CP v2

Tag: Fintech

  • Nyderlandų „eyeo“ pritraukė 40 mln. eurų: nauja nanofotonika žada ryškesnius vaizdo jutiklius

    Nyderlandų „eyeo“ pritraukė 40 mln. eurų: nauja nanofotonika žada ryškesnius vaizdo jutiklius

    Nyderlanduose įsikūrusi nanofotoninio vaizdinimo bendrovė „eyeo“ pritraukė 40 mln. eurų A serijos investiciją. Finansavimo etapui vadovavo „Innovation Industries“, o prie jo prisijungė ir esami investuotojai, tarp jų imec.xpand, Invest-NL, Qbic, High-Tech Gründerfonds bei Brabant Development Agency.

    Po šio raundo „eyeo“ iš viso yra pritraukusi apie 55 mln. eurų. Bendrovė teigia, kad lėšos bus skirtos perėjimui nuo technologijos kūrimo prie mastelio didinimo ir komercinio tiekimo, orientuojantis į gamybai parengtus sprendimus.

    Nuo „imec“ laboratorijos iki rinkos

    „eyeo“ buvo įkurta siekiant komercializuoti technologiją, išvystytą imec ekosistemoje. Įmonė kuria nanofotoninę šviesos skaidymo technologiją, skirtą vaizdo jutikliams, kurie naudojami išmaniuosiuose telefonuose, pramoninėse sistemose, XR įrenginiuose, išmaniuosiuose miestuose ir autonominėse programose.

    Pagrindinis „eyeo“ sprendimas yra NCOS platforma, kuri siūloma kaip alternatyva tradiciniams spalvų filtrams vaizdo jutikliuose. Įprasti filtrai dalį šviesos užblokuoja, o tai ypač juntama prastame apšvietime ir mažų pikselių jutikliuose.

    Kas keičiasi vaizdo jutikliuose

    Pasak bendrovės, NCOS technologija šviesą ne filtruoja, o išskaido ir nukreipia į atskirus pikselius. Tai, „eyeo“ vertinimu, gali pagerinti šviesos jautrumą, spalvų tikslumą ir vaizdo raišką, o kartu padėti kurti ypač kompaktiškus submikroninius pikselius.

    Įmonei svarbu ir suderinamumas su esamomis CMOS vaizdo jutiklių platformomis, nes tai gali palengvinti integraciją į pramonėje įprastus gamybos procesus. Toks kelias dažnai laikomas vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių, ar pažangi jutiklių technologija pasieks masinę rinką.

    „Kiekvieną šiuolaikinį įrenginį, kuris mato pasaulį, nuo išmaniųjų telefonų iki autonominių sistemų, riboja tas pats 50 metų senumo suvaržymas. „eyeo“ jį pašalina pačioje pradžioje“, – sakė bendrovės bendraįkūrėjas ir generalinis direktorius Jeroen Hoet.

    Bendrovė nurodo, kad technologija jau įrodyta, patentuota ir patikrinta komercinėje gamykloje, o su pirmo lygio klientais dialogas jau vyksta. Papildomai pažymima, kad projektas taip pat gauna paramą pagal Europos Sąjungos „InvestEU“ fondą.

    Kur bus panaudotos investicijos

    „eyeo“ planuoja plėsti vidines inžinerines kompetencijas, stiprinti partnerystes su OEM klientais ir spartinti technologijos diegimą rinkoje. Taip pat numatoma investuoti į naujos kartos 3D sluoksniuojamus CMOS vaizdo jutiklius bei auginti lustų ir sistemų architektūros komandas.

    Pastaraisiais metais vaizdo jutiklių rinka spaudžiama kelių tendencijų: gamintojai siekia mažesnių pikselių, geresnio darbo prietemoje ir tikslesnio spalvų atkūrimo, o lygiagrečiai auga XR, robotikos bei autonominių sprendimų poreikiai. Dėl to didėja susidomėjimas ne vien programiniais vaizdo pagerinimais, bet ir fizikinėmis, jutiklio lygmens inovacijomis.

  • „Algorithmiq“ perkelia pasaulinę būstinę į Milaną ir pritraukia 18 mln. eurų kvantinės programinės įrangos plėtrai

    „Algorithmiq“ perkelia pasaulinę būstinę į Milaną ir pritraukia 18 mln. eurų kvantinės programinės įrangos plėtrai

    Kvantinės programinės įrangos bendrovė „Algorithmiq“ paskelbė, kad jos pasaulinė būstinė nuo šiol bus Milane. Kartu įmonė pranešė pritraukusi 18 mln. eurų investiciją, kuri įvardijama kaip didžiausias Italijoje rizikos kapitalo sandoris kvantinių technologijų startuoliui.

    Finansavimo etapui vadovavo fondas United Ventures ir institucinis investuotojas CDP Venture Capital, taip pat dalyvavo Inventure VC. Po šio etapo „Algorithmiq“ bendra pritraukta suma pasiekė 36 mln. eurų, o tai stiprina bendrovės pozicijas Europos kvantinių technologijų rinkoje.

