CP v2

Tag: Fintech

  • „Ouinex“ pritraukė apie 3,2 mln. eurų: birža startuoja su žetonų platinimo platforma

    „Ouinex“ pritraukė apie 3,2 mln. eurų: birža startuoja su žetonų platinimo platforma

    Paryžiuje įsikūrusi kriptoturto birža „Ouinex“ paskelbė užbaigusi naują kapitalo pritraukimo etapą ir surinkusi apie 3,2 mln. eurų. Iš viso bendrovė teigia iki šiol pritraukusi apie 8,3 mln. eurų, o finansavimas, pasak jos, gautas iš mažmeninių ir profesionalių prekiautojų bendruomenės, be rizikos kapitalo fondų dalyvavimo.

    Kartu „Ouinex“ pristatė „Ouinex Launchpad“ – žetonų platinimo platformą, skirtą ankstyvos stadijos projektams. Bendrovė nurodo, kad prieiga prie naujų platinimų bus siejama su vartotojo įsitraukimu ir lojalumo metrikomis, taip siekiant prioritetą teikti aktyviems platformos dalyviams.

    „Ouinex“ save pozicionuoja kaip prekybos aplinką, vienoje paskyroje sujungiančią kriptovaliutas ir tradicines rinkas. Platforma skelbia siūlanti prekybą neatidėliotinais kriptoturto sandoriais, kripto ateities sandoriais be termino, taip pat valiutų rinkomis, indeksais, akcijomis ir žaliavų išvestinėmis priemonėmis, o užstatu naudoti kriptoturtą.

    Bendrovė akcentuoja bendruomenės finansavimo modelį, kuriame vartotojai kartu yra ir investuotojai. „Ouinex“ teigimu, nuo veiklos pradžios finansavimo etapuose dalyvavo daugiau nei 10 000 mažmeninių ir profesionalių prekiautojų.

    Technologinėje dalyje „Ouinex“ išskiria nuosavą No-CLOB pavedimų vykdymo modelį, kuris, bendrovės teigimu, sukurtas taip, kad platforma netaptų vartotojų sandorių priešpriešine šalimi. Įmonė aiškina, jog tai turėtų mažinti tam tikras rinkos praktikas, pavyzdžiui, stop pavedimų medžiojimą ar sandorių aplenkimą, ribojant rinkos formuotojų matomumą į mažmeninių klientų pavedimų srautus.

    „Ouinex“ vadovas Ilies Larbi tikina, kad bendruomenės akcininkų struktūra leidžia reguliacinį atitikimą traktuoti kaip produkto dalį, o ne vien formalų reikalavimą. Pasak jo, bendrovė investuoja į teisinę bazę skirtinguose regionuose, kad platforma veiktų saugiai ir su reikiamomis licencijomis ilgesnėje perspektyvoje.

    „Kadangi mūsų akcininkai yra mūsų vartotojai, neturime motyvo daryti kompromisų dėl tolimų investuotojų. Daug investuojame į teisinius rėmus penkiuose žemynuose, kad „Ouinex“ būtų saugi, tvari ir pilnai licencijuota platforma ateinantiems metams“, – sakė Ilies Larbi.

    Bendrovė nurodo, kad naujai pritrauktos lėšos bus nukreiptos reguliacinei plėtrai, produkto vystymui ir papildomų prekybos bei rizikos valdymo funkcijų diegimui. Kriptoturto sektoriuje tai tampa vis svarbiau ir dėl griežtėjančios priežiūros Europoje, kur įmonėms keliami aiškesni reikalavimai dėl klientų apsaugos, veiklos skaidrumo ir rizikų kontrolės.

  • „Glocalzone“ įsigijo „MovitOn“: 1,3 mln. vartotojų tinklas jungiamas į decentralizuotą logistiką

    „Glocalzone“ įsigijo „MovitOn“: 1,3 mln. vartotojų tinklas jungiamas į decentralizuotą logistiką

    Keliones su tarptautiniais siuntų prašymais sujungusi platforma „Glocalzone“ buvo įsigyta bendrovės „MovitOn“. Sandorio tikslas – išplėsti tarpusavio (peer-to-peer) logistikos infrastruktūrą ir integruoti decentralizuoto pristatymo technologijas.

    „Glocalzone“ veikė kaip skelbimų ir užklausų rinka: keliautojai nurodydavo maršrutus, o siuntėjai ieškodavo, kas galėtų pervežti siuntas per sienas. Platforma skelbia turinti daugiau nei 1 300 000 registruotų vartotojų ir esą padėjusi įvykdyti per 600 000 pristatymo užsakymų.

    „MovitOn“ teigia, kad įsigijimas suteikia prieigą prie tarptautinės bendruomenės ir didina decentralizuoto logistikos tinklo mastą. Bendrovė kuria pristatymo platformą, kurioje kurjerių parinkimas automatizuojamas pasitelkiant DI, o atsiskaitymai ir patvirtinimai siejami su blokų grandinės sprendimais.

