CP v2

Tag: Fintech

  • „DeepL“ mažina apie 250 darbo vietų: DI spartėjimas verčia keisti komandų struktūrą

    „DeepL“ mažina apie 250 darbo vietų: DI spartėjimas verčia keisti komandų struktūrą

    Vokietijos vertimo įrankių kūrėja „DeepL“ planuoja atsisakyti maždaug 250 darbuotojų, tai sudaro apie ketvirtadalį jos komandos. Bendrovė aiškina, kad pertvarka reikalinga norint išlikti konkurencingiems sparčiai greitėjant dirbtinio intelekto raidai.

    Įmonės vadovas ir įkūrėjas Jarekas Kutylowskis teigia, kad tai yra sąmoningas struktūrinis sprendimas, kaip „DeepL“ turi veikti, jei nori išlaikyti globalios DI bendrovės ambiciją. Pasak jo, rinka per metus pasikeitė taip, kad keičiasi ne tik technologijos, bet ir pats darbo organizavimas.

    „DI tempas paspartėjo gerokai labiau, nei dar prieš metus atrodė įmanoma, ir tai keičia, ką reiškia dirbti efektyviai, įskaitant tokias bendroves kaip mūsų“, – sakė Jarekas Kutylowskis.

    Vadovas pabrėžia, kad bendrovė pereina prie mažesnių komandų, kuriose daugiau sprendimų priėmimo atsakomybės tenka darbuotojams, o rutininės užduotys atiduodamos DI sistemoms. Tokia schema, jo teigimu, turėtų leisti žmonėms koncentruotis į darbus, kuriuose svarbiausi kūrybiškumas, intuicija ir projektų įgyvendinimas nuo pradžios iki pabaigos.

    „DeepL“ yra Kelne įsikūrusi bendrovė, įkurta 2017 metais, geriausiai žinoma dėl teksto vertimo ir rašymo įrankių. Įmonė pasaulyje turi daugiau nei 1 000 darbuotojų, o pastaraisiais metais augant generatyvaus DI sprendimams, vertimo bei turinio kūrimo rinka tapo viena konkurencingiausių visame programinės įrangos sektoriuje.

    Viešai neįvardijama, kurios konkrečios „DeepL“ veiklos sritys bus labiausiai paveiktos atleidimų. Tačiau pats argumentas apie perėjimą prie mažesnių komandų ir DI integravimą į kasdienius procesus atitinka platesnę tendenciją technologijų rinkoje, kur įmonės peržiūri funkcijas, dubliuojančias automatizavimo galimybes, ir didesnį dėmesį skiria produktyvumui.

    Pastaruoju metu DI įrankiai vertimo srityje vystosi ypač greitai, o kokybės kartelė kyla ne tik dėl gerėjančių modelių, bet ir dėl integracijų į darbo aplinkas bei dokumentų srautus. Tokiose sąlygose įmonėms vis dažniau tenka rinktis: arba didinti kaštus plečiant komandas, arba pertvarkyti veiklą taip, kad didesnė darbo dalis būtų atliekama automatizuotai.

    „DeepL“ žinutė investuotojams ir rinkai aiški: bendrovė siekia veikti greičiau, sumažinti vidinius trukdžius ir daugiau resursų skirti produktų plėtrai. Kartu tai dar vienas signalas, kad DI diegimas keičia darbo vietas ne vien teoriškai, o labai praktiškai, per komandų dydį, vaidmenis ir organizacijų struktūrą.

  • Lietuviška „RSI Europe“ pasirinko ne dronų lenktynes: kaip niša atnešė pelną nuo pirmų metų

    Lietuviška „RSI Europe“ pasirinko ne dronų lenktynes: kaip niša atnešė pelną nuo pirmų metų

    Šiuolaikiniuose kariniuose konfliktuose vis dažniau laimi ne vien didesnės pajėgos, o greitis: sprendimai, kuriems anksčiau prireikdavo metų, dabar turi pasiekti frontą per kelis mėnesius. To reikalauja greitai besikeičianti situacija mūšio lauke, kur naujos elektroninės kovos priemonės ir taktika gali akimirksniu „pasendinti“ įrangą.

    Lietuvoje įsikūrusi gynybos technologijų bendrovė „RSI Europe“ kuria nuotoliniu būdu valdomas sprogstamąsias sistemas ir dronų technologijas, pritaikytas greitam diegimui aktyvaus konflikto sąlygomis. Įmonės vadovas Tomas Milašauskas pasakoja, kad svarbiausia buvo pasirinkti kryptį, leidžiančią produktą paversti realiai naudojamu per mėnesius, o ne per kelerius metus.