    Fokusas – ne aparatinė įranga

    Skirtingai nei dauguma kvantinės kompiuterijos rinkos žaidėjų, konkuruojančių dėl aparatinės įrangos, „Algorithmiq“ dėmesį sutelkia į algoritmų ir programinės įrangos sluoksnį. Įmonė kuria sprendimus, kurie padeda kvantiniams kompiuteriams tapti praktiškai pritaikomais chemijos, medžiagotyros ir gyvybės mokslų uždaviniuose.

    Tokio tipo programinė įranga dažnai siejama su klaidų mažinimo, modelių tikslinimo ir efektyvesnio skaičiavimo metodais, kurie svarbūs dar iki plataus masto klaidoms atsparių kvantinių kompiuterių atsiradimo. Rinkai bręstant, dėmesys vis dažniau krypsta nuo klausimo, kas pastatys didžiausią kvantinę sistemą, į tai, kas sukurs realią pramoninę vertę.

    Kodėl Milanas?

    Bendrovė teigia, kad Milanas taps baze komercinei plėtrai ir partnerystėms su kvantinės aparatinės įrangos kūrėjais. Tuo pat metu „Algorithmiq“ išlaikys reikšmingą veiklą Suomijoje, o komandos ir projektai bus vystomi keliose šalyse.

    Sprendimas persikelti į Italiją siejamas ir su augančia šalies kvantinių technologijų ekosistema bei politiniu dėmesiu šiai sričiai. 2025 metais Italija pristatė Nacionalinę kvantinių technologijų strategiją, kuria siekiama stiprinti mokslinius pajėgumus, infrastruktūrą ir inovacijų komercializavimą.

    Ką sako įmonė ir investuotojai?

    „Algorithmiq“ vadovė ir bendraįkūrėja Sabrina Maniscalco pabrėžė, kad persikėlimas ir naujas kapitalas suteikia įmonei pagrindą augti ir dirbti su didžiausiais kvantinės kompiuterijos rinkos dalyviais.

    „Šis strateginis žingsnis ir investicija suteikia mums planą, kaip pasiekti mastą ir toliau dirbti su didžiausiais kvantinės kompiuterijos žaidėjais pasaulyje“, – sakė Sabrina Maniscalco.

    United Ventures partneris Jacopo Drudi akcentavo, kad kvantinės technologijos yra galimybė Europai diktuoti tempą, o ne vytis lyderius. Jo teigimu, tarptautinės komandos pritraukimas į Milaną rodo, kad šalyje formuojasi patraukli terpė aukštos pridėtinės vertės technologijoms.

    „Italija turi stiprų matematikos ir fizikos mokslų pagrindą, ir tai gali tapti struktūriniu pranašumu šioje technologinėje revoliucijoje“, – sakė Jacopo Drudi.

    Europos kvantinės darbotvarkės kontekste mokslininkas Tommaso Calarco pabrėžė, kad tokie sprendimai signalizuoja apie gebėjimą sujungti mokslinį meistriškumą, verslumą ir ilgalaikę pramoninę ambiciją.

    „Europai reikia daugiau sprendimų, kurie sujungia mokslinę kompetenciją, verslumą ir ilgalaikę pramoninę ambiciją“, – sakė Tommaso Calarco.

    Pasak bendrovės, 18 mln. eurų bus skirti komandos plėtrai, produktų vystymui ir komercinių projektų spartinimui, orientuojantis į sritis, kur kvantiniai skaičiavimai gali duoti apčiuopiamą rezultatą. Rinkoje tai atspindi platesnę tendenciją: didėjant valstybių ir fondų dėmesiui giliųjų technologijų sektoriui, finansavimas vis dažniau nukreipiamas į sprendimus, kurie padeda kvantinę kompiuteriją paversti praktiška pramonės priemone.

  • „Nscale“ užsitikrino apie 730 mln. eurų: ką tai reiškia Narviko duomenų centrui Norvegijoje

    „Nscale“ užsitikrino apie 730 mln. eurų: ką tai reiškia Narviko duomenų centrui Norvegijoje

    Jungtinės Karalystės dirbtinio intelekto infrastruktūros startuolis „Nscale“, siejamas su „Nvidia“ ekosistema, pritraukė apie 730 mln. eurų skolinto finansavimo duomenų centro projektui Narvike, šiaurės Norvegijoje. Ši injekcija pabrėžia bendrovės planus sparčiai plėsti pajėgumus regione, kuris vis aktyviau vilioja didelio energijos poreikio skaitmeninės infrastruktūros investicijas.

    Finansavimą suteikė keli bankai ir eksporto finansavimo institucijos, tarp jų ABN AMRO, DNB, „Nordea“ ir SEB, taip pat „Eksfin“. Lėšos bus nukreiptos į duomenų centro infrastruktūros vystymą, įskaitant pajėgumų didinimą darbui su didelio našumo skaičiavimais ir DI modelių mokymu.

    Projektas Narvike anksčiau buvo minimas kaip potenciali vieta ambicingam DI duomenų centro sumanymui, siejamam su „OpenAI“. Vis dėlto dabar skelbiama, kad vietoje to „Nscale“ pasirašė susitarimą su esamu klientu „Microsoft“, kuris šiame objekte nuomos „Nvidia“ lustus iš „Nscale“.