    Kas keisis vartotojams?

    Po įsigijimo „Glocalzone“ platforma ir jos bendruomenė bus integruojama į „MovitOn“ decentralizuotą fizinės infrastruktūros tinklą (DePIN). Tokiuose modeliuose pristatymų koordinavimui ir atsiskaitymams naudojami išmanieji kontraktai, depozito principu veikiantys mechanizmai ir reputacijos vertinimas.

    „MovitOn“ nurodo, kad pavedimai bus skirstomi atsižvelgiant į maršrutą, laiką ir naudotojo reputaciją, kad būtų mažinama sukčiavimo ir vėlavimų rizika. Integracija pradedama nedelsiant, o esami „Glocalzone“ vartotojai į naują sistemą bus perkeliami palaipsniui.

    „Mūsų patikimos rinkos ir „MovitOn“ DI paremto kurjerių parinkimo sinergija yra išties transformuojanti. Metus kūrėme pasitikėjimą tarp keliautojų ir siuntėjų, o dabar 1 300 000 vartotojų integruojame į DePIN modelį su išmaniaisiais kontraktais, kad pašalintume svarbiausius šiandienos logistikos skausmus“, – sakė „Glocalzone“ bendraįkūrėjas Doğan Turan.

    Prekės ženklas ir atsiskaitymai

    Pereinamuoju laikotarpiu paslauga veiks pavadinimu „Glocalzone by MovitOn“, kol bus atnaujinama infrastruktūra ir perkeliami naudotojai. Bendrovė taip pat žada lojalumo programas ir perėjimo įrankius, kurie turėtų paskatinti naudoti jos MVON žetoną ir platesnę „Web3“ atsiskaitymų ekosistemą.

    Tokie sprendimai pastaraisiais metais dažniau testuojami kaip alternatyva tradicinei kurjerių rinkai, ypač ten, kur brangūs tarptautiniai pristatymai arba sunku rasti patikimą tarpininką. Vis dėlto vartotojams svarbiausia išlieka aiškios taisyklės, ginčų sprendimo procesai ir atsakomybės ribos, kai pristatymą atlieka ne profesionalus vežėjas, o keliautojas.

  • Rumunijos „DesignVerse“ pritraukė 5 mln. eurų: žada DI pagalba atnaujinti senas įmonių sistemas

    Rumunijos „DesignVerse“ pritraukė 5 mln. eurų: žada DI pagalba atnaujinti senas įmonių sistemas

    Bukarešte įsikūrusi įmonių programinės įrangos startuolė „DesignVerse“ pritraukė daugiau nei 5 mln. eurų pradinės stadijos investiciją. Bendrovė kuria sprendimus, kurie pasitelkdami DI padeda modernizuoti sudėtingas, senas įmonių sistemas ir spartinti programų kūrimą kritinėse srityse.

    Finansavimo raundą vedė keli investuotojai, prie jo prisidėjo „Begin Capital“, „Gapminder VC“ ir „Underline Ventures“, taip pat strateginiai verslo angelai iš tokių įmonių kaip „Adobe“, LSEG ir „UiPath“. Anksčiau „DesignVerse“ buvo pritraukusi apie 780 000 eurų išankstinio pradinio finansavimo, skirto platformos pagrindams sukurti ir darbui su pirmaisiais partneriais.

    Kaip veikia sprendimas?

    „DesignVerse“ įkūrė buvęs „Oracle“ produktų dizaino vadovas Andrei Manolache ir programinės įrangos inžinierius Robert Dragutoiu. Startuolis orientuojasi į organizacijas, kuriose programinė aplinka yra didelė, griežtai reglamentuojama ir dažnai sudaryta iš daugybės tarpusavyje susietų sistemų.

    Bendrovės platforma programinį kodą generuoja remdamasi kliento turimomis dizaino sistemomis, komponentų bibliotekomis, technine dokumentacija ir vidinėmis taisyklėmis. Tikslas yra kurti programas taip, kad jos atitiktų esamą architektūrą ir inžinerinius standartus, o dizaino sprendimai būtų greičiau paverčiami gamybai paruoštu produktu.

    Kodėl to reikia didelėms organizacijoms?

    Nors bendros paskirties DI programavimo įrankiai palengvino prototipų ir paprastų sprendimų kūrimą, didelės organizacijos dažnai susiduria su patikimumo, atitikties ir saugumo reikalavimais. Tokiose aplinkose automatiškai sugeneruotą kodą būtina priderinti prie vidinių procesų, audito taisyklių ir infrastruktūros, todėl universalūs įrankiai ne visada tinka.

