CP v2

Tag: Fintech

  • Paryžiaus „Cleo Labs“ pritraukė 1 500 000 eurų: DI padės įmonėms greičiau įveikti reguliavimą

    Paryžiaus „Cleo Labs“ pritraukė 1 500 000 eurų: DI padės įmonėms greičiau įveikti reguliavimą

    Paryžiuje įsikūrusi produktų reguliacinės atitikties bendrovė „Cleo Labs“ pritraukė 1 500 000 eurų investicijų, kad paspartintų DI pagrįstos platformos plėtrą ir komercinę plėtrą Europoje. Finansavimo raundui vadovavo investuotojas Larry Berger, prie jo prisidėjo „Kima Ventures“, „Financière Saint-James“ ir keli rizikos kapitalo bei verslo angelų tinklai.

    Bendrovė veikia sparčiai augančioje regtech srityje, kur įmonės susiduria su vis sudėtingesnėmis ir skirtingose šalyse nevienodomis taisyklėmis. Dėl fragmentuoto reguliavimo atitikties valdymas dažnai lieka rankinis, o klaidos gali reikšti ne tik finansines sankcijas, bet ir prekių išėmimą iš rinkos, tiekimo grandinės trikdžius ar reputacijos žalą.

    Kaip veikia platforma?

    „Cleo Labs“ įkūrė Naomie Halioua ir Anaelle Guez, sujungusios technologijų bei teisės ir atitikties kompetencijas. Jų kuriama platforma skirta įmonėms, kurios tarptautiniu mastu parduoda fizinius produktus ir turi užtikrinti reikalavimų laikymąsi skirtingose jurisdikcijose.

    Sistema nuolat stebi reguliavimo pokyčius įvairiose šalyse ir pateikia struktūruotas įžvalgas, kurios padeda komandoms susidėlioti reikalavimus, prognozuoti pasikeitimus ir trumpinti produkto pateikimo rinkai laiką. Praktikoje tai reiškia, kad atitikties specialistai gali greičiau atsakyti į klausimą, ką konkrečiam produktui būtina padaryti prieš startą ir ką stebėti jau pardavimo metu.

    „Mūsų ambicija yra reguliacinę atitiktį, kuri šiandien dažnai laikoma suvaržymu, paversti strateginiu svertu įmonėms. DI dėka tampa įmanoma numatyti, o ne tik reaguoti“, – sakė „Cleo Labs“ bendraįkūrėja Naomie Halioua.

    Kur bus nukreiptos investicijos?

    Gautos lėšos bus naudojamos platformos galimybėms stiprinti ir funkcijų rinkiniui plėsti, taip pat pardavimų augimui Europoje. Kartu bendrovė planuoja pasirengti tolimesnei tarptautinei plėtrai, įskaitant Jungtines Valstijas.

    Toks žingsnis atspindi bendrą rinkos tendenciją: įmonės siekia automatizuoti atitikties procesus, nes reguliavimo apimtys auga, o produktų kūrimo ciklai trumpėja. Sprendimai, kurie sujungia nuolatinę stebėseną, įspėjimus ir poveikio verslui vertinimą, tampa svarbūs ne tik teisės ar atitikties skyriams, bet ir produktų vystymo, pirkimų bei tiekimo grandinės komandoms.

  • Londono „Dex“ pritraukė 4,9 mln. eurų: DI talentų agentas žada keisti programuotojų atranką

    Londono „Dex“ pritraukė 4,9 mln. eurų: DI talentų agentas žada keisti programuotojų atranką

    Londone įsikūrusi įdarbinimo platforma „Dex“ pritraukė 4,9 mln. eurų pradinę investiciją, kurią vedė rizikos kapitalo fondas „Notion Capital“. Prie raundo prisidėjo ir „Andreessen Horowitz“ programa „Speedrun“, taip pat fondas „Concept Ventures“ bei pavieniai investuotojai.

    Bendrovė skelbia, kad ši investicija seka po 2025 metais įvykusio ankstyvos stadijos finansavimo, o bendra pritraukta suma dabar siekia apie 7,7 mln. eurų. „Dex“ tikslas – pakeisti, kaip programinės įrangos inžinieriai suranda tinkamus darbo pasiūlymus, o darbdaviai – tinkamus kandidatus.