    Toks modelis leidžia klientams greičiau gauti skaičiavimo resursus be didžiulių pradinių investicijų į savo įrangą, o infrastruktūros valdytojui užtikrina stabilesnius pinigų srautus. Tuo pačiu tai atspindi rinkos tendenciją, kai didžiosios technologijų bendrovės DI plėtrai ieško ne tik savo, bet ir partnerių valdomų pajėgumų.

    Bendrovė taip pat pranešė dėl papildomos tokio pat dydžio finansavimo galimybės, vadinamos akordeono funkcija, kuri leistų prireikus pasiskolinti daugiau neperderant visų sąlygų iš naujo. Toks mechanizmas dažnai naudojamas dideliuose infrastruktūros projektuose, kai iš anksto numatoma, kad investicijų poreikis gali augti keičiantis paklausai.

    Anksčiau šiais metais „Nscale“ buvo įvertinta maždaug 13,6 mlrd. eurų po didelio investicijų raundo. Įmonės vadovas Joshas Payne’as pabrėžė, kad šie žingsniai turėtų sustiprinti „Nscale“ pozicijas pasaulinėje DI infrastruktūros rinkoje ir padėti patenkinti sparčiai augančią didelio našumo skaičiavimo paslaugų paklausą.

    Norvegijai tokie projektai svarbūs dėl kelių priežasčių: patrauklios sąlygos energijai imliems objektams, galimybė išnaudoti vėsesnį klimatą efektyvesniam aušinimui ir ambicija tapti reikšmingu duomenų centrų tašku Šiaurės Europoje. Vis dėlto konkurencija dėl DI infrastruktūros investicijų auga, o lemiamais veiksniais tampa elektros tinklo pajėgumai, prijungimo terminai ir ilgalaikės energijos kainos.

  • „Keel“ po neobanko posūkio pristatė BaaS platformą: pelningumas ir klientai iš kelių rinkų

    „Keel“ po neobanko posūkio pristatė BaaS platformą: pelningumas ir klientai iš kelių rinkų

    Mančesteryje įsikūrusi finansinių technologijų bendrovė „Keel“ išėjo iš slapto kūrimo etapo ir viešai pristatė savo Banking-as-a-Service (BaaS) infrastruktūros platformą. Įmonė teigia jau pasiekusi pelningumą ir turinti augančią klientų bazę keliuose fintech segmentuose.

    Bendrovė pradėjo veiklą 2019 metais kaip vartotojams skirtas neobankas „Frost“, jungęs skaitmeninės bankininkystės paslaugas su energijos tiekėjo keitimo įrankiais. Per šį etapą paslauga pritraukė daugiau nei 18 000 klientų, tačiau vėliau pasikeitus rinkos sąlygoms įmonė nusprendė keisti kryptį.

    Pasak „Keel“, per pastaruosius dvejus metus dėmesys buvo sutelktas į fintech infrastruktūros kūrimą, panaudojant „Frost“ laikotarpiu sukurtas technologijas. Įmonė nurodo gavusi reikiamus reguliacinius patvirtinimus naujam veiklos modeliui ir iš esmės perprojektavusi programavimo sąsajas (API), kad jos tiktų išoriniams klientams.

    Vienas API, daug paslaugų

    „Keel“ platforma apima kelių valiutų sąskaitas ir virtualias sąskaitas, taip pat „Visa“ kortelių išdavimą debeto, išankstinio mokėjimo ir kredito produktams. Be to, siūlomos atvirosios bankininkystės paslaugos ir prieiga prie vietinių bei tarptautinių mokėjimų sistemų, įskaitant SEPA ir SWIFT.

    Įmonė akcentuoja, kad viskas pateikiama per vieną API, o greta mokėjimų ir kortelių infrastruktūros integruojami ir atitikties sprendimai. Tarp jų įvardijami klientų tapatybės patikrinimo (KYC), pinigų plovimo prevencijos (AML), sukčiavimo aptikimo bei operacijų stebėsenos įrankiai.

    Kodėl fintech renkasi infrastruktūrą

    Rinkoje BaaS modelis dažnai vertinamas kaip būdas greičiau paleisti finansinius produktus, nes dalį sudėtingiausių procesų perima infrastruktūros tiekėjas. Tokia logika ypač aktuali įmonėms, kurios nori sutrumpinti laiką iki produkto pristatymo, sumažinti integracijų skaičių ir iš anksto įsidiegti atitikties mechanizmus.

    „Keel“ teigia, kad jos klientai apima rizikos kapitalo finansuojamas fintech įmones, reguliuojamas finansų bendroves ir tarptautines platformas. Bendrovė savo strategiją sieja su integruotesniu infrastruktūros modeliu, kuris turėtų mažinti operacinį sudėtingumą plečiant paslaugas į naujas rinkas.

    „Prieš viešai pristatydami verslą, prioritetą teikėme produkto ir rinkos atitikčiai bei tvarioms pajamoms“, – sakė vienas iš įkūrėjų ir vadovas Pawełas Ołtuszykas.

    Įmonė pabrėžia, kad ankstesnė patirtis valdant nuosavą fintech produktą padėjo geriau suprasti klientų poreikius, kai kalbama apie paleidimą, mastelio didinimą ir atitiktį. „Keel“ tikslas dabar yra įsitvirtinti kaip ilgalaikis infrastruktūros partneris bendrovėms, kuriančioms finansinius produktus didesniu mastu.

