektyviau pritraukti bei išlaikyti smulkiojo verslo klientus. Po šio raundo bendras startuolio finansavimas siekia 2,8 mln. eurų.

    Įmonė įkurta 2023 metais, ją įsteigė broliai Jacobas ir Nathanas Bennettai. Idėja gimė iš asmeninės patirties: Jacobas, anksčiau turėjęs smulkų verslą ir konsultavęs dideles korporacijas, pastebėjo, kad mažos įmonės bankuose dažnai aptarnaujamos prasčiau nei stambūs klientai.

    Smulkusis verslas finansų sektoriuje iš esmės yra santykių ir pasitikėjimo verslas, tačiau kokybiškas aptarnavimas reikalauja daug žmonių laiko. Didieji bankai gali didinti komandas, o mažesnėms finansų įstaigoms dažniau reikia technologinio sprendimo, kuris padidintų esamų darbuotojų produktyvumą.

    „Crux Analytics“ teigia sprendžianti būtent šią problemą: darbuotojai didelę dienos dalį skiria ne santykių kūrimui, o vidinėms, operacinėms užduotims, reikalingoms parengti pasiūlymui ar sandoriui. Dėl to nukenčia aktyvus darbas su potencialiais klientais, o ryšys su esamais tampa mažiau nuoseklus.

    Kaip veikia platforma?

    Bendrovė savo produktą pristato kaip pardavimų vykdymo sistemą, kuri pakeičia įprastą pardavimų įrankių rinkinį. Platforma naudoja DI pagrįstus veiklos scenarijus, kad padėtų identifikuoti perspektyvias įmones, greičiau surinkti informaciją apie jų poreikius ir suplanuoti tikslinius kontaktavimo veiksmus.

    Svarbi dalis yra nuolatinis santykių stebėjimas: sistema skirta padėti ne tik pritraukti naują klientą, bet ir laiku pastebėti signalus, kada ryšys silpnėja. Tokia logika ypač aktuali smulkiajam verslui, kur sprendimus lemia ne vien kaina, o patogumas, greitis ir konkretaus vadybininko įsitraukimas.

    Anot „Crux Analytics“, tokia automatizacija leidžia komandoms daugiau laiko skirti pokalbiams su verslo savininkais ir realiai konsultacinei vertei, o ne dokumentų ir procesų ruošai. Tikslas paprastas: didesnės pajamos, didesnis klientų lojalumas ir tvirtesnė ilgalaikė bazė be proporcingo darbuotojų skaičiaus augimo.

    Kas investavo ir kam bus naudojami pinigai?

    Investicijų raundui vadovavo „Castle Creek Launchpad“, fondas, susijęs su bendruomeniniais bankais, taip pat prisidėjo „Chartway Ventures“, „One Washington Financial“ ir „Curql“. Investuotojai akcentuoja, kad vietos bankams tradiciškai buvo įprasta augti per rekomendacijas ir vietos ryšius, tačiau rinkai keičiantis vis dažniau prireikia aktyvesnės, duomenimis paremtos plėtros.

    „Crux Analytics“ vadovas Jacobas Bennettas sako, kad kuriant sprendimą bendruomeniniams bankams ir kredito unijoms tapo akivaizdu, jog panaši santykių problema būdinga daugeliui smulkiojo verslo segmentų. Jo teigimu, platforma skirta padėti komandoms veikti pagal tai, ką jos jau žino apie klientus, kad augimas būtų pasiekiamas per gilesnius ryšius, o ne per didesnį etatų skaičių.

    Bendrovė nurodo, kad pritrauktos lėšos bus skirtos komandos plėtrai ir produkto vystymo spartinimui. Fintech rinkoje tai dažnai reiškia didesnį dėmesį integracijoms su bankų sistemomis, automatizuotų procesų patikimumui ir atitikčiai reguliaciniams reikalavimams, kurie finansų sektoriuje yra ypač griežti.

