Tag: Fintech

Europos technologijų rinkoje pastarąją savaitę fiksuotas aktyvus kapitalo judėjimas: suskaičiuota daugiau nei 65 finansavimo sandoriai, kurių bendra vertė viršijo 632 mln. eurų, taip pat daugiau nei penki pasitraukimai ir įsigijimai. Didesnė dalis naujienų sukosi apie DI infrastruktūrą, programinės įrangos tiekimo grandinės saugumą ir konsolidaciją DI modelių kūrėjų rinkoje.

Tokios savaitės paprastai laikomos gera nuotaikų indikacija: investuotojai ieško ne vien idėjų, o aiškiai monetizuojamų sprendimų, kurie gali augti su didėjančia DI paklausa. Kartu ryškėja ir kita tendencija: brandesni rinkos žaidėjai dažniau renkasi įsigijimus vietoje lėtesnio organinio augimo.

Didžiausi finansavimo sandoriai

Suomijos bendrovė „Verda“ pritraukė apie 107 mln. eurų, kad plėstų DI debesijos infrastruktūrą, paremtą švaria Šiaurės šalių energetika. Tokios krypties projektai tampa vis svarbesni, nes DI skaičiavimams reikia daug elektros, o reguliuotojai ir klientai vis dažniau tikisi mažesnio anglies pėdsako.

Jungtinėje Karalystėje „Cloudsmith“ užsitikrino apie 67 mln. eurų C serijos investiciją, orientuotą į programinės įrangos tiekimo grandinės saugumą. Ši sritis ypač aktuali didėjant atakų skaičiui per priklausomybes ir paketų registrus, o DI įrankių naudojimas programuotojų darbo eigoje dar labiau plečia rizikų paviršių.

Dar vienas ryškesnis sandoris susijęs su aparatine įranga: „Arm“ dukterinė įmonė investavo apie 58 mln. eurų į „Raspberry Pi“. Tai signalas, kad mažos galios skaičiavimo platformos ir kraštiniai įrenginiai išlieka strategiškai svarbūs, ypač plečiantis pramoniniam daiktų internetui ir įrenginiuose veikiančiam DI.

DI rinkos konsolidacija

Vokietijos DI bendrovė „Aleph Alpha“ turėtų būti įsigyta Kanados įmonės „Cohere“. Toks žingsnis rodo didėjantį spaudimą DI modelių kūrėjams: brangstant skaičiavimo ištekliams ir klientams reikalaujant patikimumo, saugumo bei aiškios kainodaros, masto ekonomija tampa lemiamu pranašumu.

Konsolidacija ryškėja ir kitose srityse. Švedijos „Legora“ įsigijo Stokholme veikiančią teisinės analizės startuolę „Qura“, o Skandinavijoje paskelbta ir apie maždaug 500 mln. eurų vertės sandorį, kuriame „SAGA Diagnostics“ įsigyja „Foundation Medicine“, priklausanti „Roche“ grupei. Tai primena, kad sveikatos technologijos ir diagnostika išlieka vienas aktyviausių įsigijimų segmentų Europoje.

Kur link juda investuotojai

Investuotojų ir institucijų dėmesys krypsta ir į gynybos inovacijas: Europos Sąjungos ir Ukrainos iniciatyva paskelbta apie 160 mln. eurų programą, kurios tikslas yra mobilizuoti iki 400 mln. eurų finansavimo. Tokios programos paprastai jungia dotacijas, rizikos kapitalą ir bendrus pirkimus, todėl gali pagreitinti dvejopo panaudojimo technologijų patekimą į rinką.

Tuo metu ankstyvos stadijos rinkoje aktyvūs fondai taip pat stiprina pozicijas. Londono „Passion Capital“ uždarė apie 46 mln. eurų ketvirtąjį ankstyvos stadijos fondą, orientuotą į DI ir finansų technologijų startuolius, o tai rodo, kad net ir atsargesnėje makroaplinkoje kapitalas DI temoms išlieka prieinamas.

Kvantinis „butelio kakliukas“

Technologijų diskusijose išsiskyrė ir kvantinių technologijų tema: vis dažniau pabrėžiama, kad ribojantis veiksnys nebūtinai yra vien lustai. Dalis kvantinių sistemų pažangos priklauso nuo tikslių lazerių ir fotonikos komponentų, kurie lemia stabilumą, kalibravimo tikslumą ir mastelio didinimo galimybes.

Tokios įžvalgos svarbios ir investuotojams, ir pramonei, nes keičia prioritetus: dėmesys persikelia nuo vien tik procesorių lenktynių prie visos tiekimo grandinės, įskaitant optiką, matavimo įrangą ir gamybos pajėgumus. Tai gali atverti naujų nišų Europos įmonėms, kurios tradiciškai stiprios fotonikos ir precizinės inžinerijos srityse.

Apibendrinant, savaitės sandoriai rodo tris aiškias kryptis: DI infrastruktūra ir energetika tampa neatsiejami, kibernetinis saugumas persikelia į programinės įrangos tiekimo grandinę, o DI kūrėjų rinka bręsta konsolidacijai. Tuo pat metu kvantinių technologijų pažanga vis labiau priklauso nuo „nematomų“ grandžių, tokių kaip lazeriai ir fotonika.