  • Skaitmeninio banko „Lunar“ pokyčiai: po 11 metų vadovo pareigas palieka įkūrėjas, aiškus įpėdinis

    Skaitmeninio banko „Lunar“ pokyčiai: po 11 metų vadovo pareigas palieka įkūrėjas, aiškus įpėdinis

    Danijos skaitmeninis bankas „Lunar“ pranešė apie reikšmingą vadovybės pasikeitimą: vienas iš įkūrėjų Kenas Villumas Klausenas traukiasi iš generalinio direktoriaus pareigų po daugiau nei dešimtmečio vadovavimo. Jis teigia, kad sprendimui pasirinktas momentas yra apgalvotas, nes bendrovė įžengia į kitą augimo etapą.

    Pasak K. V. Klauseno, „Lunar“ šiandien turi stipriausią komandą per visą istoriją, aiškią strategiją ir tvirtą veiklos pagrindą. Jis pabrėžė, kad įkūrėjui geriausia perduoti vairą tada, kai organizacija veikia stabiliai ir yra pasirengusi kitam šuoliui.

    „Geriausias laikas įkūrėjui perduoti vadovavimą yra tada, kai viskas veikia, o ne tada, kai neveikia. Taip ir darau, iš visos širdies“, – sakė Kenas Villumas Klausenas.

    Naujuoju „Lunar“ vadovu taps Sørenas Kyhlas, anksčiau dirbęs Danijos bankininkystės sektoriuje ir užėmęs vadovaujančias pareigas „Saxo Bank“ bei Danske Bank. Planuojama, kad pareigas jis pradės eiti birželio pradžioje, perimdamas kasdienį valdymą ir įgyvendindamas kito etapo prioritetus.

    Bendrovės valdyba akcentuoja, kad S. Kyhlas turi gilią finansų rinkų patirtį ir gerai išmano šiuolaikiniam bankui keliamus reguliacinius reikalavimus. Tai ypač aktualu skaitmeniniams bankams, kurie plečiasi tarptautiniu mastu ir privalo griežtai laikytis kapitalo, rizikų valdymo bei pinigų plovimo prevencijos standartų.

    „Lunar“ per veiklos laikotarpį pritraukė daugiau nei 500 milijonų eurų finansavimo ir teigia turinti daugiau nei 1 000 000 klientų. Bankas augo nuo Danijos rinkos ir plėtėsi Šiaurės šalyse, o be mažmeninių paslaugų vysto ir pasiūlymus verslui, aptarnaudamas dešimtis tūkstančių verslo klientų.

    Pastaraisiais metais „Lunar“ taip pat plėtė kriptoturto kryptį: buvo pristatyta programėlėje veikianti kriptoturto prekybos funkcija, o vėliau bendrovė informavo užsitikrinusi licenciją pagal Europos Sąjungos MiCA reguliavimą. Ši sritis išlieka jautri reputacijos ir atitikties požiūriu, todėl vadovybės patirtis reguliuojamoje finansų aplinkoje laikoma svarbiu veiksniu.

    Vadovybės pasikeitimas vyksta tuo metu, kai daugelis Europos skaitmeninių bankų persiorientuoja nuo agresyvaus augimo prie pelningumo ir efektyvumo, įskaitant kaštų kontrolę bei vadovų komandos optimizavimą. „Lunar“ anksčiau jau buvo minėjusi vadovų rotaciją ir siekį ilgainiui užtikrinti tvaresnį veiklos modelį.

  • JK startuoliai ateina į parlamentą: ko jie tikisi iš valdžios ir kokie pokyčiai iš tiesų leistų augti

    JK startuoliai ateina į parlamentą: ko jie tikisi iš valdžios ir kokie pokyčiai iš tiesų leistų augti

    Jungtinėje Karalystėje startuolių lyderiai vis dažniau keliasi iš susitikimų su investuotojais į politinių sprendimų erdvę Vestminsteryje. Jie nori ne privilegijų, o aiškių, suprantamų taisyklių, kurios leistų greičiau kurti produktus ir plėstis tarptautiniu mastu.

    Šis posūkis ypač ryškiai matėsi Londone vykusioje Globalios programėlių ekonomikos konferencijoje, kur 36 įkūrėjai ir startuolių vadovai, atstovaujantys 30 Jungtinės Karalystės bendrovių, susitiko su parlamentarais, pareigūnais ir politikos formuotojais. Pokalbių esmė buvo paprasta: kaip reguliavimas realiai veikia augimą, kai įmonė dar neturi didelės teisininkų ir atitikties komandos.

    Reguliavimas gali padėti arba stabdyti

    Jungtinė Karalystė dažnai įvardijama kaip vienas stipriausių Europos startuolių centrų, tačiau perėjimas iš ankstyvos stadijos į sparčiai augančią įmonę išlieka sudėtingas. Įkūrėjai parlamente akcentavo, kad didžiausi barjerai dažnai atsiranda ne dėl idėjų stokos, o dėl neapibrėžtumo ir didelių sandorių bei atitikties kaštų.

    Vienas pagrindinių klausimų yra prieiga prie finansavimo. Kapitalo rinkoje pinigų netrūksta, bet jie ne visada pasiekia tinkamas įmones tinkamu metu, ypač už Londono ribų. Augimo stadijoje dalis bendrovių vis dar priverstos dairytis finansavimo užsienyje, o tai didina riziką, kad vertė ir darbo vietos bus kuriamos ne Jungtinėje Karalystėje.

