CP v2

Tag: Fintech

  • Europos technologijų rinka balandį: „ElevenLabs“ pritraukė 510 mln. eurų, „DeepL“ mažins 250 etatų

    Europos technologijų rinka balandį: „ElevenLabs“ pritraukė 510 mln. eurų, „DeepL“ mažins 250 etatų

    Europos technologijų sektoriuje per savaitę fiksuota daugiau nei 65 investicinių sandorių, kurių bendra vertė viršijo 1,4 mlrd. eurų, taip pat bent 5 įmonių įsigijimo ar susijungimo atvejai. Tokie skaičiai rodo, kad kapitalas į rinką grįžta selektyviai, o daugiausia dėmesio tenka dirbtiniam intelektui, kvantinėms technologijoms ir gynybos inovacijoms.

    Didžiausią dėmesį prikaustė balso sintezės bendrovė „ElevenLabs“, kuri išplėtė savo D serijos etapą iki daugiau nei 510 mln. eurų. Tarp investuotojų minimi tokie vardai kaip „BlackRock“ ir „Nvidia“, o sandoris išryškina tendenciją: DI infrastruktūrai ir modeliams pinigų rinkoje vis dar netrūksta, ypač kai produktas turi aiškų pritaikymą versle.

    Tuo pat metu rinką pasiekė ir kitokia žinia: Vokietijos vertimo technologijų bendrovė „DeepL“ planuoja atsisveikinti su 250 darbuotojų. Tokie sprendimai dažnai siejami su kaštų optimizavimu, veiklos perorientavimu ir bandymu greičiau diegti automatizaciją, kai DI sprendimai perima dalį procesų.

    Stambūs raundai: DI ir kvantai

    Be „ElevenLabs“, tarp ryškesnių investicijų Europoje išsiskyrė Nyderlandų kvantinių technologijų įmonė „QuantWare“, pritraukusi apie 152 mln. eurų. Kvantinės kompiuterijos ekosistema regione stiprėja dėl ilgalaikių valstybių ir privačių investuotojų lūkesčių, kad technologija taps strategiškai svarbi skaičiavimams, saugumui ir pramonei.

    Jungtinėje Karalystėje kvantinių sprendimų kūrėja „Quantum Motion“ taip pat pritraukė reikšmingą finansavimą, vertinamą apie 149 mln. eurų. Investuotojų dėmesys šiai sričiai rodo, kad Europa siekia mažinti priklausomybę nuo išorinių technologinių grandinių ir stiprinti vietinę kompetenciją.

    Susijungimai ir plėtra Europoje

    Įsigijimų rinkoje išsiskyrė „Quantum Machines“, kuri įsigijo „QHarbor“ ir atidarė biurą Delfte, stiprindama savo pozicijas Europoje. Tokie žingsniai dažnai daromi siekiant pritraukti talentus, priartėti prie universitetų bei tyrimų centrų ir greičiau komercializuoti mokslinius pasiekimus.

    Mobilumo srityje paskelbta, kad „Getaround Europe“ ir „GoMore“ jungiasi, siekdamos sukurti vieną didžiausių tarpusavio automobilių dalijimosi tinklų Europoje. Konsolidacija šioje rinkoje paprastai siejama su siekiu mažinti platformų kaštus, efektyviau naudoti parką ir stiprinti derybinę galią draudimo bei paslaugų tiekėjų grandinėje.

    Gynyba, fondai ir investuotojų sprendimai

    Europos mastu dėmesį patraukė iniciatyva kurti vieningą dronų pirkimų centrą, kurio tikslas būtų trumpinti diegimo terminus ir didinti gynybinį savarankiškumą. Pastarųjų metų geopolitinė situacija skatino spartesnį gynybos technologijų finansavimą, o dronai tapo viena prioritetinių sričių tiek žvalgybai, tiek logistikai.

    Investuotojų pusėje matyti ir alternatyvūs finansavimo modeliai: „Renaissance Philanthropy“ pristatė požiūrį, orientuotą į mokslo projektų finansavimo efektyvumą ir greitesnį inovacijų kelią iki pritaikymo. Tuo metu „British Business Bank“ įsipareigojo skirti apie 1,2 mln. eurų iniciatyvoms, kurios taikosi į lyčių finansavimo atotrūkį, siekiant didinti moterų vadovaujamų įmonių galimybes pritraukti kapitalą.

    Bendras vaizdas balandį išlieka dvipusis: dideli raundai DI ir kvantų srityse tęsiasi, tačiau įmonės, ypač brandesnės, aktyviai peržiūri struktūras ir kaštus. Rinka juda link efektyvumo, aiškesnio pelningumo kelio ir strateginių technologijų, kurios gali tapti konkurenciniu pranašumu Europai.

  • „Front Ventures“ pritraukė 5 mln. eurų: investuos į Ukrainos gynybos technologijų startuolių plėtrą

    „Front Ventures“ pritraukė 5 mln. eurų: investuos į Ukrainos gynybos technologijų startuolių plėtrą

    Stokholme įsikūrusi į gynybos technologijas orientuota investicijų bendrovė „Front Ventures“ pritraukė 5 mln. eurų per papildomą B klasės akcijų emisiją. Bendrovė nurodo, kad emisija buvo perviršyta, o paklausa siekė 278 proc., todėl kapitalą pavyko surinkti greitai ir didesniu investuotojų susidomėjimu, nei planuota.