    „DesignVerse“ teigia, kad jos produktas kuriamas būtent įmonių ir misijai kritinėms aplinkoms, kur svarbu saugiai integruotis su jau veikiančiomis sistemomis. Tai aktualu aviacijos, finansų, kibernetinio saugumo ir viešojo sektoriaus organizacijoms, kur klaidos kaina gali būti didelė.

    „„DesignVerse“ pašalina trintį, leisdama komandoms generuoti veikiančias įmonių programas tiesiai iš dizaino sistemų, anksčiau patikrinti elgseną su suinteresuotomis šalimis ir supaprastinti perėjimą nuo dizaino iki diegimo“, – sakė Andrei Manolache.

    Kur bus panaudotos investicijos?

    Pasak bendrovės, naujas finansavimas bus skirtas inžinerinės komandos plėtrai ir augimui įmonių rinkoje Europoje bei Jungtinėse Valstijose. Praktikoje tai reiškia greitesnį produkto vystymą, daugiau integracijų su įmonėse naudojamomis sistemomis ir didesnį dėmesį saugumo bei valdymo funkcijoms.

    Rinkoje, kur vis daugiau dėmesio skiriama programinės įrangos kūrimo spartinimui, „DesignVerse“ stato ant nišos, kuri dažnai lieka tarp dizaino ir inžinerijos komandų. Jei sprendimas pasiteisins, jis gali sumažinti rankinio darbo apimtį ir sutrumpinti kelią nuo maketo iki patikimai veikiančios verslo sistemos.

  • JK DI lustų startuolis „Fractile“ pritraukė 200 mln. eurų: taikosi į didėjantį inferencijos kamštį

    JK DI lustų startuolis „Fractile“ pritraukė 200 mln. eurų: taikosi į didėjantį inferencijos kamštį

    Jungtinės Karalystės puslaidininkių startuolis „Fractile“ pritraukė apie 200 mln. eurų B serijos investiciją, siekdamas kurti naujos kartos aparatinę įrangą dirbtinio intelekto inferencijai. Bendrovė teigia, kad augant didelių kalbos modelių panaudojimui, pagrindiniu ribojimu tampa ne vien mokymas, o laikas ir kaina, reikalingi rezultatams generuoti dideliu mastu.

    Investicijų raundui vadovavo keli rizikos kapitalo fondai, o gautos lėšos bus nukreiptos DI lustų ir sistemų kūrimui bei komandų plėtrai. Įmonė įkurta 2022 metais ir veikia su ambicija spręsti problemą, kurią technologijų rinkoje vis dažniau įvardija kaip inferencijos „butelio kaklelį“.

    Kas yra inferencijos problema?

    Inferencija – tai etapas, kai jau išmokytas DI modelis realiu laiku generuoja atsakymus: apdoroja užklausą, atlieka skaičiavimus ir pateikia rezultatą. Šis procesas tiesiogiai lemia naudotojo patirtį, paslaugos kainą ir tai, ar DI sprendimas apskritai ekonomiškai apsimoka dideliems srautams.

    Pastaruoju metu modeliai vis dažniau taikomi sudėtingesnėms užduotims, kurioms reikia ilgesnių generuojamų atsakymų ir didesnių kontekstų. Kuo daugiau teksto modelis turi „išlaikyti galvoje“ ir sugeneruoti, tuo labiau didėja skaičiavimų, atminties ir energijos sąnaudos.

    „Fractile“ teigia, kad riba jau čia

    Bendrovės vadovas ir įkūrėjas Walteris Goodwinas akcentuoja, kad pažangiausi DI modeliai jau pasiekė tašką, kai lemiamu veiksniu tampa laikas nuo užklausos iki galutinio atsakymo. Jo teigimu, ilgėjant generuojamoms sekoms ir didėjant užduočių sudėtingumui, dabartinė aparatinė įranga vis dažniau neleidžia išlaikyti reikiamo greičio už priimtiną kainą.

    „Mes viską pastatėme ant išvados, kad norint realiai atverti šią paslėptą vertę ir padaryti greitį įmanomą dideliu mastu, reikia iš esmės perkurti aparatinę įrangą, ant kurios veikiame su pažangiausiais DI modeliais“, – sakė Walteris Goodwinas.

    „Inferencija yra ir DI industrijos pajamų variklis, ir veiksnys, ribojantis jos plėtrą“, – sakė Walteris Goodwinas.

    „Techninės ir ekonominės inferencijos greičio ribos, ypač atminties pralaidumas, kuris dabartinėse architektūrose nespėja augti, yra tai, kas stabdo progresą“, – sakė Walteris Goodwinas.

    Ką keičia specializuoti DI lustai

    DI rinkoje pastaraisiais metais ryškėja tendencija kurti vis labiau specializuotą aparatinę įrangą konkrečioms užduotims, ypač inferencijai. Praktikoje tai reiškia bandymą sumažinti energijos sąnaudas vienam atsakymui, padidinti našumą ir geriau išnaudoti atminties pralaidumą, nes būtent duomenų judėjimas tarp atminties ir skaičiavimo blokų dažnai tampa brangiausia dalimi.