    Kaip veikia DI talentų agentas

    „Dex“ produktas veikia kaip DI paremtas talentų agentas, kuris su kandidatais bendrauja pokalbio principu ir surenka išsamesnę informaciją nei įprastas gyvenimo aprašymas. Sistema siekia suprasti žmogaus patirtį, motyvaciją ir karjeros kryptį, kad vėliau galėtų parinkti labiau atitinkančias roles.

    Platforma kandidatus taip pat lydi per visą procesą: padeda pasiruošti pokalbiams, atlikti įmonės ir pozicijos analizę, susiorientuoti atlygio rėžiuose ir lūkesčiuose. Visa tai pateikiama per pokalbinę sąsają, kuri, „Dex“ teigimu, turi sumažinti chaotišką paieškos ir kandidatavimo etapą.

    Darbdavių pusėje „Dex“ renka informaciją apie komandą, rolės reikalavimus ir sėkmės kriterijus, kad atranka būtų labiau paremta konkrečiais, su darbu susijusiais lūkesčiais. Kai nustatomas stiprus abipusis atitikimas, platforma inicijuoja tiesiogines pažintis tarp kandidatų ir samdančių vadovų.

    Rinkos spaudimas: daugiau paraiškų, mažiau kokybės

    Pastaraisiais metais atrankos procesai vis dažniau kritikuojami dėl neefektyvumo ir per didelio automatizavimo, kuris ne visada pagerina sprendimų kokybę. Paplitę greiti kandidatavimai ir masinis paraiškų siuntimas reiškia, kad darbdaviai gauna daugiau duomenų, bet ne būtinai daugiau tinkamų kandidatų.

    „Dex“ vadovas ir įkūrėjas Paddy Lambros pabrėžė, kad dabartinėje rinkoje matoma tendencija, kai DI įrankiai skatina paraiškų srautą, o atrankos filtrai dar labiau griežtėja, todėl nukenčia ir kandidato patirtis.

    „Šiuo metu matome DI varžybas iki dugno: įmones užplūsta DI sugeneruotos paraiškos, o žmonės neretai patiria nežmogišką ir neetišką atranką. „Dex“ siūlo alternatyvą“, – sakė Paddy Lambros.

    Kur bus panaudoti pinigai

    „Dex“ teigia, kad naujas finansavimas bus skirtas produkto vystymui ir komercializavimo strategijai stiprinti. Bendrovė taip pat ruošiasi plėtrai į JAV, pirmiausia orientuojantis į technologijų centrus, tokius kaip Niujorkas ir San Franciskas.

    Įmonės ambicija – padėti žmonėms greičiau rasti prasmingą darbą, kai pasiūlymai derinami ne vien pagal raktinius žodžius gyvenimo aprašyme, o pagal kompetencijų, ambicijų ir vertybių visumą. Tuo pačiu „Dex“ siekia sumažinti atrankos trintį darbdaviams, kai sprendimai priimami greičiau ir su aiškesne atitikimo logika.

  • „All3“ pritraukė apie 23 mln. eurų: robotai ir DI žada spartesnes statybas ir mažesnes sąnaudas

    „All3“ pritraukė apie 23 mln. eurų: robotai ir DI žada spartesnes statybas ir mažesnes sąnaudas

    Statybų robotikos platformą kurianti bendrovė „All3“ užsitikrino 25 mln. JAV dolerių sėklinės stadijos investiciją, kuri prilygsta maždaug 23 mln. eurų. Finansavimo raundui vadovavo RTP Global, taip pat dalyvavo SuperSeed, o papildomai prisidėjo Begin Capital, s16vc ir VNV Global.

    Įmonė kuria integruotą statybų modelį, apjungiantį autonominę robotiką, DI paremtą projektavimo programinę įrangą ir robotizuotą gamybą. Tikslas – didinti darbų našumą, mažinti kaštus ir riboti statybų poveikį aplinkai, kartu išlaikant architektūrinį lankstumą.

    Pasak „All3“, jų sistemos ašis – kojinis robotas, skirtas surinkimo darbams statybvietėje, ir įrankiai individualiems komponentams gaminti. Toks derinys turėtų padėti sumažinti rankinio darbo apimtį ten, kur tradicinė prefabrikacija susiduria su ribojimais, ypač tankiai užstatytose miestų teritorijose.