    „Front Ventures“ investuoja į ankstyvos stadijos įmones, kuriančias praktiškai pritaikomas gynybos technologijas Ukrainoje ir Švedijoje. Pagrindinis tikslas – remti sprendimus, kurie jau turi veikiantį prototipą ir yra pasirengę gamybos bei diegimo mastelio didinimui.

    Raunde dalyvavo visi pagrindiniai akcininkai, įskaitant bendrovės vadovą Joną Malmgreną ir valdybos narį bei buvusį vadovą Johaną Lundą. Prie investuotojų prisijungė ir naujas dalyvis „Roglar Holding“, kuris, pasak bendrovės, įneš pramoninės gamybos bei industrinės plėtros kompetencijų.

    Naujas finansavimas bus nukreiptas į sritis, kuriose karo sąlygomis sprendimai tikrinami greičiausiai: programinę įrangą, dronų sistemas, ryšio ir koordinavimo technologijas bei kritines gynybos tiekimo grandines. Tokia kryptis atspindi platesnę tendenciją Europoje, kur investuotojai vis dažniau ieško dvejopos paskirties sprendimų, tinkančių ir gynybai, ir civilinėms reikmėms, pavyzdžiui, ryšiams ar logistikai.

    „Front Ventures“ pabrėžia siekį sujungti Ukrainoje sukurtas, realiomis operacinėmis sąlygomis patikrintas inovacijas su Europos pramonės pajėgumais bei NATO šalių partnerystėmis. Praktikoje tai reiškia, kad didžiausia vertė šiandien kuriama ne vien laboratorijose, o ten, kur technologijos iš karto pritaikomos, tobulinamos ir iteruojamos pagal grįžtamąjį ryšį.

    Bendrovės portfelyje – įmonės, dirbančios su dronų perėmimo taikinių nustatymu, dronų varomosiomis sistemomis ir pėstininkų dronų sprendimais. Taip pat nurodoma, kad „Front Ventures“ yra patvirtintas investuotojas Ukrainos vyriausybės gynybos technologijų platformoje Brave1, kuri sujungia kūrėjus, investuotojus ir kariuomenės poreikius.

    „Matome gynybos įmonių kartą, kuri faktiškai praleido laboratorijos etapą, nes produktai jau buvo išbandyti operacinėje aplinkoje. Didžiausias iššūkis dabar yra ne pati inovacija, o tai, kaip greitai išplėsti gamybą ir industrializuoti technologijas“, – sakė „Front Ventures“ vadovas Jonas Malmgrenas.

    „Front Ventures“ buvo įkurta 2012 metais ir anksčiau investavo į finansines technologijas, įmonių programinę įrangą bei blokų grandinės sprendimus, tačiau vėliau strateginį dėmesį perkėlė į gynybos technologijas. Bendrovė skelbia, kad investicijos iš šio pritraukto kapitalo vienai įmonei planuojamos maždaug nuo 200 000 iki 2 500 000 eurų.

    Pasak bendrovės, turėdama naują finansavimą ji ketina plėsti gynybos technologijų portfelį Ukrainoje ir Švedijoje, daugiausia dėmesio skiriant dronams, ryšiams, programinei įrangai ir kritinėms tiekimo grandinėms. Rinkoje tai vertinama kaip bandymas sutrumpinti kelią nuo prototipo iki serijinės gamybos, kai svarbiausias kriterijus tampa ne pažadas, o gebėjimas greitai tiekti veikiantį sprendimą.

  • „Meatly“ pritraukė apie 12 mln. eurų: Londone statys didžiausią Europoje auginamos mėsos bioreaktorių

    „Meatly“ pritraukė apie 12 mln. eurų: Londone statys didžiausią Europoje auginamos mėsos bioreaktorių

    Britų bendrovė „Meatly“, kuri save pristato kaip pirmąją Europoje auginamą mėsą pardavusią įmonę, pranešė pritraukusi 10,4 mln. svarų sterlingų A serijos investiciją. Pagal dabartinį valiutų kursų lygį tai sudaro apie 12 mln. eurų ir leis bendrovei sparčiau didinti gamybos apimtis.

    Įmonė skelbia, kad lėšos bus skirtos 20 000 litrų talpos bioreaktorių gamybos kompleksui Londone. „Meatly“ teigimu, tai būtų didžiausia tokio tipo auginamos mėsos bioreaktorių infrastruktūra Europoje, o įrengimo darbai pradedami nedelsiant.

    Naujoji gamykla turėtų tapti pagrindu komerciniams produktų pristatymams, kurių „Meatly“ tikisi 2027 metais. Bendrovė akcentuoja, kad pagrindinis tikslas yra pasiekti mastą, kuriame auginama mėsa taptų įperkama ir konkurencinga tradicinei gamybai.

    Kaip įmonė mažina savikainą

    „Meatly“ pabrėžia pastaraisiais metais sprendusi svarbiausius technologinius ir kainos iššūkius, kurie riboja visą auginamos mėsos sektorių. Vienas iš didžiausių kaštų elementų yra ląstelių auginimo terpė, todėl bet kokie jos pigimo šuoliai tiesiogiai veikia galutinę savikainą.

    Bendrovės teigimu, 2024 metais jai pavyko sumažinti chemiškai apibrėžtos, be baltymų pagamintos terpės kainą iki 0,22 svaro sterlingų už litrą, tai yra apie 0,26 euro. „Meatly“ šį rodiklį vadina vienu geriausių rinkoje, nors reali kaina pramoniniu mastu gali skirtis priklausomai nuo tiekimo, energijos ir kokybės reikalavimų.