Šaltiniai:

https://tech.eu/2026/04/24/verda-raises-117m-to-scale-ai-cloud-infrastructure-built-on-clean-nordic-power/

https://tech.eu/2026/04/23/cloudsmith-raises-72m-series-c-to-secure-the-ai-era-software-supply-chain/

https://tech.eu/2026/04/24/aleph-alpha-to-be-acquired-by-cohere/

https://tech.eu/2026/04/22/the-quantum-bottleneck-isnt-chips-its-lasers-and-vexlum-wants-to-fix-it/

https://tech.eu/2026/04/24/eu-ukraine-launches-eur160m-defence-innovation-programme-to-unlock-eur400m-in-financing/

Kanados dirbtinio intelekto laboratorija „Cohere“ planuoja įsigyti Vokietijos startuolį Aleph Alpha ir sujungti veiklą, kurdama vadinamąją suverenaus DI alternatyvą JAV laboratorijoms. Apie sandorį pranešta viešai, tačiau finansinės sąlygos kol kas neatskleidžiamos, o susitarimas dar nėra užbaigtas.

„Cohere“ įkurta 2019 metais ir orientuojasi į verslo klientus, kuriems svarbūs duomenų valdymas, saugumas ir diegimas įmonių infrastruktūroje. Remiantis viešais pranešimais, „Cohere“ 2025 metais buvo vertinama maždaug 6 500 000 000 eurų, o po jungtuvių bendra įmonė esą galėtų siekti apie 18 500 000 000 eurų vertę.

Aleph Alpha taip pat įkurta 2019 metais ir anksčiau buvo minima kaip viena ryškesnių Europos didžiųjų kalbos modelių kūrėjų. Pastaraisiais metais įmonė persiorientavo nuo nuosavų LLM kūrimo į pagalbą organizacijoms diegiant ir pritaikant DI sprendimus versle bei viešajame sektoriuje.

Kas yra suverenus DI?

„Suverenus DI“ šiame kontekste reiškia galimybę kurti ir naudoti DI sprendimus taip, kad duomenys, infrastruktūra ir prieigos kontrolė liktų organizacijos ar valstybės jurisdikcijoje. Tai ypač aktualu Europos įmonėms ir institucijoms, kurios siekia mažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo ar užsienio teisinės aplinkos.

Abi bendrovės signalizuoja, kad jungtinė struktūra orientuosis į Europos infrastruktūrą ir atitiks Europos keliamus suvereniteto reikalavimus. Tokia kryptis dera su ES politika stiprinti skaitmeninę nepriklausomybę ir didinti pasitikėjimą DI sprendimais jautriuose sektoriuose, pavyzdžiui, gynybos, sveikatos ar viešųjų paslaugų.

Sandorio detalės ir investuotojai

Pasak viešai cituojamų pranešimų, „Cohere“ akcininkai jungtinėje įmonėje turėtų gauti apie 90 proc. akcijų, o Aleph Alpha akcininkams tektų apie 10 proc. Taip pat skelbta, kad sandoriui pritarimą išreiškė Vokietijos ir Kanados vyriausybės, pabrėžiant strateginę DI reikšmę.

Vienas svarbiausių elementų yra Vokietijos „Schwarz Group“ vaidmuo: ši grupė valdo prekybos tinklą Lidl ir yra reikšminga Aleph Alpha akcininkė. Skelbiama, kad „Schwarz Group“ ketina investuoti apie 560 000 000 eurų į būsimą „Cohere“ finansavimo etapą, taip sustiprindama kapitalo bazę plėtrai.

„Mes įtraukiame Aleph Alpha į „Cohere“ ir sujungiame dvi įmones“, – sakė „Cohere“ finansų vadovas Francois Chadwick.

„Įsipareigojame dirbti su Europos infrastruktūra ir išlaikyti suvereniteto reikalavimus, kurie šiuo metu sprendžiami Europoje“, – pridūrė jis.

Ką tai gali reikšti Europai?

Rinkoje, kurioje toną dažnai diktuoja JAV laboratorijos, tokios kaip „OpenAI“ ar „Anthropic“, europinis ir transatlantinis suverenaus DI pasiūlymas gali tapti patrauklesnis organizacijoms, kurios nori griežtesnės kontrolės. Praktikoje tai gali reikšti daugiau diegimų privačiuose debesyse, duomenų laikymą ES teritorijoje ir aiškesnį atitikties reguliavimui užtikrinimą.

Aleph Alpha vadovai pabrėžia, kad jų tikslas yra kurti specializuotus modelius Europos poreikiams, neaukojant suvereniteto ir skaidrumo. „Cohere“ vadovybė savo ruožtu akcentuoja, kad organizacijos vis dažniau reikalauja visiškos DI technologijų grandinės kontrolės, o sujungtos pajėgos turėtų paspartinti tiek plėtrą, tiek diegimą.

„Kartu mes suteiksime įmonėms ir vyriausybėms Kanadoje, Europoje ir visame pasaulyje technologiją, leidžiančią greitai ir saugiai pereiti prie diegimo, užtikrinant, kad jų duomenys išliktų jų pačių“, – sakė „Cohere“ vadovas Aidan Gomez.

Kol sandoris nebaigtas, esminiai klausimai išlieka dėl galutinės struktūros, reguliacinių patikrų ir to, kaip bus suderintos produktų kryptys. Vis dėlto pati žinia rodo aiškią tendenciją: DI rinkoje vis svarbesnė tampa ne vien modelių galia, bet ir suverenitetas, infrastruktūros kontrolė bei atitiktis skirtingų regionų reguliavimui.