    Statybų sektorius laikomas viena didžiausių pasaulio industrijų, tačiau našumo augimas per pastaruosius dešimtmečius čia buvo ribotas. Daugelyje projektų vis dar dominuoja rankinis darbas, o procesų fragmentacija ir skirtingų rangovų grandinė dažnai kelia terminų, kokybės ir biudžetų valdymo rizikas.

    „Statyba yra didžiausias pasaulio sektorius, kuris dar nepatyrė produktyvumo revoliucijos. Su šiuo finansavimu plėsime technologijos diegimą turėdami aiškią misiją – iš esmės spręsti būsto krizę“, – sakė „All3“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Rodion Shishkov.

    Bendrovė teigia jau matanti ankstyvą rinkos paklausą: per jų projektavimo programinę įrangą apdorota daugiau nei 100 000 kvadratinių metrų gyvenamųjų projektų. Tai prisidėjo prie augančio projektų portfelio Vokietijoje, kuri pasirinkta kaip pirmoji plėtros rinka.

    Gautos lėšos bus nukreiptos moksliniams tyrimams ir plėtrai Londone bei Belgrade, taip pat – pirmosios robotų flotilės diegimui komerciniuose objektuose Vokietijoje. „All3“ veikia Europoje, turi biurus Berlyne ir Cuge, o pagrindinis dėmesys skiriamas statybų procesų modernizavimui robotikos ir DI priemonėmis.

  • „SPREAD AI“ pritraukė apie 28 mln. eurų: plėtra su „Salesforce“ ir DI gamybos duomenims sujungti

    „SPREAD AI“ pritraukė apie 28 mln. eurų: plėtra su „Salesforce“ ir DI gamybos duomenims sujungti

    Vokietijoje įkurta bendrovė „SPREAD AI“ pritraukė 30 mln. JAV dolerių, tai yra apie 28 mln. eurų, B serijos investiciją. Įmonė skelbia, kad lėšos bus skirtos tarptautinei plėtrai, platformos galimybių stiprinimui ir pozicijų įtvirtinimui pramonės sektoriuose.

    Investicijų raunde dalyvavo nauji investuotojai, tarp jų DTCP Growth, IQT, OTB Ventures, „Salesforce“ ir Thesiger Capital, taip pat investuotojas Christian Schulz. Prie finansavimo prisidėjo ir esami rėmėjai, įskaitant HV Capital bei Nauta Capital.

    Pasak bendrovės, šis finansavimo etapas dar labiau sustiprina partnerystę su „Salesforce“. „SPREAD AI“ planuoja derinti savo produktų duomenų sujungimo ir kontekstualizavimo sprendimus su „Salesforce“ „Customer 360“ platforma, kad įmonėms būtų lengviau suderinti klientų lūkesčius, inžineriją ir operacijų vykdymą.

    Kam skirtas sprendimas?

    „SPREAD AI“ platforma skirta sujungti produktų duomenis per visą gyvavimo ciklą nuo projektavimo iki gamybos ir eksploatacijos. Bendrovė akcentuoja, kad svarbiausia yra gebėjimas sujungti tiek struktūrizuotus, tiek nestruktūrizuotus duomenis iš skirtingų įmonės sistemų.

    Tokiu būdu kuriami vadinamieji Product Twins, padedantys komandoms greičiau suprasti priklausomybes, įvertinti kompromisus ir priimti sprendimus. Praktikoje tai reiškia greitesnį problemų lokalizavimą, aiškesnį pokyčių poveikį gamybai bei geresnį skirtingų padalinių darbų suderinimą.

    Pramonės DI kontekstas Europoje

    Bendrovė dirba su tarptautiniais gamintojais, įskaitant automobilių, aviacijos ir gynybos bei pramoninės įrangos sektorius. „SPREAD AI“ teigia, kad jos sprendimai gali trumpinti kūrimo ciklus, pagreitinti gedimų diagnostiką ir padėti mažinti kaštus, kai duomenys išskaidyti per senas sistemas.

    Finansavimas sutampa su platesne tendencija Europoje, kur vis daugiau dėmesio skiriama DI pritaikymui strateginėse pramonės šakose. Įmonės, kurios gali parodyti apčiuopiamą DI naudą gamybos grandinėje, dažnai išsiskiria tuo, kad sprendžia ne vien modelių tikslumo, o duomenų sujungimo, atsekamumo ir atitikties klausimus.