    Dar viena brangi grandis yra įranga, ypač bioreaktoriai ir jų aptarnavimas. „Meatly“ nurodo, kad 2025 metais paskelbė bioreaktorių sąnaudų sumažinimą maždaug 10 kartų, taip siekdama pigesnio mastelio didinimo.

    Nuo leidimo iki pirmųjų pardavimų

    Auginamos mėsos sektoriuje komercializavimą dažnai stabdo reguliaciniai procesai, todėl leidimai yra kritinis žingsnis į rinką. „Meatly“ teigia, kad 2024 metais gavo reguliacinį autorizavimą, o 2025 metais pardavė pirmą pasaulyje auginamos mėsos augintiniams produktą.

    Ši kryptis laikoma pragmatišku startu, nes augintinių ėdalo segmentas kai kuriose rinkose gali turėti aiškesnį kelią iki produkto lentynoje nei žmonių maistui skirta auginama mėsa. Vis dėlto bendrovei plečiantis, jai reikės užtikrinti nuolatinę kokybės kontrolę, atsekamumą ir stabilias gamybos apimtis.

    Investuotojų sąraše „Meatly“ įvardija „Oyster Bay Venture Capital“, „Clean Growth Fund“ ir „JamJar Investments“. Bendrovė taip pat primena, kad anksčiau buvo pritraukusi 7 mln. svarų sterlingų pradinę investiciją, o bendra iki šiol gauta suma siekia 17,4 mln. svarų sterlingų, tai yra apie 20 mln. eurų.

    „Meatly“ generalinis direktorius Owenas Ensoras teigia, kad investicija yra pasitikėjimo ženklas tiek įmonei, tiek Jungtinės Karalystės maisto technologijų ir biotechnologijų sektoriams.

    „„Meatly“ turi vieną tikslą: paversti komerciškai perspektyvią auginamą mėsą realybe“, – sakė Owenas Ensoras.

    „Per pastaruosius ketverius metus mūsų komanda nuosekliai mažino pagrindinius kaštus ir kūrė tvirtą techninį pagrindą augimui. Dabar turime rinkoje lyderiaujančią technologiją ir esame pasiruošę didinti mastą“, – sakė Owenas Ensoras.

    „Clean Growth Fund“ investicijų vadybininkas Connoras Duffy pabrėžė, kad baltymų gamybos pertvarka yra svarbi klimato kaitos kontekste ir kad fondas investavo matydamas potencialą gaminti tikrą mėsą mažesniu poveikiu aplinkai.

    „Baltymų gamybos pergalvojimas yra būtina klimato krizės sprendimo dalis. Investavome į „Meatly“, nes jie rodo, kad įmanoma gaminti tikrą mėsą konkurencinga kaina ir su gerokai mažesniu poveikiu aplinkai“, – sakė Connoras Duffy.

    „Oyster Bay Venture Capital“ atstovė Elise Schumacher teigė, kad „Meatly“ kuria ne tik produktą, bet ir naujos baltymų kategorijos pagrindus.

    „„Meatly“ ne tik kuria naują produktą, bet ir tiesia pamatus visiškai naujai baltymų kategorijai“, – sakė Elise Schumacher.

    Rinkos požiūriu, didžiausi klausimai išlieka trys: ar pavyks išlaikyti mažą savikainą dideliu mastu, kaip greitai bus plečiamas produktų portfelis ir kokiu tempu judės reguliaciniai procesai skirtingose Europos šalyse. Būtent šiuos veiksnius artimiausiais metais labiausiai stebės investuotojai ir konkurentai.

  • Stokholmo „Pit“ startuoja viešai: pritraukė apie 14,7 mln. eurų DI pagrįstoms įmonių operacijoms

    Stokholmo „Pit“ startuoja viešai: pritraukė apie 14,7 mln. eurų DI pagrįstoms įmonių operacijoms

    Stokholme įsikūrusi „Pit“ paskelbė apie viešą startą ir pritraukė 16 mln. JAV dolerių investiciją, kuri, pagal šiandienos kursą, sudaro apie 14,7 mln. eurų. Finansavimo raundui vadovavo rizikos kapitalo fondas Andreessen Horowitz (a16z), prisidėjo „Lakestar“, įkūrėjai ir keli verslo angelai.

    „Pit“ save pozicionuoja kaip DI pagrįstą platformą, skirtą pakeisti įmonių operacijose vis dar paplitusią „lopinę“ iš skaičiuoklių, el. pašto ir griežtų, sunkiai pritaikomų SaaS sprendimų. Bendrovė teigia, kad net po ilgų skaitmenizacijos programų daug kritinių procesų lieka išskaidyti ir sunkiai valdomi.

    DI vietoje skirtingų įrankių

    Pagrindinė „Pit“ idėja yra padėti organizacijoms kurti ir eksploatuoti vidinėms operacijoms pritaikytą programinę įrangą, o ne taikytis prie standartinių sistemų. Tokį modelį įmonė apibūdina kaip DI produktų komanda kaip paslauga, kai sprendimai kuriami aplink konkrečius darbo srautus.