    „Fractile“ nurodo dirbanti ties lustų mikroarchitektūra, sistemų kūrimu ir gamybos procesų inovacijomis. Bendrovė taip pat pabrėžia, kad tikslas nėra vien pagreitinti dabartinius scenarijus, o atverti naujus: ilgesnes užduočių grandines, sudėtingesnį planavimą, didesnės apimties analizę ir kitus DI pritaikymus, kuriuos šiandien riboja kaina ir trukmė.

    Įmonė skelbia plečianti komandas Londone, Bristolyje, San Fransiske ir Taipėjuje. Tokia geografija atspindi puslaidininkių sektoriaus realybę, kur pažangių lustų kūrimas remiasi tarptautinėmis talentų, projektavimo ir gamybos grandinėmis.

  • Londone įkurta DI startuolė „Recursive Superintelligence“ išėjo iš šešėlio: pritraukė 600 mln. eurų

    Londone įkurta DI startuolė „Recursive Superintelligence“ išėjo iš šešėlio: pritraukė 600 mln. eurų

    Londone įkurta dirbtinio intelekto (DI) startuolė „Recursive Superintelligence“ paskelbė išeinanti iš „stealth“ režimo ir pritraukusi apie 600 mln. eurų investiciją. Sandoris įvertino bendrovę maždaug 4,3 mlrd. eurų verte.

    Finansavimo etapui vadovavo GV ir „Greycroft“, o prie jo prisidėjo ir lustų gamintojai „Nvidia“ bei „AMD“. Bendrovė registruota Londone, biurus turi Londone ir San Fransiske, o komandoje, kaip skelbiama, dirba mažiau nei 30 žmonių.

    Įmonės pagrindinė idėja yra DI sistema, kuri galėtų sparčiai tobulėti analizuodama savo pačios veikimo rezultatus ir atlikdama iteracinius patobulinimus su minimalia žmogaus įsikišimo apimtimi. Tokia kryptis pastaruoju metu aptariama vis dažniau, nes didėja spaudimas rasti efektyvesnius būdus kelti modelių kokybę ne vien didinant skaičiavimo resursus.

    Kas stovi už startuolio?

    Vienas iš įkūrėjų yra generalinis direktorius Richardas Socheris, anksčiau ėjęs vyriausiojo mokslininko pareigas „Salesforce“. Kitas bendraįkūrėjas Timas Rocktäschelis yra Londono UCL profesorius ir buvęs „Google DeepMind“ mokslininkas.

    Startuolis taip pat telkia specialistus, dirbusius kitose didžiosiose technologijų bendrovėse, įskaitant „Meta“ ir „OpenAI“. Tokia komandos sudėtis investuotojams dažnai yra signalas, kad kuriamas produktas remiasi ne tik idėja, bet ir praktine patirtimi kuriant didelio masto DI sistemas.

    Kodėl tai svarbu rinkai?

    DI rinkoje ryškėja tendencija, kai nauji žaidėjai bando išsiskirti ne vien didesniais modeliais, o pačiu tobulinimo „varikliu“. Rekursyvaus tobulinimo kryptis siejama su siekiu kurti metodus, kurie leistų DI greičiau generuoti naujas hipotezes, testuoti sprendimus ir optimizuoti veikimą.

    Tokios ambicijos kelia ir papildomų klausimų dėl saugumo, valdymo bei atsakomybės, ypač kai kalbama apie sistemas, kurios pačios siūlo savo tobulinimo žingsnius. Bendrovė viešai akcentuoja saugaus progreso svarbą ir teigia, kad pradžioje daugiausia dėmesio skirs pačiam DI mokslui ir metodams, leidžiantiems DI kurti geresnį DI.

    „Greičiausias kelias į superintelektą bus DI, kuris rekursyviai tobulina pats save, pasitelkdamas atvirus algoritmus, skatinančius nuolatinę inovaciją“, – teigiama bendrovės paskelbtame pareiškime.

    „Pirmiausia sutelksime dėmesį į DI mokslo pažangą, tačiau sukurti metodai vėliau gali padėti spartinti pokyčius ir kitose mokslo srityse“, – priduriama tame pačiame pareiškime.

    „Recursive Superintelligence“ nėra vienintelė įmonė, ieškanti naujų būdų DI pažangai paspartinti. Pastaraisiais mėnesiais viešojoje erdvėje minimos ir kitos iniciatyvos, siekiančios alternatyvių architektūrų ar mokymo strategijų, kurios sumažintų priklausomybę nuo vien tik vis didesnių duomenų kiekių ir skaičiavimo galios.