    „Dirbdami su „Salesforce“ galime pasiekti pramonės komandas, kurioms inžinerinių duomenų prasmė yra kritiška: kuriančias, eksploatuojančias ar prižiūrinčias gynybos sistemas, transporto priemones ir pramoninę įrangą“, – sakė „SPREAD AI“ bendraįkūrėjas ir bendrai vadovaujantis Robert Göbel.

    Antrasis bendraįkūrėjas ir bendrai vadovaujantis Philipp Noll pabrėžė ilgalaikę kryptį kurti DI pagrindą, paremtą jau egzistuojančiais inžineriniais duomenimis, kad gamintojai galėtų efektyviau dirbti ir gerinti veiklos rezultatus. Bendrovės teigimu, tikslas yra pagreitinti sprendimų priėmimą tarp inžinerijos, pardavimų ir aptarnavimo komandų, kai informacija išskaidyta per daugybę sistemų.

  • Škotijos „Cnuic“ pritraukė 2,8 mln. eurų: siekia pagreitinti fotoninių lustų gamybą

    Škotijos „Cnuic“ pritraukė 2,8 mln. eurų: siekia pagreitinti fotoninių lustų gamybą

    Edinburge įsikūręs startuolis „Cnuic“ pritraukė 2,8 mln. eurų ankstyvosios stadijos (pre-seed) investiciją. Finansavimo etapui vadovavo „Tensor Ventures“, kartu investavo Silicio slėnyje veikianti „Blank Space Ventures“ ir dar keli fondai.

    Bendrovė teigia sukūrusi veikiantį visiškai naujo tipo fotolitografijos įrenginio prototipą. Jo idėja paremta šviesos savybių panaudojimu, kad fotoniniai lustai būtų gaminami greičiau, lengviau perkonfigūruojamai ir su didesne 3D valdymo kontrole.

    „Cnuic“ tikslas yra sumažinti vieną didžiausių fotoninių lustų plėtros barjerų: sudėtingą ir brangią gamybą. Jei tokią technologiją pavyktų išplėsti iki pramoninio masto, ji galėtų paspartinti fotonikos sprendimų diegimą duomenų centruose ir ryšių infrastruktūroje.

    Kodėl fotoniniai lustai tampa svarbūs?

    Puslaidininkių pramonė ieško būdų didinti spartą ir energinį efektyvumą, kai tradiciniai silicio sprendimai vis labiau artėja prie fizinių ribų. Fotoniniai lustai duomenis perduoda ne elektronais, o šviesa, todėl teoriškai gali užtikrinti didelį pralaidumą ir mažesnius šilumos nuostolius.

    Praktikoje tai ypač aktualu duomenų centrams, kurių sąnaudas smarkiai didina elektros vartojimas ir aušinimas. Dėl to bet kokios technologijos, mažinančios energijos poreikį ir „siaurąsias vietas“ tarp skaičiavimo mazgų, gali turėti tiesioginį komercinį efektą.

    Ryšys su DI ir naujomis taikymo sritimis

    Augant DI modelių apimtims, vis didesnę reikšmę įgauna ryšio tarp daugybės procesorių greitis ir energinis efektyvumas. „Cnuic“ akcentuoja, kad fotoninių sprendimų proveržis galėtų padėti mažinti komunikacijos „butelio kakliukus“ didelio masto skaičiavimuose.

    Bendrovė taip pat nurodo platesnį šviesa paremtų sistemų potencialą, įskaitant metalešius, 3D fotoninius kristalus, AR ir VR bangolaidžius, lankstias gardeles ir panašius sprendimus. Tokios kryptys jau dabar domina tiek mokslą, tiek pramonę, tačiau jų plėtrą dažnai riboja gamybos sudėtingumas.

    „Mes išmokome naudoti elektronus. Dabar mokomės naudoti šviesą. „Cnuic“ kuria įrankius, kurie leis tai daryti masiškai“, – sakė vienas iš „Cnuic“ bendraįkūrėjų Omaras Durrani.

    Investuotojai pabrėžia, kad giliųjų technologijų (deep tech) srityje lemiamas veiksnys yra ne vien idėja, bet ir gebėjimas ją paversti patikima gamybos technologija. Jei „Cnuic“ sprendimas pasiteisins, jis gali tapti reikšmingu žingsniu, stiprinančiu Europos pozicijas puslaidininkių ir fotonikos grandinėse.