    Nuo energetikos prie gynybos technologijų

    T. Milašausko karjera prasidėjo viešajame sektoriuje energetikos reguliavime: jis dirbo su elektros kainų nustatymu Lietuvoje ir dalyvavo europiniuose infrastruktūros projektuose, įskaitant jungtis su kaimyninėmis valstybėmis. Vėliau jis perėjo į konsultacijas, o tuomet dirbo atsinaujinančios energetikos investicijų srityje Rytų Europoje.

    Pasak vadovo, posūkį į gynybos technologijas paspartino Rusijos plataus masto karas prieš Ukrainą, pakeitęs tiek regiono saugumo situaciją, tiek pramonės prioritetus. Jo teigimu, sprendimas kurti produktus, galinčius padėti Ukrainai, buvo paremtas ne tik verslo logika, bet ir suvokimu, kad grėsmė tapo labai arti.

    „Kurdami tokias sistemas suprantame, kad jos galiausiai gali saugoti ir mūsų šalį, mūsų šeimas. Ta atsakomybė suteikia darbui prasmę“, – sakė Tomas Milašauskas.

    Greitis svarbiau už tobulumą

    Įmonė pradėjo nuo nuotolinio inicijavimo sistemų: tai sprendimai, leidžiantys operatoriui saugiu atstumu aktyvuoti sprogstamuosius užtaisus ar vykdyti kitas užduotis, kai tiesioginis priėjimas pavojingas. Vadovo teigimu, būtent tokia kryptis leido išvengti ilgo produktų derinimo ciklo, būdingo sudėtingoms ginkluotės platformoms.

    Per kelis mėnesius, dirbant nedidelei komandai, buvo parengti pirmieji prototipai, išbandyti su Lietuvos kariuomene, o po patobulinimų sprendimai pasiekė Ukrainą. Toks tempas, pasak T. Milašausko, atitinka realybę, kur sprendimas, kuriamas dvejus ar trejus metus, rizikuoja nebeatitikti fronto poreikių.

    „Jei nori parduoti Ukrainai, laiko langas dažniausiai yra du ar trys mėnesiai, daugiausia. Mūšio laukas nuolat keičiasi, todėl turi reaguoti greitai“, – sakė Tomas Milašauskas.

    Niša vietoje perpildytos dronų rinkos

    Vadovas teigia, kad starto metu buvo dvi akivaizdžios kryptys: kurti dronus arba fokusuotis į nuotolinio inicijavimo sprendimus. Dronų segmentas jau buvo sparčiai pildomas gamintojais ir reikalavo didesnio kapitalo, tuo metu nišinėse srityse konkurencija buvo mažesnė, o poreikis aiškus.

    Šiandien įmonės sprendimai naudojami, be kita ko, nesprogusių šaudmenų neutralizavimo darbuose. Tokiose situacijose itin svarbus operatoriaus saugumas ir ryšio patikimumas, nes darbai dažnai vyksta užminuotose teritorijose ir aplinkoje, kur signalai gali būti slopinami.

    Įmonė taip pat vysto radijo ryšio sprendimus, paremtus mažos energijos, ilgo nuotolio technologijomis, ir dirba su autonominiais bei pusiau autonominiais dronais, pritaikytais veikti esant intensyviai elektroninei kovai. Tokiose sąlygose išryškėja ne vien pačios platformos, bet ir ryšio, atsparumo trikdymui bei greito atnaujinimo svarba.

    Pelningumas nuo pirmų metų ir augimo kliūtys

    Anot T. Milašausko, bendrovė startavo nuo maždaug 40 000 eurų asmeninės paskolos ir pasirinko augti be didelio išorinio kapitalo spaudimo. Pirmaisiais veiklos metais įmonė sugeneravo apie 170 000 eurų pajamų ir, pasak vadovo, dirbo pelningai nuo pat pradžių.

    Vis dėlto augant išryškėja logistikos ir diegimo iššūkiai: eksportuojant įrangą, pristatymas ir koordinavimas gali užtrukti ilgiau nei vietiniams Ukrainos tiekėjams. Dėl to įmonė palaiko vietines komandas Ukrainoje, kad greičiau gautų grįžtamąjį ryšį ir galėtų adaptuoti sprendimus realioms sąlygoms.

    Žvelgdamas į platesnes tendencijas, vadovas pabrėžia, kad gynybos pirkimai dronų ir susijusių sistemų srityje vis labiau krypsta ne į vieną standartizuotą platformą, o į skirtingų sprendimų derinius. Tai skatina rinkos fragmentaciją, bet kartu ir konsolidaciją, kai stipresni žaidėjai perka mažesnius arba kuria uždaras ekosistemas.

  • Londono DI konsultacijų ir atrankos startuolis „Ethos“ pritraukė 21 mln. eurų: ką žada rinkai?

    Londono DI konsultacijų ir atrankos startuolis „Ethos“ pritraukė 21 mln. eurų: ką žada rinkai?