  • „n8n“ vertė per metus beveik padvigubėjo iki 4,8 mlrd. eurų: strateginis SAP žingsnis su DI agentais

    „n8n“ vertė per metus beveik padvigubėjo iki 4,8 mlrd. eurų: strateginis SAP žingsnis su DI agentais

    Berlyne įsikūręs procesų automatizavimo startuolis „n8n“ pranešė, kad po strateginės SAP investicijos jo vertė per mažiau nei metus išaugo nuo maždaug 2,3 mlrd. eurų iki apie 4,8 mlrd. eurų. Investicija atlikta per antrinį akcijų pardavimą, todėl į įmonės akcininkų gretas SAP įžengė pirmą kartą.

    „n8n“ neatskleidė, kokio dydžio sumą investavo SAP, tačiau sandoris išryškino rinkos tendenciją: didžiosios verslo programinės įrangos bendrovės vis aktyviau perka arba integruoja įrankius, kurie padeda greičiau diegti DI sprendimus į kasdienius verslo procesus. Tokie įrankiai ypač vertinami, kai reikia sujungti daug skirtingų sistemų ir duomenų šaltinių.

    Kas yra „n8n“ ir kuo jis patrauklus?

    „n8n“ save pristato kaip DI orkestravimo platformą, leidžiančią organizacijoms sujungti šimtus programų ir paslaugų bei automatizuoti pasikartojančius darbus. Praktikoje tai reiškia, kad įmonės gali kurti automatizuotus procesus, kurie apjungia vidines sistemas, išorines programėles ir didžiuosius kalbos modelius.

    Augant DI agentų populiarumui, vis svarbesnė tampa infrastruktūra, kuri leidžia agentams veikti patikimai ir valdomai, o ne tik atlikti pavienes užklausas. Tokiose platformose akcentuojamas procesų nuoseklumas, integracijų stabilumas, prieigos kontrolė ir valdymas, kad automatizacija būtų pritaikoma realioje įmonių aplinkoje.

    Integracija su „Joule Studio“

    Kartu su investicija „n8n“ ir SAP sudarė daugiametį komercinį susitarimą. Pagal jį „n8n“ bus pasiekiamas SAP DI agentų kūrimo ir valdymo pasiūloje „Joule Studio“, kur vartotojai gali kurti, jungti ir prižiūrėti savo DI agentus.

    Šis sprendimas gali sumažinti poreikį perjunginėti skirtingus įrankius, nes sudėtingesni DI darbo srautai bus kuriami SAP aplinkoje, pasitelkiant „n8n“ vizualų procesų kūrimo lauką. Verslui tai reiškia greitesnį automatizavimo diegimą ir aiškesnį procesų suvaldymą, ypač kai agentai turi veikti su kritiniais duomenimis.

    „SAP sprendimas tapti strateginiu investuotoju ir integruoti mus į „Joule Studio“ rodo pasitikėjimą mūsų platforma ir vizija“, – sakė „n8n“ įkūrėjas ir vadovas Janas Oberhauseris.

    „Kad mastu būtų pasiekti tikslūs ir saugūs rezultatai, agentinis dirbtinis intelektas turi remtis giliomis procesų žiniomis, patikimais duomenimis ir įmonės lygio valdymu. Integruodami „n8n“ į „Joule Studio“, spartiname klientų galimybes kurti, sujungti ir išplėsti agentinį DI pagrindiniuose procesuose“, – sakė SAP vadovas Christianas Kleinas.

    Rinkoje tai signalizuoja, kad DI agentų banga pereina į kitą etapą, kuriame vien modelių ar pokalbių sąsajų nebeužtenka. Vis daugiau dėmesio skiriama tam, kaip DI realiai įsilieja į įmonių procesus, kaip jis audituojamas, prižiūrimas ir kaip užtikrinamas saugumas bei atsakomybė.

  • Londono fintech „Adfin“ pritraukė apie 16,6 mln. eurų: plečia DI valdomą verslo mokėjimų valdymą

    Londono fintech „Adfin“ pritraukė apie 16,6 mln. eurų: plečia DI valdomą verslo mokėjimų valdymą

    Londone įsikūrusi fintech bendrovė „Adfin“ pritraukė 18 mln. JAV dolerių, arba apie 16,6 mln. eurų, A serijos investicijų. Bendrovė skelbia, kad lėšas skirs DI pagrįstos pinigų judėjimo ir pinigų srautų valdymo platformos plėtrai verslui.

    Investicijų raundui vadovavo fondas Index Ventures, taip pat dalyvavo Visionaries Club ir nauji investuotojai Stéphane Kurgan bei Andrey Khusid. Po šio raundo „Adfin“ bendrai pritraukta suma viršija 27,7 mln. eurų, praėjus mažiau nei dvejiems metams nuo veiklos pradžios.

