CP v2

Tag: Fintech

  • Europos startuolių finansavimo savaitė: kokius sandorius ir sumas fiksavo rinka gegužės 11–15 dienomis

    Gegužės 11–15 dienomis Europos startuolių finansavimo rinkoje dėmesį traukė įprastas reiškinys: aktyviausi sandoriai telkėsi aplink dirbtinio intelekto, „fintech“ ir klimato technologijų kryptis, o investuotojai išliko selektyvūs. Viešai skelbiamuose pranešimuose dažniau akcentuojami aiškūs pajamų šaltiniai, tvari augimo dinamika ir galimybė greitai plėstis už vienos šalies ribų.

    Tokiose savaitinėse apžvalgose paprastai matyti, kad dalis raundų viešinami su aiškia suma, tačiau nemažai sandorių nurodomi be konkrečių skaičių. Tai atspindi rinkos praktiką: bendrovės neretai skelbia apie investiciją, bet detalę palieka neviešą dėl derybinių sąlygų, konkurencinių priežasčių ar investuotojų pageidavimų.

    Šių metų kontekste Europos rizikos kapitalo rinka išlieka atsargesnė nei itin aktyviais 2021–2022 metais, o vertinimai dažniau grindžiami esamais rezultatais, o ne vien pažadais. Investuotojai daugiau dėmesio skiria grynųjų pinigų srautams, efektyviam klientų pritraukimui ir tam, kaip komandos valdo kaštus bei rizikas.

    Dirbtinio intelekto tema išlieka viena ryškiausių, tačiau finansavimą lengviau pritraukia ne bendros paskirties sprendimai, o konkretūs produktai, turintys aiškų pritaikymą versle. Dažniausiai tai būna įrankiai, automatizuojantys procesus, mažinantys veiklos sąnaudas, gerinantys klientų aptarnavimą ar didinantys komandos produktyvumą, kai rezultatas pamatuojamas skaičiais.

    Kita aiški kryptis yra gynybos, kibernetinio saugumo ir kritinės infrastruktūros sprendimai, kuriuos skatina geopolitinė įtampa ir augantys reguliaciniai reikalavimai. Šioje srityje dažnai svarbus ne tik produkto inovatyvumas, bet ir atitiktis saugumo standartams, sertifikavimas bei gebėjimas dirbti su viešuoju sektoriumi.

    Nors šaltinio pateiktas tekstas yra neprieinamas dėl prenumeratos, bendra tokio formato apžvalgų vertė slypi rinkos pulso fiksavime: kokios sritys dažniau pritraukia kapitalą, kokio tipo investuotojai dalyvauja, ar vyrauja ankstyvos, ar vėlyvesnės stadijos sandoriai. Tokie signalai padeda suprasti, ar rinka grįžta į augimo režimą, ar išlieka gynybinė, kai prioritetas teikiamas atsparumui ir pelningumo perspektyvai.

    Jei turite visą apžvalgos turinį arba bent pagrindinius sandorių punktus, galima parengti tikslią suvestinę su sumomis eurais, stadijomis, sektoriais ir investuotojais, išlaikant aiškų ir patikimą naujienų portalo stilių.

  • Kaip „Caracol“ penkerius metus neprekiavo 3D spausdinimu ir taip atvėrė kelią didelių dalių gamybai

    Kaip „Caracol“ penkerius metus neprekiavo 3D spausdinimu ir taip atvėrė kelią didelių dalių gamybai

    Pramoninis 3D spausdinimas seniai peržengė smulkių plastikinių prototipų ribas ir tapo realia gamybos technologija aviacijoje, automobilių pramonėje, medicinoje ir gynyboje. Vis dėlto didelių, metrinių detalių gamyba ilgą laiką buvo sunkiai įkandama dėl įrangos apribojimų, sertifikavimo ir įprastų gamybos įpročių.

    Italijoje įkurta pažangios gamybos bendrovė „Caracol“ pasirinko netipinį kelią: pirmuosius penkerius metus ji savo technologijos nepardavinėjo. Užuot skubėjusi į rinką, įmonė dirbo kaip paslaugų teikėja ir kartu su pramonės užsakovais tikrino procesus, medžiagas, patikimumą bei ruošė kelią sertifikavimui.

    Nuo dėžės apribojimų prie robotikos

    Tradiciniai 3D spausdintuvai dažniausiai veikia trimis ašimis ir yra apriboti savo korpuso, todėl didelių komponentų gamyba tampa brangi arba neįmanoma. „Caracol“ remiasi didelio formato priedine gamyba, kur spausdinimo galvutė montuojama ant pramoninių robotų rankų, veikiančių šešiomis ašimis.

    Toks sprendimas leidžia ne tik didinti gaminamų dalių mastelį, bet ir suteikia daugiau geometrijos laisvės, o gamybą lengviau integruoti į esamas cechų linijas. Įmonė kuria pilnus sprendimus: nuo robotikos ir programinės įrangos iki medžiagų parinkimo ir gamyklos diegimo.