Šaltiniai:

https://www.reuters.com/world/

https://cohere.com/

https://aleph-alpha.com/

Sofijoje kuriama techninės apskaitos ir finansinės atskaitomybės platforma „Quillon“ pranešė užbaigusi priešsėklinį finansavimo etapą ir pritraukusi apie 1,4 mln. eurų. Kartu bendrovė paskelbė apie prekės ženklo keitimą: iki šiol ji veikė „Acclara AI“ pavadinimu.

Investicijų raundui vadovavo rizikos kapitalo fondas „42CAP“, taip pat prisidėjo privatūs investuotojai, siejami su „NVIDIA“ ir „Roblox“. Bendrovė nurodo, kad dalis angelų įsitraukė dar iki institucinio finansavimo etapo, o tai dažnai signalizuoja ankstyvą pasitikėjimą produktu ir komanda.

„Quillon“ 2023 metais įkūrė Nikolay Dakov, Ivaylo Stefanov ir Atanas Dobrev. Produktas kuriamas Sofijoje, o veiklos dalis vystoma San Fransiske, taikantis į tarptautines įmones, kurioms tenka rengti sudėtingus apskaitos pagrindimus ir atitikti griežtus audito reikalavimus.

Kokią problemą sprendžia platforma

Techninė apskaita yra sritis, kurioje reikia interpretuoti apskaitos standartus ir parengti išsamias pažymas, galinčias atlaikyti auditorių patikrą, o kai kuriais atvejais ir JAV Vertybinių popierių ir biržos komisijos dėmesį. Tokie dokumentai daro tiesioginę įtaką sprendimams dėl įmonių susijungimų, skolų restruktūrizavimo ar pajamų pripažinimo.

Bendrovė pabrėžia, kad klaidos šiose situacijose gali baigtis finansinių ataskaitų tikslinimu, papildomomis reguliuotojų užklausomis ir reikšmingu finansiniu poveikiu. Dėl to įmonėms svarbu ne tik gauti atsakymą, bet ir turėti aiškų, patikrinamą pagrindimą.

Pastaruoju metu daug apskaitininkų ima naudoti bendros paskirties DI įrankius, kad susidorotų su augančiais krūviais, tačiau tokie sprendimai neretai pritrūksta audituojamumo. Jie gali pateikti nepatikrinamas nuorodas, netikslias citatas arba neparodyti aiškaus ryšio tarp išvadų ir apskaitos standartų tekstų.

Audituojamas DI ir atsekamumas

„Quillon“ teigia šią spragą užpildanti platforma, paremta nuosavu apskaitos standartų žinių grafu ir integracija su EDGAR sistema. Tokia kryptis leidžia vartotojui spręsti apskaitos klausimus žingsnis po žingsnio, o kiekvieną išvadą susieti su šaltiniu.

Platforma viename procese sujungia tyrimą, sutarčių analizę, lyginimą su rinkos praktika ir pažymų rengimą. Akcentuojama, kad apskaitininkas gali peržiūrėti, redaguoti ir patvirtinti kiekvieną etapą, išlaikydamas žmogaus kontrolę, o rezultatai išlieka atsekami iki konkretaus šaltinio.

„Dvejus metus stebėjome, kaip techninės apskaitos specialistai bando naudoti bendros paskirties DI, kad suspėtų su darbu, kuris augo greičiau nei įdarbinimas“, – sakė „Quillon“ bendraįkūrėjas ir vadovas Nikolay Dakov.

„Jiems nepavyko, nes joks auditorius negins rezultato, kurio DI negali pagrįsti šaltiniais. Sukūrėme „Quillon“, kad uždarytume šią spragą: erdvę, kurioje DI atlieka analizę, apskaitininkas valdo procesą kiekviename žingsnyje, o kiekvienas teiginys grįžta į tikslų standarto paragrafą“, – sakė jis.

Kur bus panaudotos investicijos

Pradiniame etape „Quillon“ orientuojasi į techninės apskaitos pažymas, kurios, pasak bendrovės, formuoja beveik visus sprendimus dėl viešų bendrovių finansinės atskaitomybės. Toliau planuojama plėtra į platesnius finansinės atskaitomybės procesus, įskaitant ketvirtines ir metines ataskaitas.

Gautos lėšos, bendrovės teigimu, bus skirtos inžinerijos komandai stiprinti ir produkto pateikimui rinkai spartinti. Tikslas yra pereiti nuo labiau tyriminio sprendimo prie platformos, kuri gali parengti galutinius dokumentus ir palaikyti apskaitos procesus nuo pradžios iki pabaigos.

Rinkos kontekste ši kryptis atspindi augantį poreikį vadinamiesiems atsekamiems DI sprendimams, ypač srityse, kuriose svarbus auditas, atitiktis ir atsakomybė už pateikiamas išvadas. Finansų ir apskaitos komandoms vis dažniau reikia ne tik greitesnio darbo, bet ir įrodymų grandinės, kurią būtų galima patikrinti.

Šaltiniai:
https://www.quillon.ai/
https://www.42cap.com/
https://www.sec.gov/edgar

[title]
„Cloudsmith“ pritraukė 67 mln. eurų: nori sustiprinti programinės tiekimo grandinės saugumą DI eroje
[/title]

[content]

Universali programinės įrangos artefaktų valdymo platforma „Cloudsmith“ pritraukė apie 67 mln. eurų C serijos investiciją. Finansavimo etapui vadovavo TCV, prie jo prisidėjo „Insight Partners“ ir kiti esami investuotojai.