    Ko siekia „Adfin“ platforma?

    „Adfin“ teigia kurianti agentinę finansų platformą, kuri automatizuoja sąskaitų išrašymo, apmokėjimų surinkimo, priminimų ir kitų su mokėjimais susijusių procesų eigą. Praktikoje tai reiškia, kad sistema pagal kontekstą parenka veiksmus, kada ir kaip priminti klientui, kaip nukreipti į apmokėjimą ir kaip registruoti mokėjimų būsenas.

    Bendrovės idėja remiasi tuo, kad finansų komandos įmonėse vis dar daug laiko skiria pasikartojantiems administraciniams darbams, o mokėjimų informacija dažnai išskaidyta per skirtingus įrankius. „Adfin“ žada daugiau matomumo apie gautinas sumas ir mažiau rankinio darbo, išlaikant audituojamumą bei žmogaus priežiūrą.

    Vėluojantys mokėjimai išlieka problema

    „Adfin“ akcentuoja Jungtinės Karalystės smulkiojo ir vidutinio verslo realybę, kur reikšminga dalis sąskaitų apmokama pavėluotai. Tokiose situacijose lėtesnis apmokėjimas tiesiogiai veikia apyvartinį kapitalą, planavimą ir galimybes investuoti į augimą.

    Įmonė tikina, kad jos sprendimas sujungia nuosavą mokėjimų infrastruktūrą ir DI valdomas darbo eigas, kurios automatizuoja skolų išieškojimo „minkštąją“ dalį: priminimų logiką, komunikacijos seką ir mokėjimo veiksmų inicijavimą. Tokia automatizacija ypač aktuali įmonėms, kurios neturi didelių finansų skyrių, bet turi daug sąskaitų.

    Plėtra, komanda ir tarptautinės ambicijos

    Pasak bendrovės, naujai pritrauktas kapitalas bus naudojamas išplėsti platformą nuo apmokėjimų surinkimo iki platesnio pinigų srautų valdymo. Taip pat planuojama samdyti daugiau inžinerijos ir pardavimų specialistų bei pasiruošti plėtrai į kitas rinkas.

    „Mokėjimų ir pinigų srautų darbo eigų automatizavimas gali sumažinti rutiną finansų komandose, kartu išlaikant skaidrumą, audituojamumą ir žmogaus kontrolę“, – sakė „Adfin“ bendraįkūrėjas ir vadovas Tom Pope.

    Fintech sektoriuje DI taikymas vis dažniau nukreipiamas ne į vien tik ataskaitas ar prognozes, o į procesų vykdymą realiu laiku. „Adfin“ atvejis rodo, kad investuotojai toliau ieško sprendimų, kurie mažina vėluojančių mokėjimų poveikį ir padeda įmonėms greičiau paversti pardavimus realiomis įplaukomis.

  • Italijos startuolis „Pillar“ pritraukė 12 mln. eurų: DI platforma žada supaprastinti statybų valdymą

    Italijos startuolis „Pillar“ pritraukė 12 mln. eurų: DI platforma žada supaprastinti statybų valdymą

    Italijos statybų technologijų startuolis „Pillar“ pritraukė 12 mln. eurų pradinio etapo investiciją, kurią vedė fondai Earlybird Venture Capital ir Base10 Partners. Prie raundo prisidėjo ir Italian Founders Fund, o bendra įmonės pritraukta suma pasiekė 15,2 mln. eurų.

    Investicija gauta praėjus mažiau nei aštuoniems mėnesiams po viešo produkto starto, todėl rinka signalizuoja aiškų poreikį: statybų sektoriuje vis dar trūksta vieningos, realiu laiku veikiančios valdymo sistemos. „Pillar“ teigia kurianti DI paremtą operacinę platformą rangovams, kuri automatizuoja administracines ir „back office“ užduotis.

    Ką daro platforma rangovams?

    „Pillar“ sprendimas orientuotas į kasdienius procesus, kurie statybose dažnai vyksta per atskiras skaičiuokles, skirtingas programas ir rankinius veiksmus. Platforma siekia automatizuoti sąmatų ir pasiūlymų rengimą, maržos sekimą, darbo jėgos valdymą bei ataskaitų parengimą vykstant projektams.

    Įmonės tikslas yra suteikti rangovui operacinį matomumą vienoje vietoje, kad sprendimai būtų priimami remiantis nuolat atsinaujinančiais duomenimis. Tokia logika ypač svarbi projektiniame versle, kur pinigų srautai, terminai ir pakeitimai objekte tiesiogiai veikia pelningumą.

    Statybos dar atsilieka nuo skaitmenizacijos

    Statybos išlieka viena didžiausių pasaulio industrijų, tačiau skaitmenizacijos tempas joje dažnai lėtesnis nei gamyboje ar logistikoje. Praktikoje tai reiškia fragmentuotus duomenis, skirtingas sistemas ir ribotą kontrolę tarp biuro ir statybvietės, o klaidos kainuoja brangiai.