  • „Freepik“ persivadino į „Magnific“: vienoje DI platformoje sujungė kūrybos įrankius ir verslo augimą

    „Freepik“ persivadino į „Magnific“: vienoje DI platformoje sujungė kūrybos įrankius ir verslo augimą

    Skaitmeninių kūrybos išteklių platforma „Freepik“ paskelbė apie prekės ženklo atnaujinimą ir nuo šiol veiks kaip „Magnific“. Pokytis žymi bendrovės kryptį nuo atskirų kūrybinių produktų į vieną integruotą DI kūrybos platformą, skirtą tiek individualiems kūrėjams, tiek įmonėms.

    Bendrovė teigia, kad į naują etapą žengia turėdama apie 200 mln. eurų metinių pasikartojančių pajamų ir daugiau nei 1 mln. mokančių prenumeratorių. Taip pat nurodoma, kad platformą naudoja daugiau nei 250 verslo klientų, tarp jų BBC ir kitos tarptautinės organizacijos, kurios DI sprendimus taiko realiuose kūrybiniuose procesuose.

    „Pradėjome be kapitalo, trys draugai su didelėmis svajonėmis“, – sakė „Magnific“ vadovas Joaquín Cuenca.

    „Mes nežinojome, ką tiksliai sukursime. Žinojome tik tai, kad nenorime stovėti vietoje. Suradome naujų dalykų, kuriuos galime kurti, ir dabar ieškosime naujų istorijų, kurias galime papasakoti“, – sakė jis.

    „Freepik“ buvo įkurta Malagoje 2010 metais kaip grafinės medžiagos paieškos sistema, o vėliau plėtėsi į platesnį kūrybos įrankių rinkinį. Pastaraisiais metais bendrovės strategiją ypač pakeitė generatyvinio DI banga, kuri paskatino rinką pereiti nuo pavienių įrankių prie platformų, apimančių visą kūrybos ciklą.

    Persivadindama į „Magnific“ įmonė siekia aiškiau parodyti, kad dabar siūlo ne kelis atskirus produktus, o vieną ekosistemą: nuo vaizdų generavimo ir raiškos gerinimo iki vaizdo sprendimų, garso funkcijų ir komandinio darbo aplinkos. Toks suvienodinimas atspindi ir platesnę tendenciją rinkoje, kai įmonės nori mažiau skirtingų prenumeratų ir daugiau vientisų darbo eigos sprendimų.

    Nuo eksperimentų prie gamybos

    Įmonių kūrybinės komandos vis rečiau DI naudoja vien testams ar idėjų generavimui. „Magnific“ komunikacijoje akcentuojama, kad verslo klientai DI jau taiko kampanijoms, vizualų prototipavimui ir turinio pritaikymui skirtingoms rinkoms, o tai DI priemones perkelia į kasdienę gamybą.

    Ši kryptis sutampa su bendra reklamos ir rinkodaros praktika: didėjant turinio apimtims ir kanalų skaičiui, auga poreikis greitai kurti variacijas, lokalizuoti medžiagą ir išlaikyti vizualinį nuoseklumą. Platformos, kurios sujungia kūrimą, redagavimą ir komandinį darbą, įmonėms tampa patrauklesnės nei pavieniai įrankiai.

    Kas yra no-collar ekonomika?

    „Magnific“ vadovas taip pat išskiria vadinamąją no-collar ekonomiką, kurioje kūrėjai, pasitelkę DI, gali padaryti daugiau be didelių komandų ar studijų infrastruktūros. Tokia idėja remiasi prielaida, kad DI ne tik automatizuoja dalį rutininių užduočių, bet ir sumažina įėjimo barjerus, todėl didėja žmonių, galinčių kurti profesionaliau, skaičius.

    Bendrovė nurodo, kad reikšminga dalis naujų kūrėjų platformoje prisistato kaip pradedantieji, o tai signalizuoja apie besikeičiantį kūrybos rinkos profilį. Praktikoje tai reiškia, kad įrankiai tampa paprastesni, o kokybiško turinio gamyba mažiau priklauso nuo brangios technikos ar specializuotos infrastruktūros.

    Prekės ženklo keitimas į „Magnific“ taip pat padeda įmonei vienu pavadinimu apjungti skirtingas funkcijas ir aiškiau komunikuoti vertę verslo klientams. Augant DI kūrybos sprendimų konkurencijai, laimi tos platformos, kurios geba pasiūlyti ne tik modelius ar efektus, bet ir patikimą, vientisą darbo eigą su aiškiais planų lygiais, valdymu ir komandinėmis funkcijomis.