Bendrovė teigia, kad naujos lėšos skirtos augimui tuo metu, kai DI keičia programinės įrangos kūrimo mastą ir greitį. DI kodavimo agentams generuojant vis daugiau kodo, didėja ir priklausomybių bei paketų kiekis, o kartu plečiasi galimų pažeidžiamumų paviršius.

Įmonėms tai tampa ne vien techniniu, bet ir valdymo lygmens klausimu: programinės tiekimo grandinės apima atvirojo kodo bibliotekas, vidinius paketus ir trečiųjų šalių komponentus. Kartu auga reguliacinis spaudimas įrodyti, kad programinė įranga, įskaitant DI sugeneruotą kodą, yra saugi pagal numatytąją koncepciją ir tinkamai valdoma.

„Cloudsmith“ pozicionuoja savo sprendimą kaip infrastruktūrą, leidžiančią komandoms centralizuotai valdyti, apsaugoti ir taikyti valdymo taisykles paketams skirtinguose formatuose ir aplinkose. Bendrovė pabrėžia, kad platforma sukurta kaip debesų gimtoji, todėl orientuota į matomumą, kontrolę ir procesus, reikalingus greitam pristatymui išlaikant atitiktį.

Investicija pritraukta praėjus maždaug metams po B serijos etapo, o „Cloudsmith“ augimą sieja su įmonių perėjimu nuo senesnių priemonių prie debesų gimtųjų sprendimų. Pasak bendrovės, tarp klientų yra didelių tarptautinių organizacijų, kurios, diegdamos DI kodavimo agentus, ieško vadinamųjų apsauginių turėklų ir valdymo mechanizmų programinės tiekimo grandinės rizikoms mažinti.

„Mes nebegrįšime prie rankomis kuriamos programinės įrangos. DI agentai generuoja tiek daug programinės įrangos taip greitai, kad žmonėms beveik neįmanoma viską kruopščiai peržiūrėti“, – sakė „Cloudsmith“ vadovas Glennas Weinstein.

Investuotojų teigimu, DI įrankiams įsitvirtinant programuotojų kasdienybėje, kritiškai svarbu tampa ne tik kodo kūrimas, bet ir visos priklausomybių grandinės kontrolė, atsekamumas bei politika, kuri užtikrina saugumą ir atitiktį. Tokiu atveju artefaktų ir paketų valdymo platformos tampa esmine „statybinių medžiagų“ tiekimo grandinės dalimi.

„Cloudsmith“ skelbia, kad gautas finansavimas bus panaudotas spartesnei produkto plėtrai ir komercinių pajėgumų stiprinimui. Bendrovė taip pat akcentuoja tikslą padėti organizacijoms suvaldyti augantį paketų srautą ir rizikas, kurios kyla, kai programinė įranga kuriama ir atnaujinama dideliu tempu.

Programinės tiekimo grandinės saugumo tema pastaraisiais metais tapo viena karščiausių kibernetinio saugumo krypčių, ypač po plačiai nuskambėjusių tiekimo grandinės incidentų. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį programinės įrangos kilmės įrodymams, komponentų inventorizacijai, pasirašymui ir automatizuotai politikai, kuri padeda sumažinti riziką dar iki diegimo į gamybinę aplinką.

DI eroje šie procesai įgauna papildomą svorį, nes didesnis kodo generavimo greitis dažnai reiškia ir didesnę priklausomybių apimtį, o tai apsunkina rankinę kontrolę. Todėl rinkoje ryškėja tendencija daugiau pasitikėti automatizuotomis valdymo taisyklėmis, nuolatiniu stebėjimu ir centralizuotu artefaktų bei paketų „srauto“ valdymu organizacijos viduje.

Šaltiniai:

– https://tech.eu/2025/03/03/cloudsmith-raises-23m-series-b-for-enhanced-software-supply-chain-security/

– https://tech.eu/2025/10/22/allica-bank-snaps-up-uk-embedded-payments-startup-kriya/

– https://tech.eu/2024/10/28/filigran-bags-35m-series-b-to-boost-global-expansion-and-product-innovation/

Švedijos teisinių technologijų bendrovė „Legora“ įsigijo Stokholme įkurtą teisės tyrimų startuolį „Qura“, kuris kuria advokatams skirtą paieškos sistemą. Tai jau antrasis „Legora“ įsigijimas per maždaug du mėnesius, o sandorio vertė neatskleidžiama.

„Legora“ vysto dirbtinio intelekto platformą, padedančią teisininkams atlikti tyrimus, peržiūrėti dokumentus ir rengti teisinių tekstų projektus. Bendrovė siekia sustiprinti pozicijas rinkoje, kurioje sparčiai auga DI sprendimų poreikis tiek didžiosiose advokatų kontorose, tiek įmonių teisės skyriuose.

Kas yra „Qura“ ir kuo išsiskiria

„Qura“ buvo įkurta 2023 metais, o komandą sudaro apie 10 žmonių. Startuolis sukūrė paieškos variklį, kuris pasitelkia DI, kad nuskenuotų teisės dokumentus, sujungtų daugybę teisinių šaltinių ir pateiktų greitas santraukas arba išsamesnes konkrečių klausimų analizes.