    Kodėl sertifikavimas ir mąstysena stabdo rinką?

    Didelėse pramonės šakose gamybos metodai dažnai remiasi dešimtmečių duomenimis, todėl naujos technologijos pirmiausia susiduria su patikimumo ir atitikties reikalavimais. Pavyzdžiui, kompozitų gamyboje plačiai paplitęs rankinis formų gaminimas ir sluoksniavimas, o sertifikavimo institucijos gerai pažįsta šiuos procesus.

    „Caracol“ vadovas Francesco De Stefano pabrėžia, kad vien technologijos neužtenka, nes būtina pakeisti ir mąstyseną, kaip projektuojamos detalės ir planuojami ciklai.

    „Kai įvedi naują technologiją, pirmoji reakcija dažnai būna: tai neveiks, mes visada darėme kitaip“, – sakė Francesco De Stefano.

    Paslaugų modelis įmonei leido sukaupti praktinių duomenų, įrodyti naudą realiuose projektuose ir tik tada, 2022 metais, pradėti komercinį technologijos siūlymą. Kartu didelis dėmesys skiriamas klientų mokymams, nes priedinė gamyba dažnai reikalauja perprojektuoti gaminį ir visą procesą.

    Kas keičiasi gamyklose: laikas, atliekos ir autonomija

    Didelio formato priedinė gamyba ypač patraukli ten, kur iki šiol dominavo brangios formos, ilgi paruošiamieji darbai ir didelės medžiagų atliekos. Jūrinėje pramonėje dalies paruošimas tradiciškai gali užtrukti kelis mėnesius, nes pirmiausia tenka gaminti formą, o tada laminti ir apdailinti detalę.

    „Caracol“ teigia, kad atsisakius formos ir gaminant tiesiai iš skaitmeninio modelio, terminai daugeliu atvejų sutrumpėja daugiau nei perpus. Įmonė taip pat nurodo, kad tradicinėse apdirbimo technologijose, ypač aviacijos įrankių gamyboje, atliekos gali siekti 70–80 proc., kai priedinėje gamyboje jos sumažėja iki mažiau nei 5 proc.

    Dar viena kryptis – vis didesnė gamybos automatizacija ir DI vaidmuo. Įmonė vysto programinę platformą, kuri renka gamybos duomenis, stebi nuokrypius ir leidžia realiu laiku koreguoti parametrus, siekiant sumažinti broką, prastovas ir palengvinti prognozuojamą priežiūrą.

    Ši kryptis atitinka platesnę pramonės tendenciją: po pandemijos išryškėjus tiekimo grandinių trapumui, gamintojai vis dažniau ieško lankstesnių, regioniškai diegiamų pajėgumų. Didelio formato priedinė gamyba su robotika čia tampa ne eksperimentu, o strategine kompetencija, ypač aviacijos, gynybos, energetikos ir transporto srityse.

  • Gynybai ir saugumui kurianti „Twin Prime“ pritraukė 10 mln. eurų: ką žada nauji DI modeliai

    Gynybai ir saugumui kurianti „Twin Prime“ pritraukė 10 mln. eurų: ką žada nauji DI modeliai

    Gynybos ir nacionalinio saugumo sričiai orientuota dirbtinio intelekto laboratorija „Twin Prime“ pritraukė apie 10 mln. eurų prieš pradinį finansavimo etapą. Investicijai vadovavo fondas „Expeditions“, prisidėjo JAV ir Europos rizikos kapitalo investuotojai, „Theon“, šeimos biurai bei privatūs investuotojai.

    Bendrovė teigia kurianti vadinamuosius pažangiuosius DI modelius, kurie gebėtų natūraliai apdoroti duomenis iš daugelio skirtingų jutiklių ir signalų šaltinių. Tikslas yra sutrumpinti kelią nuo situacijos suvokimo iki sprendimo, kad realiuoju laiku būtų galima greičiau reaguoti į grėsmes.

    Kas kuriama ir kam tai skirta?

    „Twin Prime“ akcentuoja darbą su fizinio pasaulio duomenimis, kai informacija atkeliauja ne iš vieno kanalo, o iš skirtingų „modalumų“, pavyzdžiui, optinių kamerų, termovizorių, radarų ar kitų sensorių. Tokiose sistemose svarbiausia ne tik tikslumas, bet ir sparta, patikimumas bei gebėjimas veikti ribotų resursų aplinkoje.

    Gynybos technologijų rinkoje tai siejama su poreikiu apdoroti didelį srautą duomenų vietoje, arčiau įvykių zonos, kai sprendimus reikia priimti per sekundes. Tokie sprendimai gali būti taikomi situacijos supratimui, objektų atpažinimui, grėsmių prioritetizavimui ir operacinei analitikai.