    Londone įsikūręs dirbtinio intelekto konsultacijų ir darbuotojų atrankos startuolis „Ethos“ užsitikrino apie 21 mln. eurų A serijos investiciją. Pagrindiniu investuotoju tapo rizikos kapitalo fondas „Andreessen Horowitz“, prie raundo prisidėjo ir kiti investuotojai.

    Ši investicija papildo ankstesnį „Ethos“ pritrauktą finansavimą ir didina bendrą įmonės kapitalą iki maždaug 28 mln. eurų. Bendrovė teigia, kad lėšas skirs DI agento vystymui, tarptautinio tinklo plėtrai ir partnerystėms su DI laboratorijomis bei verslo klientais.

    Kaip veikia „Ethos“ modelis

    „Ethos“ savo paslaugą pozicionuoja kaip derinį tarp konsultavimo ir atrankos: ji padeda bazinių DI modelių kūrėjams, investicijų fondams ir įmonėms rasti siaurų sričių ekspertus tiek projektiniams darbams, tiek nuolatinėms pareigoms. Pagrindinė idėja yra greičiau ir tiksliau įvertinti žmogaus kompetencijas nei įprastai leidžia tradicinis CV.

    Startuolis naudoja balsu paremtą DI pokalbiams su kandidatais ir automatizuotą kandidatų darbų analizę. Vertinami akademiniai straipsniai, programavimo projektai ir kita profesinė medžiaga, o vėliau kandidato profilis gretinamas su tuo, kokios kompetencijos reikalingos konkrečiam klientui.

    Kodėl tai aktualu darbo rinkai

    „Ethos“ veiklos kryptis atspindi platesnę tendenciją, kai DI vis dažniau pasitelkiamas talentų paieškai ir kompetencijų vertinimui. Įmonės, ypač dirbančios su DI, siekia ne tik greičiau samdyti, bet ir sumažinti riziką prašauti pro šalį, kai pareigoms reikia labai specifinio įgūdžių derinio.

    Startuolis teigia, kad prie platformos kas savaitę prisijungia daugiau nei 5 000 kandidatų iš įvairių sričių: nuo finansų, teisės ir konsultavimo iki technologijų, sveikatos priežiūros bei kvalifikuotų amatų. Tokia aprėptis rodo ambiciją išeiti už vien tik technologijų sektoriaus ribų.

    Kas įkūrė ir kas toliau

    „Ethos“ bendraįkūrė technologijų vadovas Danielis Mankowitzas, šešerius metus dirbęs „Google DeepMind“, ir vadovas Jamesas Lo, anksčiau dirbęs „McKinsey“ bei „SoftBank Vision Fund“. Įmonė akcentuoja, kad jos tikslas yra sukurti įrankį, padedantį tiksliau įkainoti realias žmogaus kompetencijas DI keičiamoje ekonomikoje.

    „Gyvenimo aprašymas yra prastas rodiklis, ką žmogus iš tikrųjų sugeba. „Ethos“ padeda pamatyti visą kompetencijų paveikslą ir kur jis tinka DI transformuojamoje ekonomikoje“, – sakė Jamesas Lo.

    Pasak jo, DI darbo rinką keičia greičiau, nei spėja prisitaikyti tradicinės kompetencijų vertinimo priemonės. „Ethos“ teigia sieksianti šį atotrūkį mažinti kurdama DI agentą, kuris kandidatams padėtų atrasti tinkamas galimybes, o darbdaviams tiksliau identifikuoti reikalingus žmones.

  • „OpenTrade“ pritraukė 15,7 mln. eurų: kaip stablecoin pajamingumas tampa fintech standartu

    Stablecoin pajamingumo infrastruktūrą kurianti platforma „OpenTrade“ pritraukė 15,7 mln. eurų strateginį finansavimą. Raundui vadovavo fondai Mercury Fund ir Notion Capital, o prie jo prisidėjo ir a16z Crypto, AlbionVC bei CMCC Global.

    Po šio sandorio bendras „OpenTrade“ pritrauktas kapitalas viršija 27,8 mln. eurų. Bendrovė skelbia, kad lėšos bus skirtos produktų plėtrai, komandai auginti ir tarptautinei plėtrai spartinti.

    Finansavimo etapas vyksta stabiliosioms kriptovaliutoms tampant vis svarbesne finansų rinkos dalimi. Pasaulinė stablecoin pasiūla, remiantis rinkos stebėsenos platformų duomenimis, jau perkopė 278 mlrd. eurų ribą, o augantis mastas didina poreikį sprendimams, kurie leistų saugiai ir patikimai generuoti pajamingumą.

    „OpenTrade“ siūlo integruojamą infrastruktūrą, kuri leidžia finansų technologijų įmonėms, neobankams ir kriptobiržoms paleisti pajamingumo produktus JAV doleriais ar eurais paremtomis stablecoin formomis. Pagrindinė idėja yra paprasta: partneriai gali pasiūlyti klientams grąžą, nekurdamiesi atskirai investavimo, rizikos valdymo ar turto saugojimo sistemų.