    Patentai, DI ir aiškios taisyklės

    Startuolių atstovai taip pat kėlė intelektinės nuosavybės klausimus, ypač susijusius su standartams būtinais patentais. Tokie patentai tampa aktualūs daiktų interneto, ryšių technologijų ir DI sprendimų kūrėjams, tačiau mažesnėms įmonėms sistema neretai atrodo nepermatoma ir linkusi į brangius ginčus.

    Atskira tema yra DI reguliavimas. Jungtinė Karalystė signalizuoja ketinimą taikyti rizika grįstą priežiūrą, kuri teoriškai turėtų išlaikyti balansą tarp inovacijų ir saugumo. Vis dėlto įkūrėjai pabrėžia, kad lemiamas bus įgyvendinimas: jei rizikos apibrėžimai, atitikties reikalavimai ir vykdymo praktika liks migloti, neapibrėžtumas labiausiai smogs būtent mažoms komandoms.

    Įkūrėjų argumentas paprastas: kai taisyklės sunkiai interpretuojamos, inovacijos natūraliai koncentruojasi ten, kur yra daugiau kapitalo ir didesnės teisinės komandos. Tokiu atveju rinkoje stiprėja dideli žaidėjai, o mažesniems tampa sunkiau konkuruoti, net jei technologinis sprendimas yra geresnis.

    Rinka, šifravimas ir pasitikėjimas

    Politikų dėmesys vis dažniau krypsta ir į skaitmeninių platformų dominavimą, konkurenciją bei rinkos taisykles. Startuoliai įspėja, kad plačios, nepakankamai tikslios intervencijos gali netyčia sukurti neproporcingą naštą mažesniems rinkos dalyviams, nes jiems kiekvienas papildomas procesas reiškia lėtesnį produktų vystymą ir didesnes išlaidas.

    Dar vienas jautrus klausimas yra privatumas ir saugumas, ypač visapusiškas duomenų šifravimas. Valstybės institucijos dažnai ieško sprendimų, kaip suderinti visuomenės saugumo poreikius ir tyrimų galimybes su vartotojų teise į privatumą, tačiau technologijų įmonės pabrėžia, kad šifravimas daugeliui produktų yra ne priedas, o pasitikėjimo pamatas.

    Tokiuose sektoriuose kaip sveikatos technologijos, finansinės paslaugos ar komunikacijos sprendimai, vartotojų pasitikėjimas tiesiogiai lemia augimą. Startuoliai perspėja, kad bet koks sisteminis apsaugų silpninimas gali paveikti ne tik pavienes įmones, bet ir visą skaitmeninę ekonomiką.

    „Mums nereikia išskirtinių sąlygų ar mažesnės priežiūros, mums reikia aiškių ir proporcingų taisyklių, kad galėtume augti“, – sakė vienas diskusijose dalyvavęs startuolio vadovas.

    Galiausiai šis įkūrėjų ėjimas į parlamentą rodo platesnę tendenciją: technologijų verslai nebenori būti tik reguliavimo objektas, jie siekia dalyvauti jį formuojant. Net jei pokyčiai bus lėti, aiškesnės taisyklės, mažesnė teisinė nežinomybė ir geriau subalansuotas reguliavimo krūvis gali turėti ilgalaikį, apčiuopiamą poveikį startuolių augimui.

  • „Invest Europe“ ataskaita: PE ir VC remiamos įmonės Europoje 2024 metais augino darbo vietas 4 proc.

    „Invest Europe“ ataskaita: PE ir VC remiamos įmonės Europoje 2024 metais augino darbo vietas 4 proc.

    Europos privataus kapitalo asociacija „Invest Europe“ paskelbė septintąją ataskaitos Private Equity at Work laidą, kurioje apžvelgia privataus kapitalo (PE) ir rizikos kapitalo (VC) investicijų poveikį užimtumui. Pagrindinė išvada – 2024 metais PE ir VC remiamos bendrovės Europoje toliau kūrė darbo vietas ir augo sparčiau nei bendra žemyno darbo rinka.

    Ataskaitoje nurodoma, kad 2024 metais tokios įmonės darbuotojų skaičių padidino 4 proc. Tai jau septinti metai iš eilės, kai fiksuojamas grynasis darbo vietų augimas, o per metus sukurta 295 312 naujų darbo vietų „į rankas“ atėmus netektis.

    „Kai pirmą kartą paskelbėme Private Equity at Work, mūsų tikslas buvo parodyti, kad privataus ir rizikos kapitalo remiamos įmonės darbo vietas kuria, o ne naikina“, – sakė „Invest Europe“ vadovas Ericas de Montgolfier.

    Pasak jo, naujausi duomenys taip pat atskleidžia platesnį sektoriaus vaidmenį – paramą žmonėms ir bendruomenėms bei įgūdžių ugdymą, kuris reikalingas inovatyvesnei, konkurencingesnei ir tvaresnei Europai. Tai svarbu ir viešoms diskusijoms, kuriose investicijos kartais siejamos su darbuotojų mažinimu po įsigijimų.