    Komanda ir investuotojų argumentai

    Bendrovė įkurta 2025 metais, ją įsteigė George Lentzas, Stephane Sezer, Drew Calcagno ir Michael Leite-Garcia. „Twin Prime“ pabrėžia, kad komanda turi patirties pažangių DI tyrimų, kiekybinių finansų ir nacionalinio saugumo srityse.

    Investuotojai taip pat išskiria praktinę problemą: daug dabartinių DI modelių nėra pakankamai specializuoti sudėtingoms modernios gynybos užduotims, ypač kai reikia sujungti įvairius jutiklių srautus ir veikti „krašte“, ribotame ryšio ar skaičiavimo resursų kontekste.

    „Dabartiniai DI modeliai dažnai nėra pakankamai specializuoti, kad aprėptų šiuolaikinio karo ir platesnius saugumo iššūkius“, – sakė Mikolaj Firlej.

    „Twin Prime“ teigimu, kuriami modeliai būtų pritaikyti didelės rizikos aplinkoms, kur kritiški yra dydžio, duomenų sujungimo ir greičio kompromisai. Tokiose srityse sprendimų diegimas paprastai reikalauja ne tik programinės įrangos, bet ir griežtų testavimo, patikros bei integracijos procesų.

    Bendras projektas su „Theon“

    Be finansavimo, „Twin Prime“ ir Europos gynybos pramonės bendrovė „Theon“ ketina kurti bendrą įmonę, kuri vystytų, komercializuotų ir diegtų individualiai pritaikytus DI sprendimus, paremtus „Twin Prime“ modeliais. Tokia partnerystė gali pagreitinti kelią nuo laboratorinių prototipų iki produktų, integruotų į realias sistemas.

    Skelbiama, kad bendra įmonė turėtų papildyti „Theon“ jutiklių diegimo patirtį ir esamą produktų portfelį, o iniciatyva siejama su „Theon Next“ kryptimi. Gynybos sektoriuje tai dažnai reiškia orientaciją į ilgalaikį sprendimų gyvavimo ciklą, atsparumą ir suderinamumą su jau veikiančia infrastruktūra.

  • „DDD Invoices“ pritraukė 1,3 mln. eurų: žada supaprastinti pasaulinę e. sąskaitų atitiktį

    „DDD Invoices“ pritraukė 1,3 mln. eurų: žada supaprastinti pasaulinę e. sąskaitų atitiktį

    Liublianoje įsikūrusi „DDD Invoices“, kuri kuria API pagrįstą infrastruktūrą pasaulinei elektroninių sąskaitų faktūrų atitikties užtikrinimui, pritraukė 1,3 mln. eurų pradinės stadijos investiciją. Raundą rėmė „Fil Rouge Capital“, „500 Global“ bei e. sąskaitų ir ERP ekosistemos patirtį turintys rinkos dalyviai.

    Prie bendrovės taip pat prisidėjo verslo angelai ir patarėjai, anksčiau dirbę ar kūrę sprendimus ERP ir e. sąskaitų srityje. Tarp jų minimi vadovai ir steigėjai iš IFS, „Pagero“, „Tickstar“, „Arratech“ ir „Docupath“.

    Augant vyriausybių reikalavimams dėl realaus laiko e. sąskaitų pateikimo mokesčių administratorių portalams, įmonėms didėja atitikties našta. Skirtingos šalys taiko nevienodus formatus, validavimo taisykles ir pateikimo procesus, todėl tarptautiniu mastu veikiančioms įmonėms integracijos tampa brangios ir fragmentuotos.

    „DDD Invoices“ siekia šią problemą spręsti vieningos prieigos principu: per bendrą API jungti ERP, apskaitos sistemas ir SaaS platformas su mokesčių portalais, „Peppol“ tinklais ir realaus laiko ataskaitų teikimo sistemomis. Bendrovė teigia, kad taip sumažėja poreikis kiekvienai šaliai kurti atskirus techninius integracijų sluoksnius.

    Platforma orientuota į automatizuotą mokesčių reikalavimus atitinkančių e. sąskaitų išrašymą, gavimą ir archyvavimą skirtingose jurisdikcijose. Sprendimas taikomas tęstinės sandorių kontrolės, e. sąskaitų ir fiskalizacijos reikalavimams, kurie daugelyje rinkų tampa įprasta praktika.

    Bendrovė naudoja DI paremtą logiką, kuri standartizuotus sąskaitų duomenis transformuoja į vietinius formatus, patikrina pagal galiojančias taisykles, nukreipia į atitinkamas mokesčių sistemas ir grąžina būsenos informaciją atgal į pradinę programą. Tvarkant nestruktūruotus failus, pavyzdžiui, PDF dokumentus, pritaikomas DI dokumentų apdorojimas, automatiškai ištraukiant ir struktūruojant sąskaitos duomenis.

    „Atitiktis ir taip nėra pati įdomiausia įmonės kūrimo dalis, tačiau dabar ji darosi vis sudėtingesnė, nes valdžios institucijos griežtina taisykles, o įmonės nuo pat pradžių plečiasi globaliai. Mes kuriame infrastruktūrą, kuri tai nuima nuo jų pečių“, – sakė „DDD Invoices“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Denis Vehovec Pondelak.