„Legora“ teigimu, „Qura“ sprendimas peržengia įprastą informacijos ištraukimo modelį, kai sistema tik suranda panašius fragmentus. Bendrovė pabrėžia, kad įrankis orientuotas į tikslesnį ir patikimesnį teisinį argumentavimą, o ne paviršinę paiešką.

Įsigijimas „Legora“ suteikia funkcionalumą, kurio pati bendrovė iki šiol neturėjo. Būtent teisinių šaltinių paieška ir jų sujungimas į patikimą atsakymą yra vienas sudėtingiausių etapų kuriant DI produktus teisininkams, nes svarbiausia ne greitis, o tikslumas, šaltinių atsekamumas ir klaidų rizikos valdymas.

Plėtra tarptautiniu mastu

„Qura“ nurodo dirbanti su advokatų kontoromis, kurios tradiciškai rėmėsi teisės leidėjų ir duomenų bazių produktais. Pasak bendrovės, jos sprendimas jau naudojamas 27 šalyse, todėl integravimas į „Legora“ platformą gali tapti greitu keliu į platesnį tarptautinį mastą.

Pagal susitarimą „Qura“ komanda prisijungs prie „Legora“ teisinių tyrimų padalinio. Pagrindinis tikslas bus tarptautinė plėtra, įskaitant JAV rinką, kur konkurencija teisinių DI įrankių segmente yra itin intensyvi.

Finansavimas ir ankstesni sandoriai

Praėjusiais metais „Qura“ pritraukė apie 2 100 000 eurų investiciją, kuriai vadovavo „Cherry Ventures“. Tokie ankstyvieji raundai teisinių technologijų srityje dažnai skiriami duomenų infrastruktūrai, komandai ir produktų testavimui su advokatų kontoromis, kur diegimas paprastai užtrunka ilgiau nei kitose programinės įrangos rinkose.

„Legora“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Maxas Junestrandas teigė, kad teisiniai tyrimai taps kertine DI sprendimų teisininkams dalimi. Jo teigimu, vertinant įvairius startuolius visame pasaulyje, „Qura“ išsiskyrė gebėjimu sujungti gilų teisinį išmanymą su DI sprendimams pritaikyta infrastruktūra.

„Teisiniai tyrimai bus kertinė teisinio DI pagrindo dalis, o „Qura“ yra sukūrusi vieną įspūdingiausių pamatų pasaulyje“, – sakė Maxas Junestrandas.

„Vertinome teisinių tyrimų startuolius visame pasaulyje, ir „Qura“ išsiskyrė didele persvara. Jų gebėjimas sujungti gilų teisės supratimą su tikrai DI sprendimams natūralia infrastruktūra yra išskirtinis“, – pridūrė jis.

Šis sandoris seka po ankstesnio „Legora“ įsigijimo, kai bendrovė įtraukė Kanados teisinių DI sprendimų kūrėją „Walter“ ir akcentavo plėtrą Šiaurės Amerikoje. Teisinių technologijų rinkoje tai rodo aiškią kryptį: platformos siekia greitai praplėsti kompetencijas įsigydamos nišinius produktus, ypač teisinių šaltinių paieškos ir analizės grandyje.

Šaltiniai:
– https://www.quradata.com/
– https://legora.com/
– https://cherry.vc/

Suomijos klimato technologijų bendrovė „TheStorage“, kuri kuria pramoninės šilumos energijos kaupimo sprendimus, užbaigė pradinio etapo finansavimo raundą ir pritraukė 3,6 mln. eurų. Raundui vadovavo rizikos kapitalo fondas „Voima Ventures“, prisidėjo ankstesni investuotojai „Superhero Capital“ ir „2C Ventures“, taip pat naujas investuotojas „Momentum“.

Bendrovė taikosi į vieną sudėtingiausių dekarbonizacijos sričių Europoje ir pasaulyje – pramonės šilumos gamybą. Daugelyje sektorių būtent šiluma sudaro reikšmingą galutinio energijos suvartojimo dalį, o jos gamyba dažnai vis dar remiasi iškastiniu kuru, nes procesams reikia patikimo, aukštos temperatūros energijos.

„TheStorage“ technologija energiją kaupia smėlyje, o vėliau ją atiduoda kaip šilumą tuomet, kai jos reikia pramoniniam procesui. Toks sprendimas leidžia elektrifikuoti šilumos gamybą, lengviau integruoti atsinaujinančią energiją ir lanksčiau planuoti vartojimą, atsižvelgiant į elektros rinkos kainas.

Kaupimas tampa ypač aktualus augant atsinaujinančios energetikos daliai, kai pasiūla svyruoja pagal oro sąlygas, o kainos biržose gali stipriai kisti. Sukaupta šiluma gali būti naudojama piko metu arba tada, kai elektros energija yra brangesnė, taip mažinant ir sąnaudas, ir su šilumos gamyba susijusias emisijas, palyginti su iškastiniu kuru paremtomis sistemomis.

„Naujas finansavimas suteikia mums realų pagreitį komercializuojant technologiją. Susidomėjimas šilumos energijos kaupimu pramonėje sparčiai auga, o mūsų tikslas – tapti pirmuoju pasirinkimu įmonėms, kurios ieško efektyvių sprendimų mažinti energijos sąnaudas ir siekti tvarumo tikslų“, – sakė „TheStorage“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Timo Siukkola.