    „Pillar“ akcentuoja, kad dalis informacijos statybų komandose vis dar keliauja per susirašinėjimo kanalus, todėl bendrovė kuria integracijas, leidžiančias sujungti duomenis iš apskaitos sistemų, banko išrašų ir komunikacijos su statybviete į vieną sąsają. Tokiu būdu rangovui neturėtų reikėti kardinaliai keisti įpročių, kad gautų aiškesnį projekto vaizdą.

    „Kiekvienas projektas remiasi fragmentuotais duomenimis, rankiniais procesais ir beveik nulinio lygio matomumu nuo rangovo biuro iki komandos objekte. Mes kuriame numatytąją operacinę sistemą, nuo kurios ši industrija priklausys Italijoje, Europoje ir visur, kur statybos vis dar vyksta chaotiškai“, – sakė „Pillar“ vadovas ir vienas įkūrėjų Gabrielis Guinea Montalvo.

    Kam bus panaudoti 12 mln. eurų?

    Pasak bendrovės, naujas kapitalas bus skirtas sustiprinti pozicijas Italijoje, plėtrai į tarptautines rinkas ir produkto ekosistemos vystymui. „Pillar“ planuoja plėsti platformą papildomais moduliais, apimančiais pirkimus, konkursų ir pasiūlymų valdymą, subrangovų koordinavimą, bankinius procesus bei susijusias statybų paslaugas.

    Ilgalaikė kryptis yra tapti centrine statybų sektoriaus operacine platforma, apimančia projektų valdymą, atsiskaitymus ir darbo jėgos operacijas. Jei tokios sistemos bus sėkmingai pritaikytos rinkoje, jos gali sumažinti administracinę naštą ir pagerinti finansinę kontrolę, kuri statybose dažnai tampa silpniausia grandimi.

  • „Paymentology“ pritraukė apie 160 mln. eurų: kur bendrovė mato naujas augimo kryptis

    „Paymentology“ pritraukė apie 160 mln. eurų: kur bendrovė mato naujas augimo kryptis

    Bankams ir finansų technologijų įmonėms mokėjimų išdavimą ir apdorojimą teikianti platforma „Paymentology“ pritraukė 175 mln. JAV dolerių investiciją, kuri sudaro apie 160 mln. eurų. Finansavimą bendrai vedė fondai „Apis Partners“ ir „Aspirity Partners“.

    Bendrovė kuria realaus laiko kortelių ir mokėjimų apdorojimo technologiją, skirtą skaitmeniniams bankams, fintech įmonėms ir mažmeniniams bankams, veikiantiems skirtingose rinkose. „Paymentology“ akcentuoja, kad jos sprendimas mažina priklausomybę nuo senų sistemų, kurios daliai sektoriaus vis dar apsunkina inovacijas ir greitą pokytį.

    Kas keičiasi mokėjimų rinkoje?

    „Paymentology“ teigimu, kelių debesų kompiuterijos aplinkų platforma leidžia klientams pritaikyti kortelių ir skaitmeninių mokėjimų programas prie skirtingų reguliavimo bei rinkos reikalavimų. Praktikoje tai reiškia galimybę greičiau diegti naujas funkcijas ir valdyti mokėjimo patirtį realiu laiku.

    Rinkoje vis daugiau dėmesio skiriama lankstumui ir greitam produktų paleidimui, ypač kai finansų paslaugos plečiasi už tradicinių bankų ribų. Įmonės vis dažniau ieško platformų, kurios leidžia vienu technologiniu pagrindu aptarnauti kelias šalis ir skirtingus mokėjimo scenarijus.

    „Sukūrėme mokėjimų išdavimo platformą, orientuotą į augimą, kuri padeda skaitmeniniams bankams, fintech įmonėms ir finansų institucijoms užtikrintai paleisti, plėsti ir auginti kortelių programas. Derindami globalų pajėgumą su lankstumu prisitaikyti vietoje, suteikiame klientams greitį, kontrolę ir efektyvumą vis dinamiškesnėje aplinkoje“, – sakė „Paymentology“ vadovas Jeffas Parkeris.

    Kur planuojama plėtra?

    Bendrovė nurodo augimą skaitmeninės bankininkystės, įterptųjų finansų, su skaitmeniniu turtu susietų kortelių programų ir išlaidų valdymo platformų segmentuose. Kartu pabrėžiama, kad paklausa kyla ir tarp įsitvirtinusių finansų institucijų, kurios modernizuoja senąsias sistemas.