    Platformą sudaro dvi dalys: „Pit Studio“, kuri „mokosi“ kaip veikia organizacija ir padeda suformuoti jai pritaikytas sistemas, bei „Pit Cloud“, kuri suteikia valdomą infrastruktūrą su įmonėms aktualiais saugumo ir atitikties elementais. Bendrovė akcentuoja, kad tikslas nėra prototipai, o realiai naudojami, į gamybą išleisti sprendimai.

    Kas stovi už „Pit“

    „Pit“ įkūrė buvę vadovai, dirbę tokiose kompanijose kaip „Voi“, „Klarna“ ir „iZettle“. Investuotojų ir patariamųjų rate minimi ir vadovai bei ekspertai, siejami su „OpenAI“, „Anthropic“, „Google“, „Deel“ ir „Revolut“, taip pat „Stena“ ir „Lundin“ šeimos.

    Pasak „Pit“, platforma jau diegiama skirtinguose sektoriuose, įskaitant logistiką, telekomunikacijas, elektroninę prekybą ir sveikatos priežiūrą. Tarp klientų įvardijami „Voi“, „Tre“, „Stena Recycling“ ir „Kry“.

    Kur bus nukreiptos investicijos

    Bendrovė teigia, kad naujas kapitalas bus skirtas platformos mastelio didinimui ir platesniam diegimui didelėse organizacijose. Akcentuojama kryptis yra lankstesni DI sprendimai, galintys pakeisti daugybę atskirų įrankių vienu nuosekliu, pagal įmonės procesus sukonstruotu veikimo modeliu.

    „Dešimtmečius įmonės rėmėsi programine įranga, kuri diktuoja, kaip jos turi veikti. Dabar DI leidžia organizacijoms dirbti su sistemomis, sukurtomis aplink jų pačių darbo srautus“, – sakė „Pit“ generalinis direktorius ir vienas įkūrėjų Adamas Jaferis.

    DI pagrįstų platformų banga pastaraisiais metais keičia požiūrį į vidinę įmonių programinę įrangą: nuo universalių paketų link greičiau pritaikomų sprendimų, kurie sujungia duomenis, procesus ir automatizavimą. „Pit“ siekia įsitvirtinti būtent šioje nišoje, kur lankstumas ir saugumas turi atitikti didelių įmonių reikalavimus.

  • Gento DI startuolis „Tekst“ pritraukė 11,5 mln. eurų: žada sutvarkyti įmonių procesų chaosą

    Gento DI startuolis „Tekst“ pritraukė 11,5 mln. eurų: žada sutvarkyti įmonių procesų chaosą

    Belgijoje, Gente, įkurtas dirbtinio intelekto startuolis „Tekst“ pritraukė 11,5 mln. eurų A serijos investiciją. Raundui vadovavo JAV rizikos kapitalo fondas „Elephant“, o lėšos bus skirtos produkto plėtrai ir tarptautinei plėtrai.

    Bendrovę 2022 metais įkūrė vadovas Wouteris Janssenas ir technologijų vadovas Tiebe Parmentieris. „Tekst“ teigia sprendžianti vieną didžiausių kliūčių, dėl kurios DI diegimas įmonėse dažnai neatsiperka: ne pačią technologiją, o netvarkingą, neišrašytą ir sunkiai sugaunamą procesų realybę.

    Kodėl DI įmonėse stringa?

    Pasak „Tekst“, įmonės investuoja į DI, tačiau rezultatai ne visada pasiekia mastą, kurio tikimasi. Problema dažnai slypi tame, kad DI gali perskaityti duomenis, bet nesupranta konteksto, kuriuo darbuotojai remiasi priimdami sprendimus, ypač ten, kur viskas vyksta per el. paštą, dokumentus ir skirtingas sistemas.

    Tokie procesai kaip komercinių pasiūlymų rengimas, užsakymų administravimas, pretenzijų nagrinėjimas ar klientų aptarnavimas neretai būna išskaidyti tarp ilgų susirašinėjimų, PDF dokumentų ir vidinių taisyklių, kurios egzistuoja praktikoje, bet nėra aiškiai aprašytos.

    „Jie gyvena el. laiškuose, PDF dokumentuose ir žmonių galvose. Mūsų procesų intelekto technologija visa tai iškelia į paviršių. Be to DI agentas tėra brangus asistentas arba išpūstas pokalbių robotas“, – sakė Wouteris Janssenas.

    Kaip veikia „Tekst“ idėja?

    Vietoje mėnesius trunkančių konsultantų auditų, kai darbuotojai apklausiami, o procesai braižomi rankiniu būdu, „Tekst“ siekia procesus atkurti automatiškai iš skaitmeninių pėdsakų. Sistema analizuoja, kokios žinutės ir dokumentai sukelia konkrečius veiksmus, ir parodo tikrąją darbo eigą nuo pradžios iki pabaigos.

    Bendrovė akcentuoja, kad kritiniai „back office“ procesai dažnai būna mažiausiai automatizuoti, nors juose sukasi didelė dalis kasdienės organizacijos naštos. Tokiose komandose dešimtys ar net šimtai darbuotojų rankiniu būdu peržiūri užsakymų detales, tikrina sutarčių sąlygas ir derina sprendimus per ilgas el. pašto grandines.

    „Tekst“ platforma integruojama su jau naudojamomis įmonių sistemomis, įvardijamos SAP, „Salesforce“ ir „Microsoft“. Tikslas yra ne tik „pridėti“ DI, bet ir sukurti patikimą procesų sluoksnį, kad automatizavimas būtų pagrįstas realia veikla, o ne teorinėmis schemomis.