    Įmonė pabrėžia, kad pajamingumas grindžiamas realaus pasaulio turto klasėmis, todėl fintech žaidėjams atsiranda alternatyva vien tik grandinėje veikiančioms palūkanų schemoms. Tokia kryptis atliepia rinkos tendenciją, kai dalis vartotojų nori kriptoturto patogumo, bet tikisi bankinio lygio aiškumo ir rizikos kontrolės.

    Nuo veiklos pradžios platforma pritraukė partnerių, tarp jų minimos „Littio“, „Midas Kripto“ ir „Glim“. Bendrovė skelbia, kad bendra užrakinta vertė viršijo 185 mln. eurų, o 2025 metais apdorotų operacijų apyvarta perkopė 231 mln. eurų, kas rodo augantį naudojimą tiek mažmeninėje, tiek institucinių klientų rinkoje.

    Augant paklausai, „OpenTrade“ plėtė pasiūlą ir už bazinės infrastruktūros ribų. Bendrovė nurodo, kad šalia pagrindinių integracijų atsirado leidimų nereikalaujantis protokolo sluoksnis ir „Curation+“ paslaugų kryptis, skirta sudėtingesnėms, institucinio lygio strategijoms, apimančioms tiek realaus pasaulio, tiek grandinėje esančius aktyvus.

    „Augant tapo aišku, kad mūsų infrastruktūra gali tarnauti ir neglobos platformoms, iždo valdymo komandoms bei turto leidėjams, kuriems visiems reikia to paties: saugaus, lengvai plečiamo būdo sujungti stablecoin su diversifikuotomis pajamingumo strategijomis“, – sakė „OpenTrade“ vienas iš įkūrėjų ir vadovas Davidas Sutteris.

    Bendrovė taip pat teigia diegianti sprendimą kaip protokolą, kuris leidžia išleisti perleidžiamus, pozicijas sekančius žetonus. Pirmasis realus įgyvendinimas siejamas su „Sierra Protocol“, o „Curation+“ apibrėžiama kaip kryptis, kurioje derinamas reguliuojamas turto valdymo prižiūrimumas ir aktyvus portfelio sudarymas.

    Naujasis kapitalas bus nukreiptas į infrastruktūros mastelio didinimą, „Curation+“ tobulinimą ir inžinerijos, turto valdymo bei klientų sėkmės komandų plėtrą. Rinkai judant link aiškesnio stablecoin reguliavimo ir didesnio institucijų įsitraukimo, tokio tipo „plug-and-play“ infrastruktūra gali tapti vienu iš kertinių fintech produktų kūrimo blokų.

  • „Y Combinator“ pirmą kartą Niujorke kalbins kripto startuolius: ką tai sako apie rinkos kryptį

    „Y Combinator“ pirmą kartą Niujorke kalbins kripto startuolius: ką tai sako apie rinkos kryptį

    Startuolių akseleratorius „Y Combinator“ pirmą kartą savo atrankos interviu konkrečiam sektoriui rengia ne įprastai San Fransiske, o Niujorke. Organizacija paskelbė, kad gyvi pokalbiai su fintech ir kripto startuolių komandomis vyks gegužės 21 dieną, o atrinkti projektai prisijungs prie 2026 metų vasaros programos.

    „Y Combinator“ žingsnis išsiskiria tuo, kad interviu perkeliami arčiau vietos ekosistemos, kuri pastaraisiais metais įgauna vis daugiau svorio. Niujorkas vis dažniau minimas kaip miestas, kuriame telkiasi komandos, kuriančios su skaitmeniniu turtu susijusias finansines paslaugas, prekybos infrastruktūrą ir su tradicine rinka persidengiančius sprendimus.

    „Tai pirmas kartas, kai „Y Combinator“ tokiu būdu išvyksta į kitą miestą dėl konkretaus sektoriaus ir susitinka su įkūrėjais ten, kur formuojasi svarbios ekosistemos“, – teigė akseleratorius.

    Pagal įprastą „Y Combinator“ pasiūlymą į programą priimamiems startuoliams suteikiama 500 000 JAV dolerių investicija už 7 proc. akcijų. Konvertavus, tai sudaro apie 460 000 eurų, tačiau galutinės sąlygos gali skirtis priklausomai nuo konkretaus susitarimo ir teisinių niuansų.

    Pastaruoju metu akseleratorius aktyviau akcentuoja, kad finansų sektorius vis labiau remsis blokų grandinės principais, o dalis komandų naudos kripto infrastruktūrą net ir nelaikydamos savęs „kripto“ įmonėmis. Praktikoje tai dažniausiai reiškia spartesnį atsiskaitymą, paprastesnį tarptautinių pervedimų organizavimą, programinį turto atvaizdavimą ir automatizuojamus finansinius procesus.