    „DDD Invoices“ teigia, kad komandai sukaupta daugiau nei 30 metų patirtis kuriant verslo programinę įrangą, įskaitant ERP sprendimus viešajam ir privačiam sektoriui. Bendrovė jau dirba su tokiais klientais kaip „Access Group“, „Zenoti“, „Logitude“ ir „WheelSys“ įvairiose pasaulio rinkose.

    Be to, platforma siūlo integracijas su plačiai naudojamomis sistemomis, tarp jų „Stripe“, „Bitrix“, „Shopify“ ir „Chargebee“. Tokios jungtys aktualios įmonėms, kurios sąskaitų išrašymą ir atsiskaitymus valdo per kelių skirtingų tiekėjų ekosistemą.

    Gautas finansavimas, pasak bendrovės, bus skirtas šalių aprėpties plėtrai, diegimo ir integracijų spartinimui bei produkto, inžinerijos ir pardavimų komandos auginimui. E. sąskaitų reikalavimams griežtėjant, rinka tikisi sprendimų, kurie vienu metu užtikrintų ir techninį suderinamumą, ir nuolat atnaujinamą atitiktį skirtingų šalių taisyklėms.

  • Londone įkurta fintech „Banked“ parduota NAB: ką tai reiškia Pay by Bank plėtrai Australijoje

    Londone įkurta fintech „Banked“ parduota NAB: ką tai reiškia Pay by Bank plėtrai Australijoje

    Londone įkurta mokėjimų fintech „Banked“, kurią rėmė JAV bankas „Bank of America“, buvo įsigyta didžiausio Australijos verslo skolintojo National Australia Bank (NAB). Sandorio vertė neatskleidžiama, tačiau bendrovės teigia, kad tikslas aiškus – sparčiau plėsti mokėjimus tiesiai iš banko sąskaitos.

    „Banked“ veiklą pradėjo 2018 metais ir kuria technologiją, leidžiančią atsiskaityti internetu ne kortele, o pervedimu iš sąskaitos į sąskaitą. Toks modelis dažnai vadinamas Pay by Bank arba account-to-account mokėjimais ir laikomas viena ryškiausių alternatyvų kortelėms bei skaitmeninėms piniginėms.

    Kas yra Pay by Bank?

    Account-to-account mokėjimai remiasi bankinių pervedimų infrastruktūra, o ne kortelių schemomis. Verslams tai gali reikšti mažesnę priklausomybę nuo kortelių mokesčių, o pirkėjams – paprastesnį apmokėjimą, kai patvirtinimas atliekamas banke.

    NAB pabrėžia, kad Australijoje matomas platesnis poslinkis į realaus laiko mokėjimus, kurie veikia greta kortelių ir skaitmeninių piniginių. Banko atstovas Shane Conway akcentavo, jog klientai iš mokėjimų tikisi greičio, patogumo ir patikimumo, o „Banked“ technologija turėtų padėti tai užtikrinti.

    „Pay by Bank yra platesnio pokyčio Australijos mokėjimų aplinkoje dalis – judame link realaus laiko sąskaita į sąskaitą sprendimų greta kortelių ir skaitmeninių piniginių“, – sakė Shane Conway.

    Kur „Banked“ buvo įsitvirtinusi?

    „Banked“ turėjo biurus Londone, Palo Alte ir Vilniuje, o NAB ją pažinojo ne tik kaip klientas: bankas buvo investavęs į bendrovę per savo rizikos kapitalo padalinį. Tai sumažina integracijos riziką, nes abi pusės jau buvo išbandžiusios sprendimą praktikoje.

    Įmonė taip pat buvo pritraukusi daugiau nei 50 milijonų eurų investicijų iš tokių vardų kaip „Bank of America“, „Insight Partners“ ir „Citi“. Tokia investuotojų sudėtis dažnai reiškia aukštus reikalavimus saugumui, atitikties procesams ir mastelio galimybėms, kurie mokėjimų sektoriuje yra kritiški.

    Kas keisis po įsigijimo?

    „Banked“ vadovas Brad Goodall teigia, kad prisijungimas prie NAB leis platformai pasiekti daugiau klientų ir prekybininkų. Praktikoje tai gali reikšti spartesnį diegimą, platesnį prieinamumą ir gilesnę integraciją į banko paslaugas verslui.

    Rinkos šaltiniai teigia, kad po sandorio „Banked“ gali trauktis iš Jungtinės Karalystės ir JAV bei fokusuotis į Australiją. Toks sprendimas būtų logiškas, jei pagrindinis augimo variklis taps NAB ekosistema ir vietinė mokėjimų infrastruktūra, kur bankas turi didelį svorį.

    „Komanda daug dirbo kurdama globaliai patikrintą mokėjimų platformą, orientuotą į šiuolaikinius kūrėjų ir prekybininkų poreikius. NAB palaikymas leis pasiekti daugiau klientų“, – sakė Brad Goodall.