    Kam bus skirta investicija?

    Įmonė skelbia turinti 35 darbuotojus ir planuoja iki metų pabaigos komandą padvigubinti, daugiausia samdant inžinerijos ir pardavimų bei plėtros specialistus. Taip pat numatoma spartinti tarptautinę plėtrą, plečiant klientų ratą už dabartinių rinkų ribų.

    Tarp klientų įvardijamos „Daikin Europe N.V.“, „Colruyt Group“, „Securex“ ir „Becton Dickinson“. Investuotojai pabrėžia, kad daug vidutinio dydžio ir didelių įmonių nori diegti DI agentus, tačiau jiems trūksta procesų „žemėlapio“, be kurio automatizavimas tampa trapus ir sunkiai prognozuojamas.

    „Tekst“ sprendimas statomas ant minties, kad prieš automatizuojant reikia aiškiai pamatyti, kaip darbas vyksta iš tiesų. Jei šis sluoksnis įmonėje sutvarkomas, DI gali būti pritaikomas ne pavienėms užduotims, o visai grandinei, kurioje dažniausiai ir prarandamas efektyvumas.

  • „DeepL“ mažina apie 250 darbo vietų: DI spartėjimas verčia keisti komandų struktūrą

    „DeepL“ mažina apie 250 darbo vietų: DI spartėjimas verčia keisti komandų struktūrą

    Vokietijos vertimo įrankių kūrėja „DeepL“ planuoja atsisakyti maždaug 250 darbuotojų, tai sudaro apie ketvirtadalį jos komandos. Bendrovė aiškina, kad pertvarka reikalinga norint išlikti konkurencingiems sparčiai greitėjant dirbtinio intelekto raidai.

    Įmonės vadovas ir įkūrėjas Jarekas Kutylowskis teigia, kad tai yra sąmoningas struktūrinis sprendimas, kaip „DeepL“ turi veikti, jei nori išlaikyti globalios DI bendrovės ambiciją. Pasak jo, rinka per metus pasikeitė taip, kad keičiasi ne tik technologijos, bet ir pats darbo organizavimas.

    „DI tempas paspartėjo gerokai labiau, nei dar prieš metus atrodė įmanoma, ir tai keičia, ką reiškia dirbti efektyviai, įskaitant tokias bendroves kaip mūsų“, – sakė Jarekas Kutylowskis.

    Vadovas pabrėžia, kad bendrovė pereina prie mažesnių komandų, kuriose daugiau sprendimų priėmimo atsakomybės tenka darbuotojams, o rutininės užduotys atiduodamos DI sistemoms. Tokia schema, jo teigimu, turėtų leisti žmonėms koncentruotis į darbus, kuriuose svarbiausi kūrybiškumas, intuicija ir projektų įgyvendinimas nuo pradžios iki pabaigos.

    „DeepL“ yra Kelne įsikūrusi bendrovė, įkurta 2017 metais, geriausiai žinoma dėl teksto vertimo ir rašymo įrankių. Įmonė pasaulyje turi daugiau nei 1 000 darbuotojų, o pastaraisiais metais augant generatyvaus DI sprendimams, vertimo bei turinio kūrimo rinka tapo viena konkurencingiausių visame programinės įrangos sektoriuje.

    Viešai neįvardijama, kurios konkrečios „DeepL“ veiklos sritys bus labiausiai paveiktos atleidimų. Tačiau pats argumentas apie perėjimą prie mažesnių komandų ir DI integravimą į kasdienius procesus atitinka platesnę tendenciją technologijų rinkoje, kur įmonės peržiūri funkcijas, dubliuojančias automatizavimo galimybes, ir didesnį dėmesį skiria produktyvumui.

    Pastaruoju metu DI įrankiai vertimo srityje vystosi ypač greitai, o kokybės kartelė kyla ne tik dėl gerėjančių modelių, bet ir dėl integracijų į darbo aplinkas bei dokumentų srautus. Tokiose sąlygose įmonėms vis dažniau tenka rinktis: arba didinti kaštus plečiant komandas, arba pertvarkyti veiklą taip, kad didesnė darbo dalis būtų atliekama automatizuotai.

    „DeepL“ žinutė investuotojams ir rinkai aiški: bendrovė siekia veikti greičiau, sumažinti vidinius trukdžius ir daugiau resursų skirti produktų plėtrai. Kartu tai dar vienas signalas, kad DI diegimas keičia darbo vietas ne vien teoriškai, o labai praktiškai, per komandų dydį, vaidmenis ir organizacijų struktūrą.

  • Lietuviška „RSI Europe“ pasirinko ne dronų lenktynes: kaip niša atnešė pelną nuo pirmų metų

    Lietuviška „RSI Europe“ pasirinko ne dronų lenktynes: kaip niša atnešė pelną nuo pirmų metų

    Šiuolaikiniuose kariniuose konfliktuose vis dažniau laimi ne vien didesnės pajėgos, o greitis: sprendimai, kuriems anksčiau prireikdavo metų, dabar turi pasiekti frontą per kelis mėnesius. To reikalauja greitai besikeičianti situacija mūšio lauke, kur naujos elektroninės kovos priemonės ir taktika gali akimirksniu „pasendinti“ įrangą.