    Regioninis vaizdas rodo augimą visoje Europoje, tačiau tempai skyrėsi. Šiaurės šalyse užimtumas didėjo 2,3 proc., o Vidurio ir Rytų Europoje – 5,6 proc., tad šis regionas išsiskyrė greičiausiu augimu.

    Atskiri rinkų šuoliai buvo dar ryškesni: Belgijoje užimtumas augo 11,9 proc., Bulgarijoje – 11,6 proc., Lenkijoje – 11,1 proc., Austrijoje – 10,7 proc., Graikijoje – 9,7 proc. Tokie skirtumai paprastai siejami su investicijų ciklais, skirtinga sandorių struktūra ir tuo, kiek aktyviai finansuojamas įmonių plėtros etapas.

    Iki 2024 metų pabaigos PE ir VC remiamos įmonės Europoje iš viso samdė 11,4 mln. žmonių. „Invest Europe“ vertinimu, tai sudaro apie 5 proc. visos Europos darbo jėgos, kuri ataskaitoje skaičiuojama 244 mln. žmonių.

    Didžiausia koncentracija fiksuota stambiausiose rinkose: Prancūzijoje dirbo daugiau kaip 3 mln. darbuotojų, Jungtinėje Karalystėje – 2,38 mln., Vokietijoje – 1,45 mln. Tai rodo, kad nors investicijų poveikis jaučiamas plačiai, didžiausi absoliutūs skaičiai išlieka ten, kur didžiausios ekonomikos ir giliausios kapitalo rinkos.

    Ataskaita išskiria ir sektorius, kuriuose samdymas augo sparčiau nei bendras 4 proc. vidurkis. Tarp jų – informacinės ir ryšių technologijos, energetika ir aplinka, taip pat finansinė ir draudimo veikla, kur investicijos dažnai sutampa su skaitmeninimo ir produktyvumo didinimo projektais.

    Ryškiausi skirtumai matomi pagal investavimo etapą. Rizikos kapitalo stadijos įmonės 2024 metais darbuotojų skaičių didino 8,7 proc., augimo stadijos bendrovės – 4 proc., o išpirkimo sandorių portfelio įmonės – 3,8 proc.

    „Invest Europe“ duomenys taip pat meta iššūkį prielaidai, kad po investicijų nuosavybės pasikeitimas automatiškai reiškia atleidimus. Ataskaitoje teigiama, kad pirmaisiais nuosavybės metais darbo vietų kūrimo rodiklis siekė 35 proc., nes įmonėms reikia papildomų žmonių plėtrai, naujoms rinkoms ir strategijos įgyvendinimui.

    Nors vėlesniais metais augimas, kaip įprasta, lėtėja, jis išlieka teigiamas. Penktaisiais nuosavybės metais vis dar fiksuotas 10 proc. užimtumo padidėjimas, o tai rodo, kad investicijų efektas dažnai tęsiasi ilgiau nei vienerių metų restruktūrizavimo ar plėtros ciklas.

  • „Tech.eu“ balandžio „Pulse“ ataskaita: kur juda Europos technologijų investicijos ir kodėl tai svarbu

    „Tech.eu“ balandžio „Pulse“ ataskaita: kur juda Europos technologijų investicijos ir kodėl tai svarbu

    „Tech.eu“ paskelbė nemokamą sutrumpintą mėnesinės „Tech.eu Pulse“ ataskaitos versiją, skirtą balandžio mėnesio Europos technologijų rinkos tendencijoms ir investicijų krypčiai apžvelgti. Leidinys pabrėžia, kad analizė paremta duomenimis apie sandorius, sektorius ir bendrovių aktyvumą.

    Ši iniciatyva orientuota į skaitytojus, kurie domisi technologijų ekosistema, bet neturi galimybės įsigyti prenumeratos. „Tech.eu“ nurodo, kad pilna prenumerata suteikia prieigą prie rinkos analizės, ataskaitų ir įžvalgų, o viešai prieinama versija suteikia trumpą, bet praktišką pjūvį.

    Ką apima „Pulse“ apžvalga?

    Trumpesnė ataskaita apima pagrindines investicijų tendencijas, išskiria ryškesnius bendrovių veiksmus ir identifikuoja besiformuojančius sektorius. Tokios apžvalgos dažniausiai naudojamos greitai įvertinti, ar rinkoje aktyvumas auga, stabilizuojasi, ar persikelia į konkrečias nišas.

    Investuotojams ir startuoliams tai gali būti naudinga kaip orientyras, kokios temos balandį traukė daugiausia dėmesio, kokio tipo sandoriai dominavo ir kur stiprėja konkurencija. Platesniame kontekste Europos technologijų rinkoje pastaraisiais metais daugiau dėmesio skiriama efektyvumui, pelningumo perspektyvoms ir aiškiam produktų pritaikymui rinkoje.

    Kodėl nemokama versija svarbi?

    Rinkos duomenų ir analitikos prieinamumas tampa konkurenciniu pranašumu ne tik fondams, bet ir mažesnėms komandoms, kurios ieško finansavimo ar partnerių. Nemokama sutrumpinta ataskaita gali sumažinti informacinį barjerą ir leisti plačiau auditorijai sekti, kaip kinta investuotojų prioritetai.