    Įsigijimas vyksta tuo metu, kai bankai vis aktyviau perima ar integruoja fintech sprendimus, kad greičiau pasiūlytų naujas atsiskaitymo alternatyvas. Jei NAB pavyks sėkmingai išplėsti Pay by Bank naudojimą, tai gali sustiprinti konkurenciją kortelėms kasdieniuose internetiniuose atsiskaitymuose ir pakeisti įpročius dalyje rinkos.

  • „Ouinex“ pritraukė apie 3,2 mln. eurų: birža startuoja su žetonų platinimo platforma

    „Ouinex“ pritraukė apie 3,2 mln. eurų: birža startuoja su žetonų platinimo platforma

    Paryžiuje įsikūrusi kriptoturto birža „Ouinex“ paskelbė užbaigusi naują kapitalo pritraukimo etapą ir surinkusi apie 3,2 mln. eurų. Iš viso bendrovė teigia iki šiol pritraukusi apie 8,3 mln. eurų, o finansavimas, pasak jos, gautas iš mažmeninių ir profesionalių prekiautojų bendruomenės, be rizikos kapitalo fondų dalyvavimo.

    Kartu „Ouinex“ pristatė „Ouinex Launchpad“ – žetonų platinimo platformą, skirtą ankstyvos stadijos projektams. Bendrovė nurodo, kad prieiga prie naujų platinimų bus siejama su vartotojo įsitraukimu ir lojalumo metrikomis, taip siekiant prioritetą teikti aktyviems platformos dalyviams.

    „Ouinex“ save pozicionuoja kaip prekybos aplinką, vienoje paskyroje sujungiančią kriptovaliutas ir tradicines rinkas. Platforma skelbia siūlanti prekybą neatidėliotinais kriptoturto sandoriais, kripto ateities sandoriais be termino, taip pat valiutų rinkomis, indeksais, akcijomis ir žaliavų išvestinėmis priemonėmis, o užstatu naudoti kriptoturtą.

    Bendrovė akcentuoja bendruomenės finansavimo modelį, kuriame vartotojai kartu yra ir investuotojai. „Ouinex“ teigimu, nuo veiklos pradžios finansavimo etapuose dalyvavo daugiau nei 10 000 mažmeninių ir profesionalių prekiautojų.

    Technologinėje dalyje „Ouinex“ išskiria nuosavą No-CLOB pavedimų vykdymo modelį, kuris, bendrovės teigimu, sukurtas taip, kad platforma netaptų vartotojų sandorių priešpriešine šalimi. Įmonė aiškina, jog tai turėtų mažinti tam tikras rinkos praktikas, pavyzdžiui, stop pavedimų medžiojimą ar sandorių aplenkimą, ribojant rinkos formuotojų matomumą į mažmeninių klientų pavedimų srautus.

    „Ouinex“ vadovas Ilies Larbi tikina, kad bendruomenės akcininkų struktūra leidžia reguliacinį atitikimą traktuoti kaip produkto dalį, o ne vien formalų reikalavimą. Pasak jo, bendrovė investuoja į teisinę bazę skirtinguose regionuose, kad platforma veiktų saugiai ir su reikiamomis licencijomis ilgesnėje perspektyvoje.

    „Kadangi mūsų akcininkai yra mūsų vartotojai, neturime motyvo daryti kompromisų dėl tolimų investuotojų. Daug investuojame į teisinius rėmus penkiuose žemynuose, kad „Ouinex“ būtų saugi, tvari ir pilnai licencijuota platforma ateinantiems metams“, – sakė Ilies Larbi.

    Bendrovė nurodo, kad naujai pritrauktos lėšos bus nukreiptos reguliacinei plėtrai, produkto vystymui ir papildomų prekybos bei rizikos valdymo funkcijų diegimui. Kriptoturto sektoriuje tai tampa vis svarbiau ir dėl griežtėjančios priežiūros Europoje, kur įmonėms keliami aiškesni reikalavimai dėl klientų apsaugos, veiklos skaidrumo ir rizikų kontrolės.

  • „Glocalzone“ įsigijo „MovitOn“: 1,3 mln. vartotojų tinklas jungiamas į decentralizuotą logistiką

    „Glocalzone“ įsigijo „MovitOn“: 1,3 mln. vartotojų tinklas jungiamas į decentralizuotą logistiką

    Keliones su tarptautiniais siuntų prašymais sujungusi platforma „Glocalzone“ buvo įsigyta bendrovės „MovitOn“. Sandorio tikslas – išplėsti tarpusavio (peer-to-peer) logistikos infrastruktūrą ir integruoti decentralizuoto pristatymo technologijas.