    „Paymentology“ klientų bazė geografiškai diversifikuota, o didesnė dalis veiklos siejama su sparčiau augančiomis rinkomis Artimuosiuose Rytuose, Lotynų Amerikoje, Afrikoje ir Azijos bei Ramiojo vandenyno regione. Tokiose rinkose dažnai svarbus greitas produktų pritaikymas, mastelis ir atitiktis skirtingoms taisyklėms.

    Gautas kapitalas bus nukreiptas tarptautinei plėtrai, produktų kūrimui ir komandos augimui, didėjant debesų kompiuterija paremtų mokėjimų apdorojimo sprendimų paklausai. Bendrovė taip pat planuoja plėstis į kreditavimo sprendimus, stabilios vertės kriptoturto infrastruktūrą, tokenizaciją ir DI paremtas finansines paslaugas.

  • „Index Ventures“ remiama „Adfin“ pritraukė 15,3 mln. eurų: DI automatizuos įmonių pajamų surinkimą

    „Index Ventures“ remiama „Adfin“ pritraukė 15,3 mln. eurų: DI automatizuos įmonių pajamų surinkimą

    Londono finansinių technologijų startuolis „Adfin“ pritraukė 15,3 mln. eurų A serijos investiciją, kurią vedė rizikos kapitalo fondas „Index Ventures“. Bendrovė kuria sprendimą, leidžiantį įmonėms automatizuoti sąskaitų apmokėjimo surinkimą ir susijusius finansų komandos procesus pasitelkiant DI.

    Raunde taip pat dalyvavo „Visionaries Club“, o prie investuotojų prisijungė ir nauji privatūs investuotojai, tarp jų buvęs „King“ operacijų vadovas Stéphane Kurgan bei „Miro“ įkūrėjas Andrey Khusid. „Adfin“ skelbia, kad per mažiau nei dvejus metus bendra pritraukta suma viršijo 25,5 mln. eurų.

    Nuo sąskaitų apmokėjimo iki pinigų srautų valdymo

    Įmonė teigia, kad naujas finansavimas bus skirtas produktą išplėsti iki visapusiško pinigų srautų valdymo, spartinti samdą inžinerijos ir pardavimų komandose bei pasiruošti tarptautinei plėtrai. Pagrindinis „Adfin“ pažadas rinkai yra mažesnė administracinė našta ir greitesnis apmokėjimų surinkimas įvairiais kanalais.

    „Adfin“ įkūrėjai Tom Pope ir Ciprian Diaconasu startuolį įkūrė 2024 metais. Bendrovė save pristato kaip platformą, kuri nuo pat pradžių projektuota būtent sąskaitomis pagrįstiems atsiskaitymams, o ne bendram mokėjimų priėmimui elektroninėje prekyboje.

    „Kuriame agentinę finansų platformą pinigų judėjimui: automatizuojame darbo eigas, kurias finansų komandos naudoja, kad gautų apmokėjimus, valdytų pinigus ir ilgainiui dar daugiau. Tai darome taip, kaip klientai nuolat sako norintys: saugiai, audituojamai, atsekamai, o žmonės išlieka tvirtai kontrolėje“, – sakė „Adfin“ vadovas ir vienas įkūrėjų Tom Pope.

    Kodėl vėluojantys apmokėjimai vis dar problema?

    „Adfin“ remiasi Jungtinės Karalystės smulkiojo ir vidutinio verslo realijomis: bendrovės teigimu, apie 63 proc. išrašomų sąskaitų apmokamos pavėluotai. Tokie vėlavimai mažina apyvartinių lėšų prieinamumą, riboja augimą ir didina riziką verslams, kurių veikla priklauso nuo reguliarių įplaukų.

    Startuolis teigia, kad jo klientų portfelyje vėluojančių sąskaitų dalis siekia apie 9 proc., o tai reikšmingai geriau nei bendras rinkos fonas. „Adfin“ nurodo aptarnaujanti daugiau nei 1 500 verslų Jungtinėje Karalystėje, įskaitant apskaitos ir teisės firmas bei paslaugų sektoriaus įmones.

    Kaip čia pritaikomas DI?

    Bendrovė akcentuoja, kad DI naudojamas ne vien priminimams siųsti, o sprendžiant, kokio veiksmo reikia kiekvienu konkrečiu atveju: kokiu kanalu komunikuoti, kada kreiptis, kaip suderinti apmokėjimo būdą ir procesą su kliento įpročiais. Tokia kryptis atitinka platesnę finansų technologijų tendenciją, kai DI vis dažniau taikomas kaip procesų automatizavimo variklis, o ne tik analitikos įrankis.

    „Index Ventures“ partnerė Julia André pabrėžė, kad fondas toliau didina įsipareigojimą komandai, nes ankstesni rezultatai rodo potencialą kurti naują kategoriją. Investuotojų logika paprasta: efektyvesnis apmokėjimų surinkimas greičiau stabilizuoja pinigų srautus, o tai tiesiogiai veikia įmonių galimybes augti ir investuoti.