    „Y Combinator“ skelbia, kad nuo 2005 metų investavo į daugiau nei 5 000 bendrovių, o jų bendra vertė viršija 1 trilijoną JAV dolerių, tai yra apie 920 mlrd. eurų. Tarp geriausiai žinomų portfelio įmonių minimos „OpenAI“, „Airbnb“, „Stripe“ ir „Reddit“.

    Kripto srityje „Y Combinator“ pirmą reikšmingą investiciją atliko 2012 metais, kai parėmė „Coinbase“, o vėliau pranešė investavęs į daugiau nei 150 kripto ir fintech bendrovių. Pastaraisiais metais akseleratorius taip pat bendradarbiavo su „Coinbase“, skatindamas komandas, kuriančias vadinamąją „onchain“ infrastruktūrą.

    Rinkai tai yra signalas, kad ankstyvos stadijos finansinių technologijų atranka vis labiau orientuota į hibridinius modelius, kuriuose susilieja tradicinės finansų paslaugos ir skaitmeninio turto technologiniai bėgiai. Niujorko pasirinkimas gali reikšti ir didėjančią konkurenciją tarp miestų dėl talentų, kapitalo bei reguliacinių kompetencijų, reikalingų tokio tipo produktams augti.

  • Lenkijos įmonėms atsiveria eksporto langas: kodėl bankų parama gali nulemti, kas laimės

    Lenkijos įmonės vis aktyviau ieško augimo užsienyje, o dabartiniai geopolitiniai ir prekybos pokyčiai Europoje atveria naujų galimybių eksportuotojams. Vis dėlto, norint greitai pasinaudoti atsirandančiomis nišomis, dažnai prireikia ne tik pardavimų, bet ir tvirto finansinio „užnugario“.

    Europos tiekimo grandinės pastaraisiais metais tampa trumpesnės, o gamyba ir pirkimai dažniau perkeliami arčiau galutinių rinkų. Tai stiprina regioninių tiekėjų pozicijas ir didina spaudimą įmonėms užsitikrinti patikimus atsiskaitymus, apyvartinį kapitalą ir rizikų valdymą, ypač dirbant su naujais užsienio partneriais.

    Eksporto galimybėms reikia greičio

    Europos ekonomikos kongrese kalbėjęs „UniCredit“ stebėtojų tarybos pirmininkas Wojciechas Sobieraj pabrėžė, kad įmonėms svarbiausia yra ne „mechanika“, kaip tiksliai įplaukia pinigai ar kokiu instrumentu kredituojama tarptautinė veikla. Jo teigimu, didžiausią vertę dabar kuria gebėjimas greitai susirasti klientų ir užimti atsiveriančias rinkos nišas.

    „Įmonės neturėtų dabar susitelkti į tai, kaip tiksliai atsiskaito kontrahentas ar kaip finansuoti tarptautinę veiklą, jos turėtų koncentruotis į tai, kaip pasinaudoti atsiradusiomis verslo progomis“, – sakė Wojciechas Sobieraj.

    Tokio „greičio“ poreikis ypač išryškėja, kai tenka vienu metu derėtis dėl naujų sutarčių, didinti gamybos apimtis ir prisiimti ilgesnius atsiskaitymo terminus. Praktikoje tai reiškia didesnį apyvartinio kapitalo poreikį, didesnę valiutų svyravimo riziką ir būtinybę drausti ar kitaip valdyti neapmokėjimo riziką.

    Kur bankai gali suteikti pranašumą

    Anot W. Sobieraj, bankų vaidmuo tarptautinėje plėtroje yra padėti įmonėms sutelkti dėmesį į pardavimus ir santykių kūrimą, o finansinius procesus padaryti kuo paprastesnius. Tam svarbūs ne tik kreditai, bet ir atsiskaitymų infrastruktūra, prekybos finansavimas, garantijos bei konsultacijos, kaip saugiau dirbti su naujais kontrahentais.

    „UniCredit“ atstovas taip pat akcentavo modelį, kai klientui banke priskiriamas vienas aiškus kontaktinis asmuo, koordinuojantis sprendimus skirtingose šalyse. Tokia schema gali sutrumpinti sprendimų priėmimo laiką, kai įmonė pradeda veiklą naujoje rinkoje ar plečia tiekimo grandinę keliose valstybėse iš karto.

    Skaitmenizacija ir DI keičia bankininkystę

    Bankai vis dažniau derina tradicinę bankininkystę su fintech sprendimams būdingomis skaitmeninėmis paslaugomis. Tai apima greitesnį dokumentų tvarkymą, automatizuotą rizikos vertinimą, patogesnį sąskaitų ir mokėjimų administravimą bei sprendimus, kuriuose vis dažniau pasitelkiamas DI.