  • Prahos „Tapaya“ pritraukė 1 mln. eurų: nori, kad bekontakčiai mokėjimai veiktų bet kuriame įrenginyje

    Prahos „Tapaya“ pritraukė 1 mln. eurų: nori, kad bekontakčiai mokėjimai veiktų bet kuriame įrenginyje

    Prahoje įsikūręs mokėjimų infrastruktūros startuolis „Tapaya“ pritraukė 1 mln. eurų išankstinės (pre-seed) investicijos etapą. Raundui vadovavo „Passion Capital“, kartu dalyvavo „Depo Ventures“, o vėlesnę investiciją skyrė „BADideas.fund“.

    Įmonę 2025 metais įkūrė Laura Ďorďová, Roman Kuchařík ir Petr Zahradník. „Tapaya“ kuria programinį sluoksnį, kuris bankams, finansinių technologijų bendrovėms ir programinės įrangos platformoms leidžia integruoti atsiskaitymų priėmimą fizinėse vietose tiesiai į savo programėles.

    Iki šiol daugelis prekybininkų ir paslaugų teikėjų tebėra priklausomi nuo specialių POS terminalų, kurie kainuoja, reikalauja priežiūros ir sukuria papildomą operacinę naštą. Integracijos į kasos sistemas, ERP ar savitarnos kioskus dažnai užtrunka, nes tenka derinti skirtingus apdorojimo tiekėjus ir laikytis sertifikavimo reikalavimų.

    „Tapaya“ teigia šią problemą sprendžianti suvienydama atitikties, sertifikavimo ir mokėjimų apdorojimo integracijas į vieną programinę platformą. Tokiu būdu įprasti komerciniai įrenginiai, pavyzdžiui, telefonai ar planšetės, gali būti paverčiami mokėjimų priėmimo įrenginiais, mažinant poreikį turėti atskirą aparatūrą.

    Pasak bendrovės, tikslas yra sutrumpinti diegimo terminus nuo mėnesių iki dienų, ypač ten, kur mokėjimų priėmimas turi būti įdiegtas daugelyje skirtingų įrenginių ir programų. Tokia kryptis atitinka rinkos tendenciją pereiti prie programinės įrangos pagrindu veikiančių terminalų, kai mokėjimų priėmimas įterpiamas į verslo naudojamas sistemas.

    „Norime, kad mokėjimų priėmimas būtų toks paprastas kaip įjungti šviesą. Dešimtmečius tai reiškė priklausomybę nuo aparatūros: ją pirkti, nešiotis, jungti ir atskirai suderinti apskaitą. Prekybininkai pavargo nuo šio sudėtingumo“, – sakė „Tapaya“ bendraįkūrėja ir vadovė Laura Ďorďová.

    „Tapaya“ sprendimas kuriamas atsižvelgiant į besikeičiančius kortelių mokėjimų saugumo standartus, įskaitant PCI Security Standards Council gaires ir PCI MPoC kryptį, skirtą saugiam kortelių priėmimui komerciniuose įrenginiuose. Bendrovė pabrėžia, kad reikalavimų „sudėjimas“ į vieną integraciją partneriams leidžia greičiau pasiūlyti atsiskaitymus vietoje nebekuriant savo sertifikavimo infrastruktūros.

    Gautos lėšos bus naudojamos užbaigti PCI MPoC sertifikavimo procesą, toliau vystyti vidinę technologiją ir plėsti partnerių tinklą Europoje. Įmonė taip pat nurodo jau dirbanti su integracijomis Čekijoje ir siekianti augti Vidurio bei Rytų Europos ir Baltijos šalyse.

  • „Revolut“ atveria pirmą fizinę parduotuvę Barselonoje: kam ji skirta ir kuo skirsis nuo banko

    „Revolut“ atveria pirmą fizinę parduotuvę Barselonoje: kam ji skirta ir kuo skirsis nuo banko

    „Revolut“ pranešė planuojanti atidaryti fizinę mažmeninės prekybos erdvę Barselonoje. Tai bus pirmasis bendrovės žingsnis į nuolatinę prekybą ne tik skaitmeniniais kanalais, o naujoji vieta vadinsis „Revolut Store“.