    Lietuvoje įsikūrusi gynybos technologijų bendrovė „RSI Europe“ kuria nuotoliniu būdu valdomas sprogstamąsias sistemas ir dronų technologijas, pritaikytas greitam diegimui aktyvaus konflikto sąlygomis. Įmonės vadovas Tomas Milašauskas pasakoja, kad svarbiausia buvo pasirinkti kryptį, leidžiančią produktą paversti realiai naudojamu per mėnesius, o ne per kelerius metus.

    Nuo energetikos prie gynybos technologijų

    T. Milašausko karjera prasidėjo viešajame sektoriuje energetikos reguliavime: jis dirbo su elektros kainų nustatymu Lietuvoje ir dalyvavo europiniuose infrastruktūros projektuose, įskaitant jungtis su kaimyninėmis valstybėmis. Vėliau jis perėjo į konsultacijas, o tuomet dirbo atsinaujinančios energetikos investicijų srityje Rytų Europoje.

    Pasak vadovo, posūkį į gynybos technologijas paspartino Rusijos plataus masto karas prieš Ukrainą, pakeitęs tiek regiono saugumo situaciją, tiek pramonės prioritetus. Jo teigimu, sprendimas kurti produktus, galinčius padėti Ukrainai, buvo paremtas ne tik verslo logika, bet ir suvokimu, kad grėsmė tapo labai arti.

    „Kurdami tokias sistemas suprantame, kad jos galiausiai gali saugoti ir mūsų šalį, mūsų šeimas. Ta atsakomybė suteikia darbui prasmę“, – sakė Tomas Milašauskas.

    Greitis svarbiau už tobulumą

    Įmonė pradėjo nuo nuotolinio inicijavimo sistemų: tai sprendimai, leidžiantys operatoriui saugiu atstumu aktyvuoti sprogstamuosius užtaisus ar vykdyti kitas užduotis, kai tiesioginis priėjimas pavojingas. Vadovo teigimu, būtent tokia kryptis leido išvengti ilgo produktų derinimo ciklo, būdingo sudėtingoms ginkluotės platformoms.

    Per kelis mėnesius, dirbant nedidelei komandai, buvo parengti pirmieji prototipai, išbandyti su Lietuvos kariuomene, o po patobulinimų sprendimai pasiekė Ukrainą. Toks tempas, pasak T. Milašausko, atitinka realybę, kur sprendimas, kuriamas dvejus ar trejus metus, rizikuoja nebeatitikti fronto poreikių.

    „Jei nori parduoti Ukrainai, laiko langas dažniausiai yra du ar trys mėnesiai, daugiausia. Mūšio laukas nuolat keičiasi, todėl turi reaguoti greitai“, – sakė Tomas Milašauskas.

    Niša vietoje perpildytos dronų rinkos

    Vadovas teigia, kad starto metu buvo dvi akivaizdžios kryptys: kurti dronus arba fokusuotis į nuotolinio inicijavimo sprendimus. Dronų segmentas jau buvo sparčiai pildomas gamintojais ir reikalavo didesnio kapitalo, tuo metu nišinėse srityse konkurencija buvo mažesnė, o poreikis aiškus.

    Šiandien įmonės sprendimai naudojami, be kita ko, nesprogusių šaudmenų neutralizavimo darbuose. Tokiose situacijose itin svarbus operatoriaus saugumas ir ryšio patikimumas, nes darbai dažnai vyksta užminuotose teritorijose ir aplinkoje, kur signalai gali būti slopinami.

    Įmonė taip pat vysto radijo ryšio sprendimus, paremtus mažos energijos, ilgo nuotolio technologijomis, ir dirba su autonominiais bei pusiau autonominiais dronais, pritaikytais veikti esant intensyviai elektroninei kovai. Tokiose sąlygose išryškėja ne vien pačios platformos, bet ir ryšio, atsparumo trikdymui bei greito atnaujinimo svarba.

    Pelningumas nuo pirmų metų ir augimo kliūtys

    Anot T. Milašausko, bendrovė startavo nuo maždaug 40 000 eurų asmeninės paskolos ir pasirinko augti be didelio išorinio kapitalo spaudimo. Pirmaisiais veiklos metais įmonė sugeneravo apie 170 000 eurų pajamų ir, pasak vadovo, dirbo pelningai nuo pat pradžių.

    Vis dėlto augant išryškėja logistikos ir diegimo iššūkiai: eksportuojant įrangą, pristatymas ir koordinavimas gali užtrukti ilgiau nei vietiniams Ukrainos tiekėjams. Dėl to įmonė palaiko vietines komandas Ukrainoje, kad greičiau gautų grįžtamąjį ryšį ir galėtų adaptuoti sprendimus realioms sąlygoms.

    Žvelgdamas į platesnes tendencijas, vadovas pabrėžia, kad gynybos pirkimai dronų ir susijusių sistemų srityje vis labiau krypsta ne į vieną standartizuotą platformą, o į skirtingų sprendimų derinius. Tai skatina rinkos fragmentaciją, bet kartu ir konsolidaciją, kai stipresni žaidėjai perka mažesnius arba kuria uždaras ekosistemas.

  • Londono DI konsultacijų ir atrankos startuolis „Ethos“ pritraukė 21 mln. eurų: ką žada rinkai?

    Londono DI konsultacijų ir atrankos startuolis „Ethos“ pritraukė 21 mln. eurų: ką žada rinkai?

    Londone įsikūręs dirbtinio intelekto konsultacijų ir darbuotojų atrankos startuolis „Ethos“ užsitikrino apie 21 mln. eurų A serijos investiciją. Pagrindiniu investuotoju tapo rizikos kapitalo fondas „Andreessen Horowitz“, prie raundo prisidėjo ir kiti investuotojai.