  • Amsterdamo „Duqu“ pritraukė 1 500 000 eurų: kaip DI žada greičiau atrakinti įšaldytas sąskaitas

    Amsterdamo „Duqu“ pritraukė 1 500 000 eurų: kaip DI žada greičiau atrakinti įšaldytas sąskaitas

    Investicija ir „Duqu“ planai

    Amsterdame įsikūręs finansinių technologijų startuolis „Duqu“ pritraukė 1 500 000 eurų pradiniame priešsėkliniame finansavimo etape. Į investuotojų gretas įėjo fondai Curiosity VC ir No Such Ventures.

    Bendrovė skelbia, kad lėšos bus skirtos dviem kryptims auginti: pačiai platformai, kuri suteikia verslui greitesnę prieigą prie apyvartinių lėšų, ir DI pagrįstam kredito vertinimo sprendimui, siūlomam finansų įstaigoms.

    Kaip veikia sprendimas verslui

    „Duqu“ teigia sprendžianti dažną B2B sektoriaus problemą, kai už atliktus darbus apmokama pavėluotai, o įmonėms tuo metu vis tiek reikia lėšų atlyginimams, atsargoms ar plėtrai. Startuolio modelis remiasi trumpalaikiu avansu pagal išrašytą sąskaitą faktūrą.

    Skirtingai nuo faktoringo, įmonė, pasak „Duqu“, neparduoda savo sąskaitų ir išlaiko tiesioginį ryšį su klientu. Taip pat akcentuojama, kad nėra nustatyto minimalaus ar maksimalaus avanso dydžio, o mokestis taikomas tik pasinaudojus paslauga.

    „Šiandien verslai beveik viską gali susitvarkyti akimirksniu, bet atlikę darbą vis dar laukia savaites, kol gaus apmokėjimą. Tai nebederi su tempu, kuriuo veikia įmonės“, – sakė „Duqu“ vienas iš įkūrėjų Maas de Goede.

    Startuolis nurodo, kad patvirtinus paraišką pinigai pervedami per 24 valandas, o neretai ir per valandą. Tokia dinamika ypač svarbi smulkesnėms įmonėms, kurioms apyvartinių lėšų svyravimai gali greitai sustabdyti augimą.

    DI vertinimas ir paslauga finansų rinkai

    „Duqu“ teigia sukūrusi DI pagrįstą rizikos vertinimo sistemą, kuri automatizuoja apie 95 proc. kreditingumo įvertinimo proceso. Bendrovės teigimu, tai leidžia efektyviau apdoroti daugiau paraiškų, nes didelė dalis sprendimų priėmimo perkeliama į automatizuotą vertinimą.

    Ši technologija siūloma ir kaip baltos etiketės sprendimas bankams, skolintojams bei lizingo bendrovėms, kad šios galėtų automatizuoti paraiškų vertinimą pagal savo kredito politiką. Investuotojai pabrėžia, kad tradiciniams rinkos žaidėjams mažos paraiškos dažnai būna pernelyg brangios vertinti rankiniu būdu.

    „Kredito vertinimas daugeliui paslaugų teikėjų vis dar yra daug darbo reikalaujantis procesas. „Duqu“ automatizuoja reikšmingą jo dalį, o skolintojai išlaiko savo kredito politiką“, – teigė No Such Ventures atstovas Thijn van Helvoirt.

    Startuolis įkurtas 2025 metais spalį, jį įsteigė Maas de Goede, Victor Brouwer ir Diederik Nassenstein. „Duqu“ skaičiuoja turinti beveik 1 500 vartotojų ir nuo starto apdorojusi 4 600 000 eurų paraiškų, iš kurių daugiau nei 1 200 000 eurų jau buvo išmokėta kaip avansai.