Bendrovė pabrėžia, kad sprendimas gali padėti ne tik mažinti kaštus ir emisijas, bet ir lanksčiau reaguoti į elektros kainų svyravimus. Kai kuriais atvejais toks lankstumas atveria kelią dalyvauti elektros tinklo balansavimo mechanizmuose, o tai pramonei gali tapti papildomu pajamų šaltiniu ir kartu prisidėti prie sistemos stabilumo.

Pasak „TheStorage“, technologija sukurta taip, kad šilumos perdavimas būtų efektyvus, o integracija į esamus pramoninius procesus nereikalautų kompromisų dėl našumo. Gavusi naują kapitalą, bendrovė planuoja spartinti komercializavimą, plėsti komandą ir toliau tobulinti sprendimą, siekdama mastelio tarptautinėse rinkose.

Investuotojų dėmesys pramoninei šilumai pastaraisiais metais auga, nes būtent šioje srityje dažnai sunkiausia greitai pakeisti iškastinį kurą. Šilumos kaupimas laikomas viena praktiškiausių krypčių, leidžiančių pramonei mažinti priklausomybę nuo dujų ar anglies, geriau išnaudoti atsinaujinančią elektrą ir valdyti kainų riziką.

Šaltiniai:

– https://tech.eu/2024/10/17/thestorage-raises-eur3-6m-to-scale-industrial-thermal-energy-storage/

– https://www.iea.org/reports/industrial-heat

– https://www.iea.org/reports/electricity-2024

2025 metais Europos fintech finansavimo rinka išliko aktyvi, tačiau kapitalas vis labiau koncentruojasi keliuose centruose. Daugiausia lėšų pritraukė Jungtinė Karalystė, o didelę dalį bendros sumos sudarė ne vien rizikos kapitalas, bet ir didelės apimties skolos finansavimas.

Vertinant bendrą pritrauktą kapitalą, Jungtinė Karalystė ryškiai pirmauja: 2025 metais fintech įmonės čia surinko daugiau nei 6,1 milijardo eurų. Tai sudaro daugiau nei pusę viso Europos fintech finansavimo, be to, JK fiksuotas ir didžiausias sandorių skaičius, rodantis tiek investuotojų aktyvumą, tiek brandesnę ekosistemą.

Skola tapo esminiu varikliu

Vienas ryškiausių 2025 metų bruožų yra skolos finansavimo reikšmė. Nors tokių sandorių buvo mažiau, jie sudarė beveik trečdalį viso pritraukto kapitalo ir dažniausiai pasireiškė kaip didelės kredito linijos, sandėlio tipo finansavimas ar turtu užtikrintos struktūros.

Tokia kryptis siejama su tuo, kad dalis fintech modelių, ypač skolinimo, mokėjimų ir integruotų finansų srityse, jau pasiekė mastą, kuriam auginti reikia daug kapitalo. Tuo pat metu A ir B serijų investicijos Europoje išliko, tačiau bendrame paveiksle jų dalis buvo mažesnė nei vėlesnio etapo ir skolos sandorių.

Antra lyga: Vokietija ir Prancūzija

Po Jungtinės Karalystės rikiuojasi Vokietija ir Prancūzija, kurios 2025 metais pritraukė atitinkamai apie 1,5 milijardo ir 1 milijardą eurų. Nyderlandai ir Šveicarija seka gerokai iš paskos, o Ispanija ir Turkija išsiskyrė didesniu sandorių skaičiumi, tačiau mažesnėmis vidutinėmis investicijų sumomis, būdingomis ankstyvesnėms stadijoms.

Didžiausi 2025 metų finansavimo pritraukėjai gerai atspindi šią dinamiką: viršuje dominuoja JK įmonės, o dauguma rekordinio dydžio sandorių yra susiję su skolos instrumentais, kurie leidžia fintech greitai didinti paskolų portfelius ar finansuoti klientų operacijas.

Remiantis 2025 metų duomenimis, tarp daugiausiai pritraukusių įmonių pateko „Propel Finance“, „Capital on Tap“, „Bees & Bears“, „Younited“, „Carmoola“, „Wagestream“, „Abound“, „Finom“, „365 Finance“ ir „Froda“. Jų pritrauktos sumos svyravo nuo maždaug 170 milijonų eurų iki kelių milijardų eurų, o finansavimas dažnai buvo nukreiptas skolinimo apimčiai didinti, plėtrai į naujas rinkas ir produktų vystymui.

Ši tendencija rodo, kad Europa išlaiko stiprų ankstyvos stadijos aktyvumą, tačiau didžiausios sumos vis dažniau keliauja į brandesnius, kapitalui imlius modelius. Investuotojai, ypač skolos rinkų dalyviai, labiau remia įmones, kurios gali pagrįsti augimą stabiliais pinigų srautais, rizikos valdymu ir aiškiai apibrėžtu plėtros planu.

Fintech sektoriui tai reiškia dvejopą realybę: naujiems žaidėjams finansavimo galimybių netrūksta, tačiau didžiausi šuoliai vis dažniau priklauso nuo gebėjimo pasiekti vėlesnį augimo etapą arba pasinaudoti skolos instrumentais. 2025 metais būtent tai ir tapo pagrindiniu skirtumu tarp rinkų lyderių ir likusios Europos.