    W. Sobieraj teigimu, skirtis tarp „banko“ ir „fintecho“ labiausiai išlieka pačių bankininkų mąstyme, o klientų lūkesčiai vis labiau suvienodėja. Įmonės nori, kad paslaugos būtų greitos, aiškios ir patikimos, nepriklausomai nuo to, kas jas teikia.

    Šiame kontekste konkurencinis pranašumas tenka toms finansų institucijoms, kurios gali pasiūlyti ir tarptautinį tinklą, ir paprastą kasdienę skaitmeninę patirtį. Eksportuojančioms įmonėms tai gali reikšti mažiau „trinties“ pradedant dirbti naujose rinkose ir daugiau laiko skirti klientų paieškai.

  • „QuantWare“ pritraukė 152 mln. eurų: sieks spartinti didelio masto kvantinių sistemų gamybą

    „QuantWare“ pritraukė 152 mln. eurų: sieks spartinti didelio masto kvantinių sistemų gamybą

    Nyderlanduose veikianti kvantinių procesorių kūrėja „QuantWare“ užsitikrino 152 mln. eurų B serijos investiciją, kurią planuoja skirti technologijos plėtrai ir gamybos mastelio didinimui. Bendrovė teigia, kad finansavimas turėtų paspartinti perėjimą nuo laboratorinių prototipų prie pramoniniu mastu gaminamų kvantinių procesorių.

    Investicijų raunde dalyvavo nauji investuotojai, tarp jų „Intel Capital“, „In-Q-Tel“ ir „ETF Partners“, taip pat esami rėmėjai, įskaitant FORWARD.one, Invest-NL Deep Tech Fund, InnovationQuarter Capital, Ground State Ventures ir Graduate Ventures. Bendrovė nurodo, kad partnerių ratas svarbus ne tik kapitalui, bet ir prieigai prie pramonės kompetencijų bei rinkų.

    „QuantWare“ įkurta tyrėjų, siejamų su QuTech ekosistema, ir pastaraisiais metais išaugo į komercinių kvantinių apdorojimo įrenginių tiekėją Europoje. Įmonė pabrėžia, kad jos kryptis yra praktiškas aparatinės įrangos tiekimas ir pritaikymas įvairiems kvantinių sistemų kūrėjams.

    Bendrovė vysto modulinę VIO architektūrą, kuri, pasak „QuantWare“, leidžia kurti lengviau plečiamus ir energiškai efektyvesnius kvantinius procesorius. Naujausias jos pristatytas sprendimas VIO-40K siejamas su ambicija pasiūlyti architektūrą, kuri ateityje galėtų padėti pasiekti gerokai didesnį kubitų skaičių nei daugelyje šiandienos sistemų.

    „Kvantinio skaičiavimo pažadas taps realybe tik tada, kai jį bus galima gaminti ir diegti dideliu mastu. Su VIO-40K ir KiloFab kuriame ir technologiją, ir gamybos pajėgumus, reikalingus augančiai pasaulinei paklausai“, – sakė „QuantWare“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Mattas Rijlaarsdamas.

    Plėtros planuose numatyta KiloFab gamyklos iniciatyva Nyderlanduose, kuri turėtų padidinti kvantinių komponentų gamybos pajėgumus. Įmonės vertinimu, tokios infrastruktūros kūrimas yra vienas esminių veiksnių, galinčių sustiprinti Europos pozicijas globalioje kvantinių technologijų vertės grandinėje.

    Rinkoje vis dažniau akcentuojama, kad kvantinių kompiuterių proveržį lems ne vien teoriniai pasiekimai, bet ir gebėjimas stabiliai gaminti bei pakartojamai surinkti sudėtingas sistemas. Todėl investicijos į gamybą ir tiekimo grandines tampa lygiaverčiu prioritetu greta naujų architektūrų kūrimo.

    „QuantWare“ skelbia, kad pritrauktas kapitalas bus naudojamas tiek tolesnei VIO architektūros plėtrai, tiek gamybos industrializavimui, įskaitant KiloFab įgyvendinimą. Bendrovė tikisi, kad tai padės kvantiniams procesoriams greičiau pereiti nuo tyrimų stadijos prie platesnio komercinio diegimo.

  • „ElevenLabs“ pritraukė daugiau nei 550 mln. eurų: tarp investuotojų – BlackRock, Nvidia ir Jamie Foxx

    „ElevenLabs“ pritraukė daugiau nei 550 mln. eurų: tarp investuotojų – BlackRock, Nvidia ir Jamie Foxx

    Jungtinėje Karalystėje įsikūręs dirbtinio intelekto startuolis „ElevenLabs“ pranešė užbaigęs dar vieną savo Series D finansavimo etapo dalį ir išplėtęs investuotojų ratą. Bendrovės teigimu, per šį etapą ji jau yra pritraukusi daugiau nei 550 mln. eurų.