    „Glocalzone“ veikė kaip skelbimų ir užklausų rinka: keliautojai nurodydavo maršrutus, o siuntėjai ieškodavo, kas galėtų pervežti siuntas per sienas. Platforma skelbia turinti daugiau nei 1 300 000 registruotų vartotojų ir esą padėjusi įvykdyti per 600 000 pristatymo užsakymų.

    „MovitOn“ teigia, kad įsigijimas suteikia prieigą prie tarptautinės bendruomenės ir didina decentralizuoto logistikos tinklo mastą. Bendrovė kuria pristatymo platformą, kurioje kurjerių parinkimas automatizuojamas pasitelkiant DI, o atsiskaitymai ir patvirtinimai siejami su blokų grandinės sprendimais.

    Kas keisis vartotojams?

    Po įsigijimo „Glocalzone“ platforma ir jos bendruomenė bus integruojama į „MovitOn“ decentralizuotą fizinės infrastruktūros tinklą (DePIN). Tokiuose modeliuose pristatymų koordinavimui ir atsiskaitymams naudojami išmanieji kontraktai, depozito principu veikiantys mechanizmai ir reputacijos vertinimas.

    „MovitOn“ nurodo, kad pavedimai bus skirstomi atsižvelgiant į maršrutą, laiką ir naudotojo reputaciją, kad būtų mažinama sukčiavimo ir vėlavimų rizika. Integracija pradedama nedelsiant, o esami „Glocalzone“ vartotojai į naują sistemą bus perkeliami palaipsniui.

    „Mūsų patikimos rinkos ir „MovitOn“ DI paremto kurjerių parinkimo sinergija yra išties transformuojanti. Metus kūrėme pasitikėjimą tarp keliautojų ir siuntėjų, o dabar 1 300 000 vartotojų integruojame į DePIN modelį su išmaniaisiais kontraktais, kad pašalintume svarbiausius šiandienos logistikos skausmus“, – sakė „Glocalzone“ bendraįkūrėjas Doğan Turan.

    Prekės ženklas ir atsiskaitymai

    Pereinamuoju laikotarpiu paslauga veiks pavadinimu „Glocalzone by MovitOn“, kol bus atnaujinama infrastruktūra ir perkeliami naudotojai. Bendrovė taip pat žada lojalumo programas ir perėjimo įrankius, kurie turėtų paskatinti naudoti jos MVON žetoną ir platesnę „Web3“ atsiskaitymų ekosistemą.

    Tokie sprendimai pastaraisiais metais dažniau testuojami kaip alternatyva tradicinei kurjerių rinkai, ypač ten, kur brangūs tarptautiniai pristatymai arba sunku rasti patikimą tarpininką. Vis dėlto vartotojams svarbiausia išlieka aiškios taisyklės, ginčų sprendimo procesai ir atsakomybės ribos, kai pristatymą atlieka ne profesionalus vežėjas, o keliautojas.

  • Rumunijos „DesignVerse“ pritraukė 5 mln. eurų: žada DI pagalba atnaujinti senas įmonių sistemas

    Rumunijos „DesignVerse“ pritraukė 5 mln. eurų: žada DI pagalba atnaujinti senas įmonių sistemas

    Bukarešte įsikūrusi įmonių programinės įrangos startuolė „DesignVerse“ pritraukė daugiau nei 5 mln. eurų pradinės stadijos investiciją. Bendrovė kuria sprendimus, kurie pasitelkdami DI padeda modernizuoti sudėtingas, senas įmonių sistemas ir spartinti programų kūrimą kritinėse srityse.

    Finansavimo raundą vedė keli investuotojai, prie jo prisidėjo „Begin Capital“, „Gapminder VC“ ir „Underline Ventures“, taip pat strateginiai verslo angelai iš tokių įmonių kaip „Adobe“, LSEG ir „UiPath“. Anksčiau „DesignVerse“ buvo pritraukusi apie 780 000 eurų išankstinio pradinio finansavimo, skirto platformos pagrindams sukurti ir darbui su pirmaisiais partneriais.

    Kaip veikia sprendimas?

    „DesignVerse“ įkūrė buvęs „Oracle“ produktų dizaino vadovas Andrei Manolache ir programinės įrangos inžinierius Robert Dragutoiu. Startuolis orientuojasi į organizacijas, kuriose programinė aplinka yra didelė, griežtai reglamentuojama ir dažnai sudaryta iš daugybės tarpusavyje susietų sistemų.

    Bendrovės platforma programinį kodą generuoja remdamasi kliento turimomis dizaino sistemomis, komponentų bibliotekomis, technine dokumentacija ir vidinėmis taisyklėmis. Tikslas yra kurti programas taip, kad jos atitiktų esamą architektūrą ir inžinerinius standartus, o dizaino sprendimai būtų greičiau paverčiami gamybai paruoštu produktu.

    Kodėl to reikia didelėms organizacijoms?

    Nors bendros paskirties DI programavimo įrankiai palengvino prototipų ir paprastų sprendimų kūrimą, didelės organizacijos dažnai susiduria su patikimumo, atitikties ir saugumo reikalavimais. Tokiose aplinkose automatiškai sugeneruotą kodą būtina priderinti prie vidinių procesų, audito taisyklių ir infrastruktūros, todėl universalūs įrankiai ne visada tinka.