  • Ryšių platforma „Bird“ pritraukė 410 mln. eurų skolą: darbuotojų sumažėjo nuo 1 000 iki 120

    Ryšių platforma „Bird“ pritraukė 410 mln. eurų skolą: darbuotojų sumažėjo nuo 1 000 iki 120

    Verslo komunikacijos platforma „Bird“, anksčiau žinoma kaip „MessageBird“, pritraukė apie 410 mln. eurų skolos finansavimą ir kartu pabrėžė persiorientavimą į dirbtinį intelektą. Bendrovė skelbia, kad per pastaruosius metus jos darbuotojų skaičius sumažėjo nuo daugiau nei 1 000 piko metu iki 120.

    Finansavimo paketą sudaro maždaug 364 mln. eurų terminuota paskola ir apie 46 mln. eurų atnaujinama kredito linija. Sandorį vedė „JPMorgan“, „Capital One“ ir „Citi“, o iš viso dalyvavo septyni bankai.

    „Bird“ pabrėžia, kad šios lėšos nėra skirtos agresyviai plėtrai ar naujoms rinkoms užkariauti. Pasak bendrovės, finansavimas pirmiausia turi užtikrinti likvidumą esamiems akcininkams, tarp jų ir dabartiniams bei buvusiems darbuotojams.

    Nyderlanduose įkurta įmonė ilgą laiką buvo siejama su vieninga infrastruktūra, leidžiančia verslams bendrauti su klientais el. paštu, SMS, „WhatsApp“ ir balsu. Tačiau įkūrėjas Robertas Visas pastaruoju metu akcentuoja pasikeitusią klientų struktūrą ir tai, kad DI vis labiau keičia tiek produktą, tiek vidinius procesus.

    Bendrovė teigia, kad darbuotojų mažėjimą lėmė automatizacija visoje organizacijoje, o ne atsitraukimas nuo veiklos. Vienas ryškesnių signalų apie krypties pasikeitimą buvo ir anksčiau skelbti atleidimai, kai įmonė pranešė apie planus iš esmės peržiūrėti verslą DI bumo fone.

    Šiandien „Bird“ siekia pozicionuotis augančioje vadinamųjų DI agentų rinkoje, kur programinės sistemos gali savarankiškai atlikti veiksmus: siųsti žinutes, skambinti, valdyti el. paštą ar vykdyti užduotis be sudėtingų integracijų. Bendrovė tvirtina atnaujinusi sprendimų paketą, kad tokie agentai galėtų veikti jos tinkle, įskaitant ir ryšio paslaugas.

    Pasak „Bird“, pernai pelnas visoje grupėje siekė apie 150 mln. eurų. Anksčiau bendrovė buvo pritraukusi dideles investicijas augimo etape: 2021 metais skelbta apie 800 mln. JAV dolerių pritraukimą, o 2020 metais įmonė buvo įvardijusi planą išauginti komandą iki 1 000 žmonių.

    „Tai kryptis, kuria juda pasaulio ekonomika, o mes parodėme, kaip automatizacija gali veikti. Mes automatizavome ne tam, kad mažintume darbuotojų skaičių, o kad dirbtume produktyviau, ir dėl to darbuotojų skaičius natūraliai sumažėjo“, – sakė Robertas Visas.

    „Pusė programėlių jūsų telefone remiasi mūsų infrastruktūra, bet šį verslą valdome su gerokai mažesne komanda nei anksčiau. To nepadarytum be automatizacijos, kuri prieš kelerius metus būtų skambėjusi neįtikėtinai“, – pridūrė jis.

    Skolos finansavimo pasirinkimas vietoje naujo akcijų platinimo rodo, kad „Bird“ šiame etape svarbiau stabilizuoti kapitalo struktūrą ir suteikti likvidumo esamiems akcininkams. Tuo pat metu bendrovė bando įrodyti, kad mažesnė komanda, paremta DI ir automatizacija, gali išlaikyti didelės apimties ryšių infrastruktūrą ir kurti naujus produktus.