    Ispanijos žiniasklaida skelbia, kad erdvė įsikurs miesto centre ir bus didelė, o pats sumanymas lyginamas su „Apple“ parduotuvių formatu. „Revolut“ teigia, kad tikslas yra padaryti prekės ženklą labiau pasiekiamą ir padėti klientams lengviau atrasti bendrovės produktus.

    Ne banko skyrius, o patirties erdvė

    Bendrovė tiksliai neatskleidė, kokios paslaugos bus teikiamos „Revolut Store“, tačiau pabrėžė, kad tai nebus banko skyrius. Ispanijos dienraštis La Vanguardia nurodo, kad klientai galės gauti konsultacijas dėl paslaugų pasirinkimo ir dalyvauti su prekės ženklu susijusiose patirtyse.

    „Tai nebus laikina pop-up tipo vieta, o nuolatinė erdvė. Matoma, įtraukianti erdvė, kuri atgaivins mūsų ekosistemą“, – sakė „Revolut“ atstovas.

    Pasak bendrovės, fizinė erdvė turėtų padėti stiprinti pasitikėjimą, nes skaitmeninę patirtį papildo tiesioginis kontaktas su žmonėmis. „Nusprendėme atidaryti fizinę erdvę, kad bendrautume su vartotojais taip, kaip tai daro gyvenimo būdo prekės ženklai“, – teigė „Revolut“ atstovas.

    Kodėl pasirinkta Barselona?

    „Revolut“ rinkodaros vadovas Antoine Le Nel La Vanguardia sakė, kad Barselona bendrovei ilgą laiką buvo tarsi bandymų aikštelė. Pasak jo, tai inovatyvus miestas, kuriame lengva pasiekti ir vietinius, ir tarptautinius klientus.

    „Pasirinkome Barseloną, nes ji visada buvo mūsų bandymų poligonas. Tai inovatyvus miestas, kuriame galime rasti ir vietinių, ir tarptautinių klientų“, – sakė Antoine Le Nel.

    Šis pasirinkimas siejamas ir su „Revolut“ veiklos mastu mieste: pranešama, kad Barselonoje bendrovė turi apie 700 darbuotojų. Taip pat čia „Revolut“ yra pasirinkusi vietą, kur pradėjo diegti pirmuosius bankomatus.

    Kada atsidarys ir kas dirbs?

    La Vanguardia skelbia, kad „Revolut Store“ veiks pagal nuomos sutartį ir įdarbins daugiau nei 20 žmonių. Parduotuvę planuojama atidaryti šių metų pabaigoje arba 2027 metų pradžioje.

    Jei formatas pasiteisins, bendrovė svarstys jį kartoti ir kitose rinkose. Tai reikštų, kad „Revolut“ skaitmeninį modelį papildytų nuolatinė fizinių erdvių strategija, orientuota į konsultacijas, edukaciją ir prekės ženklo patirtį, o ne į tradicines kasdienes banko operacijas.

  • DI asistentą finansų patarėjams kurianti „Marloo“ pritraukė apie 9 mln. eurų: kur plėsis toliau

    DI asistentą finansų patarėjams kurianti „Marloo“ pritraukė apie 9 mln. eurų: kur plėsis toliau

    Londone įsikūrusi bendrovė „Marloo“, kuri kuria dirbtinio intelekto sprendimą finansų patarėjams, užbaigė apie 9 mln. eurų vertės pradinį investicijų etapą. Jam vadovavo fondas Blackbird Ventures, dalyvavęs ir ankstesniame įmonės finansavime, o per maždaug metus bendra pritraukta suma siekia apie 11,7 mln. eurų.

    „Marloo“ vystoma platforma skirta sumažinti kasdienę administracinę naštą, kuri tenka finansų patarėjams. DI gali automatizuoti užrašų darymą po susitikimų, dokumentacijos tvarkymą ir su atitiktimi susijusius procesus, kad daugiau laiko liktų klientų konsultavimui.

    Tokio tipo sprendimai rinkoje sparčiai populiarėja, nes finansų konsultavimo paslaugos sunkiai plečiamos didinant klientų skaičių. Dalis problemos yra tai, kad įprasti įrankiai ne visada atitinka realų patarėjų darbo ritmą, o augantis reguliavimas didina dokumentavimo ir atsekamumo poreikį.