    „DesignVerse“ teigia, kad jos produktas kuriamas būtent įmonių ir misijai kritinėms aplinkoms, kur svarbu saugiai integruotis su jau veikiančiomis sistemomis. Tai aktualu aviacijos, finansų, kibernetinio saugumo ir viešojo sektoriaus organizacijoms, kur klaidos kaina gali būti didelė.

    „„DesignVerse“ pašalina trintį, leisdama komandoms generuoti veikiančias įmonių programas tiesiai iš dizaino sistemų, anksčiau patikrinti elgseną su suinteresuotomis šalimis ir supaprastinti perėjimą nuo dizaino iki diegimo“, – sakė Andrei Manolache.

    Kur bus panaudotos investicijos?

    Pasak bendrovės, naujas finansavimas bus skirtas inžinerinės komandos plėtrai ir augimui įmonių rinkoje Europoje bei Jungtinėse Valstijose. Praktikoje tai reiškia greitesnį produkto vystymą, daugiau integracijų su įmonėse naudojamomis sistemomis ir didesnį dėmesį saugumo bei valdymo funkcijoms.

    Rinkoje, kur vis daugiau dėmesio skiriama programinės įrangos kūrimo spartinimui, „DesignVerse“ stato ant nišos, kuri dažnai lieka tarp dizaino ir inžinerijos komandų. Jei sprendimas pasiteisins, jis gali sumažinti rankinio darbo apimtį ir sutrumpinti kelią nuo maketo iki patikimai veikiančios verslo sistemos.

  • JK DI lustų startuolis „Fractile“ pritraukė 200 mln. eurų: taikosi į didėjantį inferencijos kamštį

    JK DI lustų startuolis „Fractile“ pritraukė 200 mln. eurų: taikosi į didėjantį inferencijos kamštį

    Jungtinės Karalystės puslaidininkių startuolis „Fractile“ pritraukė apie 200 mln. eurų B serijos investiciją, siekdamas kurti naujos kartos aparatinę įrangą dirbtinio intelekto inferencijai. Bendrovė teigia, kad augant didelių kalbos modelių panaudojimui, pagrindiniu ribojimu tampa ne vien mokymas, o laikas ir kaina, reikalingi rezultatams generuoti dideliu mastu.

    Investicijų raundui vadovavo keli rizikos kapitalo fondai, o gautos lėšos bus nukreiptos DI lustų ir sistemų kūrimui bei komandų plėtrai. Įmonė įkurta 2022 metais ir veikia su ambicija spręsti problemą, kurią technologijų rinkoje vis dažniau įvardija kaip inferencijos „butelio kaklelį“.

    Kas yra inferencijos problema?

    Inferencija – tai etapas, kai jau išmokytas DI modelis realiu laiku generuoja atsakymus: apdoroja užklausą, atlieka skaičiavimus ir pateikia rezultatą. Šis procesas tiesiogiai lemia naudotojo patirtį, paslaugos kainą ir tai, ar DI sprendimas apskritai ekonomiškai apsimoka dideliems srautams.

    Pastaruoju metu modeliai vis dažniau taikomi sudėtingesnėms užduotims, kurioms reikia ilgesnių generuojamų atsakymų ir didesnių kontekstų. Kuo daugiau teksto modelis turi „išlaikyti galvoje“ ir sugeneruoti, tuo labiau didėja skaičiavimų, atminties ir energijos sąnaudos.

    „Fractile“ teigia, kad riba jau čia

    Bendrovės vadovas ir įkūrėjas Walteris Goodwinas akcentuoja, kad pažangiausi DI modeliai jau pasiekė tašką, kai lemiamu veiksniu tampa laikas nuo užklausos iki galutinio atsakymo. Jo teigimu, ilgėjant generuojamoms sekoms ir didėjant užduočių sudėtingumui, dabartinė aparatinė įranga vis dažniau neleidžia išlaikyti reikiamo greičio už priimtiną kainą.

    „Mes viską pastatėme ant išvados, kad norint realiai atverti šią paslėptą vertę ir padaryti greitį įmanomą dideliu mastu, reikia iš esmės perkurti aparatinę įrangą, ant kurios veikiame su pažangiausiais DI modeliais“, – sakė Walteris Goodwinas.

    „Inferencija yra ir DI industrijos pajamų variklis, ir veiksnys, ribojantis jos plėtrą“, – sakė Walteris Goodwinas.

    „Techninės ir ekonominės inferencijos greičio ribos, ypač atminties pralaidumas, kuris dabartinėse architektūrose nespėja augti, yra tai, kas stabdo progresą“, – sakė Walteris Goodwinas.