    Ši investicija papildo ankstesnį „Ethos“ pritrauktą finansavimą ir didina bendrą įmonės kapitalą iki maždaug 28 mln. eurų. Bendrovė teigia, kad lėšas skirs DI agento vystymui, tarptautinio tinklo plėtrai ir partnerystėms su DI laboratorijomis bei verslo klientais.

    Kaip veikia „Ethos“ modelis

    „Ethos“ savo paslaugą pozicionuoja kaip derinį tarp konsultavimo ir atrankos: ji padeda bazinių DI modelių kūrėjams, investicijų fondams ir įmonėms rasti siaurų sričių ekspertus tiek projektiniams darbams, tiek nuolatinėms pareigoms. Pagrindinė idėja yra greičiau ir tiksliau įvertinti žmogaus kompetencijas nei įprastai leidžia tradicinis CV.

    Startuolis naudoja balsu paremtą DI pokalbiams su kandidatais ir automatizuotą kandidatų darbų analizę. Vertinami akademiniai straipsniai, programavimo projektai ir kita profesinė medžiaga, o vėliau kandidato profilis gretinamas su tuo, kokios kompetencijos reikalingos konkrečiam klientui.

    Kodėl tai aktualu darbo rinkai

    „Ethos“ veiklos kryptis atspindi platesnę tendenciją, kai DI vis dažniau pasitelkiamas talentų paieškai ir kompetencijų vertinimui. Įmonės, ypač dirbančios su DI, siekia ne tik greičiau samdyti, bet ir sumažinti riziką prašauti pro šalį, kai pareigoms reikia labai specifinio įgūdžių derinio.

    Startuolis teigia, kad prie platformos kas savaitę prisijungia daugiau nei 5 000 kandidatų iš įvairių sričių: nuo finansų, teisės ir konsultavimo iki technologijų, sveikatos priežiūros bei kvalifikuotų amatų. Tokia aprėptis rodo ambiciją išeiti už vien tik technologijų sektoriaus ribų.

    Kas įkūrė ir kas toliau

    „Ethos“ bendraįkūrė technologijų vadovas Danielis Mankowitzas, šešerius metus dirbęs „Google DeepMind“, ir vadovas Jamesas Lo, anksčiau dirbęs „McKinsey“ bei „SoftBank Vision Fund“. Įmonė akcentuoja, kad jos tikslas yra sukurti įrankį, padedantį tiksliau įkainoti realias žmogaus kompetencijas DI keičiamoje ekonomikoje.

    „Gyvenimo aprašymas yra prastas rodiklis, ką žmogus iš tikrųjų sugeba. „Ethos“ padeda pamatyti visą kompetencijų paveikslą ir kur jis tinka DI transformuojamoje ekonomikoje“, – sakė Jamesas Lo.

    Pasak jo, DI darbo rinką keičia greičiau, nei spėja prisitaikyti tradicinės kompetencijų vertinimo priemonės. „Ethos“ teigia sieksianti šį atotrūkį mažinti kurdama DI agentą, kuris kandidatams padėtų atrasti tinkamas galimybes, o darbdaviams tiksliau identifikuoti reikalingus žmones.

  • „OpenTrade“ pritraukė 15,7 mln. eurų: kaip stablecoin pajamingumas tampa fintech standartu

    Stablecoin pajamingumo infrastruktūrą kurianti platforma „OpenTrade“ pritraukė 15,7 mln. eurų strateginį finansavimą. Raundui vadovavo fondai Mercury Fund ir Notion Capital, o prie jo prisidėjo ir a16z Crypto, AlbionVC bei CMCC Global.

    Po šio sandorio bendras „OpenTrade“ pritrauktas kapitalas viršija 27,8 mln. eurų. Bendrovė skelbia, kad lėšos bus skirtos produktų plėtrai, komandai auginti ir tarptautinei plėtrai spartinti.

    Finansavimo etapas vyksta stabiliosioms kriptovaliutoms tampant vis svarbesne finansų rinkos dalimi. Pasaulinė stablecoin pasiūla, remiantis rinkos stebėsenos platformų duomenimis, jau perkopė 278 mlrd. eurų ribą, o augantis mastas didina poreikį sprendimams, kurie leistų saugiai ir patikimai generuoti pajamingumą.

    „OpenTrade“ siūlo integruojamą infrastruktūrą, kuri leidžia finansų technologijų įmonėms, neobankams ir kriptobiržoms paleisti pajamingumo produktus JAV doleriais ar eurais paremtomis stablecoin formomis. Pagrindinė idėja yra paprasta: partneriai gali pasiūlyti klientams grąžą, nekurdamiesi atskirai investavimo, rizikos valdymo ar turto saugojimo sistemų.

    Įmonė pabrėžia, kad pajamingumas grindžiamas realaus pasaulio turto klasėmis, todėl fintech žaidėjams atsiranda alternatyva vien tik grandinėje veikiančioms palūkanų schemoms. Tokia kryptis atliepia rinkos tendenciją, kai dalis vartotojų nori kriptoturto patogumo, bet tikisi bankinio lygio aiškumo ir rizikos kontrolės.