    „ElevenLabs“ išgarsėjo kurdama dirbtinio intelekto sprendimus, kurie tekstą paverčia natūraliai skambančia kalba, imituojančia žmogaus balsą. Pastaraisiais metais tokia technologija sparčiai pritaikoma klientų aptarnavimo, pardavimų, mokymų ir turinio lokalizavimo procesuose.

    Nauji vardai investuotojų sąraše

    Tarp naujų institucinių investuotojų įvardijami turto valdymo milžinas „BlackRock“ ir „Nvidia“ rizikos kapitalo padalinys „NVentures“, taip pat keli tarptautiniai fondai. Tokie investuotojai dažniausiai signalizuoja rinkos lūkestį, kad generatyvinio DI infrastruktūra ir verslo sprendimai taps ilgalaike technologijų sektoriaus kryptimi.

    Prie investuotojų prisijungė ir pramogų pasaulio atstovai, įskaitant aktorių Jamie Foxx, taip pat kiti kūrėjai ir vykdomieji vadovai. „ElevenLabs“ komunikacijoje pabrėžiama, kad kūrybinių industrijų susidomėjimas siejamas su balso technologijų plėtra, įgarsinimu ir daugiakalbiu turinio pritaikymu.

    Pajamos ir augimo varikliai

    Bendrovė nurodė, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį jos metinės pasikartojančios pajamos pasiekė daugiau nei 500 mln. eurų. Palyginimui, 2025 metų pabaigoje šis rodiklis, anot įmonės, siekė apie 350 mln. eurų.

    „Šį augimą lemia tai, kad įmonės vis plačiau diegia balso agentus savo veikloje – nuo klientų aptarnavimo ir pardavimų iki įdarbinimo bei rinkodaros“, – sakė „ElevenLabs“ atstovai.

    Darbuotojų akcijų pardavimas ir produktų kryptys

    „ElevenLabs“ taip pat pranešė įvykdžiusi apie 100 mln. eurų vertės darbuotojų akcijų pardavimą – tai jau antras toks sandoris per mažiau nei metus. Tokie antriniai sandoriai paprastai leidžia darbuotojams realizuoti dalį sukauptų akcijų, o įmonei – išlaikyti konkurencingą talentų pritraukimą sparčiai bręstančioje DI rinkoje.

    Pastaruoju metu įmonė plečia produktų spektrą už teksto į kalbą ribų: vysto įgarsinimo sprendimus, balso ir pokalbių agentus bei kitas garso generavimo galimybes. Tarp klientų minimos tokios bendrovės kaip Meta, „Salesforce“ ir „Revolut“, o tai rodo, kad sprendimai vis dažniau diegiami ne eksperimentams, o kasdienėms verslo operacijoms.

    Rinkoje augant reguliavimo ir autorinių teisių klausimų svarbai, balso sintezės įmonėms vis dažniau tenka aiškiai apibrėžti leidimus, naudojimo scenarijus ir saugiklius nuo piktnaudžiavimo. Todėl investuotojai, be augimo tempo, vertina ir tai, kaip greitai tokios platformos geba užtikrinti atsakingą DI taikymą bei atitiktį skirtingų šalių reikalavimams.

  • DI teisinėms paslaugoms: „Moritz“ po „Y Combinator“ pritraukė 9 mln. eurų ir žada greitesnes sutartis

    DI teisinėms paslaugoms: „Moritz“ po „Y Combinator“ pritraukė 9 mln. eurų ir žada greitesnes sutartis

    Teisinių technologijų startuolis „Moritz“ po dalyvavimo „Y Combinator“ pritraukė 9 mln. eurų investiciją. Finansavimo raundas, kurio paklausa viršijo siūlomą apimtį, sulaukė rizikos kapitalo fondų ir grupės vienaragių įkūrėjų palaikymo.

    Įmonę įkūrė Pamir Ehsas ir Stefan Mandaric, o jos tikslas – mažinti neefektyvumą, kuris dažnai siejamas su tradicinėmis teisinėmis paslaugomis. „Moritz“ teigia siekianti greitesnio proceso, aiškesnės kainodaros ir labiau prognozuojamų terminų.

    Kaip veikia „Moritz“ modelis

    „Moritz“ jungia DI ir patyrusių teisininkų tinklą, kad komercinės teisės užklausos būtų apdorojamos efektyviau. Klientai pateikia užduotį platformoje, o automatizuoti procesai atlieka didelę darbo dalį, kuri vėliau patikrinama ir užbaigiama kvalifikuotų teisininkų.

    Tokiu būdu bendrovė siekia sutrumpinti sutarčių ir kitų dokumentų parengimo laiką, kartu išlaikant teisinę atsakomybę. Taip pat akcentuojama skaidresnė kainodara, lyginant su įprastu valandiniu apmokestinimu.