    Ką keičia specializuoti DI lustai

    DI rinkoje pastaraisiais metais ryškėja tendencija kurti vis labiau specializuotą aparatinę įrangą konkrečioms užduotims, ypač inferencijai. Praktikoje tai reiškia bandymą sumažinti energijos sąnaudas vienam atsakymui, padidinti našumą ir geriau išnaudoti atminties pralaidumą, nes būtent duomenų judėjimas tarp atminties ir skaičiavimo blokų dažnai tampa brangiausia dalimi.

    „Fractile“ nurodo dirbanti ties lustų mikroarchitektūra, sistemų kūrimu ir gamybos procesų inovacijomis. Bendrovė taip pat pabrėžia, kad tikslas nėra vien pagreitinti dabartinius scenarijus, o atverti naujus: ilgesnes užduočių grandines, sudėtingesnį planavimą, didesnės apimties analizę ir kitus DI pritaikymus, kuriuos šiandien riboja kaina ir trukmė.

    Įmonė skelbia plečianti komandas Londone, Bristolyje, San Fransiske ir Taipėjuje. Tokia geografija atspindi puslaidininkių sektoriaus realybę, kur pažangių lustų kūrimas remiasi tarptautinėmis talentų, projektavimo ir gamybos grandinėmis.

  • Londone įkurta DI startuolė „Recursive Superintelligence“ išėjo iš šešėlio: pritraukė 600 mln. eurų

    Londone įkurta DI startuolė „Recursive Superintelligence“ išėjo iš šešėlio: pritraukė 600 mln. eurų

    Londone įkurta dirbtinio intelekto (DI) startuolė „Recursive Superintelligence“ paskelbė išeinanti iš „stealth“ režimo ir pritraukusi apie 600 mln. eurų investiciją. Sandoris įvertino bendrovę maždaug 4,3 mlrd. eurų verte.

    Finansavimo etapui vadovavo GV ir „Greycroft“, o prie jo prisidėjo ir lustų gamintojai „Nvidia“ bei „AMD“. Bendrovė registruota Londone, biurus turi Londone ir San Fransiske, o komandoje, kaip skelbiama, dirba mažiau nei 30 žmonių.

    Įmonės pagrindinė idėja yra DI sistema, kuri galėtų sparčiai tobulėti analizuodama savo pačios veikimo rezultatus ir atlikdama iteracinius patobulinimus su minimalia žmogaus įsikišimo apimtimi. Tokia kryptis pastaruoju metu aptariama vis dažniau, nes didėja spaudimas rasti efektyvesnius būdus kelti modelių kokybę ne vien didinant skaičiavimo resursus.

    Kas stovi už startuolio?

    Vienas iš įkūrėjų yra generalinis direktorius Richardas Socheris, anksčiau ėjęs vyriausiojo mokslininko pareigas „Salesforce“. Kitas bendraįkūrėjas Timas Rocktäschelis yra Londono UCL profesorius ir buvęs „Google DeepMind“ mokslininkas.

    Startuolis taip pat telkia specialistus, dirbusius kitose didžiosiose technologijų bendrovėse, įskaitant „Meta“ ir „OpenAI“. Tokia komandos sudėtis investuotojams dažnai yra signalas, kad kuriamas produktas remiasi ne tik idėja, bet ir praktine patirtimi kuriant didelio masto DI sistemas.

    Kodėl tai svarbu rinkai?

    DI rinkoje ryškėja tendencija, kai nauji žaidėjai bando išsiskirti ne vien didesniais modeliais, o pačiu tobulinimo „varikliu“. Rekursyvaus tobulinimo kryptis siejama su siekiu kurti metodus, kurie leistų DI greičiau generuoti naujas hipotezes, testuoti sprendimus ir optimizuoti veikimą.

    Tokios ambicijos kelia ir papildomų klausimų dėl saugumo, valdymo bei atsakomybės, ypač kai kalbama apie sistemas, kurios pačios siūlo savo tobulinimo žingsnius. Bendrovė viešai akcentuoja saugaus progreso svarbą ir teigia, kad pradžioje daugiausia dėmesio skirs pačiam DI mokslui ir metodams, leidžiantiems DI kurti geresnį DI.

    „Greičiausias kelias į superintelektą bus DI, kuris rekursyviai tobulina pats save, pasitelkdamas atvirus algoritmus, skatinančius nuolatinę inovaciją“, – teigiama bendrovės paskelbtame pareiškime.

    „Pirmiausia sutelksime dėmesį į DI mokslo pažangą, tačiau sukurti metodai vėliau gali padėti spartinti pokyčius ir kitose mokslo srityse“, – priduriama tame pačiame pareiškime.

    „Recursive Superintelligence“ nėra vienintelė įmonė, ieškanti naujų būdų DI pažangai paspartinti. Pastaraisiais mėnesiais viešojoje erdvėje minimos ir kitos iniciatyvos, siekiančios alternatyvių architektūrų ar mokymo strategijų, kurios sumažintų priklausomybę nuo vien tik vis didesnių duomenų kiekių ir skaičiavimo galios.