Šaltiniai:

– https://tech.eu/2025/03/27/deutsche-bank-commits-250m-to-british-fintech-abound/

– https://tech.eu/2025/04/23/swedish-lender-froda-raises-eur20m-to-fuel-european-expansion/

– https://tech.eu/2025/05/07/wagestream-secures-ps300m-debt-financing-for-expansion/

– https://tech.eu/2025/06/24/carmoola-accelerates-with-ps300m-facility-to-expand-car-finance-offering/

– https://tech.eu/2025/01/20/climate-fintech-bees-bears-secures-500m-for-energy-credit-platform/

Jungtinės Karalystės skaitmeninis bankas „Starling Bank“ neplanuoja eiti į JAV mažmeninės bankininkystės rinką. Banko finansų direktorius Declanas Fergusonas teigia, kad ši rinka yra per daug užpildyta, todėl reali augimo galimybė ten ribota.

Vietoj to „Starling Bank“ JAV plėtrą sieja su verslas verslui kryptimi ir programine platforma „Engine“. Bankas taip pat svarsto įsigyti nedidelį JAV banką, kad gautų nacionalinę banko licenciją ir lengviau plėstų veiklą šalyje.

„Galimybė Jungtinės Karalystės mažmeniniam bankui ten sėkmingai įsitvirtinti yra ribota. Nematau, koks būtų aiškus išskirtinumas“, – sakė D. Fergusonas.

„Starling Bank“, turintis beveik 5 mln. mažmeninių klientų, licenciją JAV ketina užsitikrinti ne per savarankišką paraišką, o per kuklesnį įsigijimą. Pasak finansų direktoriaus, tikslas yra per artimiausius dvejus metus įsitvirtinti JAV rinkoje.

„Engine“ yra „Starling Bank“ dukterinė įmonė, įkurta 2022 metais, kai bankas peržiūrėjo savo tarptautinės plėtros ambicijas. Platforma pristatoma kaip debesijos principu sukurta bankininkystės sistema, kurią finansų įstaigos gali naudoti skaitmeninei klientų registracijai, taupymo produktams ir kitoms paslaugoms kurti bei tobulinti.

JAV „Engine“ jau įsteigė dukterinę bendrovę Delavere ir plėtrą koordinuoja iš Niujorko. Šiai krypčiai vadovauti paskirtas buvęs „McKinsey“ partneris Jody Bhagatas, o „Engine“ komandoje dirba apie 300 žmonių.

Praėjusiais metais „Engine“ pasirašė iki šiol didžiausią sutartį su „Tangerine Bank“, kuris priklauso Kanados „Scotiabank“ grupei. Šis sandoris rodo, kad „Starling Bank“ JAV mato daugiau potencialo kaip technologijų tiekėjas finansų sektoriui, o ne kaip dar vienas vartotojų bankas.

Britų skaitmeninių bankų situacija JAV išlieka nevienalytė. 2026 metais „Monzo“ pranešė pasitraukiantis iš JAV rinkos, o „Revolut“ tuo metu siekė nacionalinės banko licencijos, tikėdamasis plėsti paslaugas šalyje. „Starling Bank“ pasirinko kitą kelią: licenciją svarsto kaip infrastruktūrinį pagrindą, tačiau augimą sieja su B2B platformos eksportu.

Tokį sprendimą lemia ir JAV mažmeninės bankininkystės specifika: itin didelė konkurencija, sudėtinga reguliacinė aplinka ir brangus klientų pritraukimas. Tuo metu bankinių technologijų paklausa auga, nes tradiciniai bankai ir kredito unijos modernizuoja sistemas, skaitmenina klientų aptarnavimą ir ieško greitesnių būdų diegti naujus produktus.

„Starling Bank“ pasirinkta strategija leidžia mažinti riziką, būdingą tiesioginei mažmeninei plėtrai, ir kartu išnaudoti sukauptą patirtį kuriant skaitmenines banko paslaugas. Jei „Engine“ sėkmingai įsitvirtins JAV, bankas galės auginti pajamas per licencijavimo ir technologinių paslaugų modelį, neprisiimdamas visų mažmeninio banko veiklos kaštų.

Šaltiniai:
– https://www.starlingbank.com/engine/
– https://tech.eu/2026/04/01/monzo-to-exit-us-market/
– https://tech.eu/2026/03/05/revolut-makes-fresh-bid-for-us-licence/

Kembridže įsikūrusi giliųjų technologijų bendrovė „Theia Insights“ pritraukė 8 mln. JAV dolerių A serijos investiciją. Finansavimo etapui vadovavo „MiddleGame Ventures“, taip pat prisidėjo „Further Ventures“ ir „Unusual Ventures“.

Po šio raundo bendra „Theia Insights“ pritraukto kapitalo suma pasiekė 14,5 mln. JAV dolerių. Bendrovė teigia, kad lėšos padės spartinti platformos plėtrą ir didinti komandos pajėgumus.

„Theia Insights“ sprendžia problemą, kuri, pasak įmonės, yra struktūrinė finansų rinkose: trūksta realaus laiko ir tiksliai atnaujinamo pasaulio ekonomikos vaizdo. Daug institucijų iki šiol remiasi statinėmis klasifikacijomis, kai įmonei priskiriama viena pramonės šaka, nors realybėje veiklos kryptys dažnai persidengia ir keičiasi.

Toks supaprastinimas silpnina tiek analitikų darbą, tiek automatizuotų modelių rezultatus, nes dirbtinis intelektas ypač priklauso nuo nuoseklių duomenų struktūrų. Kai įmonės priskiriamos netikslioms ar pasenusioms kategorijoms, klaidingos prielaidos gali persikelti į tyrimus, rizikos vertinimą ir portfelių formavimą.