    „Tech.eu“ taip pat kviečia susipažinti su mėnesiniu formatu ir, prireikus, rinktis pilną prenumeratos paketą. Tokia strategija leidžia pateikti dalį vertės plačiai auditorijai, kartu išlaikant gilesnę analizę mokamoje dalyje.

    Norintiems greitai susiorientuoti, kur balandį judėjo Europos technologijų kapitalas, „Pulse“ santrauka gali tapti patogia pradžia. Tuo pat metu pilnesniam vaizdui verta vertinti ir kitus indikatorius, tokius kaip palūkanų normų kryptis, rizikos kapitalo fondų aktyvumas bei viešųjų rinkų nuotaikos.

  • Europos baterijų pramonė po „Northvolt“: kas kuria naują ekosistemą ir kur dabar slypi proveržis

    Europos baterijų pramonė po „Northvolt“: kas kuria naują ekosistemą ir kur dabar slypi proveržis

    Europos planai sukurti konkurencingą baterijų pramonę patyrė rimtą smūgį po „Northvolt“ žlugimo – bendrovė buvo laikyta vienu realiausių šansų sumažinti priklausomybę nuo Azijos tiekėjų. Tačiau sektoriumi susidomėjimas nedingo: vietoj vieno milžiniško projekto ryškėja labiau išskaidytas, ekosistemos principais paremtas augimas.

    Rinka vis dažniau juda moduliniu keliu, kai skirtingos įmonės sprendžia konkrečias grandies problemas: žaliavų atgavimą, saugų išardymą, gamybos technologijas, energijos kaupimą tinkle ir baterijų stebėseną. Toks modelis laikomas atsparesniu, nes rizika pasiskirsto, o pažanga gali vykti greičiau per specializaciją.

    Baterijų perdirbimas tampa kritinis

    Didėjant elektromobilių, tinklo energijos kaupimo ir elektronikos apimtims, sparčiai auga ir senstančių ličio jonų baterijų srautas. Jei perdirbimo pajėgumai nespės, Europa susidurs su didėjančiomis atliekomis ir dar didesniu kritinių žaliavų poreikiu, kurias išgauti brangu, taršu ir geopolitiškai jautru.

    Viena ryškesnių krypčių – technologijos, leidžiančios iš baterijų atgauti kuo daugiau vertingų elementų ir grąžinti juos į gamybą. Vokietijos bendrovė „cylib“, kilusi iš RWTH Acheno universiteto tyrimų, vysto vandens pagrindu veikiančius procesus ir teigia siekianti daugiau nei 90 proc. atgavimo efektyvumo.

    Perdirbimo srityje matomas ir kitas fokusas – didesnė pramoninė apimtis bei švaresnės cheminės schemos. Vokietijos įmonė „tozero“ pristatė pramoninę perdirbimo gamyklą Bavarijoje, kurios metinis pajėgumas viršija 1 500 tonų baterijų atliekų, o pagrindinis tikslas – atgauti litį, grafitą ir kitus vertingus komponentus.

    Dar viena problema – saugus ir efektyvus aukštos įtampos komponentų išardymas, kai elektromobiliai pasiekia eksploatacijos pabaigą. Liuksemburgo bendrovė „R3 Robotics“ kuria robotizuotus sprendimus, kad išardymas būtų greitesnis ir mažiau pavojingas žmonėms, o kartu sudarytų prielaidas didesniam perdirbimo mastui.

    Nauja gamyba ir alternatyvios chemijos

    Po „Northvolt“ istorijos akcentas dažniau dedamas į tai, kad gamyba būtų lokalizuota, o baterijų sudėtis mažiau priklausytų nuo retų ar brangių medžiagų. Tokia kryptis svarbi tiek tiekimo saugumui, tiek kainai, ypač kai rinkoje didėja spaudimas dėl elektromobilių prieinamumo ir gamybos sąnaudų.

    Serbijos „ElevenEs“ plėtoja LFP tipo ličio jonų elementus, kurie dažnai vertinami dėl saugumo ir mažesnės priklausomybės nuo kobalto ar nikelio. Nors ši chemija seniai paplitusi Kinijoje, Europoje ji tik įgauna pagreitį kaip racionali alternatyva daliai elektromobilių ir tinklo kaupimo poreikių.

    Energijos kaupimo sprendimų nišoje Estijos „Skeleton Technologies“ vysto didelės galios kaupiklius ir hibridinius sprendimus, labiau orientuotus į momentinį energijos atidavimą ir sugėrimą nei į maksimalų talpumą. Tokie sprendimai aktualūs elektros tinklams, pramonei ir infrastruktūrai, kur svarbu stabilizuoti staigius apkrovų šuolius.

    Programinė įranga ir tinklo balansavimas

    Kai baterijos vis plačiau naudojamos tinkle ir pramonėje, didėja poreikis ne tik jas pagaminti, bet ir protingai valdyti. Čia auga vadinamoji baterijų „intelekto“ kryptis, kai duomenys iš baterijų valdymo sistemų paverčiami prognozėmis apie nusidėvėjimą, gedimų riziką ir optimalų naudojimą.