    „Mūsų DI atlieka didžiąją darbo dalį, o teisininkai peržiūri ir galutinai patvirtina rezultatą. Klientai gauna teisinę atsakomybę, greitą įgyvendinimą ir skaidrią kainodarą“, – sakė Pamir Ehsas.

    Rezultatai ir plėtros planai

    Nuo veiklos pradžios „Moritz“ skelbia padėjusi daugiau nei 100 įmonių užbaigti susitarimus, kurių bendra sutarčių vertė viršija maždaug 1 850 000 000 eurų. Bendrovė nurodo veikusi Europoje, JAV ir Australijoje.

    Gautas lėšas startuolis planuoja skirti platformos tobulinimui, teisininkų tinklo plėtrai ir veiklos mastelio didinimui pagrindinėse rinkose. Ilgainiui „Moritz“ taip pat svarsto plėsti paslaugų spektrą už komercinės teisės ribų, pritaikant tą patį modelį platesniems teisiniams atvejams.

  • „Monzo“ startuoja Ispanijoje: biurai Barselonoje ir Madride, samdo komandą ir taikosi į ES rinką

    „Monzo“ startuoja Ispanijoje: biurai Barselonoje ir Madride, samdo komandą ir taikosi į ES rinką

    Jungtinės Karalystės skaitmeninis bankas „Monzo“ plečia veiklą Europoje ir ruošiasi startui Ispanijoje. Bendrovė pranešė jau įkūrusi biurus Barselonoje ir Madride bei subūrusi daugiau kaip 50 darbuotojų komandą, kuri artimiausiais metais turėtų augti.

    Įmonė taip pat paskyrė Ispanijos vadovą Francisco Sierra, kuris anksčiau dirbo „Western Union“ ir N26. Jis bus atsakingas už plėtrą vietos rinkoje ir atsiskaitys „Monzo“ Europos vadovui Michael Carney.

    Plėtra tapo įmanoma po to, kai „Monzo“ gavo leidimą veikti Europos Sąjungoje, remiantis Europos Centriniame Banke ir Airijos centriniame banke suderintu licencijavimo procesu. Praktikoje tai reiškia, kad bankas gali siūlyti paslaugas ES rinkose, laikyti klientų indėlius ir palaipsniui plėsti produktų spektrą, priklausomai nuo reguliuotojų sprendimų.

    Ispanija taps antra „Monzo“ Europos Sąjungos rinka po Airijos, kur įsikūrusi bendrovės ES būstinė. Bankas nurodė, kad Airijoje startavo balandį ir sulaukė tūkstančių žmonių, užsiregistravusių į laukiančiųjų sąrašą, o tai paskatino spartinti kitų rinkų planus.

    Kalbėdama apie produktus Ispanijoje, „Monzo“ pabrėžia, kad pradžioje ketina daugiau dėmesio skirti klientų poreikių analizei ir lokalizuotam pasiūlymui. Bankas akcentuoja, kad konkretūs produktų paleidimai priklausys nuo reguliacinių suderinimų, todėl pradinis etapas gali būti labiau orientuotas į pagrindines kasdienes bankininkystės funkcijas.

    „Monzo“ vadovas Michael Carney teigė, kad po sėkmingo starto Airijoje Ispanija tampa nauju svarbiu žingsniu įgyvendinant europinę plėtrą. „Monzo“ komunikacijoje kartojamas siekis supaprastinti kasdienį pinigų valdymą ir pasiūlyti patirtį, kurią vartotojai vertina dėl aiškumo ir patogumo.

    „Džiaugiuosi prisijungęs prie „Monzo“ tokiu metu, kai į Ispaniją atkeliauja naujas požiūris į bankininkystę. Labiausiai laukiu galimybės klausytis žmonių ir suprasti, kaip spręsti jų kasdienius bankininkystės nepatogumus“, – sakė Francisco Sierra.

    Ispanijos rinkoje „Monzo“ teks konkuruoti su jau įsitvirtinusiais skaitmeniniais žaidėjais, įskaitant „Santander“ valdomą „Openbank“, taip pat „Revolut“ ir N26. Pastaraisiais metais ši rinka išsiskiria aktyvia konkurencija dėl kasdienių sąskaitų, kortelių ir skaitmeninių finansų valdymo, todėl naujiems dalyviams svarbiausias tampa aiškus kainodaros modelis, patikimumas ir greitas klientų aptarnavimas.

    Bendrovė taip pat pastaruoju metu koregavo tarptautinę strategiją, anksčiau pasitraukusi iš JAV rinkos. Dabar „Monzo“ komunikacijoje akcentuojama koncentracija į Europą ir galimybė, turint ES licencijos pagrindą, nuosekliai didinti paslaugų apimtį bei kurti papildomus pajamų srautus, pavyzdžiui, iš vartojimo kreditų ar būsto paskolų, kai tam bus pasirengta.