    Įmonė teigia, kad ilgainiui platforma gali padėti pastebėti galimybes, kurios kasdienėje rutinoje lieka nepamatytos dėl laiko stokos ar per siauros konteksto aprėpties. Praktikoje tai gali reikšti priminimus apie neatnaujintą kliento informaciją, laiku neperžiūrėtus tikslus ar kitus signalus, svarbius konsultacijoms.

    „Per ilgai patarėjams skirti įrankiai neatitiko šios atsakomybės masto. „Marloo“ tai keičia ir padaro darbą, kuris anksčiau tiesiog nebuvo įmanomas“, – sakė „Marloo“ bendraįkūrėjai Hardy Michel ir Shakeel Lala.

    Naujos investicijos bus nukreiptos į plėtrą Jungtinėje Karalystėje ir Australijoje, kur, pasak įmonės, didėja sprendimo diegimas. Taip pat planuojamas žingsnis į JAV rinką ir platesnio produktų rinkinio kūrimas, siekiant, kad platforma taptų pagrindine patarėjų įmonių darbo sistema.

  • Rizikos kapitalas ir kriptovaliutos: kur dabar keliauja investuotojų pinigai ir kodėl?

    Rizikos kapitalas ir kriptovaliutos: kur dabar keliauja investuotojų pinigai ir kodėl?

    Rizikos kapitalo rinkoje vis daugiau dėmesio skiriama projektams, kurie jungia kriptovaliutas, blokų grandines ir platesnį finansinių technologijų sektorių. Po 2022–2023 metais vykusio atvėsimo investuotojai tapo atsargesni, todėl dažniau renkasi aiškesnį verslo modelį, tvirtesnę atitiktį reguliavimui ir realias pajamas.

    Ši kryptis ypač matoma ten, kur blokų grandinės sprendžia praktines problemas: atsiskaitymų greitį, tarpvalstybinių pervedimų kainą, turto tokenizaciją ar duomenų patikimumą. Vietoje plataus pažadų lauko vis dažniau vertinami konkretūs rodikliai, tokie kaip klientų išlaikymas, mokančių vartotojų augimas ir rizikos valdymo kokybė.

    Kas keičiasi investicijų logikoje

    Rizikos kapitalo fondai, vertindami su kriptovaliutomis susijusias įmones, dažniau prašo įrodyti, kaip produktas veikia be spekuliacinio rinkos pakilimo. Dėl to pirmumą įgyja infrastruktūros ir saugumo sprendimai, taip pat mokėjimų, tapatybės ir atitikties technologijos.

    Lygiagrečiai auga institucinis interesas, tačiau jis paprastai ateina su griežtesniais reikalavimais dėl skaidrumo, audito ir vidinių kontrolės procesų. Tokia dinamika skatina rinką profesionalėti, o daliai startuolių tai tampa ir konkurenciniu pranašumu.

    Reguliavimas ir reputacijos veiksnys

    Europos Sąjungoje įsigaliojant MiCA reguliavimui ir stiprėjant pinigų plovimo prevencijos reikalavimams, įmonės turi daugiau pareigų, bet kartu atsiranda aiškesnės žaidimo taisyklės. Dalis fondų tai vertina kaip signalą, kad rinkoje mažės pilkųjų zonų, o ilgainiui didės brandžių produktų dalis.

    Reputacija ir pasitikėjimas tapo svarbiais kriterijais po ankstesnių garsiai nuskambėjusių bankrotų ir apgavysčių atvejų. Investuotojai dažniau tikrina komandų istoriją, pinigų srautus, trečiųjų šalių auditą ir tai, ar projektas nepernelyg priklausomas nuo vieno partnerio ar vienos biržos.

    Kur kryptis gali vesti toliau

    Artimiausiu metu rinkoje tikėtinas nuosaikus augimas, tačiau jis labiau siesis su produktyvumu ir efektyvumu, o ne vien su vertinimų šuoliais. Daug dėmesio sulaukia sprendimai, kurie gali sumažinti finansinių paslaugų kainą, pagerinti rizikos vertinimą ir automatizuoti procesus naudojant DI.

    Investuotojų pinigai greičiausiai ir toliau keliaus į sritis, kuriose technologija dera su aiškia paklausa ir atitiktimi reguliavimui. Tai reiškia, kad kriptovaliutų ir blokų grandinių projektams vien idėjos nebeužtenka, o laimi tie, kurie gali parodyti veikiančią ekonomiką ir tvarią plėtrą.