    Nyderlandų „Sympower“ dirba su lankstumo paslaugomis: jungia baterijas ir kitus vartotojų įrenginius į virtualias elektrines, kad energijos vartojimas ir kaupimas būtų pritaikomas prie tinklo poreikių. Tokie modeliai padeda tinklui išlikti stabiliam ir leidžia baterijas paversti aktyviu, pajamas generuojančiu infrastruktūros elementu.

    Vokietijos „ACCURE Battery Intelligence“ kuria DI pagrįstą programinę įrangą, kuri analizuoja įtampą, temperatūrą ir įkrovos režimus, kad būtų anksčiau aptinkami nuokrypiai ir mažinama gaisrų ar staigių gedimų rizika. Praktinis tikslas – ilgesnis baterijų tarnavimo laikas, mažiau prastovų ir didesnė investicijų į kaupimo sistemas grąža.

    Bendra kryptis aiški: Europa, užuot ieškojusi vieno „stebuklingo“ gamintojo, vis labiau remiasi specializuotomis įmonėmis visoje vertės grandinėje. Toks ekosistemos modelis gali tapti antru šansu žemyne įsitvirtinti baterijų rinkoje, ypač jei perdirbimas, vietinė gamyba ir duomenimis grįstas valdymas bus vystomi lygiagrečiai.

  • „Main Capital Partners“ investuoja į CarCollect: planas plėstis Europoje ir stiprinti automobilių remarketingą

    „Main Capital Partners“ investuoja į CarCollect: planas plėstis Europoje ir stiprinti automobilių remarketingą

    Nyderlandų B2B automobilių remarketingo programinės įrangos platforma CarCollect pritraukė investiciją iš „Main Capital Partners“. Bendrovė siekia paspartinti augimą ir sustiprinti pozicijas Europos naudotų automobilių rinkoje.

    CarCollect įkurta 2012 metais ir vysto SaaS platformą, kuri sujungia prekybos, transporto ir sandėlio (atsargų) valdymo sprendimus. Sistema skirta procesams nuo automobilio priėmimo ir įkainojimo iki pardavimo, logistikos koordinavimo ir atsiskaitymų automatizavimo.

    Platforma skaitmenizuoja visą naudotų automobilių remarketingo grandinę, kuri ypač svarbi atstovybėms, lizingo bendrovėms, universaliems prekiautojams, automobilių parkus valdančioms ir nuomos įmonėms. CarCollect veikia debesijoje, naudoja kelių nuomininkų architektūrą ir yra pritaikyta darbui skirtingose rinkose.

    Bendrovė skelbia, kad sprendimas palaiko 15 kalbų ir 10 valiutų, o juo naudojasi daugiau nei 14 000 automobilių sektoriaus įmonių. CarCollect aptarnauja apie 750 klientų 10 Europos šalių, todėl investicija vertinama kaip impulsas dar spartesnei tarptautinei plėtrai.

    CarCollect komercijos vadovas Lev van der Eng teigia, kad šis žingsnis leis greičiau įgyvendinti tikslą padėti įmonėms dirbti išmaniau ir efektyviau. Jo teigimu, klientams tai turėtų reikšti daugiau įžvalgų iš duomenų ir galingesnius įrankius, kad sprendimai būtų priimami greičiau.

    „Šiuo žingsniu dar labiau stipriname CarCollect, kaip jungiančios jėgos Europos automobilių rinkoje, poziciją ir spartiname misiją padėti verslams veikti išmaniau, greičiau ir efektyviau“, – sakė Lev van der Eng.

    „Mūsų klientams tai reiškia prieigą prie gilesnių įžvalgų ir galingesnių įrankių, kurie padeda greičiau priimti sprendimus, pasiekti didesnę grąžą ir augti“, – pridūrė jis.

    „Main Capital Partners“ investicijų direktorius Jeffrey Sanya pabrėžė, kad fondas mato potencialą CarCollect tapti vienu iš Europos rinkos lyderių remarketingo sprendimų srityje. Pasak jo, automobilių programinės įrangos segmentas fondui pažįstamas iš kitų partnerysčių, todėl tikimasi tęstinių investicijų į produkto inovacijas ir tarptautinę plėtrą.

    „Labai džiaugiamės galėdami paremti CarCollect įgyvendinant augimo strategiją ir padėti verslui tapti Europos rinkos lyderiu automobilių remarketingo sprendimuose“, – sakė Jeffrey Sanya.

    „Gerai pažįstame automobilių programinės įrangos rinką ir esame įsitikinę, kad CarCollect komanda gali išsiskirti, toliau investuodama į inovacijas ir spartindama tarptautinę plėtrą“, – pridūrė jis.

    CarCollect planuose numatyta pristatyti naujus produktus ir funkcijas, tarp jų ir atskirai akcentuojamą atsargų valdymo sprendimą. Taip pat numatoma plėtra į naujas rinkas per esamus ir naujus tarpvalstybinius klientų ryšius, o augimą papildyti selektyviais įsigijimais.

    Rinkoje tokie sandoriai dažnai vertinami kaip ženklas, kad didėja poreikis skaidriam naudotų automobilių tiekimo ir pardavimo procesų valdymui. Augant tarpvalstybiniams sandoriams ir duomenų svarbai kainodaroje, platformos, kurios apjungia pardavimus, logistiką ir atsiskaitymus, tampa kritine infrastruktūra didesniems automobilių rinkos žaidėjams.