    Nuo veiklos pradžios platforma pritraukė partnerių, tarp jų minimos „Littio“, „Midas Kripto“ ir „Glim“. Bendrovė skelbia, kad bendra užrakinta vertė viršijo 185 mln. eurų, o 2025 metais apdorotų operacijų apyvarta perkopė 231 mln. eurų, kas rodo augantį naudojimą tiek mažmeninėje, tiek institucinių klientų rinkoje.

    Augant paklausai, „OpenTrade“ plėtė pasiūlą ir už bazinės infrastruktūros ribų. Bendrovė nurodo, kad šalia pagrindinių integracijų atsirado leidimų nereikalaujantis protokolo sluoksnis ir „Curation+“ paslaugų kryptis, skirta sudėtingesnėms, institucinio lygio strategijoms, apimančioms tiek realaus pasaulio, tiek grandinėje esančius aktyvus.

    „Augant tapo aišku, kad mūsų infrastruktūra gali tarnauti ir neglobos platformoms, iždo valdymo komandoms bei turto leidėjams, kuriems visiems reikia to paties: saugaus, lengvai plečiamo būdo sujungti stablecoin su diversifikuotomis pajamingumo strategijomis“, – sakė „OpenTrade“ vienas iš įkūrėjų ir vadovas Davidas Sutteris.

    Bendrovė taip pat teigia diegianti sprendimą kaip protokolą, kuris leidžia išleisti perleidžiamus, pozicijas sekančius žetonus. Pirmasis realus įgyvendinimas siejamas su „Sierra Protocol“, o „Curation+“ apibrėžiama kaip kryptis, kurioje derinamas reguliuojamas turto valdymo prižiūrimumas ir aktyvus portfelio sudarymas.

    Naujasis kapitalas bus nukreiptas į infrastruktūros mastelio didinimą, „Curation+“ tobulinimą ir inžinerijos, turto valdymo bei klientų sėkmės komandų plėtrą. Rinkai judant link aiškesnio stablecoin reguliavimo ir didesnio institucijų įsitraukimo, tokio tipo „plug-and-play“ infrastruktūra gali tapti vienu iš kertinių fintech produktų kūrimo blokų.

  • „Y Combinator“ pirmą kartą Niujorke kalbins kripto startuolius: ką tai sako apie rinkos kryptį

    „Y Combinator“ pirmą kartą Niujorke kalbins kripto startuolius: ką tai sako apie rinkos kryptį

    Startuolių akseleratorius „Y Combinator“ pirmą kartą savo atrankos interviu konkrečiam sektoriui rengia ne įprastai San Fransiske, o Niujorke. Organizacija paskelbė, kad gyvi pokalbiai su fintech ir kripto startuolių komandomis vyks gegužės 21 dieną, o atrinkti projektai prisijungs prie 2026 metų vasaros programos.

    „Y Combinator“ žingsnis išsiskiria tuo, kad interviu perkeliami arčiau vietos ekosistemos, kuri pastaraisiais metais įgauna vis daugiau svorio. Niujorkas vis dažniau minimas kaip miestas, kuriame telkiasi komandos, kuriančios su skaitmeniniu turtu susijusias finansines paslaugas, prekybos infrastruktūrą ir su tradicine rinka persidengiančius sprendimus.

    „Tai pirmas kartas, kai „Y Combinator“ tokiu būdu išvyksta į kitą miestą dėl konkretaus sektoriaus ir susitinka su įkūrėjais ten, kur formuojasi svarbios ekosistemos“, – teigė akseleratorius.

    Pagal įprastą „Y Combinator“ pasiūlymą į programą priimamiems startuoliams suteikiama 500 000 JAV dolerių investicija už 7 proc. akcijų. Konvertavus, tai sudaro apie 460 000 eurų, tačiau galutinės sąlygos gali skirtis priklausomai nuo konkretaus susitarimo ir teisinių niuansų.

    Pastaruoju metu akseleratorius aktyviau akcentuoja, kad finansų sektorius vis labiau remsis blokų grandinės principais, o dalis komandų naudos kripto infrastruktūrą net ir nelaikydamos savęs „kripto“ įmonėmis. Praktikoje tai dažniausiai reiškia spartesnį atsiskaitymą, paprastesnį tarptautinių pervedimų organizavimą, programinį turto atvaizdavimą ir automatizuojamus finansinius procesus.

    „Y Combinator“ skelbia, kad nuo 2005 metų investavo į daugiau nei 5 000 bendrovių, o jų bendra vertė viršija 1 trilijoną JAV dolerių, tai yra apie 920 mlrd. eurų. Tarp geriausiai žinomų portfelio įmonių minimos „OpenAI“, „Airbnb“, „Stripe“ ir „Reddit“.

    Kripto srityje „Y Combinator“ pirmą reikšmingą investiciją atliko 2012 metais, kai parėmė „Coinbase“, o vėliau pranešė investavęs į daugiau nei 150 kripto ir fintech bendrovių. Pastaraisiais metais akseleratorius taip pat bendradarbiavo su „Coinbase“, skatindamas komandas, kuriančias vadinamąją „onchain“ infrastruktūrą.

    Rinkai tai yra signalas, kad ankstyvos stadijos finansinių technologijų atranka vis labiau orientuota į hibridinius modelius, kuriuose susilieja tradicinės finansų paslaugos ir skaitmeninio turto technologiniai bėgiai. Niujorko pasirinkimas gali reikšti ir didėjančią konkurenciją tarp miestų dėl talentų, kapitalo bei reguliacinių kompetencijų, reikalingų tokio tipo produktams augti.