Bendrovę įkūrė dr. Ye Tian, Isami Ito ir dr. James Thorne, turintys patirties dirbtinio intelekto, finansų rinkų ir verslo programinės įrangos srityse. „Theia Insights“ tikslas yra sukurti dinamišką, DI valdomą pasaulio ekonomikos žemėlapį, kuris atspindėtų ryšius tarp sektorių ir jų kaitą laike.

Įmonės technologija apdoroja įvairius įmonių duomenų šaltinius, įskaitant reguliacinius dokumentus, rezultatų pristatymų transkriptus ir finansinius atskleidimus. Vietoje vienos etiketės kompanijos aprašomos kaip kintantis poveikių kelioms sritims ir temoms rinkinys, taip formuojant daugiamatį veiklos vaizdą.

„Pirmiausia turime aiškiai pamatyti ekonomiką, ne fragmentais, o kaip tarpusavyje susijusią visumą. „Theia“ egzistuoja tam, kad sudarytų žemėlapį to, kas iki šiol nebuvo sužemėlapiuota, ir padarytų matomą pasaulio ekonomikos struktūrą“, – sakė „Theia Insights“ įkūrėjas ir generalinis direktorius dr. Ye Tian.

„Theia Insights“ teigia, kad jos sprendimus jau naudoja pasauliniai indeksų sudarytojai, turto valdytojai, rizikos fondai ir bankai. Platforma pritaikoma nuo tyrimų ir teminės analizės iki portfelių konstravimo bei sprendimų priėmimo prekybos procesuose.

Didėjant DI taikymui finansų sektoriuje, tokie duomenų sluoksniai tampa kritiškai svarbūs, nes leidžia žmonėms ir sistemoms nuosekliai „kalbėti ta pačia kalba“ apie ekonominę veiklą. Bendrovė pozicionuoja savo produktą kaip bazinę infrastruktūrą, kuri padeda sumažinti duomenų neatitikimų keliamą triukšmą analitikoje ir automatizuotuose sprendimuose.

Gautos investicijos bus nukreiptos plėtrai į naujas turto klases, pirmiausia į privačiąsias rinkas. Taip pat planuojama stiprinti tyrimų ir inžinerijos kryptis bei plėsti komercinę veiklą tarptautiniu mastu.

Šaltiniai:

– https://www.theiainsights.com/

– https://www.middlegamevc.com/

– https://tech.eu/2024/03/06/amazon-alexa-scientist/

On-chain investicinių produktų platforma „Midas“ užbaigė 50 mln. JAV dolerių A serijos finansavimo etapą. Raundui vadovavo fondai „RRE Ventures“ ir „Creandum“, prisidėjo „Framework Ventures“, „HV Capital“, „Ledger Cathay“, „Franklin Templeton“, „Coinbase Ventures“ ir kiti investuotojai.

Po šio etapo bendra „Midas“ pritraukta suma pasiekė 58,75 mln. JAV dolerių. Prieš tai bendrovė buvo užsitikrinusi 8,75 mln. JAV dolerių pradinį finansavimą 2024 metais.

„Midas“ modelis paremtas idėja, kad institucinės investavimo strategijos gali būti perkeltos į blokų grandinę ir pateiktos kaip reguliacinius reikalavimus atitinkantys tokenai. Tokie produktai, bendrovės teigimu, investuotojams suteikia didesnį skaidrumą, likvidumą ir galimybę juos naudoti skirtinguose decentralizuotų finansų protokoluose.

Kas keičiasi investuotojams?

Pastaraisiais metais finansų rinkose ryškėja tokenizuoto turto kryptis, tačiau dalis produktų vis dar remiasi lėtesniais atsiskaitymo procesais, kurie riboja likvidumą. „Midas“ teigia, kad ši problema ypač aktuali investuotojams, norintiems greitai išsigryninti pozicijas nepažeidžiant strategijos grąžos.

Atsakydama į šį poreikį, bendrovė pristatė sprendimą Midas Staked Liquidity (MSL). Jo esmė yra atskirai suformuotas įkeistas likvidumas, kuris, pasak „Midas“, leidžia vykdyti momentinius išpirkimus nepaveikiant bazinio pajamingumo ir išlaikant produkto suderinamumą su kitais DeFi sprendimais.

„Kuriame ateitį, kur investavimas veikia kaip internetas: atvirai, skaidriai, sudedamai ir pagal nutylėjimą prieinamai“, – sakė „Midas“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Dennis Dinkelmeyer.

Kur bus nukreiptos lėšos?

„Midas“ nurodo, kad naujas kapitalas bus skirtas toliau vystyti MSL kaip atviros likvidumo architektūros dalį, orientuotą į momentinius išpirkimus on-chain investiciniuose produktuose. Taip pat planuojama plėsti produktų spektrą į platesnį institucinių turto klasių ratą, gilinti integracijas DeFi ekosistemose ir stiprinti esamas partnerystes.

Bendrovė tikisi, kad šios kryptys sustiprins jos pozicijas augančioje tokenizuotų investicijų rinkoje, kurioje didėja institucinių dalyvių dėmesys, o pagrindiniu konkurenciniu veiksniu tampa ne tik grąža, bet ir atsiskaitymo greitis bei likvidumo kokybė.

Šaltiniai:

– https://midas.app/

– https://rre.com/

– https://creandum.com/